ŽURNALISTŲ ETIKOS INSPEKTORIAUS
S P R E N D I M A S
DĖL PUBLIKACIJOSE „KOKS GI ITALO HAREMAS BE LIETUVIŠKO GROŽIO!“ („LIETUVOS RYTAS“, 2011-02-09, NR. 33/6095) IR „TARPTAUTINIUOSE SEKSO SKANDALUOSE – GRAŽUOLIŲ IŠ LIETUVOS PĖDSAKAI“ („LIETUVOS RYTAS“, 2011-02-12, NR. 36/6098) PASKELBTOS INFORMACIJOS
2013 m. kovo 25 d. Nr. SPR-37
Vilnius
2012 m. balandžio 12 d. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyboje buvo gautas pareiškėjos Rasos Kulytės (toliau – Pareiškėja) atstovės advokatės Kristinos Čeredničenkaitės skundas dėl publikacijose „Koks gi italo haremas be lietuviško grožio!“ („Lietuvos rytas“, 2011-02-09, Nr. 33/6095) ir „Tarptautiniuose sekso skandaluose – gražuolių iš Lietuvos pėdsakai“ („Lietuvos rytas“, 2011-02-12, Nr. 36/6098) paskelbtos informacijos.
Pareiškėja nurodė, kad publikacijoje „Koks gi italo haremas be lietuviško grožio!“ paskelbtas teiginys „Italijoje sprogo dar viena sekso skandalo bomba: paaiškėjo, kad 74 metų premjero Silvio Berlusconi vakarėlių geidžiamiausia mergina pastaruoju metu buvo 25 metų lietuvė Rasa Kulytė“ neatitinka tikrovės, žemina jos garbę ir orumą; šiuo teiginiu buvo paskelbta konstatuojamojo pobūdžio žinia, neva Pareiškėja yra įsivėlusi į sekso skandalą, dalyvauja (buvusio) Italijos premjero S. Berlusconi rengiamuose vakarėliuose ir yra geidžiamiausia šių vakarėlių, taip pat S. Berlusconi, mergina. Tokiomis žiniomis, anot Pareiškėjos, jai priskiriamas gerai moralei prieštaraujantis elgesys, kuris didžiosios dalies visuomenės yra smerkiamas.
Pareiškėja nurodė, kad teiginys „Už 3 minučių pasirodymą Italijos televizijos laidoje lietuvė R. Kulytė buvo užsiprašiusi 1500 eurų, tačiau po ilgų derybų buvo sulygta 300 eurų“ neatitinka tikrovės, žemina jos garbę ir orumą; šiuo teiginiu buvo paskelbta žinia apie tai, neva Pareiškėja televizijos vadovams kėlė nepagrįstus reikalavimus dėl atlyginimo dydžio. Šis teiginys turi būti vertinamas viso straipsnio (ar jo dalies) kontekste. Matyti, kad šiuo teiginiu publikacijos autorius siekė pašiepti Pareiškėją, pašaipiai paskelbti apie jos nepagrįstus (nepamatuotus) lūkesčius ir neišsipildžiusius reikalavimus.
Pareiškėja nurodė, kad kitoje publikacijoje „Tarptautiniuose sekso skandaluose – gražuolių iš Lietuvos pėdsakai“ paskelbtas teiginys „Merginos išgarsėjo tapusios mylimiausia Silvio Berlusconi meiluže Giada (kalbama apie Pareiškėją – past.), <...>“ neatitinka tikrovės, žemina jos garbę ir orumą. Šiame teiginyje suformuluota kategoriška žinia, neva Pareiškėja tapo mylimiausia S. Berlusconi meiluže, slapyvardžiu Giada; šia tikrovės neatitinkančia žinia yra siekiama sukelti didelį visuomenės susidomėjimą, sudaryti pikantiškos sensacijos įspūdį ir įtikinti skaitytojus, jog Pareiškėja yra S. Berlusconi meilužė ir išgarsėjo tik tada, kai ja tapo. Toks Pareiškėjos (jos elgesio) apibūdinimas žemina jos garbę ir orumą. Pareiškėja pažymėjo, kad šiuo teiginiu paskelbta informacija apie jos asmeninį gyvenimą, ryšius su kitais asmenis yra privataus gyvenimo dalis, todėl tokia informacija galėjo būti skelbiama tik jos sutikimu.
Pareiškėja mano, kad skundžiamų publikacijų paskelbimo tikslas prieštarauja saviraiškos laisvės bei visuomenės teisės gauti teisingą informaciją principams. Publikacijų autoriai bei laikraščio leidėjas nesilaikė imperatyvių, įstatyme įtvirtintų pareigų neskelbti nepagrįstų, nepatikrintų, faktais neparemtų kaltinimų, taip pat draudimų platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą, prioritetą teikė norui (siekiui) šokiruoti visuomenę, sukelti sensaciją ir iš viso to gauti ekonominės naudos.
Pareiškėja atkreipė dėmesį ir į tai, kad ginčo publikacijos buvo iliustruotos jos nuotraukomis. Pareiškėja nėra davusi sutikimo skundžiamas publikacijas paskelbusioms visuomenės informavimo priemonėms publikuoti jos nuotraukas. Publikacijose paskelbta informacija neturi Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nustatytų požymių, leidžiančių informaciją apie privatų asmens gyvenimą skelbti be žmogaus sutikimo. Pareiškėja mano, kad be sutikimo publikuodama nuotraukas visuomenės informavimo priemonė nepaisė Visuomenės informavimo įstatyme įtvirtintų draudimų ir pažeidė Pareiškėjos teisę į atvaizdą, kaip teisės į privataus gyvenimo apsaugą dalį, bei įstatymų, ginančių asmenų teisę į atvaizdą ir privataus gyvenimo neliečiamumą, reikalavimus.
Pareiškėja prašo: 1) konstatuoti, kad UAB „Lietuvos rytas“, paskelbusi publikacijas „Koks gi italo haremas be lietuviško grožio!“ („Lietuvos rytas“, 2011-02-09) ir „Tarptautiniuose sekso skandaluose – gražuolių iš Lietuvos pėdsakai“ („Lietuvos rytas“, 2011-02-12) pažeidė Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, 14 straipsnio, 19 straipsnio 2 dalies ir 22 straipsnio 8 dalies nuostatas; 2) įspėti UAB „Lietuvos rytas“ dėl išvardintų Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų pažeidimo; 3) įpareigoti UAB „Lietuvos rytas“ paneigti tikrovės neatitinkančią ir Pareiškėjos garbę ir orumą žeminančią informaciją; 4) nustatyti, kad UAB „Lietuvos rytas“ žurnalistai, minėtų publikacijų autoriai P. Jurkevičius, G. Šiuparys ir M. Zavarskytė pažeidė Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 8 dalies bei 41 straipsnio nuostatas, ir įspėti juos dėl šių nuostatų pažeidimo; 5) priimtą sprendimą paskelbti „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir Žurnalistų etikos inspektoriaus interneto svetainėje.
Tirdama Pareiškėjos skundą, žurnalistų etikos inspektorė raštu kreipėsi į UAB „Lietuvos rytas“, prašydama pateikti ginčo objektu esančių teiginių atitikimą tikrovei įrodančius duomenis ir viešosios informacijos rengėjų (skleidėjų) paaiškinimus dėl susidariusios situacijos.
UAB „Lietuvos rytas“ vardu paaiškinimus pateikė atsakingas už turinį vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas F. Telksnys. Jis nurodė, kad 2011 m. vasario 8 d. publikacija „S. Berlusconi hareme – manekenė iš Lietuvos“ buvo parengta remiantis straipsniais, publikuotais Italijos dienraščiuose „La Repubblica“, „Il Fatto Quatidiano“, „La Nazionale“, „Oggi“. Visa ginčijama informacija buvo paskelbta ir nepaneigta išvardintuose dienraščiuose, todėl, vadovaujantis Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, visuomenės informavimo priemonė neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimą, jeigu tokia informacija buvo anksčiau paskleista ir nepaneigta kitose visuomenės informavimo priemonėse.
Viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) teigimu, Pareiškėjos pretenzijos dėl jos teisės į privataus gyvenimo pažeidimą yra nepagrįstos, kadangi Italijoje, kilus skandalui dėl premjero S. Berlusconi finansuojamų merginų bei jo santykių su nepilnametėmis, buvo iškeltos baudžiamosios bylos, tebevyksta tyrimas. Remiantis Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalimi, visuomenės informavimo priemonės turėjo teisę skelbti Pareiškėjos privataus gyvenimo detales, kadangi vykdomi tyrimai yra susiję su Pareiškėjos ir premjero gautomis piniginėmis išmokomis.
Išnagrinėjusi Pareiškėjos skundą Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų laikymosi požiūriu, žurnalistų etikos inspektorė
nustatė:
Pareiškėja kreipėsi siekdama savarankiškų asmeninių neturtinių teisių – garbės ir orumo, teisės į privatų gyvenimą ir jo slaptumą bei teisės į atvaizdą – gynimo. Kadangi šių teisių pažeidimus sudaro skirtingų juridinių faktų visuma, minėtų teisių pažeidimus būtina atriboti.
Pažymėtina, kad šios asmeninės neturtinės teisės yra tarpusavyje susijusios. Pažeidus vieną jų, gali būti konstatuojamas ir kitos teisės pažeidimas. Tiek Lietuvos Respublikos Konstitucija, tiek visuomenės informavimo sritį reglamentuojantys teisės aktai bei jų taikymas praktikoje glaudžiai sieja asmens garbę ir orumą su jo privačiu gyvenimu. Konstitucijos 22 straipsnyje teigiama, kad įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į žmogaus asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą. Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 45 dalyje privatus gyvenimas apibrėžiamas kaip asmeninis žmogaus, jo šeimos gyvenimas, gyvenamoji aplinka, kurią sudaro asmens gyvenamoji patalpa, jai priklausanti privati teritorija ir kitos privačios patalpos, kurias asmuo naudoja savo ūkinei, komercinei ar profesinei veiklai, taip pat asmens psichinė ir fizinė neliečiamybė, garbė ir reputacija, slapti asmeniniai faktai, asmens fotonuotraukos ar kiti atvaizdai, asmens sveikatos informacija, privatus susirašinėjimas ar kitoks susižinojimas, asmens pažiūros, įsitikinimai, įpročiai ir kiti duomenys, kuriuos galima naudoti tik jam sutikus. Skirtingai nuo garbės ir orumo pažeidimo, sprendžiant, ar yra pažeistas asmens privatumas, neturi esminės reikšmės, ar žinios yra teisingos, t. y. ar jos atitinka tikrovę, paprastai neturi reikšmės ir žinių pobūdis – ar jos neutralaus turinio, ar žemina asmens garbę ar orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-11-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2006).
I. Dėl Pareiškėjos garbės ir orumo pažeidimo
Asmens garbė ir orumas yra ginami, kai nustatoma šių faktų visuma: 1) žinių paskleidimo faktas; 2) faktas, jog paskleistos žinios yra apie pareiškėją; 3) faktas, jog paskleistos žinios žemina asmens garbę ir orumą; 4) faktas, kad paskleistos žinios neatitinka tikrovės. Pažymėtina, kad žeminančia žmogaus garbę ir orumą, juridinio asmens dalykinę reputaciją žinia laikoma tikrovės neatitinkanti, asmenį diskredituojanti informacija, kurioje teigiama apie asmens padarytą teisės, moralės ar paprotinių normų pažeidimą, negarbingą poelgį, netinkamą elgesį buityje, šeimoje, viešajame gyvenime, nesąžiningą visuomeninę, komercinę veiklą ir pan.
Kiekvienu atveju yra būtina atriboti žinią nuo nuomonės, nes asmens teisės yra ginamos, kai apie asmenį yra paskleidžiamos jo garbę ir orumą žeminančios tikrovės neatitinkančios žinios. Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 36 dalyje nustatyta, kad nuomonė – tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų. Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 84 dalyje nustatyta, kad žinia – tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas arba tikri (teisingi) duomenys. Pagrindas atriboti žinią nuo nuomonės yra tai, kad žiniai taikomas tiesos kriterijus, nes faktų ir duomenų egzistavimą galima nustatyti įrodymais. Atribojant žinią nuo nuomonės reikia analizuoti visą straipsnio ar kalbos kontekstą, pasisakymo aplinkybes, sakinio konstrukciją ir kt. Išvada, ar paskelbta nuomonė, ar informacija apie tam tikrą faktą, gali būti padaryta tik ištyrus ir įvertinus visas konkrečias aplinkybes. Kai asmuo, išreikšdamas nuomonę apie įvykius, paskelbia naujas žinias, žeminančias asmens garbę ir orumą ir neatitinkančias tikrovės, asmens teisės yra ginamos įstatymuose nustatyta tvarka.
Pareiškėja skundžiasi dėl publikacijoje „Koks gi italo haremas be lietuviško grožio!“ („Lietuvos rytas“, 2011-02-09, Nr. 33/6095) paskelbto teiginio „Italijoje sprogo dar viena sekso skandalo bomba: paaiškėjo, kad 74 metų premjero Silvio Berlusconi vakarėlių geidžiamiausia mergina pastaruoju metu buvo 25 metų lietuvė Rasa Kulytė“.
Pažymėtina, kad ginčo teiginiu paskleista konstatuojamo pobūdžio informacija apie tai, kad Pareiškėja dalyvavo S. Berlusconi vakarėliuose (buvo šių vakarėlių dalyvė). Tokios informacijos atitikimas tikrovei gali būti patikrintas, todėl laikytina, kad buvo paskleista atitinkamo turinio žinia.
Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą, jeigu (1) jie nurodė informacijos šaltinį ir (2) ji buvo anksčiau paskelbta per kitas visuomenės informavimo priemones, (3) jeigu ši informacija nebuvo paneigta per ją paskelbusias visuomenės informavimo priemones. Tai reiškia, kad šio įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytomis sąlygomis paskelbęs (pakartojęs) tikrovės neatitinkančią informaciją ir nurodęs pirminį jos šaltinį viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) atleidžiamas nuo redakcinės atsakomybės ir jam negali būti reiškiamas reikalavimas atlyginti su tuo susijusią žalą, tačiau jis nėra atleidžiamas nuo pareigos paneigti informaciją net ir tuo atveju, kai pirminis informacijos šaltinis yra kita visuomenės informavimo priemonė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-03-18 išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A662-707/2013). Redakcinę atsakomybę Visuomenės informavimo įstatymas aiškina kaip viešosios informacijos rengėjui ir (ar) viešosios informacijos skleidėjui, išskyrus retransliuotoją, tenkančią atsakomybę už kontrolę, atliekamą rengiant viešąją informaciją visuomenei, ruošiant ją skleisti ir šią informaciją skleidžiant, taip pat atrenkant programas ir jas išdėstant chronologine tvarka programų tvarkaraštyje ir (ar) pateikiant programas kataloge (Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 53 dalis).
Iš kitų ginčo publikacijos teiginių („Jei pasitvirtins dienraščio „La Repubblica“ paskelbta versija, Lietuva yra jau aštuntoji valstybė, kurios dailiosios lyties atstovė pateko į daugiatautį S. Berlusconi linksminančių merginų būrį“, „<...> dienraščio „La Repubblica“ atliktas tyrimas rodo, kad Giada – tai „Mis Europos Sąjunga 2007“ grožio konkurso trečiosios vietos laimėtoja R. Kulytė“, „<...> aiškino „Lietuvos rytui“ sensaciją dienraštyje „La Repubblica“ paskelbęs žurnalistas Paolo Berizzi“, „Dienraštis „La Repubblica“ pateikė jų ištraukas“, „„La Repubblica“ dar kartą primena <...>“) yra aišku, kad skundžiamoje publikacijoje buvo įvardintas pirminis šios informacijos šaltinis – Italijos laikraštis „La Repubblica“.
Žurnalistų etikos inspektoriaus atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad 2011 m. vasario 5 d. Italijos laikraštyje „La Repubblica“ buvo paskelbta publikacija „Miriam, Giada ir kitos merginos „Puotos Romoje? Klauskite Silvijo“ (it. „Miriam, Giada e le altre ragazze / „Feste romane? Chiedete a Silvio“). Šioje publikacijoje buvo paskelbti tokie teiginiai: „Tačiau kas ta Giada? Remiantis merginų apkalbomis, tai – viena iš tų, kuri buvo įtraukta į Ministro Pirmininko „mėgstamiausiųjų” grupelę“, „<...> kartu su kitomis Grazioli merginomis ji šokiais pagyvina Ministro Pirmininko vakarėlius Palazzo Grazioli“.
Be to, 2011 m. vasario 8 d. tame pačiame laikraštyje „La Repubblica“ buvo paskelbta publikacija „Mėgiamiausiai Silvijo šou merginai lietuvei Masi sudaro asmeninę sutartį“ (it. „Per la valletta lituana favorita da Silvio / Masi inventa il „contratto ad personam“). Šioje publikacijoje paskelbti tokie teiginiai: „Giada – Silvijo Berluskonio švenčių svečias: tiek Arkoryje, tiek ir Palazzo Grazioli“, „Repubblica prieš kelias dienas atskleidė jos tapatybę ir papasakojo, kad Giada – viena iš merginų, pagyvinančių vakarėlius Ministro Pirmininko namuose, esančiuose Romoje, šokiais primenančiais Bagaglino ir Lid?“.
Darytina išvada, kad nurodytais teiginiais pirminis informacijos šaltinis – Italijos laikraštis „La Repubblica“ – paskleidė informaciją apie tai, kad Pareiškėja: 1) dalyvavo S. Berlusconi vakarėliuose, 2) tarp kitų merginų yra žinoma Giados vardu, 3) sudarė sutartį su Italijos televizijos „RAI“ generaliniu direktoriumi M. Masi. Duomenų, kad ši informacija būtų paneigta, tyrimo metu nenustatyta; šie duomenys skelbiami ir toliau. Skundžiamu teiginiu taip pat buvo paskleista informacija, kad Pareiškėja yra geidžiamiausia S. Berlusconi vakarėlių mergina. Tokia informacija yra vertinamojo pobūdžio, kadangi ja išreiškiamas asmens patikimas, kuris pagrįstas subjektyviu vertinimu, todėl jos atitiktis tikrovei negali būti patikrinta. Be to, „Lietuvos ryto“ publikacijoje Pareiškėjos apibūdinimas „geidžiamiausia“ yra sinonimiškas „La Repubblica“ publikacijoje pavartotam apibūdinimui „mėgstamiausia“. Atsižvelgiant į tokias ginčo informacijos paskelbimo aplinkybes, darytina išvada, kad yra tenkinamos Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos, todėl viešosios informacijos rengėjui (skleidėjui) – UAB „Lietuvos rytas“ – redakcinė atsakomybė negali būti taikoma ir jis neatsako už paskleistos nagrinėjamo turinio informacijos atitikimą tikrovei.
Pareiškėja nurodė, kad kitu nagrinėjamos publikacijos teiginiu „Už 3 minučių pasirodymą Italijos televizijos laidoje lietuvė R. Kulytė buvo užsiprašiusi 1500 eurų, tačiau po ilgų derybų buvo sulygta 300 eurų“ skelbiama žinia apie tai, kad Pareiškėja esą televizijos vadovams kėlė nepagrįstus reikalavimus dėl atlyginimo dydžio, dėl ko publikacijos autorius siekia pašiepti Pareiškėją.
Pažymėtina, kad ginčo teiginiu buvo paskelbta konstatuojamojo pobūdžio informacija apie tai, kad: 1) Pareiškėja derybų dėl darbo metu prašiusi 1500 eurų, 2) susitarimas buvo sudarytas dėl 300 eurų. Tokios informacijos atitikimas tikrovei gali būti patikrintas, todėl laikytina, kad buvo paskleistos atitinkamo turinio žinios.
2011 m. vasario 8 d. Italijos laikraščio „La Repubblica“ publikacijoje „Mėgiamiausiai Silvijo šou merginai lietuvei Masi sudaro asmeninę sutartį“ buvo paskelbti teiginiai: „Ji paprašė 1.500 eurų už pasirodymą“, „<...> buvo pasiektas susitarimas dėl 300 eurų“. Nėra duomenų, kad ši pirminio informacijos šaltinio paskelbta informacija būtų paneigta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad yra tenkinamos Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytos sąlygos, todėl viešosios informacijos rengėjui (skleidėjui) redakcinė atsakomybė negali būti taikoma ir jis neatsakingas už paskleistos informacijos atitikimą (neatitikimą) tikrovei.
Pareiškėja skundžiasi ir dėl publikacijoje „Tarptautiniuose sekso skandaluose – gražuolių iš Lietuvos pėdsakai“ („Lietuvos rytas“, 2011-02-12, Nr. 36/6098) paskelbto teiginio „Merginos išgarsėjo tapusios mylimiausia Silvio Berlusconi meiluže Giada <...>“.
Šiuo teiginiu buvo paskleista vertinamojo pobūdžio informacija apie tai, kad Pareiškėja išgarsėjo, ir konstatuojamojo pobūdžio informacija apie tai, kad Pareiškėja yra (tapo) S. Berlusconi meilužė. Informacija apie Pareiškėjos išgarsėjimą rodo viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) subjektyvų vertinimą, įsivaizdavimą apie tai, kada Pareiškėja sulaukė didesnio visuomenės dėmesio, tapo garsi. Šios informacijos atitikimas tikrovei negali būti patikrintas, nes pagrįstas subjektyviu vertinimu, todėl laikytina, kad buvo paskleista viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) nuomonė; be to, informacija apie asmens išgarsėjimą savaime neturi žeminančio pobūdžio. Tačiau kitoje nagrinėjamo ginčo teiginio dalyje paskleista informacija apie tai, kad Pareiškėja tapo (yra) S. Berlusconi meilužė, turi aiškų konstatuojamąjį pobūdį.
Nors kiti ginčo publikacijoje paskelbti teiginiai („<...> kai dienraščio „La Repubblica“ žurnalistai įvardijo mėlynakę gražuolę R. Kulytę <...>“, „Prieš savaitę italų leidinys „L‘espresso“ paskelbė <...>“, „Tačiau tikrąjį jos vardą iškapstė „La Repubblica“ sekliai“, „Dienraščio „La Repubblica“ žurnalistai gavo pokalbių išklotines, kuriose minimas ir Giados vardas“, „La Repubblica“ žurnalistų surinkta informacija rodo <...>“) atskleidžia, kad tam tikra informacija apie Pareiškėją buvo paskelbta Italijos žiniasklaidoje („La Repubblica“, „L‘espresso“), informacija apie tai, jog Pareiškėja yra S. Berlusconi meilužė, minėtuose Italijos šaltiniuose pateikta nebuvo – tokį statusą Pareiškėjai suteikė ir paskelbė UAB „Lietuvos rytas“. Kadangi tokia informacija pirminiuose šaltiniuose pateikta nebuvo, konkrečiu atveju netaikytinas ir Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punktas, šalinantis viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) redakcinę atsakomybę.
Papildomai pažymėtina, kad laikraščio „La Repubblica“ publikacijoje „Miriam, Giada ir kitos merginos „Puotos Romoje? Klauskite Silvijo“ (it. „Miriam, Giada e le altre ragazze / „Feste romane? Chiedete a Silvio“), kurį kaip pirminį informacijos šaltinį naudojo „Lietuvos rytas“, paskelbtas teiginys – „Tačiau kas ta Giada? Remiantis merginų apkalbomis (it. pettegolezzi – apkalbos, paskalos – past.), tai – viena iš tų, kuri buvo įtraukta į Ministro Pirmininko „mėgstamiausiųjų” grupelę“ – turi būti vertinamas kritiškai, nes, kaip matyti iš teiginio, Italijos laikraštis „La Repubblica“ Pareiškėją „Ministro Pirmininko mėgstamiausiųjų grupelei“ priskyrė pasiremdamas kitų „merginų apkalbomis“.
Asmens pavadinimas „meilužiu“ savaime nėra žeminančio pobūdžio, tačiau jei toks meilės ryšys tarp asmenų iš tikrųjų neegzistuoja, asmens apibūdinimas kito asmens „meilužiu“, t. y. palaikančiu su juo itin artimus, intymius santykius, pagrįstai gali jį pažeminti, formuoti apie jį neigiamą visuomenės ir aplinkinių nuomonę. Konkrečiu atveju neigiamą nuomonę apie Pareiškėją dar labiau sustiprina tai, kad ji apibūdinama meiluže asmens, kuriam iškelta byla dėl prostitucijos skatinimo ir nepilnamečių tvirkinimo, be viso to, Pareiškėją įvardijant „paslaptingąja blondine Giada S. Berlusconi hareme“, „viena mylimiausių „papi“ (it. – „tėtušio“) linksmintojų“ S. Berlusconi rezidencijose, kuriose „vykdavo orgijos“. Tokia informacija apie Pareiškėją nėra neutrali, o būdama neatitinkančia tikrovės yra žeminančio pobūdžio.
Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalis draudžia platinti informaciją, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą. Kadangi viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) neįrodė, jog Pareiškėja tapo (yra) „Silvio Berlusconi meiluže <...>“, o jo paaiškinimuose nurodytuose pirminiuose informacijos šaltiniuose tokia informacija skelbta nebuvo, konstatuotinas Pareiškėjos garbės ir orumo pažeidimas ir taikytinas reikalavimas šią informaciją paneigti.
Be to, kad nagrinėjamo turinio informacija gali būti vertinama atitikties tikrovei aspektu, ji yra privataus pobūdžio, nes liečia Pareiškėjos asmeninių santykių erdvę, į kurią be Pareiškėjos sutikimo neturi teisės kištis joks viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas). Sprendime paminėta, kad asmens garbė ir orumas bei privatumas yra tarpusavyje susijusios asmeninės neturtinės teisės, kuomet pažeidus vieną, gali būti konstatuojamas ir kitos teisės pažeidimas. Atsižvelgiant į tai, šis ginčo teiginio aspektas atskirai aptartinas ir dėl teisės į privataus gyvenimo apsaugą pažeidimo. Asmens privatumą pažeidžiančios informacijos skleidimo atveju Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punktas netaikytinas.
II. Dėl Pareiškėjos teisės į privataus gyvenimo apsaugą pažeidimo
Asmens teisė į privatų gyvenimą yra ginama, kai nustatoma šių faktų visuma: 1) informacijos paskleidimo faktas; 2) faktas, jog paskleista informacija yra apie asmenį; 3) faktas, jog paskleista informacija yra apie privatų žmogaus gyvenimą; 4) faktas, jog informacija paskleista be asmens sutikimo; 5) faktas, jog informacija paskleista nesant teisėto visuomenės intereso. Ši asmens teisė ginama, kai nustatoma, jog informacija apie asmens privatų gyvenimą yra paskelbta be jo sutikimo ir nesant teisėto visuomenės intereso.
Asmens privatus gyvenimas suprantamas kaip asmeninis žmogaus, jo šeimos gyvenimas, gyvenamoji aplinka, kurią sudaro fizinio asmens gyvenamoji patalpa, jai priklausanti privati teritorija ir kitos privačios patalpos, kurias fizinis asmuo naudoja savo ūkinei, komercinei ar profesinei veiklai, taip pat fizinio asmens psichinė ir fizinė neliečiamybė, garbė ir reputacija, slapti asmeniniai faktai, fizinio asmens fotonuotraukos ar kiti atvaizdai, informacija apie fizinio asmens sveikatą, privatus susirašinėjimas ar kitoks ryšio palaikymas, fizinio asmens pažiūros, įsitikinimai, įpročiai ir kiti duomenys. Asmens duomenys (vardas, pavardė, adresas), nuotrauka ar kitoks jo atvaizdas yra laikomi privataus gyvenimo dalimi ir gali būti skelbiami tik šio asmens sutikimu.
Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio 1 ir 2 dalys numato, kad, rengiant ir platinant viešąją informaciją, privaloma užtikrinti žmogaus teisę į privataus pobūdžio informacijos apsaugą, o informaciją apie privatų gyvenimą galima skelbti, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus, tik jei tas žmogus sutinka. Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalis suteikia teisę skelbti informaciją apie asmens privatų gyvenimą be jo sutikimo tik tais atvejais, kai ji padeda atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas, kai informacija yra pateikiama viešai nagrinėjant bylą, kai tokia informacija atskleidžia visuomeninę reikšmę turinčias viešojo asmens privataus gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes.
Atsižvelgiant į pirmiau aptartus argumentus, publikacijų „Koks gi italo haremas be lietuviško grožio!“ („Lietuvos rytas“, 2011-02-09, Nr. 33/6095) ir „Tarptautiniuose sekso skandaluose – gražuolių iš Lietuvos pėdsakai“ („Lietuvos rytas“, 2011-02-12, Nr. 36/6098) paantraštėse esantys ginčo teiginiai, kuriais Pareiškėjai priskiriami „geidžiamiausios S. Berlusconi vakarėlių merginos“ (t. y. publikacijos „Koks gi italo haremas be lietuviško grožio!“ paantraštėje esančio teiginio dalis) ir „mylimiausios meilužės“ (t. y. publikacijos „Tarptautiniuose sekso skandaluose – gražuolių iš Lietuvos pėdsakai“ paantraštėje esančio teiginio dalis) vaidmenys, atskirai vertintini Pareiškėjos teisės į privataus gyvenimo apsaugą gynimo aspektu. Šitoks vertinimas grindžiamas ir Pareiškėjos skunde išdėstytu reikalavimu dėl privatumo pažeidimo.
Publikacijos „Koks gi italo haremas be lietuviško grožio!“ („Lietuvos rytas“, 2011-02-09, Nr. 33/6095) teiginiu „Italijoje sprogo dar viena sekso skandalo bomba: paaiškėjo, kad 74 metų premjero Silvio Berlusconi vakarėlių geidžiamiausia mergina pastaruoju metu buvo 25 metų lietuvė Rasa Kulytė“ ir publikacijos „Tarptautiniuose sekso skandaluose – gražuolių iš Lietuvos pėdsakai“ („Lietuvos rytas“, 2011-02-12, Nr. 36/6098) teiginiu „Merginos išgarsėjo tapusios mylimiausia Silvio Berlusconi meiluže Giada <...>“ viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) Pareiškėjai priskiria „geidžiamiausios S. Berlusconi vakarėlių merginos“ ir „mylimiausios jo meilužės“ statusą. Tokie teiginiai, atsižvelgiant į jų paskelbimo kontekstą, ginčo publikacijų pavadinimus bei juose naudojamus žodžius ir apibūdinimus („italo haremas“, „su jomis <...> mėgo smagintis“ „tarptautinis sekso skandalas“, „rezidencijose vykusias orgijas“, „sprogo dar viena sekso skandalo bomba“), suponuoja, jog Pareiškėja yra visų šių įvykių, bendrai vadinamų „sekso skandalais“, „italo haremu“ ar „slaptu S. Berlusconi haremu“ dalyvė, be kita ko, intymiai bendravusi su S. Berlusconi, nes yra jo mylimiausia (geidžiamiausia) meilužė. Pareiškėjos intymaus bendravimo, meilės ryšių (santykių) su kitais asmenimis viešas aptarimas tam nesant Pareiškėjos sutikimo vertintinas kaip kišimasis į jos privatų gyvenimą – sferą, kurioje Pareiškėja turi teisę būti palikta viena ir netrukdoma. Informacija apie asmens santykius, intymų gyvenimą laikytina privataus gyvenimo dalimi.
Sutikimo skleisti tokią informaciją Pareiškėja viešosios informacijos rengėjui (skleidėjui) nesuteikė, o pastarasis dėl tokio sutikimo ir nesikreipė. Šiuo atveju publikacijos „Koks gi italo haremas be lietuviško grožio!“ („Lietuvos rytas“, 2011-02-09, Nr. 33/6095) 5-ajame puslapyje panaudota interviu ištrauka iš kito laikraščio („Vakarų ekspresas“), pavadinta „Tarptautinė karjera daroma ir „per lovą““, tik sudaro įspūdį, bet ne patvirtina, kad Pareiškėjos sutikimas buvo duotas.
Atkreiptinas dėmesys, kad tokio įsikišimo į Pareiškėjos privatų gyvenimą konkrečiu atveju nepateisina teisėtas visuomenės interesas, kurį viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) grindžia Italijoje vykstančiais tyrimais baudžiamosiose bylose dėl buvusio Italijos premjero finansuojamų merginų bei jo santykių su nepilnametėmis. Teisėtas visuomenės interesas turi būti suprantamas kaip visuomenės teisė gauti informaciją apie įstatymo saugomą žmogaus privatų gyvenimą tais atvejais, kai būtina apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves nuo neigiamų pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1995 m. gegužės 15 d. nutarimo Nr. 1 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 7, 71 straipsnių ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo taikymo teismų praktikoje nagrinėjant garbės ir orumo gynimo civilines bylas“ 18 punktas). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo praktikoje pažymi, jog informacijai apie asmens privatų gyvenimą skelbti be jo sutikimo turi būti būtinas socialinis poreikis. Atsižvelgiant į tai, visuomenės interesas gauti duomenis apie asmens privatų gyvenimą bus pagrįstas tik sąlygojamas objektyvios būtinybės tokią informaciją žinoti. EŽTT savo sprendimuose dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnio pažeidimų žodį „būtinas“, apibūdina kaip primygtinį socialinį poreikį (angl. pressing social need; žr. EŽTT 2006 m. gegužės 20 d. sprendimą byloje Raichinov v. Bulgarija) žinoti informaciją apie asmens privatų gyvenimą.
Aptariamu atveju baudžiamosios bylos, susijusios su buvusiu Italijos ministru pirmininku, aplinkybės galėjo būti viešai nagrinėjamos, tačiau visuomenės interesas gauti informaciją apie S. Berlusconi dar nereiškia, kad nustoja galioti Pareiškėjos privatumo apsauga. Todėl šios aplinkybės turėjo būti nagrinėjamos taip, kad nepažeistų Pareiškėjos privataus gyvenimo neliečiamumo, nes jos intymaus gyvenimo detalėms atskleisti nebuvo primygtinio socialinio poreikio. Nors Italijos spaudoje buvo nagrinėjami lėšų pervedimai atskiroms merginoms, tačiau, kaip minėta, nebuvo skelbta, kad Pareiškėja yra S. Berlusconi meilužė. Pareiškėjai nebuvo pateikti jokie kaltinimai. Be to, ji neatitinka ir Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 73 dalyje nustatytų viešojo asmens kriterijų.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad teisėto visuomenės intereso žinoti informaciją apie Pareiškėjos privataus (intymaus) gyvenimo aplinkybes neegzistavo, todėl paskelbęs šią informaciją be Pareiškėjos sutikimo viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) pažeidė jos teisę į privataus gyvenimo apsaugą bei šią teisę reglamentuojančio Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio nuostatas.
Ginčo publikacijose buvo paskelbtos ir Pareiškėjos nuotraukos. Asmens atvaizdas patenka į jo privataus gyvenimo sritį, be to, sudaro papildomą informaciją apie asmenį. Sutikimo naudoti jos nuotraukas aptariamame kontekste (apibūdinant „geidžiamiausia S. Berlusconi vakarėlių mergina“, „mylimiausia S. Berlusconi meiluže Giada“) Pareiškėja viešosios informacijos rengėjui (skleidėjui) nedavė. Šiame sprendime padaryta išvada, kad pagal savo statusą Pareiškėja visuomenėje yra privatus asmuo. Tai reiškia, kad teisę paskleisti duomenis apie asmeninį Pareiškėjos gyvenimą, taip pat ir jos atvaizdą, viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) turėjo tik jos leidimu (sutikimu). Šiuo atveju viešosios informacijos rengėjui (skleidėjui) neįrodžius, kad skelbti atitinkamo turinio informaciją buvo gautas Pareiškėjos sutikimas, nebesvarbu, kokiu būdu ir (arba) priemonėmis jis gavo privataus pobūdžio informaciją ar nuotraukas. Todėl aplinkybės, kad publikacijų iliustravimui panaudotos Pareiškėjos nuotraukos paimtos iš užsienio naujienų nuotraukų tiekėjo „Scanpix“ ar gautos kitais būdais, nesuteikia pagrindo Pareiškėjos privačiam gyvenimui netaikyti teisėtų apsaugos reikalavimų. Tai, kad Pareiškėja dirbo Italijos televizijos laidos vedėjo asistente ar 2007 metais dalyvavo grožio konkurse, savaime nereiškia, jog neegzistuoja Pareiškėjos privatumo apsauga arba jog Pareiškėja gali būti prilyginta viešajam asmeniui. Todėl konkrečiu atveju darytinas esminis skirtumas tarp Pareiškėjos nuotraukų skelbimo nurodant, kad ji dalyvavo 2007 metų grožio konkurse „Mis Europos Sąjunga“ (arba dirbo Italijos televizijos RAI laidos „Il Lotto alle Otto” vedėjo asistente), ir paskelbimo, kad Pareiškėja yra „geidžiamiausia S. Berlusconi vakarėlių mergina“ arba „mylimiausia jo meilužė“. Sutikimo skleisti būtent tokią informaciją ir iliustracijai naudoti jos nuotraukas Pareiškėja nedavė.
Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad, paskelbus privataus pobūdžio informaciją apie Pareiškėją bei jos nuotraukas, buvo pažeista jos teisė į privataus gyvenimo apsaugą.
III. Dėl visuomenės informavimo principų pažeidimo
Pareiškėja skundžiasi dėl to, kad skundžiamų publikacijų paskelbimo tikslas prieštarauja saviraiškos laisvės bei visuomenės teisės gauti teisingą informaciją principams; kad publikacijų autoriai nesilaikė pareigų neskelbti nepagrįstų, nepatikrintų, faktais neparemtų kaltinimų, taip pat draudimų platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą; kad tiek publikacijų autoriai, tiek laikraščio leidėjas prioritetą teikė norui (siekiui) šokiruoti visuomenę, sukelti sensaciją ir gauti ekonominės naudos.
Šiame sprendime konstatuota, kad viešosios informacijos rengėjams (skleidėjams) netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už paskleistos informacijos atitikimą tikrovei Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnyje nustatytais atvejais. Ir nors ginčo atveju viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) tiesiogiai įvardijo ir nurodė savo informacijos šaltinius – didžioji dalis informacijos paskelbta užsienio valstybės (Italijos) visuomenės informavimo priemonėse – kai kurią informaciją jis paskelbė savarankiškai. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad paskleista informacija siejasi su buvusiu Italijos ministru pirmininku S. Berlusconi, todėl dalis informacijos turėjo viešojo intereso pobūdį. Būtina įvertinti ir tai, kad pasirinkdama dalyvauti viešumoje ar būti visuomenės akiratyje, kuriame buvo ir tuometinis Italijos premjeras, Pareiškėja neišvengiamai sudarė situacijas, kai jos privatumo apsauga tapo pažeidžiama ir galimai neveiksminga.
Šiame sprendime konstatuota, kad viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) pažeidė Pareiškėjos garbę ir orumą bei teisę į privataus gyvenimo apsaugą įvardindamas ją S. Berlusconi meiluže, taip pat netinkamai įvertinęs Pareiškėjos privataus gyvenimo apsaugos ir teisėto visuomenės intereso gauti informaciją santykį ir ribas. Nustatyti pažeidimai yra pakankami Pareiškėjos skunde išdėstytų reikalavimų atžvilgiu. Kitų aplinkybių, kurios leistų teigti, kad konkrečiu atveju viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) pažeidė kitus Visuomenės informavimo įstatymo reikalavimus ar principus, nenustatyta.
Remdamasi nurodytais argumentais, vadovaudamasi Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 5 punktais, 3 dalies 1 ir 2 punktais, 16 dalimi, žurnalistų etikos inspektorė
nusprendė:
Pripažinti pareiškėjos Rasos Kulytės skundą dėl publikacijose „Koks gi italo haremas be lietuviško grožio!“ („Lietuvos rytas“, 2011-02-09, Nr. 33/6095) ir „Tarptautiniuose sekso skandaluose – gražuolių iš Lietuvos pėdsakai“ („Lietuvos rytas“, 2011-02-12, Nr. 36/6098) paskelbtos informacijos iš dalies pagrįstu.
Įspėti viešosios informacijos rengėją (skleidėją) UAB „Lietuvos rytas“ dėl Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio ir 19 straipsnio 2 dalies pažeidimo.
Reikalauti, kad viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) UAB „Lietuvos rytas“ nustatyta tvarka paneigtų publikacijoje paskelbtą tikrovės neatitinkančią informaciją, žeminančią Pareiškėjos garbę ir orumą.
Išsiųsti sprendimą Pareiškėjai, UAB „Lietuvos rytas“.
Viešai paskelbti sprendimą „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos interneto tinklalapyje.
Rezoliucinė šio sprendimo dalis turi būti nedelsiant paskelbta laikraštyje „Lietuvos rytas“, apie tai informuojant žurnalistų etikos inspektorių per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo (gavimo) dienos.
Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimai gali būti skundžiami teismui per 30 dienų nuo jų paskelbimo (gavimo) dienos.