LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽUVININKYSTĖS ĮSTATYMO 2, 6, 16 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 61 STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-1166
2013 m. gruodžio 18 d. Nr. 1197
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2013 m. lapkričio 15 d. sprendimo Nr. SV-S-444 8 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 2, 6, 16 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 61 straipsniu įstatymo projektui Nr. XIIP-1166 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
1. Valstybės kontrolė 2012 metais atliko valstybinį auditą (valstybinio audito 2012 m. birželio 29 d. ataskaita Nr. VA-P-60-9-8) ir nustatė, kad Žvejybos vidaus vandenyse kvotų skyrimo taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro 2011 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 3D-540 (Žin., 2011, Nr. 83-4039), nuostatos diskriminuoja žvejus, gaunančius mažas kvotas, neleidžia ateiti į šį sektorių naujiems žuvų išteklių naudotojams, užkerta kelią racionaliam žuvų išteklių naudojimui, nesudaro sąlygų gauti žvejybos kvotų asmenims, pasirengusiems skirti daugiau lėšų žuvų išteklių atkūrimui ir saugojimui. Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, 2012 m. kovo 29 d. nutarimu Nr. 1S-43 pradėjusi tyrimą dėl žvejybos vidaus vandenyse kvotų skyrimo nuostatų prieštaravimų Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymui (Žin., 1999, Nr. 30-856; 2012, Nr. 42-2041), nustatė pažeidimų. Atsižvelgdama į šių institucijų pastabas, Aplinkos ministerija parengė Žvejybos vidaus vandenyse kvotų skyrimo tvarkos aprašo projektą ir jį suderino su Konkurencijos taryba.
2. Šiuo metu Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatyme (Žin., 2000, Nr. 56-1648; 2004, Nr. 73-2527; 2013, Nr. 71-3579) aiškiai atskirta Aplinkos ministerijos ir Žemės ūkio ministerijos kompetencija: visas su natūralių žuvų išteklių naudojimu vidaus vandenyse susijusias funkcijas (formuoti vidaus vandenų žuvų išteklių naudojimo kontrolės politiką, disponuoti ir valdyti informaciją apie žuvų išteklių naudojimą, nustatyti žvejybos vidaus vandenyse tvarką, išduoti leidimus žvejybai vidaus vandenyse, nustatyti žvejybos reglamentavimo vidaus vandenyse priemones, mokslinių tyrimų atlikimo tvarką, vykdyti valstybinę žuvų išteklių naudojimo kontrolę) atlieka Aplinkos ministerija, jūrų vandenyse – Žemės ūkio ministerija. Įstatymo projekte siūloma Žemės ūkio ministerijai grąžinti 2013 metais Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo pakeitimo įstatymu (Žin., 2013, Nr. 71-3579) Aplinkos ministerijai perduotas žvejybos vidaus vandenyse kvotų skyrimo tvarkos nustatymo ir žvejybos kvotų paskirstymo funkcijas – taip vėl išskaidyti institucinius gebėjimus ir padidinti administracinę naštą ūkio subjektams.
3. Įstatymo projekto 4 straipsniu siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 16 straipsnį ir žuvų išteklių naudotojo šiurkščiu pažeidimu pripažinti jam skirtos žvejybos vidaus vandenyse kvotos viršijimą daugiau kaip 20 (vietoj buvusių 10) procentų. Verslinės žvejybos Lietuvos žuvininkystės vidaus vandens telkiniuose taisyklėse, patvirtintose aplinkos ministro 2005 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. D1-267 (Žin., 2005, Nr. 69-2484; 2006, Nr. 15-533; 2007, Nr. 74-2950), nustatyta, kad žuvų išteklių naudotojo žvejybos kvotos viršijimas 5 procentais nelaikomas pažeidimu (pavyzdžiui, Baltijos jūros žvejams bet koks žvejybos kvotos viršijimas yra pažeidimas). Žvejybos kvotos viršijimas iki 20 procentų netaikant atsakomybės už šiurkštų pažeidimą neabejotinai sudarytų prielaidas neteisėtai naudoti saugomų rūšių žuvų išteklius. Tame pačiame Įstatymo projekto straipsnyje siūloma prie šiurkščių verslinės žvejybos vidaus vandenyse pažeidimų priskirti tikslaus žvejybos produktų svorio apskaitos paklaidos dydžių viršijimą daugiau kaip 10 procentų. Tokia didelė leidžiama paklaida pasvėrus žuvį sudarytų prielaidas žvejų piktnaudžiavimui, įteisintų didelį neapskaitomų žuvų kiekį ir iškreiptų žuvų išteklių naudojimo apskaitą. Konkrečios žvejybos vidaus vandenyse apskaitos nuostatos neturėtų būti reglamentuojamos įstatymu, kaip ir žvejybos jūrų vandenyse atveju.