LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

 

Į S A K Y M A S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS APSAUGOS NORMATYVINIŲ DOKUMENTŲ LAND 65-2005 IR LAND 66-2005 PATVIRTINIMO

 

2005 m. gegužės 5 d. Nr. D1-232

Vilnius

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (Žin., 1992, Nr. 5-75; 1996, Nr. 57-1335; 2002, Nr. 2-49; 2004, Nr. 60-2121, Nr. 61-2763) 6 straipsniu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 1138 (Žin., 1998, Nr. 84-2353; 2002, Nr. 20-766), 6.8 punktu ir siekdamas užtikrinti teršalų matavimo metodų suderinimą su Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimais,

1. Tvirtinu šiuos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos normatyvinius dokumentus:

1.1. LAND 65-2005. Vandens kokybė. Nitratų kiekio nustatymas. Spektrometrinis metodas, vartojant sulfosalicilo rūgštį;

1.2. LAND 66-2005. Vandens kokybė. Nitratų kiekio nustatymas. Spektrometrinis metodas, vartojant 2,6-dimetilfenolį.

2. Nustatau, kad šio įsakymo 1 punkte nurodyti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos normatyviniai dokumentai:

2.1. yra privalomi visiems juridiniams ir fiziniams asmenims, nustatyta tvarka atliekantiems vandens tyrimus;

2.2. įsigalioja nuo 2005 m. liepos 1 d.

 

 

APLINKOS MINISTRAS                                                                          ARŪNAS KUNDROTAS

______________

 

 


PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2005 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. D1-232

 

LAND 65-2005. VANDENS KOKYBĖ. NITRATŲ KIEKIO NUSTATYMAS. SPEKTROMETRINIS METODAS, VARTOJANT SULFOSALICILO RŪGŠTĮ

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Šiame aplinkos apsaugos normatyviniame dokumente aprašytas nitrato jonų nustatymas žaliame vandenyje.

2. Matavimo intervalas – esant didžiausiam tiriamojo mėginio tūriui 25 ml, galima nustatyti nitratų azoto koncentraciją iki rN = 0,2 mg/l. Intervalą galima išplėsti, imant mažesnį mėginio tūrį.

3. Aptikimo riba – analizuojant 25 ml mėginio tūrį ir naudojant 40 mm optinio sluoksnio storio kiuvetę, yra nuo 0,003 mg/l iki 0,013 mg/l.

4. Metodo jautrumas – analizuojant 25 ml mėginio tūrį, kuriame yra 0,2 mg/l nitratų azoto koncentracija ir naudojant 40 mm optinio sluoksnio storio kiuvetę, absorbcija apytikriai yra 0,68 vienetai.

 

II. NUORODOS

 

5. Šis aplinkos apsaugos normatyvinis dokumentas parengtas vadovaujantis standartu LST ISO 7890-3:1998. Vandens kokybė. Nitratų kiekio nustatymas. 3-ioji dalis. Spektrometrinis metodas, vartojant sulfosalicilo rūgštį.

 

III. Trukdžiai

 

6. Pagrindiniai galimi trukdžiai yra chloridai, ortofosfatai, magnis ir manganas (II). Informacija apie trukdančių medžiagų poveikį pateikta A priede.

Kiti tyrimai parodė, kad šis metodas yra tinkamas, kai mėginio spalva yra iki 150 mg/l Pt, jeigu atliekama mėginio absorbcijos korekcija (žr. 13).

 

IV. Principas

 

7. Geltonos spalvos junginio, susidariusio nitrato jonams reaguojant su sulfosalicilo rūgštimi (pastaroji susidaro į mėginį pridėjus natrio salicilato ir sieros rūgšties) šarminėje terpėje, spektrometrinis matavimas.

Kartu su šarmu įpilamas dinatrio etilendinitrilotetraacetato dihidratas (EDTANa2), kad būtų išvengta kalcio ir magnio druskų nusėdimo. Natrio azidas pridedamas, kad būtų pašalintas nitrito jonų trukdymas.

 

V. TYRIMO EIGA

 

8. Reagentai:

 

Analizei naudoti tik pripažinto analizinio grynumo reagentus ir tik distiliuotą arba tokio pat grynumo analizės vandenį.

 

8.1. Sieros rūgštis, c(H2SO4) » 18 mol/l, r=1,84 g/ml

Dirbant su šiuo reagentu, būtina naudoti apsauginius akinius ir chemiškai atsparius drabužius.

 

8.2. Ledinė acto rūgštis, c(CH3COOH) » 17 mol/l, r = 1,05 g/ml

Dirbant su šiuo reagentu, būtina naudoti apsauginius akinius ir chemiškai atsparius drabužius.

 

8.3. Šarminis tirpalas, rNaOH, = 200 g/l,

r{[CH2 -N(CH2COOH)CH2-COONa]2×2H2O} = 50 g/l

Atsargiai ištirpinti 200 g ± 2 g natrio hidroksido maždaug 800 ml vandens. Pridėti 50 g ±0,5 g dinatrio etilendinitrilotetraacetato dihidrato (EDTANa2) {[CH2-N(CH2COOH)CH2-COONa]2×2H2O} ir ištirpinti. Atvėsinti iki kambario temperatūros ir praskiesti matavimo cilindre iki 1 litro analizės vandeniu. Laikyti polietileniniame butelyje. Šio reagento galiojimo laikas neribojamas.

Dirbant su šiuo reagentu, būtina naudoti apsauginius akinius ir chemiškai atsparius drabužius.

 

8.4. Natrio azido tirpalas, rNaN3 = 0,5 g/l

Atsargiai ištirpinti 0,05 g ± 0,005 g natrio azido maždaug 90 ml vandens ir praskiesti iki 100 ml vandeniu matavimo cilindre. Laikyti stikliniame butelyje. Šio reagento galiojimo laikas neribojamas.

Šis reagentas labai toksiškas. Be to, natrio azidas reaguoja su rūgštimis, sudarydamas labai toksiškas dujas.

Vietoj natrio azido tirpalo galima naudoti sulfamino rūgšties tirpalą, r(NH2×SO3H) = 0,75 g/l.

 

8.5. Natrio salicilato tirpalas, r (HO-C6H4-COONa) = 10 g/l

Ištirpinti 1 g ± 0,1 g natrio salicilato (HO-C6H4-COONa) 100 ml ± 1 ml vandens. Laikyti stikliniame arba polietileniniame butelyje. Šį tirpalą ruošti kiekvieną kartą prieš analizuojant mėginius.

 

8.6. Nitratų pagrindinis standartinis tirpalas, rN = 1000 mg/l

Ištirpinti 7,215 g ± 0,001 g kalio nitrato (KNO3), prieš tai išdžiovinto 105 0C temperatūroje mažiausiai 2 h, apie 750 ml vandens. Kiekybiškai perpilti į 1 litro matavimo kolbą ir praskiesti vandeniu iki žymės.

Šį tirpalą laikyti ne ilgiau kaip 2 mėnesius.

 

8.7. Nitratų standartinis tirpalas, rN = 100 mg/l

Pipete paimti 50 ml pagrindinio standartinio tirpalo (8.6), įpilti į 500 ml matavimo kolbą ir praskiesti iki žymės vandeniu.

Laikyti tirpalą stikliniame butelyje ne ilgiau kaip 1 mėnesį.

 

8.8. Nitratų darbinis standartinis tirpalas, rN = 1 mg/l

Pipete paimti 5 ml standartinio tirpalo (8.7) ir supilti į 500 ml matavimo kolbą. Praskiesti vandeniu iki žymės.

Tirpalą ruošti kiekvieną kartą prieš naudojimą.

 

9. Prietaisai.

 

Įprasta laboratorinė įranga.

 

9.1. Spektrometras, tinkantis matuoti esant 415 nm bangos ilgiui ir turintis 40 arba 50 mm optinio sluoksnio storio kiuvetes.

 

9.2. Garinimo indeliai, apie 50 ml talpos. Jeigu indai yra nauji ar retai naudojami, prieš naudojimą juos išplauti su vandeniu ir atlikti procedūras pagal 11.3.2 punkto pirmas dvi pastraipas.

 

9.3. Vandens vonia, į kurią galima įstatyti mažiausiai šešis garinimo indelius (9.2).

 

9.4. Termostatinė vandens vonia, palaikanti 25 °C ± 0,5 °C temperatūrą.

 

10. Mėginių ėmimas ir laikymas

 

Mėginiai turi būti imami į stiklinius indus ir analizuojami kiek galima greičiau po paėmimo. Daugelį mėginių galima saugoti 2–5 °C temperatūroje, tačiau turi būti atlikti tyrimai kiekvienam mėginių tipui.

 

11. Procedūra.

 

Šios procedūros metu naudojami koncentruotų sieros ir acto rūgščių, natrio šarmo ir natrio azido tirpalai. Dirbant su šiais reagentais, būtina naudoti apsauginius akinius ir drabužius.

 

11.1. Tiriamojo mėginio tūris

Didžiausias mėginio tūris, kuriame galima nustatyti nitratų koncentraciją iki rN = 0,2 mg/l, yra 25 ml. Nustatant didesnes nitratų koncentracijas, imami mažesni mėginio tūriai. Mėginiai, kuriuose yra skendinčiųjų medžiagų, analizuojami tik nusistovėję, centrifuguoti arba filtruoti per išplautą stiklo pluošto filtrą. Mėginiai, kurių pH didesnis kaip 8, prieš imant reikalingą mėginio tūrį tyrimui, neutralizuojami acto rūgštimi (8.2).

 

11.2. Tuščiojo mėginio tyrimas

Tuščiąjį mėginį tirti lygiagrečiai su mėginiu, imant 5,00 ml ± 0,05 ml analizės vandens vietoj tiriamojo mėginio. Išmatuotą absorbciją pažymėti Ab.

 

11.3. Kalibravimas:

 

11.3.1. Kalibracinių tirpalų paruošimas

Į garinimo indelius (9.2) iš biuretės įpilti 1, 2, 3, 4 ir 5 ml nitratų darbinio standartinio tirpalo (8.8). Tai atitinka nitratų kiekį m(N) = 1, 2, 3, 4 ir 5 mg atitinkamuose indeliuose.

 

11.3.2. Spalvos išryškinimas

Įpilti 0,5 ml ± 0,005 ml natrio azido tirpalo (8.4) ir 0,2 ml ± 0,002 ml acto rūgšties (8.2). Palaukti mažiausiai 5 min., po to šį mišinį sausai išgarinti vandens vonioje (9.3). Įpilti 1 ml ± 0,01 ml natrio salicilato tirpalo (8.5), gerai sumaišyti ir vėl mišinį sausai išgarinti. Nukelti garinimo indelį nuo vandens vonios ir leisti atvėsti iki kambario temperatūros.

Įpilti 1 ml ± 0,01 ml sieros rūgšties (8.1) ir atsargiai maišant ištirpinti sausą likutį. Palaikyti mišinį 10 min. Tada įpilti 10 ml ± 0,1 ml analizės vandens ir 10 ml ± 0,1 ml šarminio tirpalo (8.3).

Kiekybiškai perpilti į 25 ml matavimo kolbutę, bet nepraskiesti iki žymės. Pastatyti kolbutes į termostatinę vandens vonią (9.4) 25 °C ± 0,5 °C temperatūroje ir palaikyti 10 min. ± 2 min. Tada išimti kolbutes ir praskiesti iki žymės vandeniu.

 

11.3.3. Spektrometriniai matavimai

Išmatuoti tirpalo absorbciją, esant 415 nm bangos ilgiui, naudojant 40 mm arba 50 mm optinio sluoksnio storio kiuvetę. Kaip palyginamąjį tirpalą naudoti analizės vandenį. Išmatuotą absorbciją pažymėti As.

Bandymais nustatyta, kad spalvoto junginio absorbcija išlieka stabili mažiausiai 24 valandas.

 

11.3.4. Kalibracinės kreivės sudarymas

Tuščiojo mėginio absorbcijos skaitmeninę vertę atimti iš kiekvieno kalibravimo tirpalo absorbcijos ir nubrėžti absorbcijos intensyvumo priklausomybę nuo nitratų masės m(N), mg. Kreivė turi būti tiesinės priklausomybės ir eiti per koordinačių pradžią. Jeigu taip nėra, pakartoti kalibravimą.

 

12. Nustatymas

Pipete įpilti pasirinktą mėginio tūrį V, ml, (11.1), kuriame nitratų azoto masė m(N) būtų nuo 1 mg iki 5 mg, į mažą garinimo indelį (9.2). Tada atlikti procedūrą, kaip aprašyta 11.3.2 ir 11.3.3 punktuose.

 

13. Tiriamojo mėginio absorbcijos korekcija

Jeigu tiriamojo mėginio absorbcija tame bangos ilgyje yra apytikriai žinoma ir manoma, kad dėl trukdžių ji yra didesnė negu tikėtasi (pavyzdžiui, spalvotų mėginių), mėginio tyrimą pakartoti, kaip aprašyta 11.3.2 ir 11.3.3 punktuose, tik neįpilant natrio salicilato tirpalo. Gautą absorbciją pažymėti At.

 

14. Rezultatų išraiška:

 

14.1. Rezultatų apskaičiavimas

Apskaičiuoti nitratų absorbciją Ar pagal lygtį:

Ar = As – Ab,

čia:

As – tiriamojo mėginio absorbcija (11.3.3);

Ab – tuščiojo mėginio absorbcija (11.2).

 

Jeigu buvo atlikta mėginio absorbcijos korekcija, tada nitratų absorbciją apskaičiuoti pagal formulę:

Ar = As – Ab – At,

čia:

At – mėginio absorbcijos korekcija (13).

 

Iš kalibracinės kreivės (11.3.4) surasti absorbciją Ar atitinkančią nitratų masę m(N) mikrogramais.

Nitratų koncentracija mėginyje rN, miligramais litre, apskaičiuoti pagal lygtį:

 

,

čia:

V – tiriamojo mėginio tūris, mililitrais.

 

1 lentelė. Perskaičiavimai

Nitratai

c(NO3)

rNO3

rN

mmol/l

mg/l

mg/l

c(NO3) = 1 mmol/l

1

62

14,01

rNO3 = 1 mg/l

0,0161

1

0,226

rN = 1 mg/l

0,0714

4,427

1

 

Pavyzdys:

rNO3 = 1 mg/l atitinka rN = 0,226 mg/l.

 

14.2. Kartojimasis ir atkuriamumas

 

Kartojimosi ir atkuriamumo standartiniai nuokrypiai pateikti 2 lentelėje. 1)

 

2 lentelė. Kartojimosi ir atkuriamumo standartiniai nuokrypiai

Mėginys

Nitrato rN koncentracija

Tiriamojo mėginio tūris

Kartojimosi stan-dartinis nuokrypis *)

rN

Atkuriamumas

mg/l

ml

mg/l

mg/l

Standartinis tirpalas (tuščiasis mėginys)

0,00

25

0,001–0,005

Standartinis tirpalas

0,20

25

0,003–0,011

0,005–0,011

Upės vanduo

4,40

1,0

0,07–0,22

0,07–0,48

Upės vanduo

9,18

0,5

0,13–0,54

0,16–0,98

Upės vanduo

10,0

0,5

0,06–0,09

0,06–0,12

*) Aukščiausios ir mažiausios vertės nustatytos palyginamuosiuose bandymuose. Kiekvienos vertės laisvės laipsnių skaičius yra 9.

 

1) Duomenys gauti Didžiojoje Britanijoje, 4 laboratorijoms atliekant palyginamuosius bandymus.

 

VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

15. Tyrimo ataskaita

Tyrimo ataskaitoje turi būti pateikiama ši informacija:

a) nuoroda į šį normatyvinį dokumentą;

b) būtina informacija pilnam mėginio identifikavimui;

d) gauti rezultatai ir panaudotas išraiškos būdas;

e) detalus aprašymas bet kokių veiksmų, neaprašytų šiame metode ar laisvai pasirinktų kartu su bet kuriomis sąlygomis, galėjusiomis turėti įtakos rezultatams.

______________

 

 

 


LAND 65-2005

A priedas

 

CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ POVEIKIS ŠIAM METODUI 1)

 

Medžiagos

Medžiagos kiekis 25 ml mėginio tūryje

Medžiagos poveikis, mg N, 25 ml mėginio tūryje

mg

m(N) = 0,00 mg

mg

m(N)= 5,00 mg

mg

Natrio chloridas (Cl-)

10000

+0,03

-0,73

Natrio chloridas (Cl-)

2000

+0,01

-0,16

Natrio hidrokarbonatas (HCO3-)

10000

-0,02

-0,52

Natrio hidrokarbonatas (HCO3-)

2000

-0,03

-0,18

Natrio sulfatas (SO42-)

10000

+0,04

+0,16

Natrio ortofosfatas (PO43-)

1000

+0,30

-0,73

Natrio ortofosfatas (PO43-)

100

+0,11

+0,17

Natrio silikatas (SiO2)

250

+0,15

+0,30

Kalcio chloridas (Ca)

5000

+0,23

+0,38

Kalcio chloridas (Ca)

2500

+0,02

-0,14

Magnio acetatas (Mg)

5000

+0,14

+0,29

Magnio acetatas (Mg)

2500

-0,05

+0,12

Geležies (III) sulfatas (Fe)

20

+0,08

-0,02

Mangano (II) sulfatas (Mn)

20

+0,92

+0,99

Mangano (II) sulfatas (Mn)

5

+0,05

+0,13

Cinko sulfatas (Zn)

20

-0,02

+0,07

Vario sulfatas (Cu)

20

+0,03

+0,19

Švino acetatas (Pb)

20

+0,02

+0,07

Aliuminio sulfatas (Al)

20

0,00

-0,02

Kalio fluoridas (F-)

20

-0,07

-0,06

Amonio chloridas (NH3 kaip N)

500

-0,12

-0,17

Kalio cianidas (CN-)

20

+0,15

+0,01

Šlapalas [CO(NH2)2]

50

+0,04

+0,13

 

1) Didžiosios Britanijos duomenys.

 

Jei nėra kitų medžiagų trukdančio poveikio, 95 % patikimumo intervalas:

± 0,16, kai m(N) = 0,00 mg

± 0,20, kai m(N) = 5,00 mg

______________

 

 


PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2005 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. D1-232

 

LAND 66-2005. VANDENS KOKYBĖ. NITRATŲ KIEKIO NUSTATYMAS. SPEKTROMETRINIS METODAS, VARTOJANT 2,6-DIMETILFENOLĮ

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Šiame aplinkos apsaugos normatyviniame dokumente aprašytas nitrato jonų nustatymas žaliame vandenyje.

2. Matavimo intervalas – tiriamajame mėginyje nitratų azoto koncentracija gali būti nustatyta iki 25 mg/l.

3. Aptikimo riba – nitratų azoto koncentracija rN = 0,06 mg/l.

4. Jautrumas – analizuojant mėginį, kuriame nitratų azoto koncentracija rN = 25 mg/l ir naudojant 10 mm optinio sluoksnio storio kiuvetę, absorbcija yra apytikriai 1,5 vienetai.

 

II. NUORODOS

 

5. Šis aplinkos apsaugos normatyvinis dokumentas parengtas vadovaujantis standartu LST ISO 7890-1:1998. Vandens kokybė. Nitratų kiekio nustatymas. 1-oji dalis. Spektrometrinis metodas, vartojant 2,6-dimetilfenolį.

 

III. TRUKDŽIAI

 

6. Nitritų azoto įtaka, esant nitritų azoto koncentracijai, didesnei negu 5 mg/l, sumažinama, naudojant amidosulfoninę rūgštį.

Didelė chloridų įtaka sumažinama, įpylus į mėginį sidabro sulfato ir nufiltravus mėginį prieš imant tiriamąją dalą (žr. 14 punktą). Chloridų įtaka nustatymui bei chloridų pašalinimo procedūros efektyvumas pateiktas priede.

 

IV. Principas

 

7. Nitrato reakcijoje su 2,6-dimetilfenoliu, esant sieros ir fosforo rūgštims, susidaro 4-nitro-2,6-dimetilfenolis. Reakcijos laikas yra apie 5 min. Išmatuojama susidariusio junginio absorbcija spektrometru, esant 324 nm bangos ilgiui, ir apskaičiuojama nitratų koncentracija pagal kalibracinę kreivę.

 

V. TYRIMO EIGA

 

8. Reagentai:

 

Analizei naudoti tik pripažinto analizinio grynumo reagentus ir tik distiliuotą arba tokio pat grynumo analizės vandenį.

 

8.1. Ledinė acto rūgštis (CH3COOH), r » 1,05 g/ml

 

8.2. 2,6-dimetilfenolio tirpalas, 1,2 g/l

Ištirpinti 1,2 ± 0,1 g 2,6-dimetilfenolio [(CH3)2C6H3OH] 1000 ml ± 10 ml ledinės acto rūgšties (8.1).

Laikyti stikliniame butelyje. Šis tirpalas stabilus 1 savaitę.

 

8.3. Rūgščių mišinys

Naudojant šį reagentą, būtinai naudoti apsauginius akinius ir chemiškai atsparius drabužius. Mišinio į pipetę niekada netraukti burna.

 

Atsargiai sumaišyti 500 ± 5 ml sieros rūgšties (H2SO4) (r = 1,84 g/ml) su 500 ± 5 ml ortofosforo rūgšties (H3PO4) (r = 1,69 g/ml) 2 litrų talpos stiklinėje. Į mišinį pridėti 0,040 ± 0,005 g amidosulfoninės rūgšties (NH2SO3H) ir ištirpinti.

Laikyti butelyje su stikliniu kamščiu. Šio tirpalo galiojimo laikas neribojamas.

 

8.4. Nitratų pagrindinis standartinis tirpalas, rN = 1000 mg/l

Ištirpinti 7,218 g ± 0,001 g kalio nitrato (KNO3), prieš tai išdžiovinto 105 0C temperatūroje mažiausiai 2 valandas, apie 750 ml vandens 1000 ml matavimo kolboje ir praskiesti vandeniu iki žymės.

Šį tirpalą laikyti ne ilgiau kaip 2 mėnesius.

 

8.5. Nitratų standartinis tirpalas, rN = 100 mg/l

Pipete paimti 50 ml pagrindinio standartinio tirpalo (8.4), įpilti į 500 ml matavimo kolbą ir praskiesti iki žymės vandeniu. 1 ml šio standartinio tirpalo yra 0,1 mg nitratų azoto.

Laikyti tirpalą stikliniame butelyje ne ilgiau kaip 1 mėnesį.

 

9. Prietaisai

 

Įprasta laboratorinė įranga.

 

Spektrometras, tinkantis naudoti esant 324 nm bangos ilgiui ir turintis 10 mm optinio sluoksnio storio kiuvetę.

 

10. Mėginių ėmimas ir laikymas

 

Mėginiai turi būti imami į stiklinius ar polietileninius indus ir analizuojami kiek galima greičiau po paėmimo. Daugelį mėginių galima saugoti 2-5 0C temperatūroje, tačiau turi būti atlikti tyrimai kiekvienam mėginių tipui.

Mėginiai, kuriuose yra skendinčiųjų medžiagų, analizuojami tik nusistovėję arba filtruoti per stiklo pluošto filtrą.

 

11. Procedūra:

 

11.1. Tiriamojo mėginio tūris

Pipete paimti 5 ml mėginio (10 punktas).

11.2. Tuščiojo mėginio tyrimas

Tuščiojo mėginio tyrimas atliekamas lygiagrečiai su mėginiu, įpilant 5 ml vandens vietoj tiriamojo mėginio.

 

11.3. Kalibravimas:

11.3.1. Kalibracinių tirpalų paruošimas

Į šešias 100 ml matavimo kolbas pipete įpilti 1, 5, 10, 15, 20, 25 ml nitratų standartinio tirpalo (8.5). Praskiesti vandeniu iki žymės. Šiuose tirpaluose yra atitinkamai 1, 5, 10, 15, 20, 25 mg/l nitratų azoto.

Šiuos tirpalus laikyti stikliniuose buteliuose ne ilgiau kaip 1 savaitę.

 

11.3.2. Spalvos išryškinimas

Pipete įpilti po 35 ml rūgščių mišinio (8.3) į šešias sausas 100 ml konusines kolbas, naudojant saugų pipečių užpildytuvą. Į kiekvieną kolbą pipete įpilti po 5 ml kiekvieno kalibracinio tirpalo (11.3.1). Pipete įpilti į kiekvieną kolbą po 5 ml 2,6-dimetilfenolio tirpalo (8.2). Sumaišyti kolbų turinį ir leisti pastovėti nuo 10 iki 60 min.

 

11.3.3. Spektrometriniai matavimai

Išmatuoti kiekvieno kalibracinio tirpalo absorbciją 324 nm bangos ilgyje kiuvete, kurios optinis sluoksnio storis – 10 mm, kaip palyginamąjį tirpalą naudojant analizės vandenį.

 

11.3.4. Kalibracinės kreivės sudarymas

Tuščiojo mėginio absorbcijos skaitmeninę vertę atimti iš kiekvieno kalibracinio tirpalo absorbcijos ir nubrėžti absorbcijos intensyvumo priklausomybę nuo nitratų azoto koncentracijos, išreikštos miligramais litre. Kreivė turi būti tiesinės priklausomybės ir eiti per koordinačių pradžią.

 

12. Nustatymas

 

Atlikite veiksmus, kaip aprašyta 12.2 ir 12.3 punktuose, naudojant 100 ml konusinę kolbą ir tiriamojo mėginio tūrį (11.1) vietoj kalibracinių tirpalų.

 

13. Rezultatų išraiška:

 

13.1. Rezultatų apskaičiavimas

Apskaičiuoti nitratų azoto absorbciją A0, pagal formulę:

A0 = A1 – A2

čia:

A1 – mėginio tiriamosios dalos absorbcija (12);

A2 – tuščiojo mėginio absorbcija (11.2).

 

Pagal kalibracinę kreivę (11.3.4) surasti absorbciją A0 atitinkančią nitratų azoto koncentraciją rN, išreikštą miligramais litre.

Rezultatus galima išreikšti įvairiai (žr. 1 lentelę).

 

1 lentelė. Perskaičiavimai

 

c(NO3-)

rNO3

rN

mmol/l

mg/l

mg/l

c(NO3-) = 1 mmol/l

rNO3- = 1 mg/l

rN = 1 mg/l

1

0,0161

0,0714

62

1

4,427

14,01

0,226

1

 

Pavyzdys:

1 mg/l nitrato koncentracija rNO3- atitinka 0,226 mg/l nitratų azoto koncentraciją rN.

 

13.2. Glaudumo duomenys:

 

13.2.1. Kartojimasis

 

Kartojimosi standartiniai nuokrypiai buvo nustatyti, analizuojant standartinius nuokrypius, kaip parodyta 2 lentelėje.

 

2 lentelė. Kartojimosi duomenys

Nitrato kiekis,

rN

Standartinis nuokrypis

Laisvės laipsnių skaičius

mg/l

mg/l

3,00

6,00

9,00

12,00

24,65

0,20

0,35

0,25

0,14

0,07

4

4

4

4

19

 

Duomenys gauti Vokietijoje.

 

13.2.2. Atkuriamumas

 

Atkuriamumo standartiniai nuokrypiai buvo nustatyti tarplaboratoriniuose bandymuose, kaip parodyta 3 lentelėje.

 

3 lentelė. Atkuriamumo duomenys

Mėginys

Nitrato kiekis,

rN

Suminis standartinis nuokrypis rN

Laisvės laipsnių skaičius

mg/l

mg/l

Geriamas vanduo

Gruntinis vanduo

Paviršinis vanduo

Nuotekos

2,6

5,8

10,2

15,9

0,17

0,71

0,29

0,82

21

20

18

20

 

Duomenys gauti Vokietijoje.

 

14. Ypatingi atvejai:

 

14.1. Bendrosios nuostatos

Chloridų įtaka nustatymui parodyta priede. Jeigu chloridų koncentracija mėginyje yra tokio dydžio, kad gali turėti įtakos nitratų koncentracijai, chloridai turi būti pašalinti, nusodinant su sidabro sulfatu.

 

14.2. Principas ir reakcijos

 

Sidabro sulfatas reaguoja su chlorido jonais pagal reakcijos lygtį:

 

Ag2SO4 + 2Cl- ® 2AgCl + SO42-

 

312 mg sidabro sulfato nusodins 71 mg chlorido jonų. Pridėjus dvigubą kiekį sidabro sulfato stecheometrinio kiekio, bus užtikrintas visiškas chloridų nusodinimas. Mėginį, prieš imant tiriamąją dalą, nufiltruoti.

 

14.3. Reagentai

 

Sidabro sulfato tirpalas, 4,4 g/l.

Ištirpinti 4,40 ± 0,02 g sidabro sulfato (Ag2SO4) 950 ml analizės vandenyje ir praskiesti analizės vandeniu matavimo cilindre iki 1 litro.

Šio tirpalo galiojimo laikas neribojamas, jei laikomas tamsaus stiklo butelyje.

 

14.4. Prietaisai ir medžiagos

 

Įprasta laboratorinė įranga.

 

Tinkamo poringumo bepeleniai popieriniai filtrai. Filtruojant iš jų neturi išsiskirti nitratai.

 

14.5. Procedūra

 

Pirmiausia mėginyje nustatyti chloridų koncentraciją rCl, išreikštą miligramais litre.

Pipete paimti 25 ml mėginio į sausą 50 ml stiklinėlę. Įpilti iš biuretės 0,05 rCl ml sidabro sulfato tirpalo (14.3), kur rCl yra nustatyta chloridų koncentracija. Pažymėti įpiltą sidabro sulfato tūrį.

Sumaišyti stiklinėlės turinį ir nufiltruoti mišinį per popierinį filtrą (14.4). Surinkti filtratą į sausą 50 ml stiklinėlę.

Atlikti procedūrą, aprašytą 12 punkte, naudojant 5 ml šio filtrato kaip tiriamąją dalą.

 

15. Rezultatų išraiška

 

Apskaičiuoti, kaip aprašyta 13 punkte. Nitratų koncentracija rN mėginyje, išreikšta miligramais litre, surandama pagal lygtį:

 

čia:

 

rN

- nitratų koncentracija, surasta pagal kalibracinę kreivę, miligramais litre;

V

- įpiltas sidabro sulfato tūris, mililitrais (14.5).

 

VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

16. Tyrimo ataskaita

Tyrimo ataskaitoje turi būti pateikiama ši informacija:

a) nuoroda į šį normatyvinį dokumentą;

b) būtina informacija pilnam mėginio identifikavimui;

c) gauti rezultatai ir panaudotas išraiškos būdas;

d) detalus aprašymas bet kokių veiksmų, neaprašytų šiame metode ar laisvai pasirinktų kartu su bet kuriomis sąlygomis, galėjusiomis turėti įtakos rezultatams.

______________

 

 


LAND 66-2005

priedas

 

CHLORIDŲ ĮTAKA METODUI

 

A.1 Netaikius ypatingų atvejų procedūros

(14 punktas)

 

4 lentelė

 

 

A.2 Atlikus ypatingų atvejų procedūrą

(14 punktas)

 

5 lentelė

Chloridų koncentracija rCl mėginyje

Įtaka nustatymui, esant

 

Chloridų koncentracija rCl mėginyje

Įtaka nustatymui, esant

mg/l

rN = 2 mg/l

rN = 15 mg/l

mg/l

rN = 2 mg/l

rN = 15 mg/l

25

50

75

100

200

300

400

+0,11

+0,15

+0,13

+0,16

+0,23

+0,30

+0,38

+0,10

+0,32

+0,45

+0,64

+1,30

+2,07

+2,75

25

50

75

100

200

300

400

+0,141

+0,14

+0,22

+0,17

+0,12

+0,15

+0,25

+0,20

+0,20

+0,17

+0,17

+0,22

+0,25

+0,29

______________