LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO
ĮSAKYMAS
DĖL CHEMINĖMIS MEDŽIAGOMIS UŽTERŠTŲ TERITORIJŲ TVARKYMO APLINKOS / APSAUGOS REIKALAVIMŲ PATVIRTINIMO
2008 m. balandžio 30 d. Nr. D1-230
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (Žin., 1992, Nr. 5-75; 1996, Nr. 57-1335; 2002, Nr. 2-49; 2003, Nr. 61-2763; 2004, Nr. 60-2121; 2005, Nr. 47-1558) 6 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (Žin., 1998, Nr. 61-1726; 2002, Nr. 72-3016) 20 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. balandžio 4 d. nutarimo Nr. 350 „Dėl Pesticidų atliekų saugojimo vietų ir šiomis atliekomis užterštų teritorijų 2007–2013 metų tvarkymo programos patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 43-1641) programos priemonių įgyvendinimo 1.3 punktu ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 1138 (Žin., 1998, Nr. 84-2353; 2002, Nr. 20-766), 6.8 ir 6.10 punktais:
1. Tvirtinu Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimus (pridedama).
2. Pavedu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentams ir Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos kontroliuoti Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimų vykdymą.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. D1-230
CHEMINĖMIS MEDŽIAGOMIS UŽTERŠTŲ TERITORIJŲ TVARKYMO APLINKOS APSAUGOS REIKALAVIMAI
I. TAIKYMO SRITIS
1. Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimai (toliau – Reikalavimai) nustato reikalavimus, kuriais siekiama:
1.2. saugoti dirvožemį, gruntą, žemės sluoksnius ir požeminį vandenį nuo galimos taršos vykdant veiklos rūšis, kuriose naudojamos cheminės medžiagos;
2. Reikalavimai parengti vadovaujantis:
2.1. 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 8 tomas, p. 357);
2.2. 1979 m. gruodžio 17 d. Europos Sąjungos Tarybos direktyva 80/68/EEB „Dėl požeminio vandens apsaugos nuo taršos tam tikromis pavojingomis medžiagomis“ (OL 1980 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 1 tomas, p. 134);
2.3. 2000 m. spalio 23 d. Europos Sąjungos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatančia Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (OL 2000 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 5 tomas, p. 275);
3. Reikalavimuose nustatomos cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tyrimų procedūros, dirvožemio, grunto ir požeminio vandens užterštumo ribinės vertės, dirvožemio, grunto užterštumo patikslintų ribinių verčių nustatymo tvarka ir pagrindiniai reikalavimai cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymui.
4. Reikalavimai privalomi:
4.1. ūkinės veiklos vykdytojams, eksploatuojantiems Reikalavimų 1 priede nurodytus objektus ar vykdantiems jame nurodytą veiklą ir naudojantiems Reikalavimų 3 priede nurodytas chemines medžiagas;
II. NUORODOS
6. Šie Reikalavimai parengti taikant šiuos teisės aktus:
6.1. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymą (Žin., 1992, Nr. 5-75; 1996, Nr. 57-1335; 2002, Nr. 2-49; 2003, Nr. 61-2763; 2004, Nr. 60-2121; 2005, Nr. 47-1558);
6.3. Žemės gelmių registro nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 26 d. nutarimu Nr. 584 (Žin., 2002, Nr. 44-1676; 2006, Nr. 54-1961);
6.4. Leidimų tirti žemės gelmes išdavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. lapkričio 29 d. nutarimu Nr. 1433 (Žin., 2001, Nr. 102-3634; 2005, Nr. 45-1448);
6.5. Aplinkosauginės buitinių nuotekų filtravimo įrenginių įrengimo gamtinėmis sąlygomis taisykles LAND 21-01, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. 252 (Žin., 2001, Nr. 41-1438);
6.6. Poveikio aplinkai vertinimo programos ir ataskaitos rengimo nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. D1-636 (Žin., 2006, Nr. 6-225);
6.7. Pavojingų medžiagų išleidimo į požeminį vandenį inventorizavimo ir informacijos rinkimo tvarką, patvirtintą Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2003 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 1-06 (Žin., 2003, Nr. 17-770);
6.8. Grunto ir požeminio vandens užteršimo naftos produktais valymo bei taršos apribojimo reikalavimus LAND 9-2002, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 611 (Žin., 2002, Nr. 119-5368);
6.9. Požeminio vandens apsaugos nuo taršos pavojingomis medžiagomis taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. 472 (Žin., 2001, Nr. 83-2906);
6.10. Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 80 (Žin., 2002, Nr. 85-3684; 2005, Nr. 103-3829);
6.11. Skystojo kuro degalinių projektavimo, statybos ir eksploatavimo aplinkos apsaugos (išskyrus oro) reikalavimus LAND 1-2003, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. D1-34 (Žin., 2004, Nr. 34-1114);
6.12. Aplinkosaugos reikalavimus mėšlui tvarkyti, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-367/3D-342 (Žin., 2005, Nr. 92-3434);
6.13. Nuotekų dumblo naudojimo tręšimui bei rekultivavimui reikalavimus LAND 20-2005, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. D1-575 (Žin., 2005, Nr. 142-5135);
6.14. Leidimų atlikti aplinkos taršos šaltinių išmetamų į aplinką teršalų tyrimus išdavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-711 (Žin., 2005, Nr. 4-81);
6.15. Lietuvos higienos normą HN 44:2006 „Vandenviečių sanitarinių apsaugos zonų nustatymas ir priežiūra“, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. V-613 (Žin., 2006, Nr. 81-3217);
6.16. Ekogeologinių tyrimų reglamentą, patvirtintą Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2007 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. 1-10 (Žin., 2007, Nr. 10-420);
6.17. Ūkio subjektų požeminio vandens monitoringo vykdymo tvarką, patvirtintą Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2003 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 1-59 (Žin., 2003, Nr. 101-4578);
6.18. Žemės sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikaciją, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. D1-151 (Žin., 2005, Nr. 41-1317; 2006, Nr. 45-1633);
6.19. Aplinkos atkūrimo priemonių parinkimo bei išankstinio pritarimo gavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. D1-228 (Žin., 2005, Nr. 41-1317; 2006, Nr. 59-2099);
6.20. Lietuvos Respublikos žemės įstatymą (Žin., 1994, Nr. 34-620; 1995, Nr. 53-1294; 1996, Nr. 100-2262; 1997, Nr. 66-1598; 1999, Nr. 64-2075; 2000, Nr. 42-1191, Nr. 58-1706; 2001, Nr. 71-2519; 2002, Nr. 74-3141, Nr. 102-4551);
6.21. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymą (Žin., 1999, Nr. 13-308; 2000, Nr. 85-2566);
6.22. LST ISO 5667-11:1998. Vandens kokybė. Bandinių ėmimas. 11-oji dalis. Nurodymai, kaip imti gruntinio vandens bandinius;
6.23. LST EN ISO 5667-3:2006 Vandens kokybė. Mėginių ėmimas. 3 dalis. Nurodymai, kaip konservuoti ir tvarkyti vandens mėginius (ISO 5667-3:2003);
6.24. LST EN ISO 5667-12:1995 (E). Vandens kokybė. Mėginių ėmimas. 12 dalis. Dugno nuosėdų bandinių ėmimo nurodymai;
6.25. LST EN ISO 10381-5:2005 (E). Dirvožemio kokybė. Ėminių ėmimas. 5 dalis. Miesto ir pramoninių sklypų dirvožemio taršos tyrimo vadovas;
6.26. LST EN ISO 10381-1:2005 (E). Dirvožemio kokybė. Ėminių ėmimas. 1 dalis. Ėminių ėmimo programų sudarymo vadovas;
6.27. LSTEN ISO 15175:2004 (E). Dirvožemio kokybė. Dirvožemio apibūdinimas pagal gruntinio vandens apsaugą;
III. PAGRINDINĖS SĄVOKOS
7. Reikalavimuose vartojamos sąvokos:
cheminėmis medžiagomis galimai užteršta teritorija – teritorija, kuri gali būti pavojinga aplinkai ir žmonių sveikatai dėl padidėjusios cheminių medžiagų koncentracijos dirvožemyje, grunte ir (ar) požeminiame vandenyje;
cheminėmis medžiagomis užteršta teritorija – teritorija, kurioje cheminių medžiagų koncentracija dirvožemyje, grunte ir (ar) požeminiame vandenyje viršija ribinę vertę (RV);
cheminėmis medžiagomis užterštos teritorijos tvarkymas – dirvožemio, grunto ir (ar) požeminio vandens išvalymas, jų būklės atkūrimas ir (ar) apsaugojimas nuo tolesnės taršos, siekiant sumažinti pavojų žmonėms ir ekosistemoms. Cheminėmis medžiagomis užterštos teritorijos tvarkymas apima priemones, skirtas šioms medžiagoms pašalinti, jų koncentracijai sumažinti arba cheminių medžiagų sklidimui sustabdyti ar sumažinti;
cheminių medžiagų patikslinta ribinė vertė (RVp) – cheminių medžiagų koncentracijos ribinė vertė, patikslinta pagal konkrečios teritorijos dirvožemio ir (ar) grunto savybes;
cheminių medžiagų ribinė vertė (RV) – cheminių medžiagų koncentracija tiriamame dirvožemyje, grunte ir (ar) požeminiame vandenyje, kuri, atsižvelgiant į naudojamos teritorijos paskirtį, neribotą laiką, turimomis žiniomis, nekelia pavojaus aplinkai ir žmonėms;
detalusis ekogeologinis tyrimas – tiesioginis žemės gelmių tyrimas, kai įvertinamas cheminių medžiagų paplitimas aplinkoje, jų koncentracijos, užteršto dirvožemio, grunto ir (ar) požeminio vandens kiekis, kita informacija, reikalinga taršos rizikai vertinti ir užterštos teritorijos tvarkymo būtinumui nustatyti;
organinės cheminės medžiagos – visi anglies junginiai, išskyrus jos oksidus, sulfidus ir metalų karbonatus;
preliminarusis ekogeologinis tyrimas – tiesioginis žemės gelmių tyrimas, kai įvertinamas galimas geologinės aplinkos taršos židinio poveikis dirvožemiui, gruntui ir (ar) gruntiniam vandeniui ir, vadovaujantis gautais rezultatais, sprendžiama, ar tikslinga atlikti detalųjį ekogeologinį tyrimą;
rizikos įvertinimas – cheminėmis medžiagomis užterštos teritorijos galimo kenksmingo poveikio žmonėms ir aplinkai įvertinimas kiekybiniais ir kokybiniais metodais, atsižvelgiant į aplinkos elementų ir cheminių medžiagų savybes, pastarųjų išplitimą ir atsiradimo tikimybę;
tarša – ūkinės veiklos sukeliamas cheminių medžiagų tiesioginis arba netiesioginis patekimas į žemę ar požeminį vandenį, kuris gali kenkti žmonių sveikatai arba aplinkai;
taršos židinys – žemės paviršiuje arba gilesniuose sluoksniuose esanti taršiųjų cheminių medžiagų sankaupa, iš kurios šios cheminės medžiagos patenka į dirvožemį, gruntą ir (ar) požeminį vandenį.
8. Kitos Reikalavimuose vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme [6.1], Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatyme [6.2], Lietuvos Respublikos žemės įstatyme [6.20], Grunto ir požeminio vandens užteršimo naftos produktais valymo bei taršos apribojimo reikalavimuose LAND 9-2002 [6.8], Aplinkos atkūrimo priemonių parinkimo bei išankstinio pritarimo gavimo tvarkos apraše vartojamas sąvokas [6.19].
IV. CHEMINĖMIS MEDŽIAGOMIS UŽTERŠTOS TERITORIJOS NUSTATYMAS, TYRIMAI IR VERTINIMAS
9. Asmenys, nurodyti Reikalavimų 4 punkte, preliminarųjį ekogeologinį tyrimą pagal Ekogeologinių tyrimų reglamento reikalavimus turi atlikti:
9.1. jeigu keičiama teritorijos naudojimo paskirtis (žemės naudojimo būdas) ir teritorijai taikoma didesnio jautrumo taršai grupė (Reikalavimų 2 priedas) – iki teritorijos naudojimo paskirties pasikeitimo;
9.2. jeigu planuojama ar pakeičiama veikla (Reikalavimų 1 priedas) – per 2 metus nuo veiklos rūšies pradžios arba jos pasikeitimo datos;
10. Tais atvejais, kai Reikalavimų 4 punkte nurodyti asmenys turi daugiau nei vieną teritoriją ir (ar) ūkinės veiklos objektą ir argumentuotai raštu įrodo, kad per 2 metus atlikti vienkartinių preliminariųjų ekogeologinių tyrimų visose teritorijose ir (ar) ūkinės veiklos objektuose neįmanoma, jie privalo parengti ir su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentu (toliau – RAAD) arba su keliais RAAD, jei šie objektai yra skirtinguose RAAD, suderinti preliminariųjų ekogeologinių tyrimų programą, kurios įvykdymo terminas negali būti ilgesnis kaip 5 metai. RAAD suderintos preliminariųjų ekogeologinių tyrimų programos kopiją per mėnesį pateikia LGT.
11. Preliminariojo ekogeologinio tyrimo ataskaita, parengta pagal Ekogeologinių tyrimų reglamento reikalavimus, per mėnesį nuo preliminariųjų ekogeologinių tyrimų atlikimo pabaigos turi būti pateikta LGT.
12. Jeigu Reikalavimų 4 punkte nurodyti asmenys Reikalavimų 9 punkte nurodytomis sąlygomis neatliko preliminariojo ekogeologinio tyrimo ir nepateikė preliminariojo ekogeologinio tyrimo rezultatų ataskaitos LGT, RAAD teikia jiems privalomą nurodymą atlikti preliminarųjį ekogeologinį tyrimą.
13. LGT, vadovaudamasi preliminariojo ekogeologinio tyrimo rezultatais, atlieka preliminariojo ekogeologinio tyrimo ataskaitos vertinimą ir nustato detaliojo ekogeologinio tyrimo tikslingumą.
14. LGT preliminariojo ekogeologinio tyrimo ataskaitos vertinimo išvadas pateikia ūkinės veiklos tirtoje teritorijoje vykdytojams, tirtų teritorijų savininkams ir (ar) naudotojams ir RAAD, kurio teritorijoje yra tirta teritorija.
15. Detalusis ekogeologinis tyrimas pagal Ekogeologinių tyrimų reglamento reikalavimus turi būti atliekamas, jeigu preliminariojo ekogeologinio tyrimo metu ar požeminio vandens stebėsenos, kuri vykdoma Ūkio subjektų požeminio vandens monitoringo vykdymo nustatyta tvarka, metu yra nustatyta, kad dirvožemyje, grunte ir (ar) požeminiame vandenyje cheminių medžiagų koncentracija viršija cheminių medžiagų ribinę vertę (toliau – RV), nurodytą Reikalavimų 3 priede, ir preliminariojo ekogeologinio tyrimo rezultatai rodo, kad dirvožemio, grunto ir (ar) požeminio vandens tarša gali kelti pavojų aplinkai ir (ar) žmonėms ir tai nurodyta LGT pateiktose preliminariojo ekogeologinio tyrimo ataskaitos tyrimų vertinimo išvadose.
16. Detaliojo tyrimo metu turi būti nustatyta, ar tarša, atsižvelgiant į teritorijos panaudojimą, kelia pavojų žmonių sveikatai. Toks pavojus vertinamas naudojant rizikos įvertinimo procedūras, atsižvelgiant į dirvožemio, grunto savybes ir funkcijas, cheminių medžiagų, preparatų, organizmų ir mikroorganizmų rūšį ir koncentraciją, jų rizikos ir išsisklaidymo galimybes pagal Aplinkos atkūrimo priemonių parinkimo bei išankstinio pritarimo gavimo tvarkos aprašą. Taršos pavojaus vertinimas turi būti atliekamas pagal analitinius skaičiavimus pagal Ekogeologinių tyrimų reglamentą arba modeliavimo būdu, naudojant taršos rizikos vertinimui skirtą programinę įrangą. Vertinant taršos pavojų, būtina atsižvelgti į planuojamą tiriamos teritorijos naudojimo paskirties keitimą, jei tai yra žinoma prieš pradedant detalųjį ekogeologinį tyrimą. Atliekant vertinimą rekomenduojama vadovautis LST EN ISO normatyvinių dokumentų [6.27; 6.28] nurodymais.
17. Atlikus detalųjį ekogeologinį teritorijos tyrimą, nustatyta cheminių medžiagų koncentracija dirvožemyje ir (ar) grunte patikslinama apskaičiuojant cheminių medžiagų patikslintą ribinę vertę (toliau – RVp) pagal Reikalavimų 4 priede pateiktas formules, o apskaičiuotos vertės lyginamos su RV vertėmis, nurodytomis Reikalavimų 3 priede.
18. RVp nustatymo tikslas – tikslinti RV vertes, atsižvelgiant į tiriamo dirvožemio, grunto organinės medžiagos ir molio dalelių kiekį. RVp netaikomas požeminiam vandeniui.
19. Nustatytomis RVp vertėmis reikia vadovautis rengiant cheminėmis medžiagomis užterštos teritorijos tvarkymo darbų projektinę dokumentaciją, atliekant šiuos darbus ir vykdant kontrolę.
20. Reikalavimų 4 punkte nurodyti asmenys, gavę LGT vertinimo išvadas apie detaliojo ekogeologinio tyrimo tikslingumą, detalųjį ekogeologinį tyrimą turi atlikti per 1 metus nuo šių išvadų gavimo datos. Tais atvejais, kai Reikalavimų 4 punkte nurodyti asmenys turi daugiau nei vieną teritoriją ir (ar) ūkinės veiklos objektą ir argumentuotai raštu įrodo, kad per 1 metus atlikti detaliųjų ekogeologinių tyrimų visose teritorijose ir (ar) ūkinės veiklos objektuose neįmanoma, jie privalo parengti ir su RAAD arba su keliais RAAD, jei šie objektai yra skirtinguose RAAD, suderinti detaliųjų ekogeologinių tyrimų programą, kurios įvykdymo terminas negali būti ilgesnis kaip 3 metai. RAAD suderintos detaliųjų ekogeologinių tyrimų programos kopiją per mėnesį pateikia LGT.
21. Detaliojo ekogeologinio tyrimo ataskaita, parengta pagal Ekogeologinių tyrimų reglamento reikalavimus, per mėnesį nuo detaliojo ekogeologinio tyrimo atlikimo pabaigos turi būti pateikta LGT.
22. Jeigu Reikalavimų 4 punkte nurodyti asmenys Reikalavimų 15 punkte nurodytomis sąlygomis neatliko detaliojo ekogeologinio tyrimo ir nepateikė detaliojo ekogeologinio tyrimo rezultatų ataskaitos LGT, RAAD teikia jiems privalomą nurodymą atlikti detalųjį ekogeologinį tyrimą.
23. Detaliojo ekogeologinio tyrimo ataskaitos vertinimo išvadose LGT, atsižvelgusi į joje pateiktus taršos pavojaus vertinimo duomenis ir patikrinusi jų patikimumą, turi nurodyti, ar cheminėmis medžiagomis užterštos teritorijos tvarkymas yra būtinas, siekiant apsaugoti aplinką nuo taršos pasekmių.
V. REIKALAVIMAI CHEMINĖMIS MEDŽIAGOMIS UŽTERŠTOS TERITORIJOS TVARKYMUI
25. Cheminėmis medžiagomis užterštos teritorijos tvarkymo poreikis nustatomas atlikus užterštos teritorijos detalųjį tyrimą, įvertinus gautus tyrimų rezultatus ir atsižvelgiant į jos panaudojimą dabar ir patvirtintą naudojimą ateityje pagal Aplinkos atkūrimo priemonių parinkimo ir išankstinio pritarimo gavimo tvarkos aprašą.
26. Atlikus detalųjį ekogeologinį tyrimą, nustatomas taršos plėtros rizikos laipsnis, numatomos aplinkosauginės priemonės taršai likviduoti (mažinti ar stabilizuoti). Tarp tokių priemonių gali būti cheminėmis medžiagomis užterštos teritorijos tvarkymas likviduojant taršos židinį.
27. Savaiminis teritorijos apsivalymas gali būti laikomas cheminėmis medžiagomis užterštos teritorijos tvarkymu, jeigu joje vykdoma pagal Ūkio subjektų požeminio vandens monitoringo vykdymo tvarką patvirtinta dirvožemio, grunto ir (ar) gruntinio vandens stebėsena rodo dirvožemio, grunto ir (ar) gruntinio vandens būklės gerėjimą.
28. Užterštą teritoriją būtina tvarkyti:
28.1. jeigu preliminariųjų ekogeologinių tyrimų metu nustatyta akivaizdi tarša (teršiančių medžiagų šaltiniai žemės paviršiuje, požeminėse komunikacijose ir pan.);
28.2. jeigu po detaliųjų ekogeologinių tyrimų nustatyta, kad teritorijos dirvožemyje, grunte cheminių medžiagų koncentracija yra didesnė už RVp (Reikalavimų 4 priedas);
29. Cheminėmis medžiagomis užterštos teritorijos tvarkymas vykdomas remiantis pagal Ekogeologinių tyrimų reglamentą parengtu tvarkymo planu. Už tvarkymo plano parengimą, tvarkymo būdo pasirinkimą ir tvarkymo įgyvendinimą atsakingas teritorijos savininkas ir (ar) naudotojas ir (ar) ūkinės veiklos vykdytojas pagal Aplinkos atkūrimo priemonių parinkimo bei išankstinio pritarimo gavimo tvarkos aprašo reikalavimus. Tvarkymo planas, išskyrus 28.1 punkte nurodytus atvejus, turi būti rengiamas ir įgyvendinamas vadovaujantis jau atliktų preliminariojo ir detaliojo ekogeologinių tyrimų rezultatais ir, jeigu to reikalauja taikytinų tvarkymo metodų technologija, atliktais papildomais ekogeologiniais tyrimais pagal Ekogeologinių tyrimų reglamentą. Esant 28.1 punkte nurodytoms sąlygoms, ekogeologiniai tyrimai atliekami tiek, kiek jų reikia likvidavimo planui parengti pagal Aplinkos atkūrimo priemonių parinkimo bei išankstinio pritarimo gavimo tvarkos aprašą.
30. Cheminėmis medžiagomis užterštos teritorijos tvarkymui reikalingų priemonių parinkimas atliekamas pagal Aplinkos atkūrimo priemonių parinkimo bei išankstinio pritarimo gavimo tvarkos aprašo reikalavimus.
31. Užbaigus cheminėmis medžiagomis užterštos teritorijos tvarkymą, atliktų darbų ataskaita per mėnesį nuo darbų pabaigos turi būti pateikta LGT.
32. LGT per 30 darbo dienų parengia vertinamąją išvadą Ekogeologinių tyrimų reglamente aprašyta tvarka pateikia ūkinės veiklos tirtoje teritorijoje vykdytojams, tirtų teritorijų savininkams ir (ar) naudotojams ir RAAD, kurio teritorijoje yra tirta teritorija.
33. LGT atlieka cheminėmis medžiagomis užterštos teritorijos tvarkymo darbų ataskaitos vertinimą. Įgyvendintų aplinkos atkūrimo priemonių vertinimo išvadose nustatoma, ar įgyvendintos aplinkos atkūrimo priemonės užtikrina, kad nėra didesnio pavojaus dėl galimo neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai. Tokiu atveju LGT patvirtina, kad papildomų aplinkos atkūrimo priemonių sprendimo priėmimo metu nereikia taikyti. LGT gali patvirtinti, kad papildomų aplinkos atkūrimo priemonių sprendimo priėmimo metu nereikia taikyti ir tokiu atveju, jeigu priemonių, kurių reikėtų imtis norint pasiekti pirminę būklę arba panašų lygį, kaštai būtų neproporcingi aplinkos gautai naudai, išskyrus įstatymuose numatytus atvejus.
VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
35. Jeigu kituose teisės aktuose numatyti kitokie reikalavimai tam tikromis cheminėmis medžiagomis užterštos teritorijos tyrimui ir tvarkymui, galioja kitų teisės aktų nuostatos.
Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimų
1 priedas
POTENCIALIAI DIRVOŽEMIO, GRUNTO IR POŽEMINIO VANDENS TARŠIŲ VEIKLOS RŪŠIŲ IR STACIONARIŲ ŪKIO OBJEKTŲ SĄRAŠAS
1. Potencialiai dirvožemio, grunto ir požeminio vandens taršių veiklos rūšių ir stacionarių ūkio objektų sąrašas atitinka Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. balandžio 21 d. direktyvoje 2004/35/ET dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą, siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti), III priede nurodytoms veiklų sritims, Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių (Žin., 2002, Nr. 85-3684; 2005, Nr. 103-3829) 1 priede nurodytoms veikloms ir Ūkio subjektų požeminio vandens monitoringo vykdymo tvarkoje (Žin., 2003, Nr. 101-4578) nurodytų ūkio subjektų – potencialių požeminio vandens teršėjų sąrašą.
2. Potencialių dirvožemio, grunto ir požeminio vandens taršos veiklos rūšių ir stacionarių ūkio objektų sąrašas:
| Veikla, ūkio objektas |
|
| 1. Energetikos pramonė, naftos, kuro saugyklos |
|
| 1.1. Kurą deginantys įrenginiai, kurių nominalus šiluminis galingumas didesnis kaip 50 MW. |
|
| 1.2. Naftos ir dujų perdirbimo įrenginiai. |
|
| 1.3. Kokso krosnys. |
|
| 1.4. Anglies dujofikavimo ir suskystinimo įrenginiai. |
|
| 1.5. Skysto kuro degalinės, kurių talpyklų tūris daugiau kaip 30 m arba kurių pajėgumas daugiau kaip 500 m3/metus. |
|
| 1.6. Naftos produktų saugyklos, kurių talpyklų tūris daugiau kaip 100 m3. |
|
| 1.7. Kieto kuro (išskyrus biokurą) saugojimo aikštelės, sandėliai, kai jų pajėgumas daugiau kaip 1000 tonų per metus. |
|
| 1.8. Kitos saugyklos (asfaltbetonio, mineralinių dervų, asfalto, gudrono saugyklos > 5,0 t), netaikoma laikinoms saugykloms statybinėse aikštelėse. |
|
| 2. Metalų gamyba ir apdirbimas |
|
| 2.1. Metalo rūdos (įskaitant sulfidinę rūdą) kalcinavimo arba kaitinimo įrenginiai. |
|
| 2.2. Įrenginiai ketui arba plienui (pirminio arba antrinio lydymo), įskaitant nepertraukiamą liejimą, gaminti, kurių pajėgumas didesnis kaip 2,5 tonos per valandą. |
|
| 2.3. Juodųjų metalų apdirbimo įrenginiai: karšto valcavimo staklės, kurių pajėgumas didesnis kaip 20 tonų plieno per valandą; kalvės, turinčios kūjus, kurių kiekvieno energija didesnė kaip 50 kilodžaulių ir kurių kaloringumas didesnis kaip 20 MW; įrenginiai, skirti dengimui apsauginėmis lydyto metalo dangomis, kurių įkrova didesnė kaip 2 tonos plieno per valandą. |
|
| 2.4. Juodųjų metalų liejyklos, kurių gamybos pajėgumas didesnis kaip 20 tonų per dieną. |
|
| 2.5. Įrenginiai: neapdirbtiems spalvotiesiems metalams iš rūdos, koncentratų arba antrinių žaliavų gaminti naudojant metalurginius, cheminius arba elektrolitinius procesus; spalvotiesiems metalams, įskaitant regeneruotus produktus (taurinimas, liejimas, ir kt.), lydyti, įskaitant legiravimą, kai švino ir kadmio lydymo pajėgumas didesnis kaip 4 tonos per valandą, o visų kitų metalų – 20 tonų per valandą. |
|
| 2.6. Įrenginiai, kurių dengimo vonių tūris didesnis kaip 30 m3, metalų ir plastinių medžiagų paviršiams apdoroti elektrolizės arba cheminiais procesais. |
|
| 3. Naudingųjų iškasenų pramonė |
|
| 3.1. Įrenginiai cemento klinkeriui gaminti rotacinėse krosnyse, kurių gamybos pajėgumas didesnis kaip 500 tonų per dieną, arba kalkėms rotacinėse krosnyse, kurių gamybos pajėgumas didesnis kaip 50 tonų per dieną, arba kitose aukštakrosnėse, kurių gamybos pajėgumas didesnis kaip 50 tonų per dieną. |
|
| 3.2. Įrenginiai stiklui, įskaitant ir stiklo pluoštą, kurių lydymo pajėgumas didesnis kaip 20 tonų per dieną, gaminti. |
|
| 3.3. Įrenginiai mineralinėms medžiagoms lydyti, įskaitant mineralinio pluošto gamybą, kurių lydymo pajėgumas didesnis kaip 20 tonų per dieną. |
|
| 3.4. Įrenginiai keraminiams gaminiams degimo būdu gaminti, ypač stogų čerpėms, plytoms, ugniai atsparioms plytoms, čerpėms, molio dirbiniams arba porcelianui, kurių gamybos pajėgumas didesnis kaip 75 tonos per dieną ir (arba) kurių degimo krosnies pajėgumas didesnis kaip 4 m3, o vienos krosnies džiovinimo talpa didesnė kaip 300 kg/m3. |
|
| 3.5. Naftos gavybos aikštelės, kai naftos išgavimas vidutiniškai siekia daugiau kaip 50 m3 per parą. |
|
| 3.6. Kasybos įrenginiai, įskaitant kasybos atliekų įrenginius, kuriems taikoma Europos parlamento ir Tarybos direktyva 2006/21/EB. |
|
| 4. Chemijos pramonė |
|
| 4.1. Chemijos įrenginiai pagrindinėms organinėms cheminėms medžiagoms gaminti. |
|
| 4.2. Chemijos įrenginiai pagrindinėms neorganinėms cheminėms medžiagoms gaminti. |
|
| 4.3. Chemijos įrenginiai fosforo, azoto arba kalio trąšoms (paprastoms ar kompleksinėms) gaminti. |
|
| 4.4. Chemijos įrenginiai pagrindiniams augalų apsaugos produktams ir biocidams gaminti. |
|
| 4.5. Įrenginiai, kuriuose pagrindiniams farmacijos produktams gaminti naudojami cheminiai arba biologiniai būdai. |
|
| 4.6. Chemijos įrenginiai sprogmenims gaminti. |
|
| 5. Atliekų, nuotekų tvarkymas |
|
| 5.1. Įrenginiai pavojingoms atliekoms šalinti, saugoti susidarymo vietoje arba joms naudoti, kai jų pajėgumas didesnis kaip 10 tonų per dieną (išskyrus laikiną saugojimą iki 3 mėn.). |
|
| 5.2. Įrenginiai komunalinėms atliekoms deginti, kai jų pajėgumas didesnis kaip 3 tonos per valandą. |
|
| 5.3. Įrenginiai nepavojingoms atliekoms šalinti, kai jų pajėgumas didesnis kaip 50 tonų per dieną. |
|
| 5.4. Sąvartynai, priimantys daugiau negu 10 tonų atliekų per dieną arba kurių bendras pajėgumas didesnis kaip 25 000 tonų, išskyrus inertinių atliekų sąvartynus. |
|
| 5.5. Likviduojami sąvartynai. |
|
| 5.6. Metalo laužo tvarkymo aikštelės. |
|
| 5.7. Automobilių ir kitos įrangos demontavimo aikštelės. |
|
| 5.8. Gyvulių ir paukščių gaišenų ir kitų atliekų kapinynai. |
|
| 5.9. Nuotekų dumblo sandėliavimo aikštelės įskaitant ežerų, upių, jūros, kanalų valymo metu susidarančias nuosėdas. |
|
| 5.10. Nuotekų filtravimo gamtinėmis sąlygomis įrenginiai, kurių pajėgumas daugiau kaip 50 m3 per dieną. |
|
| 5.11. Nuotekų valymo įrenginiai, kurių pajėgumas viršija 15000 gyventojų ekvivalentą. |
|
| 5.12. Užteršto dirvožemio, grunto, dumblo valymo vietos, kurių valymo pajėgumas daugiau kaip 3500 m3 dirvožemio. |
|
| 5.13. Gyvulių ir paukščių mėšlidės ir srutų kaupyklos, kurių talpa daugiau kaip 1000 tonų mėšlo. |
|
| 6. Kitos veiklos rūšys |
|
| 6.1. Pramonės įmonės, kuriose gaminama celiuliozė iš medienos arba kitų pluoštinių medžiagų, popierius ir kartonas, kurių gamybos pajėgumas didesnis kaip 20 tonų per dieną. |
|
| 6.2. Įmonės, kuriose atliekamas pirminis pluošto arba tekstilės apdorojimas (plovimas, balinimas, merserizavimas) arba dažymas ir kurių apdorojimo pajėgumas didesnis kaip 10 tonų pluošto per dieną. |
|
| 6.3. Įmonės, kuriose atliekamas pirminis pluošto arba tekstilės apdorojimas (plovimas, balinimas, merserizavimas) arba dažymas ir kurių apdorojimo pajėgumas didesnis kaip 10 tonų pluošto per dieną. |
|
| 6.4. Kailių ir odų rauginimo įmonės, kurių apdorojimo pajėgumas didesnis kaip 12 tonų gatavos produkcijos per dieną: skerdyklos, kurių skerdienos gamybos pajėgumas didesnis kaip 50 tonų per dieną, įmonės, kuriose apdorojamos ir perdirbamos maisto produktams gaminti skirtos žaliavos, pieno apdorojimo ir perdirbimo įmonės, į kurias priimama daugiau kaip 200 tonų pieno per dieną (metinis vidurkis). |
|
| 6.5. Gyvulių skeletų ir atliekų šalinimo arba perdirbimo įrenginiai, kurių darbo pajėgumas didesnis kaip 10 tonų per dieną. |
|
| 6.6. Intensyvaus paukščių arba kiaulių auginimo įrenginiai, kuriuose yra daugiau kaip: 40 000 vietų paukščiams; 2 000 vietų mėsinėms kiaulėms (daugiau kaip 30 kg), 750 vietų paršavedėms. |
|
| 6.7. Įrenginiai, kuriuose, naudojant organinius tirpiklius, atliekamas medžiagų, daiktų arba gaminių paviršiaus apdorojimas – taurinimas, šlichtinimas, dengimas, riebalų šalinimas, atspariu vandeniui darymas, klijavimas, dažymas, valymas arba impregnavimas ir kurių vartojimo pajėgumas didesnis kaip 150 kg per valandą arba didesnis kaip 200 tonų per metus. |
|
| 6.8. Įrenginiai, kuriuose gaminama anglis (perdegta anglis) arba elektrografitas deginimo arba grafitizacijos būdu. |
|
| 6.9. Automobilių remonto dirbtuvės (daugiau kaip 5 vietų). |
|
| 6.10. Cukraus gamybos įmonės. |
|
| 6.11. Kelių barstymo druskų, tirpalų sandėliavimo aikštelės ir saugyklos. |
|
| 6.12. Vietovės, esančios kariniais tikslais naudotuose sklypuose, kur vyksta arba vyko pavojingų medžiagų naudojimas, tvarkymas ir saugojimas. |
|
| 6.13. Laivų, skraidymo aparatų remonto dirbtuvės. |
|
| 6.14. Pavojingų cheminių medžiagų saugyklos, kurių talpyklų tūris daugiau kaip 5 m3. |
|
| 6.15. Augalų apsaugos produktų ir biocidų sandėliavimo vietos, buvusios sandėliavimo vietos. |
|
| 6.16. Medžio impregnavimas, įvairių medžiagų valymas naudojant tirpiklius. |
|
| 6.17. Vietovės oro uostuose, kur vyksta arba vyko pavojingų medžiagų naudojimas, tvarkymas, saugojimas. |
|
| 6.18. Ant kranto esančios vietovės uostuose, kur vyksta arba vyko pavojingų medžiagų naudojimas, tvarkymas, saugojimas, išskyrus žvejybos uostus ir keleivių terminalus su mažiau nei 300 000 keleivių per metus. |
|
| 6.19. Pramoninės sauso cheminio valymo įmonės. |
|
| 6.20. Pavojingų medžiagų gabenimo vamzdynai, perdavimo stotys, jungtys ir vietovės, kur įvyko pavojingų medžiagų nutekėjimai. |
|
Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimų
2 priedas
JAUTRIŲ TARŠAI TERITORIJŲ GRUPĖS
| I (labai jautri) |
II (jautri) |
| ▪ geriamojo ir natūralaus mineralinio požeminio vandens šaltinių sanitarinės apsaugos zonos (toliau – SAZ) griežto režimo, taršos apribojimo ir bakteriologinės taršos apribojimo juostos, nustatytos vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 44:2006; ▪ paviršinio vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos; ▪ saugomos teritorijos, nurodytos Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme išskyrus nacionalinius ir regioninius parkus; ▪ kitos panašaus tipo teritorijos, atitinkančios žemės sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacijas, nustatytas Žemės sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacijoje [6.18]. |
▪ žemės ūkio kultūrų auginimo teritorijos; ▪ rekreacinės; ▪ gyvenamosios paskirties; ▪ geriamojo ir natūralaus mineralinio požeminio vandens šaltinių SAZ cheminės taršos apribojimų juostos 3a sektorius, nustatytas vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 44:2006; ▪ kitos panašaus tipo teritorijos, atitinkančios žemės sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacijas, nustatytas Žemės sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacijoje [6.18]. |
| III (vidutiniškai jautri) |
IV (mažai jautri) |
| ▪ miško teritorijos; ▪ geriamojo ir natūralaus mineralinio požeminio vandens šaltinių SAZ cheminės taršos apribojimo juostos 3b sektorius, nustatytas vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 44:2006; ▪ paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos; ▪ komercinės (prekybos centrai ir kt.) paskirties teritorijos; ▪ kitos panašaus tipo teritorijos, atitinkančios žemės sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacijas, nustatytas Žemės sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacijoje [6.18]. |
▪ pramoninės ir industrinės paskirties teritorijos; ▪ automobilių keliai; ▪ naftos gavybos (naftos gręžinių aikštelės) ir kt.; ▪ naftos ir skystų NP sandėliavimo, perdirbimo ir krovos vietos (saugyklos, degalinės, terminalai ir kt.); ▪ geležinkelio keliai sankasos ribose; ▪ naftotiekio siurblinių teritorijos; ▪ kitos panašaus tipo teritorijos, atitinkančios žemės sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacijas, nustatytas Žemės sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacijoje [6.18]. |
Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimų
3 priedas
CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ RIBINĖS VERTĖS DIRVOŽEMYJE, GRUNTE IR POŽEMINIAME VANDENYJE
| Cheminė medžiaga** |
Dirvožemis, gruntas |
Požeminis vanduo |
||||
| Jautrių taršai teritorijų grupės* |
||||||
| I |
II |
III |
IV |
I |
II, III, IV |
|
| mg/kg sausos medžiagos |
μg/l |
|||||
| Arsenas (As) |
10 |
20 |
30 |
80 |
10 |
50 |
| Alachloras |
NT |
NT |
NT |
NT |
0,1 |
20 |
| Alavas (Sn) |
10 |
20 |
30 |
40 |
20 |
1000 |
| Aldrinas |
0,05 |
0,05 |
0,1 |
0,2 |
0,1 |
1 |
| Anglies tetrachloridas (tetrachlormetanas) |
1 |
1 |
5 |
20 |
6 |
10 |
| Anilinas |
5 |
5 |
100 |
500 |
NT |
NT |
| Antracenas |
0,5 |
5 |
70 |
2000 |
0,01 |
5 |
| Atrazinas |
0,2 |
3 |
6 |
30 |
1 |
150 |
| Baris (Ba) |
500 |
700 |
1000 |
1500 |
700 |
2000 |
| Benz(b)fluoroantenas |
2 |
2 |
12 |
30 |
0,2 |
1,2 |
| Benz(g,h,i)perilinas |
20 |
160 |
3000 |
4600 |
0,05 |
0,2 |
| Benz(k)fluoroantenas |
10 |
10 |
22 |
400 |
0,05 |
0,76 |
| Benzenas |
0,25 |
0,5 |
15 |
50 |
10 |
50 |
| Benzo(a)pirenas |
0,1 |
0,5 |
1,5 |
3 |
0,5 |
1 |
| Berilis (Be) |
5 |
10 |
15 |
20 |
5 |
50 |
| Bifenilas |
0,9 |
4 |
10 |
1000 |
350 |
1700 |
| Boras |
40 |
50 |
200 |
400 |
1000 |
5000 |
| Chlordanas |
0,05 |
0,1 |
0,3 |
6 |
0,1 |
0,2 |
| Chlorfenvinfosas |
100 |
300 |
700 |
1000 |
1 |
25 |
| Chloridai (Cl) |
60 |
60 |
350 |
350 |
200 mg/l |
500 mg/l |
| Chlorpirifosas |
50 |
100 |
230 |
3000 |
1 |
100 |
| Chrizenas |
0,5 |
2 |
10 |
19 |
0,01 |
1,5 |
| Chromas (Cr) |
50 |
80 |
300 |
600 |
25 |
100 |
| Cianidai (bendras), CN |
5 |
5 |
5 |
50 |
50 |
100 |
| Cinkas (Zn) |
75 |
300 |
600 |
1200 |
300 |
1000 |
| 1,2-dichloretanas (DCE) |
0,02 |
0,035 |
2 |
4 |
30 |
400 |
| 1,2-dichlorpropanas (1,2-DCP) |
0,12 |
2 |
10 |
40 |
5 |
80 |
| 1,2-dibromo-3 -chlorpropanas (DBCP) |
NT |
NT |
NT |
NT |
0,1 |
10 |
| 2,4-D (dichlorfenoksiacto rūgštis) |
0,1 |
0,1 |
0,5 |
9 |
20 |
100 |
| 2,4-DB |
NT |
NT |
NT |
NT |
40 |
100 |
| 2,4-dimetilfenolis |
1 |
1 |
1600 |
20000 |
140 |
20000 |
| 2,6-dimetilfenolis |
1 |
1 |
50 |
600 |
25 |
25 |
| 3,4-dimetilfenolis |
1 |
1 |
70 |
1000 |
40 |
40 |
| DDD |
0,1 |
2 |
2 |
100 |
0,1 |
6 |
| DDE |
0,1 |
1,6 |
1,6 |
8 |
0,1 |
20 |
| DDT (dichlordifeniltrichloretanas) |
0,01 |
0,1 |
1,9 |
8 |
0,1 |
10 |
| Dichlormetanas (Metilenchloridas) |
0,13 |
0,35 |
2 |
3,5 |
20 |
1000 |
| Dieldrinas |
0,005 |
0,005 |
0,04 |
0,2 |
0,1 |
0,1 |
| Endosulfanas |
0,2 |
0,6 |
6 |
60 |
0,1 |
5 |
| Endrinas |
0,05 |
0,1 |
23 |
300 |
0,1 |
0,1 |
| Etilbenzenas |
1,5 |
5 |
10 |
50 |
5 |
300 |
| Fenantrenas |
5 |
60 |
1200 |
1600 |
0,01 |
5 |
| Fenolis |
5 |
10 |
40 |
60 |
20 |
2000 |
| Fluoridai, F |
200 |
200 |
2000 |
6000 |
1500 |
8000 |
| Fluoroantenas |
20 |
20 |
40 |
240 |
1 |
4 |
| Gyvsidabris (Hg) |
0,25 |
0,5 |
0,75 |
1 |
1 |
1 |
| Heksachlorbenzenas (HCB) |
0,05 |
0,5 |
5 |
55 |
0,1 |
0,5 |
| Heksachlorcikloheksanas (HCH) |
0,02 |
0,4 |
0,5 |
4 |
0,1 |
4 |
| Heksachloretanas |
0,5 |
1 |
5 |
10 |
2,5 |
15 |
| Heptachloras |
0,005 |
0,05 |
0,1 |
4 |
0,1 |
0,3 |
| Heptachloro epoksidas |
0,005 |
0,05 |
0,1 |
4 |
0,1 |
30 |
| Hidrohinonas |
NT |
NT |
NT |
NT |
0,2 |
800 |
| Inden(1,2,3-cd)pirenas |
1 |
12 |
25 |
390 |
0,05 |
0,1 |
| Kadmis (Cd) |
0,75 |
1,5 |
2,5 |
3 |
1,5 |
6 |
| Kobaltas (Co) |
20 |
40 |
60 |
120 |
25 |
100 |
| Ksilenas |
0,1 |
5 |
15 |
50 |
50 |
500 |
| Manganas |
1000 |
1500 |
2000 |
10000 |
NT |
NT |
| 1-metilnaftalenas |
NT |
NT |
NT |
NT |
10 |
10000 |
| 2-metilnaftalenas |
4 |
4 |
300 |
4000 |
10 |
10000 |
| Metilchlorpirifosas |
NT |
NT |
NT |
NT |
1 |
10 |
| Metoksichloras |
2 |
4 |
300 |
2000 |
0,1 |
20 |
| Molibdenas (Mo) |
2,5 |
5 |
7,5 |
15 |
250 |
400 |
| Naftalenas |
1,5 |
5 |
15 |
160 |
10 |
70 |
| Nikelis (Ni) |
50 |
75 |
150 |
300 |
20 |
100 |
| Nitratai, NO3 |
130 |
130 |
130 |
130 |
50 mg/l |
100 mg/l |
| Nitrobenzenas |
2 |
2 |
40 |
500 |
5 |
200 |
| 4-nitrofenolis |
0,5 |
0,5 |
400 |
5000 |
40 |
290 |
| Pentachlorbenzenas |
1 |
1 |
60 |
400 |
0,6 |
29 |
| Pentachlorfenolis |
0,5 |
100 |
100 |
250 |
9 |
45 |
| Pirenas |
5 |
125 |
250 |
1000 |
0,05 |
90 |
| Polichlorintieji bifenilai (PCB) |
0,1 |
0,3 |
1 |
20 |
0,02 |
0,2 |
| Prometrinas |
0,5 |
3 |
50 |
100 |
1 |
150 |
| Propazinas |
0,5 |
3 |
1200 |
1200 |
1 |
250 |
| Selenas (Se) |
0,75 |
1,5 |
2,5 |
4,5 |
10 |
100 |
| Sidabras (Ag) |
0,25 |
0,5 |
0,75 |
2 |
10 |
40 |
| Simazinas |
0,2 |
1 |
5 |
140 |
2 |
50 |
| Stibis (Sb) |
5 |
10 |
15 |
30 |
5 |
20 |
| Stirenas |
0,3 |
0,5 |
5 |
100 |
20 |
300 |
| Sulfatai (SO4) |
NT |
NT |
NT |
NT |
200 mg/l |
1000 mg/l |
| Švinas (Pb) |
50 |
80 |
150 |
500 |
25 |
75 |
| Tetrachloretilenas (PCE) |
0,05 |
0,5 |
1,5 |
5 |
40 |
100 |
| Toluenas |
0,3 |
5 |
135 |
200 |
500 |
1000 |
| Trichlorbenzenai |
2 |
20 |
30 |
80 |
20 |
70 |
| Trichloretilenas (TCE) |
0,5 |
1,5 |
2 |
10 |
40 |
500 |
| Trifluralinas |
NT |
NT |
NT |
NT |
20 |
100 |
| Uranas (U) |
10 |
20 |
30 |
40 |
2 |
15 |
| Vanadis (V) |
80 |
150 |
300 |
450 |
100 |
200 |
| Varis (Cu) |
35 |
75 |
100 |
200 |
60 |
2000 |
| Vinilchloridas |
0,02 |
0,02 |
0,15 |
0,35 |
0,3 |
5 |
* Jautrių taršai teritorijų grupės nurodytos Reikalavimų 2 priede. Kelių jautrių taršai teritorijų grupėse esantiems objektams taikomi didesnio jautrumo taršai grupės reikalavimai.
Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimų
4 priedas
CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ PATIKSLINTOS RIBINĖS VERTĖS (RVp) NUSTATYMAS DIRVOŽEMYJE IR GRUNTE
1. Organinėms cheminėms medžiagoms (išskyrus policiklinius aromatinius angliavandenilius)
(1)
čia:
RVp – cheminių medžiagų patikslinta ribinė vertė (mg/kg);
RV– cheminių medžiagų ribinė vertė (mg/kg);
OM (%) – dirvožemio, grunto organinės medžiagos kiekis (%). Tais atvejais, kai nustatytas dirvožemio, grunto organinės medžiagos kiekis yra daugiau kaip 10% ar mažiau kaip 3%, į formulę įvedamos vertės atitinkamai 10% arba 3%.
2. Policikliniams aromatiniams angliavandeniliams (PAA)
(2)
čia:
RVp – cheminių medžiagų patikslinta ribinė vertė (mg/kg);
RV– cheminių medžiagų ribinė vertė (mg/kg);
OM (%) – dirvožemio, grunto organinės medžiagos kiekis (%). Tais atvejais, kai nustatytas dirvožemio, grunto organinės medžiagos kiekis yra daugiau kaip 10% ar mažiau kaip 3%, į formulę įvedamos vertės atitinkamai 10% arba 3%;
A, B – koeficientai, kurių vertės priklauso nuo policiklinių aromatinių angliavandenilių (1 lentelė).
1 lentelė. A, B vertės policiklinių aromatinių angliavandenilių RVp nustatyti
| Organinė cheminė medžiaga |
Žemės naudojimo būdai |
|||||||
| I |
II |
III |
IV |
|||||
| A |
B |
A |
B |
A |
B |
A |
B |
|
| Acenaftenas |
1,0 |
0,0 |
1,0 |
0,0 |
0,72 |
0,14 |
0,27 |
0,37 |
| Acenaftilenas |
0,74 |
0,13 |
0,74 |
0,13 |
0,63 |
0,19 |
0,59 |
0,21 |
| Antracenas |
1,0 |
0,0 |
1,0 |
0,0 |
1,0 |
0,0 |
1,0 |
0,0 |
| Benzo(a)antracenas |
0,94 |
0,029 |
0,94 |
0,029 |
0,86 |
0,069 |
1,0 |
0,0 |
| Benzo(a)pirenas |
1,0 |
0,0 |
1,0 |
0,0 |
0,92 |
0,041 |
1,0 |
0,0 |
| Benzo(b)fluorantenas |
0,96 |
0,021 |
0,95 |
0,021 |
0,74 |
0,13 |
1,0 |
0,0 |
| Benzo(g,h,i)perilenas |
1,0 |
0,0 |
1,0 |
0,0 |
1,0 |
0,0 |
1,0 |
0,0 |
| Benzo(k)fluorantenas |
1,0 |
0,0 |
1,0 |
0,0 |
1,0 |
0,0 |
1,0 |
0,0 |
| Chrizenas |
1,0 |
0,0 |
1,0 |
0,0 |
1,0 |
0,0 |
1,0 |
0,0 |
| Dibenz(a,h)antracenas |
1,0 |
0,0 |
1,0 |
0,0 |
0,91 |
0,044 |
1,0 |
0,0 |
| Fenantrenas |
0,26 |
0,37 |
0,26 |
0,37 |
0,15 |
0,42 |
1,0 |
0,0 |
| Fluorantenas |
0,68 |
0,16 |
0,68 |
0,16 |
0,49 |
0,25 |
0,98 |
0,012 |
| Fluorenas |
0,082 |
0,46 |
0,082 |
0,46 |
1,0 |
0,0 |
1,0 |
0,0 |
| Indeno(1,2,3-cd)pirenas |
1,0 |
0,0 |
1,0 |
0,0 |
1,0 |
0,0 |
1,0 |
0,0 |
| Naftalenas |
0,64 |
0,18 |
0,64 |
0,18 |
0,79 |
0,10 |
0,02 |
0,49 |
| Pirenas |
0,44 |
0,28 |
0,44 |
0,28 |
1,0 |
0,0 |
1,0 |
0,0 |
3. Sunkiesiems metalams
xM(%)
(3)
čia:
RVp – cheminių medžiagų patikslinta ribinė vertė (mg/kg);
RV – cheminių medžiagų ribinė vertė (mg/kg);
M (%) – tiriamo dirvožemio, grunto molio dalelių (mažesnių kaip 0,002 mm) kiekis (%). Tais atvejais, kai nustatytas dirvožemio, grunto molio dalelių kiekis yra daugiau kaip 50 % ar mažiau kaip 10%, į formulę įvedamos vertės atitinkamai 50 % arba 10 %;
OM (%) – dirvožemio, grunto organinės medžiagos kiekis (%). Tais atvejais, kai nustatytas dirvožemio, grunto organinės medžiagos kiekis yra daugiau kaip 10 % ar mažiau kaip 3 %, į formulę įvedamos vertės atitinkamai 10 % arba 3 %.
A, B, C–koeficientai, kurių vertės priklauso nuo sunkiųjų metalų (2 lentelė).
2 lentelė. A, B, C vertės sunkiųjų metalų RVp nustatyti
| Sunkusis metalas |
A |
B |
C |
| Alavas |
4,0 |
0,6 |
0,0 |
| Arsenas |
15 |
0,4 |
0,4 |
| Baris |
30 |
5,0 |
0,0 |
| Berilis |
8,0 |
0,9 |
0,0 |
| Chromas |
50 |
2,0 |
0,0 |
| Cinkas |
50 |
3,0 |
1,5 |
| Gyvsidabris |
0,2 |
0,0034 |
0,0017 |
| Kadmis |
0,4 |
0,007 |
0,021 |
| Kobaltas |
2,0 |
0,28 |
0,0 |
| Nikelis |
10 |
1,1 |
0,0 |
| Švinas |
50 |
1,0 |
1,0 |
| Vanadis |
12 |
1,2 |
0,0 |
| Varis |
15 |
0,6 |
0,6 |