LIETUVOS RESPUBLIKOS
ĮSTATYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS
APSAUGOS SKYRIAUS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO
1. Patvirtinti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos apsaugos skyriaus nuostatus (pridedami).
Patvirtinti 1991 m. rugpjūčio 27 d.
Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios
Tarybos Apsaugos skyriaus nuostatų
patvirtinimo“ Nr. I-1706
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriaus nuostatai
I skirsnis. Bendrieji nuostatai
1 straipsnis
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriaus nuostatai nustato pagrindinius Apsaugos skyriaus veiklos uždavinius ir funkcijas, jo struktūrą ir valdymą, veikimo metodus ir kontrolės formas, skyriaus pareigūnų teises, pareigas ir atsakomybę.
2 straipsnis
Pagrindiniai Apsaugos skyriaus uždaviniai pagal savo kompetenciją užtikrinti Aukščiausiosios Tarybos ir jai priklausančių pastatų, asmeninę Aukščiausiosios Tarybos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės vadovų ir oficialių svečių apsaugą.
3 straipsnis
Apsaugos skyrius yra ginkluotas ir, vykdydamas šių nuostatų 7 straipsnyje nurodytas funkcijas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Laikinuoju Pagrindiniu Įstatymu (Konstitucija) ir kitais įstatymais, SNO Teisėtvarkos apsaugos pareigūnų elgesio kodeksu, šiais nuostatais bei pareiginėmis instrukcijomis.
4 straipsnis
Savo veikloje Apsaugos skyrius vadovaujasi demokratijos, humanizmo, teisėtumo, socialinio teisingumo, valstybinės ir profesinės paslapties saugojimo principais.
Apsaugos skyriuje draudžiama politinių partijų ir visuomeninių politinių organizacijų ar judėjimų veikla.
5 straipsnis
Visos Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijos bei jų pareigūnai privalo teikti visapusišką pagalbą ir paramą Apsaugos skyriui ir jo pareigūnams, atliekantiems tarnybines pareigas.
II skirsnis. Apsaugos skyriaus funkcijos ir kompetencija
7 straipsnis
Apsaugos skyriaus funkcijos yra:
1) Lietuvos Respublikos teritorijoje ir už jos ribų organizuoti ir vykdyti Aukščiausiosios Tarybos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės vadovų ir oficialių svečių apsaugą, užtikrinti smurto ar kitokių kėsinimųsi į saugomus asmenis, neutralizavimą;
2) užtikrinti slaptų ir neskelbtinų dokumentų, slaptos informacijos išsaugojimo Aukščiausiojoje Taryboje režimą ir Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nustatyta tvarka vykdyti šių dokumentų apskaitą bei saugojimo kontrolę;
3) kartu su Lietuvos Respublikos Ryšių ministerija rūpintis Aukščiausiosios Tarybos naudojamomis specialių ryšių priemonėmis, jų technine būkle, eksploatacija, užtikrinti Aukščiausiosios Tarybos ryšių sistemos apsaugą, rezervinių ir slaptų ryšio kanalų funkcionavimą; ekstremaliomis sąlygomis ar nesant galimybių naudotis įprastais ryšių kanalais, tiesiogiai organizuoti ir užtikrinti operatyvų ir saugų informacijos perdavimą Lietuvos Respublikos teritorijoje ar už jos ribų;
4) nuolat saugoti visus Lietuvos Respublikos teritorijoje ar už jos ribų esančius ir Aukščiausiajai Tarybai priklausančius pastatus ar patalpas;
5) užtikrinti leidimų sistemą Aukščiausiosios Tarybos pastatuose ir patalpose, registruoti asmenis, norinčius įeiti į Aukščiausiąją Tarybą, išduoti jiems leidimus, stebėti ir kontroliuoti, kaip šie asmenys laikosi nustatytų lankymosi tvarkos taisyklių;
6) kaupti, registruoti, sisteminti ir kataloguoti visą gaunamą informaciją Apsaugos skyriui pavestiems uždaviniams vykdyti. Šios informacijos pagrindu rengti analizes ir prognozes. Draudžiama Apsaugos skyriui pavesti vykdyti kitas šiuose nuostatuose nenurodytas funkcijas.
8 straipsnis
Apsaugos skyrius įstatymų nustatyta tvarka naudojasi operatyvinės veiklos priemonėmis, leidžiančiomis gauti tikslinę informaciją, reikalingą pavestiems uždaviniams ir funkcijoms vykdyti. Vykdydamas operatyvinę veiklą, Apsaugos skyrius nustatyta tvarka pagal savo kompetenciją gali naudoti specialiąją techniką, savanorišką piliečių pagalbą, specialiosios kontrolės, tiriamosios apklausos, operatyvinio patikrinimo, apžiūros, sekimo metodus. Šios priemonės naudojamos tik vadovaujantis norminiais aktais, reglamentuojančiais Lietuvos Respublikos policijos operatyvinę veiklą, ir juose nustatyta tvarka. Operatyvinę veiklą vykdo Apsaugos skyriaus padaliniai apsaugos skyriaus vadovo įsakymu.
9 straipsnis
Atskiru Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko ar Prezidiumo nurodymu arba sutikimu Apsaugos skyrius privalo suteikti asmeninę apsaugą Aukščiausiosios Tarybos deputatui, oficialiam svečiui ar atstovui, darbuotojui ar kitam piliečiui.
10 straipsnis
Apsaugos skyrius gali palaikyti profesinius ryšius su atitinkamomis kitų šalių institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis.
11 straipsnis
Apsaugos skyrius negali skelbti ar ne tarnybos interesais kitaip naudoti žinių, kurios yra valstybinė, krašto apsaugos, komercinė ar tarnybinė paslaptis. Draudžiama skelbti ar ne tarnybos interesais kitaip naudoti tarnybinės veiklos metu gautą informaciją, kuri gali pakenkti asmenų garbei, orumui bei saugumui, Apsaugos skyriaus darbuotojo ar jo šeimos narių saugumui, organizacijų teisėtiems interesams, apsunkinti ar sutrukdyti normalų apsaugos skyriaus funkcionavimą ar veiklą, sąlygoti nusikaltimų padarymą ar išaiškinimą.
III skirsnis. Apsaugos skyriaus valdymas, struktūra ir kontrolė
12 straipsnis
Apsaugos skyrius tiesiogiai pavaldus Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkui.
13 straipsnis
Apsaugos skyriui vadovauja skyriaus vadovas ir jo pavaduotojai. Apsaugos skyriaus vadovą, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui pritarus, skiria Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas. Apsaugos skyriaus vadovą iš pareigų atleidžia Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas. Apsaugos skyriaus vadovo pavaduotojus, suderinęs su Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininku ir Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui pritarus, skiria Apsaugos skyriaus vadovas. Apsaugos skyriaus vadovo pavaduotojus iš pareigų atleidžia Apsaugos skyriaus vadovas. Visus kitus Apsaugos skyriaus darbuotojus į darbą priima ir atleidžia Apsaugos skyriaus vadovas.
14 straipsnis
Apsaugos skyrių, be jo vadovybės, sudaro šie struktūriniai padaliniai:
asmens apsaugos;
pastatų apsaugos;
mobilios palydos;
informacijos;
ryšių;
analizės ir prognozių;
sekretoriatas.
Apsaugos skyriaus struktūrą keičia Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko teikimu.
15 straipsnis
Apsaugos skyrius turi savo rezervą. Jį sudaro Apsaugos skyriaus pareigūnai, dėl objektyvių priežasčių atleisti iš tarnybos Apsaugos skyriuje ir jų sutikimu pervesti į Apsaugos skyriaus rezervą, bei tinkantys tarnauti Apsaugos skyriuje Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie pasižada sąžiningai ir dorai vykdyti jiems patikėtas pareigas. Atrenkant asmenis į apsaugos skyriaus rezervą, jiems taikomi bendrieji apsaugos skyriaus komplektavimo reikalavimai. Piliečiai, esantys Apsaugos skyriaus rezerve, gauna nustatyto pavyzdžio pažymėjimą, mokomi, aprūpinami apranga ir amunicija valstybės lėšomis. Apsaugos skyriaus vadovo įsakymu jie gali būti bet kada pašaukti atlikti pareigų. Tarnybos metu jie vykdo Apsaugos skyriaus pareigūnų funkcijas ir turi jų teises bei pareigas. Priėmimo į Apsaugos skyriaus rezervą sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo patvirtinti Tarnybos Apsaugos skyriaus rezerve nuostatai.
16 straipsnis
Apsaugos skyrius už savo veiklą reguliariai atsiskaito Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui, Krašto apsaugos ir vidaus reikalų komisijai ar jos įgaliotam nariui dalyvaujant.
Aukščiausiosios Tarybos frakcijai ar nuolatinei komisijai pareikalavus, Apsaugos skyrius atsiskaito Aukščiausiajai Tarybai.
17 straipsnis
Apsaugos skyriaus veiklos teisėtumą prižiūri Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra.
IV skirsnis. Apsaugos skyriaus pareigūno tarnyba
19 straipsnis
Apsaugos skyriaus pareigūnas yra valstybės tarnautojas, kurio garbę, orumą, sveikatą, gyvybę, teises ir laisves gina Lietuvos Respublikos įstatymai.
Apsaugos skyriaus pareigūnas yra Apsaugos skyriuje tarnaujantis Lietuvos Respublikos pilietis, kuris, vykdydamas jam pavestas apsaugos pareigas, turi valdžios atstovo teisinį statusą.
20 straipsnis
Tarnauti apsaugos skyriuje savanoriškumo ir atrankos pagrindu priimami ne jaunesni kaip 20 metų, prisiekę Lietuvos Respublikai ir mokantys valstybinę kalbą Lietuvos Respublikos piliečiai, kurių išsilavinimas, fizinis pasirengimas, asmeninės ir dalykinės savybės bei sveikatos būklė leidžia vykdyti Apsaugos skyriaus pareigūno funkcijas. Asmenims, priimtiems tarnauti Apsaugos skyriuje iš atitinkamų Lietuvos Respublikos ar kitų šalių statutiniais pagrindais veikiančių tarnybų, gali būti įskaitomas tarnybos (darbo) jose stažas ir užtikrinamas priedų už ištarnautus metus mokėjimas. Apsaugos skyriaus pareigūnams draudžiama dirbti bet kokį kitą papildomą darbą, išskyrus išimtinius atvejus – Apsaugos skyriaus vadovui leidus.
21 straipsnis
Apsaugos skyriaus pareigūnas, pradėdamas eiti savo pareigas, prisiekia Lietuvos Respublikai šiais žodžiais:
„Aš, (vardas, pavardė), Jums liudijant, prisiekiu, negailėdamas savo jėgų ir gyvybės, ginti Lietuvos valstybę ir jos nepriklausomybę; prisiekiu sąžiningai vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymus ir savo viršininkų įsakymus, saugoti visas man žinomas paslaptis; prisiekiu šventai įvykdyti savo pareigas ir užkirsti kelią bet kokiems Lietuvos priešų kėslams. Tepadeda man Dievas.“
Pastaba. Prisiekti galima ir be paskutiniojo sakinio.
Atsisakę prisiekti asmenys į Apsaugos skyrių nepriimami. Priesaikos priėmimo tvarką nustato Apsaugos skyriaus vadovas.
22 straipsnis
Apsaugos skyriaus pareigūnai tarnyboje dėvi Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo patvirtinto pavyzdžio uniformą su skiriamaisiais Apsaugos skyriaus tarnybos ženklais ir emblemomis. Apsaugos skyriaus pareigūnai, eidami tarnybines pareigas, uniformos nedėvi Apsaugos skyriaus vadovo numatytais atvejais.
23 straipsnis
Apsaugos skyriaus pareigūnai į tarnybą priimami ir iš jos atleidžiami Apsaugos skyriaus vadovo įsakymu. Pirmą kartą tarnauti (dirbti) apsaugos skyriuje priimamiems piliečiams nustatomas 6 mėnesių bandomasis laikotarpis.
24 straipsnis
Apsaugos skyriaus darbuotojai iš tarnybos (darbo) apsaugos skyriuje atleidžiami:
jų pačių prašymu;
neišlaikę bandomojo laikotarpio;
dėl sveikatos būklės;
atestavimo tvarka;
drausmine tvarka;
pažeidę šių nuostatų 26 straipsnio antrąją dalį;
vadovaujantis teismo sprendimu ar nuosprendžiu;
netekę Lietuvos Respublikos pilietybės.
V skirsnis. Apsaugos skyriaus pareigūnų teisės, pareigos ir atsakomybė
25 straipsnis
Apsaugos skyriaus pareigūnai turi Lietuvos Respublikos Laikinajame Pagrindiniame Įstatyme (Konstitucijoje) ir kituose įstatymuose įtvirtintas socialines, ekonomines, politines ir asmenines Lietuvos Respublikos piliečių teises bei pareigas.
26 straipsnis
Apsaugos skyriaus pareigūnai savo profesiniams, kultūriniams ir socialiniams poreikiams tenkinti gali steigti draugijas, klubus ir kitokius susivienijimus, kurių veiklą reglamentuoja įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti įstatai (nuostatai).
Apsaugos skyriaus pareigūnams draudžiama streikuoti. Apsaugos skyriaus pareigūnai negali būti politinių partijų ir kitų visuomeninių politinių organizacijų ar judėjimų nariais.
27 straipsnis
Apsaugos skyriaus pareigūnai turi bendrąsias ir specialiąsias profesines teises bei pareigas. Specialiosios profesinės teisės ir pareigos suteikiamos Apsaugos skyriaus pareigūnams, vykdantiems atskiras šiuose nuostatuose numatytas apsaugos funkcijas.
28 straipsnis
Apsaugos skyriaus pareigūnai turi teisę turėti ir nešioti, taip pat šių nuostatų bei kitų Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais ir tvarka panaudoti šaunamąjį ginklą bei specialiąsias priemones. Teisėti apsaugos skyriaus pareigūno, tiesiogiai vykdančio tarnybines pareigas, reikalavimai yra privalomi visiems be išimčių asmenims, pareigūnams, visų rūšių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms.
29 straipsnis
Apsaugos skyriaus pareigūnai, vykdydami tarnybines pareigas (saugodami asmenis ar objektus), turi šias teises:
1) reikalauti, kad piliečiai ir pareigūnai nutrauktų neteisėtus veiksmus, o prireikus – įspėti;
2) tikrinti piliečių ir pareigūnų dokumentus;
3) sulaikyti ir į teisėsaugos organų ar kitas tarnybines patalpas ne ilgiau kaip 3 valandoms pristatyti pažeidėjus jų asmenybei nustatyti, aktams, protokolams surašyti; apžiūrėti šiuos asmenis ir jų turimus daiktus arba perduoti juos policijos pareigūnams;
4) šių nuostatų ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais, vykdydami tarnybines pareigas, turėti ir panaudoti šaunamuosius ginklus, specialiąsias poveikio priemones, kovinių imtynių veiksmus;
5) persekiodami asmenis, padariusius nusikaltimą ar kitokias pavojingas veikas Apsaugos skyriaus saugomų asmenų ar objektų atžvilgiu, užkirsdami kelią tokioms veikoms ar daromiems nusikaltimams, bet kuriuo paros metu įeiti į piliečių ir visų rūšių įmonių, įstaigų, organizacijų užimamas gyvenamąsias ar ūkines patalpas, sustabdyti ir patekti į transporto priemones. Atsisakius paklusti, Apsaugos skyriaus pareigūnai turi teisę tai padaryti jėga ir apie šiuos atvejus privalo nedelsdami pranešti prokurorui;
6) laikinai apriboti arba uždrausti transporto ar pėsčiųjų judėjimą, darbus gatvėse ir keliuose, jeigu kyla pavojus Apsaugos skyriaus pareigūnų lydimų žmonių bei transporto saugumui. Apie tokius atvejus nedelsiant pranešama Lietuvos Respublikos kelių policijai;
7) reikalauti iš bet kurio Lietuvos Respublikos pareigūno ar institucijos imtis neatidėliotinų priemonių, kad būtų operatyviai pašalintos kliūtys, trukdančios Apsaugos skyriaus pareigūnams vykdyti tiesiogines pareigas.
Teisėti Apsaugos skyriaus pareigūno nurodymai ar reikalavimai turi būti vykdomi besąlygiškai ir operatyviai. Su jais nesutinkant, tokie nurodymai ar reikalavimai gali būti apskųsti nustatyta tvarka, bet tik juos įvykdžius;
8) važiuodami į įvykio vietą, persekiodami nusikaltėlius, gabendami sulaikytus asmenis ar asmenis, kuriems būtina neatidėliotina medicinos pagalba, taip pat kitais neatidėliotinais tarnybinių pareigų vykdymo atvejais nekliudomai ir nemokamai naudotis visomis transporto priemonėmis, išskyrus diplomatinių ar konsulinių atstovybių transportą.
Esant tarnybinei būtinybei, pareigūnai turi būti aprūpinami bilietais į visas transporto priemones be eilės, o jei bilietų nėra, užtikrinamas jų įlaipinimas;
9) esant būtinybei, nemokamai naudotis įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, taip pat piliečiams priklausančiomis ryšių priemonėmis.
30 straipsnis
Apsaugos skyriaus pareigūnų bendrosios profesinės pareigos yra:
1) gavus piliečio ar pareigūno pranešimą apie daromą nusikaltimą ar kitokį teisės pažeidimą arba kai pats yra to liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių ir užkirsti kelią daromam nusikaltimui ar kitam teisės pažeidimui;
2) gavus piliečio ar pareigūno pranešimą apie padarytą nusikaltimą ar kitą teisės pažeidimą, imtis priemonių sulaikyti ir pristatyti į policiją ar kitas tarnybines patalpas asmenį, padariusį pavojingą visuomenei veiką;
3) gavus žinių apie padarytą pavojingą visuomenei veiką, apie tai pranešti policijai ir imtis priemonių įvykio vietai apsaugoti bei nusikaltimo liudininkams nustatyti;
4) užtikrinti sulaikytų ar į Apsaugos skyrių pristatytų asmenų teises ir teisėtus interesus, sveikatos apsaugą, suteikti neatidėliotiną medicinos pagalbą nukentėjusiems dėl teisės pažeidimų ar tiems, kurių būklė bejėgiška;
5) imtis visų galimų priemonių ir gelbėti piliečių, valstybės, visuomeninių ar kitų organizacijų turtą stichinių nelaimių, katastrofų, avarijų bei kitų ypatingų situacijų metu;
6) prisistatyti, kai vykdo tarnybines pareigas. Jei Apsaugos skyriaus pareigūnas nedėvi uniformos arba jei asmuo pareikalauja- pateikti tarnybinį pažymėjimą. Apsaugos skyriaus pareigūnas savo veiksmus, kuriais laikinai apribojamos piliečių teisės, palydi žodžiais „Įstatymo vardu“. Kiekvienas asmuo ir pareigūnas tokiu atveju privalo paklusti ir vykdyti apsaugos skyriaus pareigūno reikalavimus;
7) laikyti paslaptyje konfidencialaus pobūdžio informaciją, jeigu kitko nereikalauja tarnybinių pareigų ar teisių vykdymas.
Eidamas pareigas, apsaugos skyriaus pareigūnas privalo gerbti ir ginti žmonių orumą, užtikrinti ir saugoti jų teises bei laisves.
31 straipsnis
Apsaugos skyriaus pareigūnai, vykdydami asmens apsaugos funkcijas, turi šias specialiąsias teises:
1) atlikdami tarnybines pareigas, turėti ir įstatymų nustatytais atvejais panaudoti šaunamąjį ginklą ir specialiąsias priemones;
2) tikrinti pareiškimus ir pranešimus apie rengiamus ir padarytus nusikaltimus ar kitas pavojingas veikas;
3) turėdami duomenų, kad daromas ar rengiamas nusikaltimas prieš saugomą asmenį:
- tikrinti visų rūšių įmonių, įstaigų bei organizacijų gamybines, administracines, ūkines bei kitas, taip pat ir užplombuotas, patalpas;
- įstatymų nustatyta tvarka tikrinti į įmones, įstaigas, organizacijas įvažiuojantį ir išvažiuojantį transportą, asmeninėse bei valstybinėse transporto priemonėse esančius krovinius ir daiktus;
- pasitelkti atitinkamų specialistų, reikalauti ir gauti iš vadovų, pareigūnų ir kitų asmenų duomenų, paaiškinimų dėl pažeidimų ar nusikaltimų;
- rengti pasalas ir įstatymų nustatyta tvarka atlikti transporto, piliečių bei jų asmeninių daiktų apžiūrą mobiliuose ar stacionariuose kontrolės punktuose;
4) pavesti atlikti kriminalistikos ir kitokius tyrimus.
32 straipsnis
Apsaugos skyriaus pareigūnai, vykdydami pastatų apsaugos funkcijas, turi šias specialiąsias teises:
1) atlikdami tarnybines pareigas, turėti ir įstatymų numatytais atvejais panaudoti šaunamąjį ginklą ir specialiąsias priemones;
2) apriboti įėjimą ar buvimą tam tikroje teritorijoje ir patalpose bei sustabdyti vykdomus darbus, apriboti ar uždrausti transporto eismą;
3) teritorijoje, priklausančioje Aukščiausiosios Tarybos pastatų aplinkai, sustabdyti transporto priemones, tikrinti vairuotojo, transporto priemonių bei krovinių dokumentus. Nušalinti nuo vairavimo asmenis, keliančius grėsmę saugomiems objektams, jei įtariama, jog tie asmenys yra apsvaigę nuo alkoholio ar narkotikų, paveikti vaistų ar neturi teisės vairuoti. Naudoti norminiuose aktuose numatytas priemones apsvaigimui nustatyti arba įtariamus vairuotojus pristatyti į medicinos įstaigą.
Atsisakymas vykti į medicinos įstaigą apsvaigimo laipsniui nustatyti laikomas neginčytinu apsvaigimo būklės fakto patvirtinimu.
33 straipsnis
Apsaugos skyriaus pareigūnas privalo besąlygiškai vykdyti Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko nurodymus ir įsakymus. Jeigu Apsaugos skyriaus pareigūnas gauna įsakymą ar nurodymą, prieštaraujantį įstatymams, jis turi vadovautis įstatymais, o apie neteisėtą įsakymą ar nurodymą pranešti Apsaugos skyriaus vadovui ar Aukščiausiosios Tarybos institucijoms, kontroliuojančioms Apsaugos skyrių.
34 straipsnis
Apsaugos skyriaus darbuotojas asmeniškai atsako už savo veiksmus ir sprendimus bei jų pasekmes. Apsaugos skyriaus darbuotojas, kuris, eidamas jam patikėtas pareigas pažeidė įstatymų reikalavimus, įstatymų nustatyta tvarka traukiamas drausminėn, administracinėn, materialinėn arba baudžiamojon atsakomybėn, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį. Žinomai nusikalstamo, neteisėto įsakymo ar nurodymo vykdymas Apsaugos skyriaus darbuotojo neatleidžia nuo atsakomybės. Neteisėtais tarnybiniais Apsaugos skyriaus darbuotojo veiksmais piliečiui padarytą žalą visiškai atlygina valstybė, neatsižvelgdama į darbuotojo kaltę, tokia tvarka, kokia nustatyta žalai, padarytai neteisėtais kvotos, tardymo, policijos ir prokuratūros organų ir teismo veiksmais, atlyginti. Apsaugos skyriaus darbuotojas, veikiantis pagal įstatymų jam suteiktus įgaliojimus, neatsako už žalą, jei tuo nebuvo peržengtos teisėtumo ribos.
VI skirsnis. Apsaugos skyriaus ginklai, specialiosios priemonės, jų panaudojimo pagrindai ir tvarka
35 straipsnis
Apsaugos skyriaus pareigūnams suteikiama teisė turėti ir šiuose nuostatuose numatytomis sąlygomis panaudoti šaunamuosius ginklus ir specialiąsias priemones. Apsaugos skyriaus pareigūnas, vykdydamas tarnybines pareigas, ginklus ir specialiąsias priemones naudoja, siekdamas nutraukti pavojingą visuomenei veiką arba sulaikyti bei į policiją ar kitas tarnybines patalpas pristatyti tokią veiką padariusį asmenį. Šaunamieji ginklai ir specialiosios priemonės naudojamos tik įstatymų ir šių nuostatų nustatyta tvarka. Apsaugos skyriaus pareigūnai šaunamuosius ginklus ir specialiąsias priemones naudoja, atsižvelgdami į pasikėsinimo pobūdį, pažeidėjo asmenį ir konkrečias aplinkybes bei situaciją. Naudodami ginklą ar specialiąsias priemones, pareigūnai privalo stengtis išvengti sunkių pasekmių. Prieš naudojant šaunamuosius ginklus ar specialiąsias priemones, jei leidžia aplinkybės, asmenys, prieš kuriuos jie bus naudojami, įspėjami, išskyrus atvejus, kai to padaryti neįmanoma. Šaunamieji ginklai naudojami tik tada, kai visi kiti galimi būdai ir priemonės panaudotos arba kai jų panaudoti nėra galimybių.
36 straipsnis
Apsaugos skyriaus pareigūnas turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą šiais atvejais:
1) gindamas saugomus asmenis nuo užpuolimo, gresiančio jų sveikatai, gyvybei ar laisvei;
2) atremdamas pasikėsinimą, gresiantį paties pareigūno gyvybei ar sveikatai, taip pat pasikėsinimą, kuriuo siekiama atimti iš pareigūno šaunamąjį ginklą;
3) siekdamas išvaduoti pagrobtus ar paimtus įkaitais asmenis;
4) atremdamas ginkluotą užpuolimą;
5) persekiodamas ar sulaikydamas asmenis, įtariamus padarius nusikaltimą, jeigu jie, siekdami išvengti sulaikymo, kėsinasi panaudoti ar panaudoja šaunamąjį, nešaunamąjį ginklą ar kitus daiktus, įrankius, priemones arba veiksmus, pavojingus žmogaus sveikatai arba gyvybei;
6) sulaikytam asmeniui bandant pabėgti ar pabėgus lydėjimo metu;
7) saugomų objektų užpuolimo metu.
Apie šaunamojo ginklo panaudojimo prieš asmenį faktą, aplinkybes ir pasekmes nedelsiant turi būti pranešama prokurorui.
Draudžiama šaunamąjį ginklą naudoti prieš piliečius, turinčius su savimi mažamečių vaikų; prieš moteris ir nepilnamečius, invalidus su aiškiais invalidumo požymiais, išskyrus atvejus, kada jie patys užpuola arba priešinasi ginklu.
Apsaugos skyriaus pareigūnas turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš transporto priemonę, kai jos vairuotojas nepaklūsta išankstiniam akivaizdžiai išreikštam pareigūno reikalavimui sustoti, o tolesnis jos vairavimas gali sukelti grėsmę eismo saugumui ar saugomiems objektams.
37 straipsnis
Apsaugos skyriaus pareigūnai turi ir gali panaudoti specialiąsias priemones (gumines lazdas, antrankius ir surišimo priemones, dujas, kovinių imtynių veiksmus, vandensvaidžius, transporto priverstinio sustabdymo ir kitas priemones):
1) gumines lazdas – esant sąlygoms, numatytoms šių nuostatų 36 straipsnyje, taip pat sulaikydami asmenis, pažeidžiančius viešąją tvarką, jeigu šie asmenys neklauso tarnybines pareigas vykdančių Apsaugos skyriaus pareigūnų teisėtų reikalavimų arba priešinasi jiems;
2) antrankius bei surišimo priemones – sulaikydami ir pristatydami į policiją ar kitas tarnybines patalpas asmenis, padariusius pavojingą veiką, jeigu yra pagrindo manyti, kad šie asmenys gali pasipriešinti arba bando išvengti sulaikymo:
- lydint sulaikytuosius,
- kai pilietis savo pavojingais veiksmais gali padaryti žalą sau ar aplinkiniams;
3) kovinių imtynių veiksmus – sulaikydami ir pristatydami į policijos ar kitas tarnybines patalpas asmenis, padariusius pavojingą veiką, jeigu šie asmenys priešinasi sulaikymui ar kitais būdais stengiasi jo išvengti, taip pat atvejais, kada asmenys piktybiškai nevykdo teisėto Apsaugos skyriaus pareigūno reikalavimo arba pasipriešina teisėtiems Apsaugos skyriaus pareigūno veiksmams;
4) specialiosios paskirties dujas ar dujas, skirtas asmens apsaugai, – atvejais, nurodytais šių nuostatų 36 straipsnyje, taip pat sulaikydami ar priversdami asmenis, padariusius pavojingą veiką, apleisti patalpas ar transporto priemonę;
5) vandensvaidžius – masinių riaušių, grupinių veiksmų, šiurkščiai pažeidžiančių viešąją tvarką ar gresiančių Apsaugos skyriaus saugomų objektų saugumui, atvejais;
6) transporto priemonių priverstinio stabdymo priemones kada vairuotojas nepaklūsta Apsaugos skyriaus pareigūno arba specialaus kelių ženklo reikalavimui sustoti.
Draudžiama specialiąsias priemones naudoti prieš vaikus, nėščias moteris ir moteris su vaikais, invalidus su aiškiais invalidumo požymiais, išskyrus atvejus, kai jie patys užpuola. Apsaugos skyriaus pareigūnai gali turėti ir panaudoti ir kitas specialiąsias bei parankines priemones (tarnybinius šunis, dažų purškimo priemones ir kita) šių nuostatų numatytais pagrindais ir tvarka.
VII skirsnis. Apsaugos skyriaus pareigūnų socialinės garantijos
38 straipsnis
Apsaugos skyriaus darbuotojai aprūpinami butais Lietuvos Respublikoje galiojančių įstatymų nustatyta tvarka.
Visų rūšių įmonių, įstaigų, organizacijų darbuotojams, įrašytiems į eilę butui gauti darbovietėje ir stojantiems nuolat tarnauti Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriuje, eilė butui gauti perkeliama ir toliau tvarkoma rajono (miesto) savivaldybėje pagal jų gyvenamąją vietą.
Asmenys, perėjusieji dirbti į Apsaugos skyrių, dėl šios priežasties negali būti iškeldinti iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų ar bendrabučių, nesuteikus kitos gyvenamosios patalpos.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka Apsaugos skyriaus padalinių pareigūnams gali būti suteikiami tarnybiniai butai. Apsaugos skyriaus pareigūnai turi teisę į butų nuomos nuolaidas ir lengvatas panaudojant valstybės lėšas, skirtas socialinėms reikmėms tenkinti.
39 straipsnis
Apsaugos skyriaus pareigūnų darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai ir vienkartinis atlyginimas. Apsaugos skyriaus pareigūnų darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai už kvalifikacinę kategoriją, ištarnautą laiką, darbą nakties metu ir viršvalandžius. Už darbą švenčių ir poilsio dienomis kompensuojama Lietuvos Respublikos darbo įstatymų kodekso nustatyta tvarka. Be to, apsaugos skyriaus pareigūnams mokami priedai už tarnybos atlikimo sąlygas ir vietą, užsienio kalbų mokėjimą, taip pat šeimyniniai bei specialūs priedai. Minimalus Apsaugos skyriaus pareigūnų metinis atlyginimas yra ne mažesnis už vidutinį Lietuvos Respublikos valstybinių įstaigų, įmonių bei organizacijų darbuotojų metinio atlyginimo vidurkį. Specialūs priedai mokami Apsaugos skyriaus pareigūnams, dirbantiems slaptą darbą. Vienkartinį apsaugos skyriaus pareigūnų atlyginimą sudaro perkėlimo ir vienkartinės pašalpos, kiti mokėjimai. Pareiginių algų, priedų ir vienkartinių atlyginimų apsaugos skyriaus darbuotojams dydį ir mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba Apsaugos skyriaus vadovo teikimu. Pareigūnams, kurie tapo nedarbingi vykdydami tarnybines pareigas, valstybė garantuoja socialinį aprūpinimą. Pareigūnams, tarnaujantiems Apsaugos skyriuje, valstybė garantuoja draudimą nuo nelaimingų atsitikimų. Šie pareigūnai draudžiami privalomu valstybiniu socialiniu draudimu. Apsaugos skyriaus pareigūnų pensijų ir socialinių garantijų dydį ir jų taikymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, taikomi Lietuvos Respublikos policijos pareigūnams.
40 straipsnis
Apsaugos skyriaus pareigūnai dirba 40 valandų darbo savaitę. Pagal būtinumą Apsaugos skyriaus vadovo sprendimu pareigūnai gali būti skiriami dirbti daugiau, negu nustatyta darbo savaitės laiko norma, ir už tai jiems papildomai apmokama šių nuostatų 39 straipsnyje nustatyta tvarka. Nustatoma tokia kasmetinių atostogų trukmė pareigūnams, ištarnavusiems apsaugos skyriuje:
iki 10 metų – 30 kalendorinių dienų;
nuo 10 iki 15 metų – 35 kalendorinės dienos;
nuo 15 iki 20 metų – 40 kalendorinių dienų;
daugiau kaip 20 metų – 45 kalendorinės dienos.
Apsaugos skyriaus pareigūnai turi teisę į kompensaciją už išlaidas medikamentams, kelialapiams, sanatoriniam gydymui iš valstybinio socialinio draudimo lėšų Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Apsaugos skyriaus darbuotojų sveikatos apsaugos ir socialinio draudimo ypatumus reglamentuoja nuostatai, taikomi Lietuvos Respublikos policijos darbuotojams.
41 straipsnis
Žuvus Apsaugos skyriaus pareigūnui, vykdžiusiam tarnybines pareigas, jo šeimai išmokama vienkartinė dešimties metų (120 mėnesių) darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Jis laidojamas valstybės lėšomis pagal gyvenamosios vietos papročius. Pareigūnui, kuris buvo sužeistas ryšium su tarnyba Apsaugos skyriuje, išmokama nuo vienerių iki penkerių metų (nuo 12 iki 60 mėnesių) darbo užmokesčio dydžio kompensacija, atsižvelgiant į kūno sužalojimo sunkumo laipsnį. Pareigūnams atlyginama materialinė žala, kurią jie patiria ryšium su tarnyba Apsaugos skyriuje.