Lietuvos Respublikos Vyriausybė

NUTARIMAS

DĖL MOKSLO IR STUDIJŲ SISTEMOS TOBULINIMO PROGRAMOS PATVIRTINIMO

2008 m. gegužės 16 d. Nr. 474

Vilnius

Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 29 d. nutarimą Nr. 424 „Dėl 2008 metų Privatizavimo fondo lėšų dalies paskirstymo“ (Žin., 2008, Nr. 53-1973), Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti Mokslo ir studijų sistemos tobulinimo programą (pridedama).

2. Rekomenduoti Lietuvos valstybinėms aukštosioms mokykloms dalyvauti įgyvendinant Mokslo ir studijų sistemos tobulinimo programą.

Ministras Pirmininkas                                                                                      Gediminas Kirkilas

L. e. švietimo ir mokslo ministro pareigas                                                           Roma Žakaitienė

_________________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. gegužės 16 d. nutarimu Nr. 474

MOKSLO IR STUDIJŲ SISTEMOS TOBULINIMO PROGRAMA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Mokslo ir studijų sistemos tobulinimo programos (toliau vadinama – ši programa) paskirtis – gerinti mokslo ir studijų kokybę, didinti konkurencingumą: tobulinti mokslo ir studijų infrastruktūrą, gerinti studentų gyvenimo sąlygas, plėtoti programinį-konkursinį mokslinių tyrimų finansavimą, racionaliai pagrįsti mokslo ir studijų sistemos tobulinimą.

2. Ši programa atitinka Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700 (Žin., 2003, Nr. 71-3216), siekį užtikrinti švietimo kokybę, atitinkančią atviroje pilietinėje visuomenėje ir rinkos ūkyje gyvenančio asmens ir visuotinius dabarties pasaulio visuomenės poreikius, taip pat Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. 1270 (Žin., 2005, Nr. 139-5019), nuostatas, susijusias su mokslo ir studijų plėtra.

II. ESAMA BŪKLĖ

3. Studijų kokybę aukštosiose mokyklose lemia daug veiksnių: studijų motyvacija, studijų turinys ir dėstymo metodai, dalykinė ir pedagoginė dėstytojų kompetencija, studijų infrastruktūra. Įranga, skirta studentams mokyti, neatitinka technologijų, naudojamų praktinei veiklai. Aukštųjų mokyklų laboratorinė įranga morališkai pasenusi ir fiziškai nusidėvėjusi. Silpna studijų materialinė bazė mažina Lietuvos aukštųjų mokyklų patrauklumą ir konkurencingumą Lietuvoje ir tarptautinėje erdvėje.

4. Informacinių technologijų plėtros sąlygomis keičiasi dėstytojų darbo pobūdis. Tobulėja kompiuterinė technika, sparčiai gausėja įvairialypės informacijos, taigi sunku įsivaizduoti dėstytojo darbą be multimedijos, kitų modernių dėstymo priemonių. Aukštųjų mokyklų auditorijose trūksta modernių demonstracijos sistemų, kartais vienintelė naudojama priemonė – auditorijos lenta. Tai trukdo dėstytojams naujoviškai, patraukliai perteikti dėstomą medžiagą, o studentams – suvokti teikiamas žinias.

5. Be modernių šiuolaikinius reikalavimus atitinkančių mokomosios įrangos ir auditorijų sunku užtikrinti geros kokybės ir veiksmingą studijų procesą. Preliminariais aukštųjų mokyklų pateiktais skaičiavimais, studijų kokybės gerinimo priemonėms, skirtoms laboratorinei, auditorinei įrangai atnaujinti, studentų savarankiško darbo vietoms sukurti, virtualaus mokymosi infrastruktūrai gerinti, reikėtų daugiau kaip 100 mln. litų. Skiriamų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų nepakanka, o Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis bus tenkinama tik dalis šio poreikio.

6. Studijų kokybė glaudžiai susijusi ir su studentų gyvenimo sąlygomis. Studentų bendrabučiai statyti skirtingu laiku (1905, 1931–1940, 1953–1989, 1996 metais), laikantis tada galiojusių statybos normų ir taisyklių. Pakito norminiai statybos reikalavimai, fiziškai ir morališkai susidėvėjo ir paseno optimalų mikroklimatą pastatuose palaikantys įrenginiai ir sistemos. Esama bendrabučių techninė būklė ir inžinerinė įranga neatitinka šiuolaikinių esminių statinio reikalavimų.

7. Šiuo metu Lietuvos mokslo ir studijų institucijų atliekami moksliniai tyrimai daugiausia finansuojami instituciniu pagrindu. Institucijos gauna bendrą valstybės finansavimą, apskaičiuotą remiantis ankstesnių metų asignavimais ir paskutinių trejų metų mokslinio darbo rezultatais. Tik nedidelė dalis valstybės lėšų moksliniams tyrimams skiriama programiniu-konkursiniu būdu. Tokia finansavimo sistema nedidina mokslinių tyrimų konkurencingumo. Taigi siekiama plačiau taikyti programinį-konkursinį mokslinių tyrimų finansavimą valstybės lėšomis. Programinio-konkursinio finansavimo tikslas – finansuoti fundamentinių ir taikomųjų mokslinių tyrimų plėtrą konkurso būdu – rengti ir įgyvendinti mokslinių tyrimų programas ir taip didinti mokslinių tyrimų konkurencingumą. Programinis-konkursinis mokslinių tyrimų finansavimas padės siekti Lisabonos strategijos tikslų, skatins mokslinių tyrimų rezultatus naudoti visuomenės gerovei, verslo konkurencingumui didinti. Kadangi institucinis mokslo ir studijų finansavimas, skiriamas moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, nepakankamas, svarbu, kad programinis-konkursinis mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros finansavimas jį papildytų.

8. Veiksmingai mokslinių tyrimų finansavimo sistemai sukurti reikia adekvačių finansinių ir administracinių išteklių. Lietuvos mokslo taryba numatė priemones programiniam-konkursiniam modeliui įgyvendinti – nacionalines mokslo programas. Šiuo metu parengtos 5 nacionalinės mokslo programos, skirtos visuomenės problemoms spręsti, tačiau stinga lėšų pirmajam jų įgyvendinimo etapui. Plėtojant programinį-konkursinį mokslinių tyrimų finansavimą, būtina sudaryti pakankamas materialines sąlygas jį administruoti. Lietuvos mokslo taryba – nacionalines mokslo programas administruojanti institucija – šiuo metu tokių sąlygų neturi. Norint jas sudaryti, reikia skubiai suremontuoti Lietuvos mokslų akademijos rūmų patalpas.

9. Mokslo ir studijų reforma, akademinei bendruomenei ir Lietuvos valstybei svarbūs sprendimai turi būti laiku parengti, pagrįsti moksliniais tyrimais ir ekspertinėmis išvadomis. Šiam darbui reikės pasitelkti šalies ir užsienio ekspertus, dėl to  prireiks papildomo finansavimo.

III. PROGRAMOS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

10. Šios programos tikslas – užtikrinti aukštą studijų, mokslinių tyrimų kokybę ir veiksmingumą, skatinti mokslo ir studijų institucijų konkurencingumą.

11. Šios programos uždaviniai:

11.1. modernizuoti geros kokybės studijoms užtikrinti būtiną įrangą;

11.2. gerinti studentų gyvenimo bendrabučiuose sąlygas;

11.3. spartinti programinio-konkursinio mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros finansavimo plėtrą įgyvendinant nacionalines mokslo programas, užtikrinti tinkamas darbo sąlygas šį finansavimą administruojančiai institucijai;

11.4. užtikrinti tyrimais ir ekspertų išvadomis pagrįstą mokslo ir studijų sistemos tobulinimą.

IV. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS IR FINANSAVIMAS, STEBĖSENA IR ATSKAITOMYBĖ

12. Ši programa bus įgyvendinama 2008 metais.

13. Šiai programai įgyvendinti iš Privatizavimo fondo skiriama 28699,7 tūkst. litų.

14. Šios programos įgyvendinimo priemonės pateiktos priede.

15. Lėšų šios programos priedo 1.1, 1.2, 2.1 ir 2.2 punktuose nurodytoms priemonėms įgyvendinti paskirstymą valstybinėms aukštosioms mokykloms tvirtina švietimo ir mokslo ministras.

16. Šios programos 13 punkte nurodytos lėšos naudojamos laikantis Privatizavimo fondo lėšų naudojimo ir apskaitos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. vasario 6 d. nutarimu Nr. 152 (Žin., 1998, Nr. 15-350; 2002, Nr. 124-5663; 2005, Nr. 36-1176).

17. Švietimo ir mokslo ministerija su Lietuvos mokslų akademija ir valstybinėmis aukštosiomis mokyklomis, dalyvaujančiomis įgyvendinant šią programą, pasirašo sutartis, atitinkančias Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 543 (Žin., 2001, Nr. 42-1455; 2004, Nr. 96-3531; 2005, Nr. 78-2840), 79¹ punkte nustatytus reikalavimus.

18. Lietuvos mokslo taryba įgyvendina nacionalines mokslo programas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamus Nacionalinių mokslo programų nuostatus.

19. Šios programos stebėseną atlieka Švietimo ir mokslo ministerija.

20. Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos mokslų akademija ir valstybinės aukštosios mokyklos, dalyvaujančios įgyvendinant šią programą, už priemonių vykdymą atsiskaito Švietimo ir mokslo ministerijai.

21. Už šios programos įgyvendinimą Švietimo ir mokslo ministerija atsiskaito Lietuvos Respublikos Vyriausybei teisės aktų nustatyta tvarka.

V. VERTINIMO KRITERIJAI

22. Ši programa vertinama pagal tokius kriterijus:

22.1. kiek valstybinių aukštųjų mokyklų įsigijo studijoms skirtą mokomąją įrangą;

22.2. kelių valstybinių aukštųjų mokyklų studentų bendrabučiai iš dalies atnaujinti;

22.3. kiek pradėta įgyvendinti nacionalinių mokslo programų ir mokslinių tyrimų projektų;

22.4. kiek atlikta užsakomųjų tyrimų, studijų, ekspertinių vertinimų.

VI. NUMATOMI REZULTATAI

23. Numatoma, kad įgyvendinus šią programą:

23.1. 14 universitetų ir 15 kolegijų įsigis modernią mokomąją įrangą, bus sukurtos visuomenės ir rinkos poreikius atitinkančios geros kokybės studijų organizavimo sąlygos, padidės aukštųjų mokyklų patrauklumas ir konkurencingumas;

23.2. bus iš dalies atnaujinti 30 valstybinių aukštųjų mokyklų studentų bendrabučiai; atnaujintų bendrabučių patalpos atitiks statybos techninių reglamentų ir nustatytuosius higienos normų reikalavimus, pagerės studentų gyvenimo bendrabučiuose sąlygos, sumažės patalpų naudojimo išlaidos;

23.3. bus pradėtos įgyvendinti 5 nacionalinės mokslo programos, o pagal kiekvieną mokslo programą pradėti įgyvendinti ne mažiau kaip 5 mokslinių tyrimų projektai; bus sparčiau kapitališkai remontuojami Lietuvos mokslų akademijos rūmai, sudarytos Lietuvos mokslo tarybos veiklos, susijusios su nacionalinių mokslo programų administravimu, sąlygos;

23.4. bus parengtos ne mažiau kaip 2 studijos ir 2 ekspertiniai vertinimai;

23.5. bus parengti logiški ir motyvuoti mokslo ir studijų sistemos tobulinimo pagrindimai.

_________________

Mokslo ir studijų sistemos tobulinimo programos

priedas

MOKSLO IR STUDIJŲ SISTEMOS TOBULINIMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS

Programos uždaviniai	Priemonės	Programos vykdytojai	Lėšos, tūkst. litų
1. Modernizuoti geros kokybės studijoms užtikrinti būtiną įrangą	1.1. Atnaujinti valstybinių universitetų mokomąją įrangą	Švietimo ir mokslo ministerija, aukštosios mokyklos	8000
	1.2. Atnaujinti valstybinių kolegijų mokomąją įrangą	Švietimo ir mokslo ministerija, aukštosios mokyklos	5000
2. Gerinti studentų gyvenimo bendrabučiuose sąlygas	2.1. Atnaujinti valstybinių universitetų studentų bendrabučius	Švietimo ir mokslo ministerija, aukštosios mokyklos	5000
	2.2. Atnaujinti valstybinių kolegijų studentų bendrabučius	Švietimo ir mokslo ministerija, aukštosios mokyklos	3000
3. Spartinti programinio-konkursinio mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros finansavimo plėtrą įgyvendinant nacionalines mokslo programas, užtikrinti tinkamas darbo sąlygas šį finansavimą administruojančiai institucijai	3.1. Įgyvendinti nacionalines mokslo programas	Lietuvos mokslo taryba	5000
	3.2. Kapitališkai suremontuoti Lietuvos mokslų akademijos rūmus	Švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos mokslų akademija	2000
4. Užtikrinti tyrimais ir ekspertų išvadomis pagrįstą mokslo ir studijų sistemos tobulinimą	4.1. Rengti užsakomuosius tyrimus, studijas, analizes, ekspertinių vertinimų projektus	Švietimo ir mokslo ministerija	699,7
Iš viso			28699,7

_________________