CIVILINĖS AVIACIJOS ADMINISTRACIJOS DIREKTORIAUS
ĮSAKYMAS
DĖL NACIONALINĖS CIVILINĖS AVIACIJOS SAUGUMO KOKYBĖS KONTROLĖS PROGRAMOS TVIRTINIMO
2010 m. gruodžio 8 d. Nr. 4R-280
Vilnius
Vadovaudamasis 2010 m. lapkričio 10 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1613-7 patvirtintos Nacionalinės civilinės aviacijos saugumo programos (Žin., 2010, Nr.136-6935) 5.1.13 punktu ir įgyvendindamas 2008 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 300/2008 dėl civilinės aviacijos saugumo bendrųjų taisyklių ir panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 2320/2002 (OL 2008 L 97, p. 72), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. sausio 8 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 18/2010 (OL 2010 L 7, p. 3), 11 straipsnį:
2. Pripažįstu netekusiu galios Civilinės aviacijos administracijos 2005 m. birželio 22 d. įsakymą Nr. 1-2.10RN-3S „Dėl Nacionalinės civilinės aviacijos saugumo kokybės kontrolės programos tvirtinimo“.
PATVIRTINTA
Civilinės aviacijos administracijos
direktoriaus 2010 m. gruodžio 8 d.
įsakymu Nr. 4R-280
NACIONALINĖ CIVILINĖS AVIACIJOS SAUGUMO KOKYBĖS KONTROLĖS PROGRAMA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Nacionalinė civilinės aviacijos saugumo kokybės kontrolės programa (toliau – Kokybės kontrolės programa) parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. lapkričio 10 d. nutarimu Nr. 1613-7 patvirtinta Nacionaline civilinės aviacijos saugumo programa (toliau – NCASP), 2008 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 300/2008 dėl civilinės aviacijos saugumo bendrųjų taisyklių ir panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 2320/2002, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. sausio 8 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 18/2010 (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 300/2008), Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos 17 priedu ir atsižvelgiant į Europos civilinės aviacijos konferencijos 30 dokumento bei Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos 8973 dokumento rekomendacijas.
2. Kokybės kontrolės programos tikslas yra nustatyti tvarką ir sąlygas, kad būtų atliekama atitikties stebėsenos veikla ir aviacijos saugumo tyrimas bei nustatyti atitikties Reglamento (EB) Nr. 300/2008 ir NCASP nuostatoms lygį.
II. PROGRAMOS ADMINISTRAVIMAS IR VYKDYMO PRIEŽIŪRA
4. Kokybės kontrolės programos įgyvendinimą organizuoja Civilinės aviacijos administracija (toliau – CAA). Už programos nuostatų tinkamą įgyvendinimą tiesiogiai yra atsakingas Kokybės kontrolės programos vadovas (toliau – Programos vadovas), kuris skiriamas CAA direktoriaus įsakymu.
5. Programos vadovas:
5.1. rengia ir atnaujina metinį pagal Kokybės kontrolės programą atliekamų darbų tvarkaraštį, įskaitant tikrinamų oro uostų, oro vežėjų ir subjektų sąrašą, jiems taikomos atitikties stebėsenos veiklos rūšį (saugumo auditas, įgyvendinimo patikrinimas ir bandymas), apimtį ir datą;
5.2. reguliariai informuoja CAA direktorių apie pažangą įgyvendinant šią programą ir atitikties stebėsenos veiklos rezultatus;
5.3. teikia CAA direktoriui tvirtinti saugumo audito, įgyvendinimo patikrinimo ir bandymo grupės narių ir šių grupių vadovo kandidatūras ir nurodo, kokią atitikties stebėsenos veiklos rūšį ir jų apimtį bei kuriuos oro uostus, oro vežėjus ir subjektus tikrinti;
5.4. tais atvejais, kai pats asmeniškai nedalyvauja saugumo audito, įgyvendinimo patikrinimo ir bandymo grupės veikloje, siūlo CAA direktoriui tvirtinti atitinkamos grupės vadovo kandidatūrą ir atitinkamos grupės vadovui pateikia visą reikalingą informaciją (pvz., dokumentus, atsakymus į klausimynus ir kt.) atitikties stebėsenos veiklai atlikti;
5.5. saugo visą informaciją (pvz., dokumentus, užrašus, ataskaitas, pranešimus ir kt.), kuria naudojosi saugumo audito, įgyvendinimo patikrinimo ir bandymo grupė;
5.6. duoda nurodymus rengti saugumo audito, įgyvendinimo patikrinimo ir bandymo ataskaitas, kurias rengia auditoriai pasibaigus atitikties stebėsenos veiklai;
5.7. žodžiu arba raštu informuoja oro uostą, oro vežėją ir subjektą apie saugumo audito, įgyvendinimo patikrinimo ir bandymo datą, kai tai būtina;
5.8. peržiūri parengtas saugumo audito, įgyvendinimo patikrinimo ir bandymo grupės narių ataskaitas;
5.9. peržiūri galutinę saugumo audito, įgyvendinimo patikrinimo ir bandymo ataskaitą, kad būtų užtikrinti, jog ji parengta pagal Kokybės kontrolės programos reikalavimus ir kad oro uostų, oro vežėjų ir subjektų komentarai ar nusiskundimai būtų tinkamai išanalizuoti ir išdėstyti galutinėje ataskaitoje;
5.10. nuolat peržiūri Kokybės kontrolės programos turinį ir CAA direktoriui siūlo, kaip ją atnaujinti, kai tai būtina;
5.11. remdamasis atitikties stebėsenos veiklos rezultatais, nustato, kokių mokymo kursų auditoriams reikia, ir teikia atitinkamus siūlymus CAA direktoriui;
6. Saugumo audito, įgyvendinimo patikrinimo ir bandymo grupės vadovas:
6.2. užtikrina, kad saugumo audito, įgyvendinimo patikrinimo ir bandymo grupės nariai laikytųsi šioje programoje nustatytų atitikties stebėsenos veiklos procedūrų;
6.3. kartu su Programos vadovu, atsižvelgdamas į atitikties stebėsenos veiklos rūšį ir į jos sudėtingumą, sprendžia, kiek saugumo audito, įgyvendinimo patikrinimo ar bandymo grupėje turi būti narių;
6.4. organizuoja pasirengimą saugumo auditui, įgyvendinimo patikrinimui ir bandymui (rengia saugumo audito, įgyvendinimo patikrinimo ar bandymo planą ir kt.);
6.5. kartu su saugumo audito, įgyvendinimo patikrinimo ir bandymo grupės nariais dalyvauja atitikties stebėsenos veikloje ir parengia galutinę atitikties stebėsenos veiklos ataskaitą;
6.6. kartu su Programos vadovu sprendžia visus konfliktus ar kitus klausimus, kilusius atitikties stebėsenos veiklos metu;
7. Kai Programos vadovas dalyvauja saugumo audito, įgyvendinimo patikrinimo ir bandymo grupėje, jis vykdo atitinkamos grupės vadovo pareigas.
III. AUDITORIŲ KVALIFIKACIJOS KRITERIJAI
9. Siekiant užtikrinti savitarpio supratimą ir bendradarbiavimą bei veiksmingai atlikti atitikties stebėsenos veiklą, būtina, kad auditoriai atitiktų tokius minimalius reikalavimus:
9.2. turi turėti leidimą dirbti ar susipažinti su Lietuvos Respublikos įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „SLAPTAI“;
9.3. turi nebūti susiję jokiais sutartiniais arba piniginiais įpareigojimais su tikrinamu oro uostu, operatoriumi arba subjektu;
9.5.1. gerai girdėti ir matyti nepriklausomai nuo to, ar tam reikalingi kontaktiniai lęšiai, akiniai, klausos aparatai ar kitos panašios priemonės;
9.5.6. būti pakankamai stiprus fiziškai ir judrus, kad prireikus galėtų visada kelti ir nešti bagažą, taip pat susilenkti, pritūpti ar be pertraukos stovėti ilgą laiką;
9.6. turi turėti šių asmeninių savybių:
9.7. turi būti atitinkamai kompetentingas, t. y. turėti pakankamai teorinės ir praktinės atitinkamos srities patirties, t. y.:
9.7.1. išmanyti esamas galiojančias saugumo priemones ir suprasti, kaip jos taikomos tikrinimo operacijose, t. y.:
10. CAA užtikrina, kad auditoriai nuolat dalyvautų mokymuose tokiu periodiškumu, jog galėtų išlaikyti turimą kompetenciją ir įgyti naujos kompetencijos, susijusios su saugumo srities pokyčiais.
11. Atitinkamos atitikties stebėsenos veiklos grupės nariai privalo laikytis grupės vadovo reikalavimų ir nurodymų bei objektyviai vykdyti savo pareigas. Be to, saugumo audito, įgyvendinimo patikrinimo ir (arba) bandymo metu auditoriai privalo:
11.1. laikytis saugumo reikalavimų oro uostuose, oro vežėjo ir subjekto teritorijoje bei patalpose ir naudotis įprastinėmis įėjimo ir išėjimo vietomis, išskyrus atvejus, kurie turėtų neigiamos įtakos tikrinimui;
11.4. neatidaryti išorinių orlaivio durų, neliesti orlaivio valdymo plokštumų ir įrenginių bei neiti į orlaivio pilotų kabiną, išskyrus tuos atvejus, kai auditorių lydi atsakingas oro vežėjo atstovas;
11.5. atitikties stebėsenos veiklos metu neduoti patarimų, netaisyti ir neinstruktuoti saugumo darbuotojų; tačiau, jei būtina, auditoriai gali nurodyti trūkumus tiesioginiam saugumo darbuotojų vadovui;
IV. AUDITORIŲ ĮGALIOJIMAI IR TEISĖS
12. Auditoriai atlikdami savo pareigas turi turėti su savimi dokumentus, patvirtinančius asmens tapatybę ir jų įgaliojimus, susijusius su NCASP įgyvendinimu.
13. Auditoriai vykdydami atitikties stebėsenos veiklą teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis turi teisę:
12.4. tikrinti oro vežėjų ir subjektų patalpas ir teritoriją, kurioje yra taikomos saugumo priemonės;
12.7. reikalauti, kad oro uostai, oro vežėjai ir subjektai pateiktų visą reikalingą informaciją (dokumentai, vaizdo, garso įrašai ir kt.), susijusią su saugumo auditais, įgyvendinimo patikrinimais, bandymais ir tyrimais;
12.10. raštu, fotografavimo, elektronine arba kita forma fiksuoti bet kurią veiką, tvarką arba įrangą;
13. Auditoriai nešiojasi CAA darbuotojo pažymėjimą, leidžiantį CAA vardu vykdyti atitikties stebėsenos veiklą ir patekti į visas reikiamas zonas.
14. Auditoriai, nustatę konkrečius aviacijos saugumo trūkumus ar reikalavimų pažeidimą, priklausomai nuo jų apimties, gali:
14.1. pareikalauti, kad saugumo priemonės būtų įgyvendintos tinkamai arba kad jos būtų įgyvendintos pakartotinai;
15. Kai taikomos 14 punkte nurodytos priemonės, auditoriai, prieš išvykdami iš tikrinto oro uosto, oro vežėjo ar subjekto, apie tai informuoja šios įmonės vadovą.
16. Asmenys trukdantys auditoriams atlikti savo pareigas atsako Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Toks trukdymas yra:
16.3. informacijos slėpimas arba melagingos informacijos pateikimas (apgaulės tikslais auditoriui teikiama neteisinga arba klaidinanti informacija);
V. BENDROJI ATITIKTIES STEBĖSENOS VEIKLOS METODOLOGIJA
17. Visi Lietuvos Respublikos oro uostai ir jų dalys, naudojamos civilinės aviacijos veiklai vykdyti (toliau – oro uostai), oro vežėjai ir subjektai, turintys aviacijos saugumo įpareigojimų, tikrinami (vykdoma atitikties stebėsenos veikla) ne rečiau kaip vieną kartą per dvejus metus.
18. Atitikties stebėsenos veikla, vadovaujantis Kokybės kontrolės programa, gali būti vykdoma ir dažniau nei nustatyta šios programos 17 punkte, atsižvelgiant į: grėsmės lygį; vykdomos veiklos tipą ir pobūdį; taikomas saugumo priemones ir procedūras; oro uostų, oro vežėjų ir subjektų vykdomos vidaus kokybės kontrolės rezultatus; ir kitus veiksnius bei vertinimus.
19. Atitikties stebėsenos veiklos metu vertinamos ne tik oro uosto, oro vežėjų ir subjektų taikomos saugumo priemonės ir procedūros, bet ir šių ūkio subjektų vidinių kokybės kontrolės priemonių įgyvendinimas ir jų veiksmingumas.
20. Atliekant atitikties stebėsenos veiklą kiekviename oro uoste pasirenkamas toks stebėsenos atitikties veiklos rūšių derinys (saugumo auditas ir bandymai; įgyvendinimo patikrinimas ir bandymas; ir kt.), kad būtų galima susidaryti išsamią nuomonę apie esamos aviacijos saugumo sistemos tinkamumą ir veiksmingumą, siekiant apsaugoti civilinę aviaciją nuo neteisėtos veikos.
21. Kokybės kontrolės programos vykdymas, prioritetų nustatymas ir atitikties stebėsenos veiklos organizavimas atliekamas nepriklausomai nuo NCASP numatytų saugumo priemonių įgyvendinimo.
22. Pagal šią programą vykdoma atitikties stebėsenos veikla yra skirstoma į šias rūšis: saugumo auditas, įgyvendinimo patikrinimas ir bandymas.
23. Atitikties stebėsenos veiklą sudaro šie etapai:
23.1. atitikties stebėsenos veiklos rūšies (saugumo auditus, įgyvendinimo patikrinimus ir (arba) bandymus) parinkimas;
23.5. atitikties stebėsenos veiklos ataskaitos parengimas ir pateikimas atitinkamam oro uostui, oro vežėjui ir (arba) subjektui;
24. Atitikties stebėsenos veikla grindžiama sistemingu informacijos rinkimu: informacija renkama atliekant stebėjimus, apklausas, patikrinimus ir analizuojant dokumentus.
25. Apie planuojamą saugumo auditą oro uosto valdytojo, oro vežėjo ar subjekto vadovas informuojamas raštu ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki planuojamo audito pradžios. Ar reikia informuoti oro uosto valdytojo, oro vežėjo ar subjekto vadovą apie planuojamą įgyvendinimo patikrinimą, sprendžia programos vadovas, atsižvelgdamas į planuojamų tikrinti saugumo priemonių ir procedūrų kiekį ir sudėtingumą. Apie planuojamą bandymą oro uosto valdytojo, oro vežėjo ar subjekto vadovas informuojamas ne vėliau kaip vieną dieną iki planuojamo bandymo pradžios.
VI. SAUGUMO AUDITAI
26. Programos vadovas sprendžia ir saugumo audito plane nurodo, ar atliekant saugumo auditą tikrinamos:
27. Saugumo auditas vykdomas šiais etapais:
27.1. pranešimo apie saugumo auditą ir prireikus išankstinio klausimyno perdavimas. Ar reikia perduoti išankstinį klausimyną, sprendžia programos vadovas. Tais atvejais kai išankstinis klausimynas yra siunčiamas, programos vadovas, ne vėliau kaip prieš 3 savaites iki saugumo audito, nusiunčia tikrinamam oro uostui, oro vežėjui ir (arba) subjektui išankstinį klausimyną, o šie, užpildę minėtąjį klausimyną, grąžina siuntėjui ne vėliau kaip likus 1 savaitei iki saugumo audito. Pagrindinis šiam klausimynui keliamas uždavinys yra surinkti saugumo audito grupei reikalingą informaciją apie oro uosto, oro vežėjo ir (arba) subjekto saugumo organizavimą, esamą saugumo užtikrinimo tvarką, taikomas aviacijos saugumo priemones ir kt.;
27.2. pasirengimas auditui, įskaitant užpildyto išankstinio klausimyno ir kitų svarbių dokumentų analizę;
27.3. pirminio informacinio pobūdžio susitikimas su oro uosto, oro vežėjo ar subjekto atstovais prieš pradedant stebėsenos veiklą vietoje. Šio etapo metu saugumo audito grupės nariai supažindina oro uosto, oro vežėjo ar subjekto atstovus su saugumo audito tikslais, audito laikotarpiu, audito apimtimi ir audito grupės narių naudojamais metodais ir priemonėmis;
27.4. veikla vietoje (oro uosto, oro vežėjo ir (arba) subjekto taikomų saugumo priemonių ir procedūrų patikrinimas);
27.5. saugumo audito metu nustatytų rezultatų aptarimas ir ataskaitų teikimas tikrintam oro uostui, oro vežėjui ir (arba) subjektui. Po kiekvieno saugumo audito parengiama saugumo audito ataskaita, kurioje surašomi svarbiausi saugumo audito rezultatai, nurodomi trūkumai ir duodami privalomi nurodymai ar rekomenduojamosios priemonės juos taisyti bei, jei reikia, nustatomos atitinkamos sankcijos. Ataskaitoje taip pat nurodomos saugumo audito metu jau ištaisytų trūkumų detalės;
27.6. jei nustatoma trūkumų – oro uostas, oro vežėjas ir (arba) subjektas parengia trūkumų taisymo planą, kuriame nurodo priemones, kaip bus taisomi saugumo audito metu nustatyti trūkumai ir jų taisymo terminą. Trūkumų taisymo planas turi būti parengtas ir pateiktas CAA derinti ne vėliau kaip per vieną savaitę nuo audito pabaigos.
28. Po nustatyto termino, per kurį turėjo būti trūkumai ištaisyti, oro uostas, oro vežėjas ar subjektas, įgyvendindamas vidines kokybės kontrolės priemones, įvertina, ar tinkamai ir veiksmingai buvo ištaisyti trūkumai, ir CAA pateikia ataskaitą apie šių trūkumų ištaisymą.
29. Siekiant patvirtinti, kad saugumo priemonės įgyvendinamos, saugumo auditas remiasi sistemingu informacijos rinkimu taikant vieną ar kelis iš nurodytų metodų:
29.1. dokumentų (oro uosto, oro vežėjo ir (arba) subjekto aviacijos saugumo programos, aviacijos saugumo mokymų, vidinių kokybės kontrolės ataskaitų ir kt.) tikrinimas;
29.3. saugumo priemones taikančių ar jų besilaikančių asmenų apklausos. Saugumo audito metu auditoriai kiekvienam asmeniui, kuris, jų nuomone, gali padėti įvertinti aviacijos saugumo būklę, gali užduoti klausimus apie aviacijos saugumą. Tai darydami auditoriai imasi visų priemonių, kad be reikalo netrukdytų personalui vykdyti pagrindinių pareigų;
VII. ĮGYVENDINIMO PATIKRINIMAI
31. Programos vadovas spręsdamas, kokios apimties bus atliekamas įgyvendinimo patikrinimas, turi atsižvelgti į tai, kad įgyvendinimo patikrinimo metu būtų patikrintas bent vienas Reglamento (EB) Nr. 300/2008 II priedo I priedėlyje nurodytų tiesiogiai susijusių saugumo priemonių ir atitinkamų įgyvendinimo aktų rinkinys – per vieną patikrinimą arba per pagrįstą laikotarpį, kuris neturi viršyti trijų mėnesių. Tiesiogiai susijusių saugumo priemonių rinkinys – Reglamento (EB) Nr. 300/2008 II priedo I priedėlyje nurodytų dviejų ir daugiau reikalavimų ir atitinkamų įgyvendinimo aktų rinkinys; šie reikalavimai ir atitinkami įgyvendinimo aktai yra taip susiję, kad norint tinkamai įvertinti, ar tikslas pasiektas, galima tik tuo atveju, jei jie vertinami kartu. Šie rinkiniai apima Reglamento (EB) Nr. 300/2008 II priedo I priedėlyje išvardytus rinkinius.
32. Įgyvendinimo patikrinimo grupės vadovas užtikrina, kad būtų patikrintas reprezentatyvus informacijos ėminys (pvz.: patekimo kontrolę vykdančių asmenų įdarbinimas ir mokymas, patekimo kontrolės priemonių ir procedūrų naudojimas, patekimo kontrolei naudojamos saugumo įrangos tinkamumas, vidinės kokybės kontrolės metu nustatyti rezultatai vertinant patekimo kontrolę ir kt.).
33. CAA apie įgyvendinimo patikrinimus oro uostui, oro vežėjui ir (arba) subjektui iš anksto nepraneša. Jeigu Programos vadovas mano, kad iš anksto neinformavus oro uosto, oro vežėjo ir (arba) subjekto atlikti įgyvendinimo patikrinimo neįmanoma, apie įgyvendinimo patikrinimą gali pranešti iš anksto. Įgyvendinimo patikrinimas vykdomas tokais etapais:
33.1. parengiamasis etapas (tikrinimo apimties nustatytas, tikrinimo metu naudojamos priemonės ir kt.);
33.2. veikla vietoje (pasirinkto Reglamento (EB) Nr. 300/2008 II priedo I priedėlyje nurodytų tiesiogiai susijusių saugumo priemonių ir atitinkamų įgyvendinimo aktų rinkinio stebėsena);
33.3. saugumo audito metu nustatytų rezultatų, atsižvelgiant į stebėsenos dažnumą ir rezultatus, aptarimas;
33.4. ataskaitų teikimas tikrintam oro uostui, oro vežėjui ir (arba) subjektui. Po kiekvieno įgyvendinimo patikrinimo parengiama įgyvendinimo patikrinimo ataskaita, kurioje surašomi svarbiausi įgyvendinimo patikrinimo rezultatai, nurodomi trūkumai ir duodami privalomi nurodymai ar rekomenduojamosios priemonės juos taisyti bei, jei reikia, nustatomos atitinkamos sankcijos;
33.5. jei nustatoma trūkumų – oro uostas, oro vežėjas ir (arba) subjektas parengia trūkumų taisymo planą, kuriame nurodo priemones, kaip bus taisomi įgyvendinimo patikrinimo metu nustatyti trūkumai ir jų taisymo terminą. Trūkumų taisymo planas turi būti parengtas ne vėliau kaip per vieną savaitę ir pateiktas CAA derinti.
34. Po nustatyto termino, per kurį turėjo būti trūkumai ištaisyti, oro uostas, oro vežėjas ar subjektas, įgyvendindamas vidines kokybės kontrolės priemones, įvertina, ar tinkamai ir veiksmingai buvo ištaisyti trūkumai, ir CAA pateikia ataskaitą apie šių trūkumų ištaisymą.
35. Siekiant patvirtinti, kad saugumo priemonės yra veiksmingos, įgyvendinimo patikrinimas remiasi sistemingu informacijos rinkimu taikant vieną ar kelis iš nurodytų metodų:
35.1. dokumentų (oro uosto, oro vežėjo ir (arba) subjekto aviacijos saugumo programos, aviacijos saugumo mokymų, vidinių kokybės kontrolės ataskaitų ir kt.) tikrinimas;
35.3. saugumo priemones taikančių ar jų besilaikančių asmenų apklausos. Saugumo audito metu auditoriai kiekvienam asmeniui, kuris, jų nuomone, gali padėti įvertinti aviacijos saugumo būklę, gali užduoti klausimus apie aviacijos saugumą. Tai darydami auditoriai imasi visų priemonių, kad be reikalo netrukdytų personalui vykdyti pagrindinių pareigų;
36. Vilniaus oro uoste visi Reglamento (EB) Nr. 300/2008 II priedo I priedėlio 1–6 skyriuose išvardyti ir tiesiogiai susiję saugumo priemonių rinkiniai tikrinami ne rečiau kaip kas 12 mėnesių, jei per tą laikotarpį oro uoste nebuvo atliktas saugumo auditas. Kauno, Palangos ir Šiaulių oro uostuose visi Reglamento (EB) Nr. 300/2008 II priedo I priedėlio 1–6 skyriuose išvardyti ir tiesiogiai susiję saugumo priemonių rinkiniai tikrinami ne rečiau kaip kas 24 mėnesiai, jei per tą laikotarpį oro uoste nebuvo atliktas saugumo auditas.
37. Esant žemam ir žemiausiam grėsmės lygiui oro uostuose visų saugumo priemonių, nurodytų Reglamento (EB) Nr. 300/2008 II priedo I priedėlio 7–12 skyriuose išvardyti ir tiesiogiai susiję saugumo priemonių rinkiniai tikrinami ne rečiau kaip kas 24 mėnesiai, jei per tą laikotarpį oro uoste nebuvo atliktas saugumo auditas. Esant vidutiniam, aukštam ir aukščiausiam grėsmės lygiui, Programos vadovas, atsižvelgdamas į grėsmės pobūdį, sprendžia, kokiu dažniu ir kokie Reglamento (EB) Nr. 300/2008 II priedo I priedėlyje išvardyti ir tiesiogiai susiję saugumo priemonių rinkiniai bus tikrinami. Esant vidutiniam, aukštam ir aukščiausiam grėsmės lygiui, pagal grėsmės pobūdį, atitinkami Reglamento (EB) Nr. 300/2008 II priedo I priedėlyje išvardyti ir tiesiogiai susiję saugumo priemonių rinkiniai turi būti tikrinami ne rečiau kaip kas 6 mėnesiai.
VIII. BANDYMAI
39. Bandymai atliekami siekiant patikrinti, kaip veiksmingai įgyvendinamos šios saugumo priemonės:
40. Atsižvelgiant į teisinius, saugos ir veiklos reikalavimus bandymo grupės vadovas parengia bandymų protokolą. Su protokolu pasirašytinai supažindinami visi bandyme dalyvaujantys asmenys (auditoriai ir jų bandymui atlikti pasirinkti asmenys). Protokole taip pat aprašoma bandymo atlikimo metodika ir struktūra. Bandymas vykdomas šiais etapais:
40.1. parengiamasis etapas (bandymo apimties nustatymas, bandymo metu naudojamos priemonės, asmenys, kurie atliks bandymą, ir kt.);
40.3. bandymo metu nustatytų rezultatų, atsižvelgiant į stebėsenos dažnumą ir rezultatus, aptarimas;
40.4. ataskaitų oro uostui, oro vežėjui ir (arba) subjektui, kurio saugumo priemonės buvo bandytos, teikimas. Po kiekvieno bandymo parengiama bandymo ataskaita, kurioje surašomi svarbiausi įgyvendinimo patikrinimo rezultatai, nurodomi trūkumai ir duodami privalomi nurodymai ar rekomenduojamosios priemonės juos taisyti bei, jei reikia, nustatomos atitinkamos sankcijos;
40.5. jei nustatoma trūkumų – oro uostas, oro vežėjas ir (arba) subjektas parengia trūkumų taisymo planą, kuriame nurodo priemones, kaip bus taisomi bandymo metu nustatyti trūkumai ir jų taisymo terminą. Trūkumų taisymo planas turi būti parengtas ne vėliau kaip per vieną savaitę ir pateiktas CAA derinti.
41. Bandymo grupės vadovas užtikrina, kad bandymai būtų atliekami stebint kvalifikuotam personalui ir nesukeliant grėsmės bandyme dalyvaujantiems žmonėms, orlaiviui, oro uosto įrenginiams arba nuosavybei bei nesukeliant nepatogumų ar neramumų aplinkiniams, asmenims, organizacijoms, kurie neįtraukti į bandymus.
42. Bandymo metu gali būti naudojamos tokios priemonės: suklastoti ar negaliojantys oro uosto darbuotojo pažymėjimai patekti į riboto patekimo zoną, sprogstamųjų įtaisų imitacijos, ginklai, sprogstamosios medžiagos ir kt. Naudojant pastarąsias priemones bandymą galima pakartoti kelis kartus ir keliose vietose tol, kol bandymą atliekantis asmuo yra sulaikomas arba bandymas yra nutraukiamas.
43. Jei bandymams būtini šaunamieji ginklai, bandymo grupės vadovas užtikrina, kad:
43.1. naudojami tik neužtaisyti šaunamieji ginklai, kuriems įsigyti ir juos laikyti bei nešioti nereikalingi leidimai;
44. Kai bandymams būtina imituoti sprogstamuosius užtaisus, bandymo grupės vadovas užtikrina, kad bandymui atlikti būtų naudojami tik inertiniai užtaisai be sprogstamųjų medžiagų. Bandymo grupės vadovas užtikrina, kad bandymą atliekantis asmuo su tokiu sprogstamuoju užtaisu turi šio užtaiso fotografiją ir programos vadovo patvirtinimą, kad šis užtaisas yra bandymo priemonė, neturinti jokių sprogstamųjų medžiagų.
45. Bandymo grupės vadovas kontroliuoja visų daiktų, naudojamų bandymų metu, išdavimą ir naudojimą. Šios grupės vadovas parengia, tikrina, išduoda ir surenka visas priemones, naudojamas bandymo metu.
46. Bandymo grupės vadovas užtikrina, kad bandymo metu naudojami daiktai išduodami prieš bandymą ir surenkami iškart po bandymo. Šie daiktai yra griežtai kontroliuojami viso bandymo metu. Jie negali būti paliekami be priežiūros. Kai daiktai bandymams naudojami viešoje vietoje, jie turi būti paslėpti taip, kad nekeltų sumaišties tarp keleivių. Pasibaigus bandymui, bandymo grupės vadovas patikrina, ar visi daiktai, naudoti bandymo metu, sugrąžinti.
47. Bandymų grupės vadovas yra atsakingas už:
48. Bandymams atrenkami sutikusieji juose dalyvauti asmenys, kurie gali tiksliai įvykdyti bandymo grupės vadovo nurodymus, priimti loginius sprendimus ir greitai bei aiškiai įvertinti susiklosčiusią situaciją. Bandyme dalyvaujantys asmenys turi aiškiai suprasti riziką, kuri kyla atliekant bandymą.
49. Auditoriai gali atlikti bandymus savarankiškai arba bendradarbiaudami su policija, oro uosto, oro vežėjo ar subjekto darbuotojais ir atitinkamos valstybės institucijos bandymui vykdyti paskirtais asmenimis. Šie asmenys privalo turėti dokumentus, patvirtinančius, kad CAA suteikė jiems teisę atlikti bandymą.
50. Bandymo preliminarūs rezultatai ir informacija, kad jis baigtas, perduodama oro uosto, oro vežėjo ir (arba) subjekto aviacijos saugumo vadovui ir kitiems su bandymu susijusiems asmenims. Kai oro uostas, oro vežėjas ar subjektas bandymo neišlaiko, atitinkamiems aviacijos saugumo darbuotojams pademonstruojama, kaip bandymo grupė įveikė saugumo procedūras ir ką reikėjo daryti, kad tam būtų užkirstas kelias.
IX. VERTINIMAS IR ATASKAITŲ TEIKIMAS
52. Oro uostų, oro vežėjų ir subjektų saugumo priemonių ir procedūrų vertinimas gali būti atliekamas ir dažnesniais intervalais, nei nustatyta šioje programoje, atsižvelgiant į grėsmės lygį ir (arba) jo pobūdį, nustatytų trūkumų mastą ir (arba) jų pasikartojimą ar kitus svarbius faktus, kurie turi įtakos tinkamai ir veiksmingai užtikrinant civilinės aviacijos apsaugą nuo neteisėtos veikos.
53. Jeigu atitikties stebėsenos veiklos metu oro uostų, oro vežėjų ar subjektų veikloje, taikant saugumo priemones ir procedūras, nustatoma silpnoji vieta – CAA paveda atitinkam oro uostui, oro vežėjui ar subjektui imtis proporcingų galimam pavojui priemonių.
54. Atitikties stebėsenos veiklos ataskaitos teikiamos ir jos rezultatai registruojami standartinėje formoje, kuria remiantis CAA nuolat analizuoja taikomų saugumo priemonių ir procedūrų trūkumų tendencijas. Oro uostams, oro vežėjams ir subjektams teikiamose ataskaitose nurodomi šie atliktos atitikties stebėsenos veiklos elementai:
X. TRŪKUMŲ TAISYMAS
56. Oro uostai, oro vežėjai ir subjektai užtikrina, kad atitikties stebėsenos veiklos metu nustatyti trūkumai būtų ištaisyti nedelsiant. Jei jų greitai ištaisyti neįmanoma, oro uostai, oro vežėjai ir subjektai suderinę su CAA turi taikyti kompensacines (alternatyvias ir (arba) papildomas ar kt.) priemones.
57. Oro uostai, oro vežėjai arba subjektai, kurių saugumo priemonės ir procedūros buvo vertinamos, CAA pateikia tvirtinti veiksmų planą, kuriame turi būtų aptarti visi CAA pateiktoje ataskaitose nurodyti trūkumai ir nustatytas taisomųjų veiksmų įgyvendinimo laikotarpis. Kai trūkumai ištaisomi, oro uostai, oro vežėjai ir subjektai raštu praneša CAA apie baigtą trūkumų taisymo procesą.
58. Kai oro uostas, oro vežėjas arba subjektas, kuriems taikoma stebėsena, praneša, kad atliko visus reikiamus taisomuosius veiksmus, CAA patikrina, kaip šie veiksmai buvo atlikti. Programos vadovas sprendžia, koks stebėsenos metodas (saugumo auditas, įgyvendinimo patikrinimas ar bandymas) bus naudojamas pakartotinio vertinimo metu. Pakartotinio vertinimo metu vertinami tik tie Reglamento (EB) Nr. 300/2008 II priedo I priedėlyje išvardyti tiesiogiai susiję saugumo priemonių rinkiniai, kurių trūkumai buvo nustatyti.
59. Trūkumų taisymo veikla vykdoma ir įgyvendinimo užtikrinimo priemonės taikomos laikantis laipsniškumo ir proporcingumo principų. CAA nuosekliai imasi veiksmų, kol atitikties stebėsenos veiklos metu nustatytas trūkumas bus ištaisytas. Šie veiksmai apima:
60. Išimtiniais atvejais, jei nustatytas trūkumas yra didelis ar itin dažnai pasikartojantis, CAA gali netaikyti 59 punkte minimo laipsniškumo principo ir nesiimti (praleisti) vieno ar kelių 59.1–59.5 punktuose išvardintų veiksmų. Audito grupės vadovas suderinęs su programos vadovu ir įvertinęs trūkumo mastą ar jo kartojimąsi CAA direktoriui siūlo, kokius veiksmus pagal šios programos 59 punktą reikia taikyti oro uosto, oro vežėjo ar subjekto vadovui, kad nustatyti trūkumai būtų ištaisyti laiku ir tinkamai.
XI. AVIACIJOS SAUGUMO TYRIMAS
61. Aviacijos saugumo tyrimo tikslas – nustatyti aviacijos saugumo reikalavimų pažeidimo ar aviacijos saugumo incidento (toliau – pažeidimas ar incidentas) priežastis.
62. Tyrimui atlikti CAA sudaro tyrimo grupę iš Programos vadovo pasiūlytų auditorių kandidatūrų. Tais atvejais, kai Programos vadovas nedalyvauja tyrime, jis CAA direktoriui siūlo šios grupės vadovo kandidatūrą.
63. Tyrimo uždaviniai yra:
63.1. nustatyti:
63.1.2. silpnąsias aviacijos saugumo sistemos vietas, kurios sąlygojo pažeidimą ar incidentą ar leido jiems atsirasti;
64. Atliekant tyrimą nustatoma tokia tyrimo apimtis, kad būtų išsamiai išnagrinėtos ir įvertintos visos pažeidimo ar incidento aplinkybės.
65. Jei reikia, auditoriai, atliekantys tyrimą, į pagalbą gali pasitelkti bet kurios srities specialistą, kuris padėtų objektyviai ir tiksliai įvertinti visas ar dalį pažeidimo arba incidento aplinkybių.
66. Tyrimą atliekantys asmenys turi:
66.1. oro uostų, oro vežėjų ar subjektų teritorijoje ir patalpose laikytis saugumo reikalavimų bei naudotis įprastinėmis patekimo į jas vietomis, išskyrus atvejus, kai tai turėtų neigiamos įtakos tyrimo eigai;
XII. BENDRADARBIAVIMAS SU EUROPOS KOMISIJA
68. CAA informuoja Europos Komisiją (toliau – Komisija) apie gerąją patirtį, susijusią su šios programos įgyvendinimu, naudojama atitikties stebėsenos veiklos metodika ir atitikties stebėsenos veiklai atlikti paskirtais auditoriais.
69. CAA kasmet Komisijai teikia ataskaitas apie priemones, kurių imtasi įsipareigojimams pagal Reglamentą (EB) Nr. 300/2008 vykdyti, ir apie aviacijos saugumo padėtį Lietuvos Respublikos oro uostuose. CAA ataskaitą Komisijai pateikia per tris mėnesius nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos. Ataskaitos teikiamos už kalendorinius metus.