LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ALKOHOLIO KONTROLĖS ĮSTATYMO 18, 29 IR 34 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XP-1627
2007 m. rugsėjo 19 d. Nr. 1005
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2007 m. birželio 1 d. sprendimo Nr. 1652 8 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Nepritarti Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18, 29 ir 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr. XP-1627 (toliau vadinama – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
1.1. Prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimas stacionariose degalinėse padidintų nelegalios prekybos ir kontrabandinių bei sveikatai kenksmingų alkoholinių gėrimų realizavimo galimybę. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. vasario 13 d. nutarime (Žin., 1997, Nr. 15-314) yra konstatavęs, kad kategoriški alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių gamybos, prekybos ir vartojimo draudimai neduoda geidžiamo rezultato, nes vartotojai randa kitų (dažniausia nelegalių ir neteisėtų) būdų, kaip tenkinti savo poreikius.
1.2. Iš esmės nebūtų išspręstos su alkoholio vartojimu susijusios problemos, nebūtų pasiektas Įstatymo projekto aiškinamajame rašte deklaruojamas tikslas – sumažinti neblaivių vairuotojų skaičių keliuose, nes nėra duomenų, įrodančių, kad vairuotojai yra neblaivūs dėl to, kad vartojo degalinėse įsigytus alkoholinius gėrimus. Be to, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis, 2006 metais, palyginti su 2005 metais, kelių eismo įvykių dėl neblaivių vairuotojų kaltės sumažėjo 117 atvejų (13 procentų), dėl kitų neblaivių asmenų kaltės – 67 atvejais (26 procentais).
1.3. Nustačius Įstatymo projekto 1 straipsnyje siūlomus prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimus stacionarioms degalinėms (t. y. leidus jose prekiauti tik nuo 10 val. iki 19 val.), būtų pažeisti teisėti įmonių, turinčių licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais stacionarių degalinių nespecializuotuose skyriuose, lūkesčiai, nes įmonės yra investavusios lėšas įrengti pilno aptarnavimo degalines ir dėl to jos patirtų ekonominių nuostolių. Be to, taikant laiko apribojimus tik stacionarioms degalinėms, būtų sudarytos nevienodos ūkinės komercinės veiklos konkurencinės sąlygos ta pačia veikla besiverčiančioms įmonėms.
1.4. Įstatymo projekto 2 ir 3 straipsniuose siūlomas alkoholio reklamos visuomenės informavimo priemonėse kontrolės funkcijų perdavimas Valstybinei tabako ir alkoholio kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau vadinama – Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba) prieštarauja Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (Žin., 1996, Nr. 71-1706; 2006, Nr. 82-3254) 39 straipsnio 13 daliai, reglamentuojančiai, kad šiame ir kituose įstatymuose nustatytų reikalavimų reklamai laikymąsi kontroliuoja Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba prie Teisingumo ministerijos, Konkurencijos taryba bei Lietuvos radijo ir televizijos komisija. Be to, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybėje yra svarstomi įstatymų, susijusių su Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos pasibaigimu, reorganizavimo būdu prijungiant ją prie Narkotikų kontrolės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, pakeitimų projektai, perduoti šias funkcijas Valstybinei tabako ir alkoholio kontrolės tarnybai netikslinga.
2. Nepritarti Lietuvos Respublikos Seimo nario E. Žakario siūlymams dėl Įstatymo projekto dėl šių priežasčių:
2.1. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) 2.5 straipsnį, kuriame nustatyta, kad fizinio asmens galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti civilines pareigas (civilinis veiksnumas) atsiranda visiškai, kai asmuo sulaukia pilnametystės, t. y. kai jam sueina 18 metų, bei į daugumos Europos valstybių, kuriose amžiaus riba nėra nustatyta arba ji neviršija 16–18 metų, šių klausimų reglamentavimo praktiką, keisti Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymą (Žin., 1995, Nr. 44-1073; 2004, Nr. 47-1548) ir nustatyti, kad asmuo gali įsigyti alkoholinių gėrimų tik sulaukęs 21 metų, netikslinga.
2.2. Atkreipti Lietuvos Respublikos Seimo dėmesį į tai, kad siūlymas papildyti Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalį 10 punktu ir uždrausti prekiauti alkoholiniais gėrimais kiekvienų metų rugsėjo 1 dieną yra nesvarstytinas, nes šia nuostata Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymas buvo papildytas priėmus Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą (Žin., 2006, Nr. 127-4822).