LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO
ĮSAKYMAS
DĖL ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO 2004 m. LAPKRIČIO 5 d. ĮSAKYMO Nr. ISAK-1725 „DĖL AUKŠTOJO MOKSLO DIPLOMO PRIEDĖLIO PILDYMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2011 m. vasario 10 d. Nr. V-227
Vilnius
Pakeičiu Aukštojo mokslo diplomo priedėlio pildymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. ISAK-1725 „Dėl Aukštojo mokslo diplomo priedėlio pildymo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 168-6192; 2005, Nr. 69-2492; 2007, Nr. 31-1147; 2008, Nr. 112-4277; 2009, Nr. 66-2654, Nr. 149-6675; 2010; Nr. 88-4674), 5 priedą ir jį išdėstau nauja redakcija (pridedama).
Aukštojo mokslo diplomo priedėlio
pildymo taisyklių
5 priedas
AUKŠTOJO MOKSLO SISTEMOS APRAŠAS IR SCHEMA
I. AUKŠTOSIOS MOKYKLOS
Lietuvoje veikia dviejų tipų aukštosios mokyklos: universitetai ir kolegijos. Universitete (pavadinime taip pat gali būti žodžiai „universitetas“, „akademija“ arba „seminarija“) vykdomos universitetinės studijos, atliekami moksliniai tyrimai, eksperimentinė plėtra ir (arba) plėtojamas aukšto lygio profesionalusis menas, kolegijoje (pavadinime gali būti žodžiai „kolegija“ arba „aukštoji mokykla“) – vykdomos koleginės studijos, plėtojami taikomieji moksliniai tyrimai ir (arba) profesionalusis menas. Aukštosios mokyklos gali būti valstybinės ir nevalstybinės.
II. STUDIJOS AUKŠTOSIOSE MOKYKLOSE
Studijos aukštosiose mokyklose vykdomos pagal laipsnį suteikiančias studijų programas ir laipsnio nesuteikiančias studijų programas. Studijų programos yra dviejų rūšių: koleginės ir universitetinės.
Laipsnį suteikiančios studijų programos yra trijų pakopų: pirmoji pakopa – profesinio bakalauro ir bakalauro; antroji pakopa – magistrantūros; trečioji pakopa – doktorantūros.
Pirmosios pakopos koleginės studijų programos yra labiau orientuotos į pasirengimą profesinei veiklai. Baigus šias studijas įgyjamas profesinio bakalauro laipsnis arba profesinio bakalauro laipsnis ir profesinė kvalifikacija, liudijami profesinio bakalauro diplomu. Pirmosios pakopos universitetinių studijų programos teikia universalųjį bendrąjį išsilavinimą, teorinį pasirengimą ir aukščiausio lygio profesinius gebėjimus. Baigus šias studijas įgyjamas bakalauro laipsnis arba bakalauro laipsnis ir profesinė kvalifikacija, liudijami bakalauro diplomu.
Antrosios pakopos (magistrantūros) studijų programos skiriamos pasirengti savarankiškam mokslo (meno) darbui arba kitam darbui, kurį atlikti reikia mokslo žinių ir analitinių gebėjimų. Baigus šias studijų programas įgyjamas magistro laipsnis arba teologijos licenciato laipsnis (baigus antrosios pakopos teologijos studijų programas), liudijami magistro diplomu.
Trečiosios pakopos studijos vykdomos mokslo ir meno doktorantūroje. Baigus doktorantūros studijas ir apgynus disertaciją (arba meno projektą) įgyjamas mokslo (arba meno) daktaro laipsnis, liudijamas daktaro diplomu.
Vientisosios studijos – tai studijos, kai tęstinumu susiejamos pirmosios ir antrosios pakopos universitetinės studijos. Baigus šias studijas įgyjamas magistro laipsnis, liudijamas magistro diplomu.
Papildomųjų studijų metu įgyjama kompetencija, kuri būtina norintiems studijuoti magistrantūroje ir kurios asmuo neįgijo studijuodamas pirmojoje studijų pakopoje.
Laipsnio nesuteikiančios studijų programos skiriamos kvalifikacijai įgyti arba savarankiškai praktinei veiklai pasirengti. Baigus šias studijų programas išduodamas baigtas studijas liudijantis pažymėjimas.
Lietuvoje veikia nacionalinė aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo sistema. Vykdomos tik akredituotos studijų programos. Akredituota studijų programa nustatytam terminui įregistruojama į Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registrą.
Studijų apimtis matuojama studijų kreditais. Studijų kreditas – studijų masto matavimo vienetas, lygus keturiasdešimčiai sutartinių studento darbo (auditorijose, laboratorijose, savarankiško ir kt.) valandų, t. y. vienai jo darbo savaitei. Vienas studijų kreditas atitinka 1,5 Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) kreditą.
Studijos yra nuolatinės ir ištęstinės formų. Baigus skirtingų studijų formų studijų programas, įgytas išsilavinimas yra lygiavertis.
III. PRIĖMIMAS Į AUKŠTĄJĄ MOKYKLĄ
Į aukštosios mokyklos pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas priimami ne žemesnį kaip vidurinį arba jį atitinkantį išsilavinimą turintys asmenys.
Į antrosios pakopos studijas priimami asmenys, turintys ne žemesnį kaip bakalauro laipsnį ar jį atitinkančią aukštojo mokslo kvalifikaciją, taip pat asmenys, baigę kolegines studijas, bet tik po papildomųjų studijų.
Į trečiosios pakopos studijas priimami asmenys, turintys atitinkamos studijų krypties magistro laipsnį arba jį atitinkančią aukštojo mokslo kvalifikaciją.
I. HIGHER EDUCATION INSTITUTIONS
There are two types of higher education institutions in Lithuania: universities and higher education colleges. A university (the name of the institution may contain the word „universitetas” (university), „akademija” (academy) or „seminarija“ (seminary)) carries out university studies, conducts research, experimental development and/or develops high-level professional art. A higher education college (the name of the institution may contain the word „kolegija” (higher education college) or „aukštoji mokykla” (higher education institution)) provides higher education college studies, develops applied research and/or professional art. Lithuanian higher education institutions are either state or non-state.
II. STUDIES AT HIGHER EDUCATION INSTITUTIONS
Studies at higher education institutions are carried out according to degree and non-degree study programmes. There are two types of study programmes: university and college.
Degree studies consist of three cycles: the first cycle (undergraduate) – professional bachelor’s and bachelor’s degree studies; the second cycle (graduate) – master’s degree studies; the third cycle (postgraduate) – doctoral studies.
First cycle college study programmes are more oriented towards preparation for professional activity. On completion of these studies, students are awarded a Professional Bachelor’s degree or a Professional Bachelor’s degree and a professional qualification, which are certified by the Professional Bachelor’s Diploma. First cycle university study programmes provide universal general education, theoretical preparation and professional capacity of the highest level. On completion of these studies, a Bachelor’s degree or a Bachelor’s degree and a professional qualification are awarded, which are certified by the Bachelor’s Diploma.
Second cycle (Master’s degree) study programmes are designed to prepare for independent research (artistic) work or any other work the performance of which requires scientific knowledge and analytical competence. On completion of these studies, students are awarded a Master’s degree or a degree of Licentiate in Theology (on completion of theological study programmes of the second cycle) which are certified by the Master’s Diploma.
Third cycle (doctoral) studies may be in the field of academic research or arts. On completion of doctoral studies and after defense of a dissertation (or an art project), a research doctoral degree or a doctoral degree in arts is awarded and is certified by the Doctor’s Diploma.
Integrated studies combine first and second cycle university studies. On completion of integrated studies, a Master’s degree is obtained and a Master’s Diploma is awarded.
Bridge courses allow a student to acquire competences which are necessary to pursue Master’s degree studies and which were not acquired during first cycle studies.
Non-degree studies allow a person to acquire a qualification or to prepare for independent professional activity. On completion of these studies, a certificate on completed studies is issued.
In Lithuania, a national system of quality assurance in higher education is in place. Only accredited study programmes are carried out. An accredited study programme is entered in the Register of Study and Training Programmes and Qualifications for a fixed period of time.
The extent of studies is calculated in credits. A study credit is a unit for measuring the scope of studies, equalling forty work (lectures, laboratory, individual study and etc.) hours of a student, i.e., one week of his/her work. One study credit is equal to 1.5 European Credit Transfer and Accumulation System (ECTS) credits.
The mode of study can be full-time and part-time. Irrespective of the study mode on the basis of which the same study programme has been completed, the acquired education in both cases is equivalent.
III. ADMISSION TO HIGHER EDUCATION INSTITUTIONS
Study programmes of the first cycle (undergraduate) and integrated study programmes of a higher education institution admit persons with at least secondary or corresponding education.
To be admitted to second cycle (graduate) studies, a person must have obtained a Bachelor’s degree or a corresponding qualification of higher education, or a Professional Bachelor’s degree, yet in the latter case, only after bridge courses have been completed.
Admission to third cycle (postgraduate) studies is possible for individuals who have been awarded either a Master’s degree or a corresponding qualification of higher education in the selected study field.
