LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

N U T A R I M A S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS DERYBINIŲ POZICIJŲ DERYBOSE DĖL NARYSTĖS EUROPOS SĄJUNGOJE PATVIRTINIMO

2000 m. gruodžio 22 d. Nr. 1487

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 475 „Dėl Lietuvos Respublikos derybinės pozicijos derybose dėl narystės Europos Sąjungoje rengimo tvarkos“ (Žin., 1999, Nr. 38-1167), Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti pridedamas:

1.1. Lietuvos Respublikos derybinę poziciją „Energetika“ (14 derybinis skyrius);

1.2. Lietuvos Respublikos derybinę poziciją „Teisingumas ir vidaus reikalai“ (24 derybinis skyrius);

1.3. Lietuvos Respublikos derybinę poziciją „Finansų kontrolė“ (28 derybinis skyrius).

2. Pavesti Užsienio reikalų ministerijai pateikti 1 punkte nurodytas derybines pozicijas Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą konferencijai.

MINISTRAS PIRMININKAS ROLANDAS PAKSAS

UŽSIENIO REIKALŲ MINISTRAS ANTANAS VALIONIS

______________

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2000 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1487

LIETUVOS RESPUBLIKOS DERYBINĖ POZICIJA

„ENERGETIKA“

(14 DERYBINIS SKYRIUS)

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

2004 m. sausio 1 d. laikoma data, nuo kurios Lietuvos Respublika turi būti pasirengusi prisiimti narystės Europos Sąjungoje (toliau vadinama – ES) įsipareigojimus.

Lietuvos Respublika pritaria visam acquis energetikos srityje.

Lietuvos Respublika bus pasirengusi visiškai įgyvendinti energetikos acquis reikalavimus nuo įstojimo į ES dienos.

Šiame derybiniame skyriuje Lietuvos Respublika prašo pereinamojo laikotarpio dėl naftos produktų atsargų sudarymą reglamentuojančių direktyvų (68/414/EEB, 68/416/EEB, 98/93/EB) įgyvendinimo – iki 2008 m. sausio 1 d. ir techninės adaptacijos dujų tranzito ir transeuropinių energijos tinklų sektoriuose.

II. PAGRINDIMAS IR GEBĖJIMAI ĮGYVENDINTI ACQUIS

1. Vidaus rinka ir konkurencingumas

1.1. Naftos sektorius

Žalia nafta. Paieška ir gavyba

Šį sektorių reglamentuoja direktyva 94/22/EB dėl leidimų žvalgyti, tirti ir išgauti angliavandenilius išdavimo ir naudojimo sąlygų ir Komisijos sprendimas 93/327EEB, nustatantis sąlygas, kuriomis užsakovai, eksploatuojantys geografines vietoves naftai, dujoms, anglims ar kitam kietajam kurui žvalgyti arba išgauti, turi pateikti Komisijai informaciją apie paskiriamus užsakymus.

Naftos paieškų, žvalgybos ir gavybos leidimus Lietuvos ir užsienio juridiniams ir fiziniams asmenims konkurso būdu išduoda Lietuvos Respublikos Vyriausybė Naftos darbų licencijų komisijos teikimu.

Lietuvos teisės aktai šiame sektoriuje:

1995 m. liepos 5 d. priimtas Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymas (Žin., 1995, Nr. 63-1582);

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. kovo 16 d. nutarimas Nr. 169 „Dėl naftos gavybos ir perdirbimo spartinimo“ (Žin., 1992, Nr. 16-434) ir juo patvirtintos Laikinosios naftos paieškų, žvalgymo ir gavybos Lietuvos Respublikoje taisyklės;

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 2 d. nutarimas Nr. 535 „Dėl Naftos darbų licencijų komisijos sudarymo“ (Žin., 1997, Nr. 50-1196).

Šio sektoriaus nuostatos dėl paraiškų padavimo laikotarpio ir konkurso skelbimo Bendrijos spaudoje Lietuvos teisės aktuose nėra griežtai apibrėžtos, kaip to reikalauja direktyva 94/22/EB, nenumatyta pateikti Komisijai metinę informaciją apie išduotus leidimus, plotus ir atsargas, todėl numatoma iš naujo apsvarstyti Laikinąsias naftos darbų taisykles ir suderinti jas su direktyvos 94/22/EB reikalavimais iki 2003 metų.

Lietuva bus pasirengusi įgyvendinti direktyvos 94/22/EB ir Komisijos sprendimo 93/327/EEB reikalavimus nuo 2004 m. sausio 1 dienos.

Yra institucinės struktūros, užtikrinančios šio sektoriaus valdymą ir reguliavimą. Už angliavandenilių paiešką, žvalgymą ir jų naudojimo priežiūrą atsakingos Aplinkos ministerija ir Ūkio ministerija.

Naftos ir naftos produktų atsargos ir krizių valdymas

Šį sektorių reglamentuoja direktyvos 68/414/EEB, 68/416/EEB, 98/93/EEB, nurodančios, jog būtina sukaupti privalomąsias naftos ir naftos produktų atsargas 90 dienų, ir direktyvos 73/238/EEB, 77/706/EEB, 78/890/EEB, 79/639/EEB, 85/536/EEB, nustatančios, kokių priemonių reikia imtis sutrikus naftos ir naftos produktų tiekimui.

Lietuvos teisės aktai šiame sektoriuje:

1995 m. kovo 28 d. priimtas Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas (Žin., 1995, Nr. 32-743);

1997 m. gegužės 29 d. priimtas Lietuvos Respublikos valstybės strateginių interesų užtikrinimo ekstremalios situacijos, aprūpinant Lietuvos ūkį nafta ir naftos produktais, atveju įstatymas (Žin., 1997, Nr. 53-1227);

2000 m. rugpjūčio 31 d. priimtas Lietuvos Respublikos valstybės rezervo įstatymas (Žin., 2000, Nr. 78-2359);

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 25 d. nutarimas Nr. 824 „Dėl naftos produktų valstybės rezervų valstybės įmonės Subačiaus kuro bazės įsteigimo“ (Žin., 1997, Nr. 72-1836);

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 13 d. nutarimas Nr. 1118 „Dėl paslaugų teikimo ir atsiskaitymo už jas, tiekiant naftą ir naftos produktus ekstremalios situacijos atveju“ (Žin., 1997, Nr. 94-2364);

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. sausio 12 d. nutarimas Nr. 39 „Dėl valstybės įmonės Vilniaus mazuto saugyklos įsteigimo“ (Žin., 1999, Nr. 9-183).

Šiuo metu Lietuvoje turimas tokias naftos ir naftos produktų atsargas sudaro valstybės rezervas, įmonių atsargos ir išgaunamos vietinės naftos atsargos. Dabar dėl informacijos stokos nėra galimybės įvertinti visų turimų atsargų dydžio, nėra informacinės sistemos, be to, įmonės neįpareigotos teikti informaciją apie turimas atsargas. Iki 2003 metų numatoma įdiegti privalomųjų naftos ir/arba naftos produktų atsargų valdymo informacinę sistemą ir sukurti atitinkamą administravimo struktūrą.

Privalomųjų naftos ir jos produktų atsargų 90 dienų sukaupimą ir naudojimą reglamentuos rengiamas Lietuvos Respublikos naftos produktų atsargų sudarymo ir valdymo įstatymo projektas, kuris visiškai atitiks direktyvų nuostatas, be to, bus parengti atitinkami įstatymo lydimieji teisės aktai.

Lietuva yra pasirengusi priimti direktyvų šiame sektoriuje nuostatas įgyvendinančius teisės aktus iki 2003 metų. Kadangi nėra galimybių sukaupti didelių finansinių išteklių, kurių reikia naftos ir privalomųjų naftos produktų atsargoms suformuoti, Lietuvos Respublika prašo pereinamojo laikotarpio direktyvoms 68/414/EEB, 68/416/EEB, 98/93/EB įgyvendinti – iki 2008 m. sausio 1 dienos.

Norint sukaupti privalomąsias naftos ir jos produktų atsargas 90 dienų, reikia turėti pakankamai talpyklų ir lėšų jiems pirkti. Šviesiesiems naftos produktams saugoti talpyklų pakanka, o mazutui dar trūksta, todėl būtina užbaigti mazuto saugyklos statybą Vilniuje. Šios saugyklos statybą planuojama finansuoti iš imamų paskolų. Tam tikslui reikės maždaug 65 mln. litų, o pačių naftos produktų atsargų trūkstamam kiekiui sukaupti ir saugoti – maždaug 477 mln. litų (2000 m. rugsėjo 11 d. kainomis; mokesčiai neskaitomi). Finansavimo principai bus numatyti, priėmus atitinkamus teisės aktus, be to, turi būti priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimas šiuo klausimu.

Lietuva sprendžia principines atsargų sudarymo problemas:

dėl atsargų sudarymo schemos. Nėra reglamentuota, kas turės sudaryti atsargas, kaip ir kur jas saugos;

dėl atsargų sudarymo finansavimo;

dėl informacijos surinkimo, apdorojimo ir administravimo.

Prognozuojami naftos produktų atsargų sudarymo etapai ir finansinių išteklių poreikis

Metai	Matavimo vienetas	Iki 2001 metų pabaigos	Iki 2002 metų pabaigos	Iki 2003 metų pabaigos	Iki 2004 metų pabaigos	Iki 2005 metų pabaigos	Iki 2006 metų pabaigos	Iki 2007 metų pabaigos	Iš viso
Reikiamo atsargų kiekio sukaupimo procentas (įvertinus esamas atsargas)	procentai	–	10	20	30	50	75	100	–
Lėšų poreikis talpyklų statyboms užbaigti	mln. litų	21	22	22	–	–	–	–	65
Lėšų poreikis kuro atsargoms įsigyti	mln. litų	–	47,7	47,7	47,7	95,4	119,25	119,25	477
Lėšų poreikis iš viso	mln. litų	21	69,7	69,7	47,7	95,4	119,25	119,25	542

Pastaba. 2001 metais nenumatyta lėšų privalomosioms naftos produktų atsargoms kaupti, nes nėra galiojančių teisės aktų, įpareigojančių ūkio subjektus sudaryti privalomąsias naftos produktų atsargas.

Pačių naftos produktų atsargų kaupimą numatoma pradėti 2002-2003 metais, kai bus priimti teisės aktai, reglamentuojantys ūkio subjektų įpareigojimą savo lėšomis sukaupti nurodytą naftos produktų atsargų kiekį.

Dabar valstybinių kuro atsargų sudarymo, saugojimo, naudojimo ir apskaitos klausimais rūpinasi Ūkio ministerija. Planuojama stiprinti Ūkio ministerijoje atitinkamus padalinius ir/ar įsteigti atskirą padalinį, kuris rinktų, apdorotų ir teiktų Europos Komisijai informaciją, valdytų ekstremalias situacijas energetikoje.

Numatoma iki 2003 metų įsteigti administracinę struktūrą ekstremalioms situacijoms naftos sektoriuje valdyti, įsigyti reikiamą įrangą ir programas, mokyti personalą. Šiems uždaviniams spręsti teikiama pagalba pagal „Dvynių“ programos projektą.

Naftos ir naftos produktų kainų statistika

Šį sektorių reglamentuoja direktyva 1999/280/EB dėl tvarkos teikiant informaciją ir konsultuojantis dėl naftos ir naftos produktų kainų Bendrijoje, Europos Komisijos sprendimas 1999/566/EB, įgyvendinantis direktyvos 1999/280/EB nuostatas, ir Tarybos reglamentas 2964/95/EB, nustatantis naftos importo ir pristatymo į Bendriją registravimą.

Lietuvos teisės aktai šiame sektoriuje:

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. rugpjūčio 31 d. nutarimas Nr. 642 „Dėl padėties Lietuvos Respublikos energetikos sistemoje ir vartotojų apsirūpinimo energetikos ištekliais gerinimo“ (Žin., 1992, Nr. 29-873);

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugsėjo 2 d. nutarimas Nr. 811 „Dėl eksporto ir importo apskaitos bei statistikos“ (Žin., 1994, Nr. 69-1317);

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. rugsėjo 14 d. nutarimas Nr. 1221 „Dėl naftos produktų importo, eksporto, didmeninės ir mažmeninės prekybos jais bei mažmeninės prekybos suskystintosiomis dujomis licencijavimo“ (Žin., 1995, Nr. 77-1793);

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 25 d. nutarimas Nr. 1107 „Dėl Prekybos naftos produktais Lietuvos Respublikoje taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1996, Nr. 92-2157).

Esama teisinė bazė bus tobulinama reglamentuojant kaupimą statistinės informacijos apie naftos ir naftos produktų pirkimo-pardavimo kainas, gaminamos produkcijos kiekį, realizavimą vidaus ir užsienio rinkoje, importą ir eksportą.

Reikiamus teisės aktus numatoma parengti iki 2003 metų, o nuo 2004 m. sausio 1 d. Lietuva bus pasirengusi įgyvendinti šio sektoriaus ES teisės aktų reikalavimus.

Yra institucinės struktūros, užtikrinančios šio sektoriaus valdymą ir reguliavimą. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau vadinama – Statistikos departamentas) renka oficialią informaciją apie naftos ir naftos produktų importą ir eksportą, apie naftos produktų gamybą, vartojimą ir kai kurių svarbiausių naftos produktų kainas. Informacija gaunama iš Muitinės departamento prie Finansų ministerijos (toliau vadinama – Muitinės departamentas) (apie naftos ir naftos produktų importą ir eksportą), Finansų ministerijos (apie naftos ir naftos produktų mokesčius ir muitus) ir tiesiogiai iš ūkio subjektų pagal patvirtintas statistikos formas. Numatoma suteikti įgaliojimus Statistikos departamentui teikti Europos Komisijai informaciją apie atsiskaitančiąsias įmones, naftos ir naftos produktų importo, eksporto ir gamybos apimtį, kainas.

1.2. Elektra

Šį sektorių reglamentuoja direktyva 96/92EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių.

Lietuvos apsisprendimas sukurti vidaus rinką elektros energetikos sektoriuje išreikštas Nacionalinėje energetikos strategijoje, kuri buvo priimta Lietuvos Respublikos Seimo 1999 m. spalio 5 d. nutarimu „Dėl Nacionalinės energetikos strategijos patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 86-2568). Vienas iš valstybės energetikos politikos tikslų, numatytų Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatyme, – skatinimas didinti ekonominį elektros energijos rinkos efektyvumą konkurencijos būdu. Restruktūrizuoti elektros energetikos sektorių numatyta Nacionalinėje acquis priėmimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. balandžio 10 d. nutarimu Nr. 409 „Dėl Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programos (Nacionalinė ACQUIS priėmimo programa) teisės derinimo priemonių ir ACQUIS įgyvendinimo priemonių 2000 metų planų patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 31-869).

Pagrindiniai Lietuvos teisės aktai šiame sektoriuje:

1995 m. kovo 28 d. priimtas Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas (Žin., 1995, Nr. 32-743);

2000 m. liepos 18 d. priimtas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas (Žin., 2000, Nr. 74-2262);

2000 m. liepos 20 d. priimtas Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas (Žin., 2000, Nr. 66-1984);

ūkio ministro 1998 m. liepos 3 d. įsakymas Nr. 237 „Dėl Energetikos (elektros, šilumos, dujų) įrenginių eksploatavimo verslui leidimų taisyklių patvirtinimo“ (Žin.,1998, Nr. 77-2185);

ūkio ministro 1999 m. rugsėjo 22 d. įsakymas Nr. 319 „Dėl Elektros energijos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin.,1999, Nr. 83-2476);

Valstybinės energetikos išteklių kainų ir energetinės veiklos kontrolės komisijos 1996 m. gegužės 10 d. nutarimas Nr. 8 „Dėl Elektros energijos kainų apskaičiavimo metodikos“;

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 1999 m. gruodžio 22 d. nutarimas Nr. 132 „Dėl Elektros energijos kainų apskaičiavimo metodikos patikslinimo ir papildymo“ (Žin., 1999, Nr. 112-3281).

Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas turėtų įsigalioti 2001 m. sausio 1 d., tačiau šiuo metu Lietuvos Respublikos Seime svarstomas Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo, be redakcinių pataisų, numatoma atidėti minėtojo įstatymo įsigaliojimą iki 2001 m. liepos 1 dienos. Teisės aktus, kurių reikės šiam įstatymui įgyvendinti, numatoma patikslinti ar iš naujo parengti iki 2001 m. liepos 1 dienos. Svarbiausieji teisės aktai Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymui įgyvendinti yra šie:

Tinklų naudojimo taisyklės;

Prekybos elektros energija taisyklės;

Licencijų išdavimo tvarka;

veiklos, kuriai reikia leidimų, rūšių sąrašas;

Leidimų plėsti elektros energijos pajėgumus arba kurti naujus išdavimo tvarka;

Laisvųjų vartotojų ir tiekėjų elektros energijos importo sąlygos;

Leidimų tiesti tiesiogines elektros tiekimo linijas Lietuvos Respublikos teritorijoje tvarka;

Elektros įrenginių įrengimo ir saugaus eksploatavimo taisyklės.

Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas numato, jog elektros energijos rinka šalyje kuriama etapais, laipsniškai suteikiant reguliuojamojo trečiosios šalies dalyvavimo teisę ir teisę sudaryti tiesioginę elektros energijos tiekimo sutartį su gamintojais šiems laisviesiems vartotojams:

nuo 2001 metų – vartotojams, kurie suvartoja daugiau kaip 20 mln. kWh elektros energijos (rinka atveriama 21 procentu);

nuo 2002 metų – vartotojams, kurie suvartoja daugiau kaip 9 mln. kWh elektros energijos (rinka atveriama 26 procentais);

nuo 2010 metų – visiems vartotojams.

Iki 2002 metų pabaigos parengus ir priėmus atitinkamas Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo pataisas, parengus ir priėmus kitus teisės aktus, bus užbaigta derinti Lietuvos Respublikos teisę su ES teisės normomis šiame sektoriuje.

Lietuva bus pasirengusi įgyvendinti direktyvos 96/92/EB reikalavimus nuo 2004 m. sausio 1 dienos.

Yra institucinės struktūros, užtikrinančios šio sektoriaus valdymą ir reguliavimą:

Ūkio ministerija, atsakinga už sektoriaus plėtros strategiją ir politiką;

valstybės įmonė Energetikos agentūra, padedanti Ūkio ministerijai rengti valstybės politikos įgyvendinimo teisines, ekonomines ir organizacines priemones, įstatymų ir įstatymo lydimųjų teisės aktų projektus;

Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija, atsakinga už branduolinės energetikos objektų saugos ir branduolinių medžiagų apskaitos kontrolę ir priežiūrą;

Energetikos valstybinė inspekcija prie Ūkio ministerijos (toliau vadinama – Energetikos valstybinė inspekcija), atsakinga už energetikos įrenginių valstybinę priežiūrą ir kontrolę;

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, kontroliuojanti Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo ir jam įgyvendinti būtinų teisės aktų vykdymą bei laikymąsi elektros energetikos sektoriuje, taip pat atsakinga už energijos išteklių kainodarą ir kontroliuojanti energetikos veiklą.

1.3. Gamtinių dujų vidaus rinka

Šį sektorių reglamentuoja direktyva 98/30/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių.

Svarbiausieji Lietuvos Respublikos teisės aktai šiame sektoriuje:

1995 m. kovo 28 d. priimtas Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas (Žin., 1995, Nr. 32-743);

1998 m. birželio 23 d. priimtas Lietuvos Respublikos įstatymas dėl Energetikos chartijos sutarties ir Energetikos chartijos protokolo dėl energijos efektyvumo ir su tuo susijusių aplinkosaugos aspektų ratifikavimo (Žin., 1998, Nr. 66-1908);

1999 m. kovo 23 d. priimtas Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymas (Žin., 1999, Nr. 30-856);

1996 m. kovo 19 d. priimtas Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2000, Nr. 84-2533);

1996 m. gegužės 2 d. priimtas Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymas (Žin., 1996, Nr. 46-1116; 2000, Nr. 89-2742);

2000 m. spalio 10 d. priimtas Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymas (Žin., 2000, Nr. 89-2743);

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. spalio 27 d. nutarimas Nr. 804 „Dėl įmonių, turinčių juridinio asmens teises, metinės finansinės atskaitomybės“ (Žin., 1993, Nr. 58-1123);

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. lapkričio 13 d. nutarimas Nr. 1321 „Dėl Gamtinių dujų tiekimo (transportavimo) ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1996, Nr. 112-2552);

ūkio ministro 1998 m. liepos 3 d. įsakymas Nr. 237 „Dėl Energetikos (elektros, šilumos, dujų) įrenginių eksploatavimo verslui leidimų taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 77-2185);

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 1999 m. spalio 8 d. nutarimas Nr. 72 „Dėl Gamtinių dujų kainų skaičiavimo metodikos patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 86-2580).

Pagal direktyvos 98/30/EB reikalavimus Lietuvos teisės aktuose iki narystės reikės:

patikslinti ir nustatyti leidimų statyti, eksploatuoti dujų sistemas, tiesioginius vamzdynus, tiekti gamtines dujas išdavimo tvarką (direktyvos 4 straipsnio 1 punktas, 20 straipsnio 2 punktas);

numatyti sąskaitų atskyrimą buhalterinėje apskaitoje, pildant atskiras sąskaitas pagal dujų perdavimo, paskirstymo ir saugojimo veiklos rūšis (direktyvos 13 straipsnio 3 punktas);

patikslinti teisės naudotis sistema tvarką, komercines sąlygas ir tarifus (direktyvos 14 straipsnis, 15 straipsnio 2 punktas, 16 straipsnis).

Daugelis direktyvos 98/30/EB nuostatų perkelta į Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymą ir iš naujo rengiamą Gamtinių dujų tiekimo vartotojams taisyklių redakciją. Numatoma, kad įstatymas bus visiškai įgyvendintas iki 2004 m. sausio 1 dienos.

Lietuva bus pasirengusi įgyvendinti daugelį direktyvos 98/30/EB reikalavimų nuo 2004 m. sausio 1 d., tačiau kol gamtinių dujų tinklai nesujungti su Vakarų Europos šalių dujų tinklais ir nėra kitų alternatyvių gamtinių dujų tiekimo šaltinių, Lietuva negalės įgyvendinti visų rinkos santykių dujų sektoriuje direktyvos 4, 18 bei 20 straipsnių reikalavimų (dėl leidimų statyti ir eksploatuoti gamtinių dujų įrenginius, tiekti gamtines dujas, taip pat dėl laisvųjų vartotojų nustatymo ir rinkos atvėrimo). Direktyvos 98/30/EB 26(1) straipsnis numato išlygą šalims, turinčioms vienintelį tiekėją, o Lietuvos atveju rinkos santykių dujų sektoriuje įgyvendinimą riboja vienas pagrindinis tiekėjas – Rusijos Federacijos atviroji akcinė bendrovė „Gazprom“, kuri nustato gamtinių dujų tiekimo kvotas Lietuvos dujų įmonėms.

Yra institucinės struktūros, užtikrinančios šio sektoriaus valdymą ir reguliavimą:

Ūkio ministerija, atsakinga už sektoriaus plėtros strategiją ir politiką;

valstybės įmonė Energetikos agentūra, padedanti Ūkio ministerijai rengti teisines, ekonomines ir organizacines valstybės politikos įgyvendinimo priemones, įstatymų ir įstatymo lydimųjų teisės aktų projektus;

Energetikos valstybinė inspekcija, atsakinga už energetikos įrenginių valstybinę priežiūrą ir kontrolę;

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, atsakinga už energijos išteklių kainodarą bei energetikos veiklos kontrolę;

Konkurencijos taryba, vykdanti valstybinę konkurencijos politiką.

1.4. Skaidrumas

Elektros energijos ir dujų kainos

Šį sektorių reglamentuoja direktyva 90/377/EEB dėl Bendrijos tvarkos, leidžiančios padidinti dujų ir elektros energijos kainų galutiniams pramoniniams vartotojams taikymo skaidrumą, taip pat direktyva 90/653/EEB, išdėstanti pataisas, įgyvendinant Vokietijoje nustatytas Bendrijos direktyvas, susijusias su prekių gabenimo ir dujų bei elektros energijos kainų statistika.

Remiantis direktyvos 90/377/EEB nuostatomis, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 1999 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. 100 buvo patvirtintos ataskaitos formos dėl duomenų rinkimo apie dujų ir elektros energijos, tiekiamos galutiniams pramoniniams vartotojams, kainas. Statistikos departamentui atlikus dujų ir elektros energijos kainų tyrimus, Lietuvos Respublika nuo 2004 m. sausio 1 d. bus pasirengusi įgyvendinti direktyvos 90/377/EEB nuostatas.

Tarybos direktyva 90/653/EEB Lietuvai netaikoma.

Yra institucinės struktūros, užtikrinančios šio sektoriaus valdymą ir reguliavimą:

Statistikos departamentas, atsakingas už duomenų apie dujų ir elektros energijos kainas galutiniams pramoniniams vartotojams pateikimą Europos Bendrijos statistikos įstaigai;

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, atsakinga už dujų ir elektros energijos kainodarą.

Energetikos investicijos

Šį sektorių reglamentuoja Tarybos reglamentas 736/96/EB dėl Komisijos informavimo apie Bendrijos interesus atitinkančius investicinius projektus naftos, gamtinių dujų ir elektros energetikos sektoriuose, Komisijos reglamentas 2386/96/EB, taikantis 1996 m. balandžio 22 d. Tarybos reglamentą Nr. 736/96/EB dėl Komisijos informavimo apie Bendrijos interesus atitinkančius investicinius projektus naftos, gamtinių dujų ir elektros energetikos sektoriuose, Komisijos sprendimas 81/717/EEB dėl Nyderlandų Vyriausybės pasiūlymų suteikti pagalbą (grantą) investicijoms į naftos chemijos pramonę.

Iki 2002 metų pabaigos priėmus atitinkamai papildytą Lietuvos Respublikos energetikos įstatymą, Lietuva bus pasirengusi įgyvendinti Tarybos ir Komisijos reglamentų 736/96/EB ir 2386/96/EB nuostatas nuo 2004 m. sausio 1 dienos. Šį įstatymą numatoma papildyti nuostata, kad už Europos Komisijos informavimą apie Bendrijos interesus atitinkančius investicinius projektus naftos, gamtinių dujų ir elektros energetikos sektoriuose atsakinga Ūkio ministerija.

Komisijos sprendimas 81/717/EEB Lietuvai netaikomas.

Yra institucinės struktūros, užtikrinančios šio sektoriaus valdymą ir reguliavimą. Ūkio ministerija rengia energetikos sektoriaus plėtojimo, naudojant investicines priemones, strategiją. Priėmus Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo pataisas, Ūkio ministerija bus atsakinga už Europos Sąjungos Komisijos informavimą apie Bendrijos interesus atitinkančius investicinius projektus naftos, gamtinių dujų ir elektros energetikos sektoriuose.

1.5. Tranzitas

Elektros energijos tranzitas

Šį sektorių reglamentuoja direktyva 90/547/EEB dėl elektros energijos tranzito elektros perdavimo tinklais.

Lietuvos teisės aktai šiame sektoriuje:

1995 m. kovo 28 d. priimtas Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas (Žin., 1995, Nr. 32-743);

2000 m. liepos 20 d. priimtas Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas (Žin., 2000, Nr. 66-1984);

ūkio ministro 1998 m. liepos 3 d. įsakymas Nr. 237 „Dėl Energetikos (elektros, šilumos, dujų) įrenginių eksploatavimo verslui leidimų taisyklių patvirtinimo“ (Žin.,1998, Nr. 77-2185);

ūkio ministro 1999 m. rugsėjo 22 d. įsakymas Nr. 319 „Dėl Elektros energijos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 83-2476);

Valstybinės energetikos išteklių kainų ir energetinės veiklos kontrolės komisijos 1996 m. gegužės 10 d. nutarimas Nr. 8 „Dėl Elektros energijos kainų apskaičiavimo metodikos“;

Energetikos sektoriaus integracija į Europos Sąjungos energetikos sistemas, regioninis bendradarbiavimas ir kooperacija yra Lietuvos energetikos strateginiai tikslai, išreikšti Nacionalinėje energetikos strategijoje, kurią Lietuvos Respublikos Seimas patvirtino 1999 m. spalio 5 dieną. Galiojantis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas nustato bendruosius energetikos tvarkymo principus, jis nereglamentuoja atskirų sektorių specifinių klausimų. Jo nuostatos neprieštarauja Europos Sąjungos acquis reikalavimams, tačiau dalis direktyvoje 90/547/EEB nustatytų reikalavimų nereglamentuojama. Rengiamos atitinkamos Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo pataisos, kurias numatoma priimti iki 2002 metų pabaigos. Elektros energijos tranzito, rinkos santykių įvedimo ir reguliavimo klausimai teisiškai sureguliuoti Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatyme. Įstatymo įsigaliojimui būtinus įstatymo lydimuosius teisės aktus numatoma priimti iki 2001 m. liepos 1 dienos. Įsigaliojus šiam įstatymui, elektros tranzito reglamentavimas bus suderintas su direktyvos 90/547/EEB reikalavimais. Dalis šios direktyvos reikalavimų buvo pradėta įgyvendinti 1998 m. birželio 23 d., Lietuvos Respublikos Seimui ratifikavus Energetikos chartijos sutartį.

Kad energetikos sektorius techniškai integruotųsi į ES energetikos sistemas, būtina sukurti infrastruktūrą, leisiančią sujungti Lietuvos ir Vakarų Europos elektros tinklus. Šiuo tikslu Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1999 m. kovo 30 d. priėmė nutarimą Nr. 345 „Dėl naujo tarptautinio Lietuvos elektros energetikos sistemos integravimo į Centrinės ir Vakarų Europos elektros energetikos sistemas projekto“ (Žin., 1999, Nr. 30-861). Numatoma pastatyti elektros perdavimo liniją Lietuva-Lenkija. Vedamos derybos su Lenkija dėl šio projekto realizavimo. Tikimasi, jog Europos Komisija, atsižvelgdama į Europos Bendrijų Steigimo sutarties 129 straipsnio A, B ir C dalis, skatins šios jungties įdiegimą.

Yra institucinės struktūros, užtikrinančios šio sektoriaus valdymą ir reguliavimą:

Ūkio ministerija, atsakinga už sektoriaus plėtros strategiją ir politiką;

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, atsakinga už elektros, šilumos ir gamtinių dujų kainodarą;

Energetikos valstybinė inspekcija, vykdanti fizinių ir juridinių asmenų energetikos įrenginių techninę priežiūrą ir kontrolę;

akcinė bendrovė „Lietuvos energija“, vykdanti Lietuvos elektros energetikos sistemos valdymą ir eksploatavimą;

bendra įmonė „DC Baltija“, koordinuojanti Baltijos elektros energetikos sistemų ir kaimyninių energetikos sistemų darbą, įskaitant komercinių sutarčių tarp Estijos, Latvijos, Lietuvos, Rusijos ir Baltarusijos energetikos įmonių vykdymą.

Dujų tranzitas

Šį sektorių reglamentuoja Tarybos direktyva 91/296/EEB, Komisijos direktyva 95/49/EB ir Komisijos sprendimas 95/539/EB dėl gamtinių dujų tranzito vamzdynų tinklais.

Svarbiausieji Lietuvos teisės aktai šiame sektoriuje:

1995 m. kovo 28 d. priimtas Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas (Žin., 1995, Nr. 32-743);

2000 m. spalio 10 d. priimtas Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymas (Žin., 2000, Nr. 89-2743);

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. lapkričio 13 d. nutarimas Nr. 1321 „Dėl Gamtinių dujų tiekimo (transportavimo) ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1996, Nr. 112-2552);

ūkio ministro 1998 m. liepos 3 d. įsakymas Nr. 237 „Dėl Energetikos (elektros, šilumos, dujų) įrenginių eksploatavimo verslui leidimų taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 77-2185).

Pagal Tarybos direktyvos 91/296/EEB reikalavimus iki 2002 metų pabaigos bus parengti nauji Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo pakeitimai, kurie turės:

įpareigoti gamtinių dujų įmones derėtis su interesantais dėl gamtinių dujų tranzito (direktyvos 3 straipsnio 3 punktas);

įpareigoti gamtinių dujų įmones informuoti Europos Komisiją apie kiekvieną tranzito pareikalavimą, apie tranzito sutarties rezultatus ir nesėkmingų derybų priežastis (direktyvos 3 straipsnio 3 punktas).

Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymas, išskyrus 10 straipsnį, įsigalios nuo 2001 m. sausio 1 d., numatoma, kad jis bus visiškai įgyvendintas iki 2004 m. sausio 1 dienos.

Lietuva bus pasirengusi įgyvendinti direktyvų 91/296/EEB, 95/49/EB ir sprendimo 95/539/EB reikalavimus nuo 2004 m. sausio 1 dienos.

Techninių adaptacijų reikmė. Lietuvai tapus ES nare, reikės:

papildyti Tarybos 91/296/EEB direktyvos priedą (Europos Komisijos 95/49/EB direktyva) – Bendrijos ūkio subjektų ir aukšto slėgio vamzdynų tinklų sąrašą Lietuvos ūkio subjektu akcine bendrove „Lietuvos dujos“ ir įpareigoti bendrovę informuoti Europos Komisiją apie kiekvieną tranzito pareikalavimą ir derybų šiuo klausimu rezultatus;

papildyti Gamtinių dujų tranzito vamzdynų tinklais ekspertų komiteto sudėtį (Europos Komisijos 95/539/EB sprendimas) Lietuvos atstovu.

Kad dujų sektorius techniškai integruotųsi į ES energetikos sistemas, būtina sukurti infrastruktūrą, leisiančią sujungti Lietuvos ir Vakarų Europos dujų tinklus.

Yra institucinės struktūros, užtikrinančios šio sektoriaus valdymą ir reguliavimą:

Ūkio ministerija, atsakinga už sektoriaus plėtros strategiją ir politiką;

Energetikos valstybinė inspekcija, atsakinga už energetikos įrenginių valstybinę priežiūrą ir kontrolę;

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, atsakinga už energetikos išteklių kainodarą ir energetikos veiklos kontrolę;

Konkurencijos taryba, vykdanti valstybinę konkurencijos politiką.

1.6. Kietasis kuras

Lietuvoje nėra anglių pramonės, anglių gavybos įmonių ir įmonių distributorių, tiesiogiai pavaldžių anglių gavybos įmonėms, tiekiančioms anglis Bendrijos pramonės įmonėms. Todėl nėra nė specialių teisės aktų, reguliuojančių anglių rinką. Esama bendra teisinė bazė atitinka ES teisės nuostatas, taikomas kietojo kuro sektoriuje.

Sektoriaus veiklą koordinuoja Ūkio ministerija, o priežiūrą vykdo Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos (toliau vadinama – Valstybinė ne maisto produktų inspekcija), Energetikos valstybinė inspekcija, Valstybinė technikos priežiūros tarnyba, Aplinkos apsaugos inspekcija ir Konkurencijos taryba.

1.7. Transeuropiniai energijos tinklai

Šį sektorių reglamentuoja Tarybos sprendimai 391/96/EB, 1254/96/EB, 1047/97/EB ir Komisijos sprendimas 548/97/EB dėl transeuropinių energijos tinklų.

Lietuvos teisės aktai šiame sektoriuje:

1995 m. kovo 28 d. priimtas Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas (Žin., 1995, Nr. 32-743);

1996 m. rugsėjo 10 d. priimtas Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymas (Žin., 1996, Nr. 92-2141);

1999 m. liepos 7 d. priimtas Lietuvos Respublikos investicijų įstatymas (Žin., 1999, Nr. 66-2127);

2000 m. liepos 20 d. priimtas Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas (Žin., 2000, Nr. 66-1984);

1996 m. kovo 19 d. priimtas Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2000, Nr. 84-2533);

1996 m. gegužės 2 d. priimtas Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymas (Žin., 1996, Nr. 46-1116; 2000, Nr. 89-2742);

Lietuvos Respublikos Seimo 1999 m. spalio 5 d. nutarimas Nr. VIII-1348 „Dėl Nacionalinės energetikos strategijos patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 86-2568);

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. lapkričio 13 d. nutarimas Nr. 1321 „Dėl Gamtinių dujų tiekimo (transportavimo) ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1996, Nr. 112-2552);

Energetikos ministerijos 1993 m. lapkričio 5 d. įsakymas Nr. 152 „Dėl magistralinių dujotiekių apsaugos taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1993, Nr. 74-1397);

Energetikos ministerijos 1996 m. liepos 1 d. įsakymas Nr. 171 „Dėl Energetikos valstybinės inspekcijos prie Energetikos ministerijos nuostatų“ (Žin., 1996, Nr. 72-1735);

Ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 24 d. įsakymas Nr. 151 „Dėl Energetikos objektų, vamzdynų ir elektros tiekimo linijų apsaugos taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 41-1119);

Ūkio ministerijos 1998 m. liepos 23 d. įsakymas Nr. 269 „Dėl Energetikos įrenginių avarijų ir sutrikimų tyrimo ir apskaitos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 68-1999);

ūkio ministro 1999 m. rugsėjo 22 d. įsakymas Nr. 319 „Dėl Elektros energijos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 83-2476).

Numatoma, kad Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymas bus visiškai įgyvendintas iki 2004 m. sausio 1 dienos.

Tobulinant teisinę bazę, iki 2001 m. liepos 1 d. numatoma priimti Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatyme numatytus įstatymo lydimuosius teisės aktus, kuriuose bus detaliai reglamentuota elektros energijos sektoriaus veikla ir jo reguliavimo principai.

Lietuva bus pasirengusi įgyvendinti šio sektoriaus acquis reikalavimus nuo 2004 m. sausio 1 dienos.

Techninių adaptacijų reikmė. Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, gali prireikti papildyti arba patikslinti Tarybos sprendimų 1254/96/EB, 1047/97/EB ir Komisijos sprendimo 548/97/EB prieduose pateiktus energijos tinklų sąrašus, projektų pavadinimus ir jų charakteristikas.

Yra institucinės struktūros, užtikrinančios šio sektoriaus valdymą ir reguliavimą:

Ūkio ministerija, atsakinga už sektoriaus plėtros strategiją ir politiką, koordinuoja energetikos sistemų (įmonių), įstaigų ir organizacijų tarptautinę veiklą, nustatytąja tvarka teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl dalyvavimo tarptautinių energetikos organizacijų darbe. Ūkio ministerija atsakinga už šio sektoriaus Tarybos sprendimų nuostatų įgyvendinimą;

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, atsakinga už elektros, šilumos ir gamtinių dujų kainodarą ir energetikos veiklos kontrolę;

Energetikos valstybinė inspekcija, vykdanti fizinių ir juridinių asmenų energetikos įrenginių valstybinę priežiūrą ir kontrolę;

akcinė bendrovė „Lietuvos energija“, vykdanti Lietuvos elektros energetikos sistemos valdymą ir eksploatavimą;

akcinė bendrovė „Lietuvos dujos“, vykdanti Lietuvos gamtinių dujų sistemos valdymą ir eksploatavimą;

bendra įmonė „DC Baltija“ – Baltijos energetikos sistemų dispečerinis centras, koordinuojantis Baltijos elektros energetikos sistemų ir kaimyninių valstybių energetikos sistemų darbą, įskaitant komercinių sutarčių tarp Estijos, Latvijos, Lietuvos, Rusijos ir Baltarusijos energetikos įmonių vykdymą.

2. Efektyvus išteklių panaudojimas

2.1. ES direktyvos 79/531/EEB, 92/75/EEB, 94/2/EEB, 95/12/EB, 95/13/EB, 96/57/EB, 96/60/EB, 97/17/EB, 98/11/EB dėl efektyvaus energijos vartojimo ir buitinių elektros prietaisų energijos suvartojimo ženklinimo

Lietuvos teisės aktai šioje srityje:

1995 m. sausio 12 d. priimtas Lietuvos Respublikos prekybos įstatymas (Žin., 1995, Nr. 10-204);

1998 m. spalio 6 d. priimtas Lietuvos Respublikos atitikties įvertinimo įstatymas (Žin., 1998, Nr. 92-2542);

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugpjūčio 5 d. nutarimas Nr. 940 „Dėl patikslintos Nacionalinės energijos vartojimo efektyvumo didinimo programos ir jos įgyvendinimo 1996-2000 metais pagrindinių krypčių“ (Žin., 1996, Nr. 76-1833).

Tobulinant nacionalinę teisinę reglamentaciją šioje srityje, būtina priimti Lietuvos Respublikos energijos taupymo įstatymą, kurio pagrindinis tikslas – sukurti teisinę bazę, skatinančią įgyvendinti energijos taupymo priemones, vartoti vietinius energijos išteklius ir atsinaujinančius energijos šaltinius. Minėtasis įstatymas taip pat apibrėš energijos efektyvumo reikalavimus, energijos suvartojimo ženklinimo tvarką pagal šio sektoriaus direktyvų nuostatas. Šis įstatymas turėtų būti priimtas iki 2002 metų, o įsigaliotų nuo 2004 m. sausio 1 dienos.

Atsižvelgdama į ES direktyvų šioje srityje nuostatas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001 metų I ketvirtyje turėtų patvirtinti atnaujintą ir patikslintą Nacionalinę energijos vartojimo efektyvumo didinimo programą, kuri būtų įgyvendinama 2001-2005 metais.

Lietuva bus pasirengusi įgyvendinti direktyvų 79/531/EEB, 92/75/EEB, 94/2/EEB, 95/12/EB, 95/13/EB, 96/57/EB, 96/60/EB, 97/17/EB, 98/11/EB reikalavimus nuo 2004 m. sausio 1 dienos.

Yra institucinės struktūros, užtikrinančios šios srities valdymą ir reguliavimą:

Ūkio ministerija, atsakinga už energetikos ūkio plėtros strategiją ir politiką;

Energetikos valstybinė inspekcija, atsakinga už energetikos įrenginių valstybinę priežiūrą ir kontrolę, kuriomis siekiama užtikrinti patikimą, efektyvų ir saugų energijos išteklių bei energijos tiekimą ir vartojimą;

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, atsakinga už energijos išteklių ir energijos kainodarą bei energetinės veiklos kontrolę;

kitos ministerijos ir valstybės tarnybos, atsakingos už efektyvų energijos išteklių ir energijos vartojimą savo reguliuojamoje srityje.

2.2. ES direktyvos 94/806/EB, 93/500/EEB, 93/76/EEB, 96/737/EB, 98/352/EEB dėl efektyvaus energijos vartojimo, taip pat atsinaujinančių energijos išteklių vartojimo ir aplinkosaugos gerinimo

Lietuvos teisės aktai šioje srityje:

1992 m. sausio 21 d. priimtas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas (Žin., 1992, Nr. 5-75);

1995 m. kovo 28 d. priimtas Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas (Žin., 1995, Nr. 32-743);

Lietuvos Respublikos Seimo 1996 m. rugsėjo 25 d. nutarimas Nr. I-1550 „Dėl Valstybinės aplinkos apsaugos strategijos patvirtinimo“ (Žin., 1996 Nr. 103-2347);

Lietuvos Respublikos Seimo 1999 m. spalio 5 d. nutarimas Nr. VIII-1348 „Dėl Nacionalinės energetikos strategijos patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 86-2568);

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. spalio 25 d. nutarimas Nr. 1236 „Dėl Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos įgyvendinimo nacionalinės strategijos“ (Žin., 1996, Nr. 105-2409).

Siekiant kuo plačiau ir efektyviau panaudoti vietinius, atsinaujinančius ir atliekinius energijos išteklius, 1998 metais parengta ir įgyvendinama Biokuro ir bioenergijos gamybos ir naudojimo programa. 2000 m. liepos 18 d. priimtas Lietuvos Respublikos biokuro įstatymas, nustatantis biokuro gamybos ir naudojimo teisinius pagrindus.

Lietuva nuo 1999 metų tiesiogiai prisideda prie SAVE-II programos įgyvendinimo (direktyva 96/737/EB). Kartu su „AF-Internacional“ (Švedija) ir „Maicon Power and Energy“ (Anglija) kompanijomis Lietuvos energetikos institutas ir valstybės įmonė Energetikos agentūra, remiami SAVE-II programos, dirba, kad nustatytų priežastis, trukdančias didinti energijos vartojimo efektyvumą pastatuose ir pramonėje, ir parengtų priemones šioms priežastims šalinti.

Tobulinant Lietuvos Respublikos nacionalinę teisinę reglamentaciją, būtina iki narystės ES priimti Lietuvos Respublikos energijos taupymo įstatymą, kurio pagrindinis tikslas – sukurti teisinę bazę, skatinančią įgyvendinti energijos taupymo priemones ir vartoti vietinius energijos išteklius bei atsinaujinančius energijos šaltinius. Šis įstatymas turėtų būti priimtas iki 2002 metų, o įsigaliotų nuo 2004 m. sausio 1 dienos.

Atsižvelgdama į ES direktyvų šioje srityje nuostatas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001 metų I ketvirtį turėtų patvirtinti atnaujintą ir patikslintą Nacionalinę energijos vartojimo efektyvumo didinimo programą, kuri būtų įgyvendinama 2001-2005 metais (pagal Nacionalinės energijos vartojimo efektyvumo didinimo programos projekto priede esančią 2 lentelę „Pagrindinės priemonės Nacionalinės energijos vartojimo efektyvumo didinimo programai įgyvendinti 2001–2005 metais“).

Lietuva bus pasirengusi įgyvendinti direktyvų 94/806/EB, 93/500/EEB, 93/76/EEB, 96/737/EB, 98/352/EEB reikalavimus nuo 2004 m. sausio 1 dienos.

Yra institucinės struktūros, užtikrinančios šios srities valdymą ir reguliavimą:

Aplinkos ministerija, atsakinga už valstybės strategijos aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje įgyvendinimą, rengianti valstybines ilgalaikes ir tikslines aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo programas, numatanti jų įgyvendinimo mechanizmą, kontroliuojanti, kaip jos vykdomos;

Ūkio ministerija, atsakinga už energetikos ūkio plėtros strategiją ir politiką;

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, atsakinga už energetikos išteklių kainodarą ir energetikos veiklos kontrolę;

kitos ministerijos ir valstybės tarnybos, atsakingos už efektyvų energijos išteklių ir energijos vartojimą savo reguliuojamoje srityje.

2.3. ES direktyva 78/170/EEB, numatanti minimalius reikalavimus naujiems šilumos generatoriams, kurie skirti patalpoms šildyti ir karštam vandeniui ruošti, atliekant jų patikras gamybos ir įrengimo metu, ir ES direktyva 92/42/EEB, nustatanti efektyvumo reikalavimus skystojo arba dujinio kuro šildymo katilams, kurių nominalus galingumas nuo 4 iki 400 KW, bei šių katilų ženklinimo reikalavimus

Lietuvos teisės aktai šioje srityje:

1996 m. kovo 19 d. priimtas Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2000, Nr. 84-2533);

1998 m. spalio 6 d. priimtas Lietuvos Respublikos atitikties įvertinimo įstatymas (Žin., 1998, Nr. 92-2542);

naujų karšto vandens katilų, kūrenamų skystuoju arba dujiniu kuru, efektyvumo nustatymo metodiką;

naujų karšto vandens boilerių, kūrenamų dujiniu arba skystuoju kuru, efektyvumo reikalavimus.

Lietuva bus pasirengusi įgyvendinti direktyvų 78/170/EEB, 92/42/EEB reikalavimus nuo 2004 m. sausio 1 dienos.

Yra institucinės struktūros, užtikrinančios šios srities valdymą ir reguliavimą:

Aplinkos ministerija, atsakinga už valstybės strategijos įgyvendinimą aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo klausimais, pagal savo kompetenciją rengianti ir tvirtinanti aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo normas, normatyvus, standartus ir taisykles;

Ūkio ministerija, atsakinga už energetikos ūkio plėtros strategiją ir politiką;

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, atsakinga už energijos išteklių bei energijos kainodarą ir energetikos veiklos kontrolę.

3. Branduolinė energetika

Lietuvos Respublikos branduolinės energetikos įstatymo pataisos tokiose srityse kaip branduolinė atsakomybė, branduolinių reaktorių nuosavybė, informacijos teikimas EK, taip pat Lietuvos Respublikos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo įgyvendinimas iki 2004 m. sausio 1 d. visiškai atitiks ES reikalavimus.

Lietuvos Respublikos branduolinės energetikos įstatymas tiekimo srityje atitinka bendruosius Euratomo sutarties VI skyriaus reikalavimus ir Peržiūros A sąrašo 93, 95, 120, 121, 143 ir 144 punktus, taip pat B sąrašo B 51 ir 52 punktus. Tapusi ES nare, Lietuva teiks Euratomo tiekimo agentūrai (toliau vadinama – ESA) reikiamą informaciją ir užtikrins agentūros veikimą savo teritorijoje. Peržiūros A sąrašo 96 ir 97 punktai Lietuvai netaikomi.

Lietuva nėra Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ar Branduolinių tiekėjų grupės narė. Branduolinį kurą valstybės įmonei Ignalinos atominei elektrinei (toliau vadinama – Ignalinos AE) tiekia vienintelis tiekėjas – Rusijos įmonė „Mašinostroitelnyj zavod“. 1998 metų birželio mėnesį tarp Maskvos akcinės bendrovės „TVEL“ ir Ignalinos AE buvo pasirašyta neterminuota sutartis dėl branduolinio kuro tiekimo ir transportavimo, įskaitant fizinės apsaugos ir garantijų reikalavimus ne žemesniu lygiu, negu reikalauja TATENA. Įprastinis metinis Ignalinos AE abiejų RBMK blokų poreikis – 850 kuro rinklių (maždaug 100000 kg urano dioksido). Įprastines strategines atsargas sudaro 300 nenaudoto kuro rinklių. Tiekimo apimtis ir terminai tikslinami kasmet, gamintojas turi gamybos pajėgumų perteklių, tokia sistema nesudaro pertekliaus ar trūkumo problemų vartotojams. Stojimo į ES procese Lietuva informuos ESA dėl kontrakto, jeigu toks bus sudarytas.

Lietuva yra pasirengusi įgyvendinti Euratomo garantijų sistemą (376R3227), ir neįžvelgiama jokių problemų, kurių galėtų kilti šiame procese. Lietuvoje sukurta garantijų sistema pagal Tarptautinės atominės energetikos agentūros reikalavimus, efektyviai bendradarbiaujama šioje srityje. Lietuvos valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI) yra atsakinga už valstybinę branduolinių medžiagų apskaitos ir kontrolės sistemą. Kurdama valstybinę garantijų sistemą, priimdama atitinkamas įstatymų pataisas ir siekdama, kad jos būtų visiškai įgyvendintos iki Lietuvos stojimo į ES, Lietuva bendradarbiaus su Euratomu.

Lietuva yra prisijungusi prie tarptautinių konvencijų, įskaitant Branduolinės saugos konvenciją, kuri buvo ratifikuota 1996 metų birželio mėnesį, o įsigaliojo 1996 metų spalio mėnesį. Lietuva taip pat yra pasirašiusi su Kanada, Danija, Prancūzija, Lenkija ir Norvegija dvišales bendradarbiavimo sutartis dėl taikaus branduolinės energijos naudojimo ir/arba reikalavimo laiku informuoti apie branduolinius incidentus. Remiantis situacija stojimo procese, bus analizuojamas minėtų sutarčių persvarstymo ar atšaukimo tikslingumas. Peržiūros procese bus atsižvelgta į Peržiūros A sąrašo 137, 138, 142, 149-151 punktus ir B sąrašo 60-62 punktus.

Peržiūros A sąrašo 98-105 ir 108-110 dokumentai Lietuvai netaikomi. Atominės energetikos finansavimo srityje Lietuva gali svarstyti paraiškas Euratomo paskoloms gauti, kaip numatyta 1977 m. kovo 29 d. 77/270 Euratomo: Tarybos sprendimu, įgalinančiu Komisiją išduoti Euratomo paskolas, tuo prisidedant prie branduolinių jėgainių finansavimo, ir 1997 m. kovo 29 d. 77/271 Euratomo: Tarybos sprendimu dėl 77/270 Euratomo sprendimo, įgalinančio Komisiją išduoti Euratomo paskolas, tuo prisidedant prie branduolinių jėgainių finansavimo. Tapusi ES nare, Lietuva bus pasirengusi suteikti visą reikiamą informaciją apie investicijas ir paisydama abipusių interesų vykdyti bendrą veiklą pagal Peržiūros A sąrašo 118-120 154/1/3 punktus.

Lietuvos Respublikos Seimas 1999 m. spalio 5 d. priėmė nutarimą Nr. VIII-1348 „Dėl Nacionalinės energetikos strategijos patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 86-2568). Šioje strategijoje numatyta, kad Ignalinos AE pirmasis blokas bus sustabdytas iki 2005 metų, atsižvelgiant į ES, G7 valstybių grupės, kitų valstybių ir tarptautinių finansinių institucijų ilgalaikės ir esminės finansinės pagalbos sąlygas. Pirmojo ir antrojo blokų amžius skiriasi, todėl klausimas dėl antrojo bloko stabdymo sąlygų ir tikslaus galutinio termino bus sprendžiamas 2004 metais pagal atnaujintą Nacionalinę energetikos strategiją: jau turėsime tikslesnės informacijos apie antrojo bloko darbą. Lietuvos Respublikos Seimas 2000 m. gegužės 2 d. priėmė Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės pirmojo bloko eksploatavimo nutraukimo įstatymą (Žin., 2000, Nr. 42-1189), kuriame numatyta parengti kompleksinę pirmojo bloko eksploatavimo nutraukimo programą ir ją įgyvendinti. 2000 m. lapkričio 1 d. ši programa baigta rengti.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė branduolinės saugos klausimus laiko prioritetiniais. Sėkmingai vykdoma Ignalinos AE saugos gerinimo programa SIP-2. Ankstesnių nepriklausomų apžvalgų, įskaitant 1996 metų saugumo analizės ataskaitą, duomenimis, taip pat remiantis Branduolinės saugos konvenciją pasirašiusių šalių pirmojo susitikimo, įvykusio 1999 metų balandį, išvadomis, abu Ignalinos AE blokai atitinka tarptautinius saugos standartus. Rūpindamasis Ignalinos AE fizine sauga, Lietuvos Respublikos Seimas 2000 m. rugsėjo 26 d. priėmė nutarimą „Dėl valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės saugaus eksploatavimo užtikrinimo programos patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 83-2515).

Yra institucinės struktūros, užtikrinančios šio sektoriaus valdymą ir reguliavimą:

Ūkio ministerija, atsakinga už sektoriaus plėtros strategiją ir politiką;

Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI) – nepriklausoma nacionalinės priežiūros institucija, vykdanti valstybinę branduolinės energetikos objektų eksploatacijos priežiūrą. Stiprindama šios inspekcijos administracinius pajėgumus, Finansų ministerija pritarė papildomų personalo vietų finansavimui ir šią nuostatą įtraukė į Lietuvos Respublikos 2001 metų valstybės biudžeto svarstymą;

Ignalinos AE, išimtinai atsakinga už reaktorių saugų eksploatavimą ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymą. Ignalinos AE teritorijoje 1999 metais pradėjo veikti sausojo tipo tarpinė panaudoto kuro saugykla; Lietuvos Respublikos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatyme, priimtame 1999 metais, numatyta įsteigti specialią struktūrą – Valstybinę radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūrą, kuri būtų atsakinga už radioaktyviųjų atliekų perdirbimą bei utilizavimą ir veiktų kaip licencijuotas atliekų saugojimo ir utilizavimo operatorius. Šios agentūros steigėja turėtų būti Ūkio ministerija, tačiau skirtingai negu kitų valstybės įmonių atveju, šios agentūros veiklą turėtų prižiūrėti jos taryba, sudaryta iš valstybinių institucijų, vietos valdžios institucijų, radioaktyviųjų atliekų gamintojų ir mokslinio tyrimo institutų atstovų. Agentūrą numatoma įsteigti iki 2002 metų.

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2000 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1487

LIETUVOS RESPUBLIKOS DERYBINĖ POZICIJA

TEISINGUMAS IR VIDAUS REIKALAI

(24 DERYBINIS SKYRIUS)

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

2004 m. sausio 1 d. laikoma data, nuo kurios Lietuvos Respublika turi būti pasirengusi prisiimti narystės Europos Sąjungoje (toliau vadinama – ES) įsipareigojimus.

Lietuvos Respublika pritaria visam ACQUIS bendradarbiavimo teisingumo ir vidaus reikalų srityse.

Lietuvos Respublika bus pasirengusi visiškai įgyvendinti bendradarbiavimo teisingumo ir vidaus reikalų ACQUIS reikalavimus nuo įstojimo į ES dienos.

Lietuvos Respublika neprašo pereinamųjų laikotarpių ar išimčių šiame derybiniame skyriuje.

II. PAGRINDIMAS

Prieglobstis

Prieglobsčio teisės ACQUIS sudaro šie pagrindiniai teisės aktai: 1951 metų Ženevos konvencija dėl pabėgėlių statuso ir ją papildantis 1967 metų Niujorko protokolas, 1990 metų Dublino konvencija ir Tarybos nutarimai (97/662/7MS, 97/663/CMS, 98/451/CMS).

Didžiuma Acquis prieglobsčio srityje perkelta į Lietuvos nacionalinę teisę. Lietuvos Respublika 1997 m. sausio 21 d. ratifikavo 1951 metų Ženevos konvenciją dėl pabėgėlių statuso ir 1967 metų Niujorko protokolą dėl pabėgėlių statuso (Žin., 1997, Nr. 12-227), kurie įsigaliojo nuo 1997 m. liepos 27 dienos. 1951 metų Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso ir 1967 metų Niujorko protokolo dėl pabėgėlių statuso nuostatos perkeltos į 2000 m. birželio 29 d. priimtą Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl pabėgėlio Lietuvos Respublikoje statuso“ pakeitimo įstatymą (Žin., 2000, Nr. 56-1651). 1990 metų Dublino konvenciją ir Tarybos nutarimus (97/662/CMS, 97/663/MS, 98/451/CMS), detalizuojančius Dublino konvencijos nuostatas, įgyvendinti numatoma, kai Lietuva taps ES nare. Prieglobsčio teisę reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl pabėgėlio Lietuvos Respublikoje statuso“ pakeitimo įstatymas, kurio nuostatos atitinka ACQUIS reikalavimus. Iki 2003 metų I ketvirčio numatoma priimti ir įgyvendinti visus įstatymo lydimuosius aktus, kurie detalizuos minėtojo įstatymo nuostatas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. liepos 28 d. nutarimu Nr. 906 „Dėl Nacionalinio veiksmų prieglobsčio srityje plano patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 65-1960) patvirtintas Nacionalinis veiksmų prieglobsčio srityje planas, kad laiku ir tinkamai būtų pasirengta įgyvendinti ES teisės aktų prieglobsčio srityje reikalavimus. Plane numatytos priemonės bus įgyvendintos iki 2002 metų IV ketvirčio. Priimtas ir bendras vidaus reikalų ministro ir užsienio reikalų ministro 2000 m. spalio 27 d. įsakymas Nr. 418/136 „Dėl Saugios kilmės šalies ir saugios trečiosios šalies nustatymo ir užsieniečių grąžinimo arba išsiuntimo į jas tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 94-2966).

Lietuva vykdo Tarybos 1992 m. birželio 11 d. nutarimą dėl CIREA (Informacijos apie prieglobstį centro) įkūrimo (WG1 1107). 2003 metų II ketvirtį įsteigus Pabėgėlių registrą -sudedamąją Užsieniečių registro dalį bus parengta ir patvirtinta duomenų apie užsieniečius, pateikusius prašymus suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje, rinkimo, apdorojimo ir naudojimo tvarka.

Iki 2002 m. gruodžio 31 d. Lietuva įsipareigoja priimti teisės aktus, susijusius su prieglobsčio prašymų nagrinėjimo pagal Dublino konvenciją procedūros vykdymu, kurie visiškai atitiks Europos Bendrijos ACQUIS prieglobsčio srityje.

Migracija

Atvykimas ir buvimas

Užsieniečių atvykimo ir buvimo teisės ACQUIS sudaro šie teisės aktai: 1993 m. birželio 1 d. rezoliucija dėl šeimų susijungimo suvienodinimo, 1994 m. birželio 20 d. rezoliucija dėl leidimo trečiųjų valstybių piliečiams atvykti į valstybių narių teritoriją dirbti apribojimo, 1994 m. lapkričio 30 d. rezoliucija dėl leidimo trečiųjų valstybių piliečiams atvykti į valstybių narių teritoriją studijuoti, 1996 m. kovo 4 d. rezoliucija dėl trečiųjų valstybių piliečių, ilgą laiką gyvenančių ES teritorijoje, statuso.

Užsieniečių atvykimo į Lietuvos Respubliką ir buvimo joje teisę reglamentuoja teisės aktai, į kuriuos perkelta didžiuma ES ACQUIS: 1998 m. gruodžio 17 d. priimtas Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties (Žin., 1998, Nr. 115-3236), įstatymo lydimieji aktai. Galutinai teisės aktai su ES ACQUIS atvykimo ir buvimo srityje bus suderinti ir įgyvendinti, iki Lietuva taps ES nare.

2001 metų IV ketvirtį bus priimtas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimo ir papildymo įstatymas, kuriame bus nustatyta paprastesnė leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo ES valstybių piliečiams tvarka.

Atlikus parengiamuosius darbus, nuo 2003 m. sausio 1 d. užsieniečiams bus išduodami naujo pavyzdžio leidimai gyventi Lietuvos Respublikoje. Iki 2001 metų IV ketvirčio bus patvirtinta detali leidimų laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo užsieniečiams procedūra.

Lietuvos Respublika, nuo 1996 metų dalyvaujanti CIREFI veikloje, užtikrina, kad būtų vykdomos visos Tarybos 1994 m. lapkričio 30 d. išvados dėl Informacijos, diskusijų ir keitimosi duomenimis vykimo per sieną ir imigracijos klausimais centro (CIREFI) steigimo ir plėtojimo nuostatos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Nr. 1049 „Dėl Užsieniečių registro įsteigimo ir nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 76-2301) patvirtinti Užsieniečių registro nuostatai (registras bus įsteigtas iki 2003 metų II ketvirčio).

Išsiuntimas

Užsieniečių išsiuntimo ACQUIS sudaro 9 teisės aktai, reglamentuojantys ES valstybių bendrus veiksmus, susijusius su išsiuntimu (WG 1 1266, 96/C 5/02), išsiuntimo procedūros vykdymą (WG 1 1516, 1994 m. lapkričio 30 d. rekomendacija dėl vienodo pavyzdžio kelionės dokumento, skirto išsiuntimui), kovos su nelegalia migracija priemonių taikymą (96/C 5/01, 96/C 304/01), keitimąsi informacija apie kovos su nelegalia migracija priemonių įgyvendinimą ir trečiųjų valstybių piliečių išvykimą (96/749/TVR, 97/340/TVR).

Lietuvos Respublikos teisės aktų dėl užsieniečių išsiuntimo nuostatos daugiausia atitinka ES ACQUIS šioje srityje.

Sprendžiant asmenų grąžinimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją klausimus, numatoma ne tik toliau sudaryti tarptautines asmenų grąžinimo sutartis, bet ir plėtoti dvišalį įvairių valstybių kompetentingų institucijų bendradarbiavimą. Minėtos priemonės leis įgyvendinti visas Tarybos 1992 m. lapkričio 30 d. rekomendacijos dėl išsiuntimo tranzitu nuostatas. Tarybos 1995 m. gruodžio 22 d. rekomendacijos (96/C 5/01) nuostatos bus perkeltos į nacionalinę teisę iki 2001 metų II ketvirčio. Sudaryta koordinacinė grupė nelegalios migracijos problemoms nagrinėti, kuri turi parengti nelegalios migracijos prevencijos sistemą. Lietuvos išsiuntimo politikos nuostatos bus visiškai suderintos su ES ACQUIS reikalavimais iki 2003 metų I ketvirčio.

Readmisija

Užsieniečių readmisijos ACQUIS sudaro 3 teisės aktai, kuriuose nustatomas asmenų grąžinimo (readmisijos) sutarčių ir jų įgyvendinimo protokolų sudarymas (1994 m. lapkričio 30 d. rekomendacija dėl dvišalio ES narės ir trečiosios valstybės readmisijos susitarimo pavyzdžio, 1995 m. liepos 24 d. rekomendacija dėl readmisijos sutarčių įgyvendinimo protokolų sudarymo principų ir 1996 m. kovo 4 d. išvados dėl readmisijos straipsnių, kurie turi būti įtraukti į mišrias sutartis). Svarbiausieji principai, išdėstyti minėtuose ES teisės aktuose, įtraukti į Lietuvos Respublikos tarptautines asmenų grąžinimo (readmisijos) sutartis ir šių sutarčių įgyvendinimo protokolus.

Išorinių sienų apsauga

ES išorinių sienų apsaugos teisinę bazę sudaro: 1996 m. kovo 4 d. priimti Tarybos bendri veiksmai dėl tranzito procedūrų oro uostuose (96/197/TVR) L 063,13/03/1996 p.0008-0009; 1996 m. spalio 25 d. priimta Tarybos bendra pozicija dėl paramos pasienyje ir mokymo (96/622/TVR) L281,31/10/1996 p. 0001-0002; 1998 m. gruodžio 3 d. priimti Tarybos bendri veiksmai dėl FADO sistemos įgyvendinimo (98/700/TVR) L 333, 09/12/1998 p.0004-0007; 1998 m. gegužės 28 d. priimta Tarybos rekomendacija dėl Europos Sąjungos kontrolės punktų aprūpinimo suklastotų dokumentų aptikimo įranga (98/C 189/02) C 189,17/06/1998 p.0019-0020.

Šengeno ACQUIS sudaro: Šengeno ACQUIS nuostatos, įtrauktos į ES teisę Amsterdamo sutartimi (OJ L 239, 22.9.2000) ir apibrėžtos 1999 metų gegužės mėnesio Tarybos sprendimais (1999/435/EB, 1999/436/EB). Atitinkamos 1990 metų Šengeno susitarimo įgyvendinimo konvencijos nuostatos ir Vykdomojo Komiteto sprendimai dėl jų įgyvendinimo reglamentuoja išorinių sienų kontrolę ir stebėjimą.

Į Lietuvos Respublikos teisės aktus – Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymą (Žin., 2000, Nr. 42-1192), Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą (Žin., 1996, Nr. 2-16), Lietuvos Respublikos įstatymą dėl užsieniečių teisinės padėties, Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymą (Žin., 2000, Nr. 92-2848), Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymą (Žin., 1997, Nr. 50-1190) – perkelta beveik visa ES ACQUIS išorinių sienų apsaugos srityje.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba iki 2003 metų IV ketvirčio įgyvendins Kelionės dokumentų tyrimo, sistemos kūrimo ir plėtotės programą, kurioje numatyta kontrolės punktus aprūpinti įranga ir rengti personalą.

Dauguma Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, susijusių su užsieniečių atvykimo per valstybės sieną sąlygomis, reikalavimais vežėjams, vežantiems keleivius oro, sausumos ir jūros keliais, atitinka Šengeno ACQUIS reikalavimus. Nacionalinės teisės nuostatos bus visiškai suderintos iki 2003 metų I ketvirčio, parengus reikiamus Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimus ir papildymus.

Vykimo per Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos valstybės sieną sąlygos bus suderintos su Šengeno ACQUIS reikalavimais pakeitus Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos laikinąjį susitarimą dėl supaprastinto pasienio rajonų gyventojų vykimo per valstybės sieną.

Vykdydama 1998 m. gruodžio 3 d. Tarybos bendrus veiksmus (98/700/TVR) dėl FADO sistemos įgyvendinimo, Lietuva pasirengs dalyvauti FADO sistemoje, iki taps ES nare.

Vizų politika

Lietuvos Respublikos vykdoma vizų politika beveik atitinka ES ACQUIS reikalavimus. Vizos reikalavimai taikomi Tarybos reglamente (574/99) nurodytų valstybių piliečiams, išskyrus Bulgariją. Lietuva sieks visiškai suderinti vizų politiką su ACQUIS reikalavimais, iki įstos į ES. Lietuva mano, kad vizų politika Rusijos Federacijos Kaliningrado srities atžvilgiu reikalinga išskirtinio dėmesio.

Lietuvos Respublikos vizos forma patvirtinta vidaus reikalų ministro 1995 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 198. Galiojanti Lietuvos Respublikos vizos forma beveik atitinka ACQUIS reikalavimus.

Kova su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija, finansinių interesų apsauga

Pagrindiniai ACQUIS teisės aktai, reglamentuojantys finansinių interesų apsaugą, kovą su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija, yra: 1995 metų Europolo konvencija su jos papildomaisiais teisės aktais; 1995 metų Konvencija dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos; 1997 metų Europos Sąjungos konvencija dėl kovos su korupcija, susijusia su Europos Bendrijos ar Europos Sąjungos valstybių pareigūnais; 1997 metų Konvencija dėl kovos su užsienio valstybių pareigūnų kyšininkavimu tarptautiniuose verslo sandoriuose; 1990 metų Europos Tarybos konvencija dėl pinigų išplovimo ir nusikalstamu būdu įgytų pajamų paieškos, arešto bei konfiskavimo. Lietuvos Respublika vadovaujasi Tūkstantmečio programos ir veiksmų plano 1997-2000 metų nuostatomis, bendradarbiauja pagal Kovos su organizuotu nusikalstamumu paktą.

Lietuvos Respublika yra ratifikavusi 1990 metų Europos Tarybos konvenciją dėl pinigų išplovimo ir nusikalstamu būdu įgytų pajamų paieškos, arešto bei konfiskavimo. 1981 metų Europos Tarybos konvencija dėl asmenų apsaugos automatizuotai tvarkant asmens duomenis bus ratifikuota iki 2001 metų II ketvirčio. Iki 2003 metų IV ketvirčio bus ratifikuota 1999 metų Europos Tarybos baudžiamosios teisės kovos su korupcija konvencija.

Beveik visa Lietuvos Respublikos įstatymų bazė šioje srityje atitinka ES ACQUIS. Naujajame Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (Žin., 2000, Nr. 89-2741), kuris priimtas 2000 m. rugsėjo 26 d., įvesta baudžiamoji juridinių asmenų atsakomybė, valstybės tarnautojo sąvoka suderinta su ACQUIS Communautaire. 2000 m. gegužės 2 d. priimtas Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymas (Žin., 2000, Nr. 41-1162), kuriame apibrėžta korupcijos sąvoka.

Rengiama Nacionalinė kovos su korupcija strategija, kuri bus priimta iki 2001 metų IV ketvirčio.

Lietuvos Respublika yra įsipareigojusi pasirašyti 1997 m. gruodžio 1 d. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) konvenciją dėl kovos su užsienio valstybių pareigūnų kyšininkavimu tarptautiniuose verslo sandoriuose. Minėtoji konvencija bus pasirašyta, kai Lietuvos Respublika taps EBPO arba darbo grupės kyšininkavimo tarptautiniuose verslo sandoriuose problemoms spręsti nare. Minėtosios organizacijos arba darbo grupės nare Lietuvos Respublika numato tapti iki 2003 metų IV ketvirčio.

Kad Lietuvos Respublikos teisė organizuoto nusikalstamumo, sukčiavimo ir korupcijos srityje atitiktų ACQUIS reikalavimus, įsipareigojama iki 2003 metų IV ketvirčio priimti atitinkamus teisės aktus, reglamentuojančius pasirengimą narystei Europole, o iki 2001 metų III ketvirčio – Korupcijos prevencijos įstatymą.

Terorizmas

Acquis terorizmo srityje sudaro šie pagrindiniai ES teisės aktai: 1977 metų Europos konvencija dėl kovos su terorizmu, 1996 metų Bendri veiksmai siekiant įsteigti specializuotas direktorijas kovai su terorizmu ES valstybėse, 1993 metų Deklaracija dėl terorizmo finansavimo, 1995 metų Deklaracija dėl terorizmo (La Gomera Declaration), 1970 metų Hagos konvencija dėl kovos su neteisėtu orlaivio užgrobimu, 1993 metų Tokijo konvencija dėl nusikaltimų ir tam tikrų kitų veiksmų, padarytų orlaiviuose.

Lietuvos Respublika yra ratifikavusi 1970 metų Hagos konvenciją dėl kovos su neteisėtu orlaivio užgrobimu, 1977 metų Europos konvenciją dėl kovos su terorizmu, 1993 metų Tokijo konvenciją dėl nusikaltimų ir tam tikrų kitų veiksmų, padarytų orlaiviuose.

Lietuvos Respublikos įstatymai, reglamentuojantys kovą su terorizmu, atitinka ES ACQUIS. 1995 metų Deklaracijos dėl terorizmo (La Gomera Declaration) nuostatoms perkelti į Lietuvos Respublikos teisę rengiamas projektas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl Teroro aktų, asmens terorizavimo, turto sunaikinimo ar sužalojimo prevencijos ir kovos su jais 2003-2010 metų programos. Nutarimas bus priimtas iki 2003 metų II ketvirčio. Priimti tarpžinybiniai veiksmų orlaivio užgrobimo, sprogdinimo ir grasinimo susprogdinti atvejais planai.

Narkotikai

Narkotikų politikos srities ACQUIS sudaro šie pagrindiniai teisės aktai: 1961 metų Bendroji Jungtinių Tautų konvencija dėl narkotinių medžiagų kontrolės, 1971 metų Jungtinių Tautų konvencija dėl psichotropinių medžiagų kontrolės, 1988 metų Jungtinių Tautų konvencija dėl kovos su neteisėta narkotinių bei psichotropinių medžiagų apyvarta, 1995 metų Susitarimas dėl nelegalaus narkotikų gabenimo jūra, įgyvendinant 1988 metų Jungtinių Tautų konvencijos 17 straipsnį.

Lietuvos Respublikos vykdoma kovos su narkotikais politika atitinka ES reikalavimus. Lietuvos Respublika prisijungusi prie tarptautinių konvencijų, reglamentuojančių kovą su neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta, ir įgyvendina jų nuostatas. Vadovaujantis jomis, kuriama nacionalinė teisinė bazė, kuri atitinka ACQUIS reikalavimus. 2000 m. lapkričio 1 d. įsteigta Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimų tarnybos Narkotikų kontrolės valdyba.

Pagrindiniai įstatymai ir kiti teisės aktai, reglamentuojantys narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolę, yra: Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas, 1998 m. sausio 8 d. priimtas Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymas (Žin., 1998, Nr. 8-161), 1999 m. birželio 1 d. priimtas Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kontrolės įstatymas (Žin. 1999, Nr. 55-1764).

Įgyvendinama Nacionalinė narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 1999-2003 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 6 d. nutarimu Nr. 970 „Dėl Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 1999-2003 metų programos patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 76-2291).

Iki 2001 metų IV ketvirčio bus ratifikuotas 1995 metų Susitarimas dėl nelegalaus narkotikų gabenimo jūra, įgyvendinant 1988 metų Jungtinių Tautų konvencijos 17 straipsnį.

Duomenų apsauga

Duomenų apsaugos srities ACQUIS sudaro šie pagrindiniai teisės aktai: 1981 metų Europos Tarybos konvencija dėl asmenų apsaugos automatizuotai tvarkant asmens duomenis (ETS Nr. 108) bei 95/46/EB direktyva.

Nurodytoji konvencija bus ratifikuota 2001 metų I ketvirtį.

2000 m. liepos 17 d. priimtas Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymas (Žin., 2000, Nr. 64-1924). Informacijos įslaptinimas, saugojimas, naudojimas, išslaptinimas, apsaugos koordinavimas ir kontrolė reglamentuojami Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme (Žin., 1999, Nr. 105-3019). 2000 m. sausio 11 d. priimtas Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymas (Žin., 2000, Nr. 10-236), kuris nustato asmens teisę gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų ir šios teisės įgyvendinimo tvarką. Įstatymas reglamentuoja įstaigų pareigą informuoti apie savo veiklą. 2000 m. spalio 17 d. priimtas Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymas (Žin., 2000, Nr. 90-2777), kuriame įtvirtinta policijos pareiga asmens prašymu pateikti jos informacinėse sistemose turimus neslaptus duomenis apie šį asmenį ir draudimas asmenims teikti informaciją apie kitus asmenis.

Iki 2001 metų Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija bus reorganizuota į nepriklausomą duomenų apsaugos instituciją. Iki 2001 metų III ketvirčio bus praplėsta minėtosios institucijos kompetencija teisingumo ir vidaus reikalų srityse.

Policijos bendradarbiavimas

Policijos bendradarbiavimo srities ACQUIS sudaro šie pagrindiniai teisės aktai: 1985 metų Šengeno sutartis, 1990 metų Šengeno sutarties įgyvendinimo konvencija, 1995 metų Europolo konvencija, 1985 metų Europos konvencija dėl žiūrovų brutalaus elgesio per sporto varžybas ir ypač per futbolo rungtynes.

Dauguma Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatos dėl policijos bendradarbiavimo atitinka ES ACQUIS.

2000 m. balandžio 13 d. Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo 1985 metų Europos konvenciją dėl žiūrovų brutalaus elgesio per sporto varžybas ir ypač per futbolo rungtynes.

Kad visiškai suderintų teisės aktus policijos bendradarbiavimo klausimais su šios srities ACQUIS, Lietuvos Respublika sieks iki 2002 metų IV ketvirčio pasirašyti su Europolu bendradarbiavimo sutartį. Pasirašius sutartį su Europolu, į Europolo 16-ąjį ryšių karininkų biurą bus paskirtas ryšių karininkas, ir įsteigtas Europolo padalinys Lietuvoje. Iki 2004 m. sausio 1 d. Lietuva bus pasirengusi įsteigti Sirene biurą ir įdiegti nacionalinę Šengeno informacinę sistemą, taip pat plėsti policijos ryšių karininkų tinklą.

Teisinis bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose

Teisinio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose srities ACQUIS sudaro šie pagrindiniai teisės aktai: Europos konvencija dėl ekstradicijos (1957 metai) ir papildomieji jos protokolai (1975 metai ir 1978 metai), Europos konvencija dėl savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose (1959 metai) ir papildomasis jos protokolas (1978 metai), Europos konvencija dėl informacijos apie užsienio teisę (1968 metai), Europos konvencija dėl pinigų išplovimo, nusikalstamu būdu įgytų pajamų paieškos, arešto bei konfiskavimo (1990 metai), Europos konvencija dėl baudžiamojo proceso perdavimo (1972 metai), Europos konvencija dėl tarptautinio baudžiamųjų nuosprendžių pripažinimo (1970 metai), Europos konvencija dėl kovos su terorizmu (1977 metai), Europos nuteistųjų asmenų perdavimo konvencija (1983 metai) ir protokolas, taip pat Europos baudžiamosios teisės konvencija dėl korupcijos (1999 metai).

Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai, reglamentuojantys tarptautinį teisinį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, suderinti su dauguma ACQUIS sudarančių daugiašalių tarptautinių susitarimų, reglamentuojančių teisinį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, nuostatų. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 straipsnis numato, kad Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuotos tarptautinės sutartys yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis. Lietuvos Respublika yra ratifikavusi:

1957 m. gruodžio 13 d. Europos konvenciją dėl ekstradicijos, 1975 m. spalio 15 d. Europos konvencijos dėl ekstradicijos papildomą protokolą ir 1978 m. kovo 17 d. Europos konvencijos dėl ekstradicijos antrąjį papildomą protokolą (1995 m. balandžio 4 d. Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl 1957 m. gruodžio 13 d. Europos konvencijos dėl ekstradicijos, 1975 m. spalio 15 d. Europos konvencijos dėl ekstradicijos papildomo protokolo ir 1978 m. kovo 17 d. Europos konvencijos dėl ekstradicijos antrojo papildomo protokolo ratifikavimo“ (Žin., 1995, Nr. 34-819);

1959 m. balandžio 20 d. Europos konvenciją dėl savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose ir 1978 m. kovo 17 d. Europos konvencijos dėl savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose papildomą protokolą (Lietuvos Respublikos Seimo 1995 m. balandžio 4 d. nutarimas Nr. I-838 „Dėl 1959 m. balandžio 20 d. Europos konvencijos dėl savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose ir 1978 m. kovo 17 d. Europos konvencijos dėl savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose papildomo protokolo ratifikavimo“ (Žin., 1995, Nr. 33-762);

1968 m. birželio 7 d. Europos konvenciją dėl informacijos apie užsienio teisę (1996 m. vasario 6 d. Lietuvos Respublikos Europos konvencijos dėl informacijos apie užsienio teisę ratifikavimo įstatymas (Žin., 1996, Nr. 16-414);

Europos 1990 metų konvenciją dėl pinigų išplovimo ir nusikalstamu būdu įgytų pajamų paieškos, arešto bei konfiskavimo (1994 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Europos 1990 metų konvencijos dėl pinigų išplovimo ir nusikalstamu būdu įgytų pajamų paieškos, arešto bei konfiskavimo ratifikavimo“ (Žin., 1995, Nr. 12-263);

1972 metų Europos konvenciją dėl baudžiamojo proceso perdavimo (1997 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl 1972 metų Europos konvencijos dėl baudžiamojo proceso perdavimo ratifikavimo“ (Žin., 1998, Nr. 10-238);

1970 metų Europos konvenciją dėl tarptautinio baudžiamųjų nuosprendžių pripažinimo (1997 m. spalio 16 d. Lietuvos Respublikos 1970 metų Europos konvencijos dėl tarptautinio baudžiamųjų nuosprendžių pripažinimo ratifikavimo įstatymas (Žin., 1997, Nr. 101-2547);

1977 m. Europos konvenciją dėl kovos su terorizmu (1997 m. sausio 14 d. Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl 1977 metų Europos konvencijos dėl kovos su terorizmu ratifikavimo“ (Žin., 1997, Nr. 7-116);

1983 metų Europos nuteistųjų asmenų perdavimo konvenciją (1995 m. gegužės 9 d. Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl 1983 metų Europos nuteistųjų asmenų perdavimo konvencijos ratifikavimo“ (Žin., 1995, Nr. 42-1022); 1997 metų papildomą šios konvencijos protokolą numatoma ratifikuoti iki 2001 metų II ketvirčio.

Lietuvos Respublika yra pasirašiusi 1999 metų Baudžiamosios teisės konvenciją prieš korupciją, kurią numatoma ratifikuoti iki 2003 metų IV ketvirčio.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse įtvirtintos teisės normos, reglamentuojančios teisinį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose – Lietuvos teismų, prokuratūros, parengtinio tardymo ir kvotos organų susižinojimo su atitinkamomis užsienio valstybių įstaigomis tvarka, užsienio valstybių institucijų pavedimų vykdymas, reikalavimų užsienio valstybėms išduoti asmenį pateikimas bei asmenų išdavimo iš Lietuvos tvarka.

Teisinį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose Lietuva Respublika grindžia ratifikuotų Europos Tarybos rėmuose sudarytų konvencijų, reglamentuojančių teisinį bendradarbiavimą, nuostatomis, aktyviu dalyvavimu Europos Tarybos Europos nusikalstamumo problemų komiteto (CD-PC) ir Europos baudžiamųjų konvencijų veikimo ekspertų komiteto (PC-OC) veikloje, taip pat dvišalėmis teisinės pagalbos sutartimis (sutartys, numatančios teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose teikimą, sudarytos su JAV, Uzbekistanu, Kazachstanu, Ukraina, Moldova, Lenkija, Baltarusija ir Rusija; baigiama rengti – su Kinija).

Siekdama suderinti teisinį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose su ACQUIS, Lietuvos Respublika įsipareigoja pakeisti teisės aktus, numatančius galimybę išduoti savo valstybės piliečius, supaprastintą ekstradicijos procedūrą, tiesioginį teisminių dokumentų įteikimą. Šie teisės aktai bus pakeisti iki 2002 metų III ketvirčio, kai bus tvirtinamas naujasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas. Šio kodekso projektas derinamas su 2000 metų Europos Sąjungos konvencija dėl tarpusavio pagalbos baudžiamosiose bylose, 1995 metų Konvencija dėl supaprastintos ekstradicijos tarp Europos Sąjungos valstybių, 1996 metų Konvencija dėl ekstradicijos tarp Europos Sąjungos valstybių. Projekte įtvirtinta tiesioginio teismų bendradarbiavimo galimybė, bendrų tyrimo grupių sudarymas (dalyvaujant užsienio valstybių pareigūnams), Lietuvos Respublikos piliečių išdavimas užsienio valstybei, supaprastinta asmenų išdavimo iš Lietuvos Respublikos tvarka. Konvencijos, reglamentuojančios teisinį ES valstybių bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose (ES konvencija dėl ekstradicijos, konvencija dėl tarpusavio pagalbos baudžiamosiose bylose, taip pat Šengeno susitarimo įgyvendinimo konvencija), bus ratifikuotos Lietuvai tapus ES nare.

Teisinis bendradarbiavimas civilinėse bylose

Teisinio bendradarbiavimo civilinėse bylose srities ACQUIS sudaro šie pagrindiniai teisės aktai: 1961 metų Konvencija dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo, 1980 metų Konvencija dėl tarptautinės teisės kreiptis į teismą, 1965 metų Konvencija dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse ir komercinėse bylose įteikimo užsienyje, 1970 metų Konvencija dėl įrodymų civilinėse ir komercinėse bylose paėmimo užsienyje, 1980 metų Romos konvencija dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės, 1988 metų Lugano konvencija dėl jurisdikcijos ir sprendimų vykdymo civilinėse ir komercinėse bylose, 2000 metų Tarybos reglamentas dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo, 2000 metų Tarybos reglamentas dėl jurisdikcijos ir sprendimų santuokos bylose ir bylose dėl abiejų sutuoktinių tėvų pareigų vaikams pripažinimo ir vykdymo.

Lietuvos Respublikoje teisinis bendradarbiavimas civilinėse bylose vyksta remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksu, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (Žin., 2000, Nr. 74), dvišalėmis ir daugiašalėmis tarptautinėmis sutartimis.

Lietuvos Respublika, siekdama suderinti teisinę bazę su teisinio bendradarbiavimo civilinėse bylose srities ACQUIS, ratifikavo šias konvencijas, sudarytas pagal Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijos nuostatas: 1961 metų Konvenciją dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo, 1980 metų Konvenciją dėl tarptautinės teisės kreiptis į teismą, 1965 metų Konvenciją dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse ir komercinėse bylose įteikimo užsienyje, 1970 metų Konvenciją dėl įrodymų civilinėse ir komercinėse bylose paėmimo užsienyje, 1993 metų Konvenciją dėl vaikų apsaugos ir bendradarbiavimo tarptautinio įvaikinimo srityje.

2000 m. liepos 17 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, kurio nuostatos derintos su ACQUIS; 1980 metų Romos konvencija dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės, 1961 metų Hagos konvencija dėl valdžios institucijų teisių ir taikytinos teisės nepilnamečių teisių gynimo srityje, 1973 metų Hagos konvencija dėl išlaikymo prievolėms taikytinos teisės ir 1971 metų Hagos konvencija dėl eismo įvykiams taikytinos teisės bus ratifikuotos iki 2001 metų IV ketvirčio.

Rengiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso projektas (kodeksą numatoma priimti iki 2001 metų IV ketvirčio). Projektas derinamas su 1988 metų Lugano konvencija dėl jurisdikcijos ir sprendimų vykdymo civilinėse ir komercinėse bylose, 2000 metų Tarybos reglamentu dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo, 2000 metų Tarybos reglamentu dėl jurisdikcijos ir sprendimų santuokos bylose ir bylose dėl abiejų sutuoktinių tėvų pareigų vaikams pripažinimo ir vykdymo.

Lietuvos Respublika įsipareigoja ratifikuoti šias Hagos tarptautinės privatinės teisės konvencijas:

1961 metų Hagos konvenciją dėl valdžios institucijų teisių ir taikytinos teisės nepilnamečių teisių gynimo srityje – 2001 metų III ketvirtį;

1980 metų Konvenciją dėl tarptautinio vaikų pagrobimo civilinių aspektų – 2001 metų IV ketvirtį;

1973 metų Konvenciją dėl sprendimų, susijusių su alimentinėmis pareigomis, pripažinimo ir vykdymo – 2002 metų III ketvirtį;

1954 metų Konvenciją dėl civilinio proceso – 2002 metų IV ketvirtį.

Be to, 2002 metų IV ketvirtį numatoma ratifikuoti 1980 metų Europos konvenciją dėl sprendimų, susijusių su vaikų globa, pripažinimo ir vykdymo ir vaikų globos atkūrimo.

Muitinių bendradarbiavimas

Lietuvos Respublika į savo teisę perkėlusi didžiąją dalį muitinių bendradarbiavimo srities ACQUIS, kurį sudaro 1997 m. gruodžio 18 d. Konvencija dėl muitinių administracijų savitarpio pagalbos ir bendradarbiavimo, 1995 m. birželio 26 d. Konvencija dėl informacinių technologijų naudojimo muitinės srityje, Tarybos 1997 m. kovo 13 d. reglamentas dėl valstybių narių valdžios institucijų tarpusavio pagalbos ir valstybių narių bei Komisijos bendradarbiavimo siekiant užtikrinti tinkamą muitinės ir žemės ūkio įstatymų taikymą (515/97/EB), Tarybos 1996 m. lapkričio 26 d. sprendimas dėl peržiūrėto būsimų jungtinių muitinės kontrolės operacijų organizavimo (106C7/6).

1997 m. sausio 6 d. pasirašytas Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Mokesčių policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir Muitinės departamento prie Finansų ministerijos bendradarbiavimo susitarimas, 1998 m. sausio 8 d. – Muitinės departamento prie Finansų ministerijos ir Vidaus reikalų ministerijos sutartis. Sudarytos tarptautinės bendro darbo atliekant tikrinimą pasienyje sutartys su Lenkija ir Latvija. 2000 m. lapkričio 29 d. pasirašytas protokolas, numatantis Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir Muitinės departamento prie Finansų ministerijos bendradarbiavimą.

Muitinės duomenų bazėje esančios informacijos tvarkymą, naudojimą bei teikimą reglamentuoja Muitinės departamento prie Finansų ministerijos direktoriaus 1999 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 263 (Žin., 1999, Nr. 86-2578) patvirtinta Muitinės informacijos tvarkymo, naudojimo bei teikimo tvarka.

Tarybos 1997 m. kovo 13 d. reglamento dėl valstybių narių valdžios institucijų tarpusavio pagalbos ir valstybių narių bei Komisijos bendradarbiavimo siekiant užtikrinti tinkamą muitinės ir žemės ūkio įstatymų taikymą (515/97/EB) nuostatos į nacionalinę teisę bus perkeltos iki 2003 metų III ketvirčio Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu. Iki 2001 metų II ketvirčio bus priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai dėl Pasienio kontrolės punktų plėtros strateginio plano ir Pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių patvirtinimo.

Muitinio bendradarbiavimo nuostatos pateiktos ir Lietuvos Respublikos derybinėje pozicijoje „Muitų sąjunga“ (25 derybinis skyrius).

III. GEBĖJIMAI ĮGYVENDINTI ACQUIS

Vidaus reikalų ministerija – pagrindinė institucija, formuojanti migracijos ir prieglobsčio politiką. Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atsakingas už migracijos ir prieglobsčio politikos įgyvendinimą.

Vidaus reikalų ministerijai kartu su Užsienio reikalų ministerija pavesta formuoti ir įgyvendinti vizų politiką.

Už teisės aktų užsieniečių atvykimo į Lietuvos Respubliką, buvimo joje, vykimo per valstybės teritoriją bei išvykimo klausimais įgyvendinimą atsako Migracijos tarnyba, Valstybės sienos apsaugos tarnyba ir Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos.

Už prieglobsčio teisės aktų įgyvendinimą atsakingas ir Vilniaus apygardos administracinis teismas, kuriam pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl pabėgėlio statuso“ pavesta vykdyti apeliacinės institucijos prieglobsčio procedūroje funkcijas.

Už valstybės sienos apsaugos srities ACQUIS įgyvendinimą atsako Valstybės sienos apsaugos tarnyba.

Su organizuotu nusikalstamumu pagal nustatytąją kompetenciją kovoja šios institucijos: Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnyba ir jos padaliniai apskrityse, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos tyrimo skyrius. Pagrindinė institucija, kovojanti su korupcija, yra Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, atskaitinga Respublikos Prezidentui ir Lietuvos Respublikos Seimui.

Korupcijos atvejus, susijusius su organizuotu nusikalstamumu, pagal kompetenciją tiria Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnyba.

Pagrindinė institucija, atsakinga už kovą su terorizmu Lietuvos Respublikoje, yra Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas. Kovai su teroristiniais veiksmais Policijos departamente prie Vidaus reikalų ministerijos buvo įsteigta Greitojo reagavimo rinktinė „Aras“, kurios funkcijos – išlaisvinti įkaitus, padaryti sprogmenis nekenksmingus, sulaikyti organizuotų nusikalstamų grupuočių narius.

Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnyba turi apibrėžtas kovos su terorizmu funkcijas -teroro aktų, kurie gali būti susiję su organizuotu nusikalstamumu, tyrimas ir kovos su jais operacijų planavimas.

Atsakingos institucijos, kovojančios su neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta, yra Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra.

Už tarptautinį policijos bendradarbiavimą atsako Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos. Šiuo metu minėtąjį bendradarbiavimą vykdo dvi tarnybos – Tarptautinio bendradarbiavimo tarnyba ir Interpolo Lietuvos nacionalinis biuras.

Teisinis bendradarbiavimas civilinėse bylose vyksta per Teisingumo ministeriją.

Teisinės pagalbos prašymai civilinėse bylose pateikiami Teisingumo ministerijai, kuri juos perduoda kompetentingam teismui.

Teismai vykdo Teisingumo ministerijos pateiktus teisinės pagalbos prašymus.

Centrinė įstaiga, vykdanti 1993 metų Hagos konvencijoje dėl vaikų apsaugos ir bendradarbiavimo tarptautinio įvaikinimo srityje nustatytas funkcijas, yra Vaikų teisių apsaugos tarnyba ir Įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Už teisinį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose atsakinga Teisingumo ministerija ir Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra.

Pagrindinė institucija, atsakinga už muitinių bendradarbiavimą, yra Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos, atitinkamas funkcijas atlieka ir teritorinės muitinės su pasienio ir vidaus muitinės postais.

1998 m. rugsėjo 15 d. įkurta Teisingumo ir vidaus reikalų komisija, kuri formuoja teisingumo ir vidaus reikalų politiką ir koordinuoja šios srities Lietuvos įsipareigojimų ES vykdymą. Minėtosios komisijos koordinacinę tarybą sudaro Vidaus reikalų ministerijos, Teisingumo ministerijos, Užsienio reikalų ministerijos ir Europos komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovai.

Su PHARE pagalba 2000 m. rugsėjo 26 d. baigta rengti Nacionalinė Lietuvos strategija teisingumo ir vidaus reikalų srityje, kurioje apibendrinti institucijų koordinavimo vaidmens ir administracinių gebėjimų stiprinimo planai, aptariamas efektyvesnis finansinių išteklių naudojimas, taip pat pateiktos visiško teisės suderinimo su ACQUIS priemonės.

Nuo 1998 metų Lietuva dalyvauja Baltijos jūros valstybių tarybos ministrų pirmininkų asmeninių įgaliotinių darbo grupės organizuoto nusikalstamumo problemoms nagrinėti veikloje.

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2000 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1487

LIETUVOS RESPUBLIKOS DERYBINĖ POZICIJA

„FINANSŲ KONTROLĖ“

(28 DERYBINIS SKYRIUS)

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

2004 m. sausio 1 d. laikoma data, nuo kurios Lietuvos Respublika turi būti pasirengusi prisiimti narystės Europos Sąjungoje (toliau vadinama – ES) įsipareigojimus.

Lietuvos Respublika pritaria visam ACQUIS finansų kontrolės srityje.

Lietuvos Respublika bus pasirengusi įgyvendinti finansų kontrolės ACQUIS reikalavimus nuo įstojimo į ES dienos.

Lietuvos Respublika neprašo pereinamųjų laikotarpių ar išimčių šiame derybiniame skyriuje.

II. PAGRINDIMAS

1. Įvadas

Lietuvos Respublika, įgyvendindama ES finansų kontrolės principus, siekia užtikrinti, kad:

funkcionuotų teisinė bazė finansų kontrolės srityje;

būtų reikiamos valdymo kontrolės sistemos ir procedūros (apskaitos ir ataskaitų teikimo standartai (nuostatai), apskaitos sistemos, apibrėžta audito seka, išankstinė kontrolė (ex-ante), viešųjų pirkimų kontrolė, valstybės pajamų kontrolė);

veiktų vidaus audito sistema, auditas būtų nepriklausomas, būtų patvirtinti audito veiklą reglamentuojantys teisės aktai, vadovaujamasi tarptautiniu mastu pripažintais vidaus audito standartais;

veiktų sistema, užkertanti kelią pažeidimams ir įgalinanti imtis veiksmų prieš juos, taip pat išieškoti bet kokius tokių pažeidimų ar aplaidumo sąlygotus nuostolius.

Kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo subjektai gebėtų efektyviai taikyti ACQUIS principus ir nuostatas, būtina kurti ir stiprinti institucines sąlygas ir tobulinti atsakingo personalo administracinius gebėjimus taikyti finansų kontrolės ACQUIS.

Lietuvos Respublikos teisinė bazė finansų kontrolės srityje sudaro sąlygas efektyviai įgyvendinti valdymo, vidaus ir išorės, išankstinę ir vėlesnę (ex-post) kontrolę, ES finansinės paramos kontrolės principus.

2. Viešoji vidaus finansų kontrolė

2.1. Teisinė bazė

1994 m. gruodžio 20 d. priimtas Lietuvos Respublikos valstybės iždo įstatymas (Žin., 1994, Nr. 100-2001; 1999, Nr. 33-945), kuris nustato Lietuvos Respublikos valstybės iždo turinį, valstybės iždo sąskaitos atidarymo, įmokų į valstybės iždo sąskaitą ir išmokų iš jos atlikimo tvarką, valstybės iždo bendrosios sistemos paskirtį, valdymą, funkcijas bei jų įgyvendinimą, valstybės pinigų fondų steigimą ir steigėjų bei valdytojų pareigas ir atsakomybę, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų pervedimo į valstybės pinigų fondus tvarką.

1990 m. liepos 30 d. priimtas Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymas (Žin., 1990, Nr. 24-596; 2000, Nr. 61-1826), kuris nustato Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų turinį, šių biudžetų pajamų sudarymo ir asignavimų naudojimo teisinius pagrindus, taip pat biudžetų rengimo, tvirtinimo, vykdymo, vertinimo ir kontrolės pagrindines nuostatas, procedūras, asignavimų valdytojų pareigas, teises ir atsakomybę.

1995 m. gruodžio 5 d. priimtas Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymas (Žin., 1995, Nr. 104-2322), kuris nustato, kad biudžetinių įstaigų asignavimų valdytojai organizuoja socialinių ekonominių programų finansavimą ir tvirtina jų išlaidų apmokėjimo įkainius, normas bei sąlygas; taip pat jie turi prižiūrėti apskaitos tvarkymą, kontroliuoti įsiskolinimus, imtis visų priemonių jiems išvengti ir analizuoti pavaldžių įstaigų apyskaitas.

1992 m. birželio 18 d. priimtas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymas (Žin., 1992, Nr. 20-588), kuris nustato finansinės apskaitos ir atskaitomybės pagrindines nuostatas.

1994 m. liepos 7 d. priimtas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2000, Nr. 91-2832), kuris nustato bendrą savivaldos institucijų sudarymo ir veiklos tvarką, taip pat savivaldybės tarybos, valdybos, mero ir kontrolieriaus kompetenciją.

2.2. Išankstinė kontrolė

Išankstinės kontrolės principai apibrėžti Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatyme ir finansų ministro 2000 m. liepos 21 d. įsakyme Nr. 195 „Dėl biudžetinių įstaigų finansavimo iš valstybės biudžeto taikant tiesioginį apmokėjimą tiekėjams“ (Žin., 2000, Nr. 65-1976). Iki 2002 metų metodikas numatoma papildyti kaupiamosios apskaitos principais.

Pagal Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymą Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto vykdymą organizuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Kasos operacijų vykdymą organizuoja Finansų ministerija per Lietuvos kredito įstaigas. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto vidaus kontrolė vykdoma per kompiuterizuotą Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, apskaitos ir mokėjimų sistemą, jungiančią biudžetines įstaigas, Finansų ministeriją, kitas ministerijas ir institucijas. Čia visi mokėjimai skirstomi pagal funkcinę ir ekonominę klasifikacijas. Ši sistema pagerina grynų pinigų valdymą, nes kasdien gaunami duomenys apie pajamas ir išlaidas, daromos išlaidos, kiekvienas mokėjimas priskiriamas konkrečiai funkcinei ir ekonominei klasifikacijai ir programai. Mokėjimus atlieka Finansų ministerijos Iždo departamentas. Šios sistemos vykdoma tvirta finansinė kontrolė užtikrina, kad nė viena biudžetinė įstaiga negalėtų išleisti pinigų daugiau nei nustatytieji patvirtinto biudžeto limitai.

Patvirtintas Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas siunčiamas ministerijoms ar kitoms institucijoms, kuriose jis detalizuojamas pagal ketvirčius ir nesutrumpintas ekonominę bei funkcinę klasifikacijas, nustatomi patvirtintojo biudžeto limitai (kontrolinė sąmata) kiekvienai biudžetinei įstaigai. Kontrolinė sąmata pateikiama valstybės iždui ir biudžetinėms įstaigoms. Patvirtinto atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto pakeitimus gali daryti tik Finansų ministerija, gavusi Lietuvos Respublikos Seimo pritarimą. Ministerijos ir kitos institucijos, neviršydamos limitų, gali tik keisti sąmatas tarp klasifikacijų savo pavaldžioms biudžetinėms įstaigoms.

Biudžetinės įstaigos teikia mokėjimo paraiškas ministerijoms ir kitoms institucijoms, kuriose prieš paraiškų išsiuntimą į valstybės iždą atliekama sąmatos kontrolė, norint įsitikinti, kad atsižvelgta į visus sąmatos pakeitimus pateikiant paraiškas valstybės iždui. Valstybės iždas atlieka tokią pačią sąmatos kontrolę ir gali atmesti kiekvieną mokėjimo paraišką, jeigu sąmata neatitinka nustatytųjų reikalavimų.

Be sąmatos kontrolės, kiekvienam mokėjimui Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, apskaitos ir mokėjimų sistemoje atliekamos griežtos tvirtinimo procedūros skirtingais biudžetinės įstaigos vidaus kontrolės lygiais.

2.3. Vėlesnė kontrolė

Vėlesnės kontrolės principai apibrėžti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 7 d. nutarime Nr. 127 „Dėl valstybės įmonių ir įstaigų vidaus audito“ (Žin., 2000, Nr. 13-323), kuriuo patvirtinti Valstybės įmonės ar įstaigos vidaus audito tarnybos nuostatai, kuriuose reglamentuojami tarnybos tikslai, funkcijos, teisės, atsakomybė ir tarnybos darbo organizavimas, taip pat vidaus audito tarnybų steigimas. Pagal šį nutarimą diegiama viena biudžetinių įstaigų vidaus audito atlikimo metodika, organizuojamas sistemingas mokymas atsakingų darbuotojų kvalifikacijai kelti.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. spalio 18 d. nutarimu Nr. 1247 „Dėl Valstybinio sektoriaus vidaus kontrolės ir vidaus audito sistemos sukūrimo programos patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 89-2764) patvirtinta Valstybinio sektoriaus vidaus kontrolės ir vidaus audito sistemos sukūrimo programa, kurioje, be kitų priemonių, numatyta iki 2001 m. liepos 1 d. parengti valstybės įmonių ir įstaigų vidaus audito standartus, atitinkančius tarptautinius vidaus audito standartus.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 127 patvirtinti Valstybės įmonės ar įstaigos vidaus audito tarnybos nuostatai nustato vidaus audito tvarką, kuri taikoma valstybės įmonių ir įstaigų vidaus audito tarnyboms, visiems projektams ir programoms, finansuojamiems ES lėšomis.

Vidaus audito tarnyba atsiskaito savo įmonės ar įstaigos vadovui ir pateikia audito ataskaitą Finansų ministerijai, apie tai informavusi savo įstaigos ar įmonės vadovą. Prireikus vidaus audito tarnyba savo veiklos klausimais turi teisę kreiptis ir į Finansų ministeriją.

Valstybinio sektoriaus vidaus kontrolės ir vidaus audito sistemos sukūrimo programos įgyvendinimą turi prižiūrėti ir koordinuoti nuolatinė tarpžinybinė komisija, kurią įsteigti numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. spalio 18 d. nutarime Nr. 1247. Finansų ministerija atsako už vidaus audito sistemos funkcionavimą – nacionalinių vidaus audito standartų, atitinkančių tarptautinius vidaus audito standartus, parengimą, vienodą jų taikymą ir metodinį vadovavimą vidaus audito atlikimui valstybės įmonėse ir įstaigose.

2.4. Finansų kontrolė vietos savivaldoje

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme nustatyta, kad savivaldybės kontrolierius yra savivaldybės kontrolės institucija, tiesiogiai kontroliuojanti savivaldybės biudžeto naudojimą ir atliekanti vidaus audito funkcijas savivaldybėje. Savivaldybės kontrolierius prižiūri, ar teisėtai, tikslingai ir efektyviai naudojamos savivaldybės biudžeto lėšos, kitas savivaldybės turtas ir savivaldybei perduotas valstybės turtas. Be kitų nustatytų funkcijų, jis ne rečiau kaip 2 kartus per metus pateikia Finansų ministerijai informaciją apie ES struktūrinių fondų ir kitų lėšų, skiriamų iš ES, naudojimą savivaldybėje.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 7 d. nutarime Nr. 127 savivaldybių institucijoms rekomenduojama savivaldybės įmonėse ir biudžetinėse įstaigose, kurių steigėjas yra savivaldybės taryba, įsteigti vidaus audito tarnybas. Tai gali būti daroma vadovaujantis šiuo nutarimu patvirtintais Valstybės įmonės ar įstaigos vidaus audito tarnybos nuostatais.

3. Išorės kontrolė

Išorės kontrolę reglamentuoja 1995 m. gegužės 30 d. priimtas Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymas (Žin., 1995, Nr. 51-1243), pagal kurį Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė yra Lietuvos Respublikos Seimui atskaitinga aukščiausioji ekonominės finansinės kontrolės valstybės institucija.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymu, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė, atlikdama savo funkcijas, kontroliuoja: Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto vykdymą, valstybės programų, finansuojamų iš biudžeto, įgyvendinimą; Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos, Lietuvos Respublikos Seimui atskaitingų įstaigų, Lietuvos Respublikos Seimą aptarnaujančių padalinių ūkinę ir finansinę veiklą; Respublikos Prezidento kanceliarijos ir Respublikos Prezidentą aptarnaujančių padalinių ūkinę ir finansinę veiklą; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ūkinę ir finansinę veiklą; ar teisėtai valdomas ir naudojamas valstybės turtas Lietuvos banke; teismų, teismų antstolių kontorų, prokuratūrų ir policijos ūkinę bei finansinę veiklą; Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos, ministerijų, Vyriausybės įstaigų ir kitų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto finansuojamų įstaigų ūkinę ir finansinę veiklą; kitose valstybėse veikiančių Lietuvos Respublikos valstybinių įstaigų ūkinę ir finansinę veiklą; valstybės įmonių veiklą; visų rūšių įmonių, įstaigų ir organizacijų, kuriose valstybė turi ne mažiau kaip pusę balsų suteikiančių akcijų, veiklą; visų rūšių įmonėse valstybei priklausančių akcijų atstovavimą; valstybės turto privatizavimo ir valstybei priklausančių akcijų pardavimo ar kitokio perdavimo teisėtumą visų rūšių įmonėse, įstaigose ir organizacijose; Lietuvos Respublikos žemės fondo ir kitų gamtos išteklių naudojimo teisėtumą ir apskaitą, taip pat valstybės žemės vertės nustatymą; ar pagal paskirtį ir efektyviai įmonėse, įstaigose ir organizacijose naudojamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto gautos paskolos bei kitos valstybės subsidijos, ūkinę ir finansinę būklę tų ūkio subjektų, kurių paskolų ar sutartinių įsipareigojimų įvykdymo garantas yra valstybė; ar savivaldybės, religinės, visuomeninės organizacijos pagal paskirtį ir efektyviai naudoja iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto gautas lėšas; valstybės vardu gaunamų, taip pat imamų su valstybės garantija paskolų gavimą, paskirstymą, naudojimą ir grąžinimą komerciniuose bankuose bei visų rūšių įmonėse, įstaigose ir organizacijose; valstybinių fondų ir rezervų formavimą bei naudojimą; prireikus savivaldybių biudžetų vykdymą, savivaldybių įstaigų bei įmonių ūkinę ir finansinę veiklą. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė atlieka kvotą, kai yra tiriami jos kompetencijai priskirti nusikaltimai. Taigi Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė tikrina visas valstybines įstaigas ir organizacijas.

Pagal 1994 m. vasario 17 d. priimtą Lietuvos Respublikos Seimo statutą (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97) valstybės kontrolierius teikia savo išvadą dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto projekto.

2000 m. balandžio 11 d. įstatymu (Žin., 2000, Nr. 34-957) Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymo 10 straipsnis papildytas nuostata, kad Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė, atlikdama savo funkcijas, kontroliuoja iš ES fondų gaunamų lėšų naudojimą valstybės institucijose bei įstaigose ir prireikus atlieka išorės auditą. Taigi Lietuvos Respublikoje valstybės sektoriaus išorės auditas apima visas lėšas, už kurias atsakinga valstybė.

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės institucinė padėtis atitinka pagrindines nepriklausomumo sąlygas, išdėstytas Tarptautinės aukščiausiųjų kontrolės institucijų organizacijos (INTOSAI) Limos deklaracijoje.

Atsižvelgiant į išorės auditui keliamus ES reikalavimus, tarptautinių audito standartų taikymą ir ES valstybių aukščiausiųjų audito institucijų patirtį, šiuo metu rengiami nauji teisės aktai, reguliuosiantys Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės veiklą. Šiuos teisės aktus numatoma priimti iki 2003 metų. Jie apims visus audito tipus, patobulins bendravimą su Lietuvos Respublikos Seimu, užtikrinantį Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės veiklos tęstinumą. Jais vadovaujantis bus sukurtas šiuolaikinis valstybinio sektoriaus auditas, reorganizuota Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė – sukurta sklandesnė ir lankstesnė išteklių valdymo struktūra, taip pat parengti ir įvykdyti personalo profesionalumo kėlimo planai, pakeistos įdarbinimo procedūros ir personalo vadybos politika.

Pagal Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės pareigūnų atliekamų tikrinimų dokumentavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos valstybės kontrolieriaus 2000 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 16, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės pareigūnai vertina aplinką, kurioje veikia tikrinamasis objektas, taip pat vidaus kontrolės būklę. Be to, pagal šias taisykles vertindama savivaldybių biudžetų darbą, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė įvertina savivaldybių kontrolieriaus tarnybų darbą.

4. ES nuosavų išteklių kontrolė

Mokesčius Lietuvos Respublikoje administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos. Pridėtinės vertės mokestį taip pat administruoja Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos, kuris, be kita ko, atsakingas už muitų administravimą. Mokestį už valstybinius gamtos išteklius, naftos ir dujų mokesčius ir mokestį už aplinkos teršimą kartu su Valstybine mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos administruoja Aplinkos ministerija.

1995 m. birželio 28 d. priimtame Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (Žin., 1995, Nr. 61-1525) išdėstytos pagrindinės nuostatos, kuriomis reikia vadovautis vykdant Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymus, mokesčių inspekcijos ir mokesčių mokėtojų teises ir pareigas, mokesčių mokėjimo ir surinkimo procedūras. Institucijos, atsakingos už mokesčių administravimą, yra atsakingos ir už mokesčių mokėtojų įsiskolinimų kontrolę.

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolierius pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 134 straipsnį teikia Lietuvos Respublikos Seimui išvadą apie metinę biudžeto įvykdymo apyskaitą. Į išvadą, be kita ko, įtraukiama išsami Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto pajamų analizė.

5. ES lėšų kontrolė

Esama Lietuvos Respublikoje finansų kontrolės teisinė bazė sudaro sąlygas užtikrinti Bendrijos finansinių interesų saugumą. Praktinis patyrimas įgaunamas įgyvendinant stojimo paramos iniciatyvas – PHARE, ISPA ir SAPARD.

ES struktūrinės paramos lėšos valdomos (taip pat ir vykdoma išankstinė kontrolė) per Europos Bendrijų pagalbos programų įgyvendinimo Lietuvos Respublikoje nacionalinį fondą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 498 „Dėl Europos Bendrijų pagalbos programų įgyvendinimo Lietuvos Respublikoje nacionalinio fondo įsteigimo Finansų ministerijoje“ (Žin., 1999, Nr. 39-1233). Šis fondas įsteigtas Finansų ministerijos Iždo departamente finansų ministro 1999 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 118. ES PHARE lėšos gaunamos, apskaitomos, perskirstomos, pervedamos, kontroliuojamos ir už jas atsiskaitoma, kaip numatyta 1998 m. gruodžio 10 d. Supratimo memorandume dėl Nacionalinio fondo steigimo ir Pagrindinėje sutartyje. Atitinkami susitarimai su ES dėl ISPA ir SAPARD lėšų naudojimo bus pasirašyti iki 2000 metų pabaigos.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 7 d. nutarimą Nr. 127 vidaus audito tarnybos tikrina ir vertina valstybės įmonių ir įstaigų lėšų, gautų iš ES institucijų ar specialiųjų fondų, administravimą, atlieka ES lėšomis finansuojamų programų ir projektų įgyvendinimo auditą.

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė, atlikdama savo funkcijas, kontroliuoja iš ES fondų gaunamų lėšų naudojimą valstybės institucijose ir įstaigose, o prireikus atlieka jų auditą.

6. Sistemos, užkertančios kelią pažeidimams ir įgalinančios imtis veiksmų prieš juos, taip pat išieškoti bet kokius tokių pažeidimų ar aplaidumo sąlygotus nuostolius, kova su piktnaudžiavimu ir korupcija

Pagal Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymą Lietuvos Respublikos valstybės kontrolierius, jo pavaduotojai ir kontrolės skyrių viršininkai, vykdydami savo funkcijas, turi teisę nurodyti tikrinamų valstybės ir savivaldybių institucijų bei ūkio subjektų vadovams jų veiklos trūkumus, juos perspėti ir įpareigoti pašalinti nustatytus pažeidimus; teikti tikrinamų valstybės ir savivaldybių institucijų bei ūkio subjektų vadovams pasiūlymus, kad būtų panaikinti jų sprendimai, pažeidžiantys teisėtus kitų valstybės ir savivaldybių institucijų bei ūkio subjektų interesus, sustabdyti aiškiai neteisėtus tikrinamų valstybės institucijų bei ūkio subjektų pareigūnų sprendimus ir veiksmus, jeigu jie gali padaryti turtinę žalą valstybei; įpareigoti tikrinamų ūkio subjektų vadovus grąžinti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus bei fondus lėšas, dotacijas, biudžetinius asignavimus, skirtus, gautus arba panaudotus pažeidžiant įstatymus ar kitus teisės aktus, taip pat sumokėti ekonomines sankcijas; iš tikrinamų ūkio subjektų ne ginčo tvarka išieškoti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus bei fondus lėšas, dotacijas, biudžetinius asignavimus, skirtus, gautus arba panaudotus pažeidžiant įstatymus ar kitus teisės aktus, taip pat nesumokėtas ekonomines sankcijas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 135 “Dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos įsteigimo“ (Žin., 1997, Nr. 17-372) įsteigta Specialiųjų tyrimų tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos kovai su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir nusikaltimais valstybės tarnybai. Siekdamas sustiprinti kovą su korupcija, Lietuvos Respublikos Seimas 2000 m. gegužės 2 d. Specialiųjų tyrimų tarnybą, buvusią Lietuvos Respublikos Vyriausybės reguliavimo srityje, reorganizavo į Respublikos Prezidentui ir Lietuvos Respublikos Seimui atskaitingą instituciją, įtvirtino šios teisėsaugos institucijos savarankiškumą, atliekamų tyrimų nepriklausomumą. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymas įsigaliojo 2000 m. birželio 1 dieną. Specialiųjų tyrimų tarnybos tikslas – rengti ir įgyvendinti korupcijos prevencijos priemones, atskleisti ir tirti nusikaltimus, kuriais pasireiškia korupcija, neleisti korupcijai prasiskverbti į valdžios institucijas ir jas užvaldyti.

Lietuvos Respublikoje veikia ir kiti teisės aktai, užtikrinantys antikorupcinių priemonių veikimą.

III. GEBĖJIMAI ĮGYVENDINTI ACQUIS

Lietuvos Respublikoje sukurtos ir veikia institucijos, kurių reikia šio skyriaus ACQUIS įgyvendinti. Iki Lietuvos Respublika taps ES nare, jos bus pasirengusios tinkamai įgyvendinti ES ACQUIS finansų kontrolės srityje. Šiuo metu aktyviai plėtojami jų administraciniai gebėjimai. Pagrindinės institucijos, atsakingos už finansų kontrolės sritį, yra Finansų ministerija, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė, vidaus audito tarnybos valstybės institucijose ir valstybės įmonėse.

Metodologinę vidaus audito sistemos priežiūrą vykdo Finansų ministerijos Iždo departamentas, atsakingas už gerą šios sistemos funkcionavimą ir plėtrą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. spalio 18 d. nutarime Nr. 1248 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. 127 „Dėl valstybės įmonių ir įstaigų vidaus audito“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 2000, Nr. 89-2765) numatyta, kad vidaus audito tarnybos steigiamos visose ministerijose ir apskričių viršininkų administracijose. Kitose valstybės įstaigose, taip pat valstybės įmonėse vidaus audito tarnyba steigiama, jeigu jose dirba ne mažiau kaip 300 darbuotojų. Jeigu minėtosiose įstaigose ar įmonėse dirba mažiau kaip 300, bet ne mažiau kaip 100 darbuotojų, steigiama vidaus auditoriaus pareigybė. Jeigu valstybės įstaigose ar įmonėse dirba mažiau kaip 100 darbuotojų, vidaus auditą atlieka steigėjo audito tarnyba, o jeigu steigėjas jos neturi – Finansų ministerijos vidaus audito tarnyba. Valstybės įmonės ar įstaigos vidaus audito tarnybos darbuotojų skaičių nustato įmonės ar įstaigos vadovas. Nutarime nustatyta, kad vidaus audito tarnybos ir vidaus auditorių pareigybės valstybės įmonėse ir įstaigose turi būti įsteigtos iki 2000 m. gruodžio 1 dienos.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. spalio 18 d. nutarimu Nr. 1247 „Dėl Valstybinio sektoriaus vidaus kontrolės ir vidaus audito sistemos sukūrimo programos patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 89-2764) patvirtintoje Valstybinio sektoriaus vidaus kontrolės ir vidaus audito sistemos sukūrimo programoje numatytos priemonės, kurios padės baigti sukurti veiksmingą finansų kontrolės sistemą:

iki 2001 m. sausio 1 d. bus atlikta valstybės įmonių ir įstaigų vidaus audito sistemos būklės analizė;

iki 2001 m. liepos 1 d. Finansų ministerija ir Lietuvos audito, apskaitos ir turto vertinimo institutas parengs Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl valstybės įmonių ir įstaigų vidaus audito standartų, atitinkančių tarptautinius vidaus audito standartus, patvirtinimo“ projektą;

iki 2001 m. spalio 1 d. Finansų ministerija ir Lietuvos audito, apskaitos ir turto vertinimo institutas parengs valstybės įmonių ir įstaigų vidaus kontrolės sistemų vertinimo metodinius nurodymus.

Iki 2001 m. liepos 1 d. Finansų ministerijoje bus įsteigtas padalinys, atsakingas už vidaus audito sistemos funkcionavimą: nacionalinių vidaus audito standartų, atitinkančių tarptautinius vidaus audito standartus, vienodą taikymą ir metodinį vadovavimą vidaus audito atlikimui valstybės įmonėse ir įstaigose.

Siekdama stiprinti administracinius gebėjimus išorės kontrolės srityje, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė numato parengti strateginį plėtros planą, kuriame bus numatytos būsimos Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės reformos gairės. Kad būtų išplėsta audito apimtis, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė ketina įsteigti Metodologijos ir prevencijos skyrių. Siekdama informuoti visuomenę apie išorės kontrolę, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė numato platinti leidinį ir skelbti savo veiklos rezultatus institucijos interneto svetainėje.

______________