LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1991 M. LAPKRIČIO 15 D. NUTARIMO NR. 470 DALINIO PAKEITIMO
1992 m. gruodžio 15 d. Nr. 943
Vilnius
Iš dalies pakeičiant Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ įgyvendinimo tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 470 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ įgyvendinimo“ (Žin., 1992, Nr.; Nr. 6-138; Nr. 14-398; Nr. 16-431; Nr. 17-504; Nr. 24-719; Nr. 27-786):
1. 31.2 punktą išdėstyti taip:
„31.2. atstačius nuosavybės teisę į gamybinę veiklą vykdančią ūkinės-komercinės paskirties įmonę ir joje esančius įrengimus, savininkas su buvusiu šios įmonės steigėju sudarys sutartį iki 3 metų nekeisti šios įmonės pagrindinės veiklos pobūdžio, nesuderinęs neuždaryti įmonės rekonstravimui arba remontui ir nemažinti darbo vietų skaičiaus daugiau kaip 30 procentų per pirmuosius kalendorinius metus nuo nuosavybės teisės atstatymo dienos (išskyrus žemės ūkio įmones, privatizuojamas pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymą. Šiose įmonėse pastatai ir įrengimai grąžinami buvusiems savininkams su sąlyga, kad iki žemės ūkio įmonės likvidavimo ar reorganizavimo savininkas sudarys sutartį su įmone, įsipareigodamas naudotis grąžintu jam objektu pagal buvusią šio objekto paskirtį ir nekeisti pagrindinės veiklos pobūdžio iki 5 metų)“.
2. 32 punktą išdėstyti taip:
3. 33 punktą išdėstyti taip:
„33. Tuo atveju, kai ūkinės-komercinės paskirties pastatai buvusiems savininkams grąžinami natūra, juose esančius valstybei nuosavybės teise priklausančius įrengimus ir kitas pagrindines priemones (toliau vadinama – įrengimai) leidžiama išpirkti už Lietuvos Respublikos pinigus arba konvertuojamą valiutą iš karto arba per 5 metus išsimokėtinai, imant 7 procentus palūkanų. Išperkant išsimokėtinai, iš karto turi būti sumokėta ne mažiau kaip 15 procentų įrengimų įkainojimo vertės. Leidimą išpirkti įrengimus duoda įmonės steigėjas. Valstybei nuosavybės teise priklausančius įrengimus įkainoja (įvertina) įmonės, kurioje jie sumontuoti, administracija ir įformina tai aktu, kurį, suderinę su Centrine privatizavimo komisija, tvirtina savivaldybė, ministerija ar departamentas (priklausomai nuo to, kieno reguliavimo sferai priskirta įmonė). Valstybei nuosavybės teise priklausantys įrengimai įkainojami nustatant jų likutinę vertę pagal buhalterinės apskaitos 1992 m. sausio 1 d. duomenis. Tuo atveju, jeigu pagal buhalterinės apskaitos duomenis įrengimai yra visiškai susidėvėję, tačiau faktiškai tinka naudoti, jie turi būti įkainoti šios įmonės ir jos steigėjo ekspertų. Visų parduodamų įrengimų likutinė vertė (kiekvieno įrengimo atskirai) indeksuojama laikantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. kovo 23 d. nutarime Nr. 180 „Dėl pagrindinių priemonių vertės bei investicinėse sąskaitose esančių lėšų indeksavimo ir gyventojų indėlių“ (Žin., 1992, Nr. 16-438), 1992 m. balandžio 14 d. nutarime Nr. 265 „Dėl kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų dalinio pakeitimo ir papildymo“ (Žin., 1992, Nr. 18-524) ir Finansų ministerijos 1992 m. balandžio 15 d. rašte Nr. 47N „Dėl pagrindinių priemonių ir nebaigtų kapitalinių darbų indeksavimo“ nustatytos tvarkos.
Asmeniui, kuriam atstatoma nuosavybės teisė į ūkinės-komercinės paskirties pastatą, turi būti pasiūlyta pirkti šiame pastate esantį įmonės apyvartinį turtą (išskyrus įmonės pinigines lėšas).
Įplaukos ir palūkanos, gautos už parduotus įrengimus ir apyvartinį turtą (išskyrus įmonės pinigines lėšas), kaupiamos Respublikiniame ir aukštesniosios pakopos savivaldybių privatizavimo fonduose Finansų ministerijos nustatyta tvarka.
Ginčus dėl įrengimų įkainojimo (įvertinimo) dydžio sprendžia buvusios valstybinės įmonės steigėjas. Patvirtinus įkainojimo (įvertinimo) aktą, asmuo pretenziją dėl turto įkainojimo (įvertinimo) turi pateikti Finansų ministerijai ne vėliau kaip per 20 dienų po šio akto gavimo.
Jeigu asmuo atsisako ūkinės-komercinės paskirties pastatų grąžinimo natūra ar nesutinka išpirkti juose esančių įrengimų, kurių negalima išmontuoti be žalos įrengimams ir pastatui, arba ūkiniam-komerciniam pastatui taikomos šio nutarimo 32 punkte išvardytos sąlygos, prarasto turto vertė jam kompensuojama vertybiniais popieriais (akcijomis)“.
4. 54.2 punkto:
4.1. antrojoje pastraipoje vietoj žodžių „54.1 ir 54.2 punktuose“ įrašyti žodžius „54.1 punkte ir 54.2 punkto pirmojoje pastraipoje“;
4.2. 54.2 punktą papildyti šiomis trečiąja, ketvirtąja, penktąja pastraipomis:
„Perstatyti, atstatyti arba kapitaliai suremontuoti gyvenamieji namai (išskyrus medinius) ir komercinės-ūkinės paskirties pastatai laikomi išlikusiais, jeigu išliko jų seni pamatai ir visų aukštų išorinės sienos.
Jeigu šių konstrukcijų (arba jų dalies) neišliko, nurodytieji statiniai laikomi neišlikusiais, išskyrus tuos komercinės-ūkinės paskirties pastatus, kurių išliko tik dalis pamatų ir išorinių sienų, tačiau ši išlikusioji dalis sudaro daugiau kaip 50 procentų visų laikančiųjų konstrukcijų (palyginamosiomis kainomis).
Atstatymo, perstatymo, kapitalinio remonto metu atliktas išlikusių pamatų ar išorinių sienų plyšių užtaisymas bei kitų defektų pašalinimas, nesusijęs su būtinumu sustiprinti šias konstrukcijas, taip pat jų fragmentų nugriovimas, langų ir durų angų užmūrijimas arba iškirtimas ryšium su priestatų statymu, mansardų įrengimu, patalpų perplanavimu ir kitais poreikiais, nepanaikina šių konstrukcijų išlikimo fakto“.