LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO
D E K R E T A S
Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO PRIIMTO LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS ĮSTATYMO 13, 33 IR 39 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO GRĄŽINIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMUI PAKARTOTINAI SVARSTYTI
2013 m. liepos 17 d. Nr. 1K-1527
Vilnius
1 straipsnis.
g r ą ž i n u Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. liepos 2 d. priimtą ir Respublikos Prezidentei pateiktą pasirašyti bei oficialiai paskelbti Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 13, 33 ir 39 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XII-487 (toliau – Įstatymas) dėl šių motyvų:
1) Seimo priimtas Įstatymas inter alia nustato, kad, kai Konkurencijos tarybos nutarimas apskundžiamas teismui, sustabdomas Konkurencijos tarybos nutarimo dalies dėl paskirtos piniginės baudos sumokėjimo vykdymas, o ūkio subjektas Konkurencijos tarybos paskirtą baudą privalo sumokėti į valstybės biudžetą ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, išskyrus atvejus, kai teismo sprendime nurodomas ilgesnis baudos sumokėjimo terminas (Įstatymo 2 ir 3 straipsnis). Tokios Įstatymo nuostatos sudarytų prielaidas ūkio subjektams piktnaudžiauti teise kreiptis į teismą ir skųsti Konkurencijos tarybos nutarimus ne dėl to, kad jie siektų apginti savo teises teisme, bet vien dėl to, kad atidėtų baudos mokėjimo terminą, kol vyksta ginčas teisme. Tokiu būdu būtų sudaromos sąlygos ūkio subjektui naudotis beprocente valstybės paskola ir daroma žala valstybės biudžetui. Be to, per tą laiką, kol vyksta ginčas teisme, ūkio subjektai galėtų tikslingai pabloginti savo finansinę padėtį arba netgi nutraukti savo veiklą ir taip išvengti atsakomybės už Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimus;
2) Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmens teisių labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d., 2013 m. sausio 25 d. nutarimai);
3) Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad projekto tikslas – apsaugoti teisėtus ūkio subjektų, dėl kurių nėra priimto galutinio ir neskundžiamo teismo sprendimo, interesus ir nepagrįstai nesuvaržyti jų galimybių sėkmingai ir efektyviai vykdyti ūkinę-komercinę veiklą, konkuruoti su kitais ūkio subjektais, investuoti, plėstis bei siekti kitų verslo tikslų, taip pat panaikinti ūkio subjektų netikrumą dėl to, jog jiems gali būti paskirtos piniginės baudos už konkurencijos teisės pažeidimus, kurias vėliau teismas pripažins neegzistuojant arba ženkliai sumažins. Tačiau ir šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas leidžia įvertinti ūkio subjektų finansinę padėtį, ūkinės-komercinės veiklos galimybes ir, esant teisėtam bei pagrįstam pagrindui, atidėti ar sustabdyti Konkurencijos tarybos paskirtos baudos mokėjimą. Pagal Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 33 straipsnio 3 dalį, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnį teismas gali sustabdyti Konkurencijos tarybos nutarimo dalies, kuria paskirta bauda, vykdymą. Pagal Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 39 straipsnio 2 dalį Konkurencijos taryba, esant motyvuotam ūkio subjekto prašymui, gali baudos ar jos dalies mokėjimą atidėti iki šešių mėnesių, jeigu sumokėti baudos laiku ūkio subjektas negali dėl objektyvių priežasčių;
4) pažymėtina, kad pagal kitų Europos Sąjungos valstybių narių (pvz., Vokietijos, Belgijos, Danijos, Suomijos, Prancūzijos, Graikijos, Vengrijos, Italijos, Rumunijos) įstatymus, analogiškai kaip ir pagal šiuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymą, skundų dėl konkurencijos institucijų sprendimų pateikimas automatiškai nestabdo šių konkurencijos institucijų sprendimų, įskaitant ir dėl paskirtų baudų, vykdymo.
3 straipsnis.