LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS IR
LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL VALSTYBINĖS TEISMO PSICHIATRIJOS IR NARKOLOGIJOS TARNYBOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJOS UTENOS EKSPERTINIO SKYRIAUS DARBO ORGANIZAVIMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS UTENOS RAJONO POLICIJOS KOMISARIATO VIEŠOSIOS POLICIJOS APSAUGOS BŪRIO, UŽTIKRINANČIO VALSTYBINĖS TEISMO PSICHIATRIJOS IR NARKOLOGIJOS TARNYBOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJOS UTENOS EKSPERTINIO SKYRIAUS1-OJO POSKYRIO APSAUGĄ, NUOSTATŲ PATVIRTINIMO
2000 m. spalio 16 d. Nr. 552/395
Vilnius
Vykdydami Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ir vidaus reikalų ministrų 2000 m. birželio 6 d. įsakymo Nr. 307/256 „Dėl nuolatinės darbo grupės sudarymo“ 2 punktą,
1. Valstybinės teismo psichiatrijos ir narkologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus darbo organizavimo nuostatus.
2. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Utenos rajono policijos komisariato viešosios policijos Apsaugos būrio, užtikrinančio Valstybinės teismo psichiatrijos ir narkologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus 1-ojo poskyrio apsaugą, nuostatus.
PATVIRTINTA
sveikatos apsaugos ministro
ir vidaus reikalų ministro
2000 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. 552/395
Valstybinės teismo psichiatrijos ir narkologijos tarnybos prie Lietuvos respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio Skyriaus DARBO ORGANIZAVIMO NUOSTATAI
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Valstybinės teismo psichiatrijos ir narkologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinis skyrius (toliau – Skyrius) yra struktūrinis Valstybinės teismo psichiatrijos ir narkologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Tarnyba) padalinys, kuris nėra juridinis asmuo ir veikia Tarnybos, kaip juridinio asmens, vardu pagal Tarnybos nuostatus, taip pat jam suteiktus įgaliojimus, kurie nurodyti šiuose nuostatuose ir Tarnybos direktoriaus patvirtintuose norminiuose aktuose. Skyrius turi sąskaitą.
2. Skyrius savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Seimo nutarimais, Lietuvos Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais ir potvarkiais, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymais, Tarnybos nuostatais, Tarnybos direktoriaus įsakymais, kitų ministerijų ir žinybų teisės aktais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis bei šiais nuostatais.
5. Skyrių reorganizuoja ir likviduoja Tarnybos direktorius, suderinęs su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.
6. Skyriui vadovauja Skyriaus viršininkas, kurio pareigines funkcijas tvirtina Tarnybos direktorius.
II. SKYRIAUS UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS
9. Skyrius, vykdydamas jam pavestą uždavinį, atlieka šias funkcijas:
9.1. atlieka kardomojo kalinimo tvarka suimtų asmenų stacionarias teismo psichiatrines, psichologines ekspertizes, neatsižvelgdamas į jų gyvenamąją vietą;
9.2. atlieka nesuimtų asmenų baudžiamosiose bylose ir visų asmenų civilinėse bylose stacionarias teismo psichiatrines, psichologines ekspertizes, neatsižvelgdamas į jų gyvenamąsias vietas;
9.3. atlieka ambulatorines teismo psichiatrines, psichologines ekspertizes baudžiamosiose bei civilinėse bylose, iškeltose Utenos miesto ir rajono gyventojams;
9.4. teikia konsultacijas valstybės ir savivaldybių sveikatos priežiūros įstaigoms, teisėsaugos institucijoms teismo psichiatrijos, psichologijos klausimais;
10. Svarbiausi teismo psichiatrinės, psichologinės ekspertizės uždaviniai, jų organizavimo ir atlikimo tvarka numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 712 „Dėl teismo psichiatrinės, narkologinės ir psichologinės ekspertizės organizavimo bei atlikimo tvarkos patvirtinimo“ patvirtintoje Teismo psichiatrinės, psichologinės ir narkologinės ekspertizės organizavimo bei atlikimo tvarkoje (Žin., 1997, Nr. 65-1586) bei Tarnybos vidaus norminiuose aktuose.
11. Atsižvelgiant į tiriamųjų asmenų teisinį statusą, Skyriuje veikia 2 poskyriai:
11.1. 1-asis poskyris atlieka kardomojo kalinimo tvarka suimtų asmenų stacionarias teismo psichiatrines, psichologines ekspertizes;
1-ajame poskyryje esančių kardomojo kalinimo tvarka suimtų asmenų, kuriems paskirta stacionari teismo psichiatrinė, psichologinė ekspertizė, apsaugos funkciją, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. vasario 23 d. nutarimu Nr. 223 „Dėl suimtų asmenų, kuriems paskirta stacionari psichiatrinė ekspertizė, apsaugos“ (Žin., 1998, Nr. 20-519), pavesta atlikti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai.
III. SKYRIAUS TEISĖS
12. Skyrius, vykdydamas jam pavestas funkcijas, turi teisę:
12.1. gauti bet kokią medicininę dokumentaciją apie asmenų, kuriems paskirta teismo psichiatrinė, psichologinė ekspertizė, gydymą ar atliktas medicinines darbingumo, medicinines, socialines bei patologoanatomines ekspertizes;
12.2. gauti iš teisėsaugos institucijų įvairią informaciją, statistiką ir kitus duomenis, reikalingus Skyriaus uždaviniams vykdyti;
IV. ASMENŲ PRIĖMIMO Į SKYRIŲ PAGRINDAS IR TVARKA
13. Asmenų priėmimą į Skyrių organizuoja Tarnybos direktoriaus įsakymu patvirtintas Skyriaus teismo psichiatras ekspertas.
14. Pagrindas, norint priimti asmenį į Skyrių, yra kvotėjo, tardytojo, prokuroro nutarimas, teisėjo nutartis, administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėjančių institucijų (pareigūnų) nutarimas, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos laisvės atėmimo vietų ligoninės vadovo pavedimas.
15. Teismo ekspertizei reikalinga bylos medžiaga turi būti pateikta iki asmens atvykimo į Skyrių. Nepateikus minėtų dokumentų, asmuo į Skyrių nepriimamas. Apie atsisakymo priimti priežastis teismo ekspertas nurodo raštiškoje išvadoje.
16. Atsakingas už asmenų priėmimą į Skyrių ekspertas priimamam asmeniui pildo ligos istoriją, joje nurodydamas trumpus asmens anamnezės duomenis bei somatinę, neurologinę ir psichikos būklę.
18. Budintis medicinos personalas, priimdamas į Skyrių asmenį, atlieka papildomą medicininę apžiūrą ir pokalbį. Apžiūros ir pokalbio rezultatai įrašomi medicininėje dokumentacijoje.
19. Asmenys uždaromi į palatas. Asmenys į 1-ąjį ar 2-ąjį poskyrį uždaromi atsižvelgiant į asmeniui paskirtos kardomosios priemonės rūšį. Medicininės priežiūros pobūdis priklauso nuo asmens psichikos būsenos, taip pat nuo jo pavojingumo sau ir aplinkiniams.
20. Skyriaus viršininkas, gavęs iš atsakingo už asmenų priėmimą eksperto medžiagą ekspertizei atlikti, organizuoja teismo ekspertizės atlikimą. Atsižvelgdamas į ekspertizės tyrimo pobūdį, sudėtingumą, ekspertų kvalifikaciją, jų darbo krūvį, jis paskiria ekspertą ar ekspertų komisiją ekspertizei atlikti.
V. STACIONARIOS TEISMO PSICHIATRINĖS, PSICHOLOGINĖS EKSPERTIZĖS ATLIKIMAS
21. Stacionari ekspertizė gali trukti iki 30 dienų, skaičiuojant nuo tiriamojo atvykimo į stacionarą dienos. Jeigu negalima pateikti galutinės išvados apie tiriamojo psichikos būklę, ekspertizės terminą galima pratęsti. Ekspertas ar ekspertų komisija tokiu atveju turi kreiptis į ekspertizę skyrusį pareigūną, nurodydama ekspertizės pratęsimo motyvus ir ekspertizės pratęsimo terminą. Ekspertizę skyręs pareigūnas turi pateikti ekspertui ar ekspertų komisijai dokumentą, suteikiantį teisę pratęsti ekspertizės atlikimo terminą.
22. Ekspertizės atlikimo metu turi būti surinkti objektyvūs ir subjektyvūs anamnezės duomenys, išsamiai ištirta somatinė, neurologinė ir psichologinė būklė ir, atsižvelgiant į gautus rezultatus, paskirtas papildomas medicininis ištyrimas, gydytojų specialistų konsultacijos, o būtinais atvejais ir gydymas.
23. Somatinės, neurologinės, psichologinės būklės tyrimų rezultatai, anamnezės duomenys, pirminė diagnozė, tiriamojo psichikos ir somatinės būklės pakitimai, nurodymai dėl gydymo, pirminės ir galutinės konsultantų išvados bei kiti duomenys, turintys reikšmės galutinei teismo psichiatrinės, psichologinės ekspertizės išvadai, taip pat teismo psichiatrinės, psichologinės ekspertizės išvada įrašoma ar pridedama prie medicininės dokumentacijos, taip pat nurodomos kitų specialistų pavardės ir gydomosios diagnostinės priemonės atlikimo data. Visi įrašai, padaryti ekspertų ir kitų specialistų medicininėje dokumentacijoje, datuojami ir tvirtinami eksperto ar kito specialisto, dalyvavusio atliekant ekspertizę.
VI. ASMENŲ TEISĖS IR JŲ APRIBOJIMAI
25. Asmenų, esančių Skyriuje, teisės ir jų apribojimo galimybės turi atitikti Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo (Žin., 1995, Nr. 53-1290, 1999, Nr. 108-3127) nuostatas ir kitų įstatymų reikalavimus. Asmenų teisės ir jų apribojimo galimybės nurodomos skyriaus 1-ojo ir 2-ojo poskyrio vidaus tvarkos taisyklėse, patvirtintose Tarnybos direktoriaus. Skyriaus viršininkas turi užtikrinti, kad su jomis būtų supažindinti tiriamieji asmenys.
VII. ASMENŲ MATERIALINIS APRŪPINIMAS IR SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ORGANIZAVIMAS
26. Skyriuje turi būti užtikrintos sveikatos priežiūros teikimo, gyvenimo ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normų reikalavimus.
27. Nėščioms moterims, žindyvėms, invalidams, senesniems žmonėms, nepilnamečiams, taip pat ligoniams pagal galimybes sudaromos geresnės gyvenimo ir buities sąlygos.
28. Asmenims, laikomiems Skyriuje, turi būti suteikta galimybė naudotis tualetu ir sudarytos nežeminančios žmogaus garbės ir orumo sąlygos.
29. Ne rečiau kaip kartą per savaitę asmenims, laikomiems Skyriuje, turi būti suteikta galimybė pasinaudoti dušu. Drabužiai ir patalynė turi būti keičiami ne rečiau kaip 1 kartą per 10 dienų.
30. Asmenys, esantys Skyriuje, 3 kartus per dieną nemokamai maitinami pagal fiziologines mitybos normas (maitinimo intervalai, išskyrus miegui skirtą laiką, neturi viršyti septynių valandų), taip pat aprūpinami apatiniais ir viršutiniais drabužiais. Asmenys turi teisę naudotis savo drabužiais ir avalyne, taip pat kitais asmeniniais daiktais, jei tai yra leidžiama.
32. Asmenų pasivaikščiojimai privalomi kasdien griežtai nustatytu laiku, atsižvelgiant į oro sąlygas bei asmens sveikatos būklę.
33. Pablogėjus tiriamojo psichikos būklei ir atsiradus pavojui jo bei aplinkinių gyvybei ir sveikatai, jam gali būti taikomos įstatymų numatytos medicininio poveikio priemonės.
34. Dėl tiriamojo, kuris ne dėl psichikos būklės pablogėjimo pažeidinėja vidaus tvarkos taisyklėse nustatytą režimą, turi būti kreipiamasi į ekspertizę skyrusį pareigūną dėl kardomosios priemonės pakeitimo ar jo teisių apribojimo. Jei tiriamojo veiksmai tokiu atveju sukelia pavojų aplinkiniams, jam apsaugos darbuotojai gali taikyti nustatytas pareiginėse nuostatose prievartos priemones. Kiekvienu atveju apie prievartinių priemonių taikymą asmeniui turi būti pažymima jo medicininėje dokumentacijoje, nurodant šių priemonių taikymo motyvus. Dėl priverstinių priemonių taikymo turi būti rašomas aktas, kuris siunčiamas ekspertizę skyrusiam pareigūnui.
VIII. ASMENŲ IŠRAŠYMAS
35. Nesuimti asmenys, kuriuos po ekspertizės atlikimo ekspertai siūlo pripažinti pakaltinamais ir konstatuoja, kad po ekspertizės atlikimo jie gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, dviejų dienų laikotarpiu po galutinio ekspertų komisijos posėdžio, patvirtinusio ekspertinę išvadą, turi būti išrašyti iš Skyriaus.
36. Nesuimti asmenys, kuriuos po ekspertizės atlikimo ekspertai siūlo pripažinti nepakaltinamais arba po ekspertizės atlikimo dėl psichikos sutrikimo jie negali suprasti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, suderinus su atitinkamos gydymo įstaigos administracija įstatymų numatyta tvarka perkeliami į atitinkamą gydymo įstaigą. Šie asmenys perkeliami tik ekspertams parašius rekomendacijas gydyti ligonį.
37. Asmenys, suimti kardomojo kalinimo tvarka ir kuriuos po ekspertizės atlikimo ekspertai siūlo pripažinti pakaltinamais ir konstatuoja, kad po ekspertizės atlikimo jie gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, turi būti perduoti konvojuojantiems pareigūnams, kad minėti asmenys būtų grąžinami į tardymo izoliatorių. Ekspertų komisija, padariusi išvadą, kad toks asmuo turi būti pripažintas pakaltinamu, nedelsdama turi pranešti ekspertizę paskyrusiam pareigūnui ir kardomojo kalinimo įstaigos administracijai, kad suimtasis turi būti grąžintas į kardomojo kalinimo įstaigą.
38. Apie asmenis, suimtus kardomojo kalinimo tvarka, kuriuos po ekspertizės atlikimo ekspertai siūlo pripažinti nepakaltinamais ir konstatuoja, kad jie negali suprasti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, nedelsiant turi būti informuotas paskyręs ekspertizę pareigūnas, kad įstatymų nustatyta tvarka sergantis asmuo būtų perkeltas į gydymo įstaigą. Ekspertai turi pateikti ekspertizę paskyrusiam pareigūnui rekomendacijas gydyti ligonį.
PATVIRTINTA
sveikatos apsaugos ministro
ir vidaus reikalų ministro
2000 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. 552/395
LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS UTENOS RAJONO POLICIJOS KOMISARIATO VIEŠOSIOS POLICIJOS APSAUGOS BŪRIO, UŽTIKRINANČIO VALSTYBINĖS TEISMO PSICHIATRIJOS IR NARKOLOGIJOS TARNYBOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJOS UTENOS EKSPERTINIO SKYRIAUS 1-OJO POSKYRIO APSAUGĄ, NUOSTATAI
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Apsaugos būrys yra Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Utenos rajono policijos komisariato viešosios policijos struktūrinis padalinys (toliau – Apsaugos būrys), užtikrinantis Valstybinės teismo psichiatrijos ir narkologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus 1-ojo poskyrio apsaugą.
2. Apsaugos būrys savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos policijos įstatymu, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Seimo nutarimais, Lietuvos Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais ir potvarkiais, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas) generalinio komisaro, Utenos rajono policijos komisariato vadovo įsakymais, kitais teisės aktais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis bei šiais nuostatais.
3. Apsaugos būrys finansuojamas iš Utenos rajono policijos komisariatui skirtų biudžetinių asignavimų.
II. APSAUGOS BŪRIO UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS
6. Pagrindinis Apsaugos būrio uždavinys yra užtikrinti Valstybinės teismo psichiatrijos ir narkologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus (toliau – Skyrius) 1-ajame poskyryje (toliau – 1-asis poskyris) laikomų kardomojo kalinimo tvarka suimtų asmenų, kuriems paskirta stacionari psichiatrinė ekspertizė (toliau – asmenys), apsaugą.
7. Apsaugos būrys, įgyvendindamas minėtą uždavinį, atlieka šias funkcijas:
7.1. priima ir įkurdina naujai pristatytus asmenis bei paskirsto į palatas, laikydamasis izoliavimo reikalavimų, numatytų Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatyme;
7.3. Baudžiamojo proceso kodekso nustatytais atvejais užtikrina uždarytų 1-ajame poskyryje asmenų pristatymą iš palatos parengtiniam tyrimui atlikti arba dalyvauti atliekant kitus tyrimo veiksmus;
7.4. organizuoja ir kontroliuoja 1-ajame poskyryje laikomų asmenų pasimatymus su giminaičiais arba kitais asmenimis;
7.5. organizuoja ir kontroliuoja užsieniečių, žiniasklaidos, visuomeninių organizacijų, religinių bendruomenių ir bendrijų atstovų lankymąsi 1-ajame poskyryje;
7.6. priima iš konvojaus pareigūnų ir perduoda konvojaus pareigūnams asmenis, taip pat, esant būtinumui, asmenis konvojuoja patys būrio pareigūnai, vadovaudamiesi Vidaus reikalų konvojaus statuto reikalavimais;
7.7. organizuoja perduodamų daiktų, siuntinių priėmimo ir įteikimo 1-ajame poskyryje laikomiems asmenims bei maisto produktų ir būtiniausių reikmenų patikrinimus;
7.11. suteikia pirmąją medicinos pagalbą 1-ajame poskyryje uždarytiems asmenims ūmios, gyvybei pavojingos ligos arba nelaimingo atsitikimo atveju;
III. APSAUGOS BŪRIO PAREIGŪNŲ TEISĖS
9. Policijos komisariato vadovui priimant sprendimą dėl nuobaudų taikymo kardomojo kalinimo tvarka suimtiems asmenims, suderinus su Skyriaus viršininku (jo nesant – 1-ojo poskyrio budinčiu ekspertu), siūlyti nuobaudos rūšį vadovaujantis Kardomojo kalinimo įstatymo reikalavimais.
IV. APSAUGOS BŪRIO DARBO ORGANIZAVIMAS
11. Apsaugos būriui per jam pavaldžius pareigūnus vadovauja policijos komisariato vadovas. Jis, suderinęs su Skyriaus viršininku, tvirtina Apsaugos būrio veiklos ir darbo organizavimo taisykles, policijos pareigūnų pareigybių aprašymus.
12. Asmenų, uždarytų 1-ajame poskyryje, apsaugos pamainą sudaro Apsaugos būrio vadovas, budėtojas ir postų pareigūnai (esant būtinumui – budėtojų padėjėjas).
15. Apsaugos postai gali būti vidaus ir lauko, nuolatiniai ir laikini, darbas organizuojamas pamainomis.
16. Siekdamas sustiprinti uždarytų į 1-ąjį poskyrį asmenų apsaugą, Apsaugos būrio vadovas gali skirti ir netabelinius postus.
17. Organizuojant apsaugą numatomi tarnybos variantai (paprastas, sustiprintas), pajėgų ir priemonių išdėstymas, galimi pakeitimai, pamainų skaičius ir rūšis, rezervas, jo panaudojimo tvarka. Numatomas tarpusavio ryšys su prokuratūros, tardymo, kvotos padaliniais, teismų, sveikatos priežiūros, apsaugos ir kitomis policijos komisariato tarnybomis.
18. Apsaugos būrio pareigūnai, atlikdami funkcijas, numatytas šių nuostatų 7.1-7.10 punktuose, suderina su Skyriaus viršininku (jo nesant – 1-ojo poskyrio budinčiu ekspertu arba ekspertu, vykdančiu asmenų priėmimą).
19. Tarp Apsaugos būrio pareigūnų bei Skyriaus administracijos iškilusias problemas sprendžia Apsaugos būrio vadovas ir Skyriaus viršininkas, jiems neišsprendus – Utenos rajono policijos komisariato vadovas bei Valstybinės teismo psichiatrijos ir narkologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos direktorius teisės aktų nustatyta tvarka.