LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2008 M. GEGUŽĖS 7 D. ĮSAKYMO Nr. D1-239 „DĖL KASYBOS PRAMONĖS ATLIEKŲ TVARKYMO“ PAKEITIMO
2010 m. birželio 3 Nr. D1-468
Vilnius
Siekdamas įgyvendinti 2009 m. balandžio 30 d. Komisijos sprendimą 2009/359/EB, kuriuo papildoma inertinių atliekų apibrėžtis įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/21/EB 22 dėl kasybos pramonės atliekų tvarkymo 22 straipsnio 1 dalies f punktą (OL 2009 L 101, p. 48–51), 2009 m. balandžio 20 d. Komisijos sprendimą 2009/337/EB dėl atliekų įrenginių klasifikavimo kriterijų nustatymo pagal Europos Parlemento ir Tarnybos direktyvos 2006/21/E dėl kasybos pramonės atliekų tvarkymo III priedą (OL 2009 L 102, p.7-11) ir Komisijos 2009 m. balandžio 29 d. sprendimą 2009/358/EB dėl informacijos suderinimo ir reguliaraus perdavimo ir klausimyno, nurodytų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/21/EB dėl kasybos pramonės atliekų tvarkymo 22 straipsnio 1 dalies a punkte ir 18 straipsnyje (OL 2009 L 110, p. 39-45),
p a k e i č i u Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. gegužės 7 d. įsakymą Nr. D1-239 „Dėl kasybos pramonės atliekų tvarkymo“ (Žin., 2008, Nr. 58-2184):
1. Papildau nauju 4.2.4 punktu ir jį išdėstau taip:
„4.2.4. iki 2011 m. kovo 1 d. parengti Lietuvos gruntų, dengiančių atvirais kasiniais eksploatuojamas naudingąsias iškasenas ir kaupiamų kasybos atliekų įrenginiuose, fizinių savybių (granuliometrija, plastiškumas, tankis, vandens įgėrimas, tankinimo laipsnis, kerpamasis stipris, trinties kampas, pralaidumas, tuštymės (poringumo) koeficientas, spūdos koeficientas, konsolidacijos koeficientas) reikšmių sąvadą.“
2. Nurodytuoju įsakymu patvirtintame Kasybos pramonės atliekų tvarkos apraše:
2.1. išdėstau 4 punktą taip:
„4. Šiame Tvarkos apraše vartojamos šios sąvokos:
4.1. naudingųjų iškasenų apdorojimas – mechaninis, fizinis, biologinis, terminis ar cheminis procesas ar jų derinys, įskaitant dydžio keitimą, klasifikavimą, separavimą ir filtravimą, išskyrus lydymą, terminius gamybos procesus (kitus nei klinčių deginimas) ir metalurgijos procesus, kurie naudojami iš naudingųjų iškasenų, įskaitant išgautas iš karjerų, išgauti naudingiesiems komponentams (mineralams), ir ankstesnių atliekų pakartotinis apdorojimas (toliau – apdorojimas);
4.2. naudingųjų iškasenų apdorojimo atliekos – kietos arba suspensijos pavidalo atliekos, likusios naudingąsias iškasenas suskaidžius dalimis (pvz., trupinant, smulkinant, rūšiuojant pagal dydį, flotacijos būdu, kitokiais fiziniais ir cheminiais metodais), siekiant iš mažiau vertingų uolienų išskirti naudinguosius komponentus (mineralus) (toliau – apdorojimo atliekos);
4.3. atvira jūra – jūros ir jūros dugno dalis, kuri prasideda nuo žemiausio vandens lygio ribos per įprastinius ar vidutinius potvynius ir tęsiasi tolyn į akvatoriją;
4.4. pylimas – inžinerinė konstrukcija vandeniui ir (ar) atliekoms nusodinimo baseine išlaikyti ar izoliuoti;
4.5. filtratas – skystis, kuris sunkiasi per laikomas atliekas ir išteka iš atliekų įrenginio ar jame lieka, įskaitant užterštą drenažo skystį, kuris netinkamai tvarkomas gali pakenkti aplinkai;
4.6. geriausi prieinami gamybos būdai apibrėžiami taip, kaip apibrėžta Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių, patvirtintų aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 80 „Dėl Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 85-3684) (toliau – TIPKo leidimų išdavimo taisyklės), 5.5 punkte;
4.7. kasybos atliekų įrenginys – inžinerinis įrenginys, kuriame kietos, skystos, tirpalo ar suspensijos pavidalo kasybos, įskaitant ir gręžybos, atliekos kaupiamos Kasybos pramonės atliekų tvarkymo tvarkos aprašo 8.1–8.2 punktuose nurodytiems laikotarpiams arba ilgiau nei trejus metus – jei yra neužteršto grunto ir (ar) inertinių atliekų įrenginiai. Laikoma, kad tokie atliekų įrenginiai apima bet kokius pylimus ar kitas konstrukcijas, reikalingas išsaugoti, sulaikyti, izoliuoti arba kitaip sutvirtinti tokius įrenginius, taip pat sąvartas ir nusodinimo baseinus, bet neapsiriboja jais, išskyrus iškastas ertmes, į kurias, išgavus naudingąsias iškasenas, atliekos grąžinamos jų rekultivavimo ir konstrukcijos sutvirtinimo tikslais;
4.8. naudingosios išgavos – žemės gelmėse esančios gamtinės mineralinės medžiagos, kurias galima naudoti gamyboje ar kitoms reikmėms: angliavandeniliai, metalų rūdos, nemetalinės naudingosios iškasenos, vertingieji mineralai (toliau – kasamos naudingosios išgavos, vadinamos naudingosiomis iškasenomis);
4.9. neužterštas gruntas – gruntas, kuris kasybos metu pašalinimas iš viršutinio žemės sluoksnio ir kurio tarša neviršija aplinkos apsaugos normatyvų bei standartų reikalavimų;
4.10. nusodinimo baseinas – natūralus baseinas ar inžinerinis įrenginys, kuriame apdorojant naudingąsias iškasenas dedamos kartu su vandeniu pašalintos smulkiagrūdės atliekos, kitos apdorojimo atliekos ir atliekos, atsiradusios skaidrinat apdorojimui naudotą vandenį;
4.11. naudingųjų išgavų paieška ir žvalgyba – ekonominę vertę turinčių naudingųjų išgavų sankaupų geologinis tyrimas, įskaitant mėginių ėmimą, jungtinių mėginių ėmimą, gręžimą, žvalgybinių griovių ir tranšėjų kasimą, išskyrus darbus, kurie atliekami ruošiant telkinius eksploatuoti, ir tiesiogiai su kasybos darbais susijusią veiklą (toliau – paieška ir žvalgyba);
4.12. pavojinga medžiaga – tai medžiaga, mišinys ar preparatas, atitinkantys Cheminių medžiagų ir preparatų įstatymo (Žin., 2000, Nr. 36-987; 2006, Nr. 65-2381) 3 straipsnio 19 dalies apibrėžimą;
4.13. priimantysis vandens baseinas – tai paviršiniai vandenys, požeminiai vandenys, tarpiniai vandenys ir pakrančių vandenys, kaip apibrėžta Vandens įstatymo (Žin., 1997, Nr. 104-2615; 2003, Nr. 36-1544; 2004, Nr. 73-2528) 3 straipsnio atitinkamai 19, 23–24 ir 26 dalyse;
4.14. rekultivavimas – kasybos atliekų įrenginio paveiktos žemės apdorojimas siekiant atkurti jos patenkinamą būklę, ypač atsižvelgiant į grunto kokybę, augaliją ir gyvūniją, natūralias buveines, gėlo vandens sistemas, kraštovaizdį ir jo panaudojimo būdus;
4.15. sąvarta – inžinerinis įrenginys kietoms kasybos ir (ar) gręžybos atliekoms kaupti žemės paviršiuje;
4.16. didelė avarija – įvykis objekte, kuriam taikomas Kasybos pramonės atliekų tvarkymo tvarkos aprašas, galintis iš karto ar per tam tikrą laiką sukelti rimtą pavojų žmonių sveikatai ir (arba) aplinkai objekte ar už jo ribų;
4.17. naudingųjų išgavų naudojimo teritorija – žemės sklypas, kurį valdo ir kuriame vykdo veiklą žemės gelmių naudotojas (toliau – teritorija);
4.18. žemės gelmių naudotojas – fizinis ar juridinis asmuo arba šių asmenų grupė, veikianti pagal jungtinės veiklos sutartį, kurie eksploatuoja žemės gelmių išteklius ir (ar) atlieka tiesioginius žemės gelmių tyrimus ir turi:
- leidimą naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, išduotą pagal Žemės gelmių įstatymo (Žin., 1995, Nr. 63-1582; 2001, Nr. 35-1164; 2004, Nr. 167-6097) 12 straipsnio 1 arba 2 dalį, ir yra sudarę su Vyriausybės įgaliota institucija žemės gelmių išteklių ir/ar ertmių naudojimo sutartį ir (ar)
- leidimą tirti žemės gelmes, išduotą pagal Leidimų tirti žemės gelmes išdavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. lapkričio 29 d. nutarimu Nr. 1433 (Žin., 2001, Nr. 102-3634; 2005, Nr. 45-1448);
4.19. atliekos, atliekų turėtojas, atliekų tvarkytojas, pavojingos atliekos, kasybos pramonė – atitinka Atliekų tvarkymo įstatyme (Žin., 1998, Nr. 61-1726; 2002, Nr. 72-3016) vartojamas sąvokas;
4.20. inertinės atliekos – atitinka Atliekų sąvartynų įrengimo, eksploatavimo, uždarymo ir priežiūros po uždarymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. 444 „Dėl Atliekų sąvartynų įrengimo, eksploatavimo, uždarymo ir priežiūros po uždarymo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 96-3051), vartojamą sąvoką, jeigu jos trumpalaikiu ir ilgalaikiu laikotarpiu atitinka visus šio Tvarkos aprašo 4 priedo inertinių atliekų kriterijus.“;
2.2. išdėstau 9 punktą taip:
„9. Kasybos atliekų, įskaitant neužterštą gruntą ir inertines atliekas, įrenginys priskiriamas A kategorijos kasybos atliekų įrenginiui, vadovaujantis šio Tvarkos aprašo 5 priede nustatytais kasybos atliekų įrenginių klasifikavimo kriterijų vertinimo reikalavimais, ir apie tai pažymima Atliekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnyje nurodytame Atliekų naudojimo ar šalinimo techniniame reglamente, jei“;
2.3. papildau nauju 4 priedu ir jį išdėstau taip:
„Kasybos pramonės atliekų tvarkymo
tvarkos aprašo
4 priedas
Inertinių ATLIEKŲ KRITERIJAI
1. Atliekos, kurios laikomos inertinėmis atliekomis, trumpalaikiu ir ilgalaikiu laikotarpiu turi atitikti šiuos kriterijus:
- atliekoms nėra būdingas didelis irumas ar tirpumas arba kitoks reikšmingas pasikeitimas, dėl ko galėtų atsirasti bet koks neigiamas poveikis aplinkai arba gali būti padaryta žala žmonių sveikatai;
- atliekose didžiausias sulfidinės sieros kiekis – 0,1 arba atliekose didžiausias sulfidinės sieros kiekis – 1 %, o neutralizacijos potencialo koeficientas, kuris apibrėžiamas kaip neutralizacijos potencialo ir rūgštėjimo potencialo santykis ir nustatomas remiantis statiniu bandymu LST EN 15875, yra didesnis negu 3;
- atliekos nekelia savaiminio užsidegimo pavojaus ir nedega;
- atliekose medžiagų, kurios gali būti žalingos aplinkai arba žmonių sveikatai, visų pirma As, Cd, Co, Cr, Cu, Hg, Mo, Ni, Pb, V ir Zn, įskaitant medžiagas, kurios yra bet kokiose smulkiose atliekose esančiose dalelėse, kiekis yra toks nedidelis, kad trumpalaikiu ir ilgalaikiu laikotarpiu pavojus žmonėms bei ekologinė rizika yra nereikšmingi. Kad tokį kiekį būtų galima laikyti pakankamai nedideliu, kad pavojus žmonėms ir ekologinė rizika būtų nereikšmingi, šių medžiagų kiekis neturi viršyti cheminių medžiagų ribinių verčių, nurodytų Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. D1-230 (Žin., 2008, Nr. 53-1987);
- atliekose iš esmės nėra kasybos arba perdirbimo procesuose naudojamų produktų, kurie galėtų pakenkti aplinkai arba žmonių sveikatai.
2. Atliekų inertinių savybių įvertinimui reikalinga informacija sukaupiama vadovaujantis šaltiniais ir kriterijais, išdėstytais Naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius) išteklių ir žemės gelmių ertmių naudojimo projektų rengimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2005 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. 1-107 (Žin., 2006, Nr. 14-518).
3. Nuo 2011 m. kovo 1 d. inertinių atliekų fizinės savybės galės būti vertinamos, vadovaujantis Lietuvos gruntų, dengiančių atvirais kasiniais eksploatuojamas naudingąsias iškasenas ir kaupiamų kasybos atliekų įrenginiuose, fizinių savybių (granuliometrija, plastiškumas, tankis, vandens įgėrimas, tankinimo laipsnis, kerpamasis stipris, trinties kampas, pralaidumas, tuštymės (poringumo) koeficientas, spūdos koeficientas, konsolidacijos koeficientas) reikšmių sąvadu.“;
2.4. papildau nauju 5 priedu ir jį išdėstau taip:
„Kasybos pramonės atliekų tvarkymo
tvarkos aprašo
5 priedas
Kasybos atliekų įrenginių klasifikavimo kriterijų vertinimo reikalavimai
1. Kasybos atliekų įrenginių klasifikavimo kriterijų vertinimo reikalavimai (toliau – Vertinimo reikalavimai) nustato Tvarkos aprašo 9 punkte numatytų kriterijų, kurių pagrindu kasybos atliekų įrenginiai priskiriami A kategorijai, vertinimo reikalavimus.
2. Kasybos atliekų įrenginys pagal Tvarkos aprašo 9.1 punktą priskiriamas A kategorijai, jei prognozuojamos trumpalaikės ar ilgalaikės gedimo, kurio priežastis yra kasybos atliekų įrenginio struktūrinio vientisumo netekimas arba jo netinkama veikla, pasekmės galėtų būti:
3. Kai vertinamas kasybos atliekų įrenginio pavojingumas, siekiant jį priskirti/nepriskirti A kategorijai pagal šių Vertinimo reikalavimų 2 punktą, atsižvelgiama į visą kasybos atliekų įrenginio eksploatavimo laikotarpį, įskaitant laikotarpį po uždarymo.
4. Kasybos atliekų įrenginio struktūrinis vientisumas yra gebėjimas išlaikyti sukauptas atliekas kasybos atliekų įrenginio ribose taip, kaip numatyta kasybos atliekų įrenginio projekte.
5. Struktūrinio vientisumo netekimas apima visus įmanomus su kasybos atliekų įrenginio struktūra susijusius gedimus.
6. Struktūrinio vientisumo netekimo pasekmių vertinimas taip pat apima tiesioginį bet kokių medžiagų išvežimo iš kasybos atliekų įrenginio poveikį bei jo trumpalaikius ir ilgalaikius padarinius.
7. Kasybos atliekų įrenginio netinkama veikla yra bet kokia veikla, dėl kurios gali kilti didelė avarija, įskaitant netinkamą aplinkos apsaugos priemonių taikymą ir trūkumų turinčią arba nepatenkinamą kasybos įrenginio konstrukciją.
8. Vertinant teršalų išleidimą dėl netinkamos veiklos, atsižvelgiama į trumpalaikio ir ilgalaikio teršalų išleidimo padarinius. Vertinamas ne tik kasybos atliekų įrenginio eksploatacijos laikotarpis, bet ir ilgalaikė perspektyva po uždarymo. Be to, vertinamas ir galimas kasybos atliekų įrenginių, kuriuose yra reaktyviųjų atliekų, keliamas pavojus, nepriklausomai nuo to, ar tos atliekos laikomos pavojingomis pagal Atliekų tvarkymo įstatymą (Žin., 1998, Nr. 61-1726; 2002, Nr. 72-3016).
9. Kasybos atliekų įrenginio padarinių vertinimas dėl gedimo, kurio priežastis yra struktūrinio vientisumo netekimas arba netinkama veikla, vykdomas vadovaujantis šių Vertinimo reikalavimų 10, 11 ir12 punktų nuostatomis.
10. Tikimybė prarasti žmonių gyvybes yra nedidelė arba poveikis žmonių sveikatai nėra rimtas, jei prognozuojama, kad žmonės (išskyrus kasybos atliekų įrenginio darbuotojus) galimai pavojingose kasybos atliekų įrenginio aplinkos vietose bus ne nuolat arba neilgą laiką. Sužalojimai, dėl kurių žmogus tampa neįgalus arba patiria ilgalaikį sveikatos sutrikdymą, laikomi rimtu pavojumi žmogaus sveikatai.
11. Galimas aplinkai keliamas pavojus yra nedidelis, jei:
12. Nustatant tikimybę prarasti žmonių gyvybes bei pavojų žmonių sveikatai ar aplinkai, galimo poveikio mastas vertinamas atsižvelgiant į konkretų taršos šaltinį, jos kelią ir taršos vietą. Jei tarp taršos šaltinio ir taršos vietos nėra kelio, atitinkamas įrenginys nepriskiriamas A kategorijai dėl struktūrinio vientisumo netekimo ar netinkamos veiklos.
13. Struktūrinio vientisumo netekusios apdorojimo atliekų užtvankos laikomos pavojingomis žmonių gyvybei, jei vanduo arba suspensija yra bent 0,7 m virš žemės paviršiaus lygio arba jei vanduo ar suspensija teka didesniu kaip 0,5 m/s greičiu.
14. Vertinant tikimybę prarasti žmonių gyvybes arba sukelti pavojų žmonių sveikatai apdorojimo atliekų užtvankų gedimo atveju, atsižvelgiama į:
14.3. kasybos atliekų įrenginio teritorijos topografinius ypatumus, įskaitant gebėjimą sulaikyti vandenį;
15. Kasybos atliekų įrenginio sąvartos nuošliaužos atveju bet koks atliekų masės judėjimas laikomas pavojingu žmonių gyvybei, jei šios masės judėjimo kelyje gali būti žmonių.
16. Vertinant tikimybę prarasti žmonių gyvybes arba sukelti pavojų žmonių sveikatai atliekų nuošliaužos atveju, atsižvelgiama į:
17. Tvarkos aprašo 9.2 punkte įrašytų pavojingų atliekų riba apskaičiuojama kaip šių dydžių santykis:
17.1. visų atliekų, laikomų pavojingomis pagal Atliekų tvarkymo įstatymą, kurios, kaip numatyta projekte, turėtų būti kasybos atliekų įrenginyje pasibaigus planuojamam jo eksploatavimo laikotarpiui, sausosios medžiagos masės ir
18. Kasybos atliekų įrenginys priskiriamas A kategorijai, jei šių Vertinimo reikalavimų 17 punkte numatytas santykis yra:
19. Šių Vertinimo reikalavimų 18.2 punkte numatytu atveju kasybos atliekų įrenginys gali būti nepriskiriamas A kategorijai, jei atlikus konkretaus kasybos atliekų įrenginio teritorijos rizikos vertinimą (ypač kreipiant dėmesį į pavojingų atliekų poveikį), įrodoma, kad kasybos atliekų įrenginio nereikėtų priskirti A kategorijai dėl jame esančių pavojingų medžiagų.
Jei šių Vertinimo reikalavimų 17 punkte nustatytas santykis yra mažesnis kaip 5 %, įrenginys nepriskiriamas A kategorijai dėl jame esančių pavojingų medžiagų.
20. Kasybos atliekų įrenginys vertinamas pagal Tvarkos aprašo 9.3 punktą, atsižvelgiant į šių Vertinimo reikalavimų 21, 22, 23 ir 24 punktų reikalavimus.
21. Planuojant apdorojimo atliekų baseinus, turi būti:
21.1. atliekamas apdorojimo procese naudojamų medžiagų ir preparatų, kurie vėliau išmetami su apdorojimo atliekų suspensija į apdorojimo atliekų baseiną, sąrašas;
21.2. kiekvieniems planuojamos eksploatacijos metams apskaičiuojamas kiekvienos medžiagos ir kiekvieno preparato kiekis, per metus sunaudojamas apdorojimo procese;
21.3. nustatoma, ar kiekviena medžiaga ir kiekvienas preparatas yra laikomi pavojingais pagal Cheminių medžiagų ir preparatų įstatymo (Žin., 2000, Nr. 36-987; 2008, Nr. 76-3000) reikalavimus;
21.4. kiekvieniems planuojamos eksploatacijos metams apskaičiuojamas metinis apdorojimo atliekų baseine laikomo vandens kiekio padidėjimas (DQi) stabilios būsenos sąlygomis, pagal formulę:
| DQi = (DMi/D) * P; |
(1) |
čia:
DQi – metinis apdorojimo atliekų baseine laikomo vandens kiekio padidėjimas (m3/per metus) „i“ metais;
DMi – metinis į baseiną išleidžiamų apdorojimo atliekų kiekis (sauso svorio tonomis/per metus) „i“ metais;
D – vidutinis išmestų apdorojimo atliekų sausos masės tankis (t/m3);
P – vidutinis nusėdusių apdorojimo atliekų poringumas (m3/m3), išreikštas kaip tuštumų tūrio ir viso apdorojimo atliekų nuosėdų tūrio santykis;
Jei neturima tikslių duomenų, naudojamos šios standartinės vertės: sausos masės tankis 1,4 t/m3 ir poringumas 0,5 m3/m3;
21.5. apskaičiuojama kiekvienos pagal šių Vertinimo reikalavimų 21.3 punktą nustatytos pavojingos medžiagos ir kiekvieno pavojingo preparato didžiausia metinė koncentracija (C max) vandeninėje fazėje, pagal formulę:
| C max = didžiausia Si/DQi; |
(2) |
čia:
Si – metinis kiekvienos medžiagos ir preparato, nustatyto pagal šių Vertinimo reikalavimų 21.3 punktą „i“ metais į baseiną išleistas kiekis;
DQi – metinis apdorojimo atliekų baseine laikomo vandens kiekio padidėjimas (m3/per metus) „i“ metais.
22. Jei apskaičiavus šių Vertinimo reikalavimų 21 punkte nurodytų medžiagų ir preparatų didžiausios metinės koncentracijos vertes (C max) vandeninėje fazėje jie laikomi pavojingais pagal Cheminių medžiagų ir preparatų įstatymą, įrenginys priskiriamas A kategorijai.
23. Eksploatuojami apdorojimo atliekų baseinai klasifikuojami pagal šių Vertinimo reikalavimų 21 punkte numatytus reikalavimus arba atlikus tiesioginę cheminę įrenginyje esančio vandens ir kietųjų atliekų analizę. Jei vandeninė fazė ir joje esančios atliekos turi būti laikomi pavojingu preparatu pagal Cheminių medžiagų ir preparatų įstatymą, įrenginys priskiriamas A kategorijai.
24. Nustatyta tvarka uždarant rūdos plovimo įrenginius, kuriuose metalai išgaunami iš rūdos krūvos juos išplaunant plovimo tirpalu, turi būti patikrinta, ar įrenginiuose nėra pavojingų medžiagų, vadovaujantis ekstrahavimui naudotų chemikalų sąrašu ir šių plovimo chemikalų liekanų koncentracijomis drenaže pabaigus plovimą. Jei tokios išplovos turi būti laikomos pavojingais preparatais pagal Cheminių medžiagų ir preparatų įstatymą, įrenginys priskiriamas A kategorijai.
25. Šių Vertinimo reikalavimų 17–24 punktų reikalavimai netaikomi atliekų įrenginiams, kuriuose yra tik inertinės atliekos arba neužterštas gruntas.
3. Išdėstau nauja redakcija nurodytuoju įsakymu patvirtintą Ataskaitų apie Europos Parlamento ir Tarybos 2006 m. kovo 15 d. direktyvos 2006/21/EB dėl kasybos pramonės atliekų tvarkymo, iš dalies keičiančios Tarybos direktyvą 2004/35/EB, įgyvendinimą ir kitos informacijos teikimo Europos Komisijai tvarkos aprašą (pridedama).
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2008 m. gegužės 7 d. įsakymo Nr. D1-239
(Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2010 m. birželio 3 d. įsakymo Nr. D1-468 redakcija)
ATASKAITŲ APIE EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS 2006 M. KOVO 15 D. DIREKTYVOS 2006/21/EB DĖL KASYBOS PRAMONĖS ATLIEKŲ TVARKYMO, IŠ DALIES KEIČIANČIOS TARYBOS DIREKTYVĄ 2004/35/EB, ĮGYVENDINIMĄ IR KITOS INFORMACIJOS TEIKIMO EUROPOS KOMISIJAI TVARKOS APRAŠAS
1. Ataskaitų apie Europos Parlamento ir Tarybos 2006 m. kovo 15 d. direktyvos 2006/21/EB dėl kasybos pramonės atliekų tvarkymo, iš dalies keičiančios Tarybos direktyvą 2004/35/EB, įgyvendinimą ir kitos informacijos teikimo Europos Komisijai tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas) reglamentuoja ataskaitų Europos Komisijai rengimo ir teikimo tvarką apie Europos Parlamento ir Tarybos 2006 m. kovo 15 d. direktyvos 2006/21/EB dėl kasybos pramonės atliekų tvarkymo, iš dalies keičiančios Tarybos direktyvą 2004/35/EB (OL 2006 m. L 102, p.15) (toliau – Kasybos atliekų direktyva), įgyvendinimą.
Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos rengia ir teikia ataskaitas Europos Komisijai apie Kasybos atliekų direktyvos įgyvendinimą.
2. Ataskaita apima trejų metų laikotarpį ir yra rengiama pagal Komisijos 2009 m. balandžio 29 d. sprendimo 2009/358/EB dėl informacijos suderinimo ir reguliaraus perdavimo ir klausimyno, nurodytų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/21/EB dėl kasybos pramonės atliekų tvarkymo 22 straipsnio 1 dalies a punkte ir 18 straipsnyje (OL 2009 L 110, p. 39–45) bei minėto sprendimo III priede nustatytus reikalavimus.
3. Ataskaitos teikiamos Europos Komisijai kas treji metai per devynis mėnesius nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos. Pirmoji ataskaita apima 2008 m. gegužės 1 d.–2011 m. balandžio 30 d. laikotarpį ir pateikiama iki 2012 m. vasario 1 d.
4. Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentai renka ir kiekvienais metais iki sausio 31 d. už praėjusius metus teikia Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos duomenis apie:
4.1. kasybos pramonės atliekų įrenginius pagal žemiau pateiktą lentelę, kurią pasirašo institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo ir tvirtina institucijos antspaudu:
|
______________ regiono aplinkos apsaugos departamentas
|
||||
| Kasybos pramonės atliekų įrenginiai (toliau – įrenginiai) |
Naudingųjų iškasenų telkinio pavadinimas |
Kaupiamos atliekos (pvz., smėlis, priemolis ir pan.) |
Įrenginio konstrukcija (pvz., sąvarta, nusodinimo baseinas ir kt.) |
Įrenginių skaičius |
| A kategorijos įrenginiai |
|
|
|
|
| Kiti įrenginiai |
|
|
|
|
| Bendras įrenginių skaičius |
|
|
||
4.2. išduotus leidimus veikti kasybos pramonės atliekų įrenginiui, kuriuose turi būti nurodyta:
4.2.1. įrenginio pavadinimas ir adresas, leidimą išduodanti institucija bei nustatyta tvarka patikrinimus atliekanti institucija;
4.2.2. leidimo išdavimo data, galiojimo laikas, atliekų įrenginio kategorija, įrenginio veiklos etapas (eksploatuojamas, uždaromas, uždarytas);
5. Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos renka šio Tvarkos aprašo:
5.1. 4.1 punkte nurodytus duomenis, juos apdoroja ir teikia Europos Komisijai atžvelgiant į šio Tvarkos aprašo 3 punkte numatytus terminus;
6. Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentai kaupia ir teikia Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos informaciją:
apie bet kokius įvykius, galinčius turėti poveikį kasybos atliekų įrenginio stabilumui, ir apie bet kokį didelį neigiamą poveikį aplinkai, nustatytą vykdant tokio atliekų įrenginio kontrolę ir stebėseną;
apie bet kokius įvykius ar procesus, vyksiančius po kasybos pramonės atliekų įrenginio uždarymo ir galinčius paveikti tokio atliekų įrenginio stabilumą, bei apie bet kokį didelį neigiamą poveikį aplinkai, pastebėtą atitinkamų kontrolės ir stebėsenos procedūrų metu.
7. Šio Tvarkos aprašo 6 punkte nurodytoje ir perduodamoje informacijoje apie kiekvieną įvykį turi būti nurodyta:
7.1. įrenginio pavadinimas ir adresas, leidimą išdavusi institucija, patikrinimą atlikusi institucija;
7.2. informacija apie išduotą leidimą ir įrenginį (leidimo išdavimo data, galiojimo laikas, įrenginio kategorija, atliekų rūšis, detalus kontrolės procedūrų aprašymas, įrenginio veiklos etapas (eksploatuojamas, uždarytas ar uždaromas);
7.3. įvykio aprašymas, nurodant:
7.3.1. incidento pobūdį, detalų incidento aprašymą, informaciją, iš kur sužinota apie incidentą, incidento vietą ir laiką;
7.3.2. veiklos vykdytojo kompetentingai institucijai perduotos informacijos laiką ir aprašymą, taip pat visuomenei bei prireikus kitoms galimai susijusioms valstybėms narėms, jei įvykio poveikis būtų tarpvalstybinio pobūdžio, perduotos informacijos laiką ir aprašymą;
7.3.3. galimo poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai vertinimą, susijusį su atliekų įrenginio veikimo stabilumu;
7.4. priemonių, kurių buvo imtasi įvykio padariniams pašalinti, aprašymas:
7.5. priemonių, kurių buvo imtasi siekiant išvengti kito panašaus incidento, aprašymas:
8. Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos apie kiekvieną šio Tvarkos aprašo 6 punkte nurodytą įvykį teikia šio Tvarkos aprašo 7 punkte nurodytą informaciją Europos Komisijai. Pirmasis šio Tvarkos aprašo 7 punkte nurodytos informacijos pateikimo laikotarpis apima laikotarpį nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2010 m. balandžio 30 d. Informacija Europos Komisijai teikiama kas metai ne vėliau kaip iki einamųjų metų liepos 1 d.
Jei įvykiai, nurodyti šio Tvarkos aprašo 6 punkte, per nustatytą informavimo laikotarpį neįvyksta, informacija Europos Komisijai neteikiama.