LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL STATYBOS TECHNINIO REGLAMENTO STR 2.08.01:2004 „DUJŲ SISTEMOS PASTATUOSE“ PATVIRTINIMO
2003 m. gruodžio 24 d. Nr. 702
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų (Žin., 1998, Nr. 84-2353; 2002, Nr. 20-766) 11.5 punktu,
2. Nustatau, kad šio įsakymo 1 punkte nurodyto statybos techninio reglamento reikalavimai privalomi po jo įsigaliojimo pradedamiems projektuoti statiniams.
3. Laikau netekusiu galios 2000 m. kovo 27 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymą Nr. 110 (Žin., 2000, Nr. 28-786).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 702
STATYBOS TECHNINIS REGLAMENTAS
STR 2.08.01:2004
I. bendrosios nuostatos
1. Šis statybos techninis reglamentas (toliau – Reglamentas) nustato, kaip turi būti projektuojamos ir įrengiamos dujų sistemos gyvenamosios [8.4], visuomeninės [8.3] paskirties pastatuose arba jų dalyse ir gamybinės paskirties Cg, Dg ir Eg kategorijos pagal sprogimo ir gaisro pavojų [8.2] pastatuose arba jų dalyse, jei degiųjų gamtinių dujų (toliau – gamtinių dujų) slėgis ne didesnis kaip 0,1 bar arba suskystintų angliavandenilinių dujų (toliau – suskystintų dujų) iš rezervuarinių, grupinių arba individualių balioninių įrenginių slėgis ne didesnis kaip 0,1 bar, o suskystintų dujų slėgis individualiuose dujų balionuose ne didesnis kaip 16 bar.
Leidžiama projektuoti ir įrengti pristatytose arba atskirai stovinčiose dujinių katilų patalpose ir gamybinės paskirties pastatuose dujų sistemas, kuriose dujų slėgis ne didesnis kaip 5 bar, o prijungiant prie esamų dujų tiekimo sistemų – ne didesnis kaip 6 bar. Gamybinės paskirties pastatuose, jei to reikalauja gamybos technologija, leidžiama projektuoti ir įrengti dujų sistemas, kuriose dujų slėgis ne didesnis kaip 16 bar.
Šis Reglamentas netaikomas dujinių katilų patalpoms, kuriose įrengiami dujiniai šildymo katilai, iš kurių bent vieno galingumas yra didesnis kaip 400 kW, o bendras jų galingumas yra didesnis kaip 1,5 MW.
Reglamento reikalavimai yra privalomi visiems statybos dalyviams, viešojo administravimo subjektams, inžinerinių tinklų bei susisiekimo komunikacijų savininkams (ar naudotojams), taip pat kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veiklos principus statybos srityje nustato Statybos įstatymas [8.1].
2. Projektuojant, įrengiant, pertvarkant ir pripažįstant tinkamomis naudoti dujų sistemas, privaloma laikytis ir kitų Lietuvos Respublikoje galiojančių, su dujų tiekimu susijusių normatyvinių dokumentų, įmonių statybos taisyklių bei dujinių prietaisų gamintojų reikalavimų. Tarptautiniai, Europos Sąjungos bei kitų užsienio valstybių organizacijų normatyviniai dokumentai taikomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytąja tvarka.
3. Projektuojant, įrengiant, pertvarkant ir pripažįstant tinkamomis naudoti dujų sistemas, privaloma laikytis nustatytų taršos normatyvų [8.12, 8.14, 8.18].
4. Skaičiuotini dujotiekio vidiniai skersmenys turi būti nustatomi hidrauliniais skaičiavimais, užtikrinant vartotojams projektinį dujų pralaidumą ir slėgį maksimalaus dujų naudojimo metu.
5. Montuojant dujinius prietaisus ir vidaus dujotiekį, leidžiama naudoti statybos produktus ir įrenginius, kurių naudojimas Lietuvoje yra įteisintas nustatytąja tvarka [8.24, 8.25, 8.27].
6. Dujiniai prietaisai turi būti gamintojo sukomplektuoti saugos ir reguliavimo prietaisais, kurie užtikrina šių dujinių prietaisų darbą be nuolatinės aptarnaujančio personalo priežiūros.
II. NUORODOS
8. Reglamente pateiktos nuorodos į šiuos dokumentus:
8.4. STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ (Žin., 2003 Nr. 58-2611);
8.5. STR 2.01.01.(3):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“ (Žin., 2000, Nr. 8-215);
8.6. STR 2.01.01.(5):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Apsauga nuo triukšmo“ (Žin., 2000, Nr. 8-216);
8.7. STR 2.09.02:1998 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ (Žin., 1999, Nr. 13-333);
8.9. RSN 139-92 „Pastatų ir statinių žaibosauga“ (patvirtintas Statybos ir urbanistikos ministerijos 1992 08 24 įsakymu Nr. 148);
8.10. BPST 01-97 „Bendrosios priešgaisrinės saugos taisyklės“ (Žin., 1997, Nr. 102-2577);
8.11. STR 1.05.05:2000 „Statinio projekto aplinkos apsaugos dalies sudėtis“ (Žin., 2000, Nr. 67-2031, Nr. 71);
8.12. HN 23:2001 „Kenksmingų cheminių medžiagų koncentracijų ribinės vertės darbo aplinkos ore. Bendrieji reikalavimai“ (Žin., 2001, Nr. 110-4008);
8.13. HN 33:2003 „Akustinis triukšmas. Leidžiami lygiai gyvenamojoje ir darbo aplinkoje. Matavimo metodikos bendrieji reikalavimai“ (Žin., 2003, Nr. 87-3957);
8.14. HN 35:2002 „Gyvenamosios aplinkos orą teršiančių medžiagų koncentracijų ribinės vertės“ (Žin., 2002, Nr. 105-4726);
8.15. HN-50-1994 „Visą žmogaus kūną veikianti vibracija. Didžiausi leidžiami dydžiai ir matavimo reikalavimai gyvenamuosiuose bei visuomeniniuose pastatuose“ (patvirtintas LR vyriausiojo valstybinio gydytojo higienisto 1994 12 30 įsakymu Nr. 2);
8.16. HN-51-1994 „Visą žmogaus kūną veikianti vibracija. Didžiausi leidžiami dydžiai ir matavimo reikalavimai darbo vietose“ (patvirtintos LR vyriausiojo valstybinio gydytojo higienisto 1994-12-30 įsakymu Nr. 3);
8.17. HN 98-2000 „Natūralus ir dirbtinis darbo vietų apšvietimas. Apšvietimo ribinės vertės ir bendrieji matavimo reikalavimai“ (Žin., 2000, Nr. 44-1278);
8.18. LAND 43-2001 „Išmetamų teršalų iš didelių kurą deginančių įrenginių normos ir išmetamų teršalų iš kurą deginančių įrenginių normos dujose“ (Žin., 2001, Nr. 88-3100);
8.19. Stacionarių atmosferos taršos šaltinių valstybės kontrolės instrukciją (patvirtintą Aplinkos apsaugos departamento 1992 10 19 įsakymu Nr. 92; 1996, Nr. 120-2837; 1998, Nr. 45-1251, Nr. 47-1298);
8.21. ST 8860637.02:1998 „Kieto kuro šildymo krosnių pastatuose įrengimo taisykles“ (Žin., 1998, Nr. 78-2212; 2002, Nr. 39-1446);
8.22. „Elektros įrenginių įrengimo taisykles. 1.7 skirsnį ir antrąjį skyrių“ (Žin., 1999, Nr. 18-483);
8.23. „Dujas deginančių prietaisų saugos techninį reglamentą“ (Žin., 2000, Nr. 8-218);
8.24. „Naujų karšto vandens katilų, deginančių skystąjį arba dujinį kurą, techninį reglamentą“ (Žin., 2002, Nr. 115-5164);
8.25. „Slėginių įrenginių techninį reglamentą“ (Žin., 2000, Nr. 88-2726);
8.26. „Dujinių šildymo konvektorių įrengimo taisykles“ (patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 1995 02 23);
8.27 STR 1.01.04:2002 „Statybos produktai. Atitikties įvertinimas ir „CE“ ženklinimas“ (Žin., 2002, Nr. 54-2140).
III. PAGRINDINĖS SĄVOKOS
9. Reglamente vartojamų sąvokų apibrėžimai:
9.2. automatinis dujų išjungimo vožtuvas – uždarymo įtaisas, sujungtas su dujų koncentracijos ore kontrolės prietaisais, kuris automatiškai nutraukia dujų tiekimą į dujofikuotą patalpą, dujų kiekiui patalpoje pasiekus 40% žemutinės dujų sprogimo ribos. Automatinis dujų išjungimo vožtuvas turi būti sujungtas su pastate įrengta priešgaisrine signalizacija, kad pastate kilus gaisrui būtų nutrauktas dujų tiekimas;
9.3. autonominis dujinis prietaisas – dujinis prietaisas, kuriame įrengta saugos ir automatinė reguliavimo sistemos, užtikrinančios saugų prietaiso veikimą užduotu režimu be nuolatinės aptarnaujančio personalo priežiūros;
9.5. buitiniai dujiniai prietaisai – dujiniai prietaisai, kurių galia ne didesnė kaip 120 kW, bei šių prietaisų dujų degimui reikalingo oro tiekimo ir degimo produktų šalinimo sistemos;
9.6. buitinis dujų skaitiklis – dujų skaitiklis, kurio maksimali leistina santykinė matavimo paklaida ± 2%, esant dujų srautui nuo Qt iki Qmax ir ± 3%, esant dujų srautui nuo Qmin iki Qt;
9.8. dujas deginantys įrenginiai – dujas deginantys prietaisai: dujinės viryklės, dujiniai vandens šildytuvai, dujiniai šildymo katilai, dujofikuotos šildymo krosnys, dujiniai oro šildytuvai, dujiniai šildymo konvektoriai, infraraudonųjų spindulių šildytuvai, dujiniai technologiniai įrenginiai ir kt.:
9.8.1. dujinis oro šildytuvas, infraraudonųjų spindulių šildytuvas, dujinis konvektorius, dujinis židinys – dujiniai prietaisai, skirti šildyti patalpą;
9.8.2. dujinis šildymo katilas – dujinis prietaisas, skirtas šildyti šildymo sistemoje cirkuliuojantį vandenį iki 115 0C arba ruošti garą iki 0,7 bar. Galimi kombinuoti dujiniai šildymo katilai, kuriuose šildomas šildymo sistemoje cirkuliuojantis vanduo ir ruošiamas karštas vanduo buitinėms arba technologinėms reikmėms;
9.8.3. dujinis technologinis įrenginys – technologiniuose procesuose naudojamas įrenginys, kuriame deginamos dujos, su degimui reikalingo oro padavimo ir degimo produktų šalinimo įranga bei instaliacija;
9.8.4. dujinis vandens šildytuvas – dujinis prietaisas, skirtas šildyti vandenį buitinėms arba technologinėms reikmėms;
9.9. dujas deginantys įrenginiai pagal degimo produktų šalinimo būdą skirstomi į tris grupes:
9.9.2. B – su atvira degimo kamera (dujoms deginti naudojamas patalpos oras) su ventiliatoriumi arba be jo, degimo produktus į lauką šalinantys per dūmtraukį;
9.10. dujotiekio įvadas – vamzdis nuo jungties su skirstomuoju dujotiekiu iki uždaromojo įtaiso ant įvado į pastatą (imtinai);
9.12. vidaus dujotiekio tiesimo būdai:
9.13. dujų sistema – dujų tiekimo sistema, dujas deginančių įrenginių, dujinių prietaisų, pagalbinių statinių skirtų jai funkcionuoti, sistema;
9.15. dujų slėgio reguliavimo įrenginys – įrenginys, kurį sudaro dujų slėgio reguliatorius, apsauginiai vožtuvai, filtrai ir kiti papildomi įtaisai, skirtas sumažinti dujų slėgį iki nustatyto dydžio ir palaikyti slėgį nustatytose ribose;
9.16. dujų slėgio reguliavimo įtaisas – įtaisas, skirtas sumažinti dujų slėgį iki nustatyto dydžio ir palaikyti slėgį nustatytose ribose;
9.17. dujų tiekimo sistema – dujų vamzdynų ir įrenginių dujoms tiekti, transportuoti ir skirstyti visuma kartu su apsaugos nuo elektrocheminės korozijos įrenginiais;
9.18. dūmtraukis-ortakis – koncentriniai vamzdžiai, kuriais vienu vamzdžiu šalinami dujų degimo produktai, o kitu į pakurą tiekiamas degimui reikalingas oras;
9.20. dūmtraukio įdėklas – iš korozijai atsparios medžiagos pagamintas vamzdis, talpinamas į dūmtraukio vidų, skirtas dūmtraukio vidinių paviršių apsaugai nuo kondensato poveikio;
9.21. gamybinės paskirties pastatai arba patalpos – tai garažų, gamybos ir pramonės, sandėliavimo, specialiosios, fermų, ūkio, šiltnamių paskirties pastatai arba patalpos [8.4];
9.22. gyvenamoji patalpa – butai gyvenamuosiuose ir negyvenamuosiuose pastatuose; vieno buto namai, atskiri kambariai su bendrojo naudojimo patalpomis [8.4];
9.23. grupinis balioninis įrenginys – suskystintų dujų tiekimo įrenginys, susidedantis iš daugiau kaip dviejų balionų;
9.24. individualus balioninis įrenginys – suskystintų dujų tiekimo įrenginys, susidedantis iš ne daugiau kaip dviejų balionų;
9.25. jungtis – dujotiekio sudedamųjų dalių jungimo priemonė. Jungtys gali būti flanšinės, apspaudžiamosios, srieginės arba su kūgiškais jungimosi paviršiais (metalas į metalą);
9.26. lanksčioji jungtis – lankstus vamzdyno elementas, jungiantis dujinio prietaiso dujų tiekimo atvamzdį su fiksuotu dujotiekio galu;
9.27. pastato dujų slėgio reguliavimo įtaisas – dujų slėgio mažinimo ir nustatytų slėgio parametrų palaikymo iki 50 m3/h galios įrenginys, įrengtas lauke;
9.29. norminis kubinis metras – gamtinių dujų kiekis, kuris, esant norminėms sąlygoms, užima vieno kubinio metro tūrį;
9.31. pastatų grupė valdoje – gyvenamieji, visuomeniniai arba gamybiniai sublokuoti arba tarpusavyje sujungti pastatai valdoje;
9.32. pramoninis dujų skaitiklis – dujų skaitiklis, kurio maksimali leistina santykinė matavimo paklaida ± 1%, esant dujų srautui nuo Qt iki Qmax, ir ± 2%, esant dujų srautui nuo Qmin iki Qt;
9.33. priklausiniai – savarankiški statiniui tarnauti skirti statiniai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su statiniu. Dviejų ar daugiau statinių sujungimas nedaro nė vieno iš tokių statinių kito priklausiniu, jeigu nėra požymių, būdingų priklausiniams;
9.34. rezervuarinis įrenginys – antžeminis ar požeminis rezervuaras (rezervuarai) kartu su jungiančiais vamzdynais, uždaromaisiais įtaisais, dujų slėgio reguliatoriais, apsauginiais vožtuvais, skirtais dujoms laikyti ir nenutrūkstamai tiekti;
9.36. tranzitinis dujotiekis – dujotiekis, nutiestas per patalpas, kuriose nėra dujas deginančių įrenginių;
9.38. vartotojas – juridinis ar fizinis asmuo, kurio dujų įrenginiai bei buitiniai dujiniai prietaisai vartoja dujas pagal projekte nurodytą paskirtį;
9.39. vėdinama vieta – vieta, kurioje oras nuolat keičiamas natūraliai arba mechaninėmis priemonėmis;
IV. VIDAUS DUJOTIEKIO TIESIMAS
10. Vidaus dujotiekiui įrengti leidžiama naudoti tik nustatytąja tvarka sertifikuotus statybos produktus.
11. Vidaus dujotiekį reikia suprojektuoti ir dujų slėgio reguliavimo įrenginį arba įtaisą parinkti tokį, kad dujų slėgis dujas deginančio įrenginio įvade būtų toks, kokį nurodė įrenginio gamintojas.
12. Vidaus dujotiekis turi būti montuojamas vertikaliai arba horizontaliai, lygiagrečiai su sienų paviršiumi. Vidaus dujotiekio trasa turi būti kiek galima trumpesnė su mažiausiu jungčių skaičiumi. Suskystintų dujų dujotiekio įvadai arba dujotiekiai, kurie įrengiami neapšildomose patalpose, turi būti montuojami su nuolydžiu dėl galimo kondensato susidarymo.
13. pastatų viduje dujas tiekti privaloma plieniniais, variniais arba kitais nustatytąja tvarka įteisintais vamzdžiais. Varinių vamzdžių skersmuo turi būti ne didesnis kaip 25 mm.
Dujas deginančius įrenginius, slėgio reguliavimo įtaisus, kontrolės ir matavimo prietaisus leidžiama jungti lanksčiosiomis jungtimis, kurių naudojimas yra įteisintas normatyviniais dokumentais. Parenkant lanksčiąsias jungtis, būtina įvertinti dujų slėgį ir temperatūrą, o lanksčiosios jungtys turi būti naudojamos tik tos rūšies dujoms, kurioms jas numatė gamintojas. Lanksčiųjų jungčių galai prijungiami prie vamzdžio apspaudžiamomis jungtimis arba specialiais antgaliais. Lanksčiosios jungtys negali kirsti sienų, langų bei durų. Lanksčiosios jungtys turi būti apsaugotos nuo mechaninių pažeidimų, staigių perlenkimų, šilumos ir chemikalų poveikio. Draudžiama lanksčiąsias jungtis prailginti, jungiant jas tarpusavyje.
14. Plieniniai vamzdžiai jungiami, juos suvirinant. Variniai vamzdžiai jungiami, kapiliariškai juos sulituojant arba jungiant apspaudžiamomis jungtimis. Apspaudžiamos jungtys naudojamos tik atvirai tiesiamiems dujotiekiams, įrengiant uždarymo įtaisus, prijungiant dujinius prietaisus, dujotiekio įrenginius (reguliatorius, filtrus ir pan.), dujų kontrolės ir matavimo prietaisus. Jungtys įrengiamos prieinamose vietose, kad būtų patogu jas prižiūrėti ir remontuoti.
15. Vidaus dujotiekis:
- tiesiamas atvirai (9.12.1 p.);
- tiesiamas paslėptai (9.12.3 p.);
- tiesiamas užtinkuotai (9.12.4 p.);
- tiesiamas po grindjuostėmis (9.12.2 p.);
- netvirtinamas prie kitų vamzdžių ir negali būti naudojamas kaip atrama;
- negali būti drėgmės poveikio zonoje.
Vidaus dujotiekį reikia įrengti taip, kad temperatūros pokyčiai ar pastato vibracija vamzdyno nejudintų ir nedeformuotų.
Draudžiama vidaus dujotiekį tiesti Asg ir Bsg kategorijų pagal sprogimo ir gaisro pavojų patalpose [8.2], sprogių ir degių medžiagų sandėliuose, pastatų bendrojo naudojimo rūsiuose, neuždūmijamose laiptinėse, vėdinimo kanaluose, dūmtraukiuose, liftų šachtose ir jų mašinų patalpose, šiukšlių surinkimo kamerose, uždarose nišose kartu su lietaus bei nuotekų stovais, elektros kabeliais, elektros paskirstymo įrenginių, vėdinimo įrangos patalpose, atvirai patalpose, kuriose vienu metu gali būti 50 ir daugiau žmonių.
16. Vidaus dujotiekį taip pat leidžiama montuoti pakabinamų lubų erdvėse, sienų nišose, kanaluose, kuriuose turi būti vėdinimo grotelės. Nišos ir kanalai uždengiami lengvai nuimamais skydais, o pakabinamos lubos po vamzdžiais turi būti lengvai išmontuojamos.
Užtinkuotus vidaus dujotiekio vamzdžius leidžiama tiesti pastato sienose, o virtuvėse arba maisto ruošimo zonose ir grindyse – apsaugotus nuo korozijos pagal 22 p. reikalavimus. Nerūdijančio plieno vamzdžiai sienose arba grindyse gali būti tiesiami be apsaugos nuo korozijos. Visi paslėptai nutiesti vidaus dujotiekio vamzdžiai turi būti be išardomų jungčių.
Tiesiant vidaus dujotiekį sienose, sumontuotose iš gipso kartono plokščių ant metalinio ar medinio karkaso, užtinkuoti dujotiekį nebūtina, tačiau sienose turi būti įrengtos vėdinimo grotelės. Gyvenamosios paskirties pastatuose [8.4] bei juose esančiose visuomeninės paskirties patalpose [8.3] vidaus dujotiekis tiesiamas paslėptai arba užtinkuotai pastato sienose arba grindyse. Apie vidaus dujotiekį, nutiestą paslėptai arba užtinkuotai, turi būti surašomas paslėptų darbų aktas ir pridėti tikslūs jo nutiesimo brėžiniai.
Vidaus dujotiekis gyvenamosios paskirties patalpose [8.4], išskyrus virtuves ir maisto ruošimo zonas, gali būti tiesiamas tik tais atvejais, jei jose įrengti dujiniai prietaisai skirti šildyti patalpas. Tokiais atvejais vidaus dujotiekis gali būti tiesiamas sienose ir užtinkuojamas arba tiesiamas po grindjuostėmis.
Leidžiama tiesti stovus gyvenamosios paskirties pastatų I atsparumo ugniai [8.2] laiptinėse, išskyrus neuždūmijamas laiptines. Stovai turi būti laiptinių kampuose. Laiptinėse dujų skaitikliai įrengiami nišose, o stovai montuojami laiptinių sienų kanaluose ir užtinkuojami smėlio ir cemento skiediniu.
17. Vidaus dujotiekis, kertantis pastato statybines konstrukcijas (sienas, pertvaras, perdangas), turi būti apsaugotas dėklais iš atsparių korozijai, dujoms nepralaidžių ir ne žemesnės kaip A2 degumo klasės [8.2] statybos produktų. Dėklo ilgis lygus konstrukcijos storiui, o dėklas, kertantis perdangas, turi išsikišti ne mažiau kaip 3 cm virš perdangos (grindų) paviršiaus. Angos tarp vidaus dujotiekio dėklo ir statybinių konstrukcijų turi būti užsandarinamos ne žemesnės kaip A2 degumo klasės [8.2] statybos produktais per visą statybinės konstrukcijos storį, nesumažinant kertamos konstrukcijos atsparumo ugniai.
Leidžiama tiesti po žeme dujotiekį tiesiai į gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastatų rūsius [8.4], jei gamtinių dujų slėgis ne didesnis kaip 50 mbar.
18. Leidžiama tiesti tranzitinį vidaus dujotiekį per negyvenamąsias patalpas (išskyrus 15 p. nurodytas patalpas), taip pat per gyvenamosios paskirties pastatuose [8.4] esančias visuomeninės paskirties patalpas [8.3].
Draudžiama atvirai tiesti tranzitinį vidaus dujotiekį per visuomeninės paskirties pastatų [8.3] masinio žmonių susibūrimo patalpas, kuriose vienu metu gali būti 50 ir daugiau žmonių.
Pastatuose, kuriuose yra masinio žmonių susibūrimo patalpos, kilus gaisrui, dujų tiekimas turi būti atjungiamas automatiniu dujų išjungimo vožtuvu, suveikus automatinei priešgaisrinei uždujinimo signalizacijai arba automatinei gaisro gesinimo sistemai. Automatinio dujų išjungimo vožtuvo padėties indikacija turi būti išvesta į budėtojo patalpą ar kitą su pastato savininku suderintą vietą.
19. Atstumas nuo atvirai tiesiamo vidaus dujotiekio iki statybinių konstrukcijų, kitų vamzdžių arba įrenginių turi būti toks, kad būtų galima lengvai prieiti, dujotiekį montuoti, remontuoti ir prižiūrėti.
Vidaus dujotiekis neturi būti tiesiamas išilgai vėdinimo angų, langų bei durų. Galima tiesti dujotiekį išilgai stiklo blokų švieslangių arba nevarstomų langų rėmų.
Jei vidaus dujotiekis tiesiamas ant bendrų atramų kartu su kitais vamzdžiais, jį reikia montuoti aukščiausiai. Kad vidaus dujotiekį būtų galima atskirti nuo kitų techninės paskirties vamzdžių, jis turi būti nudažytas geltonai, išskyrus dujotiekį gyvenamosiose arba visuomeninėse patalpose.
20. Patalpose atstumas tarp vidaus dujotiekio ir ryšio arba elektros laidų, kabelių turi būti ne mažesnis negu tai nurodoma [8.22]. Vidaus dujotiekis turi būti įžemintas, jei naudojami dujų prietaisai, į kuriuos tiekiama elektros energija. Montuojant dujų skaitiklius laiptinėse, jų atstumas nuo elektros skaitiklių turi būti ne mažesnis kaip 25 cm.
Draudžiama naudoti vidaus dujotiekį įžeminimui.
21. Žmonių vaikščiojimo vietose atvirai nutiestas vidaus dujotiekis turi būti tiesiamas ne žemiau kaip 2,2 m nuo grindų.
22. Vidaus dujotiekis turi būti apsaugotas nuo korozijos. Vidaus dujotiekis gali būti dengiamas apsaugančiu nuo korozijos apvalkalu arba dažomas. Atvirai tiesiamo vidaus dujotiekio iš cinkuotų bei varinių vamzdžių ir jų jungiamųjų detalių apsauga nuo korozijos nebūtina.
23. Pastato techniniame aukšte (viršutiniame aukšte arba pastogėje) vidaus dujotiekis gali būti tiesiamas, tik laikantis šių reikalavimų:
– vidaus dujotiekis įvedamas ne daugiau kaip trims namo sekcijoms (su atskirais įėjimais į kiekvieną sekciją);
– pagrindinis uždarymo įtaisas turi būti pastato išorėje;
– pagrindinis įėjimas į techninį aukštą turi būti ne mažesnis kaip (200x80) cm su atsidarančiomis į išorę durimis;
– sienoje tarp sekcijų turi būti ne mažesnė kaip (90x80) cm anga;
– vidaus dujotiekiui kontroliuoti turi būti 90 cm pločio ir 200 cm aukščio takas nors iš vienos pusės;
– techninis aukštas turi būti natūraliai arba mechaniškai vėdinamas, garantuojant, kad oras per valandą pasikeis bent vieną kartą;
– techniniame aukšte vidaus dujotiekis turi būti be išardomų jungčių.
24. Gamybinės paskirties patalpose, išskyrus Asg ir Bsg kategorijų pagal sprogimo ir gaisro pavojų patalpas [8.2], leidžiama tiesti vidaus dujotiekį grindų kanaluose, kurie užpilami smėlio ir cemento skiediniu ir uždengiami skydais, arba paslėptai [9.12.3]. Kanalų konstrukcija turi būti tokia, kad dujos nepasklistų po grindimis.
Leidžiama vidaus dujotiekį tiesti prekybos ir paslaugų, maitinimo paskirties pastatų [8.4] ir laboratorijų monolitinių grindų kanaluose prie atskirų dujinių prietaisų. Grindų kanaluose vidaus dujotiekis turi būti be išardomų jungčių. Vidaus dujotiekio kanalas užpilamas smėlio ir cemento skiediniu.
Kanaluose nutiesti plieniniai vidaus dujotiekio vamzdžiai turi būti nudažyti drėgmei ir vandeniui atspariais dažais.
25. Dujų skaitikliai turi būti įrengti visiems dujų vartotojams. Dujų skaitikliai turi turėti temperatūros ir slėgio korekcijos įtaisus, tačiau:
– vartotojams, suvartojantiems per metus iki 10 000 m3 dujų, leidžiama įrengti dujų skaitiklius be temperatūros ir slėgio korekcijos įtaisų, jeigu skaitiklis įrengtas apšildomoje aplinkoje; vamzdis iki skaitiklio turi būti ne trumpesnis kaip 2,5 metro ir dujų slėgis ne didesnis kaip 100 mbar. Jeigu netenkinama nors viena iš nurodytų sąlygų arba skaitiklis įrengtas lauke, tai skaitiklis turi turėti temperatūros korekcijos įtaisą. Jeigu skaitiklis įrengtas dujotiekyje, kuriame dujų slėgis didesnis kaip 100 mbar, jis privalo turėti elektroninį temperatūros korekcijos įtaisą, kuriame numatyta slėgio korekcija pagal fiksuotą slėgio reikšmę;
– vartotojams, suvartojantiems per metus nuo 10 000 m3 iki 100 000 m3 dujų, esant mažam dujų slėgiui, leidžiama įrengti dujų skaitiklius tik su elektroniniu temperatūros korekcijos įtaisu, kuriame numatyta slėgio korekcija pagal fiksuotą slėgio reikšmę. Jeigu skaitiklis įrengtas vidutinio arba aukšto slėgio dujotiekyje, jis privalo turėti temperatūros ir slėgio korekcijos įtaisus;
– vartotojams, suvartojantiems per metus daugiau kaip 100 000 m3 dujų, įrengiami pramoniniai dujų skaitikliai. Esant mažam dujų slėgiui, leidžiama įrengti dujų skaitiklius su elektroniniu temperatūros korekcijos įtaisu, kuriame numatyta slėgio korekcija pagal fiksuotą slėgio reikšmę. Jeigu skaitiklis įrengtas vidutinio arba aukšto slėgio dujotiekyje arba vartotojas suvartoja per metus daugiau kaip 300 tūkst. m3 dujų, parenkant dujų apskaitos sistemą reikia vadovautis LST EN 1776 [8.8].
Leidžiama neįrengti dujų skaitiklių suskystintų dujų vartotojams, jei suskystintų dujų tiekimo sutartyje numatyta kitokia suskystintų dujų apskaita.
26. Dujų skaitikliai įrengiami patalpose arba spintelėse lauke (ant pastato sienos arba ties privačios valdos riba). Patalpos turi būti sausos, vėdinamos ir lengvai prieinamos. Dujų skaitikliai turi būti įrengti taip, kad būtų galima lengvai patikrinti jų būklę, rodmenis ir, jei reikia, skaitiklius pakeisti. Daugiabučių namų laiptinėse, išskyrus neuždūmijamas laiptines [8.2], dujų skaitikliai gali būti įrengiami nišose arba vėdinamose spintose su langeliu, kad būtų galima patikrinti dujų skaitiklio rodmenis.
Laiptinėse ant sienos įrengiamų dujų skaitiklių spintų apačia turi būti aukščiau kaip 2,2 m virš laiptų aikštelių arba jų pakopų. Įrengiant dujų skaitiklių spintas sienų nišose, dujų skaitiklių spintų apačia turi būti ne žemiau kaip 0,8 m iki laiptų aikštelių ar pakopų.
27. Dujų skaitikliai įrengiami patalpose:
– ne žemiau kaip 0,9 m virš grindų iki dujų skaitiklio apačios, apsaugant jį nuo mechaninio pažeidimo;
– horizontalus atstumas nuo jungiamojo dujų vamzdžio, dujinės viryklės, dujinio vandens šildytuvo ir dujinio šildymo katilo iki dujų skaitiklio turi būti ne mažesnis kaip 0,2 m;
– vertikalus atstumas nuo dujinio vandens šildytuvo, išskyrus A tipo (9.9.1 p.) ir dujinio šildymo katilo iki dujų skaitiklio apačios turi būti ne mažesnis kaip 0,5 m. Jei yra įrengtas apsauginis skydas (ekranas), dujų skaitiklį leidžiama įrengti virš jų;
– jei virš dujinės viryklės arba A tipo dujinio vandens šildytuvo (9.9.1 p.) yra įrengtas apsauginis skydas (ekranas) arba garų surinkimo gaubtas, dujų skaitiklį galima įrengti virš jų;
– ne aukščiau kaip 2,5 m nuo grindų iki dujų skaitiklio jungčių su dujų vamzdžiais, jei nėra įrengta priežiūros aikštelių.
28. Nebuitinių vartotojų dujų skaitikliai turi būti įrengti lengvai prieinamose vietose. Atvirai įrengti dujų skaitikliai turi būti apsaugoti nuo korozijos, vibracijos ir temperatūros pokyčių, galinčių sukelti gedimus arba pakenkti jų veikimui. Dujų skaitiklio rodmenys turi būti matomi.
30. Jei dujų skaitikliai įrengiami spintelėse arba uždarose nišose, tai jų viršuje bei apačioje turi būti įrengta ne mažesnio kaip 5 cm2 ploto vėdinimo angos ir langelis, kad būtų galima patikrinti skaitiklio rodmenis. Šis reikalavimas netaikomas virtuvės baldų spintelėse įrengiamiems dujų skaitikliams.
31. Leidžiama įrengti dujų skaitiklio aplankos liniją tik suderinus su dujų įmone. Buitiniams dujų skaitikliams aplankos linijos neįrengiamos.
32. Uždarymo įtaisai (9.37 p.) turi būti įrengti:
– gyvenamosios paskirties daugiabučių (iki 12 aukštų imtinai) pastatų dujotiekio įvadams laiptinėse, išskyrus neuždūmijamas;
– dujotiekio įvade į pastato vidų, toje vietoje, kur dujotiekio vamzdis įeina į patalpą. Šis uždarymo įtaisas gali būti neįrengiamas, kai yra įrengiamas pastato dujų slėgio reguliavimo įtaisas, skirtas tik tam pastatui;
– kiekviename stove, jei dujos tiekiamos daugiau kaip dviems aukštams, išskyrus gyvenamosios paskirties vieno buto pastatus [8.4];
– prieš kiekvieną dujų skaitiklį, išskyrus atvejį, kai yra įrengtas atskiro buto, individualios valdos vidaus dujotiekio uždarymo įtaisas. Jei tame pačiame vidaus dujotiekyje yra lygiagrečiai įrengta keletas dujų skaitiklių, kiekvienas jų turi būti su uždarymo įtaisu prieš dujų skaitiklį ir už jo;
– kiekvienam dujų vartotojui patalpų šildymui gyvenamosios paskirties daugiabučiuose ir vieno buto pastatuose [8.4], lauke arba bendro naudojimo patalpose;
– prieš kiekvieną dujinį prietaisą;
– prapūtimo vamzdžių prijungimo prie dujotiekio vietoje;
– prieš dujų slėgio reguliavimo įtaisą ir už jo, jei įtaisas įrengiamas pastate.
33. Dujų slėgio reguliavimo įrenginiai gali būti įrengiami gamybinės paskirties pastatuose ir atskirai stovinčiose ar pristatytose dujinių prietaisų patalpose. Prie jų turi būti patogu prieiti, juos reikia apsaugoti nuo korozijos, vibracijos, smūgių ir temperatūros pokyčių, galinčių sukelti gedimus arba pakenkti veikimui.
34. Gamybinės paskirties (9.21 p.), paslaugų paskirties pastatuose [8.4] ir pirmosios kategorijos dujinių prietaisų patalpose (41 p.) būtina numatyti prapūtimo vamzdžius, kurie būtų prijungiami prie toliausio nuo įvado vidaus dujotiekio taško, taip pat prie kiekvienos atšakos į dujų įrenginį arba prietaisą prieš paskutinį uždarymo įtaisą, išskyrus atvejus, kai įrengiami buitiniai dujiniai prietaisai.
35. Leidžiama sujungti gamtinių dujų prapūtimo vamzdžius tų vidaus dujotiekių, kuriuose yra vienodo slėgio dujos. Prapūtimo vamzdžio sąlyginis skersmuo turi būti ne mažesnis kaip 20 mm.
36. Leidžiama neįrengti prapūtimo vamzdžių, jei vidaus dujotiekio sąlyginis skersmuo ne didesnis kaip 32 mm (imtinai). Šiuo atveju 35 p. numatytuose prapūtimo vamzdžių prijungimo taškuose įrengiamos atšakos su uždarymo įtaisu ir akle.
37. Minimalus atstumas nuo prapūtimo vamzdžio dujų šalinimo angos iki lauko oro imamosios angos turi būti ne mažesnis kaip 3 m.
38. Prapūtimo vamzdžiai turi būti įžeminti ir išvesti į lauką tokiose vietose, kur užtikrinamos saugios dujų sklaidos sąlygos (ne žemiau kaip 4 m nuo žemės paviršiaus), bet ne žemiau kaip 1 m virš pastato karnizo. Prapūtimo vamzdžių galai turi būti įrengti taip, kad į juos nepatektų atmosferos krituliai.
V. DUJAS DEGINANČIŲ ĮRENGINIŲ ĮRENGIMAS
I skirsnis. Bendrieji nurodymai
39. Leidžiama įrengti tik nustatytąja tvarka sertifikuotus dujas deginančius įrenginius [8.24, 8.25, 8.27].
Draudžiama įrengti suskystintas dujas naudojančius dujinius prietaisus patalpose, kurių grindų altitudė yra žemiau žemės lygio.
Draudžiama naudoti dujinį kurą kitoms kuro rūšims skirtuose prietaisuose, jei to nenumato prietaiso gamintojas.
40. Atskirai stovinčiuose pastatuose dujinių prietaisų patalpos turi atitikti katilinių projektavimo normų reikalavimus.
41. Patalpos, kuriose įrengiami dujiniai šildymo katilai, skirstomos į šias kategorijas:
– pirmoji – kuriose įrengiami dujiniai šildymo katilai, kurių bent vieno galingumas yra didesnis kaip 120 kW, bet ne didesnis kaip 400 kW, o bendras jų galingumas ne didesnis kaip 1,5 MW;
– antroji – kuriose įrengiami dujiniai šildymo katilai, kurių bent vieno galingumas ne didesnis kaip 120 kW, o bendras – ne didesnis kaip 250 kW. Jei bendras dujinių šildymo katilų galingumas didesnis kaip 250 kW, bet ne didesnis kaip 1,5 MW, tai nepriklausomai nuo atskiro katilo galingumo šiai patalpai taikomi pirmosios kategorijos patalpų reikalavimai.
42. Pirmosios ir antrosios kategorijų patalpose leidžiama įrengti tik autonominius dujinius šildymo katilus, kuriuose įrengta saugos ir automatinė reguliavimo sistema, užtikrinanti dujinio šildymo katilo veikimą be nuolatinės aptarnaujančio personalo priežiūros.
43. Gyvenamosios paskirties pastatuose įrengtose visuomeninės paskirties patalpose [8.3] leidžiama įrengti tik buitinius dujinius prietaisus.
44. Dujinių prietaisų patalpos apšvietimo intensyvumas privalo būti ne mažesnis kaip numatyta HN 98-2000 [8.17].
45. Dujiniai prietaisai įrengiami pagal šio Reglamento ir prietaiso gamintojo reikalavimus, o prietaisai, naudojantys elektros energiją, ir pagal [8.22] reikalavimus.
46. Jei yra įrengiama patalpų priešgaisrinė garsinė uždujinimo signalizacija, ji turi suveikti (garso signalu įspėti apie patalpoje atsiradusias dujas), kai dujų kiekis patalpoje pasiekia 20% žemutinės dujų sprogimo ribos. Automatinis dujų išjungimo vožtuvas, įrengtas lauke ant įvado į pastatą ir apsaugotas nuo kritulių arba pastato viduje, turi suveikti, kai dujų kiekis patalpoje pasiekia 40% žemutinės dujų sprogimo ribos. Signalizacijos garso signalai įrengiami budėtojo patalpoje arba kitoje su pastato savininku suderintoje vietoje.
Uždujinimo daviklis įrengiamas ne toliau kaip 4 m (matuojant horizontaliai) nuo labiausiai tikėtinos dujų nutekėjimo vietos. Esant išskaidytiems taršos šaltiniams, vienas uždujinimo daviklis įrengiamas kiekvienam 100 m2 patalpos ploto, bet ne mažiau kaip vienas daviklis patalpai – tokioje vietoje, kurioje labiausiai tikėtinas dujų susikaupimas. Naudojant gamtines dujas, uždujinimo davikliai įrengiami ne žemiau kaip 2/3 patalpos aukščio.
47. Visose atskirose patalpose, kuriose yra be priežiūros dirbančių ir suskystintas dujas naudojančių įrenginių, išskyrus gyvenamosios paskirties vieno buto pastatus [8.4] ir visuomeninės paskirties patalpose [8.3] įrengtus individualius balioninius įrenginius, įrengiama patalpų priešgaisrinė uždujinimo signalizacija ir automatinis dujų išjungimo vožtuvas pagal 46 p. reikalavimus. Uždujinimo davikliai montuojami 10 cm virš grindų.
48. Visos patalpos, kuriose įrengiami dujiniai prietaisai, turi būti vėdinamos. Jei dujiniai prietaisai yra didesnio kaip 50 kW galingumo ir naudoja suskystintas dujas, oras iš patalpos turi būti šalinamas taip: 2/3 iš apatinės patalpos dalies ne aukščiau kaip 0,3 m nuo grindų iki angos apačios ir 1/3 iš viršutinės patalpos dalies.
49. Įrengiant dujinius prietaisus namo priklausiniuose (9.33 p.), patalpos, kuriose įrengiami dujiniai prietaisai, turi atitikti šio Reglamento reikalavimus.
50. Atstumas nuo dujinio prietaiso iki konstrukcijų (sumontuotų iš žemesnės kaip A2 degumo grupės statybos produktų), baldų turi būti toks, kad, veikiant prietaisui maksimaliu galingumu, šios konstrukcijos arba baldai neįkaistų daugiau kaip 500C. Minimalius atstumus nurodo gamintojas.
51. Jei statybinės konstrukcijos arba atskiros vietos gali įkaisti daugiau kaip 500C, tai konstrukcijos arba atskiros vietos padengiamos A1 arba A2 degumo grupės šilumą izoliuojančiais statybos produktais. Šilumos izoliacijos storis parenkamas toks, kad konstrukcijos paviršius neįkaistų daugiau kaip 500C.
52. Dujiniai įrenginiai ir prietaisai, kurių galingumas didesnis negu 120 kW, prie dujotiekio turi būti jungiami tik kietąja jungtimi.
Leidžiama prie dujotiekio jungti lanksčiąja jungtimi dujinius įrenginius ir prietaisus didesnio negu 120 kW galingumo, jei tai numatė gamintojas.
53. Kilnojami dujiniai prietaisai gali būti prijungti prie vidaus dujotiekio lanksčiąja jungtimi, ją apsaugant nuo mechaninio ir temperatūros poveikio.
54. Kaip galima įrengti neišvardytus šiame skyriuje dujinius prietaisus, sprendžiama, vertinant prietaiso gamintojo nustatytus reikalavimus, prietaiso paskirtį, galingumą, degimo produktų šalinimo būdą ir kitus parametrus, kurie normuojami šiame skyriuje.
II skirsnis. Dujinių viryklių ir A, B ir C tipo dujinių vandens šildytuvų įrengimas
56. Gyvenamosios paskirties pastatuose [8.4] (iki dvylikos aukštų imtinai) dujinę viryklę arba dujinį vandens šildytuvą leidžiama įrengti virtuvėse arba maisto ruošimo zonose (sutapdintose virtuvėse), arba juose įrengtose visuomeninės paskirties patalpų [8.3] virtuvėse, kurių aukštis ne mažesnis kaip 2,2 m, jei jose yra natūralus apšvietimas, vėdinimo kanalas [8.7], varstomas langas arba langas su orlaide ar viršulangiu.
Patalpos, kurioje įrengiama dujinė viryklė arba dujinis vandens šildytuvas, lango angos plotas turi būti ne mažesnis kaip 0,05 m2 kiekvienam patalpos tūrio kubiniam metrui. Jei patalpos tūris 20 m3 ir didesnis, lango angos plotas turi būti ne mažesnis kaip 1 m2. Jei patalpoje yra įrengta priešgaisrinė uždujinimo signalizacija ir automatinis dujų išjungimo vožtuvas pagal 46 p. reikalavimus, lango angos plotas nereglamentuojamas.
Jei patalpoje virš dujinės viryklės yra įrengtas garų surinktuvas su mechanine ištraukiamąja vėdinimo sistema, tai vėdinimo kanalą įrengti nebūtina.
Virtuvės arba visuomeninės paskirties patalpos [8.3] tūris turi būti ne mažesnis kaip:
– 2 degiklių viryklės su orkaite arba vandens šildytuvu, kuris sunaudoja iki 0,8 nm3/h gamtinių dujų, atveju – 8 m3;
– 3 degiklių viryklės su orkaite arba vandens šildytuvu, kuris sunaudoja iki 1 nm3/h gamtinių dujų, atveju – 12 m3;
– 4 arba 5 degiklių viryklės su orkaite arba vandens šildytuvu, kuris sunaudoja iki 1,2 nm3/h gamtinių dujų, atveju – 15 m3.
57. Gyvenamosios paskirties pastatuose [8.4], pastatytuose iki 2000 metų, kurių tūris ne mažesnis negu numatyta 56 p., dujines virykles ir dujinius vandens šildytuvus leidžiama įrengti:
– virtuvėse arba tuose pastatuose įrengtose visuomeninės paskirties patalpose [8.3], kuriose yra vėdinimo kanalas, varstomas langas arba langas su orlaide ar viršulangiu;
– tamsiose virtuvėse, kuriose yra vėdinimo kanalas ir durys į lauką arba į gretimą negyvenamą patalpą, su varstomu langu arba langu su orlaide ar viršulangiu. Duryse į gretimą patalpą turi būti langas ir jo angos plotas turi būti ne mažesnis kaip 0,05 m2 kiekvienam tamsios virtuvės tūrio m3, bet ne mažesnis kaip 1 m2, kai šios patalpos tūris didesnis kaip 20 m3;
– virtuvėse arba visuomeninės paskirties patalpose [8.3] su nuožulniomis lubomis, kurių aukštis vidurinėje dalyje yra ne mažesnis kaip 2 metrai, kuriose yra vėdinimo kanalas ir varstomas langas arba langas su orlaide ar viršulangiu. Dujinį prietaisą reikia įrengti toje patalpos dalyje, kurios aukštis ne mažesnis kaip 2,2 m:
– individualaus naudojimo koridoriuose, jei juose yra varstomas langas arba langas su orlaide ar viršulangiu;
– virtuvėse arba visuomeninės paskirties patalpose [8.3] be vėdinimo kanalo, jei jos atitinka 56 p. reikalavimus, ir yra varstomas langas arba langas su orlaide ar viršulangiu.
58. Butuose (namuose) be atskiros virtuvės ir gyvenamosios paskirties pastatuose, esančiose visuomeninės paskirties patalpose [8.3], dujinę viryklę arba dujinį vandens šildytuvą galima įrengti, jei patalpa atitinka 56 p. reikalavimus ir jos tūris 2 kartus didesnis negu numatyta 56 p.
Draudžiama įrengti šiuos dujinius prietaisus miegamuosiuose kambariuose.
59. Jei dujiniai prietaisai įrengiami patalpose, kurių aukštis mažesnis kaip 2,2 m, bet ne mažesnis kaip 2 m, jos turi atitikti 56 p. arba 57 p. reikalavimus ir jų tūris turi būti 1,25 karto didesnis negu reikalaujama 56, 57 punktuose.
60. Jei vienoje patalpoje įrengiama dujinė viryklė ir A arba B tipo dujinis vandens šildytuvas (9.9.1p. ir 9.9.2p.), šios patalpos tūris turi būti 6 m3 didesnis negu numatyta 56–59 punktuose.
Jei vienoje patalpoje įrengiama dujinė viryklė ir C tipo dujinis vandens šildytuvas (9.9.3 p.), tai nereikalaujama papildomo 6 m³ tūrio.
61. Visuomeninės paskirties pastatų patalpos [8.3], kuriose įrengiami dujiniai prietaisai, turi atitikti 56–60 punktų reikalavimus. Visuomeninės paskirties pastatų patalpose privalo būti nuolat veikianti vėdinimo sistema. Patalpoje oro kaita nustatoma skaičiavimais, kad oras darbo metu keistųsi tris kartus per valandą, o likusiu paros metu – vieną kartą per valandą.
Leidžiama įrengti šiuose pastatuose ne daugiau kaip dvi buitines dujines virykles ir laboratorinius degiklius be degimo produktų šalinimo įrangos. Šiuo atveju reikalavimas dėl trikartinės oro kaitos netaikomas.
62. Jei dujinė viryklė arba dujinis vandens šildytuvas įrengtas prie pertvarų, sumontuotų iš B ir žemesnės degumo grupės statybos produktų, tai jos turi būti izoliuojamos ne žemesnės kaip A2 degumo grupės statybos produktais [8.2]. Izoliacija turi būti didesnė už dujinės viryklės arba dujinio vandens šildytuvo, nešalinančio degimo produktų į lauką, matmenis – po 10 cm į šonus ir ne mažiau kaip 80 cm į viršų, o už dujinio vandens šildytuvo, šalinančio degimo produktus į lauką, matmenis – ne mažesnė kaip 10 cm, jei nenumatyti gamintojo didesni reikalavimai.
63. Minimalus atstumas nuo dujinio prietaiso iki sienų arba iki šalia esančio kito dujinio prietaiso turi būti toks, koks nustatytas gamintojo instrukcijoje, bet nuo dujinio prietaiso iki priešais stovinčios sienos minimalus atstumas turi būti ne mažesnis kaip 1,0 m.
Draudžiama įrengti ant sienos tvirtinamus dujinius prietaisus virš dujinės viryklės.
64. Po patalpomis, kuriose gali būti 50 ir daugiau žmonių (parodų prekybos salės, ir kt.), įrengtose virtuvėse arba visuomeninės paskirties patalpose draudžiama įrengti suskystintų dujų individualius balioninius įrenginius.
65. Maitinimo paskirties pastatuose degimo produktus nuo greta esančių dujinių prietaisų leidžiama šalinti per bendrą degimo produktų surinkimo gaubtą. Bendrą gaubtą reikia prijungti prie dūmtraukio.
66. Leidžiama įrengti dujines virykles bei dujinius vandens šildytuvus mokslo, kultūros, gydymo paskirties pastatų [8.4] virtuvėse bei maisto ruošimo patalpose, jei šios patalpos yra atskirtos atspariomis ugniai sienomis ir perdangomis nuo kitų pastato patalpų. Šių patalpų sienų ir perdangų atsparumas ugniai turi būti ne mažesnis kaip REI 45 [8.2]. Patalpos turi atitikti 56–61 punktų reikalavimus, po jomis arba virš jų negali būti vaikų miegamųjų ir žaidimo kambarių, palatų arba patalpų, kuriose gali būti 50 ir daugiau žmonių.
Draudžiama įrengti šiose patalpose suskystintų dujų individualius balioninius įrenginius.
67. Tiekiant gamtines dujas, leidžiama įrengti dujines virykles ir dujinius vandens šildytuvus gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastatų [8.4] rūsių virtuvėse, kuriose yra vėdinimo kanalas, varstomas langas arba langas su orlaide ar viršulangiu. Patalpa turi atitikti 56–60 ir 74 punktų reikalavimus.
III skirsnis. B ir C tipų dujinių šildymo katilų (iki 120 kW, bet ne didesnio
KAIP 250 kW bendro galingumo) įrengimas
69. Šis skirsnis reglamentuoja vieno arba kelių B ir C tipo dujinių šildymo katilų įrengimą, jei nors vieno iš jų nominalus galingumas ne didesnis kaip 120 kW, o bendras – ne didesnis kaip 250 kW.
70. Dujinius šildymo katilus leidžiama įrengti virtuvėse arba maisto ruošimo patalpose (sutapdintose virtuvėse), visuomeninės paskirties patalpose [8.3], kuriose yra vėdinimo kanalas ir varstomas langas arba langas su orlaide ar viršulangiu, ir šios patalpos yra ne žemesnės kaip 2,2 m, taip pat nurodytose patalpose su nuožulniomis lubomis, kurių aukštis vidurinėje dalyje yra ne mažesnis kaip 2 m ir kuriose yra vėdinimo kanalas ir varstomas langas arba langas su orlaide ar viršulangiu. Negyvenamosiose patalpose dujinius katilus leidžiama įrengti, kai jos yra ne žemesnės kaip 2 m.
Leidžiama įrengti dujinius šildymo katilus iki 2000 metų pastatytų pastatų patalpose, jei jos atitinka 57 p. reikalavimus.
Šiuos dujinius šildymo katilus taip pat leidžiama įrengti ikimokyklinių vaikų ugdymo, asmens sveikatos priežiūros įstaigų ir mokyklų patalpoms šildyti, jei dujinių šildymo katilų patalpos yra atskirtos nuo kitų patalpų sienomis ir perdangomis, kurių atsparumas ugniai ne mažesnis kaip REI 45 [8.2].
Virš dujinių šildymo katilų patalpų arba po jomis negali būti vaikų miegamųjų ir žaidimo kambarių, mokymo įstaigų klasių, kabinetų, auditorijų, sveikatos priežiūros įstaigų ligonių tyrimo, gydymo patalpų, taip pat kitos paskirties patalpų, jei jose gali būti 50 ir daugiau žmonių.
71. Patalpos tūris turi būti ne mažesnis kaip 7,5 m3, įrengiant vieną dujinį šildymo katilą, ir dar reikia pridėti po 6 m3, įrengiant kiekvieną papildomą dujinio šildymo katilą.
72. Įrengiant dujinius šildymo katilus vienoje patalpoje su dujine virykle arba dujiniu vandens šildytuvu, patalpos tūris turi būti ne mažesnis kaip minimalus reikalingas tūris pagal 56–59 punktų reikalavimus, įskaitant papildomai 6 m3 kiekvieno papildomo katilo įrengimo atveju. Reikalavimas dėl papildomų 6 m3 netaikomas, įrengiant C tipo dujinius šildymo katilus (9.9.3 p.).
73. Patalpos, kurioje įrengiami dujiniai šildymo katilai, lango angos plotas turi būti ne mažesnis kaip 0,05 m2 kiekvienam patalpos tūrio kubiniam metrui. Jei patalpos tūris 20 m3 ir didesnis, lango angos plotas turi būti ne mažesnis kaip 1 m2.
74. Jei lango apačia yra žemiau žemės paviršiaus, o antžeminis lango angos plotas mažesnis nei reikalaujama 73 p., tai prieš langą turi būti prieduobė. Atstumas nuo rūsio sienos iki prieš langą esančios prieduobės atraminės sienutės turi būti lygus lango požeminės dalies aukščiui. Šis atstumas turi būti ne mažesnis kaip 0,5 m, o prieduobės plotas viršutinėje dalyje turi būti ne mažesnis kaip lango požeminės dalies angos plotas, jei langas įgilintas daugiau kaip 0,5 m. Atraminė sienutė prieš langą įrengiama su pasvirimo kampu, ne didesniu kaip 450, matuojant nuo rūsio sienos.
75. šiame skirsnyje nurodytus dujinius šildymo katilus leidžiama įrengti:
– gyvenamosios paskirties daugiabučiuose pastatuose (iki dvylikos aukštų imtinai) [8.4] B tipo (9.9.2 p.) iki 30 kW galingumo dujinius šildymo katilus, jeigu šie katilai naudojami kiekvieno atskiro buto arba juose įrengtų visuomeninės paskirties patalpų [8.3] vieno vartotojo reikmėms. Prie vieno dūmtraukio leidžiama prijungti ne daugiau kaip trijų vartotojų dujinius šildymo katilus. Atstumas tarp skirtinguose pastato aukštuose esančių dujinių šildymo katilų prijungimo prie dūmtraukio taškų turi būti ne mažesnis kaip 6,5 m. Kai atstumas nuo prijungimo prie bendro dūmtraukio taško iki dūmtraukio viršaus yra mažesnis kaip 4 m, turi būti įrengtas atskiras dujinio šildymo katilo dūmtraukis, užtikrinantis reikiamą trauką;
– gyvenamosios paskirties daugiabučiuose pastatuose (iki dvylikos aukštų imtinai) [8.4] C tipo su uždara degimo kamera iki 30 kW galingumo dujinius šildymo katilus (9.9.3 p.), jeigu šie katilai naudojami kiekvieno atskiro buto arba juose įrengtų visuomeninių patalpų vieno vartotojo reikmėms, taip pat vonių ir dušų patalpose. Šiems dujinio šildymo katilams įrengti netaikomi Reglamento 78 ir 79 p. reikalavimai;
– gyvenamosios paskirties daugiabučių pastatų (iki šešių aukštų imtinai) [8.4] rūsiuose (išskyrus atvejį, kai montuojami dujiniai prietaisai, deginantys suskystintas dujas) pirmo aukšto ar pastogės patalpose, kuriose yra vėdinimo kanalas ir varstomas langas;
– ant plokščio stogo įrengtose patalpose, kurios turi atitikti Reglamento V skyriaus IV skirsnyje išdėstytus reikalavimus.
76. Įrengiant dujinius šildymo katilus, kurių nominalus galingumas didesnis kaip 30 kW, gyvenamosios paskirties pastatuose [8.4] (išskyrus vieno buto pastatus), visuomeninės paskirties pastatuose [8.3] arba visuomeninės paskirties patalpose, galioja Reglamento 70–74 punktų reikalavimai ir turi būti įrengta patalpų priešgaisrinė uždujinimo signalizacija ir automatinis dujų išjungimo vožtuvas pagal 46 p. reikalavimus.
Gyvenamosios paskirties vieno buto pastatų [8.4] dujinių šildymo katilų patalpose nereikalaujama įrengti priešgaisrinės uždujinimo signalizacijos ir automatinio dujų išjungimo vožtuvo.
77. Pakabinami dujiniai šildymo katilai tvirtinami prie sienų, įrengtų iš A1 ir A2 degumo grupės statybos produktų. Leidžiama dujinius šildymo katilus tvirtinti prie sienų, įrengtų iš B ir žemesnės degumo grupės statybos produktų degių medžiagų, bet jos turi būti izoliuotos ne žemesnės kaip A2 degumo grupės statybos produktais [8.2]. Izoliacija turi būti didesnė už dujinio šildymo katilo matmenis po 10 cm į šonus, viršų bei apačią.
78. Tuo atveju, kai dujinis šildymo katilas įrengiamas uždaroje arba atviroje, kitos paskirties neturinčioje patalpos vietoje, viršutinėje ir apatinėje pertvaros ar durų dalyje turi būti įrengtos angos, kiekviena po 0,06 m2 ir numatyta oro pritekėjimo galimybė pagal 79 p. reikalavimus.
79. Apatinėje durų arba sienos į lauką arba į gretimą patalpą dalyje, kuri susisiekia su lauku, turi būti įrengiama anga arba ortakis grynam orui patekti.
Išorinėje sienoje įrengta anga turi būti ne žemiau kaip 0,3 m nuo grindų, uždengta tinklu arba grotelėmis ir apsaugota žiemą nuo užpustymo.
Jei dujinių šildymo katilų galingumas mažesnis kaip 0,25 kW/m3 patalpos tūrio arba įrengiami C tipo dujiniai šildymo katilai, reikalavimas įrengti angas grynam orui patekti netaikomas.
80. Nuo dujinio šildymo katilo iki patalpos sienų arba kito šalia esančio dujinio šildymo katilo turi būti dujinio prietaiso gamintojo instrukcijoje nurodyti atstumai.
Minimalus atstumas nuo labiausiai atsikišusių dujinio šildymo katilo priekinės sienelės dalių iki priešais esančios sienos, kitų pastato statybinių elementų arba įrenginių turi būti toks, koks numatytas gamintojo instrukcijoje, bet ne mažesnis kaip 1,0 m.
81. Dūmtakiai turi būti pagaminti iš korozijai atsparaus metalo.
Jei patalpoje yra vienas arba keli dujiniai šildymo katilai, jų degimo produktus į dūmtraukį leidžiama šalinti vienu ne ilgesniu kaip 6 m dūmtakiu.
Dūmtakio skerspjūvio plotas apskaičiuojamas įvertinus visų prie jo prijungtų dujinio šildymo katilų išmetamą dūmų kiekį. Prie natūralios traukos dujinių šildymo katilų dūmtakio arba dūmtraukio draudžiama prijungti dujinius šildymo katilus, kurių degimo produktai šalinami mechaniškai arba jų degikliai turi mechaninę oro tiekimo sistemą.
Draudžiama dūmtakį tiesti tranzitu per gyvenamąsias patalpas [8.4], jei jose neleidžiama įrengti dujinių šildymo katilų, taip pat per antresoles, sienines spintas, sandėlius, kuriuose saugomos degiosios medžiagos, ir per bendrojo naudojimo laiptines.
82. Kiekvieno dujinio šildymo katilo dūmų atvamzdyje turi būti įrengta užsklanda, kurioje turi būti 15 mm skersmens kiaurymė arba tokio pat ploto nesandarumai. Šis reikalavimas netaikomas dujiniams šildymo katilams, kuriuose užsklanda įrengta gamintojo.
Draudžiama dujinių prietaisų degimo produktų šalinimo vamzdžius jungti prie dūmtraukio, prie kurio prijungti kietojo kuro katilai, krosnys arba židiniai.
83. Jei prie vieno dūmtraukio jungiami keli dūmtakiai nuo dujinių šildymo katilų, tai jie prie dūmtraukio jungiami skirtingame aukštyje, ne arčiau kaip 0,25 m vienas nuo kito. Jei dūmtakiai prijungiami tame pačiame aukštyje, tai bendro dūmtraukio viduje turi būti 0,25 m aukščio nedegi pertvara, skirianti dūmtakius. Pertvaros aukštis skaičiuojamas nuo dūmtakio viršaus.
84. Dūmtraukių bei dūmtakių sujungimų sandarumas turi atitikti LST EN 1443:2001 [8.20] reikalavimus. Sujungimo vietose viršutinio dūmtakio apatinė dalis įleidžiama į apatinio dūmtakio viršutinę dalį arba pagal kondensato tekėjimo kryptį (90 p.).
85. Dūmtakiai klojami 25 cm atstumu iki degių statybinių konstrukcijų arba kitų degių statybos produktų. Šį atstumą galima sumažinti dvigubai, izoliuojant dūmtakį 25 mm storio šilumine izoliacija iš statybos produktų A2 degumo grupės [8.2]. Jei dūmtakis kerta degių konstrukcijų sieną, tai atstumas nuo dūmtakio iki sienos angos krašto turi būti ne mažesnis kaip 25 cm. Anga sienoje užpildoma ne žemesnės kaip A2 degumo grupės statybos produktais.
Draudžiama kloti dūmtakį per kitus aukštus, išskyrus atvejį, kai jis jungiamas prie atskirai stovinčio dūmtraukio.
86. Dūmtraukio arba dūmtakio skerspjūvis turi būti ne mažesnis už dujinio šildymo katilo degimo produktų šalinimo atvamzdžio skerspjūvį. Kai jungiami keli dujiniai šildymo katilai, dūmtakio ir dūmtraukio skerspjūviai skaičiuojami imant, kad, dūmus šalinant natūralia trauka, dūmų greitis yra 2÷3 m/s, o dūmus šalinant mechanine trauka – ne didesnis kaip 5 m/s.
87. Dūmtraukiai gali būti metaliniai, mūriniai arba pagaminti iš betono, ne mažesnio kaip REI 45 [8.2] atsparumo ugniai. Metaliniai dūmtraukiai, sumontuoti neapšildomoje patalpoje ir išvesti už pastato, turi būti padengti šilumine izoliacija ir apsaugoti nuo atmosferos poveikio. Kai dujinio šildymo katilo naudingumo koeficientas didesnis kaip 0,85, dūmtraukio vidinis paviršius turi būti apsaugotas nuo kondensato ir rūgšties poveikio, įrengiant įdėklą iš korozijai bei rūgščiai atsparių statybos produktų ir kondensato surinktuvą.
Dūmtraukių apatinėje dalyje valymo ir apžiūros angos turi būti įrengtos taip, kad būtų galima patikrinti dūmtraukių vidų bei juos išvalyti.
88. Dūmtraukiai projektuojami ir įrengiami pagal šio Reglamento, ST 8860637.02:1998 [8.21, išskyrus 4.8 ir 4.11 p.], LST EN 1443:2001 [8.20] ir įmonių statybos taisyklių [ST] bei kitų galiojančių normatyvinių dokumentų reikalavimus.
Pastatų, kurių stogas plokščias arba stogo nuolydis ne didesnis kaip 300, vertikalus dūmtraukio išvadas turi būti ne mažesnis kaip 0,8 m ir išeiti virš linijos, pravestos tarp taško, iškelto 0,8 m virš stogo kraigo, ir taško, esančio vertikaliai virš pastato karnizo stogo kraigo aukštyje.
Pastatų, kurių stogo nuolydis didesnis kaip 300, dūmtraukį reikia iškelti ne mažiau kaip 0,8 m virš stogo kraigo ir ne toliau kaip 0,8 m nuo jo.
Vertikalūs dūmtraukiai-ortakiai gali būti naudojami tik tiems C tipo dujiniams prietaisams (9.9.3 p.), kurie buvo įteisinti su tokia degimo produktų šalinimo ir degimui reikalingo oro tiekimo sistema, kaip sudėtine prietaiso dalimi. Atstumas iki oro tiekimo angos, matuojant nuo stogo paviršiaus statmenai, turi būti ne mažesnis kaip 0,3 m.
89. Atstumas nuo neapšiltintų metalinių dūmtraukių iki konstrukcijų (gegnės, grebėstai, stogo hidroizoliacija, vėjo ar garo izoliacija) iš žemesnės kaip A2 degumo grupės [8.2] statybos produktų turi būti ne mažesnis kaip 25 cm. Atstumas nuo apšiltintų metalinių, plytinių ir betoninių dūmtraukių iki konstrukcijų (gegnės, grebėstai, stogo hidroizoliacija, vėjo ar garo izoliacija) iš žemesnės kaip A2 degumo grupės statybos produktų turi būti ne mažesnis kaip 13 cm. Anga tarp dūmtraukio ir stogo konstrukcijos turi būti užsandarinama ne žemesnės kaip A2 degumo grupės statybos produktais per visą kertamos konstrukcijos storį.
Dūmtraukis ir įdėklas turi turėti atitikties sertifikatą [8.27] bei gaminio informaciją [8.20], juos montuoti privalo tik atitinkamus kvalifikacinius pažymėjimus turintys specialistai, o jų pripažinimas tinkamais naudoti turi būti atliekamas nustatytąja tvarka [8.1].
90. Dūmtraukio-ortakio angos centras, jeigu jis išvedamas per sieną į lauką, turi būti ne arčiau kaip 0,4 m nuo bet kokios atsiveriančios angos (lango, durų ir pan.) ir ne arčiau kaip 0,6 m nuo vėdinimo sistemos oro imamosios angos. Atstumas nuo dūmtraukio-ortakio angos iki priešais stovinčio pastato turi būti ne mažesnis kaip 3 m. Dūmtraukio-ortakio angos turi būti įrengtos ne žemiau kaip 1,8 m nuo žemės paviršiaus, jei yra nukreiptos į pėsčiųjų zoną, ir ne žemiau kaip 0,5 m, jei yra nukreiptos į privačią žemės valdą. Bendras dūmtraukio-ortakio ilgis turi būti ne didesnis, negu numatytas prietaiso gamintojo. Dūmtraukis-ortakis išorėje turi būti su specialiu antgaliu, kurį pateikia gamintojas.
Kondensacinių dujinių prietaisų dūmtraukis-ortakis montuojamas su nuolydžiu į dujinio prietaiso pusę, o nekondensacinių dujinių prietaisų dūmtraukis-ortakis montuojamas su nuolydžiu nuo dujinio prietaiso.
Išmetamų teršalų koncentracija gyvenamojoje aplinkoje neturi viršyti normatyviniuose dokumentuose [8.12, 8.14] nustatytos koncentracijos ribinės vertės. Mažiausias atstumas nuo dujų degimo produktų išmetimo angos iki bet kurios atsiverčiančios angos (langų, durų ir pan.), kai dujas deginantys įrenginiai įrengiami pastatuose, tarp kurių atstumai mažesni kaip 3 m arba kai teršalai išmetami į nepakankamai vėdinamą uždarų kiemų aplinką, turi būti nustatomas atlikus reikiamus teršalų sklaidos skaičiavimus.
91. Gyvenamosios paskirties daugiabučių pastatų [8.4] ir visuomeninės paskirties [8.3] pastatų rūsiuose, taip pat pastogėse arba ant plokščio stogo esančios patalpos, kuriose įrengti šiame skirsnyje nurodyti dujiniai šildymo katilai, turi būti rakinamos ir įrengta durų atidarymo garsinė signalizacija. Garsinis signalas turi būti įrengtas budėtojo patalpoje arba ant pastato išorinės sienos. Leidžiama sujungti šią signalizacijos sistemą su priešgaisrine uždujinimo signalizacijos sistema, įspėjančia apie patalpoje susikaupusias dujas arba katilų veikimo reguliavimo ir saugumo automatinės sistemos sutrikimus.
92. Dujinių šildymo katilų patalpoje, išskyrus gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastatus ir butus [8.4], turi būti įrengta nesprogi kontrolinė (vieno šviestuvo) apšvietimo sistema. Jungiklis įtaisomas išorėje, prie įėjimo į patalpą. Prie jungiklio turi būti užrašas „Nesprogios kontrolinės apšvietimo sistemos jungiklis“. Lauke įrengtas užrašas turi būti apsaugotas nuo atmosferos poveikio.
IV skirsnis. B ir C tipų dujinių šildymo katilų (iki 400 kW, bet ne didesnio KAIP 1,5 MW bendro galingumo) įrengimas
93. Šiame skirsnyje reglamentuojamas vieno arba kelių dujinių šildymo katilų įrengimas, jei nors vieno iš jų galingumas didesnis kaip 120 kW, bet ne didesnis kaip 400 kW, o bendras – didesnis kaip 250 kW, bet ne didesnis kaip 1,5 MW.
94. Dujinius šildymo katilus leidžiama montuoti patalpose, įrengtose iš ne žemesnės kaip A2 degumo klasės [8.2] statybos produktų. Šios patalpos gali būti:
– prie I atsparumo ugniai [8.2] pastato priblokuotuose vieno aukšto priestatuose;
– viršutiniame pastato aukšte, pastogėje arba ant plokščio stogo;
– iki trijų aukštų pastato rūsyje arba pirmame aukšte.
Suskystintas dujas naudojančius dujinius šildymo katilus leidžiama įrengti pirmame aukšte, priblokuotose arba ant plokščio stogo įrengtose patalpose.
Bendros sienos tarp dujinių šildymo katilų patalpos ir pastato turi būti be angų (dujinių šildymo katilų patalpos ribose).
Dujinių šildymo katilų patalpų durų atsidarymo kryptis – iš patalpos į išorę.
Draudžiama pastogėje įrengti gyvenamosios paskirties [8.4] arba visuomeninės paskirties [8.3] patalpas, jeigu jos turi bendrą sieną su dujinių šildymo katilų patalpa.
95. Dujiniai šildymo katilai, išskyrus esančius priblokuotose arba vieno aukšto pastatų patalpose, naudojami tik to pastato arba vartotojo valdoje esančių pastatų reikmėms tenkinti.
96. Viršutiniame aukšte, pastogėje, rūsyje arba pirmame aukšte įrengta dujinių šildymo katilų patalpa atskiriama priešgaisrinėmis sienomis ir perdangomis, kurių atsparumas ugniai ne mažesnis kaip REI 45 [8.2].
Sienų tarp priblokuotos dujinių šildymo katilų patalpos ir pastato atsparumas ugniai turi būti ne mažesnis kaip REI 150 [8.2].
97. Įėjimas į priblokuotą patalpą, kurioje įrengti dujiniai šildymo katilai, įrengiamas iš kiemo tiesiai arba per tambūrą.
Įėjimas į patalpą, įrengtą ant plokščio stogo, turi būti nuo stogo arba iš bendros laiptinės. Išėjimas ant stogo gali būti įrengtas iš bendros arba atskiros laiptinės.
Jeigu ant plokščio stogo įrengtose patalpose sumontuoti katilai, naudojantys suskystintas dujas, tai įėjimas į šias patalpas turi būti tik nuo stogo.
Į pastato viršutiniame aukšte arba pastogėje įrengtą patalpą įėjimas gali būti iš bendros arba atskiros laiptinės. Durų atsparumas ugniai turi būti ne mažesnis kaip 0,6 h. Durys turi atsidaryti iš patalpos į laiptinę.
98. Dujinių šildymo katilų patalpos aukštis turi būti ne mažesnis kaip 2,4 m. Leidžiama įrengti dujinius šildymo katilus iki 2000 metų pastatytų pastatų patalpose, jei jų aukštis yra ne mažesnis kaip 2 m.
Dujinių šildymo katilų keliamas triukšmas ir vibracija turi būti ne didesni, negu leidžia higienos normos [8.15, 8.16].
101. Nuo dujinio šildymo katilo iki patalpos sienų arba kito šalia esančio katilo turi būti išlaikyti gamintojo instrukcijoje nurodyti atstumai.
Minimalus atstumas nuo labiausiai atsikišusių dujinio šildymo katilo priekinės sienelės dalių iki priešais esančios sienos, kitų pastato konstrukcijų arba įrenginių turi būti toks, koks numatytas gamintojo instrukcijoje, bet ne mažesnis kaip 1 m.
102. Langų angų plotas turi būti ne mažesnis kaip 0,03 m2 kiekvienam patalpos tūrio kubiniam metrui arba ne mažesnis kaip 30% didžiausios sienos ploto. Pastato rūsyje įrengtos dujinių šildymo katilų patalpos lango prieduobė turi būti įrengta pagal 74 p. reikalavimus.
103. Jei patalpoje yra nepakankamas langų angų plotas, trūkstamas plotas kompensuojamas įrengiant perdangoje arba sienoje angas, uždengtas lengvai numetamomis konstrukcijomis, kurių masė ne didesnė kaip 70 kg/m2.
104. Katilų patalpos grindys turi būti nelaidžios vandeniui, iš ne žemesnės kaip A2 degumo grupės [8.2] statybos produktų.
105. Degimo produktai šalinami taip, kaip numatyta 81–89 punktuose. Iš kondensacinių katilų ir dūmtraukio surinktas kondensatas turi būti neutralizuojamas, jeigu prie vieno dūmtraukio prijungtų katilų bendras galingumas didesnis kaip 400 kW.
106. Vieno vartotojo keli dujiniai šildymo katilai prie dūmtraukio gali būti jungiami per visą ilgį vienodo skerspjūvio dūmtakiais.
Dūmtakio skerspjūvio plotas skaičiuojamas įvertinus tai, kad visi katilai veikia kartu. Prie to paties dūmtakio arba dūmtraukio draudžiama prijungti natūralios traukos dujinius šildymo katilus ir mechaninės traukos dujinius šildymo katilus arba dujinius šildymo katilus, kurių degikliai turi mechaninę oro tiekimo sistemą.
107. Draudžiama dujinių prietaisų degimo produktų šalinimo vamzdžius jungti prie dūmtraukio, prie kurio prijungti kieto kuro katilai.
108. Dūmtraukio arba dūmtakio skerspjūvis turi būti ne mažesnis už dujinio šildymo katilo degimo produktų šalinimo atvamzdžio skerspjūvį. Kai jungiami keli dujiniai šildymo katilai, dūmtakio ir dūmtraukio skerspjūviai skaičiuojami imant, kad, dūmus šalinant natūralia trauka, dūmų greitis yra 23 m/s. Dūmus šalinant mechanine trauka, dūmtakių diametras nustatomas remiantis techniniais–ekonominiais skaičiavimais, parenkant optimalų dūmų greitį.
109. Patalpa, kurioje įrengti dujiniai šildymo katilai, turi būti vėdinama taip, kad oras joje keistųsi tris kartus per valandą. Oro pasikeitimas gali būti natūralus arba mechaninis. Vėdinimo būdas bei vėdinimo angų išdėstymas turi atitikti galiojančių normatyvinių dokumentų ir naudojamų dujų savybių reikalavimus. Šioms patalpoms STR 2.09.02:1999 [8.7] 6.4.3 p. reikalavimai netaikomi.
Rūsiuose įrengtose patalpose oro kaitą turi užtikrinti vėdinimo sistema.
110. Draudžiama įrengti mechaninę patalpos vėdinimo sistemą kartu su natūralia degimo produktų šalinimo sistema, jei šildymo katiluose įrengti atmosferiniai degikliai.
111. Dujinių šildymo katilų patalpoje turi būti įrengta patalpų priešgaisrinė uždujinimo signalizacija ir automatinis dujų išjungimo vožtuvas pagal 46 p. reikalavimus.
112. Degimui reikalingas oras į patalpą patenka per sienoje įrengtą angą, kuri žiemos metu turi būti apsaugota nuo užpustymo. Angos skerspjūvio plotas parenkamas toks, kad skaičiuojamasis oro judėjimo angoje greitis priverstinio oro tiekimo degikliams būtų ne didesnis kaip 3 m/sek, o atmosferiniams degikliams – ne didesnis kaip 1 m/sek. Kai angoje įrengiamos 450 kampu pasuktos mentelės, angos skerspjūvio plotas dvigubinamas.
113. Dujinių šildymo katilų patalpoje turi būti įrengta nesprogi kontrolinė (vieno šviestuvo) apšvietimo sistema. Jungiklis įtaisomas išorėje, prie įėjimo į patalpą. Prie jungiklio turi būti užrašas „Nesprogios kontrolinės apšvietimo sistemos jungiklis“. Jei jungiklis įrengiamas lauke, užrašas turi būti apsaugotas nuo kritulių.
114. Mokslo, gydymo, maitinimo paskirties pastatuose [8.4] dujinius šildymo katilus leidžiama įrengti tik priblokuotose, ant stogo arba pastogėje įrengtose patalpose.
Įrengus dujinius šildymo katilus namo pastogėje, draudžiama įrengti to namo pastogėje kitokios paskirties patalpas.
115. patalpos, kuriose įrengti šiame skirsnyje nurodyti dujiniai šildymo katilai, privalo būti rakinamos ir turėti patalpos durų atidarymo signalizaciją.
116. Patalpų priešgaisrinės uždujinimo, durų atidarymo, taip pat katilų veikimo reguliavimo ir saugumo sutrikimo automatinių sistemų garso bei šviesos signalai turi būti įrengti budėtojo patalpoje arba kitoje su pastato savininku suderintoje vietoje. Šių sistemų garso ir šviesos signalizacijos įranga gali būti bendra.
V skirsnis. Dujinių šildymo konvektorių įrengimas
118. Leidžiama įrengti B tipo (9.9.2 p.) arba C tipo (9.9.3 p.) dujinius šildymo konvektorius (toliau – DŠK):
- gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastatuose [8.4];
- gyvenamosios paskirties (trijų ir daugiau butų (daugiabučiuose) pastatuose [8.4], įrengus dūmtraukius (B tipo DŠK);
- visuomeninės paskirties pastatuose arba gyvenamosios paskirties pastatuose įrengtose visuomeninės paskirties patalpose [8.3];
- gamybiniuose (9.21 p.) Dg, Eg kategorijos pastatuose pagal sprogimo ir gaisro pavojų [8.2];
- Cg kategorijos pagal sprogimo ir gaisro pavojų pastatuose bei patalpose [8.2], kuriose gaminamos, perdirbamos arba kitaip apdorojamos sunkiai degios medžiagos, jei šiose patalpose nesusidaro sprogimui pavojingi dujų, garų, miglos ar dulkių su oru mišiniai.
119. Visuomeninės paskirties pastatuose bei gyvenamuosiuose pastatuose esančiose visuomeninės paskirties patalpose [8.3], gamybiniuose pastatuose (9.21 p.) įrengiant DŠK, turi būti įrengta priešgaisrinė garsinė uždujinimo signalizacija ir automatinis dujų išjungimo vožtuvas pagal 46 p. reikalavimus.
120. Draudžiama DŠK įrengti:
- mokslo, gydymo bei poilsio paskirties pastatuose [8.4];
- patalpose, kuriose išsiskiria cheminiai teršalai, dulkės, degiosios dujos ir aerozoliai;
- žiūrovų salėse;
- Asg ir Bsg kategorijų pagal sprogimo ir gaisro pavojų pastatuose bei patalpose [8.2];
- II, III atsparumo ugniai pastatų Cg kategorijos patalpose [8.2], kai šilumą atiduodančio paviršiaus temperatūra viršija 110 0C.
121. Maksimali DŠK šilumą išskiriančio išorinio paviršiaus temperatūra turi būti ne aukštesnė kaip 95 0C. Grindų ir sienų paviršių temperatūra, veikiama šio tipo konvektorių, bet kuriame taške turi būti ne aukštesnė kaip 50 0C.
122. Įrengus DŠK po langu arba prie išorinės pastato sienos, dūmtraukio-ortakio angos centras turi būti ne arčiau kaip 0,4 m nuo bet kokios atsiveriančios angos (lango, durų ir pan.) ir ne arčiau kaip 0,6 m nuo vėdinimo sistemos oro paėmimo angų. Atstumas nuo dūmtraukio-ortakio angos iki priešais stovinčio pastato – ne mažesnis kaip 3 m.
DŠK, kurių galingumas iki 12 kW, dūmtraukio-ortakio angos centro atstumas iki virš jo esančios atsiveriančios angos gali būti sumažintas iki 0,2 m.
123. DŠK deginamų dujų išmetami teršalai neturi bloginti gyvenamosios aplinkos oro kokybės. Išmetamų teršalų koncentracija gyvenamojoje aplinkoje neturi būti didesnė kaip higienos normose [8.12, 8.14] nustatytos koncentracijos ribinės vertės. Mažiausias atstumas nuo dujų degimo produktų išmetimo angos iki bet kurios atsiverčiančios angos (langų, durų ir pan.), kai DŠK įrengiami pastatuose, tarp kurių atstumai mažesni kaip 3 m arba kai teršalai išmetami į nepakankamai vėdinamą uždarų kiemų aplinką, turi būti nustatomi atlikus reikiamus teršalų sklaidos skaičiavimus.
124. Dūmtraukio-ortakio angos pėsčiųjų zonoje turi būti įrengtos ne žemiau kaip 1,8 m nuo žemės paviršiaus ir ne žemiau kaip 0,5 m, jei angos išeina į privačią žemės valdą. Angos turi būti apsaugotos nuo užteršimo ir turi atitikti šiuos reikalavimus:
– jei angos atsiveria į pėsčiųjų zoną, ant jų turi būti įrengtas nenuimamas deflektorius, kuris nukreiptų išmetamus degimo produktus į viršų nuo dūmtraukio–ortakio horizontaliosios ašies ne mažesniu kaip 450 kampu;
– minimalus dūmtraukio–ortakio angos aukštis nuo žemės paviršiaus turi būti toks, kad deflektoriaus suformuota degimo produktų srauto ašis būtų ne žemiau kaip 2,2 m virš pėsčiųjų zonos.
125. Patalpose, kuriose įrengiami:
– C tipo DŠK (9.9.3 p.), turi būti varstomas langas;
– B tipo DŠK (9.9.2 p.), turi būti varstomas langas, dūmtraukis, vėdinimo kanalas ir ne mažesnio kaip 100 cm2 ploto grotelės arba tarpas tarp durų ir grindų orui į patalpą patekti.
VI skirsnis. Infraraudonųjų spindulių šildytuvų įrengimas
127. Leidžiama įrengti infraraudonųjų spindulių šildytuvus (toliau – IRSŠ), kurių naudojimas yra įteisintas nustatytąja tvarka [8.27].
128. IRSŠ priklausomai nuo spinduliuojančių paviršių vidutinės temperatūros skirstomi į:
– tamsaus spinduliavimo, kai vidutinė paviršiaus temperatūra yra iki 500 0C;
– šviesaus spinduliavimo, kai vidutinė paviršiaus temperatūra yra didesnė kaip 500 0C.
129. Pastatams šildyti skirti IRSŠ, veikiantys be nuolatinės priežiūros, turi turėti automatinę sistemą, nutraukiančią dujų tiekimą į degiklį, šiam užgesus.
130. Draudžiama įrengti šviesaus spinduliavimo IRSŠ:
– gyvenamosios, mokslo, gydymo paskirties pastatuose [8.4];
– patalpose, kurios priskiriamos Asg, Bsg, Cg kategorijoms pagal sprogimo ir gaisro pavojų [8.2];
– rūsiuose.
Draudžiama įrengti tamsaus spinduliavimo IRSŠ patalpose, kurios priskiriamos Asg ir Bsg kategorijoms pagal sprogimo ir gaisro pavojų [8.2].
Tamsaus spinduliavimo šildytuvai gali būti įrengiami Cg kategorijos pagal sprogimo ir gaisro pavojų patalpose [8.2], kuriose naudojamos, gaminamos, perdirbamos ar kitaip apdorojamos sunkiai degios medžiagos, jei šiose patalpose neišsiskiria arba nesusidaro sprogimui pavojingi dujų, garų, miglos ar dulkių su oru mišiniai, išskyrus sandėlius.
131. Draudžiama įrengti suskystintas dujas naudojančius IRSŠ patalpose, kurios jungiasi su rūsio patalpomis arba kurių grindų altitudė yra žemiau žemės paviršiaus lygio. Jei vienintelis įėjimas į rūsio patalpas yra per suskystintomis dujomis dujofikuotą patalpą, atskirtą sienomis ir durimis (ne liuku), tai rūsio, kaip padidintos rizikos dėl dujų kaupimosi, patalpoje turėtų būti įrengiama priešgaisrinė uždujinimo signalizacija ir automatinis dujų išjungimo vožtuvas pagal 46 p. reikalavimus. Uždujinimo davikliai montuojami 30 cm virš grindų.
132. Minimalus atstumas nuo IRSŠ iki konstrukcijų iš B ir žemesnės grupės statybos produktų turi būti toks, kad, veikiant IRSŠ, konstrukcijų paviršiai neįkaistų daugiau kaip 50 0C. Minimalius atstumus iki konstrukcijų ir atvirosios elektros instaliacijos nurodo IRSŠ gamintojas.
133. Mažiausias leidžiamas IRSŠ įrengimo aukštis turi būti toks, koks nurodytas IRSŠ gamintojo instrukcijoje.
134. Į patalpą, kurioje įrengti IRSŠ, turi patekti grynas oras degimui pagal 79 p. nustatytus reikalavimus. Jei IRSŠ galingumas mažesnis kaip 0,25 kW/m3 patalpos tūrio, reikalavimas grynam orui patekti netaikomas.
137. Jei oro kaita patalpoje, kurioje įrengiami A tipo (9.9.1 p.) IRSŠ, yra ne didesnė kaip 1,5 patalpos tūrio per valandą arba 1 m3 patalpos tūrio tenka daugiau kaip 5 W instaliuoto šiluminio galingumo, turi būti įrengtas papildomas vėdinimas. Vėdinimas privalo užtikrinti oro kaitą ne mažiau kaip 10 m3 per valandą kiekvienam instaliuoto šiluminio galingumo kW. Įrengiant papildomą patalpos vėdinimo sistemą, paduodamas oras turi būti tiekiamas ne degiklių spinduliavimo zonoje. Įrengiant A tipo IRSŠ, oro šalinimo angos turi būti įrengiamos aukščiau šildytuvų, oro kaita patalpose turi būti tokia, kad CO ir NOx koncentracija neviršytų leistinosios, nustatytos normatyviniuose dokumentuose. [8.12, 8.14]
VII skirsnis. Dujinių technologinių įrenginių įrengimas
138. Gamybinės paskirties Dg ir Eg kategorijų pagal sprogimo ir gaisro pavojų [8.2] pastatuose ir patalpose (9.21 p.) leidžiama įrengti dujas deginančius technologinius įrenginius, kurių naudojimas yra įteisintas nustatytąja tvarka.
Dujas deginantys technologiniai įrenginiai gali būti įrengiami Cg kategorijos pagal sprogimo ir gaisro pavojų [8.2] patalpose, kuriose naudojamos, gaminamos, perdirbamos ar kitaip apdorojamos sunkiai užsidegančios medžiagos, jei šiose patalpose neišsiskiria arba nesusidaro sprogimui pavojingi dujų, garų, miglos ar dulkių su oro mišiniai.
139. Minimalus atstumas nuo dujofikuotų technologinių įrenginių iki patalpos sienų turi atitikti 80 p. reikalavimus.
140. Apsauginiai sprogimo vožtuvai turi būti įrengiami pagal technologinio įrenginio gamintojo reikalavimus.
141. Į patalpas, kuriose įrengti dujas deginantys technologiniai įrenginiai, oras degimui tiekiamas pagal 79 p. reikalavimus. Kai technologinio įrenginio galingumas ne didesnis kaip 0,25 kW patalpos vienam kubiniam metrui, papildomas oras degimui į patalpą gali būti netiekiamas.
142. Gamybinės paskirties pastatai ir patalpos (9.21 p.) vėdinamos vadovaujantis tų pastatų projektavimo normų reikalavimais.
Papildomi reikalavimai šiems pastatų bei patalpų vėdinimui netaikomi.
Jei naudojamos suskystintos dujos, turi būti numatytas patalpų vėdinimas pagal Reglamento 48 p. reikalavimus. Langų ar lengvai numetamų konstrukcijų plotas parenkamas įvertinus technologinį procesą. Papildomi reikalavimai patalpoms, kuriose įrengti dujiniai technologiniai įrenginiai, nekeliami.
143. Patalpose, kuriose naudojami dujas deginantys technologiniai įrenginiai, turi būti įrengta patalpų priešgaisrinė uždujinimo signalizacija ir automatinis dujų išjungimo vožtuvas pagal 46 p. reikalavimus.
Leidžiama neįrengti patalpų priešgaisrinės uždujinimo signalizacijos, jei technologinio proceso metu įrenginį nuolat prižiūri personalas ir dujos yra odorizuotos.
144. Dujofikuojamuose technologiniuose įrenginiuose turi būti kontrolės ir matavimo prietaisai matuoti šiuos parametrus:
– dujų slėgį prieš degiklį už paskutinio uždarymo įtaiso ir, jei reikia, betarpiškai prie technologinio įrenginio;
– oro slėgį prieš degiklį už paskutinės reguliavimo sklendės ir, jei reikia, prie ventiliatoriaus;
– praretėjimą pakuroje ir, jei reikia, dūmų jungiamajame vamzdyje prieš sklendę.
145. Dujofikuotuose technologiniuose įrenginiuose turi būti saugumo automatinė sistema, kuri nutrauktų dujų tiekimą į degiklį:
– jei padidėja arba sumažėja degiklyje nustatytas dujų slėgis;
– jei užgęsta liepsna veikiančiame degiklyje;
– jei sumažėja trauka pakuroje (agregatuose su dūmsiurbiais arba inžekciniais degikliais);
– jei sumažėja tiekiamo į degiklius oro slėgis (įrenginiuose su priverstiniu oro tiekimu į degiklį).
Jei dujas deginančio technologinio įrenginio arba degiklio bloko nominalus galingumas ne didesnis negu 5,6 kW, saugumo automatinės sistemos ir patalpų priešavarinės uždujinimo signalizacijos pagal 143 p. galima neįrengti.
Technologiniuose įrenginiuose galima neįrengti veikiančio degiklio užgesimo saugos sistemos, jei dujų sudeginimo technologinis procesas ir eksploatacijos sąlygos užtikrina šių įrenginių saugų veikimą.
146. Jei technologiniam procesui vykti būtinas nuolatinis dujų tiekimas į įrenginį, dujų tiekimo nutraukimas pagal 145 p. reikalavimus gali būti pakeistas šviesos ir garso signalizacija, įspėjančia apie parametrų nukrypimą.
147. Draudžiama prijungti prie bendros vėdinimo sistemos kitas vėdinimo sistemas iš patalpų, kuriose įrengti dujas deginantys įrenginiai.
148. Statinio projektuotojas, įvertinęs technologiją, dujas deginančio įrenginio galingumą ir jo veikimo režimą, sprendžia, ar būtina įrengti papildomą automatinę sistemą, nutraukiančią dujų tiekimą į įrenginį, jei nukrypstama nuo norminių parametrų, kurie neįvardyti 146 p.
149. Leidžiama įrengti Dg ir Eg kategorijų pagal sprogimo ir gaisro pavojų [8.2] gamybinės paskirties patalpose (9.21 p.) dujų slėgio reguliavimo įrenginius, kurių įvadiniame atvamzdyje dujų slėgis būtų ne didesnis kaip 5 bar, o prijungiant prie esamų dujų tiekimo sistemų, – ne didesnis kaip 6 bar (ne daugiau kaip dvi reguliavimo linijas).
Gamybinės paskirties Dg ir Eg kategorijos pagal sprogimo ir gaisro pavojų [8.2] pastatuose ir patalpose (9.21 p.), jei to reikalauja gamybos technologija, leidžiama projektuoti ir įrengti dujų sistemas, kurių slėgis ne didesnis kaip 16 bar.
150. Dujų slėgio reguliavimo įtaisai montuojami arti įvado į dujofikuojamą patalpą, kurioje yra išdėstyti dujas deginantys technologiniai įrenginiai, arba gretutinėse patalpose, kurios sujungtos su technologinių įrenginių patalpa atviromis angomis ir kuriose oras turi keistis tris kartus per valandą.
151. Dujų slėgio reguliavimo įrenginiai turi būti apšviesti ir įrengti taip, kad juos būtų galima lengvai patikrinti ir, jei reikia, pakeisti. Dujų slėgio reguliavimo įrenginio elementai turi būti apsaugoti nuo mechaninių pažeidimų.
152. Minimalus atstumas nuo dujų slėgio reguliavimo įrenginio iki priešais esančios sienos arba įrenginių turi būti ne mažesnis kaip 1,0 m.
VI. INDIVIDUALIŲ BALIONŲ ĮRENGINIŲ IR SUSKYSTINTAS DUJAS
DEGINANČIŲ dujinių PRIETAISŲ ĮRENGIMAS
154. Suskystintas dujas deginantiems dujiniams įrenginiams ir prietaisams dujos gali būti tiekiamos iš:
– individualių balioninių įrenginių;
– grupinių balioninių įrenginių;
– rezervuarinių įrenginių.
155. Individualūs balioniniai įrenginiai montuojami pastatuose arba prie pastato sienų lauke. Montuojant individualius balioninius įrenginius pastate, jie turi būti tose pačiose patalpose, kur sumontuoti prie jų pajungti dujiniai prietaisai. Gyvenamosios paskirties daugiabučių [8.4] ir visuomeninės paskirties [8.3] pastatų, kuriuose įrengiami individualūs balioniniai įrenginiai, aukštingumas gali būti iki 2 aukštų imtinai. Gyvenamosios paskirties ir visuomeninės paskirties pastatų patalpose įrengiamą individualų balioninį įrenginį gali sudaryti ne didesnės kaip 50 l talpos vienas balionas arba ne didesnės kaip 30 l talpos du balionai.
Draudžiama įrengti individualius balioninius įrenginius:
– gyvenamosios paskirties pastatų gyvenamuosiuose kambariuose;
– rūsiuose ir patalpose, jei jų grindų altitudė yra žemiau žemės lygio;
– patalpose, kuriose nėra natūralaus apšvietimo;
– po maitinimo, prekybos, kultūros paskirties pastatų [8.4] patalpomis, kuriose vienu metu gali būti 50 ir daugiau žmonių;
– po mokslo paskirties pastatų [8.4] auditorijomis arba klasėmis;
– po gydymo paskirties [8.4] pastatų palatomis;
– po kitomis patalpomis, kuriose vienu metu gali būti 50 ir daugiau žmonių.
156. Patalpos, kuriose įrengiami suskystintas dujas naudojantys dujiniai prietaisai, turi atitikti V skyriaus reikalavimus.
Draudžiama įrengti suskystintas dujas naudojančius dujinius prietaisus patalpose, kurių išėjimo iš pastato (patalpos) lauko durų vietoje grindų altitudė yra žemiau žemės paviršiaus lygio.
157. Gyvenamosios paskirties (daugiabučiuose) pastatuose [8.4], visuomeninės paskirties pastatuose ir patalpose [8.3] nuo 2005 01 01 draudžiama montuoti individualų balioninį įrenginį be apsauginių vožtuvų, suveikiančių gaisro atveju.
158. Suskystintų dujų balioniniai įrenginiai gamybinėse patalpose turi būti apsaugoti nuo mechaninio pažeidimo, metalo purslų, dujų arba skysčio poveikio, sukeliančio koroziją, ir didesnio kaip 450C įšilimo. Gamybinėse patalpose balioninis įrenginys gali būti ne arčiau kaip 1 m nuo šildymo prietaisų ir ne arčiau kaip 5 m nuo technologinio šilumos šaltinio, kuriame dega ugnis.
Leidžiama įrengti balioninį įrenginį tiesiai prie dujinio prietaiso, jei tai nustatė šio prietaiso gamintojas.
159. Individualūs balioniniai įrenginiai turi būti ne arčiau kaip 0,5 m nuo dujinės viryklės ir ne arčiau kaip 1 m nuo šildymo prietaisų. Jeigu yra ekranas, saugantis individualų balioninį įrenginį nuo įkaitimo, atstumas tarp to įrenginio ir šildymo prietaiso gali būti sumažintas iki 0,5 m. Atstumas tarp individualaus balioninio įrenginio ir ekrano turi būti ne mažesnis kaip 0,1 m.
Jeigu balioninis įrenginys statomas prieš krosnių kūryklos dureles, atstumas tarp jo ir kūryklos turi būti ne mažesnis kaip 2 m.
160. Metalų suvirinimui, pjaustymui skirtų technologinių įrenginių suskystintų dujų slėgį juose nustato gamintojas.
Kilnojamus degiklius ir technologinius įrenginius leidžiama prijungti prie dujotiekio lanksčiomis jungtimis, kurios turi išlaikyti 6 bar slėgį, būti ne ilgesnės kaip 30 m ir sudarytos ne daugiau kaip iš trijų gabalų, sujungtų tarpusavyje specialiomis dvipusėmis įmovomis.
161. Draudžiama pjauti, suvirinti metalus bei naudoti suskystintas dujas kitiems technologiniams tikslams rūsių ir cokolinėse patalpose (jei išėjimo iš patalpos durys yra žemiau už žemės paviršių), taip pat šuliniuose, šachtose ir kituose požeminiuose statiniuose.
162. Oras iš patalpų, kuriose įrengti suskystintas dujas naudojantys technologiniai įrenginiai, turi būti šalinamas taip: 2/3 iš apatinės patalpos dalies ne aukščiau kaip 0,3 m aukštyje nuo grindų ir 1/3 iš viršutinės patalpos dalies, užtikrinant ne mažesnę kaip vienkartinę oro kaitą per valandą.
163. Suskystintomis dujomis dujofikuotų patalpų grindyse negali būti kanalų, uždengiamų angų į rūsio patalpas. Gamybinės paskirties pastatuose arba patalpose (9.21 p.), esant įgilintoms apžiūros ar kitos paskirties duobėms, įrengiama duobių priešgaisrinė uždujinimo signalizacija, avarinė mechaninė ventiliacija ir automatinė sistema, nutraukianti dujų tiekimą. Automatinis dujų išjungimo vožtuvas turi būti įrengtas dujotiekio įvade pastato viduje ar lauke ir apsaugotas nuo kritulių. Uždujinimo davikliai montuojami 30 cm virš grindų, o esant duobėms – 30 cm virš duobės dugno. Priešgaisrinė garsinė uždujinimo signalizacija ir avarinė duobės mechaninė ventiliacija turi suveikti, kai dujų kiekis pasiekia 20% žemutinės dujų sprogimo ribos. Automatinis dujų išjungimo vožtuvas turi suveikti, kai dujų kiekis pasiekia 40% žemutinės dujų sprogimo ribos. Signalizacijos garso ir šviesos signalai įrengiami budėtojo patalpoje arba kitoje su pastato savininku suderintoje vietoje.