LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

N U T A R I M A S

DĖL VALSTYBINĖS ŠVIETIMO STRATEGIJOS 2003–2012 METŲ NUOSTATŲ ĮGYVENDINIMO PROGRAMOS PATVIRTINIMO

2005 m. sausio 24 d. Nr. 82

Vilnius

Įgyvendindama Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700 (Žin., 2003, Nr. 71-3216), 15 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti pridedamą Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų įgyvendinimo programą (toliau vadinama – šiuo nutarimu patvirtinta Programa).

2. Pavesti Švietimo ir mokslo ministerijai:

2.1. iki 2007 m. gegužės 1 d. pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei nutarimo dėl Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų patikslinimo projektą;

2.2. organizuoti ir koordinuoti šiuo nutarimu patvirtintos Programos vykdymą.

3. Nustatyti, kad:

3.1. Šiuo nutarimu patvirtintos Programos įgyvendinimo priemonės vykdomos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžete ir savivaldybių biudžetuose atitinkamoms ministerijoms, institucijoms ir kitiems ūkio subjektams, atsakingiems už nurodytosios Programos vykdymą, patvirtintų bendrųjų asignavimų, Valstybės investicijų programos lėšų ir kitų teisėtai įgytų lėšų.

3.2. Valstybės lėšos šiuo nutarimu patvirtintai Programai vykdyti patikslinamos ir numatomos pagal šalies finansines galimybes, rengiant atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą ir Valstybės investicijų programą.

Ministras Pirmininkas                                                             Algirdas Brazauskas

Švietimo ir mokslo ministras                                                     Remigijus Motuzas

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2005 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 82

VALSTYBINĖS ŠVIETIMO STRATEGIJOS 2003–2012 METŲ NUOSTATŲ

ĮGYVENDINIMO PROGRAMA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų įgyvendinimo programa (toliau vadinama – ši Programa) parengta įgyvendinant Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimą Nr. IX-1700 „Dėl Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų“ (Žin., 2003, Nr. 71-3216).

2. Šios Programos paskirtis – išryškinti tolesnės Lietuvos švietimo reformos strategines kryptis, numatyti jų įgyvendinimo priemones ir išteklius iki 2008 metų numatomo Valstybinės švietimo strategijos 2003-2012 metų nuostatų patikslinimo, apibrėžti tikėtinus reformos rezultatus konkrečiais rodikliais.

3. Ši Programa parengta atsižvelgiant į Valstybės ilgalaikės raidos strategiją, patvirtintą Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. IX-1187 (Žin., 2002, Nr. 113-5029), Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 metų ilgalaikę strategiją, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 853 (Žin., 2002, Nr. 60-2424), Lietuvos 2004–2006 metų bendrąjį programavimo dokumentą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu Nr. 935 (Žin., 2004, Nr., 123-4486), Europos mokymosi visą gyvenimą memorandumą, Europos užimtumo strategiją, 1999 metų Bolonijos deklaraciją, Europos Komisijos iškeltus svarbiausius Europos Sąjungos valstybių narių švietimo plėtotės iki 2010 metų siekinius ir kitus dokumentus.

4. Skiriami du šios Programos įgyvendinimo etapai. Pirmasis etapas apima 2003–2007 metus. Šio etapo priemonės ir rodikliai suplanuoti smulkiau. Antrasis etapas apima 2008–2012 metus, jame apibrėžti tik pagrindiniai numatomi darbai. Šios Programos priede pateikiamas jos priemonių planas.

5. Pagrindinė šios Programos vykdymą organizuojanti ir koordinuojanti institucija – Švietimo ir mokslo ministerija. Pagrindiniai partneriai – Finansų ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Kultūros ministerija, Ūkio ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Žemės ūkio ministerija, apskričių viršininkai, savivaldybės ir kiti. Vykdant šią Programą, bus bendradarbiaujama su Generaline prokuratūra, Pramonės, prekybos ir amatų rūmais, Žemės ūkio rūmais, Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos verslo darbdavių konfederacija, Tautinių mažumų ir išeivijos departamentu prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos mokslo taryba, Studijų kokybės vertinimo centru, Rektorių konferencija, aukštosiomis mokyklomis, Pedagogų profesinės raidos centru, mokytojų švietimo centrais. Tikimasi, kad mokyklų bendruomenės ir visos suinteresuotos visuomenės grupės aktyviai prisidės prie Valstybinės švietimo strategijos 2003-2012 metų nuostatų įgyvendinimo.

II. BŪKLĖS ANALIZĖ

6. Iki šiol vykdytos švietimo reformos pagrindinės stiprybės:

6.1. Ligšiolinė švietimo reforma turėjo konceptualų pagrindą – Lietuvos švietimo koncepciją, kuriai 1992 m. spalio 22 d. pritarė Lietuvos švietimo taryba. Lietuvos švietimo koncepcija apibrėžia iki šiol aktualias bendrąsias švietimo Lietuvoje vertybines nuostatas, principus ir tikslus. Ji buvo puikiai įvertinta Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ekspertų kaip iškiliausias Rytų ir Vidurio Europos švietimo reformos dokumentas. Pagrindinės Lietuvos švietimo koncepcijos principinės nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2003, Nr. 63-2853), Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatose. Susiklosčiusią švietimo strateginio planavimo tradiciją sustiprino šalyje vykdoma viešojo valdymo pertvarka, pastaruoju metu plėtojama švietimo būklės stebėsena, nacionaliniai ir tarptautiniai lyginamieji tyrimai.

6.2. Lietuvos švietimo sistema tapo lankstesnė ir atviresnė: atsirado naujų mokyklų tipų (gimnazijos, jaunimo mokyklos, mokyklos-darželiai, kolegijos ir kita), iki dešimtosios klasės pratęsta pagrindinio išsilavinimo programa, įvestas profilinis mokymasis, suformuoti 4 pakopų profesinis mokymas ir 3 pakopų universitetinės studijos, pradėta plėtoti mokyklų savivalda ir t. t.

6.3. Atskirais aspektais pagerėjo teikiamo išsilavinimo kokybė: atnaujintas ugdymo turinys, įvesti nauji arba išplėtoti modernūs mokymo dalykai (informatika, pilietinis ugdymas, tikyba, etika ir kita), numatytos bendriausios ugdymo individualizavimo galimybės, įvykdyta egzaminų reforma, mokytojų atestacijos sistema davė impulsą tobulinti mokytojų kvalifikaciją ir t. t.

6.4. Tam tikra prasme padidėjo mokymosi galimybės ir prieinamumas: pagrindinio ugdymo iki dešimtosios klasės programa ir jaunimo mokyklos sulaikė dalį jaunimo nuo neapgalvoto žingsnio – per anksti nutraukti mokymąsi, o neuniversitetinės aukštosios studijos suteikė jaunimui daugiau galimybių siekti aukštojo išsilavinimo, atsirado privačių mokyklų ir t. t.

7. Pagrindinės švietimo reformos silpnybės:

7.1. Vyriausybių kaita lėmė tam tikrą švietimo reformos netolygumą ir nekoordinuotumą: beveik nepakito mokytojų rengimas, neišplėtotos suaugusiųjų mokymosi galimybės, smarkiai vėlavo finansavimo ir mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo reforma, silpnos švietimo sistemos grandžių tarpusavio jungtys, neįvyko didesnių švietimo valdymo permainų.

7.2. Visuomenės pilietinės brandos lygio nepakako, kad reforma būtų atviresnė: per mažai buvo įtraukiama visuomenė, neišplėtota mokyklų savivalda ir regioninė švietimo politika, universitetai nutolo nuo realių visuomenės poreikių tenkinimo, menkos sąsajos su kitomis krašto reformomis, ugdymosi turinio kaita atsiliko nuo krašto ir globalių permainų spartos.

7.3. Per mažai rūpintasi lygių galimybių puoselėjimu: vis dar nelygios privalomojo mokymosi starto, pasirengimo mokytis mokykloje galimybės, nemažai vaikų praranda mokymosi motyvaciją, nes ugdymas nepakankamai individualizuojamas, neišplėtota parama vaikui ir mokyklai, esama saugaus gyvenimo mokykloje spragų.

7.4. Žemas šalies ūkio produktyvumas (bendrasis vidaus produktas vienam gyventojui) lėmė tai, kad švietimo reforma ir mokyklos nuolat stokojo finansinių ir materialinių išteklių.

8. Valstybinės švietimo strategijos 2003-2012 metų nuostatose neapsiribota vien praeityje iškilusiomis problemomis: stengtasi kartu išryškinti dabarties pasaulio ir Lietuvos patiriamus pokyčius, numatyti švietimo atsaką į iššūkius, kurių kiekvienas atveria švietimui tam tikrų galimybių, bet gali sukelti ir grėsmių:

8.1. Pilietiniu ugdymu, visuomenės įtraukimu į švietimo problemų nagrinėjimą ir permainų planavimą, atskaitomybe visuomenei siekiama prisidėti prie Lietuvos kartu su įgyta nepriklausomybe ir laisve prisiimto įsipareigojimo kurti demokratinę visuomenę.

8.2. Globalizacijos akivaizdoje Lietuvos švietimui tenka pareiga pasirūpinti migruojančių šeimų vaikų švietimu, pasiekti, kad šalies švietimo kokybė atitiktų pasaulinį lygį, apskritai – pareiga ugdyti atsakingus vieningo pasaulio (pirmiausia – Europos) piliečius, asmenybes, pajėgias kelti krašto kultūrą.

8.3. Žinių gausa, informacinių ir komunikacinių technologijų plėtra atveria mūsų šalies gyventojams sunkiai aprėpiamas galimybes pasinaudoti pasauliniais žinių ištekliais, tačiau švietimas turi prisiimti atsakomybę parengti žmogų savarankiškai mokytis, kad jis gebėtų atsirinkti vertingiausią informaciją racionaliais būdais ir naudojantis naujausiomis technologijomis.

8.4. Apskritai būtina didinti Lietuvos gyventojų gebėjimus prisitaikyti sparčios kaitos sąlygomis, mokėti įvertinti savo galimybes ir surasti savo nišą atviroje konkurencingoje rinkoje, sudaryti sąlygas mokytis visą gyvenimą, puoselėti savo bendrąją kompetenciją, kurios reikia kiekvienoje darbo vietoje.

8.5. Laisva šalis atveria galimybes pasirūpinti savimi, tačiau ne visus lydi vienoda sėkmė, todėl švietimo srityje būtina mokyti solidarumo, ugdyti pareigą matyti socialiai ne tokius saugius bendrapiliečius, rūpintis lygiomis galimybėmis, socialiniu teisingumu, kad visi jaustų valstybės pastangas padėti kiekvienam atsitiesti, įsilieti į prasmingai ir savarankiškai savo gyvenimą tvarkančių, produktyviai kuriančių žmonių visuomenę.

III. STRATEGINIAI TIKSLAI IR PRIORITETINĖS KRYPTYS

9. Remiantis atlikta analize, 2003–2012 metais keliami šie bendrieji strateginiai švietimo plėtotės tikslai:

9.1. sukurti veiksmingą ir darnią, atsakingu valdymu, tikslingu finansavimu ir racionaliu išteklių naudojimu grindžiamą švietimo sistemą;

9.2. išplėtoti tęstinę, mokymąsi visą gyvenimą laiduojančią, prieinamą ir socialiai teisingą švietimo sistemą;

9.3. užtikrinti švietimo kokybę, atitinkančią tiek atviroje pilietinėje visuomenėje ir rinkos ūkyje gyvenančio asmens, tiek dabarties pasaulio visuomenės poreikius.

10. Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatose numatytos bendrųjų tikslų įgyvendinimo priemonės šioje Programoje sugrupuotos pagal šias 5 prioritetines kryptis:

10.1. Pirmoji kryptis – valdymo tobulinimas. Čia bus įgyvendinti kokybės vadybos principai, numatantys perėjimą prie tolygiai paskirstytos atsakomybės ir atskaitomybės, pagrįstos racionaliai ir skaidriai planuojamais ir skirstomais finansiniais ištekliais. Didžiausios vertybės – atvira pilietinė visuomenė, skaidrumas, veiksmingumas.

10.2. Antroji kryptis – infrastruktūros tobulinimas. Tobulinant infrastruktūrą, bus racionalizuotas teikiamų švietimo paslaugų tinklas, išplėtotos naujos švietimo paslaugos ir švietimo sistemos jungtys. Didžiausios vertybės – mokymasis visą gyvenimą, mokymosi prieinamumas, socialinis teisingumas.

10.3. Trečioji kryptis – paramos tobulinimas. Čia daugiausia dėmesio bus skiriama socialiai teisingų, lygių švietimo galimybių puoselėjimui: įvairios visuotinės ir kriterinės individualios paramos mokiniams puoselėjimui, materialinės, psichologinės ir kitokios pagalbos mokyklai organizavimui. Didžiausios vertybės – socialinis teisingumas, mokymosi prieinamumas, kokybė.

10.4. Ketvirtoji kryptis – turinio tobulinimas. Bus padidinta mokymosi ir studijų turinio atitiktis darbo rinkos žinių visuomenėje poreikiams, sustiprintas socialinių, informacinių, komunikacinių ir kitų bendrųjų gebėjimų visuotinis ugdymas, mokymasis bus individualizuotas pagal asmens poreikius, gebėjimus, bus subalansuotas mokymosi krūvis. Didžiausios vertybės – kokybė, kontekstualumas, socialinis teisingumas.

10.5. Penktoji kryptis – personalo tobulinimas. Personalo rengimo pertvarka reorganizuos pedagogų rengimą ir kvalifikacijos tobulinimą, sukonkretins reikalavimus pedagogams, organizuos naują pedagogų kompetencijos ir jos tobulinimo vertinimo sistemą. Taip pat bus imtasi priemonių mokyklų vadovų kvalifikacijai tobulinti. Didžiausios vertybės – kokybė, kontekstualumas, veiksmingumas.

IV. STEBĖSENA IR LAUKIAMI REZULTATAI

11. Šios Programos įgyvendinimo stebėseną vykdo Švietimo ir mokslo ministerija ir vertina ją pagal šiuos rodiklius:

11.1. Pagrindiniai bendrieji šios Programos stebėsenos rodikliai ir siekiai:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis
	metai	reikšmė	2007 metai	2012 metai
R1. Bent pagrindinį išsilavinimą įgijusių 18 metų asmenų dalis, procentais	2001	93	94	95
R2. Bent vidurinį išsilavinimą įgijusių 22 metų asmenų dalis, procentais	2003	79,3	85	90
R3. Aukštąjį išsilavinimą įgijusių 30–34 metų asmenų dalis, procentais	2003	25	50	60
R4. Pagrindinį išsilavinimą turinčių nesimokančių 18–24 metų asmenų dalis, procentais	2002	14,35	12	9
R5. Per 15 metų renovuotų bent už 1 mln. litų švietimo įstaigų dalis, procentais	2003	8	20	70
R6. Kompiuterius naudojančių 25-64 metų asmenų dalis, procentais	2001	~=42(e)	55	85
R7. Prisijungusių prie interneto mokyklų dalis, procentais	2003	40	70	98
R8. Asociacijų ir savivaldos institucijų veikloje dalyvaujančių 18-24 metų asmenų dalis, procentais	2003	~=30(e)	40	60

__________________

(e) – ekspertinis įvertinimas (pagal tyrimą „Skaitmeninė Lietuva 2001“ 15–74 metų asmenims ir kita).

11.2. Valdymo tobulinimo stebėsenos pagrindiniai rodikliai ir siekiai:

Pagrindinis rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis
	metai	reikšmė	2007 metai	2012 metai
R1.1. Mokyklų, kurių steigėja yra tik Švietimo ir mokslo ministerija, skaičius, vienetais	2003	137	15	5
R1.2. Aukštųjų mokyklų, pertvarkytų pagal naują teisinę bazę dėl aukštųjų mokyklų tarybų ir vidinės struktūros, dalis, procentais	2003	0	100	100
R1.3a. Vienam pradinio, pagrindinio arba vidurinio ugdymo programos mokiniui tenkanti mokymo lėšų suma, tūkst. litų	2003	1,4	2	2,2
R1.3b. Vienam pirminio profesinio mokymo mokiniui tenkanti profesinio mokymo lėšų suma, tūkst. litų	2003	1,6 (e)	2	2,2
R1.3c. Vienai studijų vietai tenkanti biudžeto lėšų suma, tūkst. litų	2003	4,3	5,6	6,3
R1.4. Privačios išlaidos švietimo įstaigoms, mln. litų	2003	50	150	200
R1.5. Švietimo ir valstybinio sektoriaus darbuotojų vidutinių atlyginimų santykis	2003	0,8	1	1
R1.6. Viešosiose konsultacijose dalyvaujančių nevyriausybinių organizacijų skaičius	2003	11	15	17
R1.7. Švietimo ir mokslo ministro patvirtinto reguliariai matuojamų rodiklių sąrašo dalis, procentais	2003	nėra sąrašo	100	100

______________

(e) – ekspertinis įvertinimas.

11.3. Infrastruktūros tobulinimo stebėsenos rodikliai ir siekiai:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis
	metai	reikšmė	2007 metai	2012 metai
R2.1. Mokinių, kurie mokosi pagal Tarptautinės standartizuotos švietimo klasifikacijos (toliau vadinama – ISCED) 3–7 lygmenų akredituotas ugdymo programas, dalis, procentais	2003	5	50	100
R2.2. Mokinių, kurie mokosi pagal technologinio profilio ir profesinio rengimo programas (ISCED 3 lygmens), dalis, procentais	2003	30	45	50
R2.3. 25-64 metų žmonių, kurie mokėsi paskutines 4 savaites (mokymosi visą gyvenimą lygis), dalis, procentais	2003	4,5	8,5	15
R2.4a. Darbo biržoje registruotų pirminio profesinio mokymo absolventų dalis, procentais	2003	14	12	10
R2.4b. Darbo biržoje registruotų aukštojo mokslo absolventų dalis, procentais	2002	8,8	6	3
R2.5. Valstybinių aukštųjų mokyklų, kuriose studijuoja mažiau kaip 5 tūkst. studentų, skaičius, vienetais	2003	20	19	15
R2.6a. Mokinių, tenkančių vienam mokytojui (ISCED 1), skaičius, vienetais	2001	16,9	17	17,5
R2.6b. Mokinių, tenkančių vienam mokytojui (ISCED 2 ir 3), skaičius, vienetais	2001	12	12,1	12,5
R2.7. Mokinių, kurių kelionės į mokyklą ir iš jos laikas neviršija normos, dalis, procentais	2003	75 (e)	80	90
R2.8. Seniūnijų, turinčių nuotolinio mokymosi paslaugų centrą, dalis, procentais	2003	20 (e)	70	100

_______________

(e) – ekspertinis įvertinimas (pagal 2003 metų vežimo mokytis tyrimą neatsižvelgiant į tai, ar mokykla yra artimiausia, ir kita).

11.4. Paramos tobulinimo stebėsenos rodikliai ir siekiai:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis
	metai	reikšmė	2007 metai	2012 metai
R3.1. Švietimo įstaigose ugdomų 1-6 metų vaikų dalis, procentais	2002	44	49	60
R3.2. Švietimo įstaigose ugdomų 5-6 metų vaikų dalis, procentais	2002	76	87	90
R3.3. 1-6 metų vaikus auginančių ir švietimo pagalbą gaunančių šeimų dalis, procentais	2003	2	20	25
R3.4. Vaikų, tenkančių vienam slaugytojui švietimo įstaigoje, skaičius, vienetais	2003	1720	800	700
R3.5. Privalomojo ugdymo programų nesimokančių 7–16 metų vaikų dalis, procentais	2003	0,7	0,3	0,2
R3.6. Mokinio krepšelyje integruotų specialiųjų poreikių vaikams numatytų lėšų didinimo koeficientas, procentais	2003	10	20	40

11.5. Turinio tobulinimo stebėsenos rodikliai ir siekiai:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis
	metai	reikšmė	2007 metai	2012 metai
R4.1. Po vidurinio ugdymo programos išlaikančių kompiuterinio raštingumo įskaitą mokinių dalis, procentais	2003	18	80	90
R4.2. Mokinių, pasiekusių ne aukštesnį kaip I lygmenį pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos Tarptautinės mokinių vertinimo programos (toliau vadinama – OECD PISA) tyrimus, dalis, procentais	2000	30 (e)	25	20
R4.3a. VIII klasės mokinių, pasiekiančių lietuvių kalbos pagrindinį ir aukštesnįjį lygmenį, dalis, procentais	2003	57	65	69
R4.3b. VIII klasės mokinių, pasiekiančių matematikos pagrindinį ir aukštesnįjį lygmenį, dalis, procentais	2003	52,8	60,8	64,8
R4.3c. VIII klasės mokinių, pasiekiančių gamtos mokslų pagrindinį ir aukštesnįjį lygmenį, dalis, procentais	2003	63,3	71,3	76,3
R4.3d. VIII klasės mokinių, pasiekiančių socialinių mokslų pagrindinį ir aukštesnįjį lygmenį, dalis, procentais	2003	59,5	67,5	71,5
R4.4. Vidutinis užsienio kalbų, kurių mokosi vienas vidurinio ugdymo programos (ISCED 3) mokinys, skaičius, vienetais	2003	1,56	1,6	1,64
R4.5. Įsidarbinusiųjų pagal įgytą profesinę kvalifikaciją per metus po jos įgijimo dalis, procentais	2003		55	60
R4.6. Matematikos, gamtos mokslų arba technologijų specialybes aukštosiose mokyklose įgijusių 20-29 metų moterų skaičius, vnt./1000-čiui	2001	10,6	12	13,5
R4.7. Pagal tarptautinius susitarimus ir programas atvykstančių į Lietuvą ir išvykstančių iš Lietuvos studentų skaičiaus santykis	2003	1/10	1/5	1/2
R4.8. Asmenų, kurie mokosi neakivaizdinių, vakarinių studijų forma, dalis, procentais	2003	34,9	40	45

_________________

(e) – ekspertinis įvertinimas (pagal Latvijos Respublikos rezultatus; pagal neišsamius 2002 ir 2003 metų duomenis).

11.6. Personalo tobulinimo stebėsenos rodikliai ir siekiai:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis
	metai	reikšmė	2007 metai	2012 metai
R5.1. Tinkamą kvalifikaciją turinčių mokytojų dalis, procentais	2003	70	90	95
R5.2. Pedagogų, psichologų ir bibliotekininkų, tobulinusių kvalifikaciją per metus, dalis, procentais	2003	60	80	80
R5.3. Atestuotų mokyklų vadovų dalis, procentais	2003	70	80	90
R5.4. Mokyklų vadovų, tobulinusių kvalifikaciją per metus, dalis, procentais	2003	70	80	90
R5.5. Akredituotų po tarptautinės ekspertizės pedagoginių studijų programų Lietuvoje dalis, procentais	2003	0	40	70

V. FINANSAVIMAS

12. Šios Programos priemonių plane numatytoms priemonėms finansuoti naudojamos Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ir kitos teisėtai įgytos lėšos.

______________

Valstybinės švietimo

strategijos 2003–2012

metų nuostatų

įgyvendinimo programos

priedas

VALSTYBINĖS ŠVIETIMO STRATEGIJOS 2003–2012 METŲ NUOSTATŲ

ĮGYVENDINIMO PROGRAMOS

PRIEMONIŲ PLANAS

Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatos	Įgyvendinimo tikslai, uždaviniai, priemonės (projektai) ir rodikliai	Rodiklių reikšmės arba preliminarus lėšų poreikis atitinkamais metais						Atsakingi vykdytojai
		2003	2004	2005	2006	2007	iki 2012
I KRYPTIS. VALDYMO TOBULINIMAS
Remiantis subsidiarumo principu, decentralizuoti ir dekoncentruoti valdymą	1. Laikantis subsidiarumo, decentralizavimo ir dekoncentravimo principų, susitarti dėl švietimo valdymo subjektų atsakomybės ir atskaitomybės
	Rodiklis R1.1. Mokyklų, kurių steigėja yra tik Švietimo ir mokslo ministerija, skaičius, vienetais	137	123	67	40	15	5
	Rodiklis R1.2. Aukštųjų mokyklų, pertvarkytų pagal naują teisinę bazę dėl aukštųjų mokyklų tarybų ir vidinės struktūros, dalis, procentais	0	0	10	60	100	100
		lėšų poreikis, mln. litų:
Perskirstyti ir aiškiai apibrėžti valstybės, savivaldybių ir mokyklų funkcijas, galias, įsipareigojimus, atsakomybę ir atskaitomybę, bendradarbiavimo tvarką; laipsniškai atsisakyti Švietimo ir mokslo ministerijai nebūdingų funkcijų, tačiau sustiprinti valstybės atsakomybę už bendrąjį vadovavimą švietimo srities tobulinimui (svarbiausi reikalavimai, kokybės, prieinamumo, socialinio teisingumo užtikrinimas,	1.1. Parengti ir įgyvendinti teisės aktus, kuriais būtų fiksuotas valdymo lygmenų susitarimas dėl visų konkrečių atsakomybių skyrimo iš apačios aukštesniems valdymo lygmenims ir atskaitomybės žemyn, įvertintos dabartinės atsakomybių vykdymo išlaidos, lėšos perskirstytos pagal naujas atsakomybes, atitinkamai pakeisti teisės aktai, pakeistas įstaigų pavaldumas ir t. t. Įvertinti ir atnaujinti valdymo lygmenų susitarimą			0,05	0,05	-	0,1	Švietimo ir mokslo ministerija, apskričių viršininkai, savivaldybės
kokybės vertinimas ir visuomenės informavimas); sustiprinti savivaldybių atsakomybę už švietimo prieinamumą ir kokybę jos teritorijoje; savivaldybėms ir apskritims perduoti atsakomybę už bendrąjį lavinimą, profesinį mokymą, specialųjį ugdymą, tęstinį suaugusiųjų mokymąsi; išplėsti mokyklų savarankiškumą, užtikrinti veiklos skaidrumą, įpareigoti sudaryti sutartis su mokiniais ir (ar) tėvais, prisiimti atsakomybę už kiekvieno mokinio ugdymo kokybę; įtvirtinti realų finansinį mokyklų savarankiškumą ir skaidrią finansinę atskaitomybę; finansiškai pagrįsti švietimo naujoves, susijusias su naujų funkcijų atsiradimu arba jų perskirstymu
Sustiprinti aukštųjų mokyklų atsakomybę už studijų kokybę, stiprinti ryšį su darbo rinka, regionų ekonomine plėtra; didinti aukštųjų mokyklų atskaitomybę visuomenei laikantis racionalios pusiausvyros tarp mokyklų autonomijos ir atskaitomybės	1.2. Įteisinti universitetų fakultetų kūrimą pagal studijų sritis (tos pačios srities studijos vyks viename fakultete)			vykdymo pradžia	-	-	-	Švietimo ir mokslo ministerija
	1.3. Įteisinti naują aukštosios mokyklos tarybos sandarą (pačios mokyklos atstovai turi sudaryti mažumą) ir pagrindines jos funkcijas (strategijos tvirtinimas, vidinės struktūros nustatymas; rektoriaus rinkimai, personalo parinkimo strategijos nustatymas) laikantis pagrindinių padalinių vadovų skyrimo pagal jų kompetenciją principo							Švietimo ir mokslo ministerija
	Iš viso (1)			0,1	0,1	0	0,1
	2. Suderinti švietimo finansines reikmes su šalies galimybėmis
	2.1. Sudaryti prielaidas didinti švietimo finansavimą ir jį decentralizuoti
	Rodiklis R1.3a. Vienam pradinio, pagrindinio arba vidurinio ugdymo programos mokiniui tenkanti mokymo lėšų suma, tūkst. litų	1,4	1,6	1,8	1,9	2	2,2
	Rodiklis R1.3b. Vienam pirminio profesinio mokymo mokiniui tenkanti profesinio mokymo lėšų suma, tūkst. litų	1,6 (e)	1,6	1,8	1,9	2	2,2
	Rodiklis R1.3c. Vienai studijų vietai tenkanti biudžeto lėšų suma, tūkst. litų	4,3	4,3	5,1	5,4	5,6	6,3
	Rodiklis R1.4. Privačios išlaidos švietimo įstaigoms, mln. litų	50	75	100	125	150	200
		lėšų poreikis, mln. litų:
Panaudoti privatų kapitalą; taikyti finansines priemones privačioms investicijoms į švietimą skatinti, įteisinti mokesčių lengvatas, kad būtų skatinama investuoti į mokymą ir mokymąsi. Laikomasi nuostatos šalies mastu kasmet skirti švietimo reikmėms tiek lėšų, kad jos sudarytų ne mažiau kaip 6 procentus šalies bendrojo vidaus produkto (toliau vadinama – BVP)	2.1.1. Parengti metodikos, leidžiančios nustatyti švietimui skiriamas realias lėšas, projektą ir pateikti jį Lietuvos Respublikos Vyriausybei			vykdymo pradžia	-	-	-	Švietimo ir mokslo ministerija, Finansų ministerija
	Iš viso (2.1)			0	0	0	0
	2.2. Tobulinti švietimo finansavimo tvarką
	Rodiklis R1.5. Švietimo ir valstybinio sektoriaus darbuotojų vidutinių atlyginimų santykis	1	0,8	0,85	0,9	1	1
		lėšų poreikis, mln. litų:
Laipsniškai įgyvendinti visose švietimo grandyse lėšų paskui mokinį principą	2.2.1. Parengti, patvirtinti ir įgyvendinti neformaliojo ugdymo krepšelio metodiką			0,02	0,02	-	-	Švietimo ir mokslo ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
	2.2.2. Parengti, patvirtinti ir įgyvendinti profesinio mokymo lėšų mokiniui paskirstymo metodiką			0,01	-	-	-	Švietimo ir mokslo ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
Įvesti mišrią – etatinę ir valandinę – mokytojų darbo užmokesčio sistemą; didinti dėstytojų ir mokytojų atlyginimus, siekti, kad mažiausias jų atlyginimas viršytų vidutinį valstybės sektoriaus darbuotojų atlyginimą	2.2.3. Įgyvendinti mokytojų etatinio darbo apmokėjimo modelį			24,3	72,9	121, 5	616, 7	Švietimo ir mokslo ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
	2.2.4. Didinti dėstytojų atlyginimus			38	-	13	92	Švietimo ir mokslo ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
	Iš viso (2.2)			62,3	72,9	134, 5	708, 7
	2.3. Įdiegti visais švietimo lygmenimis atvirą subalansuotą strateginį planavimą ir lėšų paskirstymą
	Rodiklis R1.6. Viešosiose konsultacijose dalyvaujančių nevyriausybinių organizacijų skaičius	11	14	14	15	15	17
		lėšų poreikis, mln. litų:
Visais švietimo lygmenimis įdiegti strateginį planavimą; pereiti prie valstybės, savivaldybių ir Europos socialinio fondo (toliau vadinama – ESF) lėšomis grindžiamo programinio švietimo finansavimo skirstant lėšas pagal patvirtintus prioritetus ir metodiką vietos, regiono ir valstybės lygiais	2.3.1. Tobulinti visų švietimo lygmenų vadybininkų gebėjimus (įskaitant išlaidų planavimo įgūdžius)			0,05	0,1	0,2	0,3	Švietimo ir mokslo ministerija, apskričių viršininkai, savivaldybės
Stiprinti visuomenės įtaką švietimo sistemai politinius ir administracinius sprendimus priimant konsultuojantis ir derinant su socialiniais partneriais bei įdiegiant atskaitomybę visuomenei; skatinti nevyriausybinių organizacijų ir įvairių neformalių susivienijimų veiklą seniūnijose, savivaldybėse ir apskrityse siekiant įtvirtinti vietos žmonių ir institucijų bendros atsakomybės už vaikų ugdymą nuostatą; stiprinti ir plėtoti mokyklos ir vietos bendruomenės sąveiką	2.3.2. Sukurti ir palaikyti viešųjų konsultacijų sistemą			0,1	0,15	0,15	0,75	Švietimo ir mokslo ministerija, apskričių viršininkai, savivaldybės
	Iš viso (2.3)			0,15	0,3	0,4	1,1
	Iš viso (2)			62,5	73,2	134, 9	709, 8
Visais švietimo lygmenimis įdiegti šiuolaikinę savęs įvertinimo ir išorinio vertinimo kultūrą	3. Sukurti strateginiam planavimui ir atskaitomybei reikalingą švietimo stebėsenos visais lygmenimis sistemą
	Rodiklis R1.7. Švietimo ir mokslo ministro patvirtinto reguliariai matuojamų rodiklių sąrašo dalis, procentais	nėra sąrašo	30	50	70	100	100
		lėšų poreikis, mln. litų:
Sukurti švietimo informacinę sistemą, laiku teikiančią informaciją, kurios reikia visiems švietimo lygmenims ir socialiniams partneriams, o politinius sprendimus grįsti patikima ir išsamia informacija bei analize; pagerinti psichologinį, socialinį, mokslinį, kultūrinį, medicininį švietimo aprūpinimą	3.1. Įgyvendinti švietimo valdymo informacinės sistemos (toliau vadinama – ŠVIS) ir politikos analizės priemones (Mokyklų tobulinimo programos (toliau vadinama – MTP) B1 ir B2 dalys)			0,4	0,3	0,2	-	Švietimo ir mokslo ministerija
	3.2. Įdiegti Lietuvos mokslo ir studijų sistemos informacinę sistemą (toliau vadinama – LieMSIS)	lėšos planuojamos IV krypties priemonėje 1.1.5, kuri aprėpia ir sistemą LieMSIS						Švietimo ir mokslo ministerija
Reguliariai užsakyti ir vykdyti įvairių švietimo sričių būklės tyrimus, Lietuvai nuosekliai dalyvauti atliekant tarptautinius lyginamuosius švietimo tyrimus. Sukurti veiksmingą švietimo tyrimų finansavimo tvarką, užtikrinti tyrimų rezultatų sklaidą ir tyrėjų atskaitomybę visuomenei	3.3. Dalyvauti tarptautiniuose lyginamuosiuose tyrimuose: Tarptautinėje mokinių vertinimo programoje (toliau vadinama – PISA), Tarptautiniame lyginamajame skaitymo gebėjimų tyrime (toliau vadinama – PIRLS), Tarptautiniame tyrime „Informacijos technologija mokyklose“ (toliau vadinama – SITES), Tarptautiniame matematikos ir gamtos mokslų tyrime (toliau vadinama – TIMSS) ir kituose			0,42	0,6	0,3	3	Švietimo ir mokslo ministerija
	3.4. Sukurti reguliariai vykdomų nacionalinių švietimo būklės stebėsenos tyrimų sistemą			0,23	0,2	0,5	2	Švietimo ir mokslo ministerija
Sukurti valstybinę mokinių pasiekimų tyrimų sistemą, naudojamą švietimui tobulinti šalies mastu, regionuose ir mokyklose	3.5. Įgyvendinti mokinių pasiekimų tyrimų sistemos darbus (MTP B3 dalis)			0,2	-	-	-	Švietimo ir mokslo ministerija
	3.6. Plėtoti mokinių pasiekimų nacionalinius tyrimus			-	0,2	0,2	0,2	Švietimo ir mokslo ministerija
Dalį švietimo priežiūros ir inspektavimo funkcijų laipsniškai pakeisti mokyklų audito (savęs įvertinimo ir išorinio vertinimo) sistema, kurios pagrindinis tikslas – gerinti švietimo kokybę ir veiksmingumą	3.7. Įgyvendinti vidaus ir išorės audito metodikos diegimo priemones (MTP B4 dalis ir kita)			0,4	0,2	0,1	-	Švietimo ir mokslo ministerija
	Iš viso (3)			1,7	1,5	1,3	5,2
	Iš viso (I kryptis. Valdymo tobulinimas)			64	75	136	715
II KRYPTIS. INFRASTRUKTŪROS TOBULINIMAS
	1. Plėtoti švietimo paslaugų sistemą
	Rodiklis R2.1. Mokinių, kurie mokosi pagal Tarptautinės standartizuotos švietimo klasifikacijos (toliau vadinama – ISCED) 3–7 lygmenų akredituotas ugdymo programas, dalis, procentais	5	20	30	40	50	100
	Rodiklis R2.2. Mokinių, kurie mokosi pagal technologinio profilio ir profesinio rengimo programas (ISCED 3 lygmens) dalis, procentais	30	30	35	40	45	50
	Rodiklis R2.3. 25 – 64 metų žmonių, kurie mokėsi paskutines 4 savaites (mokymosi visą gyvenimą lygis), dalis, procentais	4,5	4,5	5	6,5	8,5	15
	Rodiklis R2.4a. Darbo biržoje registruotų pirminio profesinio mokymo absolventų dalis, procentais	14	14	13,5	13	12	10
	Rodiklis R2.4b. Darbo biržoje registruotų aukštojo mokslo absolventų dalis, procentais	8,8*	8	7,5	7	6	3
		lėšų poreikis, mln. litų:
Pereiti prie lanksčiomis programomis ir jų moduliais, o ne uždarais mokyklų tipais grindžiamos struktūros; padidinti mokinių mobilumą renkantis įvairius mokyklų tipus ir programas; išplėtoti bendrojo lavinimo, profesinių ir ypač aukštųjų mokyklų tęstinio mokymosi paslaugas jaunimui ir suaugusiesiems; parengti tiek formalaus, tiek neformalaus švietimo programų ir modulių akreditavimo tvarką	1.1. Parengti, patvirtinti ir įgyvendinti programomis ir moduliais grįstos švietimo paslaugų struktūros kūrimo programą (paslaugų struktūros modelis, programų (modulių) standartai, akreditavimo tvarka, pedagogų parengimas, bazė ir kita)			0,05	0,3	0,7	2	Švietimo ir mokslo ir ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
Baigti formuoti lanksčią 3 pakopų bendrojo ugdymo struktūrą; suartinti akademinę ir technologinę, bendrojo ugdymo ir profesinę mokymo kryptis, kurti ne tik akademinės pakraipos, bet ir technologines bei mišrias gimnazijas	1.2. Parengti, patvirtinti ir įgyvendinti Bendrojo ugdymo ir profesinio rengimo sistemų suartinimo programą (teisiniai dokumentai, struktūrų ir funkcijų pertvarkymas, specialistų parengimas, perkvalifikavimas, bazės kūrimas, atnaujinimas ir kita)			0,03	0,5	0,7	2,1	Švietimo ir mokslo ir ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
Sukurti vientisą švietimo visą gyvenimą erdvę, sutelkus Švietimo ir mokslo ministerijos ir kitų ministerijų pastangas ir išteklius, sudarius įvairių poreikių asmenims pritaikytą mokymosi aplinką ir išplėtojus švietimo formų įvairovę; didinti finansines mokymosi visą gyvenimą galimybes	1.3. Įgyvendinti Mokymosi visą gyvenimą strategiją ir jos įgyvendinimo veiksmų planą („antrojo šanso“ galimybė suaugusiesiems, siekiantiems formalaus išsilavinimo; teisinės bazės, panaikinančios apribojimus suaugusiems asmenims, siekiantiems įgyti paklausias darbo rinkoje profesijas, kelti kvalifikacijos lygį, ir laiduojančios finansines mokymosi galimybes, sukūrimas ir kita)			0,6	0,65	0,7	3	Švietimo ir mokslo ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Žemės ūkio ministerija, savivaldybės, apskričių viršininkai
Išplėtoti bendrojo lavinimo, profesinių ir ypač aukštųjų mokyklų tęstinio mokymosi paslaugas jaunimui ir suaugusiesiems; įveikti mokymosi kliūtis: mokymosi laiko ir spartos, mokymosi vietos apribojimus, griežtus išsilavinimo reikalavimus pradedant mokymąsi ir studijas; laipsniškai pereiti prie kreditinio modulinio kaupiamojo mokymosi; sujungti formalųjį ir neformalųjį švietimą bei savišvietą; sukurti įvairiais būdais įgytų kompetencijų formalaus pripažinimo sistemą	1.4. Sukurti įgytų kompetencijų vertinimo ir pripažinimo sistemą (teisės aktai, nepriklausomų institucijų, vykdančių kompetencijų vertinimą ir pripažinimą, steigimas)			0,23	1	1	3	Švietimo ir mokslo ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
	Iš viso (1)			0,9	2,5	3,1	10,1
	2. Įgyvendinti priemones, užtikrinančias švietimo paslaugų prieinamumą ir kokybę
	Rodiklis R2.5. Valstybinių aukštųjų mokyklų, kuriose studijuoja mažiau kaip 5 tūkst. studentų, skaičius, vienetais	20	20	20	20	19	15
	Rodiklis R2.6. a. Mokinių, tenkančių vienam mokytojui (ISCED 1), skaičius, vienetais	16,9(* *)				17	17,5
	Rodiklis R2.6. b. Mokinių, tenkančių vienam mokytojui (ISCED 2 ir 3), skaičius, vienetais	12(**)				12,1	12,5
	Rodiklis R2.7. Mokinių, kurių kelionės į mokyklą ir iš jos laikas neviršija normos, dalis, procentais	75	76	77	78	80	90
	Rodiklis R2.8. Seniūnijų, turinčių nuotolinio mokymosi paslaugų centrą, dalis, procentais	20	25	30	50	70	100
		lėšų poreikis, mln. litų:
Išplėtoti bendrojo lavinimo, profesinių ir ypač aukštųjų mokyklų tęstinio mokymosi paslaugas jaunimui ir suaugusiesiems; įveikti mokymosi kliūtis: mokymosi laiko ir spartos, mokymosi vietos apribojimus, griežtus išsilavinimo reikalavimus pradedant mokymąsi ir studijas	2.1. Parengti, patvirtinti ir įgyvendinti distancinio švietimo projektus: nuotolinio mokymo programų rengimas ir paslaugų tinklo plėtimas (ypač – riboto judrumo ir specialiųjų poreikių asmenims)			2	3	4	20	Švietimo ir mokslo ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Ūkio ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
Parengti detalius savivaldybių, apskričių ir valstybės švietimo tinklų raidos planus; pasirūpinti naujomis reorganizuojant mokyklas atleistų mokytojų darbo vietomis ir galimybėmis įgyti naujų kvalifikacijų; visose švietimo pakopose sudaryti palankias mokymosi ir studijų sąlygas visiems pagrindinio, vidurinio ir aukštojo išsilavinimo siekiantiems suaugusiems žmonėms; išplėtoti bendrojo lavinimo, profesinių ir aukštųjų mokyklų tęstinio mokymosi paslaugas jaunimui ir suaugusiesiems; suformuoti šeimų pedagoginio informavimo ir konsultavimo sistemą; pagerinti psichologinį, socialinį, mokslinį, kultūrinį, medicininį švietimo aprūpinimą	2.2. Parengti ir įgyvendinti mokyklų ir pagalbos mokiniui, mokytojui ir mokyklai įstaigų tinklo pertvarkos planus (finansavimo mechanizmo, skatinančio racionaliai sutvarkyti mokyklų ir pagalbos įstaigų tinklą, naujų darbo vietų pedagogams, šeimų pedagoginio informavimo ir konsultavimo sistemos kūrimas ir kita)			1,6	-	-	-	Švietimo ir mokslo ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Žemės ūkio ministerija, apskričių viršininkai, savivaldybės
Užtikrinti tinklą pertvarkant reorganizuotų mokyklų mokinių vežiojimą, visų kitų toli nuo mokyklos gyvenančių ir neįgalių mokinių vežiojimą į artimiausias mokyklas ir iš jų specialiu transportu	2.3. Pagerinti mokinių vežiojimą į mokyklas ir iš jų (mokinių vežimo sistemos kūrimas, teisinė bazė, priemonės vežimo kultūrai kelti ir kita)			2,2	1	1	5	Švietimo ir mokslo ministerija, Susisiekimo ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Žemės ūkio ministerija, savivaldybės, apskričių viršininkai
	Iš viso (2)			5,8	4	5	25
	Iš viso (II kryptis. Infrastruktūros tobulinimas)			7	6	8	35
III KRYPTIS. PARAMOS TOBULINIMAS
Pagerinti psichologinį, socialinį, mokslinį, kultūrinį, medicininį švietimo aprūpinimą	1. Plėtoti visuotinę paramą mokiniams
	Rodiklis R3.1. Švietimo įstaigose ugdomų 1–6 metų vaikų dalis, procentais	44*	45	46	47	49	60
	Rodiklis R3.2. Švietimo įstaigose ugdomų 5-6 metų vaikų dalis, procentais	76*	78	80	85	87	90
	Rodiklis R3.3. 1–6 metų vaikus auginančių ir švietimo pagalbą gaunančių šeimų dalis, procentais	2	5	7	12	20	25
	Rodiklis R3.4. Vaikų, tenkančių vienam slaugytojui švietimo įstaigoje, skaičius, vienetais	1720	1400	1200	1000	800	700
		lėšų poreikis, mln. litų:
Išplėsti ikimokyklinio ugdymo paslaugas (pradedant nuo atskirtį patiriančių ir rizikos šeimų vaikų)	1.1. Sukurti ir įdiegti vaikų nuo gimimo iki mokyklos gyvenimo ir ugdymosi sąlygų gerinimo modelį (vaikų nuo gimimo iki mokyklos duomenų bazės kūrimas; institucinio ugdymo paslaugų teikimas rizikos šeimų vaikams)			1,2	1,2	2	10	Švietimo ir mokslo ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, savivaldybės
Sukurti ir išplėtoti visuotinio priešmokyklinio ugdymo sistemą	1.2. Įgyvendinti visuotinį priešmokyklinį ugdymą (institucinio priešmokyklinio ugdymo paslaugų teikimas 5–6 metų vaikams)			0,6	0,7	0,7	3	Švietimo ir mokslo ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Žemės ūkio ministerija, apskričių viršininkai, savivaldybės
Sudaryti sąlygas mokiniui išsaugoti ir stiprinti sveikatą, užtikrinti nuolatinę jo sveikatos priežiūrą; pagerinti psichologinį, socialinį, mokslinį, kultūrinį, medicininį švietimo aprūpinimą	1.3. Parengti, patvirtinti ir įgyvendinti vaikų sveikatos priežiūros mokyklose programą (tinkamas vaikų sveikatos priežiūros bendrojo lavinimo mokyklose užtikrinimas; sąlygų sudarymas mokinių sveikatai išsaugoti ir stiprinti; teigiamo požiūrio į sveikatą formavimas)			7	8	10	50	Sveikatos apsaugos ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, apskričių viršininkai, savivaldybės
Įdiegti profesinio informavimo ir konsultavimo sistemą pagrindinio ir vidurinio (brandos) ugdymo programas teikiančiose mokyklose. Išplėtoti informavimo ir konsultavimo apie mokymosi galimybes sistemą	1.4. Vykdyti Profesinio orientavimo strategijos įgyvendinimo veiksmų planą (plėtoti Atvirą informavimo, konsultavimo ir orientavimo sistemą (AIKOS), sukurti jai reikiamą teisinę, metodinę ir materialinę bazę, tobulinti specialistų kvalifikaciją ir valdymą)			3,9	7,9	7,4	6,5	Švietimo ir mokslo ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, savivaldybės
Užtikrinti nuoseklų švietimo priemonių rengimą, leidimą ir mokinių aprūpinimą jomis. Patobulinti, pritaikyti mokyklų poreikiams ir rinkos sąlygoms vadovėlių rengimo tvarką	1.5. Tobulinti mokinių aprūpinimą vadovėliais (vadovėlių duomenų bazių sukūrimas; lėšų skyrimas vadovėliams įsigyti)			1,6	1,6	1,6	8	Švietimo ir mokslo ministerija, apskričių viršininkai, savivaldybės
	1.6. Sukurti mokyklų aprūpinimo mokymo priemonėmis, ugdymo procesui būtina literatūra, ugdymui skirta kompensacine technika ir organizacine technika sistemą (specialiųjų poreikių vaikų aprūpinimo ugdymui skiriama kompensacine technika ir mokymo priemonėmis modelio sukūrimas; mokyklų aprūpinimo mokymo priemonėmis ir organizacine technika modelio sukūrimas)			5,1	1,9	2	10	Švietimo ir mokslo ministerija, apskričių viršininkai, savivaldybės
Pagerinti psichologinį, socialinį, mokslinį, kultūrinį ir medicininį švietimo aprūpinimą	1.7. Finansuoti kultūros įstaigų edukacinės veiklos projektus			0,1	0,5	1	3	Kultūros ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija
Sudaryti ir įgyvendinti nacionalinį mokyklų atnaujinimo planą	1.8. Rekonstruoti mokyklų (ne aukštųjų) pastatus (užbaigti MTP C dalies „Energijos išlaidų mažinimas ir higienos sąlygų gerinimas“ darbus, išplėsti juos gimnazijose, vidurinėse, pradinėse ir kitose mokyklose)			26,3	30	35	200	Švietimo ir mokslo ministerija, apskričių viršininkai, savivaldybės
	Iš viso (1)			45,8	51,8	59,7	290, 5
	2. Teikti paramą vaikams, nesimokantiems pagal privalomojo švietimo programas, turintiems mokymosi sunkumų ar nutraukusiems mokymąsi
	Rodiklis R3.5. Privalomojo ugdymo programų nesimokančių 7–16 metų vaikų dalis, procentais	0,7	0,6	0,5	0,4	0,3	0,2
		lėšų poreikis, mln. litų:
Sukurti patikimą mokyklinio amžiaus vaikų apskaitos sistemą, priskirti savivaldybėms atsakomybę už vietos vaikų apskaitą, jų registro tvarkymą ir pavaldžių mokyklų komplektavimo koordinavimą; kiekvienoje savivaldybėje tvarkyti jos teritorijoje gyvenančių vaikų registrą, koordinuoti pavaldžių mokyklų komplektavimą ir mokinių srautus	2.1. Įdiegti savivaldybėse mokinių apskaitos duomenų programinę įrangą mokinių duomenų bazės pagrindu (mokyklos nelankančių vaikų identifikavimas savivaldybėse; įgyvendinama mokinių grąžinimo į mokyklas programa savivaldybėse)			0,12	0,14	0,15	0,75	Švietimo ir mokslo ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, apskričių viršininkai, savivaldybės
Įgyvendinti kryptingas papildomojo ugdymo pedagoginio ir socialinio darbo su problemų turinčiais vaikais programas; įvesti pedagogines ir socialines programas rizikos šeimų vaikams bendrojo lavinimo ir profesinio mokymo programas teikiančiose mokyklose; pradėti teikti kryptingą pedagoginę, kultūrinę paramą rizikos šeimų vaikams	2.2. Įgyvendinti Nepilnamečių justicijos 2004–2008 metų programą (nepilnamečių teisėtvarkos pažeidėjų, priežiūros institucinės sistemos sukūrimas užtikrinant jų teisių apsaugą)			0,03	0,1	0,1	1	Teisingumo ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Vidaus reikalų ministerija
	2.3. Įgyvendinti Vaikų ir jaunimo socializacijos programą (sąlygų plėtoti vaikų ir jaunimo socializacijos galimybes sudarymas, socialinės, kultūrinės, pilietinės brandos ugdymo skatinimas)			5,5	6	6,5	33	Švietimo ir mokslo ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Krašto apsaugos ministerija, Teisingumo ministerija, apskričių viršininkai, savivaldybės
	2.4. Teikti mokytojo padėjėjo, skaitovo, palydovo, konspektuotojo, taktilio, gestų ir ženklų kalbos vertėjų paslaugas specialiųjų poreikių asmenims (mokytojo padėjėjo, skaitovo, palydovo, konspektuotojo, taktilio, gestų ir ženklų kalbos vertėjų paslaugų teikimo specialiųjų poreikių asmenims tvarkos parengimas)			0,3	0,4	0,5	3	Švietimo ir mokslo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
Įtvirtinti ir nuosekliai įgyvendinti asmeninę tėvų atsakomybę už vaikų privalomąjį mokymąsi, susieti piniginę paramą šeimai su tėvų pareiga rūpintis savo vaikų ugdymu	2.5. Parengti ir įgyvendinti socialinės paramos teikimo nepasiturinčių šeimų vaikams, kurie mokosi mokyklose pagal bendrojo lavinimo programas, įstatymą ir jo lydimuosius teisės aktus			63	64	65	350	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Vidaus reikalų ministerija, apskričių viršininkai, savivaldybės
	Iš viso (2)			69	70,6	72,3	387, 8
	3. Sukurti veiksmingą kriterinės paramos sistemą
	Rodiklis R3.6. Mokinio krepšelyje integruotų specialiųjų poreikių vaikams numatytų lėšų didinimo koeficientas, procentais	10	10	20	20	20	40
		lėšų poreikis, mln. litų:
Sukurti ir plėtoti paramos ypač gabiems vaikams ir jaunimui sistemą	3.1. Parengti, patvirtinti ir įgyvendinti gabių vaikų ir jaunimo ugdymo programą (dalykinės olimpiados ir konkursai; vaikų muzikos, dailės, meno ir sporto mokyklų, nevalstybinių mokyklų, neformaliojo švietimo programų rėmimas; gabių vaikų rėmimo sistemos sukūrimas)			0,5	0,6	1	5	Švietimo ir mokslo ministerija
Sudaryti galimybes mokytis ir įgyti išsilavinimą migruojančių šeimų vaikams	3.2. Parengti, patvirtinti ir įgyvendinti migruojančių šeimų vaikų ugdymo veiklos planą (migruojančių šeimų vaikų ugdymo sistemos kūrimas: mokytojų perkvalifikavimas ir parengimas darbui su migruojančių šeimų vaikais; mokymo priemonių parengimas ir leidyba; rekomendacijos tėvams ir kita)			0,1	0,2	0,2	1	Švietimo ir mokslo ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
Pagerinti sąlygas mokytis ir studijuoti tautinių mažumų vaikams, skirti papildomą dėmesį negausių tautinių bendrijų švietimo reikmėms	3.3. Įgyvendinti šeštadieninės ir sekmadieninės tautinių mažumų mokyklos sampratą; vykdyti kitas tautinių mažumų švietimo nuostatas (tautinių mažumų mokyklų ir šeštadieninių (sekmadieninių) mokyklų mokytojų kvalifikacijos tobulinimo, daugiakultūrio ugdymo programų parengimas; vadovėlių turinio daugiakultūrio ugdymo požiūriu įvertinimas, rekomendacijų mokymo priemonių autoriams parengimas; tautinių mažumų kalbų, kultūrų pažinimo olimpiadų, konkursų, projektų rėmimas ir finansavimas)			0,1	0,2	0,3	1,5	Švietimo ir mokslo ministerija, Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
Sukurti įvairių poreikių asmenims pritaikytą mokymosi aplinką ir išplėtoti švietimo formų įvairovę	3.4. Įgyvendinti Specialiojo ugdymo paslaugų teikimo programą (specialiųjų poreikių asmenų ugdymui palankios aplinkos sukūrimas, mokytojų pasirengimo ugdyti įvairaus amžiaus specialiųjų poreikių asmenis užtikrinimas)			0,8	0,9	1	5	Švietimo ir mokslo ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, apskričių viršininkai, savivaldybės
Esant poreikiui, įkurti dienos centrus pradinio ir pagrindinio ugdymo programas teikiančiose mokyklose	3.5. Steigti dienos centrus pradinio ir pagrindinio ugdymo programas teikiančiose mokyklose			0,5	0,6	0,7	3,5	Švietimo ir mokslo ministerija, apskričių viršininkai, savivaldybės
Išplėtoti lanksčią ir veiksmingą finansinės paramos studentams sistemą: studijų kreditavimą, diferencijuotas socialines stipendijas, diferencijuotus mokesčius už bendrabutį, visiems studentams prieinamas paskolas	3.6. Padidinti valstybės paramą studentams			2,6	3,7	3,7	-	Švietimo ir mokslo ministerija
	Iš viso (3)			4,6	6,2	6,9	16
	Iš viso (III kryptis. Paramos tobulinimas)			119	129	139	694
IV KRYPTIS. TURINIO TOBULINIMAS
	1. Pertvarkyti bendrojo ugdymo ir profesinio rengimo turinį pagal žinių visuomenės ir darbo rinkos poreikius
	1.1. Plėtoti asmens informacines kompetencijas
	Rodiklis R4.1. Po vidurinio ugdymo programos išlaikančių kompiuterinio raštingumo įskaitą mokinių dalis, procentais	18	20	30	70	80	90
		lėšų poreikis, mln. litų:
Visuose švietimo lygiuose sustiprinti dėmesį informacinės kultūros ugdymui, įdiegti pragmatiškas kompiuterinio raštingumo programas, nustatyti tarptautinius standartus atitinkančius kompiuterinio raštingumo egzaminus; ypač daug dėmesio skirti originalioms mokomosioms kompiuterinėms programoms kurti ir pritaikyti, garso ir vaizdo priemonėms kurti, naudoti internetą mokiniams mokyti ir šviesti	1.1.1. Parengti ir patvirtinti programos e. mokykla tęsinį (mokyklos bus aprūpinamos technine ir programine įranga, internetu, tai užtikrins kompiuterinio raštingumo programos įgyvendinimą, bus vykdomi egzaminai, mokyklos aprūpinamos reikiamomis originaliomis kompiuterinėmis mokymo priemonėmis)			25,4	34,2	36	150	Švietimo ir mokslo ministerija
Šalies mastu įgyvendinti informacinių ir komunikacinių technologijų diegimo mokyklose programą, sukurti šių technologijų bazės palaikymo ir nuolatinio atnaujinimo sistemą, visas mokyklas įjungti į interneto tinklą, pagal kompiuterizavimo rodiklius pasiekti Europos Sąjungos valstybių vidurkį	1.1.2. Parengti, patvirtinti ir įgyvendinti suaugusiųjų kompiuterinio raštingumo programą (visiems gyventojams bus sudaromos sąlygos įgyti kompiuterinio raštingumo žinių pagal patvirtintą visuotinio kompiuterinio raštingumo standartą)			0,3	0,3	0,3	1,5	Švietimo ir mokslo ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
	1.1.3. Užtikrinti numatytą Lietuvos mokslo ir studijų kompiuterių tinklo LITNET pajėgumą (visos mokslo ir studijų institucijos (ir kolegijos) bus prijungtos prie LITNET, kurio ryšio su Europos kompiuterių tinklais greitaeigiškumas pasieks 622-1000 GB/s)			36,2	-	-	-	Švietimo ir mokslo ministerija
	1.1.4. Parengti, patvirtinti ir vykdyti LITNET PLIUS (antrasis etapas) (prie LITNET bus prijungtos visos švietimo ir mokslo įstaigos, visur įdiegtos reikiamo greitaeigiškumo optinio ryšio technologijos, LITNET tinklas bus integruotas į Europos kompiuterių tinklus)			-	14	15	80	Švietimo ir mokslo ministerija
	1.1.5. Atnaujinti ir įgyvendinti programą „Informacinės technologijos mokslui ir studijoms“ (ITMiS programą) (vykdant ITMiS programą, bus įdiegta mokslo ir studijų informacinė sistema LieMSIS, visos akademinės bibliotekos bus sujungtos į vieną bibliotekų tinklą, bus sukurta šalies nuotolinio mokymo išplėtotos infrastruktūros sistema)			39,5	42	12	60	Švietimo ir mokslo ministerija
	Iš viso (1.1)			101,4	90,5	63,3	291, 5
Nuosekliai pereiti prie naujos turinio formavimo politikos, orientuotos į bendrųjų gebėjimų, vertybinių nuostatų ugdymą ir dabarties žmogui būtinų kompetencijų suteikimą, grindžiamos ne tiek žinių perteikimu ir perėmimu, kiek jų analize, kritišku vertinimu ir praktiniu	1.2. Plėtoti bendrąsias kompetencijas
	Rodiklis R4.2. Mokinių, pasiekusių ne aukštesnį kaip I lygmenį pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos Tarptautinės mokinių vertinimo programos (toliau vadinama – OECD PISA) tyrimus, dalis, procentais	30***				25	20
naudojimu, glaudžiai siejančios švietimo turinį su įvairių sričių gyvenimo praktika, problemomis ir jų sprendimų paieška	Rodiklis R4.3a. VIII klasės mokinių, pasiekiančių lietuvių kalbos pagrindinį ir aukštesnįjį lygmenį, dalis, procentais	57				65	69
	Rodiklis R4.3b. VIII klasės mokinių, pasiekiančių matematikos pagrindinį ir aukštesnįjį lygmenį, dalis, procentais	53				61	65
	Rodiklis R4.3c. VIII klasės mokinių, pasiekiančių gamtos mokslų pagrindinį ir aukštesnįjį lygmenį, dalis, procentais	63				71	76
	Rodiklis R4.3d. VIII klasės mokinių, pasiekiančių socialinių mokslų pagrindinį ir aukštesnįjį lygmenį, dalis, procentais	60				68	72
	Rodiklis R4.4. Vidutinis užsienio kalbų, kurių mokosi vienas vidurinio ugdymo programos (ISCED 3) mokinys, skaičius, vienetais	1,56				1,6	1,64
		lėšų poreikis, mln. litų:
Sukurti švietimo turinio nuolatinio atnaujinimo sistemą: švietimo turinį nuolat vertinti ir peržiūrėti, atrinkti, papildyti ir koreguoti, nuolat derinti su švietimui keliamais tikslais ir uždaviniais atsižvelgiant į mokinių ir švietimo socialinių partnerių interesus, periodiškai atnaujinti bendrojo lavinimo bendrąsias programas, išsilavinimo standartus ir brandos egzaminų programas; susieti švietimo turinį su dabarties moralinėmis ir pilietinėmis nuostatomis, ypač daug dėmesio skirti asmens patriotizmui, jo	1.2.1. Parengti, patvirtinti ir įgyvendinti bendrojo lavinimo ugdymo turinio ir profesinio mokymo programų kūrimo, vertinimo, atnaujinimo ir diegimo strategiją, jos priemonių planą (dokumente bus apibrėžta: (1) kas ir kaip vertina ugdymo turinį – bendrąsias programas ir išsilavinimo standartus, bendruosius ugdymo planus, egzaminų programas, vadovėlius ir t. t., profesinio mokymo programas; (2) kokie atliekami tyrimai; (3) per kiek laiko ir kuo remiantis atnaujinami ugdymo turinys ir profesinio mokymo programos; (4) kas			0,15	0,1	0,5	0,5	Švietimo ir mokslo ministerija
pilietinio, kultūrinio ir tautinio tapatumo ugdymui, aktyvią pilietinę veiklą paversti švietimo turinio sudedamąja dalimi; susieti švietimo turinį su asmens ir visuomenės gyvenimui būtinų nuostatų, bendrųjų gebėjimų ir kompetencijų suteikimu, kryptingai ugdyti pagrindinius raštingumo gebėjimus, socialinę kultūrinę ir komunikacinę kompetenciją, kritinio mąstymo ir problemų sprendimo įgūdžius, gebėjimą mokytis; įtvirtinti praktinę socialinę, darbinę veiklą kaip bendrojo ugdymo sudedamąją dalį	atsakingas už atnaujinamų ugdymo turinio ir profesinio mokymo programų kūrimą; (5) kas ir kaip vykdo atnaujinto turinio sklaidos ir diegimo darbus; (6) kaip ugdymo turinio atnaujinimas siejamas su mokytojų kvalifikacija ir kita. Pagal šį dokumentą parengiamas ir vykdomas priemonių planas)
	1.2.2. Parengti, patvirtinti ir įgyvendinti pagrindinio ugdymo pasiekimų vertinimo ir brandos egzaminų raidos projektą (įgyvendinama nauja bendrojo raštingumo patikrinimo baigus pagrindinio ugdymo programą koncepcija – parengiamas programos projektas ir bandomoji užduotis, vykdomas bandomasis patikrinimas. Pradedamas vykdyti bendrojo raštingumo patikrinimas. Parengiamos brandos egzaminų atnaujinimo gairės)			0,4	0,4	0,4	2	Švietimo ir mokslo ministerija
Pereiti prie lanksčiomis programomis ir jų moduliais, o ne uždarais mokyklų tipais grindžiamos struktūros; paversti lankstesne, įvairesne, teikiančia daugiau pasirinkimo galimybių vidurinio ugdymo (brandos) programą, kurios turinys būtų labiau individualizuojamas laikantis privalomojo branduolio ir laisvo kitų dalykų pasirinkimo; paversti asmens pilietinę kultūrą plėtojančius humanitarinių ir	1.2.3. Parengti, patvirtinti ir vykdyti projektą „Mokymosi krypčių pasirinkimo galimybių didinimas 14-19 metų mokiniams“ (sukuriamas modelis, sudarantis didesnes galimybes 14-19 metų mokiniams pasirinkti technologinę, menų ar socialinio ugdymo kryptį: pertvarkomas ugdymo turinys; gavus paramą iš struktūrinių fondų, mokyklos aprūpinamos mokymo priemonėmis, kurių reikia technologiniam ugdymui)			1	1,5	5	-	Švietimo ir mokslo ministerija, savivaldybės
socialinių mokslų kursus studijų programų sudedamąja dalimi; įtvirtinti praktinę socialinę, darbo veiklą kaip bendrojo ugdymo sudedamąją dalį	1.2.4. Parengti, patvirtinti ir įgyvendinti lietuvių kalbos ugdymo bendrojo lavinimo mokyklose strategiją (numatytos lietuvių gimtosios ir valstybinės kalbos ugdymo suderinimo kryptys, etapai ir principai, parengtas veiksmų planas)			0,2	0,3	-	-	Švietimo ir mokslo ministerija
Sustiprinti užsienio kalbų mokymąsi, pasiekti, kad visi vidurinio ugdymo (brandos) programą baigę mokiniai galėtų bendrauti dviem užsienio kalbomis, gerą dviejų ar trijų užsienio kalbų mokėjimą padaryti natūralia aukštojo išsilavinimo dalimi	1.2.5. Parengti ir patvirtinti studijų programų modulius užsienio kalbomis (2004 metais pradedama vykdyti Europos Sąjungos programa MUNDUS; vienas iš jos tikslų – kelių valstybių aukštųjų mokyklų bendrų studijų programų rengimas ir įgyvendinimas)			0,1	0,1	0,1	-	Švietimo ir mokslo ministerija
	1.2.6. Bendradarbiaujant su Europos Tarybos ekspertais, parengti ir patvirtinti kalbų (lietuvių gimtosios ir valstybinės kalbos, užsienio kalbų, tautinių bendrijų kalbų) mokymo ir mokymosi aprašą Lietuvos švietimo sistemoje			0,2	0,4	0,5	-	Švietimo ir mokslo ministerija
Visais švietimo lygmenimis sustiprinti dėmesį verslumui skatinti ir finansinei išminčiai ugdyti, pasiekti, kad ekonominio raštingumo pradmenis įgytų visi pagrindinės mokyklos mokiniai, kad šio raštingumo pagrindai ir verslumo įgūdžiai būtų suteikiami visiems mokiniams ir studentams	1.2.7. Parengti ir vykdyti verslumo ugdymo visais švietimo lygmenimis projektą (sudaromos verslumo ugdymo sąlygos bendrojo lavinimo mokykloje, profesinio mokymo sistemoje, taip pat studijuoti pasirenkamuosius vadybos ir verslo pagrindų dalykus įvairių studijų krypčių studentams; rengiami mokytojai ir dėstytojai; rengiama metodinė medžiaga)			-	0,2	0,5	-	Švietimo ir mokslo ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
	Iš viso (1.2)			2	3	7	2,5
Sukurti Lietuvoje teikiamų kvalifikacijų ir jų paklausos darbo rinkoje nuolatinio derinimo sistemą	1.3. Suderinti profesinę kompetenciją su darbo rinkos poreikiais
	Rodiklis R4.5. Įsidarbinusiųjų pagal įgytą profesinę kvalifikaciją per metus po jos įgijimo dalis, procentais	<54				55	60
	Rodiklis R4.6. Matematikos, gamtos mokslų ar technologijų specialybes aukštosiose mokyklose įgijusių 20–29 metų moterų skaičius, vnt./ 1000-čiui	10,6(* *)				12	13,5
	Rodiklis R4.7. Pagal tarptautinius susitarimus ir programas atvykstančių į Lietuvą ir išvykstančių iš Lietuvos studentų skaičiaus santykis	1/10				1/5	1/2
		lėšų poreikis, mln. litų:
Pasiekti, kad profesinėse mokyklose ne mažiau kaip pusė profesinei technologinei kvalifikacijai įgyti skirto laiko būtų praleidžiama mokantis konkrečioje darbo vietoje; pasiekti, kad daugelį baigiamųjų kvalifikacinių egzaminų profesinių ir aukštųjų mokyklų absolventai laikytų dalyvaujant darbdavių ir kitų socialinių partnerių atstovams	1.3.1. Sukurti ir įgyvendinti darbo rinkos poreikių ir suteikiamų profesinių kvalifikacijų derinimo sistemą; rengti ir atnaujinti profesinio rengimo standartus (kasmet įvykdyti mokymo/ studijų poreikių tyrimus viename ar dviejuose ūkio sektoriuose, parengti ar atnaujinti po 40 profesinio rengimo standartų)			0,6	0,7	0,8	-	Švietimo ir mokslo ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
	1.3.2. Sukurti vientisą profesinių kvalifikacijų, įgytų mokantis pagal formaliąsias ir neformaliąsias profesinio mokymo programas, savišvietos ir profesinės veiklos būdais, vertinimo ir suteikimo sistemą (kad ši sistema būtų sukurta, numatoma teikti projektus Europos struktūrinių fondų paramai gauti)			0,1	0,1	0,1	-	Švietimo ir mokslo ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
	1.3.3. Parengti ir diegti projektą „Sistemos, laiduojančios mokymosi profesinio rengimo institucijose ir realioje darbo vietoje dermę, sukūrimas ir diegimas“ (bus parengti teisės aktai, sudarantys galimybę suderinti praktinį mokymą profesinio rengimo institucijoje ir darbo vietoje)			0,1	0,1	-	-	Švietimo ir mokslo ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
	1.3.4. Steigti karjeros centrus profesinio rengimo institucijose (karjeros centrai studijuojantiesiems tiek aukštosiose mokyklose, tiek profesinio mokymo įstaigose padės pasirinkti ir planuoti karjerą, darbdaviams – pristatyti įmones, atsirinkti specialistus, dalyvauti jų rengimo procese) ir organizuoti pasirenkamųjų vadybos ir verslo pagrindų dalykų dėstymą įvairių studijų krypčių studentams			0,2	0,2	0,3	0,3	Švietimo ir mokslo ministerija
Suderinti profesinio mokymo ir studijų programas su tarptautiniais standartais ir darbo rinkos poreikiais	1.3.5. Patvirtinti studijų krypčių reglamentus (studijų krypties reglamente nustatomi visų tos krypties pagrindinių studijų programų bendrieji reikalavimai, bendrojo socialinio ir humanitarinio (ar gamtos mokslų, matematikos, informatikos), mokslo ar meno srities pagrindų ir mokslo ar meno krypties specialaus lavinimo dalykų santykis, bendrieji praktinių įgūdžių formavimo reikalavimai, pagrindiniai kvalifikaciniai reikalavimai akademiniam ir profesiniam personalui)			0,1	0,1	0,1	-	aukštosios mokyklos, Švietimo ir mokslo ministerija
	1.3.6. Atlikti aukštosiose mokyklose vykdomų studijų programų vertinimą optimalios trukmės požiūriu; mokslinės ir pedagoginės kompetencijos požiūriu (įgyvendinant Bolonijos proceso nuostatas dėl aukštojo mokslo sistemų suvienodinimo programų trukmės, suteikiamų kvalifikacijų ir kitokiu požiūriu; be to, siekiant pedagogų rengimo sistemos reformos, būtina atlikti sistemos būklės analizę – studijų programų išorinį vertinimą pasitelkiant Lietuvos, užsienio ekspertus, darbdavius, profesines asociacijas)			2	2,3	2,5	-	Švietimo ir mokslo ministerija
Pasiekti, kad Lietuvos aukštasis mokslas įsilietų į bendrąją Europos aukštojo mokslo erdvę	1.3.7. Įgyvendinti kelių aukštųjų mokyklų bendro diplomo ir diplomo priedėlio projektą (bendro diplomo ir diplomo priedėlio paskirtis – palengvinti Lietuvoje įgytų aukštojo mokslo diplomų pripažinimą Europos Sąjungos ir kitose valstybėse)			-	-	-	-	Švietimo ir mokslo ministerija
	1.3.8. Rengti ir įgyvendinti tarptautines sutartis, susitarimus studijų, stažuočių, kvalifikacijų ir mokslo laipsnių pripažinimo klausimais (palengvinti studentų, dėstytojų ir mokslo darbuotojų mobilumą)			2,5	3	3,25	-	Švietimo ir mokslo ministerija
	1.3.9. Dalyvauti Europos Sąjungos programose: Socrates, Leonardo da Vinci (tęsti Lietuvos ir Europos Sąjungos pasirašytų sutarčių įgyvendinimą, vykdyti naujas sutartis)			8,9	10	11	50	Švietimo ir mokslo ministerija
	Iš viso (1.3)			14,4	16,4	18,1	50,3
	Iš viso (1)			117,8	109, 9	88,4	344, 3
	2. Pritaikyti ugdymą ir studijas asmens poreikiams
	Rodiklis R4.8. Asmenų, kurie mokosi neakivaizdinių, vakarinių studijų forma, dalis, procentais	34,9				40	45
		lėšų poreikis, mln. litų:
Atnaujinti švietimo turinio perteikimo būdus visais švietimo lygmenimis; įdiegti aktyvius, savarankiškumą ir bendradarbiavimą skatinančius mokymosi metodus ir savarankiškos veiklos praktiką; pertvarkyti mokinių pasiekimų vertinimo ugdymo procese sistemą: siekti labiau motyvuoti mokinius mokytis ir mokytojus siekti ugdymo kokybės, geriau informuoti mokinius ir jų tėvus apie mokymosi rezultatus, pratinti mokinius vertinti savo pasiekimus; sukurti galimybes veiksmingai ugdyti įvairių gebėjimų ir poreikių vaikus	2.1. Parengti, patvirtinti ir įgyvendinti šiuolaikinio mokymo, mokymosi ir vertinimo metodikų plėtojimo ir diegimo ugdymo procese programą, vykdyti mokymo ir mokymosi sąlygų gerinimo darbus (MTP A1, A2 ir A3 dalys) (naujoji programa apims pradėtus vykdyti ir planuojamus šiuos projektus: naujoji programa apims pradėtus vykdyti ir planuojamus projektus dėl mokinių pasiekimo ir pažangos vertinimo ugdymo procese; tyrimų apie bendrųjų programų ir išsilavinimo standartų taikymą mokykloje; šiuolaikinių metodikų diegimo mokykloje; metodikos leidinių apie vertinimą ir naujus mokymo metodus rengimą ir leidybą			1,9	0,5	0,6	3	Švietimo ir mokslo ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
	2.2. Parengti, patvirtinti ir diegti profesinio mokymo programas specialiųjų poreikių asmenims (bus ištirtas šio mokymosi poreikis ir parengtas veiksmų planas jam laipsniškai tenkinti; nuolat bus plečiamas specialiųjų poreikių asmenims pritaikytų programų spektras, įrengiamos naujos šiam mokymui pritaikytos vietos, rengiami profesijos mokytojai)			0,5	1	1,5	7,5	Švietimo ir mokslo ministerija
	2.3. Parengti, patvirtinti ir diegti mokymosi programas profesinės kvalifikacijos neįgijusiems arba nepaklausią kvalifikaciją turintiems asmenims (bus parengta metodinė medžiaga „antrojo šanso“ profesiniam mokymui ir parengtas modulis profesijos mokytojų kvalifikacijai tobulinti; bus ištirtas „antrojo šanso“ mokymo poreikis ir parengtas veiksmų planas, kaip šį poreikį tenkinti)			0,2	0,4	0,6	-	Švietimo ir mokslo ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
Subalansuoti ir su sveikatos reikalavimais suderinti mokinių mokymosi krūvį	2.4. Parengti ir diegti darbo su įvairių poreikių vaikais metodines rekomendacijas ir metodinę medžiagą			0,1	0,1	0,1	-	Švietimo ir mokslo ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
	Iš viso (2)			2,7	2	2,8	10,5
	Iš viso (IV kryptis. Turinio tobulinimas)			121	112	91	355
V KRYPTIS. PERSONALO TOBULINIMAS
Nuolat vertinti mokytojų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo sistemų veiksmingumą, atlikti tarptautinę studijų programų ekspertizę	1. Pertvarkyti pedagogų rengimo, kvalifikacijos tobulinimo ir vertinimo sistemą
	Rodiklis R5.1. Tinkamą kvalifikaciją turinčių mokytojų dalis, procentais	70	75	80	80	90	95
	Rodiklis R5.2. Pedagogų, psichologų ir bibliotekininkų, tobulinusių kvalifikaciją per metus, dalis, procentais	60	65	70	75	80	80
		lėšų poreikis, mln. litų:
Sukurti integralią mokytojų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo sistemą, orientuotą į kintantį mokytojo vaidmenį žinių visuomenėje ir šiuolaikiniam mokytojui būtinas naujas kompetencijas bei vertybines nuostatas, keisti mokytojo vaidmenį iš žinių turėtojo ir perteikėjo į mokymosi organizatoriaus, mokymosi galimybių kūrėjo, mokymosi patarėjo, partnerio, tarpininko tarp mokinio ir įvairių šiuolaikinių informacijos šaltinių, kad jis kartu išliktų ir ugdytojas, gyvenimo tiesų liudytojas, perduodantis tradiciją ir mokantis ją kūrybingai plėtoti	1.1. Parengti, patvirtinti ir įgyvendinti pedagogų rengimo pertvarkos projektą (koncepcija, tyrimai, standartas, reglamentas)			0,8	2,2	1	5	Švietimo ir mokslo ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
	1.2. Parengti, patvirtinti ir įgyvendinti kvalifikacijos tobulinimo ir institucijų plėtros projektą (regioninių pedagogų kvalifikacijos tobulinimo institucijų infrastruktūrinės plėtros projekto parengimas ir įgyvendinimas; pedagogų kvalifikacijos tobulinimo sistemos kokybės monitoringo sistemos įdiegimas; pedagogų kvalifikacijos tobulinimo institucijų ir jų teikiamų programų akreditavimo sistemos sukūrimas)			1,1	1,2	1,3	6,5	Švietimo ir mokslo ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
Švietimo ir mokslo ministerija turi prisiimti atsakomybę užsakyti mokytojų rengimą	1.3. Vykdyti pedagogų poreikio darbo rinkoje stebėseną ir pedagogų perkvalifikavimą			0,94	0,9	1	5	Švietimo ir mokslo ministerija
Užtikrinti mokytojų rengimo, kvalifikacijos tobulinimo ir naujų kvalifikacijų įgijimo programų, atitinkančių švietimo poreikius, reikiamą finansavimą, visiems mokytojams sudaryti galimybes tobulinti kvalifikaciją arba įgyti naujų kvalifikacijų	1.4. Įdiegti kokybės laidavimo sistemą ir akredituoti kvalifikacijos tobulinimo veiklą vykdančias institucijas (kvalifikacinių reikalavimų mokytojams ir psichologams parengimas; mokytojų atestavimo sistemos tobulinimas – mokytojų vertinimo kriterijų pertvarka)			0,1	0,2	0,3	1,5	Švietimo ir mokslo ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
Sukonkretinti socialinių pedagogų ir švietimo įstaigose dirbančių psichologų vaidmenį, tiksliau apibrėžti jų funkcijas, ypač daug dėmesio skirti jų rengimui ir kvalifikacijos tobulinimui; gerinti psichologinį, socialinį, mokslinį, kultūrinį ir medicininį švietimo aprūpinimą	1.5. Parengti, patvirtinti ir įgyvendinti socialinių pedagogų, psichologų kvalifikacijos tobulinimo ir plėtros programos projektą (rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo sistemos sukūrimas; specialistų teikiamos pagalbos mokiniams, jų tėvams (globėjams, rūpintojams), mokytojams ir švietimo teikėjams standartų parengimas)			-	0,1	0,1	0,3	Švietimo ir mokslo ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
	Iš viso (1)			2,9	4,6	3,7	18,3
	2. Pertvarkyti mokyklų (išskyrus aukštąsias) vadovų kvalifikacijos tobulinimo ir atestavimo sistemą
	Rodiklis R5.3. Atestuotų mokyklų vadovų dalis, procentais	70	70	80	80	80	90
	Rodiklis R5.4. Mokyklų vadovų, tobulinusių kvalifikaciją per metus, dalis, procentais	70	70	80	80	80	90
	Rodiklis R5.5. Akredituotų po tarptautinės ekspertizės pedagoginių studijų programų Lietuvoje dalis, procentais	0	0	20	20	40	70
		lėšų poreikis, mln. litų:
	2.1. Parengti, patvirtinti ir įgyvendinti mokyklų (išskyrus aukštąsias) vadovų kvalifikacijos tobulinimo ir atestavimo programą (kvalifikacijos tobulinimo sistemos kūrimas, atestacijos pertvarka, mokyklos vadovo standarto kūrimas)			0,1	0,1	0,1	0,5	Švietimo ir mokslo ministerija
	Iš viso (2)			0,1	0,1	0,1	0,5
	Iš viso (V kryptis. Personalo tobulinimas)			3	5	4	19
	Iš viso Programai			314	326	378	1818

_______________

(e) ekspertinis įvertinimas.

* – 2002 metų duomenys.

** – 2001 metų duomenys.

*** – 2000 metų duomenys.

______________