LIETUVOS RESPUBLIKOS
GELEŽINKELIŲ TRANSPORTO EISMO SAUGOS ĮSTATYMO 2, 5, 6, 9, 12, 22 STRAIPSNIŲ IR ĮSTATYMO PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO
ĮSTATYMAS
2011 m. balandžio 19 d. Nr. XI-1334
Vilnius
(Žin., 2004, Nr. 4-27; 2010, Nr. 12-557)
1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
2. Bendrieji geležinkelių transporto eismo saugos būdai (toliau – bendrieji eismo saugos būdai) – būdai, kuriais nustatoma, kaip turi būti vertinamas geležinkelių transporto eismo saugos lygis, siekiama bendrųjų geležinkelių transporto eismo saugos tikslų ir laikomasi geležinkelių transporto eismo saugos reikalavimų.
3. Bendrieji geležinkelių transporto eismo saugos tikslai (toliau – bendrieji eismo saugos tikslai) – pavojingumo kriterijais reiškiamos geležinkelių transporto eismo saugos užduotys, kurias turi įvykdyti visa geležinkelių sistema ar jos dalys.
4. Europos bendrijos atitikties arba tinkamumo naudoti deklaracija – vadovaujantis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro nustatyta tvarka ir atitinkamomis geležinkelių techninio sąveikumo specifikacijomis Lietuvos Respublikos paskelbtosios įstaigos parengtas dokumentas, kuriuo patvirtinama geležinkelių sistemos sąveikaujančios dalies atitiktis esminiams reikalavimams. Lietuvos Respublikoje galioja bet kurioje Europos Sąjungos valstybėje narėje išduota Europos bendrijos (EB) atitikties arba tinkamumo naudoti deklaracija.
5. Europos bendrijos patikros deklaracija – vadovaujantis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro nustatyta tvarka ir atitinkamomis geležinkelių techninio sąveikumo specifikacijomis Lietuvos Respublikos paskelbtosios įstaigos parengtas dokumentas, kuriuo patvirtinama geležinkelių posistemio atitiktis esminiams reikalavimams. Lietuvos Respublikoje galioja bet kurioje Europos Sąjungos valstybėje narėje išduota Europos bendrijos (EB) patikros deklaracija.
6. Esminiai reikalavimai – Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro nustatyti reikalavimai, kuriuos turi atitikti geležinkelių sistema, geležinkelių posistemiai, sąveikaujančios dalys ir sąsajos.
7. Geležinkelių posistemis – Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro nustatyta geležinkelių sistemos struktūrinė ar funkcinė dalis (geležinkelių infrastruktūra, geležinkelių riedmenys, eismo organizavimas, valdymas ir kitos).
8. Geležinkelių riedmenys – geležinkelių transporto priemonės, judančios geležinkelių keliais, naudojančios trauką arba jos nenaudojančios, traukiamos kitų geležinkelių riedmenų ar traukiančios kitus geležinkelių riedmenis (lokomotyvai, vagonai ir kita). Geležinkelių riedmenis sudaro vienas ar keli struktūriniai ir funkciniai geležinkelių posistemiai ar tokių geležinkelių posistemių dalys.
9. Geležinkelių riedmenų naudotojas – asmuo, kuris yra geležinkelių riedmenų savininkas ar turi teisę juos naudoti kitu teisėtu pagrindu, naudoja juos pagal paskirtį ir yra įregistruotas geležinkelių riedmenų naudotoju Lietuvos Respublikos geležinkelių riedmenų registre.
10. Geležinkelių riedmenų techninė priežiūra – techninės paslaugos (geležinkelių riedmenų techninės būklės tikrinimai, geležinkelių riedmenų remontas ir kiti veiksmai) ir įgyvendinamos teisinės ir organizacinės priemonės siekiant užtikrinti, kad naudojami geležinkelių riedmenys būtų saugūs ir nekeltų pavojaus žmonėms, geležinkelių infrastruktūrai, turtui ir aplinkai.
11. Geležinkelių riedmenų valdymas – traukinio mašinisto, turinčio teisę valdyti geležinkelių riedmenis, veiksmai, kuriais valdomi judantys geležinkelių riedmenys.
12. Geležinkelių sistema – struktūrinių ir funkcinių geležinkelių posistemių visuma, jų valdymas ir eksploatavimas.
13. Geležinkelių sistemos sąveikaujanti dalis – bet kuri nedaloma geležinkelių sistemos dalis, jų grupė, mazgas, sukomplektuotas blokas, įtraukti arba ketinami įtraukti į geležinkelių posistemį, nuo kurių tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso geležinkelių sistemos sąveikumas. Ši sąvoka apima ir materialiuosius, ir nematerialiuosius objektus.
14. Geležinkelių sistemos sąveikumas – geležinkelių sistemos gebėjimas sudaryti sąlygas saugiam ir nenutrūkstamam geležinkelių transporto eismui. Šis gebėjimas priklauso nuo visų norminių, techninių ir eksploatacinių sąlygų, kurių turi būti laikomasi, kad būtų įvykdyti esminiai reikalavimai.
15. Geležinkelių techninio sąveikumo specifikacijos (toliau – TSS) – kiekvieno geležinkelių posistemio ar jo dalies charakteristikos detalūs reikalavimai, skirti esminių reikalavimų atitikčiai ir geležinkelių sistemos sąveikai užtikrinti. Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtos ir įsigaliojusios TSS yra taikomos tiesiogiai. Kai yra patvirtintos tam tikro geležinkelių posistemio ar jo dalies TSS, Lietuvos Respublikos teisės aktai tam geležinkelių posistemiui ar jo daliai netaikomi, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus.
17. Geležinkelių transporto eismo įvykis (toliau – eismo įvykis) – nepageidaujamas arba netyčinis netikėtas įvykis arba keli įvykiai, sukėlę žalingus padarinius, kai geležinkelių riedmenys susiduria su kitais geležinkelių riedmenimis, statiniais ar įrenginiais, nurieda nuo bėgių, susiduria su pervažą kertančiomis transporto priemonėmis ar pervažoje esančiais objektais, taip pat kai dėl judančių geležinkelių riedmenų nukenčia bent vienas žmogus ar geležinkelių riedmenyse kyla gaisras ir kiti panašaus pobūdžio žalingus padarinius sukėlę įvykiai.
18. Geležinkelių transporto eismo sauga (toliau – eismo sauga) – visuma geležinkelių transporto techninių ir organizacinių priemonių, skirtų užtikrinti, kad keleiviai, kiti geležinkelių transporto eismo dalyviai ir kiti asmenys, taip pat geležinkelių infrastruktūra, geležinkelių riedmenys ir vežami kroviniai bei bagažas būtų apsaugoti nuo geležinkelių transporto katastrofų, geležinkelių transporto eismo įvykių, geležinkelių transporto riktų ir jų padarinių.
19. Geležinkelių transporto eismo saugos valdymo sistema (toliau – eismo saugos valdymo sistema) – visuma geležinkelių infrastruktūros valdytojo ir (ar) geležinkelio įmonės (vežėjo) nustatytų priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti eismo saugumą šiems asmenims vykdant savo veiklą.
20. Geležinkelių transporto katastrofa (toliau – katastrofa) – geležinkelių riedmenų susidūrimas ar nuriedėjimas nuo bėgių, kai žūsta vienas ar daugiau žmonių arba sužalojami penki ar daugiau žmonių arba, katastrofų tyrimų vadovo išankstiniu vertinimu, padaryta ne mažesnė kaip 2 milijonų eurų žala geležinkelių infrastruktūrai, geležinkelių riedmenims, aplinkai arba asmenų turtui, taip pat bet kuris kitas panašius padarinius sukėlęs eismo įvykis, padaręs akivaizdų poveikį eismo saugos kontrolei ar valdymui.
21. Geležinkelių transporto riktas (toliau – riktas) – įvykis eksploatuojant geležinkelių riedmenis, turėjęs neigiamą poveikį eismo saugos kontrolei ir valdymui, bet nesukėlęs geležinkelių transporto katastrofos ar geležinkelių transporto eismo įvykio padarinių.
22. Katastrofos, eismo įvykio ar rikto priežastys – teisėta ar neteisėta veika, įvykiai, sąlygos arba jų visuma, kurie lėmė katastrofą, eismo įvykį ar riktą.
23. Katastrofos, eismo įvykio ar rikto tyrimas – procedūra, atliekama po katastrofos, eismo įvykio ar rikto siekiant užkirsti kelią kitai katastrofai, eismo įvykiui ar riktui, apimanti informacijos apie katastrofą, eismo įvykį ar riktą rinkimą ir analizę, išvadų pateikimą ir įvertinimą, katastrofos, eismo įvykio ar rikto priežasčių ir (ar) asmenų, pažeidusių eismo saugos reikalavimus, nustatymą ir geležinkelių transporto eismo saugos rekomendacijų pateikimą.
24. Mokymo pajėgumai – traukinio mašinistų ir traukinius lydinčio personalo mokymo priemonės ir geležinkelio kelių, jų eksploatavimo, signalizacijos ir kontrolės komandų sistemų, taip pat kitų teisės aktuose nustatytų mokymų programos.
25. Nacionalinės geležinkelių eismo saugos taisyklės – Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatyti geležinkelių eismo saugos reikalavimai, taikomi daugiau negu vienai geležinkelio įmonei (vežėjui).
26. Paskelbtoji įstaiga – įstaiga, kuri paskirta atsakinga už geležinkelių sistemos sąveikaujančių dalių atitikties arba tinkamumo naudoti įvertinimą arba už geležinkelių posistemių Europos bendrijos (EB) patikros procedūros atlikimą ir apie kurią pranešama Europos Komisijai ir Europos ekonominės erdvės valstybėms.
28. Traukinio mašinistas – asmuo, turintis traukinio mašinisto pažymėjimą, traukinio mašinisto sertifikatą ir valdantis geležinkelių riedmenis.
29. Traukinio mašinisto pažymėjimas – dokumentas, kuriuo patvirtinama traukinio mašinisto sveikatos, išsilavinimo ir profesinių įgūdžių atitiktis teisės aktų nustatytiems reikalavimams.
30. Traukinio mašinisto sertifikatas – dokumentas, kuriuo patvirtinama traukinio mašinisto teisė valdyti sertifikate nurodytus geležinkelių riedmenis nurodytoje geležinkelių infrastruktūroje.
31. Traukinio mašinistų mokymo centras – eismo saugos institucijos pripažintas asmuo, turintis teisę mokyti traukinio mašinistus.
32. Trečioji valstybė – valstybė, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė ar nėra Europos ekonominės erdvės valstybė.
2 straipsnis. 5 straipsnio 2 ir 5 dalių pakeitimas
1. Pakeisti 5 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
2. 5 straipsnio 5 dalyje po žodžio „(vežėjai)“ įrašyti žodžius „asmenys, atsakingi už geležinkelių riedmenų techninę priežiūrą (toliau – techniniai prižiūrėtojai)“ ir šią dalį išdėstyti taip:
3 straipsnis. 6 straipsnio 18 dalies papildymas 5 punktu ir 19 dalies pakeitimas
1. Papildyti 6 straipsnio 18 dalį 5 punktu:
4 straipsnis. 9 straipsnio 5 dalies pripažinimas netekusia galios
5 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas ir papildymas
Pakeisti ir papildyti 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„12 straipsnis. Geležinkelių riedmenų reikalavimai
1. Geležinkelių transporto eismui leidžiama naudoti tik techniškai tvarkingus, teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotus geležinkelių riedmenis, kurių techninė priežiūra atliekama šio įstatymo, Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
2. Geležinkelių riedmenų naudotojai turi užtikrinti jų naudojamų geležinkelių riedmenų atitiktį esminiams reikalavimams.
3. Visiems geležinkelių riedmenims, prieš pradedant juos naudoti geležinkelių tinkle, geležinkelių riedmenų naudotojas turi paskirti techninį prižiūrėtoją, kuris Lietuvos Respublikos geležinkelių riedmenų registre įregistruotas kaip atsakingas už atitinkamų geležinkelių riedmenų techninę priežiūrą. Techniniu prižiūrėtoju gali būti geležinkelių infrastruktūros valdytojas, geležinkelio įmonė (vežėjas) arba geležinkelių riedmenų naudotojas.
4. Techninis prižiūrėtojas, taikydamas pagal šio straipsnio 5 dalies reikalavimus nustatytą geležinkelių riedmenų techninės priežiūros sistemą, parengia techninės priežiūros technologiją ir atlieka geležinkelių riedmenų techninę priežiūrą, užtikrindamas, kad ji būtų atliekama šio įstatymo nustatyta tvarka. Parengti techninės priežiūros technologiją ir atlikti geležinkelių riedmenų techninę priežiūrą gali ir kiti asmenys, sudarę sutartį su techniniu prižiūrėtoju. Visais atvejais techninis prižiūrėtojas atsako už šioje dalyje nurodytų veiklų atlikimą ir užtikrina saugų geležinkelių riedmenų naudojimą geležinkelių sistemoje.
5. Techninis prižiūrėtojas, išskyrus šio straipsnio 9 dalyje nustatytą atvejį, nustato geležinkelių riedmenų techninės priežiūros sistemą, vadovaudamasis:
1) geležinkelių riedmenų gamintojo pateiktomis geležinkelių riedmenų techninės priežiūros taisyklėmis ir (ar) instrukcijomis;
2) geležinkelių infrastruktūros valdytojo pateiktomis geležinkelių riedmenų techninės priežiūros taisyklėmis ir (ar) instrukcijomis;
6. Prekinių vagonų techninis prižiūrėtojas turi turėti techninio prižiūrėtojo sertifikatą. Šis reikalavimas netaikomas prekinių vagonų, kurie nenaudojami ar jų neketinama naudoti viešojoje geležinkelių infrastruktūroje, techniniams prižiūrėtojams.
7. Lietuvos Respublikoje galioja bet kurioje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybės teritorijoje išduoti prekinių vagonų techninio prižiūrėtojo sertifikatai.
8. Techninio prižiūrėtojo sertifikatus išduoda, jų galiojimą sustabdo, galiojimo sustabdymą ir galiojimą panaikina eismo saugos institucija, vadovaudamasi nepriklausomumo, kompetencijos, nešališkumo principais, šio straipsnio 9–14 dalyse ir techninio prižiūrėtojo sertifikavimo taisyklėse, kurias tvirtina Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras, nustatyta tvarka.
9. Techninis prižiūrėtojas, pageidaujantis gauti techninio prižiūrėtojo sertifikatą, privalo nustatyti prekinių vagonų techninės priežiūros sistemą, kuri turi atitikti techninio prižiūrėtojo sertifikavimo taisyklėse nustatytus reikalavimus. Jeigu prekinių vagonų techninis prižiūrėtojas yra geležinkelių infrastruktūros valdytojas ar geležinkelio įmonė (vežėjas), prekinių vagonų atitiktį šioje straipsnio dalyje nustatytiems reikalavimams patikrina eismo saugos institucija, teisės aktų nustatyta tvarka geležinkelių infrastruktūros valdytojams išduodama įgaliojimus eismo saugos srityje ar geležinkelio įmonėms (vežėjams) – saugos sertifikatus.
10. Sprendimas dėl techninio prižiūrėtojo sertifikato išdavimo ar motyvuotas atsisakymas jį išduoti turi būti pateiktas techniniam prižiūrėtojui, pageidaujančiam gauti techninio prižiūrėtojo sertifikatą, ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos. Nustačiusi, kad techninio prižiūrėtojo, pageidaujančio gauti techninio prižiūrėtojo sertifikatą, nustatyta techninės priežiūros sistema neatitinka techninio prižiūrėtojo sertifikavimo taisyklėse nustatytų reikalavimų, pateikti ne visi reikiami dokumentai, dokumentai netinkamai įforminti, dokumentuose yra klaidingų ir (ar) netikslių duomenų, eismo saugos institucija per 10 darbo dienų nuo prašymo išduoti techninio prižiūrėtojo sertifikatą ir pridedamų dokumentų gavimo dienos apie tai informuoja techninį prižiūrėtoją, pageidaujantį gauti techninio prižiūrėtojo sertifikatą, ir nustato 30 dienų terminą trūkumams pašalinti. Šioje dalyje nurodytas terminas techninio prižiūrėtojo sertifikatui išduoti skaičiuojamas nuo to momento, kai techninis prižiūrėtojas, pageidaujantis gauti techninio prižiūrėtojo sertifikatą, nustato techninio prižiūrėtojo sertifikavimo taisyklėse nustatytus reikalavimus atitinkančią prekinių vagonų priežiūros sistemą ir apie tai informuoja eismo saugos instituciją, pateikdamas tai patvirtinančius dokumentus. Jeigu asmuo, pageidaujantis gauti techninio prižiūrėtojo sertifikatą, per eismo saugos institucijos nustatytą laiką nepašalina jo nustatytos prekinių vagonų techninės priežiūros sistemos trūkumų ir (ar) neprideda reikalaujamų dokumentų, prašymas išduoti techninio prižiūrėtojo sertifikatą paliekamas nenagrinėtas ir apie tai per 3 darbo dienas nuo sprendimo nenagrinėti šio prašymo dienos informuojamas techninis prižiūrėtojas, pageidaujantis gauti techninio prižiūrėtojo sertifikatą.
11. Eismo saugos institucija priima sprendimą neišduoti techninio prižiūrėtojo sertifikato, jeigu techninio prižiūrėtojo nustatyta prekinių vagonų techninės priežiūros sistema neatitinka techninio prižiūrėtojo sertifikavimo taisyklėse nustatytų reikalavimų.
12. Eismo saugos institucija priima sprendimą sustabdyti techninio prižiūrėtojo sertifikato galiojimą, jeigu ji nustato, kad techninio prižiūrėtojo, turinčio techninio prižiūrėtojo sertifikatą, taikoma prekinių vagonų techninės priežiūros sistema nebeatitinka techninio prižiūrėtojo sertifikavimo taisyklėse nustatytų reikalavimų.
13. Eismo saugos institucija priima sprendimą panaikinti techninio prižiūrėtojo sertifikato galiojimo sustabdymą, jeigu nustatyti neatitikimai per eismo saugos institucijos nustatytą laiką pašalinami.
14. Eismo saugos institucija priima sprendimą techninio prižiūrėtojo sertifikato galiojimą panaikinti, kai:
1) techninis prižiūrėtojas pateikia prašymą panaikinti techninio prižiūrėtojo sertifikato galiojimą;
2) per eismo saugos institucijos nustatytą laiką nepašalinami neatitikimai, dėl kurių buvo sustabdytas techninio prižiūrėtojo sertifikato galiojimas;
3) paaiškėja, kad techninio prižiūrėtojo sertifikatui gauti buvo pateikti klaidingi ir (ar) netikslūs duomenys ar suklastoti dokumentai;
15. Asmenys, atliekantys geležinkelių riedmenų techninę priežiūrą, turi būti atestuoti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro nustatyta tvarka. Šis reikalavimas netaikomas asmenims, atliekantiems prekinių vagonų techninę priežiūrą.
16. Trečiųjų valstybių geležinkelių riedmenys Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojami vadovaujantis šiuo įstatymu, tarptautinėmis sutartimis ir tarptautiniais susitarimais.
17. Lietuvos Respublikoje leidžiama naudoti geležinkelių riedmenis, kurie pirmą kartą buvo pradėti naudoti trečiojoje valstybėje. Šie geležinkelių riedmenys įregistruojami Lietuvos Respublikos geležinkelių riedmenų registre, jeigu įstatymai ar kiti teisės aktai nenustato kitaip.
6 straipsnis. 22 straipsnio 5 dalies pakeitimas ir straipsnio papildymas 6 dalimi
1. Pakeisti 22 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Geležinkelio įmonė (vežėjas) turi teisę nuspręsti, kad traukinio mašinistas gali dirbti neturėdamas traukinio mašinisto sertifikato, suteikiančio teisę valdyti geležinkelių riedmenis tam tikroje geležinkelių infrastruktūroje, jeigu valdant geležinkelių riedmenis kartu yra traukinio mašinistas, turintis traukinio mašinisto sertifikatą, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
1) kai dėl geležinkelių infrastruktūros gedimų yra būtina nukreipti geležinkelių riedmenis kita linkme ar atlikti geležinkelio kelio priežiūros darbus, jeigu to reikalauja geležinkelių infrastruktūros valdytojas;
7 straipsnis. Įstatymo priedo papildymas 4 ir 5 punktais
1. Papildyti Įstatymo priedą 4 punktu:
8 straipsnis. Pasiūlymas Lietuvos Respublikos Vyriausybei
9 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas