LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL MĖGINIŲ ĖMIMO IR SAUGOMŲ ŽUVŲ PRIEGAUDOS NUSTATYMO TVARKOS
1999 m. gruodžio 27 d. Nr. 423
Vilnius
Vykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 09 29 nutarimu Nr. 1076 „Dėl Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programos (Nacionalinė acquis priėmimo programa) teisės derinimo priemonių ir acquis įgyvendinimo priemonių 1999 metų planų patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 83-2473) patvirtinto Teisės derinimo priemonių plano 3.4.3-T-A 8 punktą bei siekdamas nustatyti mėginių ėmimo ir saugomų žuvų priegaudos nustatymo tvarką:
1. Tvirtinu pridedamus:
2. Įpareigoju valstybinius aplinkos apsaugos inspektorius, nustatant saugomų žuvų priegaudą, vadovautis šia Tvarka.
3. Pavedu įsakymą išsiųsti Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentams, Žuvų išteklių departamentui, Valstybinei aplinkos apsaugos inspekcijai bei Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės departamentui.
5. Aplinkos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiu žodžiu „gyvūnija“.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
1999 12 27 įsakymu Nr. 423
Mėginių ėmimo ir saugomų žuvų priegaudos nustatymo tvarka
I. BENDROJI DALIS
1. Šioje Tvarkoje vartojami terminai:
1.2. saugomos žuvys – žuvys, kurios yra mažesnės negu nustatyto verslinio dydžio arba kurių žvejyba visiškai ar tuo metu, tose vietose arba tokiais įrankiais yra draudžiama;
1.3. vertingos žuvų rūšys – žuvų rūšys, už kurių neteisėtą sugavimą yra nustatyti žalos atlyginimo įkainiai;
1.5. tipinis mėginys – žvejybos laimikio dalis, paimta kaip nurodyta šioje Tvarkoje ir naudojama visam sugautų žuvų kiekiui įvertinti;
1.6. tipinė mėginio ėmimo vieta – visą laimikį arba jo dalį charakterizuojanti žvejybos laimikio vieta, iš kurios imamas tipinis mėginys;
II. Laimikyje esančių žuvų kiekio nustatymas
2. Jeigu laimikyje yra saugomų žuvų, žvejybą tikrinantis įgaliotas pareigūnas (toliau – inspektorius) nustato bendrą laimikio ir jame esančių vertingų žuvų svorį. Bendras žuvų laimikio svoris nustatomas sveriant arba kitais būdais, su ne didesne kaip 10% paklaida. Nustatydamas bendrą laimikio bei vertingų žuvų svorį, inspektorius verslinės žvejybos žurnale esančius įrašus apie laimikį sulygina su faktiniu sugautų žuvų kiekiu ir duomenis nurodo verslinės žvejybos patikrinimo akte.
3. Vertingų žuvų svoris (skaičius) bei konkrečios vertingos ar saugomos rūšies (rūšių grupės) svoris (skaičius) nustatomas pagal tipiniuose mėginiuose (toliau – mėginiai) esantį atitinkamos žuvų rūšies (rūšių grupės) svorį (skaičių).
4. Vertingų žuvų kiekis laimikyje nustatomas įvertinus vertingų žuvų dalį mėginiuose (procentais) ir ją perskaičiavus visam laimikiui. Vertingų žuvų dalis, esanti mėginiuose (mėginyje), skaičiuojama pagal formulę:
(1)
čia:
D – vertingų žuvų dalis procentais;
VM – vertingų žuvų kiekis mėginiuose;
MM – bendras mėginiuose esančių žuvų kiekis.
Bendras laimikyje esančių vertingų žuvų kiekis nustatomas pagal formulę:
(2)
čia:
V – bendras laimikyje esančių vertingų žuvų kiekis;
M – bendras žuvų kiekis laimikyje;
D – vertingų žuvų dalis laimikyje procentais.
III. Žuvų mėginių ėmimo tvarka
5. Inspektorius paima mėginius ir vykdo kitą patikrinimo procedūrą. Atsakingas už žvejybą arba sandėliavimą asmuo kviečiamas, o įmonės vadovas arba jo paskirtas asmuo turi teisę dalyvauti imant mėginius.
6. Jūriniais žvejybos laivais sugautam laimikiui patikrinti mėginiai imami jūroje arba uoste – prieš žuvų iškrovimą (perkrovimą), jo metu arba po iškrovimo (perkrovimo). Pirminis mėginių ėmimas, jei tai techniškai įmanoma, atliekamas jūroje. Inspektoriui arba kapitonui pareikalavus, mėginiai gali būti paimti pakartotinai uoste prieš žuvų iškrovimą arba jo metu.
7. Jūriniuose žvejybos laivuose esančio žvejybos laimikio mėginiai imami šia tvarka: jeigu laimikis sandėliuojamas skirtingose vietose arba yra suskirstytas dalimis, mėginiai imami iš skirtingų vietų (laimikio dalių) ir turi būti paimtas bent vienas mėginys iš kiekvienos laimikio dalies arba iš kiekvieno triumo, triumo poskyrio ar kitos patalpos, kurioje yra laimikis. Jeigu įmanoma, žuvų kiekiai mėginiuose, paimtuose iš kiekvienos vietos (laimikio dalies), turi būti proporcingi toje vietoje (dalyje) esančiam laimikio kiekiui. Mėginiai iš neišrūšiuotos laimikio dalies imami vienoje ar keliose tipinėse vietose, o iš išrūšiuotos – iš visų išrūšiuoto laimikio dalių proporcingai dalyse esančiam laimikio kiekiui. Kai mėginiai imami žuvų iškrovimo metu, tai atliekama vienodais laiko tarpais, kol vyksta iškrovimas. Laimikio sandėliavimo bei kitose vietose mėginiai imami analogiškai, kaip ir laivuose. Priegauda gali būti suskaičiuojama iš vieno arba kelių tipinių mėginių.
8. Jeigu mėginiai imami uoste ir jūroje, patikimesniais laikomi rezultatai, gauti mėginius imant uoste, iš kurių patikimesni yra duomenys po iškrovimo (iki realizacijos) negu prieš iškrovimą ar jo metu.
9. Tikrinimo jūroje metu inspektoriui nustačius ar įtarus leidžiamos žuvų priegaudos viršijimą ir kapitonui nesutikus su tokia išvada, inspektorius pasiūlo kapitonui vykti į uostą paimti papildomus mėginius. Jeigu laive, siunčiamame (lydimame) pakartotinai paimti mėginius, nėra inspektoriaus, laivo triumai turi būti užplombuoti, o kapitonui pavedama nuplukdyti laivą į inspektoriaus nurodytą uosto vietą. Šis sprendimas įrašomas laivo žvejybos žurnale. Apie priimtą sprendimą inspektorius informuoja Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Jūros aplinkos apsaugos agentūrą, pranešdamas jai siunčiamo laivo pavadinimą, registracijos numerį, radijo šaukinį ir numatytą švartavimosi laiką bei vietą. Atplaukęs į nurodytą vietą, laivo kapitonas nedelsdamas praneša apie atvykimą Jūros aplinkos apsaugos agentūrai. Plombas gali nuimti tik inspektorius.
10. Jūros priekrantėje ir vidaus vandens telkiniuose sugautas laimikis gali būti tikrinamas žvejybos, iškrovimo, transportavimo arba sandėliavimo (laikymo) vietoje. Nustačius bendrą laimikio svorį, imami tipiniai mėginiai. Priegauda gali būti suskaičiuota ne mažiau kaip iš 3 tipinių vietų proporcingai šiose vietose esančiai laimikio daliai paimtų mėginių, arba tikrinamas visas laimikis.
Jeigu žuvų laimikis yra suskirstytas dalimis arba laikomas skirtingose vietose, mėginiai imami iš skirtingų dalių (vietų) proporcingai šiose dalyse (vietose) esančiam laimikio kiekiui.
IV. Minimalūs tipinių mėginių dydžiai
12. Imant mėginius iš jūrinių žvejybos laivų laimikių jūroje, bendras jų svoris turi būti ne mažesnis kaip 100 kg. Imant mėginius iš jūrinių žvejybos laivų laimikių uoste bei sandėliavimo vietose, bendras mėginių svoris turi būti ne mažesnis už didesnįjį iš šių dydžių: 100 kg arba 1/2000 viso laimikio svorio.
Kai jūrinių žvejybos laivų laimikis yra mažesnis už 10 000 kg, mėginių dydis gali būti nustatomas ta pačia tvarka, kaip ir jūros priekrantėje žvejojančių įmonių laimikių mėginių dydis.
13. Jūros priekrantėje ir vidaus vandenyse žvejojančių įmonių žvejybos laimikių mėginių dydžiai priklauso nuo bendro laimikio dydžio. Jeigu laimikis yra iki 1 000 kg, mėginių bendras svoris turi būti ne mažesnis už didesnįjį iš šių dydžių: 5 kg arba 1/20 bendro laimikio svorio. Jeigu laimikis yra didesnis kaip 1 000 kg, bendras mėginių svoris turi būti ne mažesnis už didesnįjį iš šių dydžių: 50 kg arba 1/200 bendro laimikio svorio.
V. Priegaudos nustatymas
14. Jeigu galiojančiuose teisės aktuose nenustatyta kitaip, priegauda skaičiuojama pagal vertingų žuvų kiekio santykį su saugomų žuvų kiekiu.
15. Kai priegauda nustatoma pagal sugautų žuvų svorį, nustatomas bendras mėginiuose esančių vertingų žuvų svoris, po to mėginiai išrūšiuojami pagal žuvų rūšis (jų grupes). Išrūšiavus mėginius, juose nustatomas kiekvienos vertingos rūšies (rūšių grupės) bei saugomų žuvų (pagal rūšis ar rūšių grupes) svoris. Rezultatai įrašomi į verslinės žvejybos patikrinimo aktą. Pagal gautus rezultatus suskaičiuojama priegauda.
16. Kai priegauda nustatoma pagal žuvų skaičių, nustatomas bendras mėginiuose esančių vertingų žuvų svoris, po to mėginiai išrūšiuojami pagal žuvų rūšis (jų grupes). Išrūšiavus mėginius, juose nustatomas kiekvienos vertingos rūšies (rūšių grupės) bei saugomų žuvų (pagal rūšis ar rūšių grupes) skaičius. Rezultatai įrašomi į verslinės žvejybos patikrinimo aktą. Pagal gautus rezultatus suskaičiuojama priegauda.
17. Tipiniuose mėginiuose esančių saugomų žuvų priegauda skaičiuojama pagal formulę:
čia:
P – priegauda procentais;
S – saugomų žuvų kiekis mėginiuose;
V – vertingų žuvų kiekis mėginiuose.
Jeigu priegauda nustatoma atskirai žuvų rūšiai (rūšių grupei), ji skaičiuojama analogiškai, tik šiuo atveju:
S – konkrečios rūšies (rūšių grupės) saugomų žuvų kiekis mėginiuose;
V – konkrečios rūšies (rūšių grupės) visas žuvų kiekis mėginiuose.
Laikoma, kad visame laimikyje esančių saugomų žuvų priegauda yra tokia pati, kaip ir mėginiuose.
18. Saugomų žuvų dalis laimikyje (priegauda) negali būti didesnė už Žvejybos ir žuvų išteklių apsaugos Lietuvos vandenyse (Žin., 1995, Nr. 58-1457; 1996, Nr. 22-584, Nr. 35-890), Žvejybos ir žuvų išteklių apsaugos Lietuvos Respublikos ekonominėje zonoje Baltijos jūroje (Žin., 1995, Nr. 13-311; 1996, Nr. 22-584) taisyklėse bei kituose teisės aktuose nustatytus dydžius.
19. Jeigu žuvys buvo sugautos skirtingų tipų įrankiais ir tai užfiksuota žvejybos žurnale, jei tai reikalinga ir įmanoma, priegauda nustatoma kiekvieno tipo įrankiui atskirai. Jei nustatoma, kad žvejybos žurnalas buvo pildomas neteisingai nurodant duomenis apie žvejybos įrankių naudojimą, visos žuvys laikomos sugautomis žvejybos vietoje esančiu ir mažiausius akių dydžius turinčiu žvejybos įrankiu.
______________
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
1999 12 27 įsakymu Nr. 423
VERSLINĖS ŽVEJYBOS PATIKRINIMO AKTAS
____________________________ ____m.__________ ___d. _____ val.
(akto surašymo vieta)
_______________________________________________________________
(įgalioto pareigūno pareigos, vardas, pavardė)
patikrinome _____________ žvejybos įmonę ___________________ , kuriai atstovavo
(įmonės pavadinimas) (žvejybos vietoje, sandėlyje ir pan.)
__________________ , žvejojusią ______________ r. ___________________________________
(pareigos, vardas, pavardė) (vandens telkinys, žvejybos baras, žvejybos kvadratas)
A. ŽVEJYBOS ĮRANKIAI
| Pavadinimas |
Žymeklių Nr. |
Bendras žvejybos įrankių ilgis (m) |
Kabliukų skaičius ir dydis |
Akių dydis (mm) |
|
|||||||
| Tralas |
Traukiamas tinklas |
Tinklaičiai ir kiti |
|
|||||||||
| maišas |
jungiamoji dalis |
sparnas
|
||||||||||
| vnt. |
mm |
|
||||||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||
| Pažeidimų nėra |
|
|
Pažeidimai * |
|
|
|
|
|
|
|||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||
|
||||||||||||
Nr. _______________ sąlygos __________________________________________________
___________________________________________________________________________
B. LAIMIKIS
Talpyklų skaičius _______ vnt., žuvų svoris talpykloje ________ kg.
Bendras žuvų sugavimas (viso laimikio svoris) ______ kg, iš jų vertingų rūšių svoris _______ kg.
Vertingos žuvys tipiniuose mėginiuose
| Žuvų rūšių (rūšių grupių) pavadinimai |
Verslinis dydis (cm) |
Kiekis mėginyje (vnt./kg)
|
Saugomų žuvų kiekis mėginyje (vnt./kg) |
Priegauda (procentais) |
Pastabos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Iš viso: |
|
|
|
|
|
PRIIMTAS SPRENDIMAS: __________________________________________________
___________________________________________________________________________
___________________________________________________________________________
Įgalioto pareigūno parašas______________ Įmonės atstovo parašas ______________
______________