LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

R E Z O L I U C I J A

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS POZICIJOS TARPVYRIAUSYBINĖJE KONFERENCIJOJE SUTARTIES DĖL EUROPOS KONSTITUCIJOS KLAUSIMU

2003 m. rugsėjo 25 d.

Vilnius

Lietuvos Respublikos Seimas,

remdamasis:

Seimo 2001 m. gruodžio 19 d. rezoliucija „Dėl Lietuvos derybų dėl narystės Europos Sąjungoje“;

Seimo 2002 m. liepos 4 d. rezoliucija „Dėl diskusijos dėl Europos ateities“;

Seimo 2003 m. gegužės 29 d. rezoliucija „Dėl diskusijos dėl Europos ateities“;

susipažinęs su Konvento dėl Europos ateities parengtu Sutarties dėl Europos Konstitucijos projektu;

išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuostatas dėl Europos Sąjungos Tarpvyriausybinėje konferencijoje svarstomo Sutarties dėl Europos Konstitucijos projekto patvirtinimo;

išklausęs Lietuvos Respublikos Seimo frakcijų ir Seimo narių nuomones dėl Europos Sąjungos Tarpvyriausybinėje konferencijoje svarstomo Sutarties dėl Europos Konstitucijos projekto patvirtinimo;

pažymėdamas ypatingą Konvento dėl Europos ateities parengto Sutarties dėl Europos Konstitucijos projekto reikšmę Europos Sąjungai ir Lietuvai;

suprasdamas, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybei tenka pagrindinis vaidmuo ir atsakomybė už Tarpvyriausybinės konferencijos rezultatus,

rekomenduoja Lietuvos Respublikos Vyriausybei savo pozicijoje Tarpvyriausybinėje konferencijoje laikytis šių nuostatų:

– Konvento dėl Europos ateities parengtas Sutarties dėl Europos Konstitucijos projektas yra geras pagrindas Tarpvyriausybinės konferencijos darbui ir jį reikėtų išsaugoti;

– Tarpvyriausybinės konferencijos rezultatų kokybė yra svarbiau nei jos užbaigimas iki 2003 metų pabaigos;

– Sutarties dėl Europos Konstitucijos projekto preambulėje galėtų būti paminėtos Europos krikščioniškosios šaknys;

atkreipia Lietuvos Respublikos Vyriausybės dėmesį, kad Europos Sąjungos valstybių narių ir stojančiųjų valstybių nuomonės diskusijose dėl institucijų nesutampa, todėl siūlo siekti šių susitarimų:

– išlaikyti Europos Sąjungos institucijų pusiausvyrą;

– paremti tolesnį teisėkūros proceso tobulinimą užtikrinant Europos Sąjungos teisėkūros proceso atvirumą, demokratijos įteisinimą ir skaidrumą bei padarant jį suprantamesnį Europos Sąjungos piliečiams;

– pritarti dvigubos kvalifikuotos daugumos sistemai, kuri būtų paremta vienodomis Europos Sąjungos valstybių narių ir gyventojų skaičiaus proporcijomis kvalifikuotai daugumai Taryboje pasiekti. Nepasiekus sutarimo šiuo klausimu, palaikytina Nicos sutartyje numatyta kvalifikuotos daugumos balsavimo sistema, atspindinti tinkamą balansą tarp didelių, vidutinių ir mažų valstybių narių;

– nepritarti siūlymui sumažinti minimalų Europos Parlamento narių skaičių;

– išlaikyti Sutarties dėl Europos Konstitucijos projekte įtvirtintas nuostatas, apibrėžiančias nacionalinių parlamentų vaidmenį Europos integracijos procese;

– išlaikyti principą, kad kiekviena Europos Sąjungos valstybė narė turi turėti lygiateisį Europos Komisijos narį;

– siekti aiškaus Europos Sąjungos Vadovų Tarybos Pirmininko galių ir funkcijų apibrėžimo ir to, kad jo vadovaujama Europos Sąjungos Vadovų Taryba posėdžiautų ne vien tik Briuselyje;

siūlo Lietuvos Respublikos Vyriausybei aktyviai dalyvauti Tarpvyriausybinėje konferencijoje;

atkreipia Lietuvos Respublikos Vyriausybės dėmesį į būtinumą plačiai informuoti visuomenę apie Sutarties dėl Europos Konstitucijos projektą ir numatyti tam finansavimą;

ragina Lietuvos politines partijas, interesų grupes, nevyriausybines organizacijas ir visą pilietinę visuomenę skirti tinkamą dėmesį Sutarties dėl Europos Konstitucijos projektui ir atsakingai ruoštis Lietuvos narystei Europos Sąjungoje.

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SEIMO PIRMININKAS                                                                         ARTŪRAS PAULAUSKAS

______________