EUROPOS TARYBOS PRIVILEGIJŲ IR IMUNITETŲ PAGRINDINIO SUSITARIMO TREČIASIS PROTOKOLAS

Vyriausybės, šio Protokolo signatarės, būdamos Europos Tarybos narės, Europos Tarybos Pagrindinio privilegijų ir imunitetų susitarimo signatarės arba šio Susitarimo šalys, tuo pat metu Europos Tarybos Perkėlimo fondo nacionaliniams pabėgėliams ir gyventojų pertekliui¹ (toliau – Perkėlimo fondas) narės:

atsižvelgdamos į minėto Fondo Statuto 1 straipsnio ir 9 straipsnio g punkto nuostatas;

atsižvelgdamos į Europos Tarybos Statuto 40 straipsnį;

siekdamos apibrėžti Perkėlimo fondo teisinį nuosavybės, aktyvų ir operacijų režimą bei savo padalinių ir pareigūnų teisinę padėtį;

laikydamos, kad būtina supaprastinti Perkėlimo fondo statutinių tikslų įgyvendinimą kiek galima sumažinant tiesioginius ar netiesioginius mokesčius, turinčius įtakos Perkėlimo fondo operacijoms ir galiausiai tenkančius Fondo teikiamų paskolų gavėjams;

siekdamos papildyti Europos Tarybos Pagrindinio privilegijų ir imunitetų susitarimo nuostatas, susijusias su Perkėlimo fondu,

SUSITARĖ:

I DALIS

STATUTAS, SUBJEKTIŠKUMAS, TEISNUMAS

1 straipsnis

Pagal patvirtintą Ministrų Komiteto Rezoliuciją (56) 9 ar pataisas, padarytas aukščiau minėto Komiteto arba Valdybos, veikiančios pagal Statuto 9 straipsnio h punktą, Europos Tarybos Perkėlimo fondo Statutas yra sudėtinė šio Protokolo dalis.

Europos Tarybos Perkėlimo fondas yra juridinis asmuo ir turi teisę:

i) sudaryti sutartis;

ii) įgyti kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą ir disponuoti juo;

iii) pradėti teisminius procesus;

iv) vykdyti bet kokius sandorius, susijusius su jo statutiniais tikslais.

Perkėlimo fondo operacijos, veiksmai ir sutartys reglamentuojami šiuo Protokolu, Fondo Statutu ir taisyklėmis, priimtomis pagal minėtą Statutą. Taip pat gali būti taikomas vidaus įstatymas, tačiau tik tais ypatingais atvejais, kai Fondas su tuo aiškiai sutinka ir toks įstatymas nenukrypsta nei nuo Protokolo, nei nuo minėto Statuto.

II DALIS

TEISMAI, NUOSAVYBĖ, AKTYVAI, OPERACIJOS

2 straipsnis

Bet kuris Fondo narės ar valstybės, kurios teritorijoje Fondas sudarė sutartį dėl paskolos ar ją garantavo, kompetentingas teismas gali nagrinėti bylas, kuriose Fondas yra atsakovas.

Nepaisant to, taikomos šios išimtys:

i) tokiuose teismuose Fondo narė ar asmenys, veikiantys jos vardu ar gaunantys iš jos skundų, negali pateikti jokio ieškinio Fondui, taip pat Fondas negali pateikti jokių ieškinių savo narei ar kitiems aukščiau minėtiems asmenims;

ii) nesutarimai, atsirandantys dėl paskolos ar jos garantavimo sutarties, sudarytos Fondo, jo narės ar bet kurio kito paskolos gavėjo bei tos narės patvirtintos, turi būti sprendžiami arbitražo laikantis minėta sutartimi nustatytos procedūros. Nesutarimai, atsirandantys dėl bet kokios paskolos ar jos garantavimo sutarties, kurią pasirašė Fondas, turi būti sprendžiami arbitražo laikantis Paskolos taisyklėse, priimtose vadovaujantis Fondo Statuto 9 straipsnio I skyriaus d punktu, išdėstytų nuostatų.

3 straipsnis

Fondo nuosavybė ir aktyvai nepriklausomai nuo to, kur jie yra ir kieno valdomi, yra apsaugoti nuo visų formų arešto, konfiskacijos ar veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti sprendimo, kuris įsigaliojo prieš paskelbiant Fondui ir kurio negalima užginčyti viešosios teisės priemonėmis, vykdymą.

Remiantis 2 straipsnio 3 paragrafu, arbitražo priimti sprendimai Fondo narių teritorijoje turi būti vykdomi teisinėmis priemonėmis, nustatytomis kiekvienoje iš valstybių narių, indosavus vykdymo formuluotę valstybės, kurios teritorijoje turi būti vykdomas arbitražo sprendimas, nustatyta tvarka; tokiam indosavimui nereikia jokio kito patikrinimo, išskyrus patvirtinimą, kad sprendimas yra tikras, atitinka kompetencijos taisykles ir tvarką, išdėstytą Fondo Paskolos taisyklėse, bei neprieštarauja galutiniam sprendimui, priimtam atitinkamoje valstybėje. Kiekviena valstybė signatarė, deponuodama ratifikacinį raštą, per Europos Tarybos Generalinį Sekretorių privalo pranešti kitoms valstybėms signatarėms, kokia pagal jos įstatymus institucija yra kompetentinga atlikti šį formalumą.

4 straipsnis

Fondo nuosavybė ir aktyvai nepriklausomai nuo to, kur jie yra ir kieno valdomi, yra apsaugoti nuo kratos, rekvizavimo, konfiskacijos, ekspropriacijos ar nuo bet kokios kitos vykdomosios ar įstatymų leidybos valdžios taikomos apribojimo formos.

Pastatai ir patalpos, kuriomis naudojasi Fondas, taip pat jo archyvai yra neliečiami.

5 straipsnis

Fondas, siekdamas savo statutinių tikslų, gali:

a) turėti bet kokios valiutos bei tvarkyti sąskaitas bet kokia valiuta;

b) laisvai pervedinėti savo lėšas iš vienos šalies banko į kitos šalies banką arba iš vieno banko į kitą šalies viduje ir konvertuoti bet kokią jo turimą valiutą į bet kokią kitą valiutą.

Naudodamasis savo teisėmis, nurodytomis šiame straipsnyje, Fondas privalo atsižvelgti į bet kokius pareiškimus, padarytus dėl to bet kokios jo narės vyriausybės.

6 straipsnis

Fondo nuosavybei bei aktyvams netaikomi jokie apribojimai, reguliavimas, kontrolė ir bet kokio pobūdžio moratoriumai.

7 straipsnis

Perkėlimo fondas ir jo aktyvai, pajamos bei kita nuosavybė atleidžiami nuo tiesioginių mokesčių.

Perkėlimo fondas atleidžiamas nuo visų mokesčių Fondo narių teritorijoje pervedant lėšas bei atliekant operacijas, susijusias su paskolų sutartimis, sudarytomis Fondo, panaudojant jų lėšas atsižvelgus į jo tikslą pabėgėlių ir gyventojų pertekliaus reikmėms, arba susijusias su Fondo paskolomis, suteiktomis ar garantuotomis laikantis jo Statuto nuostatų.

Fondas nebus atleistas nuo bet kokių įmokų, mokesčių ar rinkliavų už visuomenines komunalines paslaugas.

Narių vyriausybės, kiek tai įmanoma, atleidžia nuo:

a) pajamų, gautų už išleistų obligacijų ar Fondo sutartų paskolų palūkanas, mokesčio;

b) akcizo mokesčių (arba juos sugrąžina) ir kitų rinkliavų, kurios sudaro kainos dalį, sumokėtą už kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą arba už suteiktas paslaugas, kai Fondas tarnybos tikslams perka dideliais kiekiais brangius pirkinius ar jų įsigyja arba naudojasi paslaugomis, į kurių bendrą kainą įeina tokie akcizai ir mokesčiai.

Nenustatomi jokie mokesčiai jokiems vertybiniams popieriams ar obligacijoms (arba jokiam dividendui ar palūkanoms už juos), kurias išleido ar garantavo Fondas, nepriklausomai nuo to, kieno jos yra laikomos tais atvejais:

a) jei diskriminuojami tokie vertybiniai popieriai ar obligacijos, kadangi jie yra išduoti ar garantuoti Fondo;

b) jeigu vienintelis teisinis pagrindas tokiam mokesčiui yra vieta, kurioje toks vertybinis popierius ar obligacija yra išleisti, garantuoti, pateikti apmokėjimui arba apmokami, ar valiuta, kuria atliekamos minėtos operacijos, arba Fondo buveinė, kita įstaiga ar veiklos vieta, kuria naudojasi Fondas.

8 straipsnis

Fondas atleidžiamas nuo daiktų, kurie reikalingi jo tarnybiniam naudojimui, muitų mokesčių, jų importo ir eksporto apribojimų bei kitų draudimų, išskyrus tuos atvejus, kai tokie draudimai ar apribojimai buvo nustatyti viešosios tvarkos, saugumo ar sveikatos apsaugos sumetimais. Daiktais, kurie į valstybę buvo įvežti be mokesčių, bus disponuojama tik tos valstybės vyriausybės nustatytomis sąlygomis.

III DALIS

ORGANAI

9 straipsnis

Statuto 8 straipsnyje minėtiems Fondo organams bendrauti tarnybiniais klausimais kiekvienos valstybės narės teritorijoje suteikiamos ne mažiau palankios sąlygos nei bet kokios kitos vyriausybės diplomatinėms atstovybėms. Tarnybinis susirašinėjimas ir kitoks tarnybinis bendravimas negali būti cenzūruojamas.

10 straipsnis

Valdybos, Administracinės tarybos, Auditorių tarybos nariai yra apsaugoti nuo teisminio proceso dėl išsakytų ar parašytų žodžių ir visų veiksmų, kuriuos jie atliko vykdydami savo tarnybines pareigas ir neviršydami savo įgaliojimų. Jie naudojasi tokia neliečiamybe ir jų įgaliojimams pasibaigus. Taip pat jiems suteikiama tokia pat neliečiamybė dėl imigracijos apribojimų bei užsieniečių registracijos reikalavimų ir lygiai tokių pat keitimo ir kelionių reikalavimų, kokią suteikia narės kitų Fondo vyriausybių atstovams, turintiems atitinkamą rangą. Jiems išmokamos sumos būtinoms išlaidoms, atsirandančioms vykdant savo pareigas, padengti neapmokestinamos.

11 straipsnis

Privilegijos ir imunitetai, suteikiami asmenims, minėtiems 10 straipsnyje, ne jų asmeniniams poreikiams tenkinti, bet siekiant garantuoti jiems galimybę nepriklausomai vykdyti savo pareigas. Taigi bet kokia narė ne tik turi teisę, bet ir privalo atsisakyti savo atstovų imunitetų tuomet, kai, jos nuomone, tai trukdys teisingumui ir kai toks atsisakymas nepakenks tikslui, kurio siekiant tokie imunitetai buvo suteikti.

12 straipsnis

a) 10 ir 11 straipsnių nuostatų negali taikyti asmuo savo valstybės, kurios atstovas jis yra arba buvo, institucijoms.

b) 10, 11 straipsniai ir 12 straipsnio a punktas lygiai taip pat taikomi atstovų pavaduotojams, patarėjams, techniniams ekspertams bei delegacijų sekretoriams.

IV DALIS

PAREIGŪNAI

13 straipsnis

Fondo valdytojui bei pareigūnams suteikiamos privilegijos ir imunitetai, nustatyti Europos Tarybos Pagrindinio privilegijų ir imunitetų susitarimo 18 straipsniu.

Valdytojas nurodo kategorijas pareigūnų, kuriems taikomos anksčiau minėto straipsnio nuostatos.

Pranešimus, reglamentuotus Europos Tarybos Pagrindinio privilegijų ir imunitetų susitarimo 17 straipsnyje, dėl Valdytojo bei pareigūnų, nurodytų anksčiau minėtame straipsnyje, padaro Europos Tarybos Generalinis Sekretorius.

Generalinis Sekretorius, pasitaręs su Valdytoju, turi teisę ir privalo atsisakyti bet kurio pareigūno imunitetų tuomet, kai jis mano, jog jie trukdys teisingumui, ir kai tai gali būti padaryta nepakenkiant Fondo veiklai. Valdytojo imunitetus gali atšaukti Fondo Valdyba.

V DALIS

SUTARTIES TAIKYMAS

14 straipsnis

Fondo valstybių narių vyriausybės, jeigu būtina, imasi teisėtų veiksmų siekdamos užtikrinti, kad būtų vykdomi tokių valstybių įsipareigojimai, dėl Perkėlimo fondo. Taip pat jos per numatytą laiką imasi tokių veiksmų, kad įvykdytų bet kokius paskolos gavėjo ar garantuotojo įsipareigojimus pagal Perkėlimo fondo Statuto 3 skyriaus 4 straipsnį.

15 straipsnis

Fondas su bet kuria valstybe nare gali pasirašyti specialias sutartis dėl konkrečių šio Protokolo nuostatų taikymo papildydamas minėtas nuostatas arba nukrypdamas nuo nuostatų, išdėstytų 13 straipsnyje. Taip pat jis gali pasirašyti sutartis su bet kuria valstybe, kuri nėra Fondo narė, pakeisdamas šio Protokolo nuostatų taikymą tiek, kiek ta valstybė yra suinteresuota.

VI DALIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

16 straipsnis

Šis Protokolas turi būti ratifikuotas ir ratifikaciniai raštai turi būti deponuoti Europos Tarybos Generaliniam Sekretoriui. Jis įsigalioja po to, kai jį pasirašiusios trys valstybės, kurių įnašai sudaro bent vieną trečdalį Fondo turto, deponavo ratifikacinius raštus. Kitoms Fondo narėms jis įsigalioja nuo jų ratifikacinių raštų įteikimo dienos.

Neatsižvelgiant į tai, prieš įsigaliojant šiam Protokolui pagal aukščiau minėtą pastraipą, jį pasirašiusios valstybės, siekdamos užtikrinti tinkamą Fondo veiklą, sutinka laikinai taikyti Protokolą nuo 1958 metų rugsėjo 1 dienos arba vėliausiai nuo jo pasirašymo dienos laikydamosi savo konstitucinių nuostatų.

17 straipsnis

Bet kuri vyriausybė, kuri tampa Perkėlimo fondo nare po šio Protokolo pasirašymo, gali prie jo prisijungti deponuodama Europos Tarybos Generaliniam Sekretoriui prisijungimo dokumentą. Toks prisijungimas įsigalioja nuo jo dokumento deponavimo dienos, jeigu tai įvyksta Protokolui įsigaliojus, ir pagal jo datą, jeigu toks prisijungimas įvyksta iki jos.

Bet kuri vyriausybė, kuri įteikė savo prisijungimo dokumentą prieš įsigaliojant Protokolui, nedelsdama laikinai taiko pastarąjį tiek, kiek tai atitinka jos konstitucines nuostatas.

______________

---

¹ šiuo metu vartojamas pavadinimas – Socialinio vystymo fondas