LIETUVOS RESPUBLIKOS

VIETOS SAVIVALDOS PAGRINDŲ

Į S T A T Y M A S

1990 m. vasario 12 d. Nr. XI-3676

Vilnius

I skyrius.

BENDRIEJI NUOSTATAI

1 straipsnis. Vietos savivaldos samprata ir savivaldos teisinis reguliavimas

1. Vietos savivalda – tai Respublikos administracinių-teritorinių vienetų gyventojų ir jiems atskaitingų vietos savivaldybės organų savarankiška veikla Lietuvos TSR įstatymų nustatytose ribose spręsti savo reikalus ir įgyvendinti priimtus sprendimus.

2. Savivaldybė – tai administracinio-teritorinio vieneto gyventojų visuma su jų formuojamais valstybinės valdžios ir valdymo organais.

3. Vietos savivaldą Respublikoje reguliuoja Lietuvos TSR Konstitucija, šis įstatymas, taip pat Lietuvos TSR apylinkės, gyvenvietės (valsčiaus), Lietuvos TSR rajono (apskrities), Lietuvos TSR miesto savivaldos įstatymai ir kiti Lietuvos TSR įstatymai.

2 straipsnis. Vietos savivaldos principai

Vietos savivaldos principai yra šie:

1) tiesioginis Lietuvos TSR piliečių dalyvavimas rengiant, svarstant, priimant ir realizuojant sprendimus jiems reikšmingais visuomeninio gyvenimo klausimais;

2) atstovaujamųjų valstybinės valdžios organų viršenybė prieš kitus savivaldybės organus;

3) savivaldybės organų bei jų pareigūnų atskaitingumas gyventojams ir gyventojų vykdoma kontrolė;

4) ekonominis savarankiškumas;

5) viešumas ir reagavimas į visuomenės nuomonę;

6) socialinis teisingumas;

7) teisėtumas ir jo užtikrinimas;

8) sutartinių santykių savivaldybės organų veikloje taikymo pirmenybė.

3 straipsnis. Vietos savivaldybės teritorinis pagrindas

1. Vietos savivaldybės organizavimo pagrindas yra Lietuvos TSR administraciniai- teritoriniai vienetai, kuriuos nustato ir keičia Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba.

2. Nustatomos dvi savivaldybių pakopos: žemesnioji ir aukštesnioji:

Žemesniosios pakopos savivaldybėms priskiriamos apylinkės, gyvenvietės (valčiai), taip pat rajono (apskrities) miestai.

Aukštesniosios pakopos savivaldybėms priskiriami rajonai (apskritys) ir respublikos miestai.

3. Atsižvelgdamos į gyventojų interesus bei pageidavimus, atitinkamų savivaldybių Liaudies deputatų tarybos (toliau – savivaldybių Tarybos arba Tarybos) Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidimu gali savo teritoriją padalyti į smulkesnius vienetus ir organizuoti jų valdymą.

4 straipsnis. Vietos savivaldos įgyvendinimo mechanizmas

1. Vietos savivalda įgyvendinama tiesioginės ir atstovaujamosios demokratijos formomis.

2. Svarbiausios tiesioginės demokratijos formos, kuriomis įgyvendinama savivalda, yra pilietinė iniciatyva, gyventojų dalyvavimas svarstant ir sprendžiant jiems reikšmingus klausimus, atstovaujamųjų organų rinkimai, dalyvavimas įgyvendinant priimtus sprendimus ir galimybė kontroliuoti savivaldybės organų veiklą.

3. Vietos savivaldos atstovaujamosios demokratijos pagrindą sudaro savivaldybių Tarybos, renkamos Lietuvos TSR vietinių Liaudies deputatų tarybų deputatų rinkimų įstatymo nustatyta tvarka.

Savivaldybių Tarybos formuoja joms pavaldžius ir atskaitingus valdymo organus, jiems vadovauja ir kontroliuoja jų veiklą.

II skyrius.

VIETOS SAVIVALDYBIŲ VALSTYBINĖS

VALDŽIOS ORGANAI

5 straipsnis. Liaudies deputatų taryba

1. Vietos savivaldybės atstovaujamasis valstybinės valdžios organas yra Liaudies deputatų taryba. Taryba savo teritorijoje jungia ir koordinuoja kitų savivaldybės organų veiklą, vadovauja valstybiniam, ūkiniam ir socialiniam- kultūriniam darbui, rūpinasi racionaliu gamtos išteklių naudojimu ir aplinkos apsauga, užtikrina įstatymų laikymąsi ir Vyriausybės sprendimų vykdymą, viešąją tvarką, taip pat piliečių teisių ir teisėtų interesų apsaugą.

2. Vietos savivaldybė turi juridinio asmens teises.

6 straipsnis. Tarybos sesija

1. Pagrindinė Tarybos darbo forma yra sesija.

2. Pirmąją naujai išrinktos Tarybos sesiją sušaukia atitinkama rinkiminė komisija ne vėliau kaip per dvi savaites po rinkimų, jeigu išrinkti ne mažiau kaip trys ketvirtadaliai Tarybos deputatų. Ją pradeda rinkiminės komisijos pirmininkas ir pirmininkauja iki Tarybos pirmininko išrinkimo.

Kitas Tarybos sesijos šaukia Tarybos pirmininkas (prezidiumas) savo iniciatyva arba savivaldybės valdymo organui pasiūlius, taip pat kai to reikalauja ne mažiau kaip trečdalis Tarybos deputatų.

3. Tarybos sesija yra teisėta, jeigu joje dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai visų Tarybos deputatų.

Tarybos sprendimai priimami visų Tarybos deputatų balsų dauguma, išskyrus atvejus, kai kitaip numatyta įstatymo arba Tarybos reglamentu.

7 straipsnis. Tarybos išimtinė kompetencija

Taryba turi teisę svarstyti ir spręsti bet kuriuos klausimus, Lietuvos TSR įstatymu priskirtus jos kompetencijai. Tik sesijoje svarstomi ir sprendžiami šie klausimai:

1) deputatų įgaliojimų pripažinimas ir jų nutraukimas prieš terminą įstatymų numatytais atvejais;

2) Tarybos pirmininko ir jo pavaduotojo išrinkimas ir atleidimas iš pareigų;

3) Tarybos nuolatinių ir kitų komisijų, deputatų grupių bei kitų Tarybos organų sudarymas ir jų sudėties keitimas;

4) revizijos komisijos sudarymas ir jos sudėties keitimas;

5) Tarybai pavaldžių valdymo organų sudarymas ir jų nuostatų tvirtinimas;

6) Tarybos sudaromų organų darbo ataskaitų svarstymas;

7) deputatų paklausimų svarstymas ir sprendimų dėl jų priėmimas;

8) Tarybos reglamento tvirtinimas;

9) savivaldybės ekonominės ir socialinės raidos pagrindinių krypčių nustatymas ir veiklos rezultatų įvertinimas;

10) biudžeto ir jo įvykdymo apyskaitos tvirtinimas; papildomų biudžeto lėšų paskirstymas, taip pat nebiudžetinių lėšų naudojimo sąmatų ir ataskaitų tvirtinimas;

11) savivaldybės nuosavybės objektų teisinio režimo nustatymas, jų naudojimo kontrolės ir kitų nuosavybės klausimų sprendimas;

12) leidimų ūkinei veiklai panaikinimas arba įmonių, įstaigų ir organizacijų darbo sustabdymas, jeigu jos pažeidžia gamtosaugos, žemės ir vietinių gamtos išteklių naudojimo, sanitarijos ir sveikatos apsaugos, darbo saugumo ir darbo resursų naudojimo įstatymus;

13) mokesčių, rinkliavų ir atskaitymų į savąjį biudžetą lengvatų nustatymas fiziniams bei juridiniams asmenims;

14) vietinių rinkliavų nustatymas, vietinių savanoriškų paskolų skelbimas;

15) savivaldybės simbolių tvirtinimas;

16) įstatymų nustatyta tvarka savivaldybės valdymo organų sudaromų sutarčių (susitarimų) su kitomis savivaldybėmis, juridiniais ir fiziniais asmenimis, užsienio firmomis bei vietinės valdžios ir valdymo organais tvirtinimas;

17)pasiūlymų dėl administracinio-teritorinio suskirstymo teikimas ir sprendimas įstatymų nustatyta tvarka;

18) kiti Lietuvos TSR įstatymų numatyti klausimai, taip pat klausimai, kuriuos Taryba savivaldybės kompetencijos ribose priskiria savo išimtinei kompetencijai.

8 straipsnis. Tarybos pirmininkas

1. Tarybos darbą organizuoja Tarybos pirmininkas ar jo pavaduotojas, o aukštesniosios pakopos savivaldybėje – Tarybos prezidiumas.

2. Tarybos pirmininkas ir jo pavaduotojas renkami Tarybos sesijoje slaptu balsavimu Tarybos įgaliojimų laikui, bet ne ilgiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.

Tarybos pirmininkas:

1) atstovauja Tarybai santykiuose su valstybės organais, visuomeninėmis organizacijomis, kitais kolektyvais ir piliečiais;

2) organizuoja Tarybos sesijos ir klausimų, pateikiamų jai svarstyti, rengimą bei Tarybos sprendimų įgyvendinimo kontrolę;

3) praneša deputatams ir visuomenei apie sesijos sušaukimo vietą ir laiką, pateikiamus svarstyti klausimus;

4) koordinuoja nuolatinių ir kitų Tarybos sudaromų komisijų bei deputatų grupių darbą;

5) pasirašo Tarybos sesijos protokolą, Tarybos sprendimus ir su jais supažindina visuomenę;

6) vykdo kitus Tarybos pavedimus bei įstatymų nustatytus įgaliojimus.

Tarybos pirmininkas pirmininkauja Tarybos sesijoje.

Už savo veiklą jis atsakingas Tarybai. Jeigu Tarybos pirmininkas negali eiti savo pareigų arba jo nėra, jo pareigas eina Tarybos pirmininko pavaduotojas.

Tarybos pirmininkas savo kompetencijos klausimais priima potvarkius. Taryba turi teisę panaikinti pirmininko potvarkius.

Tarybos pirmininkas ir jo pavaduotojas gali būti Tarybos sprendimu atleidžiami iš šių pareigų prieš terminą.

Tarybos pirmininko ar jo pavaduotojo atleidimas iš pareigų svarstomas Tarybos sesijoje, jeigu to pageidauja jis pats arba reikalauja ne mažiau kaip trečdalis Tarybos deputatų.

Tarybos sprendimai dėl Tarybos pirmininko ar jo pavaduotojo atleidimo iš pareigų priimami slaptu balsavimu.

Tarybos sprendimus dėl Tarybos pirmininko ar jo pavaduotojo rinkimo, atleidimo iš pareigų pasirašo Tarybos sesijoje pirmininkavęs deputatas (pirmojoje naujai išrinktos Tarybos sesijoje renkant Tarybos pirmininką – rinkiminės komisijos pirmininkas).

9 straipsnis. Tarybos komisijos ir deputatų grupės

1. Tarybos komisijos ir deputatų grupės sudaromos preliminariai nagrinėti bei rengti klausimams, taip pat padėti įgyvendinti Tarybos sprendimus, kontroliuoti, kaip savivaldybės teritorijoje esančios įmonės, įstaigos ir organizacijos vykdo įstatymus ir Tarybos sprendimus. Taryba gali sudaryti nuolatines ir kitas komisijas, deputatų grupes ar kitokius organus.

2. Šių organų kompetenciją, neviršijančią pačios Tarybos kompetencijos, nustato Taryba. Jie yra atsakingi ir atskaitingi juos išrinkusiai Tarybai.

III skyrius.

ŽEMESNIOSIOS PAKOPOS SAVIVALDYBĖ

10 straipsnis. Žemesniosios pakopos savivaldybės organai

Žemesniosios pakopos savivaldybės organai yra šie:

valdžios organas – Liaudies deputatų taryba;

valdymo organas – apylinkės gyvenvietės (valsčiaus) viršaitis ir rajono (apskrities) miesto meras;

revizijos komisija.

Šių savivaldybės organų kompetenciją ir veiklos organizavimą nustato šis įstatymas, Lietuvos TSR apylinkės, gyvenvietės (valsčiaus) ir Lietuvos TSR miesto savivaldos įstatymai.

11 straipsnis. Žemesniosios pakopos savivaldybės Taryba

Apylinkės, gyvenvietės (valsčiaus) ir rajono (apskrities) miesto taryba vykdo šio įstatymo 7 straipsnyje įtvirtintus įgaliojimus. Be to, tik sesijoje svarstomi ir sprendžiami taip pat šie klausimai:

1) viršaičio, mero rinkimas ir jų pavaduotojų skyrimas ir atleidimas iš pareigų, atlyginimų šiems pareigūnams, taip pat priemokos Tarybos pirmininkui ar pavaduotojui nustatymas pagal Lietuvos TSR Ministrų Tarybos patvirtintas schemas ir neviršijant nustatyto darbo apmokėjimo fondo;

2) viršaičio, mero, jų pavaduotojų ir aparato bendros asignavimų sumos nustatymas;

3) žemės skyriams juridiniams ir fiziniams asmenims įstatymo numatytais atvejais ir tvarka.

12 straipsnis.       Apylinkės, gyvenvietės (valsčiaus) ir rajono (apskrities) miesto savivaldybių valdymo organai

1. Apylinkės, gyvenvietės (valsčiaus) viršaitį ir miesto merą renka atitinkama Tarybų slaptu balsavimu Tarybos įgaliojimų laikui. Viršaičio, mero teikimu Taryba skiria viršaičio, mero pavaduotoją.

2. Viršaičiu, meru ir jų pavaduotojais gali būti ne jaunesni kaip 21 metų amžiaus Lietuvos TSR piliečiai, kurie moka valstybinę kalbą. Viršaitis, meras ir jų pavaduotojai negali būti šios Tarybos deputatai.

3. Savivaldybės valdymo organai veikia vadovaudamiesi Lietuvos TSR įstatymais, Respublikos Vyriausybės bei atitinkamos tarybos sprendimais ir užtikrina savivaldybės valdymo funkcijų įgyvendinimą.

4. Viršaitis, meras ir jų pavaduotojai atsakingi ir atskaitingi juos išrinkusiai Tarybai. Klausimą dėl šių pareigūnų atleidimo iš pareigų prieš terminą trečdalio deputatų pasiūlymu Taryba turi svarstyti sesijoje.

Viršaitis, meras savo kompetencijos ribose leidžia potvarkius ir kontroliuoja, kaip jie vykdomi.

Viršaitis, meras priima ir atleidžia iš pareigų savo aparato darbuotojus, nustato jiems atlyginimus pagal Lietuvos TSR Ministrų Tarybos patvirtintas atlyginimų schemas ir neviršijant nustatyto darbo apmokėjimo fondo.

13 straipsnis. Žemesniosios pakopos savivaldybės revizijos komisija

Savivaldybės Taryba renka revizijos komisiją, kurios pirmininkas ir pavaduotojas turi būti šios Tarybos deputatai.

Revizijos komisija kontroliuoja, kaip viršaitis, meras vykdo Tarybos sprendimus, taip pat tikrina jų finansinę veiklą.

IV skyrius.

AUKŠTESNIOSIOS PAKOPOS SAVIVALDYBĖ

14 straipsnis. Aukštesniosios pakopos savivaldybės organai

1. Aukštesniosios pakopos savivaldybės organai yra šie:

valdžios organas – Liaudies deputatų taryba;

valdymo organai – rajono (apskrities) valdytojas ir jo vadovaujama valdyba bei respublikos miesto ir jo vadovaujama valdyba;

revizijos komisija.

2. Šių savivaldybės organų kompetenciją ir veiklos organizavimą nustato šis įstatymas, Lietuvos TSR rajono (apskrities) ir Lietuvos TSR miesto savivaldos įstatymai.

15 straipsnis. Aukštesniosios pakopos savivaldybės Taryba

Rajono (apskrities), respublikos miesto Taryba vykdo šio įstatymo 7 straipsnyje įtvirtintus įgaliojimus. Be to, tik sesijoje svarstomi ir sprendžiami taip pat šie klausimai:

1) Tarybos prezidiumo sudarymas ir jo sudėties keitimas;

2) rajono (apskrities) valdytojo ir miesto mero rinkimas, jų pavaduotojų ir sekretoriaus skyrimas ir atleidimas iš pareigų; rajono (apskrities), miesto valdybos sudėties tvirtinimas ir keitimas; skyrių ir kitų padalinių sudarymas, jų kompetencijos nustatymas ir vadovų tvirtinimas;

3) Tarybos pirmininko ar jo pavaduotojo, Tarybos sekretoriato, valdybos bei jos skyrių ir kitų padalinių bendros asignavimų sumos nustatymas; Tarybos pirmininko ar jo pavaduotojo, valdytojo, mero, jų pavaduotojų ir sekretoriaus, Tarybos sekretoriato darbuotojų atlyginimų nustatymas pagal Lietuvos TSR Ministrų Tarybos patvirtintas schemas ir neviršijant nustatyto darbo apmokėjimo fondo.

16 straipsnis. Tarybos prezidiumas

1. Rajono (apskrities), respublikos miesto Tarybos darbą organizuoja ir kitas įstatymo nustatytas funkcijas vykdo Tarybos prezidiumas, į kurį pagal pareigas įeina: Tarybos pirmininkas ir jo pavaduotojas, Tarybos nuolatinių komisijų pirmininkai. Tarybos sprendimu į prezidiumą gali būti išrinkti ir kiti šios Tarybos deputatai.

2. Tarybos prezidiumas:

1) organizuoja ir šaukia Tarybos sesijas, vadovauja klausimų, pateikiamų svarstyti Tarybai, rengimui;

2) koordinuoja Tarybos sudarytų komisijų, deputatų grupių ir kitų Tarybos organų veiklą;

3) padeda deputatams vykdyti jų įgaliojimus, teikia jiems reikiamą informaciją;

4) užtikrina Tarybos darbo viešumą;

5) organizuoja gyventojų apklausas, taip pat Tarybos sprendimų projektų bei kitų svarbių klausimų viešą svarstymą;

6) organizuoja Tarybos sprendimų vykdymą;

7) sprendžia įstatymo numatytus rinkimų organizavimo klausimus, taip pat rengia pasiūlymus dėl deputatų įgaliojimų nutraukimo prieš terminą;

8) vykdo kitus Tarybos pavedimus ir įstatymų nustatytus įgaliojimus.

3. Prireikus Tarybos prezidiumo posėdžius šaukia ir jiems pirmininkauja Tarybos pirmininkas. Posėdžiuose patariamojo balso teise gali dalyvauti kiti tos Tarybos deputatai, taip pat valdytojas, meras, jų pavaduotojai ir sekretorius.

Tarybos prezidiumo sprendimai priimami visų prezidiumo narių balsų dauguma. Tarybos prezidiumo sprendimus pasirašo Tarybos pirmininkas.

4. Tarybos ir jos prezidiumo darbui talkina Tarybos sekretoriatas, kurio struktūrą ir etatus nustato, taip pat darbuotojus skiria ir atleidžia prezidiumas.

17 straipsnis. Rajono (apskrities) valdytojas ir respublikos miesto meras

1. Rajono (apskrities) valdytoją, respublikos miesto merą renka atitinkama Taryba slaptu balsavimu Tarybos įgaliojimų laikui ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Rajono (apskrities) valdytojo, miesto mero teikimu Taryba skiria valdytojo, mero pavaduotojus ir sekretorių.

2. Rajono (apskrities) valdytoju, miesto meru, jų pavaduotojais ir sekretoriumi gali būti ne jaunesni kaip 25 metų amžiaus Lietuvos TSR piliečiai, kurie turi aukštąjį išsilavinimą ir moka valstybinę kalbą.

Rajono (apskrities) valdytojas, miesto meras, jų pavaduotojai ir sekretorius negali būti šios Tarybos deputatai. Jie atsakingi ir atskaitingi juos išrinkusiai Tarybai. Klausimą dėl šių pareigūnų atleidimo iš pareigų prieš terminą trečdalio deputatų pasiūlymu Taryba turi svarstyti sesijoje.

3. Rajono (apskrities) valdytojas, miesto meras kompetencijos ribose leidžia potvarkius ir kontroliuoja, kaip jie vykdomi.

18 straipsnis. Rajono (apskrities) ir respublikos miesto valdyba

1. Rajono (apskrities), miesto valdyba yra kolegialus valdymo organas, į kurį įeina rajono (apskrities) valdytojas, miesto meras, jų pavaduotojai, sekretorius, taip pat nariai, kuriuos valdytojo, mero teikimu tvirtina Taryba savo įgaliojimų laikui. Valdybos nariai negali būti šios Tarybos deputatai.

2. Rajono (apskrities), miesto valdybos darbą organizuoja ir posėdžius šaukia rajono (apskrities) valdytojas, miesto meras.

Valdybos sprendimai įgyvendinami valdytojo, mero potvarkiais. Kilus nesutarimams tarp valdytojo, mero ir valdybos, ginčą sprendžia savivaldybės Taryba.

3. Valdymo funkcijas konkrečiose srityse įgyvendina skyriai ir kiti padaliniai, kurių vadovus skiria ir atleidžia valdyba.

4. Savivaldybės valdymo organai veikia vadovaudamiesi Lietuvos TSR įstatymais, Respublikos Vyriausybės bei atitinkamos Tarybos sprendimais ir užtikrina savivaldybės funkcijų įgyvendinimą.

19 straipsnis. Rajono (apskrities) ir respublikos miesto revizijos komisija

1. Savivaldybės Taryba renka revizijos komisiją, kurios pirmininkas ir pavaduotojas turi būti šios Tarybos deputatai.

2. Revizijos komisija kontroliuoja, kaip valdytojas, meras ir valdyba vykdo Tarybos sprendimus, taip pat tikrina jų bei Tarybos sekretoriato finansinę veiklą.

V skyrius.

VIETOS SAVIVALDYBIŲ EKONOMINIS PAGRINDAS

20 straipsnis. Savivaldybės ekonominis pagrindas

1. Savivaldybės ekonominį pagrindą sudaro atitinkamos savivaldybės nuosavybė, savivaldybei priskirto vietinio ūkio objektai, vietinių biudžetų, nebiudžetinės ir kitos savivaldybės organų lėšos.

2. Savivaldybės teritorijoje veikiančios savivaldybės vietiniam ūkiui nepriskirtos įmonės (susivienijimai) ir organizacijos moka savivaldybei privalomų įmokų į biudžetą dalį.

Juridinio asmens teises turinčios įmonės (susivienijimai), organizacijos privalomų įmokų į biudžetą dalį savivaldybei sumoka nustatyta tvarka ir už pavaldžius nesavarankiškus struktūrinius vienetus. Šios lėšos mokamos tai savivaldybei, kurios teritorijoje yra šie vienetai.

3. Savivaldybės teises į jos teritorijoje esančią žemę, vandens telkinius, miškus ir kitus gamtos išteklius nustato Lietuvos TSR įstatymai.

21 straipsnis. Savivaldybės nuosavybė

1. Savivaldybės nuosavybė – tai turtas, priklausantis savivaldybei, kurį jos vardu valdo, naudoja ir disponuoja atitinkama Taryba arba kiti jos įgalioti juridiniai ar fiziniai asmenys.

2. Savivaldybės nuosavybės teisės objektai gali būti šie: komunalinis butų fondas, miesto (gyvenvietės) ūkio objektai ir įrenginiai, savivaldybės įmonių pagrindinis ir apyvartinis kapitalas, infrastruktūros objektai, į akcijas ir kitus vertybinius popierius investuotas savivaldybės kapitalas.

3. Savivaldybės nuosavybės teisė atsiranda:

1) perduodant savivaldybei įstatymo nustatyta tvarka valstybinės nuosavybės objektus;

2) sukuriant naujus nuosavybės objektus;

3) sudarant sandorius ir kitais įstatymo numatytais būdais.

4. Įgyvendindama nuosavybės teisę, savivaldybės Taryba:

1) steigia įmones, įstaigas ir organizacijas, kurioms gali perduoti turtą valdyti įstatymo nustatyta tvarka;

2) išnuomoja ar kita įstatymo numatyta tvarka perduoda turtą darbo kolektyvams, visuomeninėms organizacijoms, kooperatyvams, nuomininkų organizacijoms, bendrijoms, taip pat piliečiams;

3) disponuoja jai priklausančiu turtu kitais įstatymo numatytais būdais.

5. Savivaldybė turi pirmumo teisę įsigyti įstatymo nustatyta tvarka jos teritorijoje esančius visuomeninius pastatus, įrengimus ir kitus objektus, kurie gali būti panaudoti vietinio ūkio reikalams.

22 straipsnis. Vietinis ūkis

1. Vietinis ūkis – tai savivaldybės teritorijoje veikiančios įvairių nuosavybės formų įmonės ir organizacijos, tenkinančios daugiausia vietos gamybinius bei gyventojų socialinius poreikius. Jų veiklą įstatymo nustatyta tvarka reguliuoja savivaldybės Taryba.

2. Savivaldybės vietiniam ūkiui paprastai priskiriamos pramonės, žemės ūkio, statybos, statybos ir remonto, komunalinio, butų ūkio, transporto, kelių, melioracijos įrenginių eksploatavimo ir statybos, prekybos, ryšių, buitinio gyventojų aptarnavimo, komunalinių ir socialinių objektų projektavimo, gamtosaugos ir miškonaudos, liaudies švietimo, kultūros ir kinofikacijos, sveikatos apsaugos ir gydomosios profilaktikos, kūno kultūros ir sporto, socialinės rūpybos ir kitos šio straipsnio 1 dalyje nurodytos paskirties įmonės, įstaigos ir organizacijos.

3. Įmones, įstaigas ir organizacijas vietiniam ūkiui priskiria Lietuvos TSR Ministrų Taryba, atsižvelgdama į savivaldybių siūlymus. Vietinio ūkio įmones, įstaigas ir organizacijas priskirti aukštesniajam reguliavimo lygiui be savivaldybės sutikimo negalima.

23 straipsnis. Savivaldybės finansiniai ištekliai

1. Savivaldybės finansinius išteklius sudaro savivaldybės biudžetas, nebiudžetiniai fondai ir lėšos.

2. Kiekviena savivaldybė kasmet savarankiškai sudaro ir tvirtina savo biudžetą.

3. Valstybės ir vietinių biudžetų, taip pat skirtingų pakopų savivaldybių biudžetų santykius reguliuoja Lietuvos TSR biudžetinės sandaros ir Lietuvos TSR mokesčių įstatymai.

4. Žemesniosios pakopos savivaldybės biudžeto pajamos formuojamos iš įstatymu priskirtų pajamų šaltinių ir iš valstybinių mokesčių ir pajamų atskaitymų pagal aukštesniosios Tarybos nustatytus stabilius normatyvus, taip pat iš dotacijų.

5. Aukštesniosios pakopos savivaldybės biudžeto pajamos formuojamos iš įstatymu paskirtų pajamų šaltinių bei iš valstybinių mokesčių ir pajamų atskaitymų pagal įstatymo nustatytus normatyvus, taip pat iš dotacijų.

6. Atskaitymų į savivaldybių biudžetus normatyvai nustatomi ir dotacijos teikiamos remiantis patvirtinta jų skaičiavimo metodika. Tais atvejais, kai vietinių biudžetų pajamos ar išlaidos atskaitymų ilgalaikių normatyvų galiojimo laikotarpiu keičiasi dėl Respublikos ar savivaldybės valstybinės valdžios ir valdymo organų priimtų sprendimų, pasikeitimų sumos kompensuojamos. Kompensacijų dydis tarpusavyje derinamas. Abiejų pakopų savivaldybių biudžetų pajamos, papildomai gautos vykdant biudžetą, taip pat išlaidų ekonomija lieka savivaldybėms.

7. Abiejų pakopų savivaldybės gali nustatyta tvarka kaupti ir naudoti nebiudžetines lėšas ir fondus. Nebiudžetiniai fondai gali būti sudaromi iš įmonių, organizacijų ir gyventojų savanoriškų įnašų, privalomų įmokų už vietinius gamtos išteklius, į įmones priimamus dirbti ne savivaldybės teritorijoje gyvenančius asmenis, gamtosaugos pažeidimus, padarytą žalą, baudų už administracinius teisės pažeidimus ir iš kitų lėšų.

8. Savivaldybė gali naudotis banko kreditais, imti ir teikti paskolas, leisti akcijas ir rengti loterijas.

24 straipsnis. Pagrindinės socialinės ekonominės savivaldybių teisės

1. Tik savivaldybės sprendžia dar ir šiuos klausimus:

1) rengia teritorijos ekonominės ir socialinės raidos pagrindines kryptis, ilgalaikes (penkmečio) programas ir prognozes, atsižvelgdamos į gamybinius pajėgumus, finansinius ir darbo išteklius, socialinius ir finansinius normatyvus; savivaldybei priklauso išimtinė teisė nustatyti socialinės veiklos prioritetus;

2) derina ir aprobuoja įmonių, nepriklausomai nuo jų statuso, veiklos projektus statybos, darbo jėgos, vietinių žaliavų ir antrinių išteklių, žemės, vandens ir miško naudojimo, gamtos apsaugos, gyventojų aptarnavimo ir kitose savivaldybės kompetencijos srityse;

3) rengia ir teikia siūlymus dėl gamybinių jėgų išvystymo ir išdėstymo ilgalaikių schemų, rengia ir tvirtina miestų ir gyvenviečių plėtojimo ir naujų kūrimo generalines schemas, organizuoja jų įgyvendinimą, padeda rengti ir vykdyti respublikines programas;

4) steigia ir reorganizuoja vietinio ūkio įmones, įstaigas ir organizacijas, reguliuoja vietinio ūkio veiklą. Derina kitų įmonių, įstaigų ir organizacijų steigimo ir reorganizavimo klausimus;

5) išduoda leidimus ūkinei veiklai, registruoja įmones, įstaigas, organizacijas, ūkius ir bendroves; nustato visų objektų teritorijoje statybos, plėtimo ir rekonstrukcijos, pastatų ir teritorijos užstatymo, architektūros bei landšafto formavimo reikalavimus ir kontroliuoja, kaip jų laikomasi;

6) sprendžia visų socialinės ir gamybinės infrastruktūros objektų projektavimo ir statybos klausimus, gali vykdyti vieningo užsakovo funkciją;

7) skirsto centralizuotai formuojamus išteklius vietinio ūkio įmonėms, organizacijoms bei gyventojams;

8) skiria žemės sklypus, vykdo žemės naudojimo ir apsaugos, žemėtvarkos valstybinį valdymą bei kontrolę ir sprendžia kitus klausimus įstatymo nustatyta tvarka;

9) kartu su kitais valstybės organais rengia ir įgyvendina gyventojų gelbėjimo ir liaudies ūkio apsaugos priemones avarijų, katastrofų, stichinių nelaimių atvejais;

10) nustato ūkinės veiklos teritorijoje gamtosaugos bei gamtonaudos reikalavimus ir kontroliuoja, kaip jie įgyvendinami. Jeigu nesilaikoma šių reikalavimų, gali sustabdyti ūkinę veiklą;

11) sustabdo arba nutraukia maisto produktų ir liaudies vartojamų prekių gamybą ir jų realizavimą, jei nesilaikoma sanitarijos ir standartų reikalavimų;

12) teikia siūlymus dėl saugomų teritorijų steigimo, organizuoja jų apsaugą ir padeda nustatyti naudojimo taisykles;

13) skelbia vietinės reikšmės saugomas teritorijas, valstybinius architektūros, gamtos, istorijos ir kultūros paminklus; organizuoja valstybinių paminklų apskaitą ir vykdo jų apsaugą;

14) koordinuoja ir reguliuoja savo teritorijoje socialinės infrastruktūros objektų išdėstymą, struktūrą ir veiklą, nustato jų eksploatavimo tvarką ir sprendžia gyventojų aprūpinimo gyvenamuoju plotu klausimus;

15) steigia ir plečia sveikatos apsaugos, socialinės rūpybos, švietimo, kultūros, kūno kultūros ir sporto bei kitas socialines įstaigas ir organizacijas, užtikrina jų funkcionavimą;

16) reguliuoja darbo išteklių paskirstymą, migracijos procesus, organizuoja racionalų gyventojų užimtumą, darbuotojų perkvalifikavimą ir rengimą;

17) reguliuoja nustatyta tvarka kainas ir tarifus už visų teritorijoje esančių įmonių teikiamas gyventojams paslaugas, vietinio ūkio įmonių teikiamas paslaugas kitoms organizacijoms ir produkcijos, gaminamos vietinio ūkio įmonėse, kainas;

18) skelbia vietines savanoriškas paskolas, rengia loterijas, leidžia akcijas;

19) teikia įmokų į savąjį biudžetą lengvatas, pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką nustato mokesčio (kompensacijų) dydį už skiriamus žemės sklypus, naudojimąsi miestų ir gyvenviečių ūkio įrenginiais ir kitais objektais bei vietiniais gamtos ištekliais, taip pat už savivaldybės teritorijoje gyvenančius, bet kitų savivaldybių teritorijoje dirbančius asmenis;

20) įstatymų nustatyta tvarka tvirtina iš biudžeto išlaikomų įstaigų ir organizacijų darbo užmokesčio fondą;

21) prireikus sudaro sutartis ir bendradarbiavimo susitarimus su nevietinio ūkio įmonėmis, įstaigomis ir organizacijomis, kitomis savivaldybėmis, užsienio firmomis bei užsienio vietinės valdžios ir valdymo organais;

22) rengia ir įgyvendina priemones gyventojų pajamoms ir išlaidoms subalansuoti;

23) nustatyta tvarka sudaro ir naudoja valiutinius fondus;

24) organizuoja valstybinės ir viešosios tvarkos, piliečių teisių ir laisvių bei juridinių ir fizinių asmenų turto apsaugą, kelių eismo priežiūrą; vadovauja pavaldiems vidaus reikalų organams bei priešgaisrinės apsaugos tarnyboms.

2. Šiame straipsnyje įtvirtintas socialines ekonomines teises skirtingų pakopų savivaldybėms nustato kiti įstatymai.

VI skyrius.

VIETOS SAVIVALDOS TEISINĖS GARANTIJOS

25 straipsnis. Bendrieji savivaldos teisinių garantijų klausimai

1. Savivaldybės organų sprendimai, priimti neviršijant kompetencijos, yra privalomi visoms jos teritorijoje esančioms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, taip pat pareigūnams ir gyventojams. Už jų nevykdymą gali būti taikomos Lietuvos TSR įstatymų nustatytos poveikio priemonės.

2. Įstatymo nustatytos savivaldybių teisės negali būti varžomos ar ribojamos, išskyrus valstybinio būtinumo atvejus, numatytus Lietuvos TSR įstatymų.

3. Savivaldybės organai savo kompetenciją įgyvendina savarankiškai. Tarpusavio susitarimu jie gali perduoti dalį savo teisių (kartu su būtinais joms įgyvendinti ištekliais) kitos pakopos savivaldybėms arba kitiems organams.

4. Įstatymo nustatytas funkcijas savivaldybės organams galima perduoti tik valstybės organo ir savivaldybės organo sutartimi.

26 straipsnis. Savivaldybės teisių įgyvendinimo užtikrinimas

1. Tais atvejais, kai su savivaldybės interesais susijusius reikalus svarsto aukštesnieji valstybės organai, jie apie tai privalo pranešti savivaldybei. Savivaldybės Taryba teikia savo pasiūlymus, kuriuos privalo išnagrinėti aukštesnieji valstybės organai.

2. Savivaldybės Taryba, atsižvelgdama į gyventojų interesus, turi teisę;

1) sustabdyti juridinių asmenų, esančių jos teritorijoje, sprendimų vykdymą, jeigu jie prieštarauja Lietuvos TSR įstatymams ar savivaldybės organų sprendimams, kol šį klausimą išnagrinės kompetentingas valstybės organas. Tais atvejais, kai juridinio asmens sprendimo vykdymas buvo sustabdytas neteisėtai ir dėl to padaryta žala, savivaldybei gali būti taikoma materialinė atsakomybė;

2) panaikinti jos teritorijoje statomų objektų suderinimą bei sprendimus dėl žemės skyrimo statybai arba uždrausti statybą tais atvejais, kai statytojas ar žemės naudotojas pažeidžia sudarytas su savivaldybės organais sutartis arba Lietuvos TSR įstatymus.

Tarp Tarybos sesijų savivaldybės valdymo organas gali sustabdyti šių sprendimų vykdymą, vėliau pateikdamas savo sprendimą tvirtinti Tarybos sesijoje;

3) reikalauti papildomos ekologinės ar kitos būtinos ekspertizės arba ją organizuoti statomiems ir veikiantiems objektams bei naudojamoms technologijoms;

4) įstatymo nustatyta tvarka savo teritorijoje padidinti gyvenamosios aplinkos apsaugos reikalavimus ir taikyti už jų pažeidimą ekonomines sankcijas.

27 straipsnis. Savivaldybės organų aktų užginčijimas

1. Savivaldybės valdymo organų veiklos teisėtumą prižiūri prokuratūros organai bei kontroliuoja kiti tam įgalioti valstybės organai.

Savivaldybės valdymo organų ir pareigūnų sprendimus gali panaikinti atitinkama Taryba.

2. Juridiniai ir fiziniai asmenys savivaldybės valdymo organų ir pareigūnų sprendimus bei veiksmus turi teisę įstatymo nustatyta tvarka skųsti liaudies teismui, arbitražui arba atitinkamai Tarybai, o prieštaraujančius įstatymui Tarybos sprendimus – aukštesniajai Tarybai.

3. Žemesniosios pakopos savivaldybės Tarybos turi teisę užprotestuoti Lietuvos TSR Aukščiausiojoje Taryboje aukštesniosios pakopos savivaldybės organų sprendimus klausimais, kurie priskirti žemesniosios pakopos savivaldybės išimtinei kompetencijai.

4. Aukštesniosios pakopos savivaldybės Taryba turi teisę sustabdyti žemesniosios pakopos savivaldybės organų sprendimus, jeigu jie prieštarauja Lietuvos TSR įstatymams. Kilus ginčui, klausimą galutinai sprendžia Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba.

5. Lietuvos TSR Ministrų Taryba turi teisę užprotestuoti Lietuvos TSR Aukščiausiojoje Taryboje aukštesniosios pakopos savivaldybės Tarybos sprendimus, jeigu jie prieštarauja Lietuvos TSR įstatymams.

Lietuvos TSR įstatymų nustatytais atvejais Lietuvos TSR Ministrų Taryba gali sustabdyti ir užprotestuoti aukštesniosios pakopos savivaldybės valdymo organų sprendimus šios savivaldybės Taryboje. Kilus ginčui, klausimą galutinai sprendžia Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba.

28 straipsnis. Savivaldybės Tarybos paleidimas

1. Savivaldybės Taryba gali būti paleista ir jos valdymo organų veikla sustabdyta šiais atvejais:

1) kai savivaldybės organai vykdo veiksmus, prieštaraujančius Lietuvos TSR Konstitucijai;

2) kai savivaldybės organai šiurkščiai pažeidžia Lietuvos TSR įstatymus arba piliečių konstitucines teises, nepaisydami kompetentingų Lietuvos TSR valstybinių organų reikalavimų nutraukti neteisėtus veiksmus.

2. Savivaldybės Taryba paleidžiama motyvuotu Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos sprendimu, kuris priimamas remiantis specialiai sudarytos Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatų komisijos išvada.

3. Paleidus savivaldybės Tarybą, Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba priima vieną iš šių sprendimų:

1) per tris mėnesius surengti neeilinius atitinkamos savivaldybės Tarybos rinkimus, pavedant valdymo funkcijas įgyvendinti specialiam Vyriausybės įgaliotiniui;

2) sustabdyti atitinkamos savivaldybės teritorijoje vietos savivaldos įstatymų galiojimą ir įvesti administracinį valdymą iki vienerių metų pagal specialius Lietuvos TSR įstatymus.

Esant reikalui, administracinis valdymas gali būti pratęstas.

4. Savivaldybės Taryba gali būti paleista ir tuo atveju, kai ji ne mažiau kaip tris kartus iš eilės nesusirenka į sesiją įstatymo nustatytos minimalios sudėties.

Siūlymą dėl savivaldybės Tarybos paleidimo Lietuvos TSR Aukščiausiajai Tarybai teikia savivaldybės Tarybos pirmininkas (prezidiumas).

Šiuo atveju Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba priima sprendimą per tris mėnesius surengti neeilinius atitinkamos savivaldybės Tarybos rinkimus.

LIETUVOS TSR AUKŠČIAUSIOSIOS

TARYBOS PREZIDIUMO PIRMININKAS                                                            A. BRAZAUSKAS

LIETUVOS TSR AUKŠČIAUSIOSIOS

TARYBOS PREZIDIUMO SEKRETORIUS                                                                      L. SABUTIS