LIETUVOS RESPUBLIKOS

AUGALŲ NACIONALINIŲ GENETINIŲ IŠTEKLIŲ

Į S T A T Y M A S

2001 m. spalio 9 d. Nr. IX-533

Vilnius

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir tikslas

1. Šis Įstatymas reglamentuoja augalų nacionalinių genetinių išteklių kaupimą, saugojimą ir naudojimą.

2. Šio Įstatymo tikslas – užtikrinti tausojantį augalų nacionalinių genetinių išteklių naudojimą, apsaugoti juos nuo niokojimo, nykimo ar visiško sunaikinimo, išsaugoti biologinę įvairovę.

2 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos

1. Augalų genetinė medžiaga – augalų ląstelių sudėtinių dalių visuma, lemianti genetinės informacijos išsaugojimą ir perdavimą.

2. Augalų genetiniai ištekliai – faktiškai ir potencialiai naudingi augalai bei jų dalys, pasižyminčios funkcionaliomis generatyvinio ar vegetatyvinio dauginimosi savybėmis. Jiems priskiriama:

1) augalų populiacijos ar jų dalys;

2) pavieniai augalai ar jų grupės;

3) augalų reprodukcinės dalys (sėklos, žiedadulkės, gemalai, meristeminiai audiniai, pumpurai, ūgliai).

3. Augalų genetinis draustinis – teritorija, skirta ilgalaikiam genetiškai vertingų augalų populiacijų ar jų dalių išsaugojimui.

4. Augalų genetinių išteklių kilmės šalis – šalis, kurioje augalų genetiniai ištekliai susidarė natūraliomis sąlygomis ar buvo dirbtinai sukurti.

5. Augalų genų bankas – iš valstybės biudžeto finansuojama institucija, koordinuojanti genetinių išteklių išsaugojimo ir tyrimo darbus bei sauganti augalų genetinę medžiagą.

6. Augalų nacionaliniai genetiniai ištekliai – atrinkti ir į augalų nacionalinių genetinių išteklių centrinę duomenų bazę įtraukti augalų genetiniai ištekliai, turintys ekologinę, selekcinę bei ekonominę svarbą Lietuvos Respublikai.

7. Augalų nacionalinių genetinių išteklių centrinė duomenų bazė – duomenų bei kitos informacijos apie augalų nacionalinius genetinius išteklius rinkinys, kaupiamas ir saugomas Vyriausybės įgaliotos institucijos kompiuterinėse laikmenose.

8. Augalų nacionalinių genetinių išteklių išsaugojimas – augalų genetinės informacijos išsaugojimas siekiant išvengti augalų nacionalinių genetinių išteklių pažeidimų ir žūties bei užtikrinant jų įvairovę, gyvybingumą ir plitimo galimybes.

9. Augalų nacionalinių genetinių išteklių išsaugojimas ex situ – augalų nacionalinių genetinių išteklių išsaugojimas už jų gamtinės buveinės ar jų sukūrimo aplinkos ribų.

10. Augalų nacionalinių genetinių išteklių išsaugojimas in situ – augalų nacionalinių genetinių išteklių išsaugojimas jų gamtinėse buveinėse ar jų sukūrimo aplinkoje.

11. Augalų nacionalinių genetinių išteklių išsaugojimas inter situ – kultūrinių bei kultivuojamų augalų nacionalinių genetinių išteklių išsaugojimas vietose, kuriose per ilgą kultivavimo laikotarpį yra susiformavusios naujos paveldimos šių augalų savybės.

12. Augalų nacionalinių genetinių išteklių koordinacinis centras – mokslo ir studijų institucija ar jos padalinys, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka suteikta teisė kaupti augalų nacionalinių genetinių išteklių naudojimo bei saugojimo tyrimų rezultatus.

13. Augalų nacionalinių genetinių išteklių naudojimas – augalų nacionalinių genetinių išteklių naudojimas žmogaus racionaliems (tikslingiems) poreikiams (maistui, technologiniam perdirbimui, vaistinei žaliavai, moksliniams tyrimams, selekcijai, sėklininkystei, reprodukcijai ir mainams) tenkinti, neniokojant ir nesunaikinant pačių išteklių.

14. Genetinių išteklių plotas – ribota teritorija, kurioje yra augalų populiacija, skirta tų augalų nacionaliniams genetiniams ištekliams išsaugoti.

15. Lauko kolekcija – sistemingai lauke auginamų, atnaujinamų ir saugomų augalų rinkinys.

16. Meristeminis audinys – grupė augalo ląstelių, ilgai išlaikančių gebėjimą dalytis.

17. Saugykla – speciali patalpa, skirta augalų genetinei medžiagai saugoti.

18. Sėklinis medynas – produktyvus ir geros kokybės medynas, skirtas sėkloms, kaip genetinei medžiagai, ruošti ir naudoti.

19. Sėklinis sklypas – ribota teritorija, kurioje yra augalų populiacija, skirta sėkloms, kaip genetinei medžiagai, naudoti.

3 straipsnis. Nuosavybės teisė į augalų nacionalinius genetinius išteklius

Augalų nacionaliniai genetiniai ištekliai yra Lietuvos Respublikos gyvosios gamtos išteklių sudėtinė dalis. Jie nuosavybės teise gali priklausyti valstybei ir juridiniams bei fiziniams asmenims.

ANTRASIS SKIRSNIS

VALSTYBINIS AUGALŲ NACIONALINIŲ GENETINIŲ IŠTEKLIŲ NAUDOJIMO IR APSAUGOS REGULIAVIMAS

4 straipsnis. Valstybinis augalų nacionalinių genetinių išteklių naudojimo ir apsaugos reguliavimas

1. Vyriausybės įgaliotos institucijos pagal joms priskirtas veiklos sritis vykdo valstybinį augalų nacionalinių genetinių išteklių naudojimo ir saugojimo reguliavimą ir pagal savo kompetenciją atlieka šias pagrindines funkcijas:

1) organizuoja augalų nacionalinių genetinių išteklių kaupimą ir saugojimą;

2) nustato augalų nacionalinių genetinių išteklių kaupimo, saugojimo, naudojimo ir atkūrimo tvarką;

3) koordinuoja augalų nacionalinių genetinių išteklių centrinės duomenų bazės tvarkymą;

4) organizuoja augalų nacionalinių genetinių išteklių naudojimo ir apsaugos kontrolę;

5) nustato augalų nacionalinių genetinių išteklių mainų, įvežimo bei išvežimo už šalies ribų tvarką;

6) rengia augalų nacionalinių genetinių išteklių saugojimo ir naudojimo darbų programas;

7) bendradarbiauja su užsienio institucijomis;

8) atlieka kitas teisės aktų joms priskirtas funkcijas.

2. Augalų nacionalinių genetinių išteklių atrinkimo, saugojimo, naudojimo ir atkūrimo klausimams spręsti iš valstybės valdymo institucijų, mokslo ir studijų institucijų bei nevalstybinių organizacijų atstovų sudaroma nuolatinė augalų nacionalinių genetinių išteklių komisija. Gavusi augalų nacionalinių genetinių išteklių koordinacinių centrų siūlymus, ši komisija atrenka augalų genetinius išteklius ir teikia Vyriausybės įgaliotoms institucijoms, kad suteiktų jiems nacionalinių genetinių išteklių statusą ir įtrauktų juos į centrinę duomenų bazę. Komisija taip pat teikia pasiūlymus Vyriausybės įgaliotoms institucijoms dėl augalų nacionalinių genetinių išteklių būklės pagerinimo. Komisija veikia visuomeniniais pagrindais. Komisijos sudėtį ir nuostatus tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija.

5 straipsnis. Augalų nacionalinių genetinių išteklių kaupimo, tyrimo ir saugojimo koordinavimas

1. Augalų nacionalinių genetinių išteklių kaupimą, tyrimą ir išsaugojimą Lietuvos Respublikoje koordinuoja bei genetinę medžiagą saugo augalų genų bankas.

2. Augalų nacionalinių genetinių išteklių koordinaciniai centrai koordinuoja augalų nacionalinių genetinių išteklių kaupimą, tyrimą ir išsaugojimą pagal augalų grupes:

1) žemės ūkio (lauko augalų);

2) miškų;

3) žemės ūkio (sodo ir daržo augalų);

4) dekoratyvinių;

5) vaistinių aromatinių.

6 straipsnis. Augalų nacionalinių genetinių išteklių mokslinių tyrimų, kaupimo, saugojimo ir atkūrimo finansavimas

1. Augalų nacionalinių genetinių išteklių moksliniai tyrimai, kaupimas, saugojimo ir atkūrimo priemonių įgyvendinimas finansuojami valstybės biudžeto lėšomis.

2. Augalų nacionalinių genetinių išteklių apsaugos priemonių finansavimo šaltiniai gali būti augalų nacionalinių genetinių išteklių naudotojų lėšos, tarptautinių fondų bei organizacijų lėšos, taip pat savanoriškos fizinių bei juridinių asmenų įmokos.

TREČIASIS SKIRSNIS

Augalų NACIONALINIŲ genetinių išteklių KAUPIMAS IR SAUGOJIMAS

7 straipsnis. Augalų nacionalinių genetinių išteklių kaupimas

1. Augalų nacionaliniai genetiniai ištekliai kaupiami tiriant, atrenkant, įvertinant bei nustatant jų saugojimo ir naudojimo būdus.

2. Mokslo ir studijų institucijos augalų nacionalinius genetinius išteklius įvertina biologiniu, ekologiniu, genetiniu, ekonominiu ir kitais aspektais, nustato faktinę bei potencinę jų vertę.

3. Augalų nacionaliniai genetiniai ištekliai saugoti atrenkami pagal vertę, faktinę būklę, gresiančius sunaikinimo, sunykimo ar jų tvarumo pažeidimo veiksnius, esančius šiuo metu ar galinčius pasireikšti ateityje, esamas atsargas, natūralios bei dirbtinės reprodukcijos ypatumus.

8 straipsnis. Augalų nacionalinių genetinių išteklių saugojimas

1. Atrinkti augalų nacionaliniai genetiniai ištekliai saugomi:

1) laikant juos natūralios kilmės ar sukūrimo vietose (in situ);

2) už kilmės ar sukūrimo vietų (ex situ): lauko kolekcijose bei augalų genų bankuose;

3) vietose, kur yra atsiradusios jų naujos savybės (inter situ).

2. Augalų nacionaliniams genetiniams ištekliams saugoti in situ steigiami genetiniai draustiniai, išskiriami genetinių išteklių plotai ar sėkliniai medynai, atrenkamos populiacijos, pavieniai medžiai ar jų grupės. Augalų nacionalinių genetinių išteklių saugojimas in situ neatsiejamas nuo jų natūralių buveinių saugojimo, gyvybingų populiacijų palaikymo bei atkūrimo sudarant palankias jų vystymosi sąlygas.

3. Augalų nacionaliniams genetiniams ištekliams saugoti ex situ įveisiamos lauko kolekcijos bei įrengiamos augalų genetinės medžiagos saugyklos.

4. Augalų veislės bei rasės, įgijusios naujų skiriamųjų požymių, saugomos inter situ, sudarant sutartis su žemės, kurioje yra šie augalų nacionaliniai genetiniai ištekliai, valdytojais ir savininkais.

5. Už augalų nacionalinių genetinių išteklių išsaugojimą pagal kompetenciją atsakingi: genetinių išteklių savininkai, valstybinės žemės naudotojai ar privačios žemės savininkai.

9 straipsnis. Augalų genetiniai draustiniai ir genetinių išteklių plotai

1. Augalų genetiniai draustiniai steigiami vadovaujantis Saugomų teritorijų įstatymu. Jie skirti genetinę vertę turinčioms augalų populiacijoms ar jų dalims išsaugoti. Augalų genetiniai draustiniai tvarkomi pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintus Augalų genetinių draustinių nuostatus.

2. Augalų nacionalinių genetinių išteklių saugojimą valstybiniuose rezervatuose, nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, valstybiniuose draustiniuose, atkuriamų gamtos išteklių sklypuose bei kitose saugomose teritorijose reglamentuoja Saugomų teritorijų įstatymas, Miškų įstatymas ir kiti teisės aktai.

3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytose saugomose teritorijose prireikus išskiriami genetinių išteklių plotai, kuriuose augalų nacionaliniai genetiniai ištekliai saugomi pagal specialiai parengtas ir Vyriausybės įgaliotų institucijų patvirtintas programas.

10 straipsnis. Saugomi sėkliniai sklypai, sėkliniai medynai bei medžių grupės ar pavieniai medžiai

Sėklinių sklypų, sėklinių medynų, medžių grupių ir pavienių medžių, kurie priskiriami augalų nacionaliniams genetiniams ištekliams, sąrašą bei jų atrinkimo, priežiūros ir apsaugos nuostatus tvirtina Vyriausybės įgaliotos institucijos, atsižvelgdamos į augalų nacionalinių genetinių išteklių koordinacinių centrų teikimus.

11 straipsnis. Lauko kolekcijos

Augalų nacionalinių genetinių išteklių lauko kolekcijos sudaromos specialiai tam skirtuose sklypuose iš įtrauktų į nacionalinių genetinių išteklių centrinę duomenų bazę augalų. Žemės sklypus kolekcijoms privačioje žemėje, gavusios raštišką žemės savininko sutikimą, parenka, kolekcijas įveisia ir prižiūri mokslo ir studijų institucijos. Lauko kolekcijų įveisimo ir priežiūros tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija.

12 straipsnis. Augalų genų bankas

1. Augalų nacionalinių genetinių išteklių kaupimui, tyrimui ir išsaugojimui koordinuoti bei į augalų nacionalinių genetinių išteklių centrinę duomenų bazę įtrauktų augalų nacionalinių genetinių išteklių genetinei medžiagai saugoti Vyriausybė teisės aktų nustatyta tvarka steigia augalų genų banką. Jo nuostatus tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija. Augalų genų bankas išlaikomas valstybės biudžeto lėšomis.

2. Augalų genų bankas atlieka šias pagrindines funkcijas:

1) koordinuoja augalų nacionalinių genetinių išteklių kaupimą, tyrimą ir išsaugojimą;

2) saugo genetinę medžiagą, išlaikydamas jos genetinį tapatumą ir vientisumą;

3) daugina ir platina genetinę medžiagą;

4) palaiko tiesioginius ryšius su genetinės medžiagos vartotojais – selekcininkais, genetikais, botanikais, privačių kolekcijų savininkais;

5) inicijuoja ir koordinuoja bendras augalų nacionalinių genetinių išteklių mokslinių tyrimų programas, skelbia gautus tyrimų rezultatus;

6) bendradarbiauja su kitų šalių augalų genų bankais, dalyvauja rengiant ir įgyvendinant tarptautines programas augalų nacionalinių genetinių išteklių klausimais;

7) tvarko augalų nacionalinių genetinių išteklių centrinę duomenų bazę;

8) atlieka kitas augalų genų banko nuostatuose numatytas funkcijas.

3. Augalų genetinę medžiagą išsaugoti atrenka mokslo ir studijų ar Vyriausybės įgaliotos institucijos įpareigotos įstaigos (pagal kompetenciją įgyvendinančios augalų nacionalinių genetinių išteklių kaupimo, tyrimo ir apsaugos priemones), vadovaudamosi šio Įstatymo bei kitų teisės aktų reikalavimais ir Augalų nacionalinių genetinių išteklių komisijos rekomenduojamais kriterijais.

13 straipsnis. Augalų nacionalinių genetinių išteklių saugojimas planuojant ūkinę veiklą ir ja verčiantis

1. Asmenys, planuojantys ūkinę veiklą ar ja besiverčiantys, turi vadovautis Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo, miškotvarkos ir žemėtvarkos projektų reikalavimais.

2. Naudoti chemines ar biologiškai aktyvias medžiagas in situ saugomų augalų nacionalinių genetinių išteklių teritorijose naudotojai gali tuo atveju, jei šios medžiagos nekenkia augalų nacionaliniams genetiniams ištekliams.

3. Augalų nacionaliniams genetiniams ištekliams atkurti, vykstant generacijų kaitai, naudotojai privalo sudaryti palankias atžėlimo sąlygas (jei šie neatželia, juos atželdinti), o trumpos rotacijos augalus atsėti. Atkuriant augalų nacionalinius genetinius išteklius, turi būti išsaugomos jų natūralios savybės.

4. Ūkinės veiklos poveikį augalų nacionaliniams genetiniams ištekliams nustato ir pagal kompetenciją kontroliuoja Vyriausybės įgaliotos institucijos.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

AUGALŲ NACIONALINIŲ GENETINIŲ IŠTEKLIŲ NAUDOJIMAS

14 straipsnis. Augalų nacionalinių genetinių išteklių prieinamumas ir naudojimas

1. Augalų nacionaliniai genetiniai ištekliai yra laisvai prieinami augalų selekcijos bei tyrimo ir kitiems geros valios (bone fide) tikslams, nurodytiems šio straipsnio 2 dalyje.

2. Augalų nacionaliniai genetiniai ištekliai naudojami šiems tikslams:

1) mokslinio tyrimo;

2) selekcijos ir sėklininkystės;

3) reprodukcijos;

4) mainų;

5) žmogaus racionaliems (tikslingiems) poreikiams tenkinti (maistui, technologiniam perdirbimui, vaistinei žaliavai, kitiems su augalų nacionalinių genetinių išteklių ėmimu iš gamtinės aplinkos susijusiems tikslams).

3. Augalų nacionaliniai genetiniai ištekliai naudojami jų neniokojant ir nesunaikinant.

15 straipsnis. Augalų nacionalinių genetinių išteklių naudotojai

1. Augalų nacionalinių genetinių išteklių naudotojai gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys.

2. Augalų nacionalinių genetinių išteklių naudotojai turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka naudoti augalų nacionalinius genetinius išteklius visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

3. Augalų nacionalinių genetinių išteklių naudotojai privalo:

1) vadovaudamiesi įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais augalų nacionalinių genetinių išteklių naudojimo, apsaugos ir atkūrimo reikalavimais, racionaliai naudoti bei saugoti augalų nacionalinius genetinius išteklius;

2) vadovautis priešgaisrinės saugos reikalavimais, įgyvendinti priešgaisrines priemones; kilus gaisrams, imtis priemonių jiems gesinti;

3) Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka atkurti nykstančius augalų nacionalinius genetinius išteklius bei jų augavietes;

4) vykdyti Vyriausybės įgaliotų institucijų bei pareigūnų reikalavimus.

16 straipsnis. Augalų nacionalinių genetinių išteklių centrinė duomenų bazė

1. Augalų nacionalinių genetinių išteklių duomenims bei kitai informacijai apie juos sisteminti, kaupti, saugoti ir naudoti Vyriausybės įgaliota institucija steigia augalų nacionalinių genetinių išteklių centrinę duomenų bazę (toliau – duomenų bazė) ir tvirtina augalų nacionalinių genetinių išteklių duomenų bazės tvarkymo nuostatus.

2. Duomenų bazėje kaupiami duomenys apie augalų nacionalinius genetinius išteklius:

1) augalų genetinius draustinius;

2) sėklinius sklypus ir genetinių išteklių plotus;

3) sėklinius medynus;

4) lauko kolekcijas;

5) pavienius saugomus medžius ir jų grupes;

6) augalų genų bankuose saugomą augalų genetinę medžiagą.

PENKTASIS SKIRSNIS

atsakomybė UŽ šio ĮSTATYMO PAŽEIDIMUS

17 straipsnis. Teisinė atsakomybė

1. Fiziniai ir juridiniai asmenys, pažeidę šio Įstatymo reikalavimus, traukiami civilinėn, administracinėn arba baudžiamojon atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka.

2. Pareikšti ieškinius dėl padarytos žalos turi teisę:

1) fiziniai ir juridiniai asmenys, kurių turtui ar interesams padaryta žala;

2) Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija ir kitos įstatymų įgaliotos institucijos, kai žala padaryta augalų nacionaliniams ištekliams bei jų radavietėms valstybinėje žemėje.

3. Žalos, padarytos augalų nacionaliniams ištekliams bei jų radavietėms, apskaičiavimo tvarką bei įkainius nustato Vyriausybės įgaliota institucija.

ŠeštasIS skirsnis

TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS

18 straipsnis. Tarptautinis bendradarbiavimas augalų nacionalinių genetinių išteklių srityje

1. Lietuvos Respublika, vadovaudamasi Biologinės įvairovės konvencija ir kitais teisės aktais, sudaro tarptautines sutartis, dalyvauja tarptautinių organizacijų, susijusių su augalų nacionaliniais genetiniais ištekliais, veikloje.

2. Bendradarbiaudamos su kitomis valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis augalų nacionalinių genetinių išteklių srityje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos:

1) sprendžia augalų nacionalinių genetinių išteklių naudojimo bei apsaugos problemas;

2) teikia suinteresuotoms valstybėms ir tarptautinėms organizacijoms informaciją augalų nacionalinių genetinių išteklių klausimais.

3. Augalų nacionaliniai genetiniai ištekliai išvežami iš Lietuvos Respublikos ir įvežami į ją Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                                  VALDAS ADAMKUS