LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL NACIONALINĖS TURIZMO PLĖTROS 2003–2006 METŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO
2003 m. gruodžio 18 d. Nr. 1637
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo (Žin., 1998, Nr. 32-852; 2002, Nr. 123-5507) 18 straipsnio 3 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
2. Nustatyti, kad atsakingi vykdytojai Nacionalinės turizmo plėtros 2003–2006 metų programos įgyvendinimo priemones vykdo iš atitinkamiems metams jiems skirtų bendrųjų asignavimų.
3. Rekomenduoti savivaldybėms dalyvauti vykdant Nacionalinės turizmo plėtros 2003–2006 metų programą ir jos įgyvendinimo priemones.
4. Pavesti Ūkio ministerijai kartu su Valstybiniu turizmo departamentu prie Ūkio ministerijos koordinuoti ir kontroliuoti Nacionalinės turizmo plėtros 2003–2006 metų programos
įgyvendinimo priemonių įvykdymą.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2003 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1637
NACIONALINĖ TURIZMO PLĖTROS 2003–2006 METŲ PROGRAMA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Nacionalinės turizmo plėtros 2003–2006 metų programos (toliau vadinama – Programa) paskirtis – įvertinti šalies turizmo raidos tendencijas ir vadovaujantis nacionaliniais, regioniniais bei kitais turizmo sektoriaus strateginiais dokumentais numatyti Lietuvos turizmo plėtros ir investicijų į turizmą prioritetus, taip pat priemones jiems įgyvendinti 2003–2006 metais.
2. Teisinį šios Programos pagrindą sudaro Lietuvos Respublikos turizmo įstatymas (Žin., 1998, Nr. 32-852; 2002, Nr. 123-5507), Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimas Nr. IX-1187 „Dėl valstybės ilgalaikės raidos strategijos“ (Žin., 2002, Nr. 113-5029), 1999 m. liepos 1 d. nutarimas Nr. VIII-1284 „Dėl Nacionalinės turizmo plėtros programos“ (Žin., 1999, Nr. 63-2061), 2002 m. spalio 29 d. nutarimas Nr. IX-1154 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano“ (Žin., 2002, Nr. 110-4852), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimas Nr. 853 „Dėl Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 metų ilgalaikės strategijos“ (Žin., 2002, Nr. 60-2424) ir 2002 m. spalio 29 d. nutarimas Nr. 1713 „Dėl Lietuvos kurortų plėtros koncepcijos“ (Žin., 2002, Nr. 104-4671).
Ši Programa parengta remiantis atlikta šalies turizmo plėtros studija. Joje pateikti duomenys paimti iš Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos (toliau vadinama – Valstybinis turizmo departamentas) informacijos šaltinių, taip pat naudotasi savivaldybių ir verslo atstovų apklausų rezultatais.
3. Nacionalinės turizmo plėtros 2003–2006 metų programos įgyvendinimo priemonės pateikiamos šios Programos priede.
II. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ
5. Turizmo planavimas ir teisinė aplinka:
5.1. Per pastaruosius metus turizmo sektoriaus teisinė aplinka pagerėjo: nauja Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo redakcija įtvirtino pakeitimus, kuriais siekiama geriau apsaugoti vartotojų teises, numatytos palankesnės sąlygos imtis kaimo turizmo, nustatytas privalomas apgyvendinimo įstaigų klasifikavimas, Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatyme (Žin., 2002, Nr. 35-1271) iki 5 procentų sumažintas pridėtinės vertės mokesčio tarifas apgyvendinimo paslaugoms, kurias teikia juridiniai asmenys. Tačiau turizmo srautų ir infrastruktūros plėtrą stabdo vizų gavimo sunkumai Rytų rinkos turistams, nepakankamai skatinama investuoti į kultūros paveldo išsaugojimą ir pritaikymą turizmui, sudėtingos statybos leidimų išdavimo ir projektų derinimo procedūros, nelanksti žemės mokesčių politika turizmo objektams, naudojantiems didelius žemės sklypus (kempingai, atrakcionų parkai ir panašiai), taikomas nevienodas pridėtinės vertės mokesčio tarifas apgyvendinimo paslaugoms.
5.2. Turizmo valdymo funkcijas šalyje atlieka Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Ūkio ministerija, Valstybinis turizmo departamentas, apskričių viršininkai, savivaldybių institucijos. Nacionaliniu lygmeniu veikia 5 turizmo verslo atstovus vienijančios asociacijos, taip pat savaveiksmio turizmo organizacijos.
5.3. Tarpžinybiniams turizmo klausimams nagrinėti ir pasiūlymams teikti valstybės institucijoms, įgyvendinančioms valstybės politiką turizmo srityje ir Nacionalinę turizmo plėtros programą, sudaryta Turizmo taryba, į kurią įeina valstybės institucijų, Lietuvos savivaldybių asociacijos, turizmo verslo atstovus vienijančių asociacijų ir savaveiksmių turizmo organizacijų atstovai. Turizmo tarybos darbas organizuojamas specialių jos komisijų pagrindu.
5.4. Lietuvos turizmo plėtros strategija suformuota ir pateikta Lietuvos ūkio (ekonominės) plėtros iki 2015 metų ilgalaikėje strategijoje, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 853. Pagrindinis turizmo sektoriaus vidutinės trukmės strateginis dokumentas, kurį rengia Valstybinis turizmo departamentas, yra Nacionalinė turizmo plėtros programa. Iki pastarojo laikotarpio buvo parengtos ir vykdomos dvi programos: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 318 (Žin., 1994, Nr. 33-599) buvo pritarta pirmajai Nacionalinei turizmo plėtojimo programai ir jos įgyvendinimo 1994–2000 metais priemonėms, o Lietuvos Respublikos Seimo 1999 m. liepos 1 d. nutarimu Nr. VIII-1284 patvirtinta Nacionalinė turizmo plėtros programa, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. balandžio 10 d. nutarimu Nr. 408 (Žin., 2000, Nr. 31-868) patvirtintos Nacionalinės turizmo plėtros programos įgyvendinimo 2000–2002 metų priemonės (iš viso 42, iš kurių visiškai ar iš dalies buvo įgyvendinta 40 priemonių). Pastaraisiais metais daugiau Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų skiriama Nacionalinei turizmo plėtros programai įgyvendinti: 162 tūkst. litų – 1999 metais, 698 tūkst. litų – 2002 metais ir 1798 tūkst. litų – 2003 metais. Vis dėlto šių lėšų skirta mažiau, nei realiai reikėjo visoms programos priemonėms įgyvendinti. Lėšų trūkumas iš dalies buvo kompensuojamas tarptautinių programų lėšomis (2000–2003 metų laikotarpiu iš PHARE, SAPARD ir kitų tarptautinių finansinių šaltinių turizmo projektams skirta apie 28 mln. litų).
5.5. Turizmo plėtros studijos, atliktos 1998–2002 metais, buvo skirtos įvairioms turizmo rūšims ir skirtingai veiklai parengti. Iš jų minėtini Kultūrinio turizmo plėtros programa, Kaimo turizmo plėtros programa, Lietuvos kurortų plėtros koncepcija, Pajūrio vandens turizmo infrastruktūros ir pramogų plėtros galimybių studija, Nemuno turistinės trasos išvystymo galimybių studija, Konferencijų turizmo vystymo galimybių studija, Nacionalinių dviračių maršrutų ir turizmo informacijos ženklų galimybių studija, Pietų Lietuvos aktyvaus poilsio galimybių studija, Nacionalinės turizmo informacijos ir bandomasis turizmo infrastruktūros projektas.
5.6. Suaktyvėjo turizmo plėtros strateginio planavimo veikla Lietuvos apskrityse ir savivaldybėse. Visų apskričių parengtuose ar rengiamuose regioninės plėtros planuose atskirai nurodomi turizmo klausimai. Apskritys koordinuoja nemažai turizmo plėtros projektų. Šiems projektams Lietuvos apskrityse 2002 metais buvo gauta apie 15 mln. litų, iš jų apie 11 mln. litų (71 procentas) – subsidijos iš tarptautinių šaltinių.
5.7. Turizmo plėtros programas yra parengusios 11 savivaldybių (dar 12 rengia). Savivaldybės strateginį plėtros planą, kuriame atskirai nurodomi turizmo klausimai, yra parengusios 17 savivaldybių (dar 6 rengia). Savivaldybių biudžetuose turizmo plėtrai skiriama nedaug lėšų – vidutiniškai maždaug 0,4 procento jų biudžeto (2002 metais – nuo 0,002 iki 3, 6 procento). Turizmo projektai, kuriuose dalyvauja savivaldybės, daugiausia finansuojami iš PHARE programos lėšų. Iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto 2000–2002 metų laikotarpiu lėšų turizmo plėtros priemonėms buvo skirta 5 savivaldybėms: Anykščių rajono, Druskininkų, Kėdainių rajono, Šiaulių miesto ir Panevėžio miesto.
5.8. Turizmo plėtros valdymo ir reguliavimo klausimai administruojami 32 savivaldybėse; čia įsteigti turizmo plėtros skyriai ar pareigybės arba turizmo klausimus koordinuoti pavesta savivaldybių įsteigtiems turizmo informacijos centrams.
5.9. Turizmo, kaip ir kitų ūkio sektorių, plėtra šiuolaikinėje strategijos formavimo ideologijoje ir praktikoje vis plačiau remiasi darnaus vystymosi koncepcija, visi projektai vertinami poveikio aplinkai požiūriu. Tačiau dar ne visuose parengtuose Lietuvos ūkio ir savivaldybių strateginiuose planavimo dokumentuose (įskaitant ir atskirus dokumentus, skirtus turizmo plėtrai) buvo akcentuojamas darnaus vystymosi principas – ekologinis, ekonominis ir socialinis interesų suderinimas. Tai aktualu plėtojant turizmą saugomose teritorijose, kurortuose.
5.10. Tarptautinio turizmo požiūriu Lietuva pripažįstama kaip naujas turistinis regionas ir kartu – Baltijos jūros valstybių turistinio regiono dalis. Efektyviausiai šalies turistinis potencialas gali būti panaudojamas bendrame Baltijos jūros valstybių regiono kontekste. Atskirų turizmo produktų planavimas šalies mastu gali būti strategiškai orientuotas į tikslinius regionus ir centrus, atsižvelgiant į turizmo išteklių koncentravimąsi ir kitas vietos galimybes. Tiksliniais turizmo plėtros regionais laikytini Pajūrio, Žemaitijos aukštumų, Rytų Aukštaitijos, Pietryčių Dzūkijos geografiniai regionai, Vilniaus-Trakų-Kauno, Nemuno slėnio teritorinės zonos ir šie pagrindiniai turizmo centrai: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Trakų miestai, Druskininkų, Birštono, Palangos ir Neringos kurortai.
6. Fizinių ir žmogiškųjų turizmo išteklių potencialas:
6.1. Lietuva turi palyginti didelį gamtinį turizmo potencialą, kurį sudaro Pajūrio gamtinis kompleksas, vidaus vandens telkiniai – ežerai (2850 – didesni kaip 0,5 hektaro, bendras plotas – daugiau 910 kv. kilometrų) ir upės (760 – ilgesnės kaip 10 kilometrų, bendras ilgis – daugiau kaip 76 tūkst. kilometrų) ir miškai (30 procentų šalies teritorijos). Iš vertingiausių ir įdomiausių gamtinių turizmo objektų, tinkamų kultūriniam ir ekologiniam turizmui, taip pat kaimo turizmui ir aktyviam poilsiui, minėtini 5 nacionaliniai parkai ir 30 regioninių parkų (apima 7,5 procento šalies teritorijos), 254 valstybiniai draustiniai ir 101 savivaldybių draustinis, 410 gamtos paveldo objektų. Unikalumu pažymėtinas Europos geografinis centras. Į saugomų teritorijų tinklą patenka ir daug etnokultūros paveldo objektų. Didžiausią turizmo plėtros potencialą turi Pajūrio gamtinis kompleksas, Rytų Aukštaitijos, Pietų Dzūkijos ir Žemaičių aukštumų ežeringieji miškų regionai, Nemuno upės slėnio zona. Tačiau šių objektų panaudojimo galimybės vertintinos tik patenkinamai, nes jie prastai parengti turizmui (nepakankama infrastruktūra, trūksta paplūdimių higienos įrangos, netvarkoma aplinka). Menka infrastruktūra sudaro sąlygas neorganizuotiems turistams teršti ir kitaip žaloti aplinką.
Atskirą turizmo išteklių dalį sudaro gausūs kurortų gydomieji ištekliai, galintys patenkinti didžiulius sveikatingumo ir kurortų plėtros poreikius.
6.2. Lietuvos kultūriniai turizmo ištekliai ir ypač etnokultūra vertinami dėl savitumo, bet šis potencialas menkai panaudojamas turizmui. Įregistruota daugiau kaip 10700 kultūros paveldo objektų, tačiau tik apie 350 galima panaudoti turizmui, iš jų trečdalį – tarptautiniam turizmui. Ryškiausi tarptautinio turizmo objektai yra Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Kėdainių senamiesčiai (Vilniaus senamiestis ir Kuršių nerija įtraukti į UNESCO paveldo objektų sąrašą), Kernavės ir Trakų istorinis paveldas, Lietuvos baroko paminklai, pilys. Daugelis kitų paveldo objektų dėl nepakankamos paslaugų ir viešosios turizmo infrastruktūros nenaudojami turistų (iš jų ir neįgaliųjų) lankymui. Kultūros paveldo objektai, atsižvelgiant į jų atraktyvumą ir būklę, gali būti atkuriami ir restauruojami, pritaikomi ekspozicinei paskirčiai, paslaugų ir viešajai turizmo infrastruktūrai, juose gali būti derinama tiek ekspozicinė, tiek infrastruktūros paskirtis. Lietuvoje vykstantys gausūs kultūros renginiai ir festivaliai menkai pristatomi turizmo parodose ir netampa žinomais tarptautinio turizmo objektais. Įdomus kultūrinis miestų gyvenimas galėtų būti geriau panaudojamas savaitgalio turizmui. Svarbią šalies turizmo išteklių dalį sudaro specialaus (dalykinio) intereso objektai: muziejai ir galerijos, parodų centrai, laisvalaikio ir sveikatingumo parkai ir panašiai.
6.3. Ekspertų vertinimu, turizmo sektoriuje dirba maždaug 60 tūkst. žmonių (apie 4 procentus visų šalies darbuotojų). Turizmo plėtra leidžia sukurti nemažai darbo vietų ir kituose ūkio sektoriuose (tokiuose kaip transportas, prekyba, finansinis tarpininkavimas ir kituose).
6.4. Turizmo paslaugų sektoriui specialistus Lietuvoje rengia 3 universitetinės aukštosios mokyklos, 8 neuniversitetinės aukštosios mokyklos (kolegijos), 20 profesinių mokyklų. Šioje srityje geriausiai vertinamas neuniversitetinių aukštųjų mokyklų (kolegijų) absolventų parengimas, o profesinių mokyklų absolventai (remtasi darbdavių apklausa) neturi didesnės paklausos rinkoje: jiems trūksta praktinių įgūdžių, jie menkai įvaldę šiuolaikines informacines technologijas. Mokyklose per mažai dėmesio skiriama svetingumo profesiniam mokymui ir tobulinimui. Aktuali parengtų turizmo specialistų įsidarbinimo pagal specialybę problema. Kurortų plėtros koncepcijoje kaip vienas iš sanatorijų veiklos trūkumų nurodomi silpni gebėjimai dirbti rinkos sąlygomis (nepakankamas rinkodaros ir vadybos lygis).
6.5. Savivaldybių ir valstybės institucijų valstybės tarnautojų, atsakingų už turizmo koordinavimą ir plėtrą, kitų turizmo sektoriaus darbuotojų mokymu ir kvalifikacijos kėlimu daugiausia rūpinasi ir šį darbą organizuoja Valstybinis turizmo departamentas. Aktualus išlieka mokymas tokiose srityse kaip turizmo plėtros programų ir galimybių studijų rengimas, investicinių projektų rengimas, projektų įgyvendinimas ir kontrolė (ypač savivaldybėse), rinkodaros planavimas ir priemonių rengimas. Aukštos kvalifikacijos darbuotojų ir mokymo poreikis ypač padidės, kai reikės gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų ir jas panaudoti.
7. Turizmo paslaugos ir pramogos:
7.1. Apgyvendinimo paslaugas 2002 metų pabaigoje turistams teikė 516 apgyvendinimo įmonių, kuriose buvo 16,1 tūkst. numerių, 38,4 tūkst. vietų. Labiausiai plečiasi viešbučių ir motelių sektorius, o poilsio įstaigų sektorius sparčiausiai menksta. Per 10 metų viešbučių pagausėjo dvigubai, motelių – 7 kartus, o poilsio namų sumažėjo daugiau nei trečdaliu. Tai lėmė poilsio namų privatizavimas, be to, atnaujinti poilsio namai kurortuose dažniausiai tampa viešbučiais. Tačiau kaime poilsio namų būklė prasta, o sezoninė veikla ir silpni gebėjimai dirbti rinkos sąlygomis dažnai stabdo investicijas į jų atnaujinimą ir pramogų plėtojimą. Daugiau nei 2/3 viešbučių yra Vilniuje, Klaipėdoje ir Kaune, o 7 savivaldybių centruose apskritai nėra viešbučių (2002 metų pabaigos duomenys). Ryškiausias viešbučių lyderis yra Vilniaus miestas, kuriame sutelkta 38 procentai šalies viešbučių apgyvendinimo vietų. Apgyvendinimo sektorius turi nemažą plėtros potencialą, nes pagal 1000 gyventojų tenkančių vietų viešbučiuose skaičių (3,3 vietos) Lietuva beveik 8 kartus atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio (25 vietos). Didžiuosiuose miestuose (išskyrus Vilnių) trūksta didesnių turistinės klasės viešbučių, periferijoje opi viešbučių kiekybės ir paslaugų kokybės problema. Autoturizmo plėtros galimybes riboja akivaizdus motelių ir kempingų trūkumas (2002 metais veikė 22 moteliai ir 3 kempingai). Apgyvendinimo paslaugų kokybė šalies gydomuosiuose kurortuose, ypač daugelyje sanatorijų, neatitinka tarptautinio turizmo reikalavimų.
7.2. Vis daugiau užsieniečių apsistoja apgyvendinimo įmonėse (2002 metais jie sudarė 52 procentus šių paslaugų vartotojų), vis daugiau suteikiama nakvynių. Daugiau kaip trečdalį apgyvendinimo įmonių paslaugų vartotojų sudaro Vakarų ir Vidurio Europos šalių gyventojai (daugiausia vokiečiai ir lenkai), Nepriklausomų Valstybių Sandraugos šalių gyventojai sudaro apie 10 procentų visų apgyvendintų asmenų. Viešbučių sektoriuje 2/3 gyvenusiųjų svečių yra užsieniečiai. Tačiau bendras apgyvendinimo įmonių užimtumas yra mažas ir siekia vos 20-25 procentus (viešbučių numerių užimtumas 2002 metais siekė 35 procentus). Priežastis – sezoniškumas, nes daugelis poilsio namų žiemą neveikia, ir į tai turėtų būti atsižvelgiama apskaitoje. Viešbučiams aktuali savaitgalių užimtumo problema.
7.3. Kaimo turizmas laikomas sparčiausiai augančiu turizmo paslaugų sektoriumi Lietuvoje. 2001 metais buvo įregistruotos 203 kaimo sodybos, o 2003 metų pradžioje – jau 287. Ekspertų duomenimis, 2002 metais kaimo sodybose poilsiavo maždaug 70 tūkstančių žmonių, iš jų apie 6 procentus – užsieniečių. Pagrindiniai kaimo turizmo paslaugų vartotojai yra šalies gyventojai, o užsienio turistai dar tik atranda šią turizmo rūšį. Prie kaimo turizmo plėtros labai prisidėjo kaimo turizmo ir amatų informacinės-rezervavimo sistemos sukūrimas. Kaimo turizmo paslaugų pasigendama Lietuvos pasienio vietovėse, šalies nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose. Daugeliui kaimo turizmo paslaugų teikėjų taip pat aktualu įveikti sezoniškumą ir išmokti užsienio kalbų, be to, kaimo turizmas nepasirengęs priimti neįgaliuosius, stinga verslumo. Kaimo turizmo plėtrai dar mažai panaudojami dvarai, vėjo ir vandens malūnai, kiti nenaudojami kaimų ir miestelių pastatai.
7.4. Maitinimo įmonės aktyviausiai plečiasi gausiausiai turistų lankomuose miestuose (ypač Vilniuje), šalia turizmo traukos objektų, populiariausių turizmo maršrutų, prie pagrindinių šalies greitkelių. Daugėja maitinimo įmonių, turinčių įvairias nacionalines virtuves. Gerėja aptarnavimas restoranuose, ypač tuose, kurie įsikuria aukštos klasės viešbučiuose, populiarėja kulinarinio turizmo maršrutai. Tačiau vis dar labai daug rūpesčių kelia prastas aptarnaujančiojo personalo užsienio kalbų mokėjimas, nepatenkinama maitinimo paslaugų kokybė, o kaime – ir jų kiekybė.
7.5. Pramogų sektorius dar netapo turistų traukos objektu ir nepadeda panaudoti apgyvendinimo pajėgumų. Geriausias pramogų sektorius didžiuosiuose šalies miestuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Nemažai investicijų jau planuojama Vilniuje ir Druskininkuose, tačiau iki šiol šalyje nėra didesnių daugiafunkcių pramogų parkų, skirtų visos šeimos poilsiui. Nėra golfo aikštynų ir hipodromų, nors sąlygos ir paklausa yra, – tai patvirtina Lietuvos gyventojų pramoginės kelionės į užsienį. Trūksta pramogų, galinčių pailginti turizmo sezoną šalies kurortuose: atrakcionų ar vandens parkų, kazino, žiemos renginių, pramogų pagal turistų interesus (žvejyba, medžioklė ir kita), kompleksinių pramogų paketų. Pramogų stoka – viena iš dažniausiai minimų kliūčių, mažinančių šalies patrauklumą turizmo atžvilgiu. Nepanaudoti lieka pajūrio terminiai vandenys vandens parkui kurti, nors tai padėtų spręsti pajūrio sezoniškumo ir esamo apgyvendinimo bei maitinimo paslaugų potencialo panaudojimo klausimus. Todėl pramogų infrastruktūros plėtra kurortuose turėtų būti plėtojama kaip viešoji turizmo infrastruktūra.
7.6. Pagrindiniai turizmo informacijos paslaugų teikėjai Lietuvoje yra 30 savivaldybių įsteigti turizmo informacijos centrai, 3 privatūs turizmo informacijos centrai, 15 nacionalinių ir regioninių parkų lankytojų centrų, Maskvoje (Rusijos Federacija) ir Miunsteryje (Vokietijos Federacinė Respublika) esančios Lietuvos turizmo informacijos atstovybės. Be to, informaciją teikia Ūkio ministerijos komercijos atašė Lietuvos Respublikos nuolatinėje misijoje Europos Sąjungoje, Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje, Lenkijos Respublikoje, Prancūzijos Respublikoje, Švedijos Karalystėje, Rusijos Federacijoje ir Ukrainoje, taip pat Lietuvos diplomatinės atstovybės. Vis daugiau turistų apsilanko turizmo informacijos centruose. Daugėja paslaugų, teikiamų internetu, ir turizmo organizacijų, turinčių tinklalapius. Sukurtos kelios internetinės svetainės, skirtos nacionalinio lygmens turizmo informacijai. Tačiau informacija yra labai išskaidyta, ne visada laiku atnaujinama, trūksta nuoseklumo. Tikslinga tobulinti informacijos pateikimą internetu, palaikyti Nacionalinės turizmo informacijos sistemos funkcionavimą ir jos galimybių plėtrą, įskaitant operatyvų paslaugų užsakymą.
7.7. Kelionių organizavimo paslaugų teikėjais 2002 metais Lietuvoje buvo įsiregistravusios 323 turizmo įmonės, iš jų 66 – kelionių organizatoriai ir 257 – kelionių agentūros. Pusė turizmo įmonių yra Vilniuje. Išvykstamojo turizmo veiklą vykdė 204 turizmo įmonės, jų paslaugomis pasinaudojo 142 tūkst. Lietuvos gyventojų. Atvykstamojo turizmo sektoriuje dirbo 84 turizmo įmonės, kurios organizavo 96 tūkst. užsienio turistų keliones į Lietuvą (8 procentus visų užsienio turistų į Lietuvą). Dėl didesnių veiklos sąnaudų, griežtesnių aptarnavimo kokybės reikalavimų, veiklos sezoniškumo kelionių organizatoriais, rengiančiais kelionių paketus Vakarų šalių turizmo rinkoms, dirba tik 6 procentai visų Lietuvos turizmo įmonių.
8. Prioritetinės turizmo rinkos ir pagrindiniai turizmo produktai:
8.1. Pagrindinis užsienio lankytojų srautas (80 procentų) į Lietuvą atvyksta kelių transportu (geležinkelių transportu – 14 procentų, oro ir jūrų transportu – atitinkamai 4 ir 2 procentai lankytojų). Per 10 metų laikotarpį Lietuvą aplankė daugiau kaip 32 mln. užsieniečių, iš jų 29 procentai buvo turistai (nakvoję bent vieną naktį) ir 71 procentas – vienadieniai lankytojai. 2002 metais turistų atvyko 13 procentų daugiau, bet dėl silpnesnio vienadienių lankytojų srauto bendras atvykusiųjų skaičius sumažėjo 4,7 procento (iki 4 mln. turistų). Lietuvos banko duomenimis, atvykstamojo turizmo pajamos, gautos už kelionių paslaugas ir tarptautinį keleivių vežimą, dvejus metus paeiliui mažėjusios, 2002 metais padidėjo iki 2 mlrd. litų ir sudarė 7,5 procento prekių ir paslaugų eksporto.
8.2. Prioritetinės turizmo rinkos yra kaimyninės valstybės, iš kurių atvyksta daugiausia vienadienių lankytojų, ir valstybės, iš kurių tradiciškai atvyksta daug turistų: Vokietijos Federacinė Respublika, Latvijos Respublika, Lenkijos Respublika, Rusijos Federacija, Estijos Respublika, Baltarusijos Respublika, Suomijos Respublika, Švedijos Karalystė ir Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė. Populiariausi turizmo rinkose ir didžiausią plėtros potencialą turi aktyvaus poilsio, kultūrinio, ekologinio, kurortinio, kaimo turizmo produktai, o dėl patogios geopolitinės Lietuvos padėties – ir konferencijų turizmas.
8.3. Jūrinio ir vidaus vandenų turizmo produktų plėtojimas Lietuvoje turi geriausias perspektyvas, nes Baltijos jūra, Kuršių marios ir kiti vidaus vandens telkiniai sudaro galimybes plėtoti šiuos ir kitus aktyviam poilsiui skirtus turizmo produktus. Kruizinio turizmo perspektyvos susijusios su Klaipėdoje baigta statyti kruizinių laivų prieplauka ir pajūrio regiono gamtinio-kultūrinio potencialo geresniu panaudojimu. Tačiau Klaipėdos valstybinio jūrų uosto infrastruktūra per lėtai pritaikoma keleivių aptarnavimui ir jūriniam (jachtų) turizmui, o kruizinių laivų prieplaukoje neišspręsti paslaugų infrastruktūros klausimai. Kadangi trūksta atitinkamos infrastruktūros, jūrinis (jachtų) turizmas nepajėgia pasiūlyti konkurentiškų produktų, o pajūryje esantis Palangos kurortas visai neturi tokių galimybių. Turistai vis labiau domisi ir iškylų vidaus vandenimis organizavimu, tačiau ir čia trukdo nepakankama, prastos kokybės keleivių aptarnavimo infrastruktūra (pasenę laivai, neįrengta tiek, kiek reikėtų, prieplaukų ir mažųjų uostų, nėra reguliarių maršrutų), veiklos sezoniškumas, apgyvendinimo šalia turizmo trasų ir nuomos paslaugų trūkumas. Todėl plėtoti jūrinio ir vidaus vandenų turizmo infrastruktūrą svarbu visam Lietuvos turizmo sektoriui, tai pirmaeilis uždavinys, kaip padaryti šalį labiau pasiekiamą ir geriau panaudoti joje turizmo galimybes.
8.4. Lietuvos kultūros ištekliai sudaro palankias sąlygas kurti patrauklius kultūrinio turizmo produktus, įskaitant ir savaitgalio keliones. Lietuvos kultūrinio turizmo produktai šiuo metu yra populiariausi užsienio rinkose, jų paklausa tik didės Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare. Trečdalis užsienio turistų atvyksta į Lietuvą praleisti atostogų ir susipažinti su šalies kultūros paveldu. Kultūros priemonės visada yra dalykinio (konferencijų) turizmo programų dalis. Kultūrinio turizmo produktų plėtra ir pasiūla suformavo kultūrinio turizmo centrus – tai Vilnius, Kaunas, Trakai, Klaipėda ir Neringa. Naujų kultūrinio turizmo centrų ir produktų kūrimas turi dideles perspektyvas, tačiau reikia aktyviau spręsti kultūros paveldo objektų parengimą lankymui ar pritaikymą turizmo infrastruktūrai. Objektų panaudojimas turizmui taip pat yra paveldo išsaugojimo sąlyga. Kultūrinio turizmo plėtrą tikslinga sieti su regioninių turizmo centrų formavimu, Europos Tarybos kultūrinio turizmo kelių („Baroko kelias“, „Parkų ir sodų kelias“), nacionalinių kultūrinio turizmo maršrutų („Gintaro“, „Pilių ir dvarų“, „Vienuolynų“, „Via Hanzos“ ir kitų) viešosios infrastruktūros sukūrimo projektų rengimu.
8.5. Turistai kelia vis didesnius poilsio sveikatingumo, saugumo ir privatumo reikalavimus, todėl turistai (ypač užsienio) vis labiau domisi kurortinio-sanatorinio bei aktyvaus poilsio turizmo produktais (keliavimu dviračiais ar vandens priemonėmis). Kurortų sanatorijose užsienio turistų per pastaruosius pora metų pagausėjo vidutiniškai 15 procentų (nors turistų šalies gyventojų sumažėjo 19 procentų). Tačiau kol kas negausios pramogos gydomuosiuose kurortuose ar paslaugos turizmo trasose ir neišplėtota viešoji turizmo infrastruktūra, todėl neįmanoma pasiūlyti konkurentiškų sanatorinio (reabilitacinio) turizmo ar aktyvaus poilsio produktų nei užsienio, nei vietos turistams. Dviračių ar vandens turizmo trasų infrastruktūros įrengimas yra pagrindinė aktyvaus poilsio turizmo produktų plėtros kryptis ir paskata plėtoti privatų turizmo verslą kaime.
8.6. Geriausias sąlygas gausinti konferencijų turizmo produktus turi viešbučiai, įsirengę konferencijų sales: šie viešbučiai gali ne tik pritraukti klientus sezono metu, bet ir didinti jų užimtumą. 2002 metų pradžioje 78 viešbučiai (34 procentai visų Lietuvos viešbučių) turėjo konferencijų sales. Daugiausia tokių viešbučių (30) buvo Vilniuje, ir bendras vietų skaičius konferencijų patalpose siekė 4800. Planuojama tolesnė konferencijų patalpų plėtra. Tačiau nėra erdvių (2000 ir daugiau vietų) atskirų konferencijų centrų, kuriuose galima būtų rengti dideles tarptautines konferencijas. Jų paklausą skatina didėjantis šių paslaugų poreikis ir palankios dalykinio (konferencijų) turizmo plėtros prognozės. Geresnį konferencijų infrastruktūros panaudojimą galėtų paskatinti valstybės valdymo institucijų ir visuomeninių organizacijų, planuojančių ir organizuojančių tarptautines konferencijas, seminarus ar renginius, aktyvesnė veikla, jeigu jos pristatytų ir pasiūlytų konferencijų rengimo galimybes tarptautinėms organizacijoms, parengdamos specialų interneto tinklalapį.
8.7. Savaitgalio poilsio produktus siūlo kelionių organizatoriai, turizmo informacijos centrai, viešbučiai. Tačiau kelionės lėktuvais brangiai kainuoja, be to, viešbučiuose nepakankamai išplėtota nuolaidų savaitgaliais sistema, todėl Lietuva kol kas tebėra nepatraukli savaitgalio turizmui užsienio rinkose. Savaitgalio kelionių paklausą taip pat mažina patrauklių laisvalaikio praleidimo formų pasiūlos stoka. Taigi būtina plėtoti laisvalaikio praleidimo (pramogų) infrastruktūrą, ypač kurortuose, kuri leistų parengti specialius pramogų paketus pagal interesų grupes, tobulinti kainodaros politiką ir rinkodaros priemones. Dėl jūrinio ir vidaus vandenų bei ekologinio turizmo produktų nepakankamos įvairovės ir vangios rinkodaros šie turizmo produktai taip pat netampa savaitgalio turistų objektais.
8.8. Geriausias sąlygas plėtoti pažintinį (kultūrinį, ekologinį) turizmą turi saugomos teritorijos, todėl aktualu pritaikyti saugomas teritorijas pažintinio turizmo plėtojimui (rengti galimybių studijas, kurti atitinkamą infrastruktūrą ir teikti informaciją).
8.9. Šalies turizmo rinkodaros politiką kartu su valstybės ir savivaldybių institucijų bei turizmo verslo atstovais formuoja ir bendromis jėgomis įgyvendina Valstybinis turizmo departamentas pagal metinius rinkodaros planus. Tačiau aiškių Lietuvos turizmo rinkodaros politikos gairių ir prioritetų trūkumas trukdo veiksmingiau planuoti rinkodarą ir koordinuoti veiksmus. Rinkodarai aktyvinti trūksta jos tyrimų, nenutrūkstamo priemonių vykdymo, kompleksiškumo bei sisteminio požiūrio, silpna informacijos apie turizmą rengimo ir platinimo bazė. Pagrindinės Valstybinio turizmo departamento vykdomos rinkodaros priemonės yra dalyvavimas pasaulinėse, regioninėse, vietinėse turizmo parodose, turistinės literatūros leidyba ir kitų tarptautinių turizmo rinkodaros projektų vykdymas. Šalies turizmo įvaizdžiui formuoti ir rinkodaros veiklai Lietuvos Respublikos valstybės biudžete Valstybiniam turizmo departamentui nuo 2001 metų kasmet skiriama apie 1 mln. litų, tačiau šių lėšų pakanka tik palaikomajai rinkodarai. Norint pagerinti šalies turizmo įvaizdį ir pritraukti daugiau turistų, rinkodaros finansavimas turi būti tobulinamas iš esmės. Būtina aktyviau pristatyti konkrečius turizmo produktus, informacijos pateikimą orientuoti ir į individualius turistus, o turistinių leidinių tiražus padvigubinti. Turizmo rinkodarai aktyvinti pirmiausia reikia suformuoti principinę Lietuvos turizmo rinkodaros sistemą ir jos veikimo modelį.
9. Turizmo sektoriaus stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių analizė:
9.1. Turizmo sektoriaus stiprybės yra šios: palanki geografinė padėtis, gausus ir savitas turizmo išteklių (kultūros ir gamtos) potencialas, mažai urbanizuotas kraštovaizdis, intensyvūs etniniai Lietuvos ryšiai su kaimyninių valstybių ir Jungtinių Amerikos Valstijų gyventojais, palyginti nedidelės turizmo paslaugų kainos, tankus automagistralių tinklas, sparti kaimo turizmo plėtra, tarptautinių viešbučių grandinių (tinklų) steigimasis, veikianti turizmo reguliavimo teisinė sistema.
9.2. Turizmo sektoriaus silpnybės yra šios: stiprus klimato sezoniškumo poveikis, nesuformuotas Lietuvos, kaip turizmui patrauklios šalies, įvaizdis, kempingų ir laisvalaikio pramogų paslaugų stoka, neparengti turistams lankyti ir nenaudojami turizmui kultūros paveldo objektai, silpna turizmo objektų ženklinimo ir informacijos sistema, neišplėtota keleivinio susisiekimo jūra, vidaus vandenų ir dviračių turizmo trasomis infrastruktūra, netolygi apgyvendinimo paslaugų tinklo plėtra, didelės oro transporto paslaugų kainos, nepakankama turizmo administravimo darbuotojų ir aptarnaujančiojo personalo kvalifikacija, sunkumai atvykti Rytų rinkos turistams.
9.3. Turizmo sektoriaus galimybės yra šios: tarptautiniai ryšiai, išplėtoti dėl Lietuvos narystės Europos Sąjungoje ir NATO, Lietuva – naujas ir saugus turizmo regionas, didėjanti šalies gyventojų turizmo paslaugų ir pramogų bei aktyvaus poilsio paklausa, gilesnė gyventojų verslumo ir turizmo reikšmės samprata, Europos Sąjungos struktūrinių fondų teikiamų galimybių panaudojimas, tarptautinio bendradarbiavimo ekonomikos ir kultūros srityse plėtra, sumažėjęs kai kurių Europos ir Azijos turizmo regionų patrauklumas.
III. LIETUVOS TURIZMO PLĖTROS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI LAIKOTARPIUI IKI 2006 METŲ
10. Remiantis atlikta Lietuvos turizmo galimybių ir turizmo sektoriaus bei kituose planavimo dokumentuose aptartų turizmo infrastruktūros plėtros krypčių analize, galima teigti, kad spręstinus turizmo plėtros uždavinius sąlygoja šios priežastys: nepakankamai dėmesio skiriama turizmo planavimui ir žmonių gebėjimų ugdymui savivaldybių lygiu, netobula turizmo verslo teisinė ir ekonominė aplinka, neišplėtota susisiekimo jūra ir viešoji turizmo infrastruktūra (dėl to nepanaudojami turizmo ištekliai, neskatinama turizmo paslaugų verslo plėtra), neigiamas sezoniškumo poveikis, neįvairi pramogų pasiūla, nepakankama turizmo sektoriaus statistika ir tyrimų stoka, silpna rinkodaros veikla ir turizmo informacijos sklaida, ypač užsienio rinkose. Šių uždavinių sprendimas, neigiamų veiksnių šalinimas sudarys galimybes veiksmingiau formuoti Lietuvos turistinį įvaizdį ir panaudoti šalies turizmo potencialą, gerinti turizmo paslaugų (produktų) konkurencingumą, įvairovę ir pasiūlą, suaktyvinti atvykstamojo ir vietos turizmo srautus. Tai, kad vis daugiau reikės turizmo paslaugų, skatins viso turizmo sektoriaus plėtrą ir padės spręsti nedarbo bei kitas socialines visuomenės problemas.
11. Įgyvendinant šią Programą, laikotarpiui iki 2006 metų nustatomi trys turizmo plėtros tikslai ir uždaviniai, kaip juos pasiekti:
11.1. Pirmasis tikslas – sukurti racionalią turizmo išteklių planavimo ir valdymo sistemą. Sprendžiami šie uždaviniai:
11.2. Antrasis tikslas – sukurti viešąją turizmo infrastruktūrą, skatinančią turizmo paslaugų verslo plėtrą.
Sprendžiami šie uždaviniai:
IV. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO VERTINIMO KRITERIJAI IR PROGNOZUOJAMI REZULTATAI
12. Programos įgyvendinimo vertinimo kriterijai yra šie:
V. LĖŠŲ POREIKIS
14. Lėšos šiai Programai įgyvendinti bus skiriamos pagal Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto finansines galimybes, rengiant Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių įstatymo projektus, taip pat sudarant savivaldybių biudžetus. Finansavimo šaltiniai – valstybės, savivaldybių, Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir kitos lėšos.
______________
Nacionalinės turizmo plėtros
2003–2006 metų programos
priedas
NACIONALINĖS TURIZMO PLĖTROS 2003–2006 METŲ PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS
| Uždaviniai |
Priemonės |
Atsakingi vykdytojai |
Vykdymo terminai (metais) |
| I. SUKURTI RACIONALIĄ TURIZMO IŠTEKLIŲ PLANAVIMO IR VALDYMO SISTEMĄ (PIRMASIS TIKSLAS) |
|||
| 1. Pagerinti turizmo plėtros planavimą ir administravimą |
1.1. rekomenduoti savivaldybėms ir apskritims, kurių administracijose nėra padalinių ar pareigybių Lietuvos Respublikos turizmo įstatyme numatytoms funkcijoms turizmo srityje vykdyti, įsteigti atitinkamas pareigybes; |
savivaldybės, apskričių viršininkai, Vidaus reikalų ministerija |
2003–2005 |
| 1.2. atlikti Kauno ir Palangos oro uostų panaudojimo pigiems skrydžiams įvertinimą; |
Susisiekimo ministerija, Ūkio ministerija |
2004 |
|
| 1.3. parengti ir patvirtinti metodines rekomendacijas regionų ir savivaldybių turizmo plėtros planavimo dokumentų, programų, galimybių studijų rengimui ir jų įgyvendinimo vertinimo stebėsenai; |
Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos (toliau vadinama – Valstybinis turizmo departamentas) |
2004 |
|
| 1.4. rengti prioritetinių turizmo regionų ir valstybinių parkų turizmo plėtros planavimo dokumentus (galimybių studijas, plėtros projektus); |
Valstybinis turizmo departamentas, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau vadinama – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba), savivaldybės |
2004–2006 |
|
| 1.5. inicijuoti ir koordinuoti valstybės ir savivaldybių architektūros paveldo objektų pritaikymo viešajai turizmo infrastruktūrai galimybių studijų rengimą; |
Kultūros ministerija, Kultūros vertybių apsaugos departamentas prie Kultūros ministerijos, Valstybinis turizmo departamentas, apskričių viršininkai, savivaldybės |
2004 |
|
| 1.6. parengti Anykščių rajono, Druskininkų, Lazdijų rajono, Palangos, Rokiškio rajono, Trakų rajono savivaldybių turizmo plėtros galimybių studijas; |
Valstybinis turizmo departamentas |
2003 |
|
| 1.7. parengti konferencijų centrų sukūrimo galimybių studiją; |
Valstybinis turizmo departamentas |
2005 |
|
| 1.8. parengti ir patvirtinti dviračių trasų numeracijos tvarką; |
Susisiekimo ministerija, Valstybinis turizmo departamentas |
2003-2004 |
|
| 1.9. parengti Rytų Lietuvos ir Pietų Lietuvos vandens turizmo plėtros galimybių studijas; |
Valstybinis turizmo departamentas, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba |
2003–2004 |
|
| 1.10. parengti Palūšės turizmo centro plėtros galimybių studiją; |
Valstybinis turizmo departamentas, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba |
2003 |
|
| 1.11. parengti Vakarų Lietuvos regiono autoturizmo (kempingų) plėtros galimybių studiją; |
Valstybinis turizmo departamentas |
2003 |
|
| 1.12. parengti ekologinio turizmo plėtros galimybių studiją; |
Valstybinis turizmo departamentas, Aplinkos ministerija |
2005 |
|
| 1.13. vykdyti Lietuvos kurortų gamtinių išteklių gydomojo poveikio tyrimus ir išteklių naudojimo stebėseną; |
Sveikatos apsaugos ministerija, Aplinkos ministerija |
2004–2006 |
|
| 1.14. parengti kurortų statuso Lietuvoje reglamentavimo studiją ir pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei atitinkamų teisės aktų projektus; |
Ūkio ministerija, Valstybinis turizmo departamentas |
2003–2004 |
|
| 1.15. parengti karinio istorinio paveldo (Kauno tvirtovės) demilitarizavimo ir pritaikymo turizmo reikmėms galimybių studiją; |
Kauno apskrities viršininkas, Valstybinis turizmo departamentas |
2006 |
|
| 1.16. įgyvendinti priemones turizmo statistikai tobulinti ir nustatyti turizmo sektoriaus plėtros vertinimo rodiklių sistemą; |
Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau vadinama – Statistikos departamentas), Ūkio ministerija, Valstybinis turizmo departamentas |
2004–2006 |
|
| 1.17. kasmet vykdyti turistų apklausą turizmo srautams (rinkai), turizmo paslaugų kokybei, turizmo pajamoms įvertinti ir teikti informaciją tarptautinėms turizmo organizacijoms, kitiems suinteresuotiems asmenims |
Statistikos departamentas, Ūkio ministerija, Valstybinis turizmo departamentas |
2003–2006 |
|
| 2. Ugdyti turizmo sektoriuje žmonių gebėjimus |
2.1. atlikti turizmo ir rekreacijos specialistų rengimo poreikio tyrimą; |
Valstybinis turizmo departamentas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Ūkio ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija |
2004–2005 |
| 2.2. atlikti profesinės kvalifikacijos vertinimą ir juo remiantis atnaujinti turizmo ir rekreacijos paslaugų specialistų rengimo profesinėse mokyklose, neuniversitetinėse aukštosiose mokyklose (kolegijose) ir universitetinėse aukštosiose mokyklose mokymo programas pagal tarptautinius reikalavimus; |
Švietimo ir mokslo ministerija, Valstybinis turizmo departamentas |
2004–2006 |
|
| 2.3. leisti naujas turizmo mokymo (metodikos) priemones; |
Valstybinis turizmo departamentas, Švietimo ir mokslo ministerija |
2003–2006 |
|
| 2.4. parengti ir patvirtinti turizmo žmogiškųjų išteklių plėtros koncepciją; |
Ūkio ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Valstybinis turizmo departamentas |
2005 |
|
| 2.5. sukurti informavimo ir mokymo sistemą turizmo verslo subjektams ir savivaldybėms apie Europos Sąjungos struktūrinių fondų panaudojimą turizmo plėtrai |
Ūkio ministerija, Valstybinis turizmo departamentas |
2004–2006 |
|
| II. SUKURTI VIEŠĄJĄ TURIZMO INFRASTRUKTŪRĄ, SKATINANČIĄ TURIZMO PASLAUGŲ VERSLO PLĖTRĄ (ANTRASIS TIKSLAS) |
|||
| 3. Plėtoti kultūrinio ir kito pažintinio turizmo infrastruktūrą |
3.1. koordinuoti Bendrojo programavimo dokumento reikalavimus atitinkančių kultūros paveldo objektų pritaikymo turizmo reikmėms projektų rengimą ir teikimą finansinei paramai iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų gauti; |
Kultūros ministerija, Ūkio ministerija, Valstybinis turizmo departamentas |
2004–2006 |
| 3.2. parengti „Via Baltica“ turizmo infrastruktūros plėtros projektą, prioritetą teikiant kultūros paveldo (dvarų, malūnų ir kitų objektų) panaudojimui turizmo reikmėms; |
Valstybinis turizmo departamentas, Susisiekimo ministerija, Kultūros ministerija, Ūkio ministerija, savivaldybės |
2005 |
|
| 3.3. parengti Europos Tarybos kultūrinio turizmo kelių („Baroko kelias“, „Parkų ir sodų kelias“), nacionalinių kultūrinio turizmo maršrutų („Gintaro“, „Pilių ir dvarų“, „Vienuolynų“, „Via Hanzos“ ir kitų) viešosios infrastruktūros sukūrimo projektus; |
Kultūros ministerija, Kultūros vertybių apsaugos departamentas prie Kultūros ministerijos, Susisiekimo ministerija, Valstybinis turizmo departamentas, savivaldybės |
2004–2006 |
|
| 3.4. parengti Europos geografinio centro viešosios turizmo infrastruktūros plėtros projektą finansinei paramai iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų gauti |
Vilniaus apskrities viršininkas, Valstybinis turizmo departamentas |
2004–2006 |
|
| 4. Sukurti jūrinio ir vidaus vandenų turizmo infrastruktūrą |
4.1. parengti vidaus vandenų turizmo trasų infrastruktūros projektus (pagal parengtas galimybių studijas); |
Valstybinis turizmo departamentas, Ūkio ministerija, Susisiekimo ministerija, Aplinkos ministerija |
2004–2006 |
| 4.2. atlikti mažųjų uostų ir prieplaukų Kuršių mariose būklės įvertinimą, jų registravimą ir inicijuoti pasiūlymus dėl galimo jų atkūrimo; |
Susisiekimo ministerija, Klaipėdos apskrities viršininkas, savivaldybės |
2005-2006 |
|
| 4.3. parengti jūrinių jachtų prieplaukų Klaipėdoje ir Šventojoje atnaujinimo galimybių studijas ir statybos projektus finansinei paramai iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų gauti; |
Klaipėdos apskrities viršininkas, Susisiekimo ministerija, Ūkio ministerija, Aplinkos ministerija, Klaipėdos miesto ir Palangos miesto savivaldybės |
2004–2006 |
|
| 4.4. įgyvendinti Nemuno prieplaukų statybos bandomąjį projektą (projektas vykdomas pagal Bendradarbiavimo abipus sienos programą); |
Valstybinis turizmo departamentas, Susisiekimo ministerija, Ūkio ministerija, savivaldybės |
2003–2006 |
|
| 4.5. parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei nutarimo dėl priemonių Nemuno prieplaukų funkcionavimui užtikrinti projektą |
Ūkio ministerija, Valstybinis turizmo departamentas, Susisiekimo ministerija, savivaldybės |
2004 |
|
| 5. Plėtoti aktyvaus poilsio turizmo infrastruktūrą |
5.1. inicijuoti Lietuvos dviračių trasų sistemos galimybių studijoje pateiktų prioritetinių dviračių trasų projektų rengimą ir teikimą finansinei paramai iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų gauti; |
Valstybinis turizmo departamentas, Susisiekimo ministerija, Ūkio ministerija, savivaldybės |
2004–2005 |
| 5.2. parengti ir įgyvendinti pėsčiųjų ir dviračių takų, kitų objektų lankymo infrastruktūros projektus nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose; |
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, savivaldybės |
2003–2006 |
|
| 5.3. įgyvendinti Vakarų Lietuvos dviračių trasos projektą (pagal PHARE vykdomą projektą); |
Valstybinis turizmo departamentas, savivaldybės |
2003–2005 |
|
| 5.4. rekomenduoti plėsti paplūdimių, atitinkančių „Mėlynosios vėliavos“ ir higienos normos HN 92:1999 „Paplūdimiai ir jų maudyklos“, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. 307 (Žin., 1999, Nr. 58-1907), reikalavimus, tinklą ir įgyvendinti paplūdimių infrastruktūros sukūrimo projektus; |
savivaldybės, Valstybinis turizmo departamentas, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba |
2004–2006 |
|
| 5.5. rekomenduoti savivaldybėms rengti ir įgyvendinti turizmo trasų (stovyklaviečių, kempingų) ir kitus aktyvaus poilsio infrastruktūros projektus panaudojant Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinę paramą; |
savivaldybės, Valstybinis turizmo departamentas, Ūkio ministerija |
2004–2006 |
|
| 5.6. parengti autoturizmo nacionalinių trasų išdėstymo schemą ir įgyvendinti priemones trasų infrastruktūrai sukurti |
Valstybinis turizmo departamentas, Ūkio ministerija, Susisiekimo ministerija, Aplinkos ministerija |
2005 |
|
| 6. Plėtoti kurortų viešąją infrastruktūrą |
6.1. parengti kurortų viešosios infrastruktūros projektus (projektinius pasiūlymus), leidžiančius mažinti sezoniškumą ir finansuotinus Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis; |
Ūkio ministerija, kurortų savivaldybės |
2004–2006 |
| 6.2. parengti pajūrio geoterminio vandens panaudojimo vandens parkui sukurti galimybių studiją; |
Valstybinis turizmo departamentas, Klaipėdos apskrities viršininkas |
2004 |
|
| 6.3. kurortuose (ir pagrindiniuose turizmo centruose) turizmo sezono metu sustiprinti viešosios tvarkos palaikymo priemones ir pajėgas |
Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, Ūkio ministerija, kurortų savivaldybės |
2004–2006 |
|
| 7. Remti kaimo turizmo plėtrą |
7.1. parengti kaimo turizmo, lankytinų objektų ir kitų kelio paslaugų ženklų įrengimo projektą, finan-suotiną Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis; |
Valstybinis turizmo departamentas, Susisiekimo ministerija, savivaldybės, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba |
2003–2006 |
| 7.2. įgyvendinant Žvyrkelių asfaltavimo programą, prioritetą teikti keliams, kurie yra Programoje nurodytuose turizmo regionuose (kad kaimo turizmo objektai būtų lengviau pasiekiami); |
Susisiekimo ministerija, Valstybinis turizmo departamentas, savivaldybės |
2004–2006 |
|
| 7.3. nustatyti kaimo turizmo ir amatų, kitos alternatyvios veiklos kaime rėmimo prioritetus ir tvarką, vykdyti šios veiklos plėtros stebėseną |
Žemės ūkio ministerija, Valstybinis turizmo departamentas, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba |
2004 |
|
| III. TOBULINTI ŠALIES TURIZMO GALIMYBIŲ PRISTATYMĄ VIDAUS IR TARPTAUTINĖSE TURIZMO RINKOSE (TREČIASIS TIKSLAS) |
|||
| 8. Formuoti Lietuvos turizmo įvaizdį |
8.1. sukurti Lietuvos turizmo įvaizdžio formavimo sistemą ir nustatyti priemones jai įgyvendinti; |
Valstybinis turizmo departamentas, Ūkio ministerija, Kultūros ministerija, Užsienio reikalų ministerija |
2004 |
| 8.2. rengti metinius Lietuvos turizmo rinkodaros priemonių planus ir vykdyti rinkodaros priemonių stebėseną; |
Valstybinis turizmo departamentas, Ūkio ministerija |
2003–2006 |
|
| 8.3. pristatyti Lietuvos turizmo galimybes tarptautinėse turizmo parodose; |
Ūkio ministerija, Valstybinis turizmo departamentas, savivaldybės, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba |
2003–2006 |
|
| 8.4. rengti, leisti ir platinti leidinius, pristatančius Lietuvą ir jos turizmo produktus; |
Valstybinis turizmo departamentas, Ūkio ministerija, savivaldybės, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba |
2004–2006 |
|
| 8.5. organizuoti turizmo verslo misijas; |
Valstybinis turizmo departamentas, Ūkio ministerija, savivaldybės |
2003–2006 |
|
| 8.6. dalyvauti Europos turizmo komisijos, Baltijos turizmo komisijos, Pasaulio turizmo organizacijos veikloje; |
Valstybinis turizmo departamentas, Užsienio reikalų ministerija |
2003–2006 |
|
| 8.7. remti savivaldybių dalyvavimą Europos konferencijų miestų federacijoje; |
Valstybinis turizmo departamentas, Ūkio ministerija, savivaldybės |
2004–2006 |
|
| 8.8. parengti ir vykdyti specialias jūrinio turizmo rinkodaros priemones; |
Valstybinis turizmo departamentas, Susisiekimo ministerija, Ūkio ministerija, savivaldybės |
2003–2006 |
|
| 8.9. parengti konferencijų turizmo interneto svetainę; |
Valstybinis turizmo departamentas |
2004 |
|
| 8.10. vykdyti rinkodaros priemonių efektyvumo tyrimus; |
Valstybinis turizmo departamentas |
2003–2006 |
|
| 8.11. organizuoti sėkmingiausio metų turistinio projekto, leidinio, interneto svetainės, mokslinio darbo ar kito renginio konkursą |
Valstybinis turizmo departamentas, savivaldybės |
2003–2006 |
|
| 9. Plėtoti nacionalinės turizmo informacijos sistemos galimybes |
9.1. rekomenduoti įsteigti turizmo informacijos centrus (lankytojų centrus) savivaldybėse (valstybiniuose parkuose) ir integruoti juos į Nacionalinę turizmo informacijos sistemą; |
savivaldybės, Ūkio ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Valstybinis turizmo departamentas, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba |
2003–2006 |
| 9.2. parengti turizmo informacijos centrų (atstovybių) steigimo užsienyje koncepciją ir ekonominį pagrindimą; |
Valstybinis turizmo departamentas |
2004 |
|
| 9.3. įsteigti tris Lietuvos turizmo informacijos centrus (atstovybes) prioritetinėse užsienio turizmo rinkose; |
Ūkio ministerija, Valstybinis turizmo departamentas, savivaldybės |
2004–2006 |
|
| 9.4. įgyvendinti Nacionalinės turizmo informacijos sistemos projektą ir garantuoti jos palaikymą |
Valstybinis turizmo departamentas |
2003–2006 |
|
______________