Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAs
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PSICHOLOGŲ PRAKTINĖS VEIKLOS ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XP-3149
2009 m. liepos 8 d. Nr. 708
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2008 m. gruodžio 3 d. sprendimą Nr. 17, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Nepritarti Lietuvos Respublikos psichologų praktinės veiklos įstatymo projektui Nr. XP-3149 (toliau vadinama – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
1.1. Įstatymo projekte nenustatyti psichologo kvalifikaciniai reikalavimai, nesureguliuota psichologų praktinė veikla, kuri turi ypatumų ir vykdoma tokiose skirtingose veiklos srityse kaip sveikatos apsauga, švietimas, profesinis orientavimas, organizacijų valdymas. Įstatymo projektas nenustato, ar tas pats psichologas gali dirbti įvairiose srityse, ar tik vienoje konkrečioje srityje. Pavyzdžiui, reikalavimai mokyklos psichologui, nustatyti Mokyklos psichologo bendruosiuose pareiginiuose nuostatuose, patvirtintuose švietimo ir mokslo ministro 2005 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. ISAK-1548 (Žin., 2005, Nr. 94-3520), netinka nei sveikatos, nei profesinio orientavimo sritims. Įstatymo projekte numatoma reguliuoti tik psichologo praktinės veiklos licencijavimą, tačiau nenustatyta, ar visose veiklos srityse dirbantiems psichologams turi būti taikoma licencijavimo nuostata, neaptariami praktinės veiklos vykdymo klausimai, t. y. licencijuoto psichologo teisės, veiklos formos, sritys ir panašiai. Nenumatytos įgytosios teisės asmenims, kurie šiuo metu oficialiai, teisėtai verčiasi psichologo praktika, tačiau neatitinka Įstatymo projekte nustatyto išsilavinimo reikalavimo, taip pat nenumatomos šiuo metu praktikuojančių psichologų, kurie neatitinka licencijuotiems psichologams keliamų reikalavimų, tolesnės veiklos galimybės.
1.2. Pagal Įstatymo projekto nuostatas licencijos neturintis psichologas negali verstis praktine veikla, o norint gauti licenciją būtina praktinė patirtis. Šis prieštaravimas užkerta kelią ir praktinei veiklai, ir galimybei gauti licenciją. Įstatymo projekte numatoma, kad licencijavimo funkcijas atlieka ir įvairias veiklas reglamentuojančius dokumentus rengia Lietuvos psichologų sąjunga, kurios teisinė forma – asociacija. Rengti ir tvirtinti licencijavimo taisykles, išduoti licencijas, atlikti licencijavimo priežiūrą turėtų valstybinio administravimo subjektas (valstybės institucija ar įstaiga).
1.3. Nenustatytas aiškus psichologų veiklos kontrolės ir priežiūros mechanizmas, tikslintina Įstatymo projekte vartojamų sąvokų „supervizija“, „supervizorius“ reikšmė, nes ji neatitinka Lietuvos Respublikos terminų banke ir Tarptautinių žodžių žodyne pateiktos reikšmės. Tobulintina supervizijos sistema, nes nenustatyti reikalavimai asmeniui, siekiančiam būti pripažintam supervizoriumi, nesureguliuota psichologo, prižiūrimo supervizoriaus, praktinė veikla (nenustatyta tokios praktinės veiklos trukmė, jos organizavimo mechanizmas).
1.4. Įstatymo projekto 17 straipsnio 4 dalies nuostata, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė skiria lėšas Lietuvos psichologų licencijavimo tarnybos veiklai, neatitinka Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo (Žin., 1990, Nr. 24-596; 2004, Nr. 4-47) 4 straipsnio 1 dalies ir 20 straipsnio 2 dalies nuostatų.
2. Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui nesvarstyti Įstatymo projekto, o sudaryti darbo grupę, kuri iš esmės patobulintų Įstatymo projektą ir prireikus parengtų kitų teisės aktų projektus.