LIETUVOS BANKO VALDYBA
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS BANKO PINIGŲ POLITIKOS PRIEMONIŲ TAIKYMO KRYPČIŲ
1999 m. liepos 1 d. Nr. 101
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 11 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu, Lietuvos banko valdyba nutaria:
Patvirtinti Lietuvos banko pinigų politikos priemonių taikymo kryptis (pridedama).
PIRMININKAS R. ŠARKINAS
______________
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Lietuvos banko pinigų politikos priemonių taikymo kryptys parengtos vadovaujantis Lietuvos banko pinigų politikos programa 1997–1999 m. (Žin., 1997, Nr. 10-197).
2. Šio dokumento tikslas yra apibrėžti Lietuvos banko pinigų politikos priemonių taikymo kryptis, nusakant tikslus, sąlygas ir ribas, esant fiksuoto lito kurso režimui, bei numatyti pinigų politikos priemonių tobulinimą, atsižvelgiant į ekonominės aplinkos pokyčius bei Lietuvos siekį tapti Europos Sąjungos nare, o vėliau – ir atitikti narystei Ekonominėje ir pinigų sąjungoje keliamus reikalavimus.
3. Lietuvos banko pinigų politikos priemonių taikymo kryptis lemia:
3.1. fiksuoto lito kurso režimas ir Lietuvos banko neribotu mastu atliekamas litų keitimas į bazinę valiutą (valiutas) ir bazinės valiutos (valiutų) į litus;
II. LIETUVOS BANKO PINIGŲ POLITIKOS TIKSLAI
4. Pagrindinis Lietuvos banko tikslas – siekti Lietuvos Respublikos pinigų stabilumo. Lietuvos bankas siūlys priimti Lietuvos banko įstatymo pataisas, įgyvendinančias Europos Sąjungos valstybių centriniams bankams keliamus reikalavimus, ir patikslinti pagrindinį tikslą, suvienodinant jį su Europos centrinių bankų sistemos narių pagrindiniu tikslu – kainų stabilumu.
5. Lietuvos bankas pagrindinio tikslo siekia įstatymų nustatyta tvarka pasirinkdamas bazinę valiutą (valiutas) ir išlaikydamas fiksuotą lito kursą.
7. Prie fundamentalių veiksnių priskiriami:
7.2. bendroji ekonomikos konjunktūra (bendrojo vidaus produkto, infliacijos ir nedarbo dinamika bei prognozės);
7.5. tarptautinių finansų rinkų tendencijos, darančios įtaką investicijų į kylančias rinkas, kurioms priklauso ir Lietuva, srautams;
8. Nefundamentaliais veiksniais laikytini veiksniai, sukeliantys laikinus finansų rinkos nukrypimus nuo pusiausvyros (pavyzdžiui, stambūs pavieniai lėšų pervedimai į bankų sistemą vykdant Lietuvos Respublikos gyventojų santaupų atkūrimo įstatymą, Valstybės iždo sąskaitos perkėlimas į Lietuvos banką, pavieniai dideli finansiniai sandoriai, stambių užsienio paskolų gavimas arba grąžinimas ir kt.).
9. Lietuvos bankas pinigų politikos priemonėmis riboja nefundamentalių veiksnių poveikį Lietuvos finansų rinkai, padėdamas išlaikyti arba greičiau pasiekti fundamentalių veiksnių lemiamą pusiausvyrą.
10. Kiti Lietuvos banko pinigų politikos tikslai:
10.2. spartinti Lietuvos integraciją ir konvergenciją su Europos Sąjunga derinant pinigų politikos priemones su Europos centrinio banko reikalavimais;
I. Privalomųjų atsargų reikalavimai
11. Lietuvos bankas privalomųjų atsargų reikalavimus taiko:
12. Lietuvos bankas visiems Lietuvoje veikiantiems komerciniams bankams taiko vienodus privalomųjų atsargų reikalavimus.
13. Lietuvos finansų rinkai vystantis ir integruojantis tarptautiniu mastu Lietuvos bankas švelnins privalomųjų atsargų reikalavimus, derindamas su Europos centrinio banko reikalavimais.
14. Lietuvos bankas laikinai sugriežtins privalomųjų atsargų reikalavimus, jeigu to reikės finansų sistemos stabilumui užtikrinti.
15. Lietuvos bankas, sudarydamas Lietuvoje veikiantiems komerciniams bankams sąlygas prisitaikyti prie privalomųjų atsargų reikalavimų pakeitimų, apie pakeitimus paskelbs ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį iki jų įsigaliojimo.
16. Lietuvos bankas kompensuos privalomųjų atsargų alternatyviąsias išlaidas arba jų dalį, jeigu ši priemonė bus reikalinga palaikant bankų sistemos stabilumą privalomųjų atsargų reikalavimų sugriežtinimo atveju.
17. Lietuvos bankas nekompensuos perteklinių atsargų alternatyviųjų išlaidų, nes tai mažintų tarpbankinės rinkos reikšmę ir slopintų jos plėtrą.
18. Privalomųjų atsargų laikymo laikotarpio trukmė (1 mėnuo), atitinkanti svarbiausio bankų sistemos likvidumo svyravimų ciklo trukmę, nebus keičiama.
II. Skolinimosi galimybės Lietuvos banke
20. Lietuvos bankas gali teikti bankams vienos nakties paskolas, kai trūksta lėšų atsiskaitymams. Vienos nakties paskola – tai Lietuvos banko per paskutinį dienos kliringą atliekamas ir banko įkeistais Lietuvos bankui priimtinais skolos vertybiniais popieriais užtikrinamas bankui pateiktų mokėjimo dokumentų apmokėjimas, kai banko korespondentinėje sąskaitoje nepakanka lėšų. Vienos nakties paskolų tikslas – užtikrinti nenutrūkstamus tarpbankinius atsiskaitymus.
21. Lietuvos bankas, gavęs priimtiną paskolos užtikrinimo priemonę, gali teikti likvidumo paskolas mokiems bankams, turintiems likvidumo problemų, arba sudaryti su jais tiesioginius Lietuvos bankui priimtinų skolos vertybinių popierių atpirkimo sandorius.
III. Atvirosios rinkos operacijos
23. Atvirosios rinkos operacijos (toliau – ARO) – Lietuvos banko iniciatyva vykdomas pinigų išleidimas į vidaus pinigų rinką arba išėmimas iš jos, atsižvelgiant į bendrą finansų rinkos padėtį, bankams vienodomis sąlygomis konkuruojant tarpusavyje dėl atitinkamų sandorių sudarymo su centriniu banku. ARO sandorių dalyviai yra komerciniai bankai, laikantys Lietuvos banke privalomąsias atsargas.
Lietuvos banko ARO didina bankų sistemos likvidumą (atpirkimo sandorių aukcionai, kai Lietuvos bankas perka vertybinius popierius) arba mažina jį (terminuotųjų indėlių aukcionai bei atpirkimo sandorių aukcionai, kai Lietuvos bankas parduoda vertybinius popierius). Ribotinų ilgesnio termino likvidumo svyravimų atvejais Lietuvos bankui gali būti tikslinga atlikti skolos vertybinių popierių pirkimo arba pardavimo antrinėje rinkoje operacijas bei išleisti savo vertybinius popierius.
24. Lietuvos bankas skatina bankų sistemą visų pirma naudotis finansų rinkomis ir plėtoti jų galimybes, atsižvelgiant į atsargios bankininkystės būtinybę.
25. Lietuvos bankas vykdo ARO, jeigu tai gali padėti:
25.1. išlyginti laikinus bankų sistemos likvidumo svyravimus, kurie sukelia papildomą spaudimą fiksuoto lito kurso režimui;
26. Sprendimai dėl atvirosios rinkos operacijų ir kitų pinigų politikos priemonių panaudojimo priimami įvertinus konkrečią situaciją. Šį tikslą įgyvendina Pinigų rinkos komitetas, kuris yra patariamasis Lietuvos banko valdybos ir Lietuvos banko valdybos pirmininko organas ir kurio pagrindinis uždavinys – siūlyti pinigų politikos priemones ir jų naudojimo sąlygas.
27. Įvertindamas konkrečių ARO poreikį, Lietuvos bankas atsižvelgia į šiuos rodiklius:
27.2. Lietuvos oficialiųjų tarptautinių atsargų dydį, kitimą ir prognozes, atsižvelgiant į numatomus kapitalo srautus;
27.3. palūkanų normų lygius bazinės valiutos (valiutų) finansų rinkoje bei Lietuvos ir kitose kylančiose rinkose;
IV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
29. Lietuvos bankas ne rečiau kaip 2 kartus per metus skelbia savo nuomonę apie makroekonominę padėtį ir jos poveikį realizuojant pinigų politikos tikslus bei konsultuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybę pinigų rinkos, kredito ir atsiskaitymų klausimais, taip sudarydamas palankesnes sąlygas pinigų politikos tikslams įgyvendinti, įskaitant geresnį Lietuvos ekonomikos politikos koordinavimą.
30. Lietuvos bankas, vykdydamas Europos Sąjungos sutarties reikalavimus centriniams bankams, neskolina Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir kitoms valstybės vykdomosios valdžios įstaigoms bei valstybės ir savivaldybių įmonėms. Lietuvos bankas gali įsigyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių tik pinigų politikos tikslais vykdydamas ARO, sudarydamas tiesioginius atpirkimo sandorius arba perimdamas juos kaip prievolių pagal likvidumo ar vienos nakties paskolos sutartis įvykdymo užtikrinimo priemones.