LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL PRIVERSTINIO HOSPITALIZAVIMO IR (AR) IZOLIAVIMO, PRIVERSTINIO IŠTYRIMO IR (AR) GYDYMO NUO UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ ORGANIZAVIMO TVARKOS PATVIRTINIMO
1998 m. lapkričio 20 d. Nr. 665
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo (Žin., 1996, Nr. 104-2363) 9 straipsniu,
1. Patvirtinti Priverstinio hospitalizavimo ir (ar) izoliavimo, priverstinio tyrimo ir (ar) gydymo nuo užkrečiamųjų ligų organizavimo tvarką (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministro
1998 11 20 įsakymu Nr. 665
Priverstinio hospitalizavimo ir (ar) izoliavimo, priverstinio tyrimo ir (ar) gydymo nuo užkrečiamųjų ligų organizavimo tvarka
1. Ligonių, asmenų, įtariamų sergančių ar turėjusių kontaktą, tai pat sukėlėjų nešiotojų priverstinis hospitalizavimas, priverstinis izoliavimas, priverstinis tyrimas ir (ar) priverstinis gydymas taikomas:
– jei ligonis ar asmuo, turėjęs kontaktą ar įtariamas sergantis pavojinga arba ypač pavojinga liga, šių ligų sukėlėjų nešiotojas (jeigu toks asmuo neveiksnus, vienas iš įstatymu numatytų jo atstovų) atsisako arba vengia privalomo hospitalizavimo ir (ar) privalomo izoliavimo, privalomo tyrimo ir (ar) privalomo gydymo, pažeidžia nustatytą asmens sveikatos priežiūros įstaigos vidaus tvarką, užkrečiamųjų ligų profilaktikos taisykles ir tuo sukelia pavojų aplinkinių sveikatai;
– jei ligonis ar asmuo, įtariamas sergantis pavojinga ar ypač pavojinga liga, yra be sąmonės ar nesugeba teisingai įvertinti savo sveikatos būklės, o jam yra būtinas skubus gydymas, kad būtų išgelbėta gyvybė;
– jei neveiksnaus asmens, sergančio, įtariamo sergančio pavojinga ar ypač pavojinga užkrečiamąja liga, turėjusio kontaktą su sergančiais šiomis ligomis, vieno iš tėvų ar globėjo neįmanoma skubiai rasti;
– jei ligonio ar asmens, įtariamo sergančio pavojinga ar ypač pavojinga užkrečiamąja liga, izoliavimo gyvenamosiose patalpose sąlygos neatitinka higienos reikalavimų ir yra pavojus išplisti minėtai ligai.
2. Pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų, kuriomis sergantys ar įtariami sergantys asmenys, taip pat turėję kontaktą asmenys, šių ligų sukėlėjų nešiotojai hospitalizuojami, izoliuojami bei tiriami ir (ar) gydomi privalomai, sąrašą tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija (Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 8 str. 2 dalis).
3. Gydytojas, nustatęs asmenis, kurių hospitalizavimas ar izoliavimas, tyrimas ar gydymas privalomas, ir jiems atsisakius tai daryti, privalo:
3.1. Įrašyti asmens medicinos dokumentuose: asmens sveikatos istorijoje (ambulatorinė kortelė) f. Nr. 025/a, vaiko sveikatos raidos istorijoje f. Nr. 025-112/a, gydymosi stacionare ligos istorijoje f. Nr. 003/a, dieninio stacionaro ligonio kortelėje f. Nr. 003-2/a, greitosios medicinos pagalbos kvietimo ligonio siuntime (pranešimas apie GMP siųstą ligonį) f. Nr. 114, moksleivio sveikatos raidos istorijoje f. Nr. 026/a – kad asmuo atsisako būti hospitalizuotas ir (ar) izoliuotas, tiriamas ir (ar) gydomas, nors tai privalu (būtina).
3.2. Nedelsdamas (telefonu, faksu) informuoti teritorinį visuomenės sveikatos centrą ir atitinkamos savivaldybės (apskrities) gydytoją arba jo įgaliotą asmenį. Vėliau užpildyti ir išsiųsti skubų pranešimą f. Nr. 058-089-151/a.
3.3. Savivaldybės gydytojo nustatyta tvarka ir terminais pateikti šio asmens medicininius dokumentus prie savivaldybės gydytojo veikiančiai komisijai.
3.4. Privačia veikla užsiimantis gydytojas privalo apie tokį asmenį nedelsdamas (telefonu, faksu), vėliau – skubiu pranešimu f. Nr. 058-089-151/a informuoti teritorinį visuomenės sveikatos centrą ir savivaldybės (apskrities) gydytoją, pateikti šio asmens medicininius dokumentus prie savivaldybės gydytojo veikiančiai komisijai pagal paciento gyvenamąją vietą.
4. Prie kiekvienos savivaldybės jos gydytojo įsakymu sudaroma ne mažiau kaip 3 gydytojų specialistų, iš kurių vienas turi būti bendrosios praktikos gydytojas, o antras – gydytojas infektologas (gydytojas dermatovenerologas ar ftiziatras), komisija, kuri privalo:
4.1. Priimti sprendimą dėl priverstinio tokio asmens hospitalizavimo, priverstinio izoliavimo, priverstinio tyrimo ir (ar) gydymo.
4.3. Nustatyti priverstinio hospitalizavimo, izoliavimo terminą, atsižvelgdamas į asmens sveikatos būklę, jo pavojingumą aplinkiniams bei tyrimo ir gydymo kursų trukmę.
5. Savivaldybės gydytojas ar jo įgaliotas asmuo, gavęs komisijos sprendimą, tuoj pat organizuoja asmens priverstinį hospitalizavimą ir (ar) izoliavimą, tyrimą ir (ar) gydymą:
5.2. Supažindina (pasirašytinai) asmenį su sprendimu, o jei tas asmuo neveiksnus – vieną iš įstatymu numatytų jo atstovų. Jei asmuo atsisako ar nesugeba pasirašyti, tai sprendimas perskaitomas dalyvaujant ir pasirašant dviem liudytojams.
6. Savivaldybės gydytojas sudaro ir patvirtina schemą, pagal kurią, esant būtinybei, iškviečiami komisijos nariai bei organizuojamas asmens priverstinis hospitalizavimas ir (ar) izoliavimas nedarbo dienomis ar nakties metu.