LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

 

N U T A R I M A S

DĖL GRAŽUTĖS REGIONINIO PARKO IR JO ZONŲ RIBŲ PATVIRTINIMO

 

2001 m. lapkričio 7 d. Nr. 1313

Vilnius

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti Gražutės regioninio parko ir jo zonų ribas pagal Aplinkos ministerijos pateiktą planą.

2. Pritarti Gražutės regioninio parko zonavimo pagrindinėms nuostatoms (pridedama).

3. Pavesti Miškų ir saugomų teritorijų departamentui prie Aplinkos ministerijos per mėnesį nuo šio nutarimo įsigaliojimo pateikti Gražutės regioninio parko ir jo zonų ribų planą suinteresuotoms ministerijoms, kitoms valstybės institucijoms, taip pat Ignalinos ir Zarasų rajonų savivaldybėms.

 

 

MINISTRAS PIRMININKAS                                                             ALGIRDAS BRAZAUSKAS

 

APLINKOS MINISTRAS                                                                          ARŪNAS KUNDROTAS

______________


Pritarta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2001 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. 1313

 

GRAŽUTĖS REGIONINIO PARKO ZONAVIMO PAGRINDINĖS NUOSTATOS

 

I. TERITORIJOS ZONAVIMAS

 

1. Gražutės regioninio parko teritorija pagal gamtos ir kultūros vertybes, jų pobūdį, apsaugos formas ir naudojimo galimybes skirstoma į išsaugančiąją, apsaugos, rekreacinę, ūkinę ir gyvenamąją zonas.

 

II. IŠSAUGANČIOJI ZONA

 

2. Gražutės regioninio parko išsaugančiąją zoną sudaro Švento, Gražutės, Degučių, Dumblynės, Ligajų, Šalinėnų, Šavašos ir Veprio kraštovaizdžio draustiniai, Antalieptės marių, Juodabrasčio, Šventosios ir Zalvo hidrografiniai draustiniai, Beržinio, Palšinės ir Tetervinio telmologiniai draustiniai.

3. Gražutės regioninio parko draustinių tikslai yra šie:

3.1. Švento kraštovaizdžio draustinio – išsaugoti unikalaus benuotakinio Švento ežero miškingą pelkėtą baseiną su retų ir nykstančių augalų augavietėmis, gyvūnų buveinėmis ir kultūros vertybėmis;

3.2. Gražutės kraštovaizdžio draustinio – išsaugoti ežeringą moreninių pakraštinių darinių supiltinį – suklotinį masyvą su vyraujančiais stačiašlaičiais kalvagūbriais, sausais lobais bei daubomis, vaizdingais ir genetiniu požiūriu vertingais eglynais ir pušynais, būdingas šiam regionui miškų, pelkių ir vandens augalų bendrijas, benuotakinių Gražutės, Šiurpio ir Šiurpelio ežerų, jų apyežerių kompleksą su retųjų paukščių buveinėmis, kultūros vertybėmis;

3.3. Degučių kraštovaizdžio draustinio – išsaugoti miško, pelkių ir vandens augalijos kompleksą, kultūros vertybes;

3.4. Dumblynės kraštovaizdžio draustinio – išsaugoti miškingas, pelkėtas Luodžio paežeres su Mergežerio ozu, dubakloniu ir Salako ozu;

3.5. Ligajų kraštovaizdžio draustinio – išsaugoti Antalieptės – Daugailių – Vajasiškio dubumos moreninės pertvaros kalvotą daubotą kraštovaizdį su rininiu Ligajų ežeru, kultūros vertybėmis;

3.6. Šalinėnų kraštovaizdžio draustinio – išsaugoti miškingą agrarinį kraštovaizdį, retų ir nykstančių rūšių augalus;

3.7. Šavašos kraštovaizdžio draustinio – išsaugoti Šventosios upės Sėliupio ir Šavašos žemupių hidrografinę struktūrą, reljefo formas, miško augalų bendrijas ir kultūros vertybes;

3.8. Veprio kraštovaizdžio draustinio – išsaugoti miškingą, ežeringą Sėlių aukštumos moreninio masyvo kraštovaizdį su ryškia reljefo sąskaida, etaloninėmis Rytų Lietuvos ąžuolynų bendrijomis, retų gyvūnų buveinėmis;

3.9. Antalieptės marių hidrografinio draustinio – išsaugoti Antalieptės marias su vingiuotomis pakrantėmis, giliomis įlankomis, ištįsusiais pusiasaliais, salomis ir kultūros vertybėmis;

3.10. Juodabrasčio hidrografinio draustinio – išsaugoti tarpusavyje susisiekiančių ežerų sistemą;

3.11. Šventosios hidrografinio draustinio – išsaugoti Šventosios aukštupio hidrografinę struktūrą su pratekamaisiais Asavo, Asavėlio, Luodyksčio ir Ūparto ežerais;

3.12. Zalvo hidrografinio draustinio – išsaugoti rininius Ažukalnio, Kuojinio ir Zalvo ežerus;

3.13. Beržinio telmologinio draustinio – išsaugoti Beržinio aukštapelkę su Beržinio ežeru;

3.14. Palšinės telmologinio draustinio – išsaugoti pelkių kompleksą, vertingą botaniniu ir ornitologiniu požiūriais;

3.15. Tetervinio telmologinio draustinio – išsaugoti aukštapelkę su užankančiu Tetervinio ežeru.

 

III. APSAUGOS, REKREACINĖ, ŪKINĖ IR GYVENAMOJI ZONOS

 

4. Apsaugos zona – Antalieptės marių, Akmenio, Apiričio, Babrinio, Berčiūnų, Kernio, Ligajykščio, Luodžio, Pasamanio, Parsvėtaičio, Samanio, Uolio ir Ūsto ežerų apylinkės, Salako miestelio, Biržūnų, Paluodės, Ritkūniškės ir Vitkuškių kaimų apylinkės, Gailiutiškės ir Sausašilio miškų dalys.

5. Rekreacinė zona – rekreacinės teritorijos prie Antalieptės marių, Asavo, Dūkšto, Luodžio, Samavo ir Uolio ežerų, Skaidrio ežeras ir jo apyežeris.

6. Ūkinė zona:

6.1. miškų ūkio zona – Drobų, Pagraužiškės ir Salako miškai, Gailiutiškės, Giteniškės, Gražutės, Sausašilio ir Tumiškės miškų dalys;

6.2. vandens ūkio zona – Dūkšto ir Luodžio ežerai;

6.3. žemės ūkio zona – Balinių, Baravykų, Berčiūnų, Biržūnų, Daubariškių, Liminių, Skeldų, Varniškių ir kitų kaimų agrarinės teritorijos.

7. Gyvenamoji zona – Salako miestelis, Antalieptės ir Degučių kaimai.

______________