LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL VISUOMENĖS ŠVIETIMO APIE GENETIŠKAI MODIFIKUOTUS ORGANIZMUS IR PRODUKTUS PROGRAMOS PATVIRTINIMO
2006 m. lapkričio 10 d. Nr. D1-528
Vilnius
Įgyvendindamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006–2008 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1020 (Žin., 2006, Nr. 112-4273), 547 priemonę,
tvirtinu Visuomenės švietimo apie genetiškai modifikuotus organizmus ir produktus programą (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2006 m. lapkričio 10 d. įsakymu
Nr. D1-528
VISUOMENĖS ŠVIETIMO APIE GENETIŠKAI MODIFIKUOTUS ORGANIZMUS IR PRODUKTUS PROGRAMA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Visuomenės švietimo apie genetiškai modifikuotus organizmus ir produktus programa (toliau vadinama – Programa) yra nacionalinės biosaugos sistemos, užtikrinančios genetiškai modifikuotų organizmų rinkos kontrolę, sudėtinė dalis.
2. Programa parengta įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos 2006–2008 m., patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2006 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. X-767 (Žin., 2006, Nr. 80-3143), priemonių planą.
3. Teisinį programos pagrindą sudaro Lietuvos Respublikos genetiškai modifikuotų organizmų įstatymas (Žin., 2001, Nr. 56-1976), Visuomenės informavimo ir dalyvavimo išduodant leidimus genetiškai modifikuotų organizmų naudojimui tvarkos aprašas, patvirtintas aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 299 (Žin., 2003, Nr. 62-2832), Biologinės įvairovės konvencija (Žin., 1995, Nr. 69-1662), Biologinės įvairovės konvencijos Kartachenos biosaugos protokolas (Žin., 2003, Nr. 98-4392) ir kiti teisės aktai.
6. Šioje Programoje vartojamos sąvokos ir apibrėžimai atitinka Lietuvos Respublikos genetiškai modifikuotų organizmų įstatyme, Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2003, Nr. 63-2853), Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme (Žin., 1996, Nr. 71-1706; 2006, Nr. 82-3254) ir kituose teisės aktuose vartojamas sąvokas.
III. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ
7. Lietuvos Respublikos biosaugos sistemą sudaro valstybės teisinių, administracinių, stebėsenos ir kontrolės priemonių visuma, visuomenės informavimo ir dalyvavimo biosaugos procedūrose tvarka siekiant užtikrinti žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugą, kai į aplinką apgalvotai išleidžiami genetiškai modifikuoti organizmai (GMO) ar tiekiami rinkai genetiškai modifikuoti produktai (GMP).
Nacionalinė biosaugos sistema yra kuriama ir įgyvendinama vykdant tarptautinius įsipareigojimus, apibrėžtus Biologinės įvairovės konvencijoje, Biologinės įvairovės konvencijos Kartachenos biosaugos protokolu.
8. Biologinės įvairovės konvencijoje reglamentuoti tyrimai ir apmokymas, švietimas ir visuomenės informuotumo kėlimas: susitariančios šalys rengia ir įgyvendina mokslinio-techninio apmokymo ir kadrų rengimo programas, skatina naudojimąsi moksliniais rezultatais, kada rengiami biologinių išteklių apsaugos ir stabilaus naudojimo metodai, ir remia biologinės įvairovės apsaugos ir tam reikalingų priemonių svarbos supratimą, jų propagavimą masinėmis informacijos priemonėmis ir šių klausimų įjungimą į mokyklines programas.
9. Biologinės įvairovės konvencijos Kartachenos biosaugos protokole reglamentuotas pajėgumo plėtojimas: šalys bendradarbiauja plėtodamos arba stiprindamos žmogiškuosius išteklius ir institucijų pajėgumą biosaugos srityje. Protokole reglamentuotas visuomenės informavimas ir jos dalyvavimas: šalys skatina ir palengvina visuomenės supratimą, švietimą ir dalyvavimą saugiai transportuojant, perdirbant ir naudojant gyvus pakitusius organizmus, kad būtų išsaugota biologinė įvairovė, atsižvelgiant į pavojų žmogaus sveikatai, stengiasi užtikrinti, kad visuomenės supratimas ir švietimas apimtų galimybę susipažinti su informacija apie įvežtinius gyvus pakitusius organizmus, priimdamos sprendimus dėl gyvų pakitusių organizmų, tariasi su visuomene ir pateikia jai tokių sprendimų rezultatus, informuoja apie priemones, kuriomis visuomenė gali gauti informaciją iš Biosaugos informacijos centro.
10. Visuomenės švietimas apie GMO biosaugos sistemoje nagrinėja 3 tarpusavyje susijusias sritis:
10.2. su GMO ir GMP naudojimu susijusių visuomenės grupių kvalifikacijos tobulinimą (neformalųjį švietimą), su juo susijusius mokslo tyrimus;
11. Biosaugos politikos formavimui ir veiksmingam įgyvendinimui įtakos turi ne tik valstybės institucijų suderinta veikla, bet ir visuomenės dalyvavimas svarstant ir įgyvendinant įvairius sprendimus. Visuomenės aktyvumą lemia biosaugos svarbos suvokimas, objektyvios žinios ir išsami, atsižvelgus į auditorijos interesus ir pasirengimą, suprantamai pateikta informacija su GMO ir GMP kūrimu ir naudojimu susijusiais klausimais. Visuomenės švietimas – esminė biosaugos sistemos žmogiškųjų išteklių plėtotės priemonė.
Biotechnologija yra sparčiai besivystanti mokslo tyrimų ir eksperimentinės plėtros kryptis, kuriami nauji GMO ir GMP, plečiasi jų naudojimo galimybių spektras, todėl biosaugos sistema yra dinamiška, ji nuolat papildoma ir tobulinama. Visuomenės švietimo programa ir priemonių planas taip pat turėtų atitikti biosaugos aktualijas, jas būtina periodiškai peržiūrėti ir atnaujinti.
12. Mokslo ir technologijų, taip pat biotechnologijų plėtrai būdinga daugialypė sąveika su aplinkos apsaugos, socialiniais ir ekonominiais procesais, todėl biosauga svarbi platesniame darnaus vystymosi kontekste ir sietina su visuomenės sveikatos, tvarių gamybos ir vartojimo modelių, pilietinės visuomenės tobulinimu, plėtote ir kt.
13. Lietuvos Respublikos genetiškai modifikuotų organizmų įstatyme yra įteisintas visuomenės informavimas ir dalyvavimas priimant sprendimus apie GMO ir GMP naudojimą.
14. Visuomenės informavimo ir dalyvavimo išduodant leidimus genetiškai modifikuotų organizmų naudojimui tvarkos aprašas reglamentuoja visuomenės informavimą ir dalyvavimą išduodant leidimus GMO ir GMP naudojimui.
Visuomenės informavimo ir dalyvavimo išduodant leidimus genetiškai modifikuotų organizmų naudojimui tvarkos apraše apibrėžta Aplinkos ministerijos ir pranešėjo kompetencija viešai skelbiant ir konsultuojantis su visuomene apie ketinimą naudoti GMO ar GMP, skelbiamos informacijos turinys. Visuomenė turi teisę teikti motyvuotus pasiūlymus ar pastabas Aplinkos ministerijai, kuri jas išnagrinėja ir viešai skelbia ketinimo naudoti genetiškai modifikuotus organizmus ar jų produktus įvertinimo ataskaitą ir priimtą sprendimą. Visuomenė papildomai informuojama apie teikiamus į rinką GMO ir GMP ženklinimo būdu.
15. Informacijos, susijusios tik su genetiškai modifikuotų mikroorganizmų (GMM) ribotu naudojimu, kaupimą ir teikimą visuomenei reglamentuoja Genetiškai modifikuotų mikroorganizmų riboto naudojimo Lietuvos Respublikoje tvarka (Žin., 2003, Nr. 80-3671).
16. Europos Sąjunga yra Kartachenos biosaugos protokolo Šalis, įsipareigojusi vykdyti jo reikalavimus. Įgyvendinant 2001 m. kovo 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/18/EB dėl genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką ir panaikinant Tarybos direktyvą 90/220/EEB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 6 tomas, 77 p.), derinami valstybių narių įstatymai ir kiti teisės aktai siekiant apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką tada, kai į aplinką apgalvotai išleidžiami genetiškai modifikuoti organizmai ir Bendrijoje rinkai tiekiami genetiškai modifikuoti organizmai kaip atskiri produktai.
Į Lietuvos Respublikos, kaip Europos Sąjungos narės, teisės aktus yra įtraukti ir Bendrijoje galiojantys papildomi biosaugos reikalavimai. 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 1830/2003 dėl genetiškai modifikuotų organizmų ir iš jų pagamintų maisto produktų ir pašarų susekamumo ir ženklinimo ir iš dalies pakeičiantis Direktyvą 2001/18/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 32 tomas, 455 p.) apibrėžia GMP ženklinimą, kad vartotojas galėtų pasirinkti produktą pagal objektyvią informaciją, būtų užtikrinti sąžiningi pardavėjo ir pirkėjo sandoriai.
17. Visuomenės informavimą apie GMO ir GMP reglamentuojantys teisės aktai yra suderinti su bendraisiais teisės aktais, reglamentuojančiais informacijos apie aplinką, įskaitant GMO ir GMP, teikimą visuomenei: Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymu (Žin., 1992, Nr. 5-75), Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymu (Žin., 2000, Nr. 10-236; 2005, Nr. 139-5008), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. spalio 22 d. nutarimu Nr. 1175 „Dėl Informacijos apie aplinką Lietuvos Respublikoje teikimo visuomenei tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 90-2660; 2005, Nr. 26-831), Konvencija dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (Žin., 2001, Nr. 73-2572).
18. Lietuvos Respublikos biosaugos teisės aktai reglamentuoja ir užtikrina visuomenės informavimą ir dalyvavimą naudojant GMO ir GMP, tačiau juose nėra tiesiogiai nustatyta savišvietos, neformaliojo švietimo ir formaliojo švietimo veikla.
19. GMO naudojimo ir valstybinio valdymo sistema šiuo metu susideda iš: Aplinkos ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Žemės ūkio ministerijos. Aplinkos ministerija Lietuvos Respublikoje vykdo veiklos, kurios metu yra naudojami GMO ir GMP, valstybinį valdymą.
20. Lietuvos Respublikos genetiškai modifikuotų organizmų įstatyme nustatyta GMO ir GMP naudojimo valstybinio valdymo sistemos institucijų – Aplinkos ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos, Žemės ūkio ministerijos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos – kompetencija ir funkcijos.
21. Aplinkos ministerija visuomenės informavimo apie GMO bei GMP srityje pagal savo kompetenciją skelbia visuomenei ir valstybės įgaliotoms institucijoms, atsakingoms už rinkos priežiūrą ir valstybinę saugos ekspertizę, apie leidimų išdavimą, sustabdymą ar galiojimo nutraukimą, apie nelaimingų atsitikimų atvejus, kaupia ir tvarko genetiškai modifikuotų organizmų ir genetiškai modifikuotų produktų duomenų bazę, kuri pateikta Aplinkos ministerijos interneto svetainėje http://gmo. am. lt/. Aplinkos ministerija teikia Biosaugos informacijos centrui Biologinės įvairovės konvencijos Kartachenos biosaugos protokolo 20 str. įvardytą informaciją.
22. Aplinkos ministerijos GMO duomenų bazėje (http://gmo. am. lt/), atitinkančioje Biologinės įvairovės konvencijos Kartachenos biosaugos protokolo reikalavimus, operatyviai ir išsamiai pateikiama informacija apie Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktus ir tarptautines sutartis, institucijas, informuojama apie biosaugos sistemos veiklą – rizikos vertinimą, pervežimus, išduotus GMO naudojimo ir GMP pateikimo rinkai leidimus. Interneto svetainės vartotojai gali prenumeruoti pateiktą informaciją.
Vertinant Aplinkos ministerijos GMO duomenų bazę reikia pastebėti, kad bazės informacija aktuali ir suprantama ne visiems, trūksta išsamaus paaiškinimo ir komentarų. Populiari informacija, kurią parengia GMO srityje dirbantys specialistai, žurnalistai ar nevyriausybinių organizacijų atstovai, yra skelbiama fragmentiškai įvairiose visuomenės informavimo priemonėse (pavyzdžiui, susijusių institucijų interneto svetainėse ir nespecializuotose svetainėse, internetiniame žurnale „apicentras. lt“, leidiniuose „Žaliasis pasaulis“, „Žalioji Lietuva“, „Mano ūkis“, informacinėse LRT laidose ir kt.). Siekiant informavimo apie GMO ir GMP sistemiškumo, reikėtų interneto svetainėje http://gmo. am. lt/ skelbti ir nuorodas į populiarias publikacijas ir/ar jų tekstus, informaciją apie kvalifikacijos tobulinimo renginius, įsteigti „Klausimų – atsakymų“ rubriką ir interaktyvaus bendravimo su specialistais svetainę (forumą).
23. Lietuvos Respublikos genetiškai modifikuotų organizmų įstatyme nėra tiesiogiai įvardyta Aplinkos ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos, Žemės ūkio ministerijos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos kompetencija visuomenės švietimo srityje teikiant informaciją apie GMO, tačiau švietimo veikla numatyta minėtų institucijų nuostatuose. Tai teikia prielaidų šioms institucijoms ateityje labiau koordinuoti visuomenės švietimo apie GMO ir GMP veiklą ir įgyvendinti bendrus projektus siekiant pakankamo informavimo, kad būtų laikomasi visuomenės informavimo reikalavimų dėl GMO ir GMP.
24. Neformalųjį švietimą biosaugos srityje vykdo įvairių tarptautinių fondų finansuojami projektai. Aplinkos ministerija įgyvendina projektus: „Biosaugos sistemos įgyvendinimas Lietuvoje“, „Žmogiškųjų pajėgumų ir techninių išteklių stiprinimas efektyviam informacijos perdavimui Biosaugos informacijos centrui“, Valstybinė augalų apsaugos tarnyba ir Valstybinis augalų veislių tyrimų centras – projektą „Augalų apsaugos priemonių ir procedūrų stiprinimas ir augalų veislių identifikavimas“, Nacionalinė veterinarijos laboratorija – projektą „Lietuvos maisto kokybės ir saugos tinklas“.
25. Formalusis švietimas biosaugos srityje vykdomas bendrojo lavinimo mokyklose ir kitose švietimo institucijose. Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos Bendrosiose programose ir išsilavinimo standartuose XI–XII klasėms (patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2002 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. 1465) privaloma tema yra „Organizmų genetika, evoliucija ir įvairovė“, kurioje analizuojamas genų inžinerijos taikymas.
Vadovaujantis Pagrindinių, specialiųjų profesinių ir vientisųjų studijų programų nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos švietimo ministro 2005 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. ISAK-1551 (Žin., 2005, Nr. 93-3461), mokomųjų dalykų temos nereglamentuotos, todėl nėra teisinio pagrindo privalomai į kurių nors studijų krypčių reglamentus ir konkrečias studijų programas įtraukti su biosauga susijusias temas.
Modernių biotechnologijų naudojimo ir specialioms GMO ir GMP aktualijoms skirtų temų įtraukimą į įvairaus lygio formaliojo švietimo institucijų programas didele dalimi lemia mokytojų, dėstytojų ir švietimo administracijos profesinė kvalifikacija, šios srities žinių ir naujausios informacijos prieinamumas, gebėjimas atsižvelgti į Švietimo ir mokslo ministerijos Studijų kokybės vertinimo centro apibrėžtus kriterijus – valstybės ir regiono vystymosi perspektyvą, darbo rinkos paklausą, darbdavių interesus, studentų poreikius ir kt.
26. Siekiant išsiaiškinti visuomenės informuotumo GMO ir GMP klausimais ypatumus, buvo atliktos reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos 2004 m. rugsėjo mėn. (Vyriausybės kanceliarijos užsakymu atliko „Vilmorus“) ir 2006 m. liepos mėn. (atliko „Spinter tyrimai“ Aplinkos ministerijos ir Mykolo Romerio universiteto užsakymu). Pirmoji apklausa buvo skirta įvertinti visuomenės žinias apie GMO, jų ženklinimą ir informacijos šaltinius, antrojoje daugiau dėmesio skirta produktų pasirinkimo ypatumams ir motyvacijai atsižvelgus į respondentų lytį, amžių, išsilavinimą ir pajamas.
27. Abiejų apklausų rezultatus galima palyginti aiškinantis visuomenės žinias apie GMO, esamus ir pageidaujamus informacijos apie GMO šaltinius, reakciją į GMP ženklinimą.
Žinios apie GMO: 2004 m. daugiau ar mažiau žinojo 59,8 proc. respondentų (daug žino 3,6 proc., vidutiniškai – 20,9), nieko nežino – 40,2 proc. respondentų; 2006 m. išsamią specialistų pateiktą informaciją gavo 7,1 proc. respondentų, šiek tiek girdėjo 50,6 proc. respondentų, nieko nežino 42,3 proc. respondentų.
Esami informacijos apie GMO kanalai: 2004 m. (pagal dažnį) – televizija (57,8 proc.), spauda (51,5 proc.), radijas (41 proc.), internetas (13 proc.); 2006 m. – televizija (67,5 proc.), spauda (64,6 proc.), internetas (19,7 proc.), radijas (12,3 proc.).
Pageidaujami informacijos apie GMO kanalai: 2004 m. – televizija (78 proc.), spauda (50,4 proc.), radijas (23,8 proc.), internetas (5,6 proc.); 2006 m. – televizija (89 proc.), spauda (76,9 proc.), radijas (41,8 proc.), internetas (20,2 proc.).
Valstybės institucijų teikiama informacija 2004 m. pasiekė 9,2 proc. respondentų, norėtų gauti – 12,3 proc.; 2006 m. pasiekia 3,5 proc. respondentų, norėtų gauti – 13,5 proc.
Visuomeninių organizacijų teikiama informacija 2004 m. pasiekė 6 proc. respondentų, norėtų gauti – 4,4 proc. respondentų; 2006 m. pasiekia 3,6 proc. respondentų, norėtų gauti – 10 proc.
Informaciją ant produktų pakuotės 2004 m. nuolat skaitė 15,8 proc. respondentų, dažniausiai – 25,3 proc. respondentų, 2006 m. – 30,8 proc. respondentų teigia, kad informacija ant pakuotės lemia produkto pasirinkimą.
Produktus, kurių sudėtyje yra GMP, parduotuvėse pastebėjo 2004 m. – 15,2 proc. respondentų; 2006 m. – 32,1 proc., tokius produktus pirko ar vartojo 24,7 proc. visų respondentų.
28. Lyginant 2004 m. ir 2006 m. sociologinių apklausų duomenis, reikėtų pažymėti, kad apie GMO daugiau ar mažiau žino apie 60 proc. gyventojų, nežinančiųjų išlieka panašus skaičius – apie 40 proc. Toks rezultatas galėtų būti siejamas su beveik pastovia gyventojų dalimi, linkusia domėtis GMO ir GMP problemomis.
Populiariausi iš esamų ir pageidaujamų informacijos kanalų lieka tie patys – televizija, spauda, radijas, tačiau didėja interneto svarba. Jeigu 2004 m. internete informacijos norėjo rasti 5,6 proc. respondentų, tai 2006 m. – jau 20,2 proc.
Išlieka poreikis gauti valstybės institucijų teikiamą informaciją – daugiau jos respondentai pageidavo ir 2004 m., ir 2006 m.
Padidėjo ir visuomeninių (nevyriausybinių) organizacijų informacijos poreikis – tikėtina, kad tam turėjo įtakos sėkmingai jų įgyvendinti projektai.
Iš projektų, kuriuos per pastaruosius metus įgyvendino nevyriausybinės organizacijos, reikėtų pažymėti Aplinkos informacijos centro projektus „Baltijos šalių NVO bendradarbiavimas GMO srityje“ (2002 m.), „Ekologinis ūkininkavimas prieš genų inžineriją“ (2002 m.), Baltijos aplinkos forumo projektus „Biosaugos sistemų įgyvendinimas Vidurio ir Rytų Europos valstybėse, siekiančiose ES narystės“ (2000–2002 m.), „Baltijos biosauga“ (2003–2004 m.), Gamtos paveldo fondo projektą „Biosaugumo sistemos sukūrimas Lietuvoje“ (2002–2004 m.).
IV. PROGRAMOS TIKSLAS IR ĮGYVENDINIMO KRYPTYS
29. Šios Programos tikslas – plėtoti visuomenės gebėjimus apsaugoti sveikatą ir aplinką, sudominti visuomenę dalyvauti priimant sprendimus dinamiškoje biotechnologijos ir jos produktų naudojimo srityje.
V. PROGRAMOS UŽDAVINIAI
31. Siekiant Programos tikslo, būtina įvykdyti šiuos pagrindinius uždavinius:
31.2. užtikrinti, kad visuomenės informavimo priemonėse būtų pateikiama objektyvi ir suprantama informacija apie GMO ir GMP, visuomenės dalyvavimo sprendimų priėmimo procedūrose būdus, atsižvelgiant į tikslinių auditorijų interesus ir pasirengimo lygį;
31.3. formuoti biosaugos srityje dirbančių specialistų ir nevyriausybinių organizacijų narių, visuomenės informavimo priemonių atstovų ir kitų tikslinių grupių kvalifikacijos tobulinimo tinklą;
VI. NUMATOMI PROGRAMOS REZULTATAI IR VERTINIMO KRITERIJAI
32. Įgyvendinus šią programą atsiras daugiau galimybių gauti informaciją apie GMO, bus veiksmingiau įgyvendinama teisė gauti informaciją apie aplinką, kurią reglamentuoja Konvencija dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais.
33. Programos vertinimo kriterijai yra šie:
33.2. publikacijų GMO ir GMP klausimais skaičiaus (per pasirinktą laikotarpį) kaita nacionalinėse nespecializuotose visuomenės informavimo priemonėse;
33.3. kvalifikacijos tobulinimo seminarų, kitų renginių ir jų dalyvių skaičius, lektorių kvalifikacija ir tikslinių grupių įvairovė;
33.4. parengtos informacinės, mokomosios ir metodinės medžiagos apimtis ir pateikimo priemonių įvairovė;
33.5. Lietuvos Respublikos gyventojų, susipažinusių su GMO ir GMP, dalies (proc.) kaita (nustatoma pakartotinių reprezentatyvių apklausų būdu);
33.6. su GMP ženklinimu susipažinusių vartotojų dalis (proc.); atkreipusių dėmesį į GMP ženklus ir pasirinkusių/vartojančių GMP santykis (nustatoma pakartotinių reprezentatyvių apklausų būdu);
VII. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS, FINANSAVIMAS IR STEBĖSENA
35. Programos priemonių vykdymas finansuojamas iš Aplinkos ministerijos ir Pasaulinio aplinkos fondo Jungtinių Tautų aplinkos apsaugos programos projekto lėšų.
Visuomenės švietimo apie genetiškai
modifikuotus organizmus ir produktus
programos priedas
VISUOMENĖS ŠVIETIMO APIE GENETIŠKAI MODIFIKUOTUS ORGANIZMUS IR PRODUKTUS PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ PLANAS
| Programos uždaviniai |
Priemonės pavadinimas |
Vykdytojai |
Vykdymo terminai |
| 1. Gerinti išsamios ir savalaikės informacijos apie GMO ir GMP pasiekiamumą. |
1.1. Kaupti biosauga ir visuomenės švietimu suinteresuotų institucijų ir organizacijų (vartotojų teisių, aplinkosaugos, žemės ūkio, visuomenės informavimo priemonių ir kt.) duomenų bazę, nuolat informuoti apie biosaugos aktualijas. |
Aplinkos ministerija, BCH projekto darbo grupė |
2007 m. |
| 1.2. Parengti ir išleisti su biosauga susijusių teisės aktų vadovą ir specialistų komentarus. |
Aplinkos ministerija, GMO projekto darbo grupė |
2008 m. |
|
| 1.3. Organizuoti reprezentatyvias Lietuvos gyventojų apklausas visuomenės informuotumo GMO ir GMP klausimais. |
Aplinkos ministerija, GMO projekto darbo grupė |
2007 m. 2009 m. |
|
| 2. Užtikrinti, kad visuomenės informavimo priemonėse būtų pateikiama objektyvi ir suprantama informacija apie GMO ir GMP, visuomenės dalyvavimo sprendimų priėmimo procedūrose būdus atsižvelgiant į tikslinių auditorijų interesus ir pasirengimo lygį. |
2.1. Pritaikyti visuomenės švietimui ir dalyvavimui priimant sprendimus dėl GMO naudojimo Aplinkos ministerijos interneto svetainės GMO komponento (http://gmo. am. lt/) struktūrą, ją papildant naujomis rubrikomis ir interaktyvumo priemonėmis. |
Aplinkos ministerija, BCH projekto darbo grupė |
2007 m. |
|
|
2.2. Rengti visuomenės švietimo (savišvietos) reikmėms pritaikytą medžiagą apie GMO ir GMP |
Aplinkos ministerija, GMO projekto darbo grupė |
2007–2009 m. |
|
|
2.3. Sukurti 2–3 vaizdo/garso klipus, skirtus įvairiems GMO ir GMP naudojimo aspektams. |
Aplinkos ministerija, GMO projekto darbo grupė |
2008–2009 m. |
| 2.4. Sukurti pažintinį-mokomąjį filmą, skirtą GMO ir GMP aktualijoms. |
Aplinkos ministerija, GMO projekto darbo grupė |
2009 m. |
|
| 2.5. Parengti plakatus GMO ir GMP tematika. |
Aplinkos ministerija, GMO projekto darbo grupė |
2007–2009 m. |
|
| 3. Formuoti biosaugos srityje dirbančių specialistų ir nevyriausybinių organizacijų narių, visuomenės informavimo priemonių atstovų ir kitų tikslinių grupių kvalifikacijos tobulinimo tinklą. |
3.1. Įgyvendinant projektą „Žmogiškųjų pajėgumų ir techninių išteklių stiprinimas efektyviam informacijos perdavimui Biosaugos informacijos centrui“ organizuoti seminarus. |
Aplinkos ministerija, BCH projekto darbo grupė |
2007 m. |
| 3.2. Parengti metodinę priemonę visuomenės informavimo, švietimo ir dalyvavimo priimant sprendimus GMO klausimais, skirtą biosaugos valdymo institucijų darbuotojams. |
Aplinkos ministerija, GMO projekto darbo grupė |
2007 m. |
|
| 3.3. Organizuoti kvalifikacijos tobulinimo renginius biosaugos valdymo institucijų darbuotojams visuomenės informavimo, švietimo ir dalyvavimo priimant sprendimus GMO klausimais. |
Aplinkos ministerija, GMO projekto darbo grupė |
2007–2008 m. |
|
| 3.4. Periodiškai organizuoti seminarus, seminarus-praktikumus, diskusijas ir kt. renginius aktualiomis GMO ir GMP temomis mišrioms auditorijoms (įtraukiant biosaugos valdymo sistemos institucijų, nevyriausybinių organizacijų, švietimo ir mokslo institucijų bei visuomenės informavimo priemonių atstovus). |
Aplinkos ministerija, GMO projekto darbo grupė |
2007–2010 m. |
|
| 4. Skleisti visuomenės švietimo apie GMO ir GMP veiklos patirtį. |
4.1. Sukaupti ir apibendrinti visuomenės švietimo apie GMO ir GMP projektų patirtį, parengti švietimo apie GMO ir GMP veiklos tobulinimo rekomendacijas. |
Aplinkos ministerija, GMO projekto darbo grupė |
2008 m. 2010 m. |
______________