LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS

Į S A K Y M A S

DĖL SOCIALINIO PEDAGOGO KVALIFIKACINIŲ REIKALAVIMŲ IR PAREIGINIŲ INSTRUKCIJŲ PATVIRTINIMO

2001 m. gruodžio 14 d. Nr. 1667

Vilnius

Įgyvendindamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 01 23 nutarimu Nr. 73 patvirtintų Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 1999–2003 metų programos vykdymo 2001–2003 m. priemonių (Žin., 2001, Nr. 8-235) 1.3 punktą bei Socialinių pedagogų etatų steigimo švietimo įstaigose 2001–2005 m. programą (Žin., 2001, Nr. 36-1220):

Tvirtinu:

1.1. Socialinio pedagogo pareiginę instrukciją (pridedama);

1.2. Socialinio pedagogo kvalifikacinius reikalavimus (pridedama).

2. Laikau netekusiais galios švietimo ir mokslo ministro 1999 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 180 patvirtintus „Socialinio pedagogo laikinuosius kvalifikacinius reikalavimus“ ir „Pavyzdines socialinio pedagogo pareigines instrukcijas“.

ŠVIETIMO IR MOKSLO Ministras                                            Algirdas Monkevičius

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro 2001 m. gruodžio 14 d. įsakymu

Nr. 1667

SOCIALINIO PEDAGOGO PAREIGINĖ INSTRUKCIJA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Socialinis pedagogas siekia padėti vaikams geriau adaptuotis visuomenėje, bendruomenėje, švietimo ar globos įstaigoje, kitose socialinėse įstaigose, vykdančiose ugdymo funkcijas, racionaliau išnaudoti visas teikiamas galimybes lavintis, mokytis ir augti savarankiškais piliečiais. Socialinis pedagogas dirba kartu su pedagogais, klasių auklėtojais, kitais specialistais, tėvais ar teisėtais vaiko atstovais, bendruomene.

2. Socialinių pedagogų etatai steigiami apskričių, savivaldybių padaliniuose, švietimo ir kitose socialinėse įstaigose (įvairaus tipo bendrojo lavinimo mokyklose, profesinėse mokyklose, vaikų globos, specialiosiose vaikų globos, ikimokyklinėse įstaigose ir kt.). Socialiniai pedagogai gali dirbti rajonų, miestų švietimo skyriuose, pedagoginėse-psichologinėse, vaikų teisių apsaugos tarnybose, šeimos paramos, reabilitacijos ir specializuotuose centruose, ligoninėse, kalėjimuose, kitose švietimo ir socialinėse įstaigose.

3. Socialiniu pedagogu švietimo įstaigose gali dirbti asmuo, įgijęs socialinio pedagogo profesinę kvalifikaciją aukštosiose mokyklose. Socialiniu pedagogu švietimo įstaigose taip pat gali dirbti asmenys, turintys socialinio darbuotojo kvalifikaciją ir įgiję pedagogo profesinę kvalifikaciją.

4. Socialinis pedagogas dirba vadovaudamasis tarptautiniais vaikų teises ir interesus reglamentuojančiais dokumentais, Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais ir kitais norminiais aktais, pareigine instrukcija, etikos principais.

II. SOCIALINIO PEDAGOGO TEISĖS IR PAREIGOS

5. Socialinio pedagogo teisės:

5.1. būti švietimo įstaigos tarybos nariu, dalyvauti direkciniuose pasitarimuose;

5.2. susipažinti su švietimo, globos ar kitos socialinės įstaigos dokumentacija, skirta atskiriems ugdytiniams ir klasių (grupių) bendruomenėms;

5.3. lankytis pamokose ir papildomo ugdymo veikloje;

5.4. teikti siūlymų švietimo ar globos įstaigos administracijai, pedagogams, klasių auklėtojams, tėvams, teisėtiems vaiko atstovams;

5.5. prireikus kreiptis į atitinkamus specialistus švietimo ar globos įstaigoje ir už jos ribų;

5.6. gauti reikiamą informaciją ir paramą iš valdžios, vaikų teisių apsaugos, teisėsaugos ir kitų įstaigų;

5.7. atstovauti vaiko teisėms švietimo ar globos įstaigoje ir už jos ribų;

5.8. gauti mokslinę, metodinę pagalbą iš mokslo, švietimo, socialinių įstaigų;

5.9. pagal galiojančius įstatymus sistemingai tobulinti savo kvalifikaciją, pasirenkant tinkamas formas ir laiką.

6. Socialinio pedagogo pareigos:

6.1. įvertinti vaiko socialines problemas ir poreikius;

6.2. pasirinkti efektyvius darbo metodus;

6.3. planuoti ir dalyvauti socialinės pagalbos teikimo vaikui procese;

6.4. kiekvienam vaikui, su kuriuo dirba socialinis pedagogas, užvesti bylą ir laikyti joje informaciją apie vaiko socialinę situaciją bei teikiamos pagalbos procesą;

6.5. sprendžiant problemas ir priimant sprendimus neperžengti savo profesinės kompetencijos ribų;

6.6. informuoti švietimo įstaigos administraciją, pedagogus, kitus specialistus apie probleminę situaciją, nepažeidžiant konfidencialumo;

6.7. atsakyti už darbe naudojamų metodų pasirinkimą ir korektišką jų panaudojimą;

6.8. konsultuotis su kolegomis ir prireikus siųsti vaiką pas kitus specialistus.

III. SOCIALINIO PEDAGOGO VERTYBINĖS NUOSTATOS

7. Socialinis pedagogas savo darbe vadovaujasi šiomis vertybinėmis nuostatomis:

7.1. pagarbos – kiekvienas yra vertas besąlygiškos pagarbos;

7.2. atvirumo – kiekvienas turi teisę į atvirą ir nuoširdų bendravimą;

7.3. tolerancijos – kiekvienas turi teisę turėti skirtingus įsitikinimus, vertybes, tautinę priklausomybę;

7.4. unikalumo – kiekvienas yra savitas ir nepakartojamas;

7.5. vaiko kaip asmenybės vertinimas;

7.6. nesmerkimo ir neteisimo – socialinis pedagogas neturi būti teisėjas;

7.7. empatijos – kiekvienas individas, grupė, bendruomenė turi tikėti, kad bus suprasti;

7.8. priėmimo – kiekvienas individas turi teisę būti priimtas toks, koks yra, o ne toks, kokį nori jį matyti socialinis pedagogas;

7.9. konfidencialumo – vaikų bylos ir jose sukaupta informacija turi būti saugoma tik socialiniam pedagogui prieinamoje vietoje ir gali būti pateikiama kitiems tiktai gavus tėvų arba teisėtų globėjų sutikimą ir būtina laikytis paslapties apie vaiko problemas išlaikymo principų;

7.10. neteisimo – socialinis pedagogas neturi būti teisėjas;

7.11. pasitikėjimo – socialinis pedagogas neturi rodyti įtarumo ir nepasitikėjimo vaiku.

IV. SOCIALINIO PEDAGOGO VEIKLOS TURINYS

8. Dirba su asmeniu (individualus darbas) – vaiku, tėvais ar teisėtais vaiko atstovais, pedagogais ir kitais švietimo įstaigoje dirbančiais specialistais.

9. Vertina ir padeda spręsti problemas, susijusias su įvairiais vaikams kylančiais sunkumais (pagrindinių vaiko reikmių tenkinimo, saugumo užtikrinimo), dirba su vaikais, priklausomais nuo alkoholio, narkotinių medžiagų, patiriančiais seksualinį ir fizinį išnaudojimą, vykdo saviraiškos ir saviaktualizacijos, mokymosi motyvacijos, lankomumo, užimtumo, emocinių ir elgesio bei kitų problemų sprendimo prevencines programas.

10. Padeda tėvams ar teisėtiems vaiko atstovams ugdyti savo vaiką; suprasti jo socialinius ir psichologinius poreikius, jų tenkinimo svarbą, geriau suprasti vaiko, turinčio vystymosi sunkumų, poreikius, tėvų teises ir pareigas. Informuoja tėvus apie jų teisę gauti socialinę ir pedagoginę pagalbą.

11. Bendradarbiauja su klasių auklėtojais, kitais pedagogais, specialistais, įstaigos administracija sprendžiant vaikų socialines-pedagogines problemas, ieškant efektyvių pagalbos būdų. Padeda jiems geriau suprasti, kaip vaikų socialinės problemos veikia jų elgesį, pažangumą, lankomumą. Teikia siūlymų, kaip būtų galima gerinti socialinį-pedagoginį klimatą, sukurti jaukią, saugią darbo aplinką.

12. Nuolat palaiko ryšius su vietos bendruomene ir įvairiomis įstaigomis, rūpinasi gyvenamosios aplinkos pritaikymu vaiko poreikiams.

13. Tiria socialinės pedagoginės pagalbos poreikį. Organizuoja ir koordinuoja socialinės-pedagoginės pagalbos teikimą ir vertina jos kokybę.

14. Kartu su įstaigos personalu, visuomeninėmis organizacijomis ir socialiniais partneriais iš kitų institucijų atlieka šviečiamąjį-informacinį darbą.

15. Inicijuoja, organizuoja socialinių projektų kūrimą ir jų įgyvendinimą.

16. Inicijuoja išteklių, kurie būtini vaikų ir jų šeimų poreikiams patenkinti, gavimą.

17. Palaiko ryšius su įvairiomis valstybinėmis įstaigomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis, teikiančiomis socialinę, psichologinę, teisinę pagalbą.

18. Atstovauja ir gina vaikų teises švietimo įstaigoje, teisėsaugos ir kitose institucijose.

19. Kartu su klasių auklėtojais, kitais ugdytojais rūpinasi vaikų socialinių įgūdžių ugdymu.

20. Lanko vaikus jų namuose, jeigu klasės auklėtojas neturi tam galimybių.

V. SOCIALINIO PEDAGOGO DARBO ORGANIZAVIMAS IR REGLAMENTAVIMAS

21. Socialinis pedagogas aptarnauja vienos arba kelių švietimo įstaigų vaikus, kaimo vietovėje, bet ne daugiau kaip 2 įstaigose, kuriose yra vaikų.

22. Įstaiga, priimanti socialinį pedagogą į darbą, turi įrengti atskirą kabinetą vaikų, jų tėvų ar teisėtų atstovų, pedagogų konsultacijoms.

23. Socialinį pedagogą darbo priemonėmis aprūpina įstaiga, kurioje jis dirba.

24. Socialinis pedagogas planuoja savo darbo dieną, atsižvelgdamas į paraiškas konsultacijoms, švietimo, globos ar kitos socialinės įstaigos ypatumus bei įstaigą lankančių vaikų poreikius. Ne mažiau kaip 50 proc. savo darbo laiko skiria darbui su vaikais pačioje įstaigoje, pedagogų, klasių auklėtojų konsultavimui. Kitą darbo laiką skiria vaikų lankymui namuose, konsultacijoms su kitais specialistais, tiriamajam ir organizaciniam darbui, kuris gali būti atliekamas ir už švietimo įstaigos ribų.

25. Socialinio pedagogo administracinę priežiūrą įstaigoje atlieka įstaigos vadovas.

26. Įstaigos vadovas, priimdamas socialinį pedagogą į darbą, parengia socialinio pedagogo pareigybės aprašymą vadovaudamasis šios pareiginės instrukcijos bendrosiomis nuostatomis bei socialinio pedagogo kvalifikaciniais reikalavimais.

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro 2001 m. gruodžio 14 d. įsakymu

Nr. 1667

SOCIALINIO PEDAGOGO KVALIFIKACINIAI REIKALAVIMAI

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Socialinis pedagogas – asmuo, įgijęs socialinio pedagogo profesinę kvalifikaciją aukštosiose mokyklose arba turintis socialinio darbuotojo kvalifikaciją ir įgijęs pedagogo profesinę kvalifikaciją.

2. Socialinis pedagogas turi būti pasirengęs dirbti švietimo įstaigose bei socialinėse institucijose, atliekančiose ugdymo funkcijas, gebėti teikti vaikui socialinę pedagoginę pagalbą, panaudoti ir kūrybiškai perteikti teorines žinias, rengti socialines programas ir projektus, užtikrinti laisvalaikio veiklos formų įvairovę vaikų užimtumo kontekste bei koordinuoti socialinių paslaugų teikimą.

3. Socialinis pedagogas drauge su klasių auklėtojais padeda vaikui įgyvendinti lygias galimybes į švietimą, užtikrina vaikų saugumą, šalina mokyklos nelankymo priežastis, padeda vaikui ugdyti socialinius gebėjimus, vykdo neigiamų socialinių reiškinių prevenciją, skatina socialinį aktyvumą.

4. Socialinis pedagogas savo darbe vadovaujasi tarptautiniais vaikų teises ir interesus reglamentuojančiais dokumentais, Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais ir kitais norminiais aktais, pareigine instrukcija ir etikos principais.

5. Pagrindinis socialinio pedagogo veiklos tikslas – vaiko gerovė, saugumas siekiant pozityvios integracijos ir socializacijos visuomenėje, skatinant visavertę asmenybės raišką, pilietinę brandą.

6. Socialinė pedagogika – edukologijos mokslų šaka, nagrinėjanti vaikų socialinį ugdymą, tai yra jų sėkmingos socializacijos proceso organizavimą bei valdymą. Socialinio ugdymo praktika glaudžiai siejasi su socialiniu darbu, tačiau teoriniu lygmeniu socialinės pedagogikos ir socialinio darbo teorijos objektai priklauso skirtingoms socialinių mokslų kryptims.

7. Gali būti šios socialinių pedagogų profesinės specializacijos sritys:

7.1. socialiniai pedagogai švietimo ir globos, neformaliojo ugdymo įstaigose (visų tipų bendrojo lavinimo, profesinėse mokyklose, kolegijose, aukštosiose mokyklose, vaiko globos, internatinėse, jaunimo, ikimokyklinėse įstaigose, laisvalaikio centruose, nevyriausybinėse organizacijose);

7.2. socialiniai pedagogai specialios paskirties švietimo ir globos institucijose (darbui su vaikais, turinčiais psichinę ir fizinę negalią, elgesio sutrikimų, su asmenimis, kuriems laikinai atimta arba apribota laisvė perauklėjimo arba bausmės atlikimo vietose);

7.3. socialiniai pedagogai, dirbantys socialinių ligų (narkotikų, psichotropinių medžiagų, alkoholio, smurto ir prievartos, prostitucijos, AIDS ir kt.) prevencijos ir reabilitacijos srityje (pedagoginiai psichologiniai centrai, narkomanijos ir kt. reabilitacijos centrai, specializuoti centrai atskiroms socialinėms grupėms ir kt.);

7.4. socialiniai pedagogai socialinės veiklos organizavimui ir vadybai (darbas bendruomenėje, vaikų teisių apsaugos tarnybose, savivaldybių ar regioniniuose socialinės paramos centruose, švietimo valdymo struktūrose ir kt.).

II. SOCIALINIO PEDAGOGO FUNKCIJOS IR VEIKLOS NUOSTATOS

8. Siekdamas vaiko gerovės ir saugumo socialinis pedagogas vykdo šias funkcijas:

8.1. įvertinimo (renka informaciją, analizuoja, daro išvadas);

8.2. konsultacinę (pataria, padeda, konsultuoja);

8.3. korekcinę (skatina, įgalina, padeda adaptuotis, aktyvina, mobilizuoja);

8.4. vadybinę (organizuoja, telkia, planuoja, priima sprendimus ir už juos atsako);

8.5. šviečiamąją (informuoja, aiškina);

8.6. koordinacinę (palaiko ryšius, siunčia (perduoda) informaciją);

8.7. prevencinę (numato neigiamus reiškinius, poelgius ir padeda jų išvengti);

8.8. teisinę (atstovauja, gina vaiko interesus);

8.9. socialinio ugdymo.

9. Socialinis pedagogas vadovaujasi individualaus priėjimo, lygių galimybių įtvirtinimo, konfidencialumo, vaiko apsisprendimo pripažinimo ir atsakomybės bei kompetencijos principais, profesinio rengimo standartu ir pareigybės aprašu.

10. Socialiniams pedagogams kvalifikacinių kategorijų suteikimo tvarką nustato Švietimo ir mokslo ministerija.

III. SOCIALINIO PEDAGOGO RENGIMAS IR KVALIFIKACIJOS

11. Socialinių pedagogų rengimas ir kvalifikacijos suteikimas vykdomas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 4 d. nutarimu Nr. 368 patvirtintą bendrąjį studijų sričių ir krypčių, pagal kurias vyksta nuosekliosios universitetinės ir neuniversitetinės studijos Lietuvos aukštosiose mokyklose, klasifikatorių ir pagal šias studijų kryptis suteikiamų kvalifikacijų sąrašą (Žin., 2001, Nr. 31-1027).

12. Socialinis pedagogas atsako už profesionalų komandos socialinėms problemoms spręsti telkimą, bendradarbiavimo ir demokratiškos aplinkos skatinimą bei profesinės kompetencijos nuolatinį tobulinimą.

______________