LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO 2004 M. LIEPOS 16 D. ĮSAKYMO NR. 3D-431 „DĖL GEROS ŪKININKAVIMO PRAKTIKOS REIKALAVIMŲ“ PAKEITIMO
2006 m. balandžio 5 d. Nr. 3D-135
Vilnius
Pakeičiu Geros ūkininkavimo praktikos reikalavimus, patvirtintus Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 3D-431 „Dėl Geros ūkininkavimo praktikos reikalavimų“ (Žin., 2004, Nr. 113-4253):
1. Išdėstau 1 punktą taip:
„1. Geros ūkininkavimo praktikos reikalavimai (toliau – reikalavimai) nustato gerą ūkininkavimo praktiką įgyvendinant paviršinio vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų, vandens telkinių apsaugos ir apsaugos nuo erozijos, sutartinių gyvulių tankio ūkyje sureguliavimo ir mėšlo tvarkymą, augalų apsaugos produktų naudojimą, dirvožemio kokybės apsaugos, bioįvairovės ir natūralių gamtos išteklių apsaugos, pievų tvarkymo reikalavimus, sodybų aplinkos tvarkymo principus, vandenų ir gyvūnų gerovės normas“.
2. Papildau 3 punktą nauja devintąja pastraipa (ankstesniąsias devintą–penkioliktą laikant dešimtąja–šešioliktąja):
3. Išdėstau 3 punkto dešimtąją pastraipą taip:
4. Išdėstau 3 punkto vienuoliktąją pastraipą taip:
5. Išdėstau 3 punkto penkioliktąją pastraipą taip:
„Sutartinis gyvulys (SG) – sutartinis vienetas, naudojamas mėšlo šaltinio dydžiui išreikšti (apibrėžti). Vienas SG atitinka mėšlo šaltinį, kurio per metus generuojamame mėšle yra 100 kg bendrojo azoto. SG atitikmuo skirtingų rūšių gyvūnams pateiktas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. D1-367/3D-342 „Dėl Aplinkosaugos reikalavimų mėšlui tvarkyti patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 92-3434) priede.“
10. Išdėstau IX skyrių taip:
„IX. GYVŪNŲ GEROVĖ
17. Gyvuliai ir naminiai paukščiai turi būti laikomi taikant pagrindinius gyvūnų gerovės reikalavimus:
17.1. patalpose turi būti tinkamas apšvietimas, kad gyvulius ir naminius paukščius bet kuriuo metu būtų galima kruopščiai apžiūrėti;
17.2. gyvulių ir naminių paukščių judėjimo laisvė, atsižvelgiant į jų rūšį, neturi būti varžoma – ji turi atitikti fiziologines ir etologines reikmes;