LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

N U T A R I M A S

DĖL VALSTYBINĖS MOTERŲ IR VYRŲ LYGIŲ GALIMYBIŲ 2003–2004 METŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO

2003 m. birželio 3 d. Nr. 712

Vilnius

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti Valstybinę moterų ir vyrų lygių galimybių 2003–2004 metų programą (pridedama).

2. Nustatyti, kad Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis įgyvendinamos šiuo nutarimu patvirtintos programos priemonės finansuojamos iš ministerijoms ir įstaigoms, dalyvaujančioms įgyvendinant šią programą, patvirtintų bendrųjų asignavimų.

3. Pavesti Moterų ir vyrų lygių galimybių komisijai koordinuoti šiuo nutarimu patvirtintos programos įgyvendinimą ir kasmet, iki gruodžio 31 d. , pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei ataskaitą, kaip vykdomos joje numatytos priemonės.

Ministras Pirmininkas                                                             Algirdas Brazauskas

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė                           Vilija Blinkevičiūtė

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2003 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 712

VALSTYBINĖ MOTERŲ IR VYRŲ LYGIŲ GALIMYBIŲ 2003-2004 METŲ PROGRAMA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

ĮVADAS

1. Valstybinė moterų ir vyrų lygių galimybių 2003–2004 metų programa (toliau vadinama – Programa) parengta įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1196 (Žin. , 2001, Nr. 86-3015; 2002, Nr. 74-3193), 478 punktą, taip pat siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programos nuostatą užtikrinti moterų ir vyrų lygias galimybes siekti išsimokslinimo, tobulintis, gauti darbą, aukštesnes pareigas, vienodą darbo užmokestį, kad moterys lygiai su vyrais galėtų veikti visose politinio ir visuomeninio darbo, prestižinės veiklos srityse, eiti vadovų pareigas valstybės valdymo institucijose ir vykdant teisės derinimo priemonių 2003 metų plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 292 (Žin. , 2003, Nr. 25-1019), 3.13-T36 priemonę.

2. Programa parengta atsižvelgiant į:

2.1. Jungtinių Tautų konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims, ratifikuotą Lietuvos Respublikos Seimo 1995 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Nr. I-1035 „Dėl Jungtinių Tautų Konvencijos dėl visų formų diskriminacijos moterims panaikinimo ratifikavimo“ (Žin. , 1995, Nr. 76-1764);

2.2. Jungtinių Tautų Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto rekomendacijas Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl Konvencijos dėl visų formų diskriminacijos moterims panaikinimo nuostatų įgyvendinimo (Valstybių narių ataskaitų svarstymas. Lietuva. Pirmoji ir antroji periodinė ataskaitos, Niujorkas, 2000 m. birželio 12–30 d. );

2.3. Pekino deklaraciją ir Pekino veiksmų platformą, priimtą IV pasaulinėje moterų konferencijoje (Pekinas, 1995 m. rugsėjo 4–15 d. );

2.4. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 23-iosios specialiosios sesijos „Moterys 2000: lyčių lygybė, raida ir taika XXI amžiuje (Pekinas + 5)“ Baigiamąjį dokumentą (Niujorkas, 2000 m. birželio 5–9 d. );

2.5. Jungtinių Tautų tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą, prie kurio prisijungta Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. I-1136 „Dėl Lietuvos Respublikos prisijungimo prie Tarptautinės žmogaus teisių chartijos dokumentų“ (Žin. , 1991, Nr. 9-244);

2.6. Europos Sąjungos direktyvas, rezoliucijas, rekomendacijas moterų ir vyrų lygių galimybių klausimais;

2.7. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, ratifikuotą Lietuvos Respublikos 1995 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. I-865 „Dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, jos ketvirtojo, septintojo ir vienuoliktojo protokolų ratifikavimo“ (Žin. , 1995, Nr. 37-913);

2.8. 1996 metais pataisytą Europos socialinę chartiją, ratifikuotą Lietuvos Respublikos 2001 m. gegužės 15 d. įstatymu (Nr. IX-317) dėl 1996 metų Europos socialinės chartijos (pataisytos) ratifikavimo (Žin. , 2001, Nr. 49-1699);

2.9. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijas Europos Tarybos šalims narėms;

2.10. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rekomendacijas šalims narėms;

2. 11. Lietuvos moterų pažangos programą, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. lapkričio 8 d. nutarimu Nr. 1299 (Žin. , 1996, Nr. 110-2515);

2.12. Tarptautinės atsakomosios konferencijos „Lygios moterų ir vyrų galimybės demokratinėje visuomenėje. Reikjavikas–Vilnius“ išvadas ir rekomendacijas (2001 m. birželio 15–17 d. , Vilnius);

2.13. Baltijos šalių konferencijos „Pekinas + 5“ išvadas ir pasiūlymus (2000 m. gegužės 9–11 d. , Vilnius);

2.14. nevyriausybinių organizacijų konferencijų, seminarų siūlymus ir rekomendacijas.

3. Rengiant Programą, atsižvelgta į moterų ir vyrų lygioms galimybėms įgyvendinti visose veiklos srityse naudojamą lyčių aspekto integravimo strategiją, kuri apibūdinama kaip toks politinių procesų organizavimas, reorganizavimas, tobulinimas, plėtra ir įvertinimas, kad lyčių lygybės aspektas būtų įtrauktas į visas politikos sritis, visus lygmenis, visus etapus, kad tai būtų visų veikėjų, paprastai dalyvaujančių politinėje veikloje, bet kurios planuojamos veiklos, įstatymų, strategijų ir programų visose srityse ir visais lygmenimis įvertinimas atsižvelgiant į poveikį tiek moterims, tiek vyrams.

PROGRAMOS OBJEKTAS, TIKSLAI IR PAGRINDINĖS KRYPTYS

4. Programos objektas – lyčių lygybė, traktuojama kaip vienas iš pagrindinių demokratijos principų ir grindžiamas lyčių lygiomis teisėmis, atsakomybe, galimybėmis visose gyvenimo srityse. Vyrų ir moterų lygybė – vyrų ir moterų lygių teisių ir vienodos elgsenos su jais principas. Lyčių lygybės politika siekiama įtakos lygaus pasidalijimo ekonomikoje, visuomeniniame gyvenime ir sprendimų priėmimo procesuose. Lygios galimybės vyrams ir moterims – tai kliūčių nebuvimas nė vienai iš lyčių visaverčiai dalyvauti ekonominiame, socialiniame, kultūriniame, politiniame ir visuomeniniame gyvenime. Lietuvos įstatymai de jure užtikrina moterų ir vyrų lygias galimybes, tuo sudarydami reikiamą teisinę bazę. Programa siekiama, kad teisinės nuostatos būtų praktiškai įgyvendinamos.

5. Programos pagrindiniai tikslai – sudaryti lygias galimybes vyrams ir moterims dalyvauti visose visuomenės gyvenimo srityse, t. y. padidinti moterų ir vyrų atstovavimą tose srityse, kur jiems atstovaujama mažiau, pasiekti, kad paslaugos ir finansiniai ištekliai kuo vienodžiau pasiektų tiek vyrus, tiek moteris, parodyti specifines moterų ir vyrų problemas ir jas spręsti. Programa siekiama dviejų pagrindinių tarpusavyje susijusių tikslų:

5.1. įgyvendinti moterų ir vyrų lygias galimybes visose veiklos srityse;

5.2. užtikrinti moterų teises moterų ir vyrų lygių galimybių kontekste.

6. Pagrindinės Programos kryptys yra šios: moterų ir vyrų lygių teisių užtikrinimas sveikatos ir aplinkosaugos srityse, kova su smurtu ir prekyba moterimis; moterų ir vyrų lygių galimybių užtikrinimas užimtumo, švietimo, politikos ir sprendimų priėmimo srityse; įgyvendinimo mechanizmų ir metodų stiprinimas, tobulinimas ir plėtra.

PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS

7. Programoje numatytų priemonių įgyvendinimas derinamas su Lietuvos Respublikos užimtumo didinimo 2001–2004 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 8 d. nutarimu Nr. 529 (Žin. , 2001, Nr. 40-1404), Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros iki 2004 metų strateginėmis kryptimis ir smulkaus ir vidutinio verslo plėtros 2002–2004 metų priemonėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 19 d. nutarimu Nr. 1175 (Žin. , 2002, Nr. 74-3174), Prekybos žmonėmis ir prostitucijos kontrolės bei prevencijos 2002–2004 metų programa, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 62 (Žin. , 2002, Nr. 6-231), Nacionaliniu žmogaus teisių rėmimo ir apsaugos veiksmų Lietuvos Respublikoje planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. IX-1185 (Žin. , 2002, Nr. 110-4853), ir kitomis tikslinėmis programomis.

8. Programoje numatytoms priemonėms įgyvendinti ketinama pasitelkti nevyriausybines organizacijas, tikimasi užsienio valstybių, tarptautinių organizacijų paramos, ypač vykdant bendrus projektus, kai dalį lėšų projektui skiria Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas, o dalį – tarptautiniai fondai. Programos projekte numatomas priemones siūloma finansuoti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis iš ministerijoms ir įstaigoms, dalyvaujančioms įgyvendinant šią Programą, patvirtintų bendrųjų asignavimų. Bendra Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų suma, kurios reikės Programos priemonėms įgyvendinti, – 727 tūkst. litų, iš jų 2003 metais – 262 tūkst. litų, 2004 metais – 465 tūkst. litų.

9. Programos įgyvendinimą koordinuoja Moterų ir vyrų lygių galimybių komisija (toliau vadinama – Komisija), sudaryta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. kovo 7 d. nutarimu Nr. 266 (Žin. , 2000, Nr. 22-564). Komisijos nariai kasmet, iki gruodžio 1 d. , parengia ataskaitas apie Programos priemonių, kurių atsakinguoju vykdytoju patvirtinta jų atstovaujama ministerija, įgyvendinimą. Apibendrintą ataskaitą apie Programos priemonių įgyvendinimą, vadovaudamiesi Komisijos nuostatais, parengia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai atstovaujantys Komisijos nariai. Ataskaita svarstoma Komisijos posėdyje ir jai pritarus pateikiama Lietuvos Respublikos Vyriausybei iki kiekvienų metų gruodžio 31 dienos.

II. MOTERŲ IR VYRŲ LYGIŲ GALIMYBIŲ UŽTIKRINIMAS

UŽIMTUMAS

ESAMA BŪKLĖ

10. Bendras moterų ir vyrų užimtumo lygis 2002 metų pradžioje buvo 48,1 procento. Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau vadinama – Statistikos departamentas) duomenimis, moterų (15 metų ir vyresnio amžiaus grupėje) užimtumo lygis tuo pačiu laikotarpiu buvo gerokai žemesnis už vyrų ir siekė tik 44,7 procento (vyrų – 52,2 procento). 2002 metų III ketvirtį bendras gyventojų užimtumo lygis, palyginti su buvusiu metų pradžioje, pakilo iki 51,3 procento.

Menkai užimtos priešpensinio amžiaus moterys. 2002 metų pradžioje 50–64 metų amžiaus grupės moterų užimtumo lygis buvo 44,9 procento, o tos pačios amžiaus grupės vyrų užimtumo lygis siekė 54,4 procento. Tačiau reikia pripažinti, kad vyresniems žmonėms – tiek moterims, tiek vyrams – įsidarbinti dabar ypač sunku.

2002 metais moterų nedarbo lygis buvo tik šiek tiek žemesnis negu vyrų. Respublikinės darbo biržos duomenimis, 2002 metais vidutinis metinis moterų nedarbo lygis buvo 11,3 procento, o vyrų – 11,4 procento.

Tačiau visose kaimo gyvenamosiose vietovėse tiek tarp ilgalaikių bedarbių, tiek tarp asmenų, kurių įsiregistravimo darbo biržoje trukmė siekė nuo 6 iki 12 mėnesių, moterų buvo daugiau negu vyrų. 2002 m. lapkričio 1 d. moterų nedarbo lygis jau buvo aukštesnis negu vyrų ir siekė 10,9 procento (vyrų – 9,9 procento).

2002 metų pradžioje 65,9 procento visų užimtų moterų dirbo paslaugų (16,1 procento – švietimo, 14,6 procento – prekybos, transporto remonto, asmeninių ir buitinių prietaisų taisymo, 11,7 procento – sveikatos priežiūros ir socialinio darbo) sektoriuje ir tik 18,8 procento – apdirbamosios pramonės bei 12,3 procento – žemės ūkio sektoriuose. Vyrai tais pačiais metais buvo išsiskirstę tolygiau, t. y. 46 procentai jų dirbo paslaugų sektoriuje, 22,5 procento – pramonėje (18,7 procento – apdirbamojoje pramonėje, 10,1 procento – statyboje), 21,3 procento – žemės ūkyje, kiti – kitose ūkinės veiklos srityse.

Statistikos departamento kartu su Ūkio ministerija atliktų smulkių ir vidutinių įmonių verslo sąlygų tyrimų duomenimis, tarp įmonių vadovų gausėja moterų. Antai 2000 metais moterų vadovių buvo vos 29,2 procento, o 2001 metais – jau 40 procentų. Daugiausia moterų verslo vadovių yra 31-50 metų amžiaus grupėse. Vyrų verslininkų vyraujantis amžius yra 21–40 metų.

Statistikos duomenys rodo, kad tuose ekonomikos sektoriuose, kur dirba daugiausia moterys, atlyginimai yra kur kas mažesni negu ten, kur dirba daugiau vyrų. Sveikatos priežiūros ir socialinio darbo sektoriuje 2001 metais moterys sudarė 87,2 procento visų darbuotojų, ir jų vidutinis darbo užmokestis (bruto) 2001 metų I ketvirtį buvo 831 litas per mėnesį, o transporto sektoriuje, kur apie 70 procentų darbo jėgos sudarė vyrai, vidutinis darbo užmokestis tuo pačiu laikotarpiu buvo 1186 litai per mėnesį; atitinkamai tame pačiame sektoriuje 2002 metais moterys sudarė 84,2 procento visų darbuotojų, ir jų vidutinis darbo užmokestis (neto) 2002 metų IV ketvirtį buvo 664,1 lito per mėnesį. Tačiau transporto sektoriuje, kur apie 70 procentų darbo jėgos sudaro vyrai, vidutinis darbo užmokestis tuo pačiu laikotarpiu buvo 814 litų per mėnesį.

PROBLEMOS

11. Skirtingą moterų ir vyrų užimtumą ir ekonominę jų būklę lemia daugelis veiksnių, iš jų svarbiausieji yra šie:

11.1. Moterų įsidarbinimo galimybes sąlygoja dar gana tvirtai įsišaknijęs stereotipinis požiūris į moters ir vyro socialinį vaidmenį, nors Lietuvos teisės aktai numato vienodas teises ir lygias galimybes tiek moterims, tiek vyrams dalyvauti darbo rinkoje.

Nuostata dėl paramos šeimai ir tėvų vienodų pareigų jai įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, kur teigiama, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, o sutuoktinių teisės šeimoje lygios.

Tačiau iš tikrųjų yra kitaip. Vyrams lengviau gauti darbo, nes manoma, kad už šeimos išlaikymą pirmiausia yra atsakingi jie. Pagal susiformavusius stereotipus vyrams priskiriamas ne tik šeimos maitintojo įvaizdis: darbdaviai juos laiko kompetentingesniais, labiau jaučiančiais atsakomybę, racionaliau priimančiais sprendimus.

Tradicinės nuostatos dėl moterų ir vyrų pareigų šeimoje išryškėja sociologinės kompanijos „Baltijos tyrimai“ atlikto tyrimo respondentų atsakymuose apie tai, kas šeimoje turėtų uždirbti gyvenimui. 57,2 procento vyrų mano, kad tai – tik jų pareiga. Mažiau moterų laikosi tradicinės nuostatos dėl šeimos išlaikytojo vaidmens – 51,4 procento. Tačiau akivaizdu, kad beveik pusė Lietuvos gyventojų šį vaidmenį priskiria vyrams. Šis lūkestis yra svarbus moterų atskirties indikatorius, kita vertus, jis sukelia didelę įtampą vyrams, nes šiuolaikinėje visuomenėje vienas asmuo praktiškai jau nebegali išlaikyti šeimos.

11.2. Auginančioms vaikus moterims motinystė ir šeimos pareigos yra svarbiausia kliūtis, trukdanti išlaikyti darbo vietą ar ieškoti kitos. Moterys, kurios augina vaikus, dėl motinystės yra patyrusios įvairių sunkumų darbe. Jaunesnėms gana dažnai tenka išgirsti, kad darbo negaus todėl, kad turi (ar gali susilaukti) vaikų.

Įsidarbinti ypač svarbu moterims, kurios vaikus augina vienos. Vienišos motinos su vaikais 2001 metais sudarė 5,4 procento visų namų ūkių, kurių vidutinis dydis – 2,5 asmens. Vienišų tėvų (vyrų) su vaikais tais pačiais metais buvo tik 0,2 procento visų namų ūkių.

11.3. Sunkiau įsidarbinti ir vyresnėms moterims negu vyresniems vyrams. Vyrams yra daugiau darbų, kur reikia fizinės jėgos, techninio pasirengimo ir panašiai. Moterys tokiose srityse įsidarbinti neturi jokių galimybių. Moterims lieka ypatingo kruopštumo arba intelekto reikalaujantys darbai. Antai dabar populiaresni darbai – siuvimas ar darbas su informacinėmis technologijomis – dažnai yra per sudėtingi vyresnėms moterims.

11.4. Lietuvoje vaiko priežiūros atostogomis pagal įstatymus gali naudotis tiek moterys, tiek vyrai. Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenimis, iš 2002 metais motinystės (tėvystės) atostogomis pasinaudojusių apie 17,8 tūkst. asmenų tik 179 (apie 1 procentą) buvo vyrai.

Moterys, prisiimdamos visą atsakomybę už vaiko priežiūrą, dažnai netenka profesinės kvalifikacijos, dėl to joms sunkiau siekti karjeros. Statistika rodo, kad vyrai uždirba daugiau negu moterys, todėl šeimoje su vaiku lieka tas, kurio atlyginimas mažesnis. Kartais vyrai neima tėvystės atostogų dėl stereotipinės nuostatos, kad vaikus prižiūrėti – „nevyriškas“ darbas.

Vakarų Europos, ypač Šiaurės, valstybės jau anksčiau pastebėjo: būtina keisti leidžiamus įstatymus, kad jie ne tik suteiktų galimybę vyrams naudotis tėvystės atostogomis, bet ir skatintų jomis naudotis. Aktyvus tėvo dalyvavimas vaiko priežiūroje ir auklėjime užtikrintų visos šeimos gerovę.

Vienas iš svarbiausių Europos Sąjungos (toliau vadinama – ES) teisės aktų vienodo vyrų ir moterų traktavimo srityje yra ES direktyva 96/34 dėl tėvystės atostogų, nustatanti minimalius reikalavimus, kaip suderinti dirbančių tėvų šeimos ir profesinės veiklos įsipareigojimus. Pagal šią direktyvą dirbantiems vyrams ir moterims suteikiama individuali teisė į tėvystės atostogas gimus vaikui ar įvaikinus jį. Skatinant tiek motinas, tiek tėvus pasinaudoti atostogomis individualiai, direktyvoje numatytos atostogos yra suteikiamos iš principo be teisės perduoti jas kitam asmeniui. Vadinasi, motina negali savo teisės imti tėvystės atostogas perduoti tėvui, o tėvas negali jam priklausančių atostogų perduoti motinai.

11.5. Svarbus moterų užimtumo lygio veiksnys – dalyvavimas versle. Moterims imtis verslo ir jį plėtoti ypač sunku. Vis daugiau moterų pradeda savo verslą, tačiau jos šioje srityje turi įveikti gausybę kliūčių. Moteriai, turinčiai vaikų, sunkiau pradėti verslą, nes dažnai tik ji atsako už vaikų priežiūrą. Moterims sunku tapti lygiavertėmis vyrų verslininkų partnerėmis, nes jie skeptiškai žiūri i moterį verslininkę. Moterys susiduria ir su kitais sunkumais: verslo įgūdžių, informacijos stoka. Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros iki 2004 metų strateginėmis kryptimis ir smulkaus ir vidutinio verslo plėtros 2002–2004 metų priemonėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 62, siekiama spręsti moterų verslininkių problemas, be to, moterys verslininkės skatinamos teikti pasiūlymus, kaip spręsti šias problemas. Jų pasiūlymų pagrindu minėtosios priemonės galėtų būti papildytos.

Tyrimai Vakarų šalyse rodo, kad moterims sunkiau negu vyrams gauti kreditus verslui. Lietuvoje neturima duomenų, kokią dalį gavusių kreditus verslininkų sudaro moterys.

11.6. Nuo to, ar aktyviai moterys dalyvauja ūkinėje veikloje, priklauso ir jų pajamų dydis. Naujajame Lietuvos Respublikos darbo kodekse įrašyta nuostata, kad vyrams ir moterims už vienodą ar vienodos vertės darbą turi būti mokamas vienodas darbo užmokestis. Vidutinis moterų darbo užmokestis 2001 metais sudarė 82,2 procento vidutinio vyrų darbo užmokesčio. Dažniausiai tai aiškinama tuo, kad daugiau vyrų eina aukštesnes pareigas, tai neva lemia didesnį jų darbo užmokestį. Tačiau mažesnį moterų darbo užmokestį lemia ir kiti sunkiai paaiškinami veiksniai. Antai tose ūkinės veiklos šakose, kur dirba daugiausia moterys, atlyginimai kur kas mažesni negu ten, kur dirba daugiausia vyrai.

Valstybiniame sektoriuje einantiems tam tikras pareigas darbuotojams nustatyti atlyginimų tarifai, todėl tiek moterims, tiek vyrams užtikrinamas vienodas atlyginimas už tą patį ar panašų darbą. Tačiau privačiame sektoriuje atlyginimų nustatymo kriterijai nėra aiškūs.

11.7. Viena iš moterims rūpimų problemų – moterų teisinis raštingumas. Dažnai moterys neturi informacijos apie joms numatytas teisines garantijas. Jaunoms moterims nepakankamai pateikiama informacijos apie darbo garantijas (t. y. apie nėščių, neseniai pagimdžiusių moterų darbo sąlygas, atostogas ir panašiai). Nedaugelis moterų ir vyrų yra susipažinę su Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymu, nedaug turi informacijos ir apie tai, kaip ginamos moterų ir vyrų teisės bei galimybės. Menkai moterims ir vyrams žinomos Europos Sąjungos teisės aktų nuostatos dėl vienodo požiūrio į moteris ir vyrus darbo ir socialinėje srityje.

TIKSLAI

12. Šiame skirsnyje keliami tikslai:

12.1. Keisti visuomenės stereotipus apie vyro ir moters vietą ekonominėje šalies veikloje.

12.2. Sudaryti sąlygas moterims ir vyrams geriau derinti darbo ir šeimos įsipareigojimus.

12.3. Gerinti vyresnių moterų įsidarbinimo galimybes.

12.4. Didinti moterų galimybes imtis verslo ir jį plėtoti.

12.5. Skatinti, kad privačiame sektoriuje būtų nustatyti vienodi atlyginimai vyrams ir moterims už vienodos vertės darbą.

12.6. Didinti moterų ir vyrų teisinį raštingumą.

PRIEMONĖS

13. Programos 12 punkte nurodytiems tikslams įgyvendinti numatomos šios priemonės:

Priemonės pavadinimas	Vykdytojas	Terminas	Lėšų poreikis (tūkst. litų)	Pastabos
13.1. Keisti visuomenės stereotipus apie moters vietą ekonominėje šalies veikloje
13.1.1. Organizuoti apskrituosius stalus, kur socialiniai partneriai, visuomeninės ir nevyriausybinės organizacijos aptartų moterų ir vyrų vaidmenį ekonominėje veikloje	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Ūkio ministerija	2003–2004 metai	–	apskritųjų stalų dalyviai mažiausiai 2 kartus per metus aptartų stereotipus apie moterų ir vyrų vaidmenį ekonominėje veikloje, tai, kodėl būtina keisti šiuos stereotipus
13.1.2. Organizuoti teritorinių darbo biržų ir darbo rinkos mokymo tarnybų specialistų mokymą moterų ir vyrų profesinio orientavimo ir darbo paieškos tobulinimo klausimais	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija	2004 metai	20	mokymui bus naudojamos Užimtumo fondo lėšos, specialistai bus mokomi objektyviai įvertinti moterų ir vyrų, kurie renkasi profesiją ar darbą, galimybes, orientuoti rinktis netradicines vyrams ar moterims profesijas arba veiklą
13.2. Sudaryti sąlygas moterims ir vyrams geriau derinti įsipareigojimus darbui ir šeimai
13.2.1. Pateikti ratifikuoti Tarptautinės darbo organizacijos (toliau vadinama – TDO) 156 konvenciją dėl paramos dirbantiems vyrams ir moterims, turintiems įsipareigojimų šeimai	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Užsienio reikalų ministerija	2003 metai	–
13.2.2. Parengti teisės aktų, įtvirtinančių tėvystės atostogų sąlygas, projektus, aptarti juos su socialiniais partneriais	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija	2004 metai	–	dirbantys vyrai bus skatinami imti vaiko priežiūros atostogas, taigi ir dalytis šeimos pareigas
13.2.3. Parengti ir įgyvendinti priemones, gerinančias lanksčių užimtumo formų taikymą vaikus auginantiems vyrams ir moterims	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija	2003 metai	–	bus sudarytos palankios sąlygos derinti pareigas darbe ir šeimoje
13.3. Priemonės vyresniojo amžiaus moterų užimtumui didinti
Organizuoti pagyvenusių moterų mokymą dirbti, ugdyti jų gebėjimus	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Švietimo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, socialiniai partneriai	2004 metai	10	moterys bus mokomos labiau pasitikėti savimi, bus skatinama jų motyvacija tinkamai pasirengti darbui
13.4. Moterų verslo rėmimo priemonės
13.4.1. Organizuoti atsakingų valstybės institucijų, nevyriausybinių organizacijų moterų verslininkių ir norinčių tapti verslininkėmis apskrituosius stalus	Ūkio ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros agentūra	2003 metai	5	apskritųjų stalų diskusijų metu bus aptarta moterų verslo būklė, numatytos priemonės moterų verslui gerinti, užmegzti verslo ar kiti ryšiai tarp įvairių suinteresuotų institucijų
13.4.2. Skatinti verslininkus vienijančias organizacijas ir institucijas, teikiančias paramą smulkiajam ir vidutiniam verslui, fiksuoti klientų lytį ir amžių, kad būtų galima atlikti moterų ir vyrų lygių galimybių monitoringą	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Ūkio ministerija, Žemės ūkio ministerija	2003–2004 metai	–	atliekant moterų ir vyrų lygių galimybių monitoringą bus geriau atskleis-tos problemos ir numatytos veiklos kryptys, kaip gerinti moterų verslo sąlygas
13.5. Priemonės kaimo gyvenamųjų vietovių moterų užimtumui didinti
13.5.1. Atlikti tyrimą dėl kaimo gyvenamųjų vietovių moterų iniciatyvos ir galimybių imtis ekologinės žemdirbystės ar kitos perspektyvios ūkinės veiklos	Žemės ūkio ministerija	2004 metai	20	bus atlikti tyrimai, padarytos išvados ir pateikti pasiūlymai dėl projekto rengimo tikslingumo
13.5.2. Teikti konsultacijas kaimo moterims, pradedančioms arba vykdančioms žemės ūkio ar žemės ūkiui alternatyvų verslą	Žemės ūkio ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Ūkio ministerija, nevyriausybinės organizacijos	2003–2004 metai	100	bus teikiamos konsultacijos, kaip pradėti arba vykdyti verslą, kaip parengti verslo projektus, iš kur gauti paramą verslo idėjoms įgyvendinti
13. 6. Skatinti nustatyti privačiame sektoriuje dirbantiems vyrams ir moterims vienodus atlyginimus už vienodos vertės darbą
Parengti pavyzdinę darbų ir pareigybių įvertinimo metodiką, taikomą nustatant atlyginimą už darbą	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija	2004 metai	10	parengta metodika padės darbdaviams ir darbuotojams objektyviai nustatyti vienodą darbo užmokestį vyrams ir moterims už lygiavertį darbą
13.7. Didinti moterų ir vyrų teisinį raštingumą
Parengti programas ir organizuoti atrinktose savivaldybėse išvažiuojamąjį mokymą lyčių lygybės, užimtumo ir socialinės apsaugos klausimais	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Ūkio ministerija,	2003–2004 metai	6	renginiai bus organizuojami kasmet, mokymas truks 1 dieną ir bus skirtas socialiniams partneriams, nevyriausybinėms organizacijoms tose savivaldybėse, kuriose bendruomenės mažiau susipažinusios su lyčių lygybės principo įgyvendinimo politika darbo srityje

LAUKIAMI REZULTATAI

14. Tikimasi, kad įgyvendinus Programos 13 punkte numatytas priemones:

14.1. Susiformavęs palankesnis moters, kaip darbuotojos, įvaizdis leis moterims rinktis norimą profesiją ir darbą.

14.2. Mažamečių vaikų turintys vyrai ir moterys galės dalytis vaikų priežiūros pareigomis, taigi bus sudarytos sąlygos tiek vyrams, tiek moterims neprarasti turimų darbo įgūdžių ir psichologinio ryšio su šeima.

14.3. Pagerės vyresnių moterų įsidarbinimo galimybės. Galėdamos įsidarbinti, vyresnės moterys pagausins mokesčių mokėtojų gretas ir nesijaus atstumtos visuomenės.

14.4. Norinčios pradėti savo verslą moterys, gavusios pagalbą, užsitikrins sau pajamas, dirbs mėgstamą darbą, galės suderinti verslo ir šeimos reikalus.

14.5. Skatinant nustatyti privačiame sektoriuje dirbantiems vyrams ir moterims vienodus atlyginimus už vienodos vertės darbą, bus įgyvendinamas socialinio teisingumo principas.

14.6. Žinančios savo teises moterys sugebės pačios jas geriau ginti.

ŠVIETIMAS

ESAMA BŪKLĖ

15. Švietimo sistema yra atvira Lietuvos gyventojams, ji numato tenkinti įvairaus amžiaus grupių ir lyčių poreikius.

Bendrojo lavinimo mokyklose berniukai ir mergaitės sudaro po 50 procentų visų moksleivių. Analizė rodo, kad berniukai šiek tiek lenkia mergaites pradinio ir pagrindinio mokymosi pakopose, tačiau vidurinio ir aukštojo išsilavinimo labiau linkusios siekti merginos (studenčių merginų visose mokymosi pakopose yra per 60 procentų). Akivaizdu, kad vaikinai dažniausiai mokosi pagrindinėse ir profesinėse mokyklose, o merginų dvigubai daugiau negu vaikinų mokosi aukštesniosiose mokyklose (per 63 procentus), taip pat vidurinio ir aukštojo mokslo siekiančios merginos sudaro tris penktadalius visų moksleivių.

16. Profesinio pasirengimo požiūriu daugiau vaikinų orientuojasi į darbininkų profesijas, o daugiau merginų – į tarnautojų. Nors daugiau merginų negu vaikinų įgyja aukštąjį išsilavinimą, vaikinai dažniausiai įgyja geriau apmokamas specialybes. Tai sąlygoja merginų ir vaikinų būsimųjų pajamų skirtumus, t. y. ūkinės veiklos srityse, kuriose dirba daugiausia vyrai, darbo užmokestis paprastai būna didesnis.

Daugelyje Vakarų šalių dar pirmojoje aukštųjų mokyklų studijų pakopoje vyrų būna daugiau negu moterų. Lietuvoje visose studijų pakopose (pastaruoju metu – net doktorantūroje) moterų studijuoja daugiau negu vyrų. Tačiau juo toliau, juo sunkiau moterims įveikti akademinės karjeros laiptus. Siekiant profesoriaus pareigų, nuo 1993 metų jokios pažangos nebuvo: moterų profesorių yra vos 9,5 procento. Sunkiausia moterims tapti akademikėmis: iš 163 akademikų tik 10 moterų yra narės korespondentės ir narės ekspertės, o tikroji narė akademikė yra tik viena.

17. Pedagogų profesija laikoma moteriškiausia. Bendrojo lavinimo mokyklose mokytojų moterų yra per 86 procentus, aukštesniųjų mokyklų dėstytojų moterų – per 68 procentus.

Šalies švietimo sistemoje (valstybinėse ir nevalstybinėse įstaigose) moterys sudaro per 76,5 procento bendro darbuotojų skaičiaus.

Tačiau vadovaujančius postus mokyklose dažniau užima vyrai – vidutiniškai 60 procentų vyrų vadovauja bendrojo lavinimo mokykloms.

PROBLEMOS

18. Vilniaus ir Šiaulių universitetų mokslininkų 1999 metais atlikti tyrimai rodo, kad mokymo programos, vadovėlių tekstai ir įsigalėję tradiciniai lyčių stereotipai palankūs vyriškosios lyties atstovams. Darbų mokymo programos ir pamokos skirtingos berniukams ir mergaitėms.

19. Profesinėse ir aukštesniosiose mokyklose pasiskirstoma pagal „vyriškas“ ir „moteriškas“ profesijas. Todėl geresnes perspektyvas darbo rinkoje turi vaikinai, nors merginos ir pasiekia aukštesnį išsilavinimą.

20. Aukštosiose mokyklose mokosi daugiau merginų, tačiau jos pasirenka ne tokias perspektyvias karjeros ir pajamų požiūriu specialybes.

TIKSLAI

21. Šiame skirsnyje keliami tikslai:

21.1. Rengiant vadovėlius, mokymo programas ir įgyvendinant programas, siekti, kad juose būtų įtvirtintas lyčių lygybės principas.

21.2. Sudaryti palankesnes sąlygas moterims siekti mokslo, karjeros, tobulintis profesijos srityje.

PRIEMONĖS

22. Programos 21 punkte nurodytiems tikslams įgyvendinti numatomos šios priemonės:

Priemonės pavadinimas	Vykdytojas	Terminas	Lėšų poreikis (tūkst. litų)	Pastabos
22.1. Siekiant lyčių nešališkumo bendrojo lavinimo sistemoje, rengti vadovėlius, mokymo programas, kuriuose būtų atsižvelgta į Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo nuostatas	Švietimo ir mokslo ministerija	2003–2004 metai
22.2. Įtraukti į vadovėlių reikalavimus nuostatą, kad juose nebūtų diskriminuojami skirtingų lyčių asmenys, būtų sudarytos teisinės sąlygos tikrinti mokymo programų ir vadovėlių šališkumą lyčių atžvilgiu	Švietimo ir mokslo ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija	2004 metai
22 3. Organizuoti seminarus, kvalifikacijos tobulinimo kursus švietimo įstaigų darbuotojams lyčių lygybės klausimais	Švietimo ir mokslo ministerija, Pedagogų profesinės raidos centras	2003–2004 metai	10	kasmet
22.4. Parengti renginių, kur moterys būtų skatinamos aktyviau siekti mokslininko karjeros, planą	Švietimo ir mokslo ministerija	2003 metai	3
22.5. Parengti mokslo ir studijų institucijoms pasiūlymus dėl pageidaujamo abiejų lyčių mokslo darbuotojų atstovavimo mokslo ir administravimo struktūroms	Švietimo ir mokslo ministerija	2004 metai	3	Europos Komisijos rekomendacijos
22.6. Parengti pasiūlymus dėl socialinių garantijų padidinimo studijuojančioms magistrantūroje ir doktorantūroje moterims, turinčioms vaikų, sudarant sąlygas didinti moterų mokslininkių skaičių	Švietimo ir moks-lo ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba	2003 metai

LAUKIAMI REZULTATAI

23. Tikimasi, kad įgyvendinus Programos 22 punkte numatytas priemones:

23.1. Vadovėliai ir mokymo programos bus pataisyti atsižvelgiant į lyčių lygybės principą.

23.2. Parengtos priemonės neleis rengti ir tvirtinti lyčių atžvilgiu šališkų mokymo programų ir vadovėlių.

23.3. Bus sudarytos palankesnės sąlygos moterims siekti mokslo, karjeros ir tobulintis profesijos srityje.

POLITIKA IR SPRENDIMŲ PRIĖMIMAS

ESAMA BŪKLĖ

24. Demokratinėje visuomenėje priimant sprendimus privalo dalyvauti visi gyventojai – tiek moterys, tiek vyrai, ir abiejų lyčių atstovai turi būti vienodai atstovaujami valdžios postuose. Lygus moterų ir vyrų dalyvavimas priimant sprendimus nėra tik paprasto socialinio teisingumo ar demokratijos reikalavimas. Tai pagrindas siekti aiškios ir atsakingos valdžios, lyčių balanso, rodančio visuomenės sudėtį, garantas, būtina lyčių lygybės įgyvendinimo sąlyga. Abiejų lyčių aktyvus dalyvavimas formuojant politiką padeda geriau politikos sprendimais atspindėti visuomenės įvairovę. Visuomenė vis plačiau pripažįsta, jog labai svarbu, kad priimant visų lygmenų sprendimus vienodai dalyvautų tiek vyrai, tiek moterys.

25. Jungtinių Tautų Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetas po Lietuvos pirmosios ir antrosios periodinės ataskaitų svarstymo pareiškė susirūpinimą dėl to, kad labai mažai esama moterų parlamentarių ir moterų, išrinktų į savivaldybių tarybas. Komitetas rekomendavo Lietuvos Respublikos Vyriausybei labiau stengtis rengti ir remti esamas specialias moterų vadovių ir būsimųjų vadovių mokymo programas, reguliariai organizuoti kampanijas, kuriose būtų aiškinama moterų dalyvavimo priimant politinius sprendimus svarba. Komitetas taip pat rekomendavo Lietuvos Respublikos Vyriausybei skatinti žiniasklaidą kurti teigiamą moters lyderės įvaizdį, skatinti visuomenės suvokimą apie laikinąsias specialiąsias priemones bei taikyti specialiąsias priemones, ypač politinių sprendimų priėmimo srityje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudaromose komisijose ir viešojo administravimo institucijose. Tokios priemonės gali būti parengtos numatant pamatuotus tikslus, kvotas, įgyvendinimo terminus, kad moterų ir vyrų lygybė šiose srityse de facto būtų greičiau pasiekta.

PROBLEMOS

26. Nors vyksta demokratizacijos procesas, moterys dar mažai dalyvauja priimant įvairių lygmenų sprendimus. Tai, kad nedaug esama moterų visų sričių struktūrose, priimančiose sprendimus (įskaitant politikos, konfliktų prevencijos ir sprendimo struktūras, ekonomiką, aplinkosaugą ir žiniasklaidą), trukdo integruoti į šias kritines įtakos sritis lyčių lygybės aspektą. Antai:

26.1. Moterų gerokai sumažėjo Lietuvos Respublikos Seime: nuo 18,1 procento po 1996 metų rinkimų iki 10,6 procento po 2000 metų rinkimų. 2002 metų II pusmečio duomenimis, Lietuvos Respublikos Seime iš 14 komitetų pirmininkų – tik viena moteris. Šiek tiek geresnė būklė komisijose: iš 14 komisijų pirmininkų – 5 moterys.

26.2. Į savivaldybių tarybas 2000 metais išrinkta 17,6 procento moterų. Palyginti su rinkimais, įvykusiais 1997 metais (tada į savivaldybių tarybas jų buvo išrinkta 22 procentai), savivaldybių tarybose moterų taip pat sumažėjo. 2002 metų rinkimuose į savivaldybių tarybas išrinkta 321 moteris (18 procentų) ir 1239 vyrai (79 procentai). Iki 2002 metų rinkimų iš 60 Lietuvos merų buvo tik 2 moterys, iš 10 apskričių vadovų – tik viena moteris.

26.3. Šiek tiek geresni reikalai Lietuvos Respublikos Vyriausybėje. Daugelyje Lietuvos Respublikos Vyriausybių buvo po vieną moterį ministrę. Dabartinėje Lietuvos Respublikos Vyriausybėje yra 3 moterys ministrės.

TIKSLAI

27. Šiame skirsnyje keliami tikslai:

27.1. Užtikrinti, kad moterys turėtų lygias galimybes siekti pilnateisio dalyvavimo priimant sprendimus valdžios ir valdymo institucijose, politinėse partijose, profesinėse sąjungose, tarptautinėse ir nevyriausybinėse organizacijose, kitų institucijų sprendimus priimančiose struktūrose.

27.2. Didinti moterų galimybes užimti vadovaujančius postus ir tuos postus, kur priimami sprendimai, rekomenduoti ir skatinti proporcingą lyčių atstovavimą formuojant komisijas ir darbo grupes.

PRIEMONĖS

28. Programos 27 punkte nurodytiems tikslams įgyvendinti numatomos šios priemonės:

Priemonės pavadinimas	Vykdytojas	Terminas	Lėšų poreikis (tūkst. litų)	Pastabos
28.1. Įgyvendinti projektą „Daugiau Lietuvos moterų politikoje“	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Kauno moterų užimtumo informacijos centras	2003–2004 metai	10	kasmet; bendras Lietuvos ir Švedijos projektas, iš dalies remiamas Švedijos plėtros agentūros
28.2. Atlikti sociologinį tyrimą, skirtą nustatyti moterų dalyvavimo politikoje, vadovaujančiuose postuose, visuomeniniame gyvenime veiksnius ir motyvus	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, nevyriausybinės organizacijos	2003 metai	10	Jungtinių Tautų rekomendacija
28.3. Organizuoti konferenciją „Moterų požiūris į politiką: naujas politikos turinys“	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, nevyriausybinės organizacijos	2004 metai	10	Jungtinių Tautų rekomendacija; kartu su moterų parlamentarių grupe
28.4. Organizuoti seminarų ciklą „Moterų galimybės stiprinant savivaldą“	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos savivaldybių asociacija, nevyriausybinės organizacijos	2004 metai	10	apskrityse

LAUKIAMI REZULTATAI

29. Tikimasi, kad įgyvendinus Programos 28 punkte numatytas priemones:

29.1. Bus užtikrintos moterų ir vyrų lygios galimybės dalyvauti politikoje ir sprendimų priėmimo procese.

29.2. Moterys aktyviai dalyvaus politikoje ir sprendimų priėmimo procese.

III. MOTERŲ TEISIŲ UŽTIKRINIMAS MOTERŲ IR VYRŲ LYGIŲ GALIMYBIŲ KONTEKSTE

ŽMOGAUS TEISĖS

ESAMA BŪKLĖ

30. Pagrindinės žmogaus teisės Lietuvoje įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, kuri nustato, kad visi yra lygūs prieš įstatymus, niekieno teisės negali būti ribojamos ir niekas negali turėti privilegijų dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, religijos, socialinės padėties ir kt. Lietuvos Respublikos Konstitucija taip pat garantuoja civilines ir politines teises, teisę į darbą, mokslą, socialinę ir sveikatos apsaugą. Lietuvos Respublikos įstatymuose: darbo, civilinėje, baudžiamojoje, šeimos teisėje, reglamentuojančioje vedybas ir šeiminius santykius, teisę į nuosavybę, teisę į užimtumą ir kitas teises, nėra asmenis pagal lytį diskriminuojančių nuostatų.

Prieš trejus metus priimtas Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas ir jo nuostatų įgyvendinimo priežiūrai atlikti įkurta Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus institucija, į kurią gali kreiptis asmuo, jeigu jis mano esąs diskriminuojamas dėl lyties. Taip pat imamasi kitų veiksmų, kad moterys turėtų galimybę naudotis žmogaus teisėmis de facto, kad būtų sukurta palanki joms aplinka, tobulinami priežiūros ir monitoringo mechanizmai ir įgyvendinamas teisinis raštingumas, rengiamos visuomenės informavimo šiais klausimais kampanijos.

31. Tačiau dėl neefektyvaus teisės aktų nuostatų įgyvendinimo ir priežiūros stokos vis dar susiduriama su daugeliu moterų teisių pažeidimų formų, ir tų pažeidimų labai sunku išvengti.

32. Lietuva 2000 metais apsigynė pirmąją ir antrąją periodines ataskaitas, susijusias su Jungtinių Tautų konvencijos dėl moterų visų diskriminacijos formų panaikinimo (toliau vadinama – Lietuvos pirmoji ir antroji periodinės ataskaitos) nuostatų įgyvendinimu. Jungtinių Tautų Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetas po ataskaitų svarstymo pateiktose privalomosiose rekomendacijose Lietuvos Respublikos Vyriausybei pažymėjo, kad Lietuva yra daug padirbėjusi lyčių lygybės srityje, ypač tobulindama teisinę bazę. Komitetas taip pat nurodė, jog moterų nevyriausybinių organizacijų, skatinančių visuomenę suvokti, kad moters teisės yra neatsiejama žmogaus teisių dalis, indėlis yra ypač svarbus. Tai, kad visuomenė pagaliau pradeda suvokti moterų teisių turinį žmogaus teisių kontekste ir jų įgyvendinimo svarbą, taip pat yra daugelio moterų organizacijų ilgo ir atkaklaus darbo vaisius. Komitetas rekomendavo Lietuvos Respublikos Vyriausybei ratifikuoti Jungtinių Tautų konvencijos dėl moterų visų diskriminacijos formų panaikinimo Fakultatyvinį protokolą ir šios Konvencijos 20 (1) straipsnio pakeitimą, toliau platinti žmogaus teisių ir moterų organizacijoms Konvenciją, Fakultatyvinį protokolą, Komiteto bendrąsias rekomendacijas, Pekino deklaraciją ir Pekino veiksmų platformą, Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 23 specialiosios sesijos „Moterys 2000: lyčių lygybė, raida ir taika XXI amžiuje“, skirtos Pekino veiksmų platformos įgyvendinimo apžvalgai, Baigiamąjį dokumentą.

PROBLEMOS

33. Visuomenė nesuvokia moters teisių kaip žmogaus teisių, trūksta teisinių žinių, visuomenėje susiklosčiusi nuomonė, kad moteris, auginanti vaiką, nėra visavertė visuomeninio, politinio gyvenimo dalyvė ir visavertė darbuotoja.

34. Moterys dėl teisinio neišprusimo, informacijos stokos, nejautrumo lyčių specifikai ir su lytimi susijusio šališkumo nepakankamai naudojasi įstatymų joms suteiktomis teisėmis.

35. Moterų teises nepakankamai suvokia teisėsaugos ir teisėtvarkos pareigūnai.

TIKSLAI

36. Šiame skirsnyje keliami tikslai:

36.1. Tobulinti esamą teisinę bazę ir teisės aktų įgyvendinimo mechanizmą.

36.2. Skatinti lyčių lygybės institucinio mechanizmo įvairių komponentų bendradarbiavimą.

36.3. Realiai įvertinti moterų ir vyrų lygiateisiškumą visuose Lietuvos regionuose.

36.4. Šviesti visuomenę moters teisių, kaip žmogaus teisių dalies, klausimais.

PRIEMONĖS

37. Programos 36 punkte nurodytiems tikslams įgyvendinti numatomos šios priemonės:

Priemonės pavadinimas	Vykdytojas	Terminas	Lėšų poreikis (tūkst. litų)	Pastabos
37 1. Pateikti ratifikuoti Jungtinių Tautų konvencijos dėl moterų visų diskriminacijos formų panaikinimo Fakultatyvinį protokolą ir Jungtinių Tautų konvencijos 20(1) straipsnio pakeitimą	Užsienio reikalų ministerija, Teisingumo ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija	2003 metai	–	Jungtinių Tautų rekomendacija
37.2. Išleisti tarptautinių dokumentų moterų ir vyrų lygių galimybių ir moterų teisių klausimais rinkinį	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Teisingumo ministerija, Užsienio reikalų ministerija	2004 metai	10	Jungtinių Tautų rekomendacija
37.3. Organizuoti apskrityse apskritojo stalo diskusijas „Moterų ir vyrų lygių galimybių įgyvendinimas: faktiniai pokyčiai, taikymo praktikos problemos ir perspektyvos“	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, nevyriausybinės organizacijos	2003–2004 metai	10	kasmet
37.4. Organizuoti konferenciją „Faktiniai moterų ir vyrų lygių galimybių pokyčiai Lietuvoje“	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, nevyriausybinės organizacijos	2004 metai	10

LAUKIAMI REZULTATAI

38. Tikimasi, kad įgyvendinus Programos 37 punkte numatytas priemones:

38.1. Bus patobulinta teisinė bazė (ratifikavus Jungtinių Tautų konvencijos dėl moterų visų diskriminacijos formų panaikinimo Fakultatyvinį protokolą ir Jungtinių Tautų konvencijos 20 (1) straipsnio pakeitimą).

38.2. Tobulesnis taps žmogaus teisių užtikrinimo priežiūros mechanizmas: bus sudaryta galimybė kreiptis į Jungtinių Tautų Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetą.

38.3. Glaudžiau bendradarbiaus įvairios lyčių lygybės institucinio mechanizmo struktūros ir nevyriausybinės organizacijos.

38.4. Bus atliktas moterų ir vyrų lygių galimybių užtikrinimo monitoringas ir įvertinimas.

38.5. Visuomenė bus tinkamai informuojama moterų teisių klausimais.

KOVA SU SMURTU IR PREKYBA MOTERIMIS

ESAMA BŪKLĖ

39. Smurtas prieš moteris tiek viešajame, tiek privačiame gyvenime yra žmogaus teisių pažeidimas ir labiausiai trukdo siekti lyčių lygybės tikslų. Smurtas prieš moteris pažeidžia ir riboja moterų galimybes naudotis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis. Lyčių konfliktu grįstas smurtas (mušimas ar kitas buitinis smurtas, seksualinis tvirkinimas ir išnaudojimas, prekyba moterimis ir vaikais, priverstinė prostitucija, seksualinis priekabiavimas) yra nesuderinamas su asmens garbe ir orumu.

40. Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytos sankcijos už smurtą. Už smurtą, kurį žmogus patiria įvairiose visuomeninio gyvenimo srityse, baudžiama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso atitinkamus straipsnius – už nužudymą, kūno sužalojimą, išžaginimą, kitų rūšių fizinį smurtą. Smurtas visuomenėje – tai fizinė, psichologinė, seksualinė prievarta, kurią nukentėjusysis patiria ne šeimoje, o viešajame gyvenime. Tačiau nėra specialiųjų normų, kurios numatytų atsakomybę tik už smurtą šeimoje, o smurto šeimoje aukomis dažniausiai tampa moterys. Teisės aktuose nėra šeiminio smurto apibrėžimo.

41. Pagalbą (įskaitant prieglobstį, psichologinę, teisinę pagalbą ir konsultavimą, „karštąsias linijas“) smurto aukoms teikia 15 moterų krizių centrų. Neseniai įsteigtas Vyrų krizių ir informacijos centras, kurio pagrindinė veiklos kryptis – darbas su smurtautojais.

42. Organizuojamas policijos pareigūnų, socialinių darbuotojų mokymas, rengiamos visuomenės informavimo kampanijos, atlikti smurto ištakų tyrimai, vykdomi lyčių vaidmenų tyrimai ir lyčių studijos (ypač – susijusios su vyrų ir berniukų vaidmeniu, taip pat su visų formų smurtu prieš moteris, įskaitant buitinį smurtą). Aktyvi visuomenės, ypač moterų organizacijų, parama buvo labai reikšminga teikiant paslaugas moterims – smurto aukoms, organizuojant informacines kampanijas.

43. Tačiau to nepakanka. Moterys ir toliau tampa įvairių formų smurto aukomis. Nėra statistikos šiuo klausimu, tačiau smurto prieš moteris viktimologinio tyrimo, atlikto 1997 metais, duomenimis, 63,3 procento suaugusių Lietuvos moterų nuo tada, kai joms suėjo 16 metų, bent kartą patyrė vyrų fizinį, seksualinį smurtą ar grasinimus, 42,4 procento ištekėjusių ar gyvenančių be įregistruotos santuokos moterų bent kartą patyrė savo dabartinio sutuoktinio ar partnerio fizinį, seksualinį smurtą, grasinimus. Jungtinių Tautų plėtros fondo moterims remiamos švietimo kampanijos „Gyvenimas be prievartos“ 2001–2002 metais Lietuvoje atlikto tyrimo duomenimis, psichologinį smurtą ar prievartą šeimoje patyrė 82 procentai apklaustų vyresnių kaip 16 metų moterų, fizinę prievartą – 35 procentai apklaustųjų. 87 procentai visų apklaustų respondentų atsakė, kad Lietuvoje egzistuoja prievarta prieš moterį šeimoje.

Vidaus reikalų ministro sudaryta tarpžinybinė darbo grupė rengia centralizuotos baudžiamosios statistikos sistemos pakeitimus, kurie tampa aktualūs įsigaliojus naujiems Lietuvos Respublikos baudžiamajam kodeksui ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksui. Be kitų naujovių, bus įvesta nukentėjusiojo nuo nusikalstamos veikos asmens kortelė, sudarytos galimybės kaupti geros kokybės statistinę informaciją apie nusikalstamas veikas, nukentėjusius asmenis, įtariamuosius, taip pat pagal lytį, šeiminį statusą.

Kol kas statistikos duomenys apie smurto pagal lytį mastą ir tendencijas nėra kaupiami. Nėra bendros ir aiškios duomenų rinkimo metodikos apie smurto šeimoje atvejus, nukentėjusiuosius nuo smurto ir panašiai.

44. Jungtinių Tautų Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetas, apsvarstęs Lietuvos pirmąją ir antrąją periodines ataskaitas, išreiškė susirūpinimą dėl smurto prieš moteris, ypač smurto šeimoje, ir paragino daugiau dėmesio skirti smurto prieš moteris problemai, rekomendavo Lietuvos Respublikos Vyriausybei parengti specialų įstatymą, draudžiantį smurtą šeimoje, užtikrinantį šeimos apsaugos ir smurtautojų izoliavimo tvarką, teisinę pagalbą ir prieglobstį, tęsti policijos pareigūnų, teisėjų, sveikatos apsaugos darbuotojų mokymą, užtikrinti smurto šeimoje aukoms galimybę lengvai kreiptis į teismą.

45. Prekyba žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, yra vienas iš skaudžiausių žmogaus teisių pažeidimų, rimta lyčių lygybės problema, viena sunkiausių smurto prieš moteris formų. Šiai problemai spręsti Lietuvos Respublikos Vyriausybė skiria daug dėmesio. Siekiant iš esmės pagerinti prekybos žmonėmis prevenciją, kontrolę ir paramą prekybos žmonėmis aukoms, parengta ir sėkmingai įgyvendinama kompleksinė Prekybos žmonėmis ir prostitucijos kontrolės bei prevencijos 2002–2004 metų programa, kurioje numatyta tobulinti įstatymus, atlikti mokslinius ir analitinius tyrimus, gerinti švietimą, prevenciją, nukentėjusiųjų socialinę integraciją, įgyvendinti organizacines kovos su prekybą žmonėmis vykdančiomis struktūromis priemones. Šios ir kitų vykdomų programų, tarptautinių projektų kompleksas iš esmės užtikrina daugelio tarptautinių dokumentų prekybos žmonėmis klausimais nuostatų įgyvendinimą. Vykdant minėtosios programos 40 punktą („Parengti priemones IV pasaulinės Jungtinių Tautų moterų konferencijos nuostatoms įgyvendinti“), parengtos priemonės teisės aktams toliau tobulinti.

PROBLEMOS

46. Kova su smurtu prieš moteris – kompleksinis reiškinys. Daugiaplanis požiūris į smurtą, apimantis paramą smurto aukoms, poveikio priemonių smurtautojams taikymą, visuomenės, atitinkamų sričių specialistų ir smurto aukų informavimą, švietimą ir mokymą, teisinių nuostatų taikymo tvarką, teisėsaugos institucijų vaidmens stiprinimą, sveikatos apsaugos sistemą, iki šiol gana ribotas. Akivaizdu, kad stokojama atitinkamų kompleksinių šios problemos sprendimo programų, sistemos, aprėpiančios visas minėtas sritis, įvairių institucijų ir nevyriausybinių organizacijų veiksmų koordinavimo.

47. Teisinė bazė, ypač baudžiamosios teisės srityje, siekianti panaikinti įvairias smurto formas, nėra pakankama, kad sėkmingai būtų kovojama su smurtu šeimoje. Ypač stokojama teisinių galimybių patraukti smurtautojus baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn ir izoliuoti juos nuo nukentėjusios šeimos. Poveikio priemonės smurtautojams labai ribotos, tiesioginė policijos įtaka jiems nedidelė. Smurtas prieš moteris daug priklauso ir nuo to, kad esama teisinė bazė ne visada veiksmingai panaudojama.

48. Paramą smurto aukoms teikiančių krizių centrų tinklas nėra pakankamas. Daugelis krizių centrų sukurti ir veikia nevyriausybinių organizacijų iniciatyva. Moterims – smurto aukoms trūksta informacijos apie prieinamą pagalbą. Nepakanka vienintelio Vyrų krizių ir informacijos centro.

49. Trūksta aukštos kvalifikacijos pareigūnų, galinčių tinkamai įvertinti buitinius konfliktus, išsiaiškinti netinkamo elgesio ištakas, padėti nukentėjusiesiems ar konsultuoti gyventojus šioje srityje, nepakanka teisėjų, policijos pareigūnų, socialinių pedagogų, socialinių darbuotojų, medikų mokymo, stokojama kvalifikuotų specialistų, galinčių dirbti su smurtaujančiais vyrais.

TIKSLAI

50. Šiame skirsnyje keliami tikslai:

50.1. Parengti kovos su smurtu prieš moteris veiksmų plano koncepciją, siekiant sukurti kovos su smurtu prieš moteris sistemą ir užtikrinti priemonių kompleksą, apimantį teisėsaugos institucijų švietimą, paramą smurto aukoms, darbą su smurtautojais, visuomenės ir smurto aukų informavimą, švietimą ir sveikatos apsaugą.

50.2. Išanalizuoti esamus ir rengti naujus teisės aktus, parengti rekomendacijas, kaip juos tobulinti, kad būtų sukurta pakankama teisinė bazė kovai su smurtu prieš moteris, taip pat užtikrinta prekybos žmonėmis aukų apsauga, rekomendacijų pagrindu būtų rengiami atitinkamų teisės aktų pakeitimų ir papildymų projektai.

50.3. Plėsti krizių centrų tinklą, užtikrinantį paramą smurto aukoms ir darbą su smurtautojais, remti nevyriausybinių organizacijų projektus šiais klausimais, įskaitant visuomenės informavimą apie šią problemą, informacijos rengimą ir platinimą smurto aukoms. Krizių centrai, užtikrinantys tiek paramą smurto aukoms, tiek darbą su smurtautojais, turėtų būti plečiami teritoriniu principu, aktyviai dalyvaujant savivaldybių institucijoms.

50.4. Tobulinti teisės aktus, skirtus kovai su prekyba žmonėmis, ir pagalbos prekybos žmonėmis aukoms sistemą.

PRIEMONĖS

51. Programos 50 punkte nurodytiems tikslams įgyvendinti numatomos šios priemonės:

Priemonės pavadinimas	Vykdytojas	Terminas	Lėšų poreikis (tūkst. litų)	Pastabos
51.1. Parengti kovos su smurtu prieš moteris veiksmų koncepciją	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Teisingumo ministerija, nevyriausybinės organizacijos	2004 metai	10
51.2. Sudaryti teisines galimybes izoliuoti smurtautojus nuo nukentėjusios šeimos	Teisingumo ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Teisės institutas, nevyriausybinės organizacijos	2003 metai	–	Jungtinių Tautų rekomendacija
51.3. Parengti teisės aktų pakeitimų ir papildymų nuostatomis, kad prekybos žmonėmis aukos būtų atleidžiamos nuo atsakomybės už vertimąsi prostitucija, projektus	Vidaus reikalų ministerija, Teisingumo ministerija, nevyriausybinės organizacijos	2003 metai	–	įgyvendinant Prekybos žmonėmis ir prostitucijos kontrolės bei prevencijos 2002–2004 metų programos įgyvendinimo 40 punktą ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. IX-1185
51.4. Atlikti tyrimą siekiant nustatyti, kiek socialinių paslaugų reikia prekybos moterimis aukoms	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija	2004 metai	15	įgyvendinant Prekybos žmonėmis ir prostitucijos kontrolės bei prevencijos 2002–2004 metų programos įgyvendinimo 40 punktą
51.5. Remti nevyriausybinių organizacijų, dirbančių smurto prieš moteris srityje, projektus	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija	2003–2004 metai	20	kasmet
51.6. Parengti atmintinę smurtą patyrusioms moterims ar potencialioms aukoms	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, nevyriausybinės organizacijos	2003 metai	3
51.7. Parengti rekomendacijas, kaip integruoti teisinį lyčių aspektą į teisininkų, socialinių pedagogų, socialinių darbuotojų, policijos pareigūnų, medikų mokymo programas	Švietimo ir mokslo ministerija, Teisingumo ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, nevyriausybinės organizacijos	2003 metai	–	Jungtinių Tautų rekomendacija
51.8. Surengti seminarą „Poveikio priemonės smurtautojams. Teisiniai aspektai, alternatyvos, atskyrimo tvarka, sėkmingos praktikos pavyzdžiai“	Teisingumo ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, nevyriausybinės organizacijos	2004 metai	10	Jungtinių Tautų rekomendacija
51.9. Surengti seminarą „Smurtas prieš moteris, smurtas šeimoje, prekyba žmonėmis – bylų tyrimo ir nagrinėjimo ypatumai“	Teisingumo ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, nevyriausybinės organizacijos	2003 metai	10	Jungtinių Tautų rekomendacija

LAUKIAMI REZULTATAI

52. Tikimasi, kad įgyvendinus Programos 51 punkte numatytas priemones:

52.1. Parengta kovos su smurtu prieš moteris veiksmų koncepcija užtikrins sisteminį požiūrį į šios problemos sprendimą.

52.2. Bus išanalizuota esama teisinė bazė ir parengtos rekomendacijos, kaip tobulinti teisės aktus. Jomis remiantis bus parengti teisės aktų pakeitimų ir papildymų projektai ar nauji teisės aktai.

52.3. Išsiplės krizių centrų tinklas, užtikrinantis paramą smurto aukoms ir darbą su smurtautojais.

52.4. Bus nustatyta, kokios ir kiek paramos reikia prekybos moterimis aukoms.

52.5. Bus patobulintos atitinkamų sričių specialistų mokymo programos.

SVEIKATA

53. Moterų sveikata – tai jų emocinė, socialinė ir fizinė gerovė. Ji priklauso nuo socialinės, politinės ir ekonominės aplinkos, taip pat nuo biologinių savybių. Moterų gyvenimas ir gerovė gyvybiškai priklauso nuo geros fizinės ir psichinės būsenos. Sveikata yra lemiamas moterų pajėgumo dalyvauti visose viešojo ir asmeninio gyvenimo srityse veiksnys. Ši teisė joms, kaip ir vyrams, privalo būti garantuota visą gyvenimą.

54. Biologiniai vyro ir moters skirtumai sąlygoja skirtingus jų sveikatos kriterijus. Moterų nediskriminavimas sveikatos srityje apima tokias sritis, kaip šeimos planavimą ir reprodukcinę sveikatą plačiąja prasme, motinystės apsaugą, įskaitant moterų saugą ir sveikatą darbe, lytiniu būdu plintančių ligų prevenciją, sveikos gyvensenos skatinimą, pagyvenusių žmonių specifines sveikatos problemas, tiek moterų, tiek vyrų teisę patiems laisvai, be prievartos, diskriminacijos ir smurto, atsakingai spręsti klausimus, susijusius su lytimi.

55. Sveikatos apsaugą reglamentuojantys įstatymai neteikia diskriminacinio pobūdžio pranašumų nė vienai lyčiai. Kiekvienas asmuo Lietuvoje gali naudotis vienodomis sveikatos apsaugos priemonėmis, įskaitant (bet tuo neapsiribojant) priemones, teikiamas privačiuose šeimos planavimo centruose ir valstybinėse gydymo įstaigose.

56. Jungtinių Tautų Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetas, apsvarstęs Lietuvos pirmąją ir antrąją periodines ataskaitas, išreiškė susirūpinimą, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė neskiria pakankamai dėmesio Lietuvos moterų sveikatos klausimams pagal atskirų moters gyvenimo tarpsnių specifikos koncepciją, kurią rekomenduoja Pekino veiksmų platforma ir Komiteto rekomendacijų 24 punktas dėl Jungtinių Tautų konvencijos dėl moterų visų diskriminacijos formų panaikinimo 12 straipsnio „Moteris ir sveikata“ įgyvendinimo.

Komitetas taip pat susirūpinęs abortų gausa ir tuo, kad stokojama galimybių pasinaudoti įvairiomis šeimos planavimo priemonėmis, ypač kaimo moterų galimybe naudotis kontraceptinėmis priemonėmis. Nerimą kelia ir tai, jog daug moterų serga tuberkulioze ir psichikos ligomis, daug nėščiųjų – anemija.

Komitetas rekomendavo Lietuvos Respublikos Vyriausybei nesąlygiškai įgyvendinti atskirų moters gyvenimo tarpsnių specifikos koncepciją. Toliau rekomenduojama išsamiai tirti moterų sveikatos specifinius poreikius, finansiniu ir organizaciniu požiūriais stiprinti šeimos planavimo programas, sudaryti galimybes visoms moterims, įskaitant kaimo moteris, naudotis kontraceptinėmis priemonėmis. Komitetas ragina Lietuvos Respublikos Vyriausybę tiek mergaitėms, tiek berniukams parengti seksualinio ir reprodukcinio švietimo programas, kaip dalį mokyklos švietimo programų.

Be to, nurodoma, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė neturi pakankamai informacijos apie kaimo moterų, ypač pagyvenusių, sveikatą, galimybes naudotis sveikatos apsaugos paslaugomis, ir rekomenduojama Lietuvos Respublikos Vyriausybei kitoje ataskaitoje pateikti daugiau informacijos bei duomenų apie kaimo moterų būklę, kontroliuoti, kaip įgyvendinamos esamos programos, ir rengti papildomas programas, kad didėtų kaimo moterų galimybės naudotis sveikatos apsaugos paslaugomis.

57. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programoje daug dėmesio skiriama sveikos gyvensenos ugdymui, įskaitant paramą visuomeniniams sveikos gyvensenos judėjimams, šeimos planavimo ir reprodukcinės sveikatos prieinamumo skatinimui, sveikatos priežiūros, pirmiausia kaime, prieinamumui ir kokybei. Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programą, rengiama daug programų, skirtų vykdyti užkrečiamųjų ligų profilaktiką, ugdyti sveikatą, mažinti šalies gyventojų sveikatos lygio netolygumus. Vykdoma Nacionalinė narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 1999–2003 metų programa. Rengiamas Valstybinės motinos ir vaiko programos projektas.

58. Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenimis, Lietuvoje vis labiau plinta žalingi įpročiai. Kasdien rūkančių vyrų skaičius padidėjo nuo 43,3 procento 1994 metais iki 51,5 procento 2000 metais, moterų atitinkamai – nuo 6,3 procento iki 15,8 procento. Stiprius alkoholinius gėrimus bent kartą per savaitę vartojo 33,9 procento vyrų ir 11,5 procento moterų. Palyginti su ankstesniais tyrimais, 2000 metais šis rodiklis buvo didžiausias. Nuo 1994 metų labiausiai pagausėjo bent kartą per savaitę stiprius alkoholinius gėrimus vartojančių aukštąjį išsilavinimą turinčių moterų (nuo 5,2 procento iki 14,3 procento).

Iki šiol dar dažni dirbtiniai abortai, nors jų kasmet nuosekliai mažėja: nuo 31278 abortų 1995 metais iki 13677 abortų 2001 metais.

59. Kaip ir kitose šalyse, Lietuvoje susiduriama su specifinėmis pagyvenusių žmonių problemomis. Lietuvoje vidutinė vyrų gyvenimo trukmė – 65,9 metų, moterų – 77,4 metų. Moterys Lietuvoje gyvena vidutiniškai 11 metų ilgiau negu vyrai, bet šie papildomi metai dažnai būna susiję su lėtinėmis ligomis, neįgalumu, sunkumais gyventi nepriklausomai. Priklausomybę lydi psichiniai, ekonominiai, psichologiniai ir socialiniai veiksniai, kurie ypač blogina pagyvenusių žmonių gyvenimo kokybę. Didžiausi sutrikimai, turintys įtakos pagyvenusių žmonių sveikatai, yra demensija, depresija, vėžys, širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, osteoporozė, traumos ir kita.

Vienas programos „Sveikata visiems XXI amžiuje“ iškeltų tikslų yra sveikas senėjimas, t. y. iki 2020 metų žmonėms, vyresniems nei 65 metų, turi būti suteikta galimybė visiškai panaudoti savo sveikatos potencialą ir aktyviai dalyvauti socialiniame gyvenime.

PROBLEMOS

60. Dažni abortai rodo, jog moterys, ypač kaime, stokoja galimybių pasinaudoti įvairiomis šeimos planavimo priemonėmis. Abortai – viena svarbiausių moterų reprodukcinės sveikatos problemų. Nėštumo nutraukimas nėra laikomas šeimos planavimo metodu, tačiau tai dar labai plačiai praktikuojama.

61. Nepakankamas lytinis švietimas. Trūksta informacijos apie šeimos planavimo metodus, kontraceptines priemones, lytiniu keliu plintančių ligų, tarp jų AIDS, profilaktiką, narkomanijos ir prostitucijos žalą sveikatai.

62. Moterys – mergaitės, jaunos merginos, moterys ir pagyvenusios moterys – įvairiais amžiaus tarpsniais susiduria su specifinėmis sveikatos problemomis.

TIKSLAI

63. Šiame skirsnyje keliami tikslai:

63.1. Integruoti lyčių aspektą į pirminės sveikatos priežiūros specialistų tobulinimo programas, gydytojų ir slaugos specialistų rengimo programas užtikrinant sveikatos priežiūros paslaugas ir teikiant šias paslaugas, atsižvelgti į atskirų moters gyvenimo tarpsnių sveikatos specifikos poreikius.

63.2. Užtikrinti švietimą ir informavimą šeimos planavimo ir reprodukcinės sveikatos klausimais, ypač kaime.

63.3. Keisti visuomenės požiūrį į senėjimą, pagyvenusius žmones skatinti dalyvauti bendruomenės veikloje ir socialiniuose renginiuose. Pagyvenusias moteris skatinti panaudoti visas savo sveikatos galimybes ir aktyviai dalyvauti socialiniame gyvenime.

PRIEMONĖS

64. Programos 63 punkte nurodytiems tikslams įgyvendinti numatomos šios priemonės:

Priemonės pavadinimas	Vykdytojas	Terminas	Lėšų poreikis (tūkst. litų)	Pastabos
64.1. Parengti rekomendacijas, kaip integruoti lyčių aspektą į pirminės sveikatos priežiūros specialistų tobulinimo programas, gydytojų ir slaugos specialistų rengimo programas	Sveikatos apsaugos ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, mokslo ir mokymo įstaigos, nevyriausybinės organizacijos	2003 metai	–	Jungtinių Tautų rekomendacija
64.2. Parengti ir įtraukti į ligų (ypač vėžio) profilaktikos programas specifines priemones, skirtas moterims arba vyrams, atsižvelgiant į specifinius moterų ir vyrų sveikatos skirtumus	Sveikatos apsaugos ministerija	2003 metai	–	Jungtinių Tautų rekomendacija
64.3. Rengti straipsnius, televizijos ir radijo laidas pagyvenusių žmonių sveikatos temomis, gvildenti specifines pagyvenusių moterų ir vyrų sveikatos problemas	Sveikatos apsaugos ministerija, nevyriausybinės organizacijos	2003–2004 metai	5	kasmet; Jungtinių Tautų rekomendacija
64.4. Organizuoti kaimo moterų švietimą kontracepcijos ir apsisaugojimo nuo lytiškai plintančių ligų klausimais	Sveikatos apsaugos ministerija, savivaldybės, nevyriausybinės organizacijos	2003–2004 metai	10	kasmet; Jungtinių Tautų rekomendacija
64.5. Remti nevyriausybinių organizacijų projektus reprodukcinės sveikatos švietimo klausimais	Sveikatos apsaugos ministerija	2003–2004 metai	30	kasmet; Jungtinių Tautų rekomendacija
64.6. Remti nevyriausybinių organizacijų projektus, skirtus sveikos gyvensenos ugdymui	Sveikatos apsaugos ministerija	2003–2004 metai	30	kasmet

LAUKIAMI REZULTATAI

65. Tikimasi, kad įgyvendinus Programos 64 punkte numatytas priemones:

65.1. Teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, bus atsižvelgiama į lyčių skirtumus ir specifinius moterų sveikatos poreikius įvairiais amžiaus tarpsniais.

65.2. Bus užtikrintas nuolatinis visuomenės švietimas ir informavimas šeimos planavimo bei reprodukcinės sveikatos klausimais, ypač kaime.

65.3. Bus sprendžiamos pagyvenusių moterų sveikatos problemos.

65.4. Bus remiamas sveikos gyvensenos ugdymas.

APLINKOSAUGA

ESAMA BŪKLĖ

66. Itin svarbų moterų vaidmenį aplinkosaugos, ekologiškų produktų gamybos ir vartojimo srityje pabrėžia tarptautiniai dokumentai, jis akcentuojamas ir per tarptautinius renginius. Suprantama, aplinkosaugos problemų sprendimo sėkmė priklauso nuo visų visuomenės grupių, nuo aktyvių, apsišvietusių, problemas suvokiančių gyventojų dalyvavimo.

67. Pripažintas ir remiamas moterų indėlis į gamtinių išteklių valdymą, išsaugojimą ir aplinkosaugą. Dažniausiai moterys, naudodamos gamtinius išteklius, užtikrina šeimų ir bendrijų prasimaitinimą. Būdamos vartotojos ir gamintojos, savo šeimų aprūpintojos ir švietėjos, moterys vaidina svarbų vaidmenį subalansuotoje plėtroje, rūpindamosi šios ir būsimųjų kartų gyvenimo kokybe. „Darbotvarkėje 21“ (24 skyrius) vyriausybės įsipareigojo integruoti lyčių lygybės aspektą aplinkosaugoje. Moterys dažnai yra lyderės, skatindamos etinius aplinkosaugos aspektus, mažindamos išteklių sunaudojimą, perdirbimą ir pakartotiną panaudojimą, kad būtų sumažinta tarša ir pasmerktas besaikis vartotojiškas požiūris.

68. Didžiosios Jungtinių Tautų konferencijos aplinkosaugos ir plėtros klausimais paragino moteris aktyviai dalyvauti generuojant žinias ir švietimą aplinkosaugos klausimais, taip pat priimant sprendimus. Moterų patirtis ir indėlis į ekologiškai sveiką aplinką turi būti vieni iš esminių XXI amžiuje. Nepripažįstant moterų indėlio į aplinkosaugos valdymą, subalansuota plėtra sunkiai įmanoma.

PROBLEMOS

69. Visuomenei ir moterų organizacijoms trūksta informacijos ekologinio švietimo, aplinkosaugos klausimais ir įgūdžių, kaip įtraukti Lietuvos moteris į sprendimų aplinkos klausimais priėmimą bei įgyvendinimą.

70. Visuomenė dar nepakankamai suvokia galimą kenksmingą aplinkos poveikį moterims ir lyčių lygybės įtaką skatinant aplinkos apsaugą. Moterų nevyriausybinių organizacijų veikla mažai susijusi su aplinkos problemų sprendimu.

TIKSLAI

71. Šiame skirsnyje keliami tikslai:

71.1. Suteikiant informacijos, žinių ir įgūdžių, skatinti moterų organizacijas įsitraukti į aplinkosaugos problemų sprendimą.

71.2. Gerinti visuomenės, ypač moterų, informavimą apie konkrečios gyvenamosios vietovės aplinkos būklę ir jos pokyčius.

71.3. Skatinti visuomeninių, moterų organizacijų ekologinio švietimo programas.

PRIEMONĖS

72. Programos 71 punkte nurodytiems tikslams įgyvendinti numatomos šios priemonės:

Priemonės pavadinimas	Vykdytojas	Terminas	Lėšų poreikis (tūkst. litų)	Pastabos
72.1. Sukurti moterų organizacijų, norinčių dirbti aplinkosaugos srityje, tinklą	Aplinkos ministerija, nevyriausybinės organizacijos	2003–2004 metai	5	kasmet; projekto koordinatorė – Aplinkos ministerija, projektą vykdytų viena iš nevyriausybinių organizacijų
72.2. Organizuoti seminarus apskričių moterų organizacijų atstovėms	Aplinkos ministerija, nevyriausybinės organizacijos	2003–2004 metai	8	kasmet
72.3. Parengti ir išleisti metodines rekomendacijas „Ką ir kaip gali nuveikti moterų organizacijos aplinkosaugoje?“	Aplinkos ministerija, nevyriausybinės organizacijos	2004 metai	10

LAUKIAMI REZULTATAI

73. Tikimasi, kad įgyvendinus Programos 72 punkte numatytas priemones:

73.1. Bus sukurtas Lietuvos moterų nevyriausybinių organizacijų, norinčių dirbti aplinkosaugos srityje, tinklas.

73.2. Pagerės visuomenės švietimas ir informavimas ekologijos klausimais.

IV. ĮGYVENDINIMO MECHANIZMO IR METODŲ STIPRINIMAS INSTITUCINIŲ PAJĖGUMŲ STIPRINIMAS

ESAMA BŪKLĖ

74. Institucinis moterų ir vyrų lygių galimybių įgyvendinimo mechanizmas apima kelis tarpusavyje susijusius lygmenis: parlamentinį, Vyriausybės, visuomeninį.

Moterų ir vyrų lygių galimybių įgyvendinimo priežiūrą pagal Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymą atlieka 1999 metais paskirtas moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolierius ir įsteigta Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba – pirmoji ir kol kas vienintelė Vidurio ir Rytų Europos valstybėse. Į Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą gali kreiptis vyrai ir moterys, patyrę dėl lyties diskriminaciją darbo, švietimo, prekių ir paslaugų teikimo srityse ar seksualinį priekabiavimą.

Parlamentinis lygmuo: Šeimos ir vaiko reikalų komisija; moterų parlamentarių grupė.

Vyriausybės lygmeniu koordinuoti moterų ir vyrų lygių galimybių įgyvendinimą visose srityse pavesta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Be to, vadovaudamasi savo ministerijos nuostatais, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija įgyvendina moterų ir vyrų lygias galimybes socialinės apsaugos ir darbo srityje.

2000 metais sudaryta tarpžinybinė Moterų ir vyrų lygių galimybių komisija, į kurios sudėtį įeina kiekvienos ministerijos, Statistikos departamento ir Europos komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovai. Komisija – tai nuolatinė institucija, dirbanti visuomeniniais pagrindais, skirta koordinuoti valstybės institucijų veiklą įgyvendinant moterų ir vyrų lygių galimybių ir teisių politiką, teikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir kitoms valstybės institucijoms išvadas bei pasiūlymus dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir teisių principo įgyvendinimo, skatinti moterų ir vyrų lygių galimybių idėjų propagavimą glaudžiai bendradarbiaujant su Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba ir nevyriausybinėmis organizacijomis.

2002 metais paskirtas Ministro Pirmininko patarėjas, atsakingas už moterų ir vyrų lygių galimybių klausimus ir darbą su nevyriausybinėmis organizacijomis.

Savivaldybių lygmuo instituciniame mechanizme dar nėra suformuotas. Vilniaus miesto savivaldybė pirmoji ir kol kas vienintelė Lietuvoje 2001 metais paskyrė asmenį, atsakingą už moterų ir vyrų lygių galimybių klausimus.

Visuomeninį sektorių sudaro moterų nevyriausybinės organizacijos, aktyviai veikiančios įvairiais lyčių lygybės aspektais. Jų yra per 70. Neformali nevyriausybinių organizacijų koalicija moterų teisėms ginti, sudaryta 2001 metais, projekto partneriais pasikvietė kitas institucinio mechanizmo struktūras – moterų parlamentarių grupę, Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą, Moterų ir vyrų lygių galimybių komisiją. Moterų informacijos centro, vienos iš aktyviausių moterų organizacijų, elektroninis tinklas vienija per 130 valstybinių institucijų, nevyriausybinių organizacijų ir atskirų asmenų. Šiuo greičiausiu ir efektyviausiu informacijos perdavimo būdu užtikrinama galimybė keistis idėjomis, patirtimi, pasiūlymais, kita reikiama informacija ir skatinamas įvairių sektorių neformalus bendradarbiavimas.

75. Jungtinių Tautų Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetas, apsvarstęs Lietuvos pirmąją ir antrąją periodines ataskaitas, išreiškė susirūpinimą, kad esamieji instituciniai mechanizmai neturi pakankamai pajėgumų ir lėšų efektyviai skatinti moterų pažangą ir lyčių lygybę, taip pat nurodė, jog nevyriausybinės ir moterų organizacijos nepakankamai finansuojamos, todėl nepajėgia atlikti moterų žmogaus teisių užtikrinimo funkcijos. Komitetas pasiūlė konsoliduoti ir stiprinti esamuosius vyriausybinius institucinius mechanizmus pakankamai aprūpinant juos lėšomis ir personalu, kad jie galėtų sėkmingai vykdyti savo įgaliojimus, ir rekomendavo Lietuvos Respublikos Vyriausybei nustatyti aiškius kriterijus, pagal kuriuos būtų skirstoma ir užtikrinama finansinė parama visų lygių nevyriausybinėms ir moterų organizacijoms. Taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybei rekomenduota aiškinti asmenims ir organizacijoms, kad reikia dotuoti moterų organizacijas.

PROBLEMOS

76. Gana aktyviai veikiantis institucinis mechanizmas stokoja vietinio – savivaldybių ir apskričių – lygmens. Nepakankamai bendradarbiauja valstybinės institucijos ir nevyriausybinės organizacijos, įgyvendindamos moterų ir vyrų lygias galimybes.

77. Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje valdžios ir valdymo institucijos įpareigotos rengti ir įgyvendinti programas ir priemones, skirtas moterų ir vyrų lygioms galimybėms užtikrinti. Šiai įstatymo nuostatai įgyvendinti reikia įstatymo lydimųjų teisės aktų. Kol kas tik į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Teisingumo ministerijos nuostatus įtraukta Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 3 straipsnyje nustatyta valdžios ir valdymo institucijų pareiga pagal kompetenciją įgyvendinti moterų ir vyrų lygias teises.

78. Nors Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 3 straipsnis nustato valdžios ir valdymo institucijų pareigą įgyvendinti moterų ir vyrų lygias teises, tačiau valstybės tarnautojai stokoja žinių šio įstatymo taikymo, moterų ir vyrų lygių galimybių, lyčių aspekto integravimo klausimais.

TIKSLAI

79. Šiame skirsnyje keliami tikslai:

79.1. Sustiprinti moterų ir vyrų lygių galimybių įgyvendinimo institucinį mechanizmą apskričių ir savivaldybių lygmeniu.

79.2. Siekti, kad įstatymo lydimaisiais teisės aktais būtų užtikrintas Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 3 straipsnio įgyvendinimas.

79.3. Stiprinti valstybės tarnautojų gebėjimus užtikrinti moterų ir vyrų lygias galimybes.

PRIEMONĖS

80. Programos 79 punkte nurodytiems tikslams įgyvendinti numatomos šios priemonės:

Priemonės pavadinimas	Vykdytojas	Terminas	Lėšų poreikis (tūkst. litų)	Pastabos
80.1. Parengti rekomendacijas, kaip įtraukti į valstybės tarnautojų mokymo programas lyčių lygybės kursą	Vidaus reikalų ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Viešojo administravimo institutas	2003 metai	–	remiantis PHARE modeliniu seminaru ir Jungtinių Tautų rekomendacija
80.2. Parengti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio „Vietos savivaldos principai“ papildymą – įtraukti moterų ir vyrų lygių galimybių principą	Vidaus reikalų ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Teisingumo ministerija, Lietuvos savivaldybių asociacija	2003 metai	–
80.3. Pateikti ministerijoms pasiūlymus dėl ministerijų nuostatų papildymo moterų ir vyrų lygių galimybių įgyvendinimo klausimu	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Teisingumo ministerija, Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba	2003 metai	–	vadovaujantis Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 3 straipsniu

LAUKIAMI REZULTATAI

81. Tikimasi, kad įgyvendinus Programos 80 punkte numatytas priemones:

81.1. Institucinis moterų ir vyrų lygių galimybių įgyvendinimo mechanizmas pasipildys savivaldybių lygmeniu.

81.2. Įstatymo lydimaisiais teisės aktais bus užtikrintas Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 3 straipsnio įgyvendinimas.

81.3. Bus parengtas nuolatinis valstybės tarnautojų mokymo kursas, kuriame bus nagrinėjami moterų ir vyrų lygių galimybių klausimai.

STATISTIKA

ESAMA BŪKLĖ

82. Nuo 1997 metų Statistikos departamente paskirtas asmuo, atsakingas už lyčių statistiką. Pradedant 1997 metais, lyčių statistika kasmet pateikiama leidinyje „Moterys ir vyrai Lietuvoje“. Parengtas statistikos rodiklių, atspindinčių lyčių problemines sritis mūsų šalyje, sąrašas.

83. Be įvairių sričių statistikos, suskirstytos pagal lytis, labai sunku nustatyti moterų ir vyrų lygių galimybių problemas įvairiose srityse ir užtikrinti problemų sprendimo monitoringą. Sprendimai priimami dažniausiai remiantis bendro pobūdžio (t. y. neišskirstytais pagal lytis) statistikos rodikliais. Statistikos duomenys pagal lytį rodo, kad viena ar kita problema nėra būdinga tik kuriai nors visuomenės daliai, tai konkreti moterų arba vyrų problema. Be to, svarbus lyčių statistikos reguliarumas, nes fragmentiniai statistikos duomenys nesudaro galimybės nustatyti pažangos, pokyčių.

84. Jungtinių Tautų Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetas, apsvarstęs Lietuvos pirmąją ir antrąją periodines ataskaitas, palankiai įvertino tai, kad kasmet sudaromi ir publikuojami statistikos duomenų, suskirstytų pagal lytis, rinkiniai. Juose pateikiami statistikos duomenys pagal atskiras sritis: gyventojai, namų ūkių sudėtis, sveikata ir socialinė apsauga, švietimas, mokslas, ekonominis gyventojų aktyvumas, užimtumas ir kita. Už darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimą atsakingos darbo biržos, kaip ir kai kurios kitos tarnybos, kaupia statistikos duomenis, suskirstytus pagal lytis.

PROBLEMOS

85. Trūksta statistikos duomenų apie moterų ir vyrų, dirbančių visuomeniniame ir privačiame sektoriuose, pasiskirstymą pagal atskiras veiklos rūšis, apie privačiame sektoriuje dirbančius asmenis (kiek vyrų ir moterų užima vadovaujančiuosius postus, kokie jų atlyginimai), apie bankų teikiamus kreditus vyrų ir moterų vadovaujamoms įmonėms, vyrų ir moterų paimtas vaiko priežiūros atostogas, vyro ir moters laiko panaudojimą namų ūkio darbams, menininkų, kaimo moterų, pagyvenusių moterų būklę, išsituokusių moterų, auginančių vaikus, problemas, tai, kaip po ištuokos tėvai materialiai remia vaikus, kaip dalyvauja jų auklėjime, ir kita.

86. Nepakankamai panaudojama ir kompleksiškai analizuojama atskirų institucijų turima statistinė informacija. Išsami kompleksinė analizė atskleistų esamas vyrų ir moterų nelygybės problemas, sudarytų sąlygas jas spręsti.

TIKSLAI

87. Šiame skirsnyje keliami tikslai:

87.1. Siekti, kad institucijos, renkančios ir teikiančios statistikos duomenis Statistikos departamentui apie asmenis atskirose srityse, juos suskirstytų pagal lytis.

87.2. Siekti, kad valstybinėms institucijoms pavaldžios įstaigos, renkančios ir teikiančios statistikos duomenis apie asmenis, skirstytų šiuos duomenis pagal lytis.

87.3. Glaudžiai bendradarbiaujant su kitomis duomenis renkančiomis bei tyrimus atliekančiomis institucijomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis, tobulinti turimos statistinės informacijos pateikimą vartotojui.

PRIEMONĖS

88. Programos 87 punkte nurodytiems tikslams įgyvendinti numatomos šios priemonės:

Priemonės pavadinimas	Vykdytojas	Terminas	Lėšų poreikis (tūkst. litų)	Pastabos
88.1. Atnaujinti ir tobulinti pagrindinių statistikos duomenų apie moteris ir vyrus bazę	Statistikos departamentas	2003–2004 metai	10	kasmet
88.2. Tikslinti įstaigų ir organizacijų pateikiamas statistinių anketų ir ataskaitų formas – suskirstyti duomenis pagal lytis	Statistikos departamentas	2003 metai	–
88.3. Parengti statistinę informaciją apie kaimo moteris remiantis gyventojų surašymo rezultatais ir turimais statistikos duomenimis	Statistikos departamentas	2003 metai	10	Jungtinių Tautų rekomendacija
88.4. Parengti statistinę informaciją apie pagyvenusias moteris remiantis gyventojų surašymo rezultatais ir turimais statistikos duomenimis	Statistikos departamentas	2003 metai	10	Jungtinių Tautų rekomendacija

LAUKIAMI REZULTATAI

89. Tikimasi, kad įgyvendinus Programos 88 punkte numatytas priemones:

89.1. Bus atnaujinta ir patobulinta pagrindinių statistikos duomenų apie moteris ir vyrus bazė.

89.2. Institucijos ir organizacijos, renkančios ir teikiančios statistikos duomenis apie asmenis, šiuos duomenis teiks suskirstytus pagal lytis.

89.3. Bus parengta statistinė informacija apie kaimo moterų ir pagyvenusių moterų būklę.

VISUOMENĖS INFORMAVIMAS, STEREOTIPAI

ESAMA BŪKLĖ

90. Visuomenės informavimas tiesiogiai lemia visų pirma nešališkumą lyties atžvilgiu ir lyčių stereotipus. Lyčių aspekto integravimo strategijoje pabrėžiama visuomenės informavimo svarba (ypač kovojant su tradiciniais įsigalėjusiais stereotipais).

91. Jungtinių Tautų Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetas, apsvarstęs Lietuvos pirmąją ir antrąją periodines ataskaitas, išreiškė susirūpinimą tuo, kad Lietuvoje esama tradicinių stereotipų apie moterų ir vyrų vaidmenų pasiskirstymą šeimoje, darbe ir visuomenėje, kurie sąlygoja moterų diskriminaciją. Komitetas taip pat konstatavo, kad stokojama tikslinių švietimo programų, visuomenės informavimo kampanijų, laikinų specialiųjų priemonių šiems stereotipams įveikti. Taip pat reiškiamas susirūpinimas tuo, kad dabartinio Lietuvos Respublikos reklamos etikos kodekso projekto nuostatų gali nepakakti tam, kad reklama nenaudotų ir neremtų tradicinių lyčių vaidmenų stereotipų.

Komitetas paragino Lietuvos Respublikos Vyriausybę parengti ir įgyvendinti atitinkamas švietimo ir visuomenės informavimo programas, skatinančias nestereotipinių moterų ir vyrų vaidmenų formavimą visose visuomenės gyvenimo srityse, taip pat rekomendavo atitinkamai keisti teisės aktus, kad jie apimtų ne tik moterų ir vyrų diskriminacijos ar nuostatos, jog viena lytis pranašesnė už kitą, įtvirtinimo uždraudimą, bet ir subtilesnį tradicinių vaidmenų stereotipų naudojimą ir rėmimą tiek šeimoje, tiek darbe ar visuomeniniame gyvenime.

92. Informacinių technologijų sistemos ir pasaulinio ryšių tinklo plėtra daro didelę įtaką valstybės politikai, žmonių, ypač vaikų ir jaunimo, pažiūroms ir elgsenai. Tai sudaro galimybes žiniasklaidai daug prisidėti prie moterų būklės gerinimo.

PROBLEMOS

93. Lyčių stereotipai apsunkina moterų ir vyrų lygių galimybių įgyvendinimą švietimo, darbo, politikos, visuomeninio gyvenimo srityse. Deja, lyčių stereotipų pasitaiko įvairiose visuomenės informavimo priemonėse. Tai, kad žiniasklaida per mažai dėmesio skiria lyčių problematikai, rodo nesugebėjimas atsisakyti senų stereotipų – jų dar pasitaiko valstybinėse ir privačiose visuomenės informavimo priemonėse.

94. Moterys mažiau negu vyrai naudojasi naujausiomis informacinėmis technologijomis, elektroninės informacijos kanalais, todėl joms sunkiau sukurti ar pasiekti tinklus, kurie galėtų suteikti joms alternatyvių informacijos šaltinių.

TIKSLAI

95. Šiame skirsnyje keliami tikslai:

95.1. Skatinti visuomenės informavimo priemones kurti ir naudoti nestereotipinius, subalansuotus ir įvairiapusius abiejų lyčių atstovų įvaizdžius žiniasklaidoje; skatinti įvairiapusį, nestereotipišką abiejų lyčių atstovų įvaizdžio formavimą per visuomenės informavimo priemones.

95.2. Ugdyti moterų darbo su naujausiomis informacinėmis technologijomis įgūdžius, gausinti jų žinias ir didinti galimybes naudotis naujausiomis informacinėmis technologijomis.

95.3. Skatinti, pripažinti ir remti moterų visuomenės informavimo priemonių tinklus, įskaitant elektroninius tinklus, kitas naujas ryšių technologijas, informacijos skleidimo ir keitimosi informacija priemones.

PRIEMONĖS

96. Programos 95 punkte nurodytiems tikslams įgyvendinti numatomos šios priemonės:

Priemonės pavadinimas	Vykdytojas	Terminas	Lėšų poreikis (tūkst. litų)	Pastabos
96.1. Pateikti Lietuvos Respublikos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso rengėjams pasiūlymus, kad jis apimtų ne tik moterų ir vyrų diskriminacijos ar nuostatos, kad viena lytis pranašesnė už kitą, įtvirtinimo uždraudimą, bet ir subtilesnį tradicinių vaidmenų stereotipų naudojimą ir rėmimą tiek šeimoje, tiek darbe ar visuomeniniame gyvenime	Kultūros ministerija, žurnalistų etikos inspektorius	2003 metai	–	Jungtinių Tautų rekomendacija
96.2. Remti nevyriausybinių organizacijų projektus, skirtus įvairiapusiam, nestereotipiškam moterų ir vyrų įvaizdžio formavimui per visuomenės informavimo priemones	Kultūros ministerija	2003–2004 metai	30	kasmet; Jungtinių Tautų rekomendacija
96.3. Remti nevyriausybinių organizacijų projektus, skirtus informacinių technologijų plėtrai	Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės	2003–2004 metai	30	Jungtinių Tautų rekomendacija

LAUKIAMI REZULTATAI

97. Tikimasi, kad įgyvendinus Programos 96 punkte numatytas priemones:

97.1. Bus sudarytos teisinės prielaidos lyčių stereotipams šalinti.

97.2. Bus remiamas abiejų lyčių atstovų nestereotipiško įvaizdžio formavimas per visuomenės informavimo priemones.

97.3. Padidės moterų galimybės naudotis naujausiomis informacinėmis technologijomis (įskaitant elektroninius tinklus), kitomis naujomis ryšių technologijomis, informacijos skleidimo ir keitimosi informacija priemonėmis.

______________