LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

 

N U T A R I M A S

DĖL VALSTYBINIO TURTO PRIVATIZAVIMO UŽ LAISVAI KONVERTUOJAMĄ VALIUTĄ TVARKOS

 

1992 m. liepos 2 d. Nr. 520

Vilnius

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti Valstybinio turto privatizavimo už laisvai konvertuojamą valiutą nuostatus (pridedama).

2. Nustatyti, kad:

2.1. privatizuojamo už laisvai konvertuojamą valiutą objekto (įmonės) turto (aktyvų) nominali vertė JAV doleriais apskaičiuojama pagal paskutinio buhalterinio balanso duomenis, taikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą skaičiuojamąjį rublio ir JAV dolerio kursą;

2.2. parduodant privatizavimo objektus (įmones) už laisvai konvertuojamą valiutą aukcione, 2.1 punkte nurodytu būdu apskaičiuota objekto (įmonės) turto nominali vertė yra pagrindas šio objekto (įmonės) pradinei pardavimo kainai nustatyti. Pradinę objekto (įmonės) pardavimo kainą aukcione nustato Centrinė privatizavimo komisija. Pardavus aukcione objektą (įmonę) už laisvai konvertuojamą valiutą, Finansų ministerija ne vėliau kaip iki turto perdavimo-priėmimo akto pasirašymo dienos turi padengti iš Respublikinio privatizavimo fondo šio objekto (įmonės) privatizavimo programoje nurodytą įsiskolinimą bankų įstaigoms (išskyrus trumpalaikes paskolas);

2.3. parduodant privatizuojamų įmonių akcijas (akcijų paketus) už laisvai konvertuojamą valiutą (rašytinio konkurso ar viešo akcijų pasirašymo būdu), jų nominali vertė turi būti išreiškiama rubliais ir atitikti jau išleistų įmonės vardinių akcijų nominalią vertę, o vienos akcijos pradinė kaina laisvai konvertuojama valiuta apskaičiuojama pagal formulę:

K = T: I x N, kur K – vienos akcijos pradinė kaina JAV doleriais; T – įmonės savų aktyvų vertė JAV doleriais, lygi skirtumui tarp šio nutarimo 2.1 punkte nustatyta tvarka apskaičiuotos objekto (įmonės) turto vertės ir skolinto kapitalo. Skolintas kapitalas išreiškiamas JAV doleriais, taikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą skaičiuojamąjį rublio ir JAV dolerio kursą; I – įmonės įstatinis kapitalas rubliais; N – vienos akcijos nominali vertė rubliais.

Centrinė privatizavimo komisija, atsižvelgdama į Ekonomikos ministerijos ar užsienio ekspertų išvadas, turi teisę pakeisti privatizuojamų už laisvai konvertuojamą valiutą įmonių turto įvertinimą (kartu ir įmonės akcijų kainą konvertuojama valiuta). Šios komisijos sprendimu įmonės privatizavimo programoje gali būti numatyta padengti visas arba dalį įmonės skolų (šiuo atveju atitinkamai padidinama parduodamų akcijų kaina);

2.4. rengdama objektus (įmones) privatizavimui už laisvai konvertuojamą valiutą, jų administracija kartu su steigėjais:

2.4.1. sudaro privatizavimo programų projektus;

2.4.2. apskaičiuoja privatizavimo objekto (įmonės) turto nominalią vertę laisvai konvertuojama valiuta ir pasiūlo pradinę pardavimo kainą;

2.4.3. suformuluoja objekto (įmonės) privatizavimo sąlygas;

2.4.4. parengia objekto (įmonės) reklaminį prospektą;

2.4.5. atlieka kitus su privatizavimu susijusius parengiamuosius darbus;

2.5. privatizavimo už laisvai konvertuojamą valiutą procesui metodiškai vadovauja Ekonomikos ministerija. Ši ministerija taip pat turi rengti ir teikti Centrinei privatizavimo komisijai tvirtinti paraiškų dalyvauti konkurse, pateiktinos informacijos apie pirkėją tipines formas bei jų pildymo tvarką, objektų (akcijų paketų) pirkimo-pardavimo sutarčių projektus ir investitoriams platinamas konkursų rengimo taisykles;

2.6. iniciatyvos teisę įtraukti objektus (įmones) į privatizuojamų už laisvai konvertuojamą valiutą objektų sąrašą turi objektų (įmonių) administracija, jų steigėjai, taip pat fiziniai ir juridiniai asmenys, pageidaujantys įsigyti šiuos objektus (įmones ar jų akcijas). Motyvuotos paraiškos įtraukti objektus (įmones) į privatizuojamų už laisvai konvertuojamą valiutą objektų (įmonių) sąrašą pateikiamos Ekonomikos ministerijai, kuri išnagrinėjusi pateikia jas svarstyti artimiausiam Centrinės privatizavimo komisijos posėdžiui;

2.7. Centrinė privatizavimo komisija gali įtraukti objektus (įmones) į privatizuojamų už laisvai konvertuojamą valiutą objektų (įmonių) sąrašą savo iniciatyva nepriklausomai nuo to, kieno reguliavimo sferai priskirti šie objektai (įmonės);

2.8. laisvai konvertuojama valiuta, gauta už parduotus konkursų dokumentų rinkinius, disponuoja Ekonomikos ministerijos Privatizavimo departamentas. Šios lėšos turi būti naudojamos tik privatizuojamų už laisvai konvertuojamą valiutą objektų (įmonių) dokumentacijai rengti ir informacijai apie juos platinti.

3. Įpareigoti:

3.1. ministerijas, miestų ir rajonų valdybas – organizuoti potencialių užsienio investitorių priėmimą, privatizuojamų už laisvai konvertuojamą valiutą objektų (įmonių) apžiūrą, teikti reikiamą informaciją bei projektinę dokumentaciją (išskyrus konkurso dokumentų rinkinius, kurie platinami tik šiuo nutarimu patvirtintuose Valstybinio turto privatizavimo už laisvai konvertuojamą valiutą nuostatuose numatyta tvarka);

3.2. Finansų ministeriją kartu su Ekonomikos ministerija bei Lietuvos banku – iki 1992 m. liepos 15 d. nustatyti vietos savivaldybėms priklausančių įplaukų laisvai konvertuojama valiuta už privatizuotus objektus (įmones) pervedimo į šių savivaldybių valiutos fondus tvarką, taip pat banko čekių, gaunamų už parduotus konkurso dokumentų rinkinius, saugojimo, apskaitos ir padengimo taisykles.

4. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 8 d. nutarimą Nr. 457 „Dėl privatizuojamų už laisvai konvertuojamą valiutą įmonių (objektų) įkainojimo tvarkos“ (Žin. 1991, Nr. 33-927).

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS MINISTRAS PIRMININKAS                               G. VAGNORIUS

______________


PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1992 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 520

 

Valstybinio turto privatizavimo už laisvai konvertuojamą

valiutą nuostatai

 

Bendroji dalis

 

1. Šie nuostatai reglamentuoja privatizavimo objektų (įmonių ar jų akcijų) pardavimo už laisvai konvertuojamą valiutą pagal Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymą tvarką ir sąlygas.

2. Pagal šiuos nuostatus už laisvai konvertuojamą valiutą parduodami objektai (įmonės ar jų akcijos), įtraukti į Centrinės privatizavimo komisijos patvirtintą objektų, privatizuojamų už laisvai konvertuojamą valiutą, sąrašą.

3. Privatizavimo objektus (įmones ar jų akcijas) įsigyti už laisvai konvertuojamą valiutą turi teisę Lietuvos Respublikos bei kitų valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys (nenustatant pinigų kvotų), išskyrus valstybinės valdžios ir valdymo įstaigas, valstybines ir valstybines akcines įmones, iš Lietuvos valstybės biudžeto ir vietos savivaldybių biudžetų finansuojamas įmones, įstaigas bei organizacijas.

Užsienio investitoriams, norintiems įsigyti privatizavimo objektus (įmones ar jų akcijas), nustatytąja tvarka įtrauktus į objektų, privatizuojamų už laisvai konvertuojamą valiutą, sąrašą, nereikia papildomo leidimo užsienio investicijoms pagal Užsienio investicijų Lietuvos Respublikoje įstatymą.

4. Privatizavimo už laisvai konvertuojamą valiutą programą Ekonomikos ministerijos teikimu tvirtina Centrinė privatizavimo komisija.

Privatizavimo už laisvai konvertuojamą valiutą programose pateikiami objektą (įmonę) apibūdinantys techniniai-ekonominiai duomenys, kapitalo struktūra pagal nuosavybės formas, privatizuojamo valstybinio kapitalo nominali vertė rubliais ir JAV doleriais, akcijų paketą apibūdinantys duomenys, pradinė objekto (įmonės) pardavimo kaina JAV doleriais, jo pardavimo sąlygos bei kita informacija priklausomai nuo pasirinkto privatizavimo būdo.

Centrinė privatizavimo komisija, atsižvelgdama į investitorių siūlomas sąlygas, gali tikslinti privatizavimo programas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu kai kurių įmonių privatizavimo už laisvai konvertuojamą valiutą programų rengimas ir jų vykdymas gali būti perduotas užsienio firmoms, įforminus tai atitinkama sutartimi. Tokias sutartis sudaro Ekonomikos ministerijos Privatizavimo departamentas.

5. Informacija apie privatizavimo už laisvai konvertuojamą valiutą programas ir jų vykdymą nustatytąja tvarka skelbiama informaciniuose privatizavimo biuleteniuose. Ekonomikos ministerijos Privatizavimo departamentas taip pat turi išplatinti šią informaciją galimiems investitoriams per ambasadas, atstovybes, konsulatus, informacinius biurus, firmas, fondus, draugijas bei paskelbti ją atitinkamos srities tarptautiniuose biuleteniuose.

6. Fiziniai ir juridiniai asmenys, įsigyjantys privatizuojamus už laisvai konvertuojamą valiutą objektus (įmones ar jų akcijas), atsiskaito JAV doleriais arba Vokietijos markėmis. Atsiskaitant Lietuvos Respublikoje, valiuta sumokama (pervedama) į Finansų ministerijos sąskaitą Nr. 67070011 Lietuvos banke, o atsiskaitant užsienyje – į Lietuvos valstybės valiutos fondą, tai yra į Finansų ministerijos einamąją valiutinę sąskaitą Nr. 67080011, esančią Lietuvos banko korespondentinėje sąskaitoje Švedijos banke, – Svenska Handelsbanken S-106 70, Stockholm, Sweden (telex: 11090 hand Se SS).

7. Visą privatizavimo už laisvai konvertuojamą valiutą procesą koordinuoja, teikia informaciją apie privatizuojamus objektus (įmones) ir konsultuoja Ekonomikos ministerijos Privatizavimo departamentas.

8. Kiekvienas asmuo, pageidaujantis įsigyti už laisvai konvertuojamą valiutą privatizuojamą objektą (įmonę), turi teisę objektą (įmonę) apžiūrėti, o objekto (įmonės) administracija privalo suteikti šiems asmenims jų prašomą informaciją.

 

Privatizavimo už laisvai konvertuojamą valiutą būdai

 

9. Už laisvai konvertuojamą valiutą valstybinis turtas privatizuojamas:

9.1. parduodant privatizavimo objektus (įmones) aukcione;

9.2. parduodant privatizavimo objektus (įmones ar jų akcijų paketus) rašytinio konkurso būdu;

9.3. nepardavus privatizavimo objektų (įmonių ar jų akcijų paketų) 9.1 ir 9.2 punktuose nurodytais būdais, Centrinės privatizavimo komisijos sprendimu gali būti skelbiamas šių objektų (įmonių) akcijų viešas pasirašymas už laisvai konvertuojamą valiutą pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. birželio 11 d. nutarimu Nr. 229 „Dėl valstybinio turto privatizavimo, skelbiant viešą akcijų pasirašymą, tvarkos“ (Žin., 1991, Nr. 19-510) patvirtintus Valstybinio turto privatizavimo, skelbiant viešą akcijų pasirašymą, nuostatus.

 

Aukcionų rengimas

 

10. Aukcionas – tai viešas privatizavimo objekto (įmonės) pardavimas didžiausią kainą mokančiam asmeniui, nenustatant papildomų šio objekto (įmonės) įsigijimo sąlygų, išskyrus numatytas Lietuvos Respublikos įstatymuose.

11. Aukcionus organizuoja ir vykdo miesto (rajono), kurio teritorijoje yra parduodamas objektas (įmonė), privatizavimo tarnyba privatizavimo programoje nustatytu laiku ir sąlygomis.

12. Asmenys, pageidaujantys dalyvauti parduodamo už laisvai konvertuojamą valiutą objekto (įmonės) aukcione, turi:

12.1. sumokėti į vieną iš sąskaitų, nurodytų šių nuostatų 6 punkte, 50 JAV dolerių registracijos mokestį ir pradinį įnašą – 5 procentus pradinės objekto (įmonės) pardavimo kainos JAV doleriais;

12.2. ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš aukcioną atvykti į privatizavimo tarnybą registruotis aukciono dalyviu ir pateikti:

12.2.1. asmens dokumentą;

12.2.2. banko įstaigos išduotus dokumentus apie registracijos mokesčio ir pradinio įnašo sumokėjimą;

12.2.3. notariškai patvirtintą įgaliojimą, jeigu fizinis ar juridinis asmuo dalyvauja aukcione per atstovą;

12.2.4. įmonės registracijos pažymėjimo nuorašą, jeigu aukcione nori dalyvauti įmonė;

12.2.5. banko garantiją, liudijančią, kad pirkėjas yra mokus;

12.2.6. banko sąskaitos, į kurią galima pervesti grąžinamą pradinį įnašą (registracijos mokestis negrąžinamas), numerį, banko įstaigos pavadinimą ir adresą.

13. Užregistruotam aukciono dalyviui privatizavimo tarnyba išduoda registracijos pažymėjimą. Duomenys apie kiekvieną užregistruotą dalyvį įrašomi privatizavimo tarnybos turimoje aukciono dalyvių registracijos knygoje. Registracijos knygoje kiekvienam privatizavimo objektui sudaromas atskiras aukciono dalyvių sąrašas (rengiant parduodamų už laisvai konvertuojamą valiutą objektų aukcionus, pildomų dokumentų formos atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gegužės 6 d. nutarimu Nr. 174 „Dėl valstybinio turto privatizavimo tvarkos“ (Žin., 1991, Nr. 16-430) patvirtintas formas, jeigu šiuose nuostatuose nenurodyta kitaip).

14. Privatizavimo tarnyba iki aukciono pradžios neturi teisės supažindinti kitų fizinių ar juridinių asmenų (išskyrus teisėsaugos organus, įstatymų nustatyta tvarka nagrinėjančius aukciono dalyvių baudžiamąsias bylas) su duomenimis apie užregistruotą aukciono dalyvį.

15. Privatizavimo tarnybos darbuotojai neturi teisės registruoti aukciono dalyvių, jeigu:

15.1. dar neprasidėjęs arba jau pasibaigęs oficialiai paskelbtas registracijos laikotarpis;

15.2. nepateikti šių nuostatų 12.2 punkte nurodyti dokumentai.

16. Aukcionas gali įvykti tik tuo atveju, kai nustatytąja tvarka užsiregistravo ir atvyko dalyvauti bent du asmenys (jų įgalioti atstovai). Užsiregistravusiems, bet neatvykusiems į aukcioną asmenims pradinis įnašas negrąžinamas. Jeigu dalyvauti aukcione užsiregistravo arba į aukcioną atvyko mažiau kaip 2 užsiregistravę dalyviai, laikoma, jog aukcionas neįvyko. Apie neįvykusį aukcioną privatizavimo tarnyba turi nedelsdama informuoti Ekonomikos ministerijos Privatizavimo departamentą.

Pakartotinai rengiamame aukcione Centrinės privatizavimo komisijos sprendimu gali dalyvauti ir vienas asmuo. Šiuo atveju privatizavimo objektas (įmonė) parduodamas už pradinę kainą.

17. Dalyvauti aukcione turi teisę tik iš anksto nustatytąja tvarka užsiregistravę fiziniai ir juridiniai asmenys (jų įgalioti atstovai). Įeidami į patalpą, kurioje įvyks aukcionas, dalyviai privalo pateikti registracijos pažymėjimą, o aukciono organizatoriai – išduoti jiems korteles su numeriais, atitinkančiais registracijos knygoje įrašytą dalyvio eilės numerį.

18. Asmenys, norintys būti aukciono žiūrovais, įleidžiami į salę tik su privatizavimo tarnyboje įsigytais bilietais. Bilietų kainas nustato miestų (rajonų) valdybos. Įėjimo mokestis neimamas iš aukciono stebėtojų – Lietuvos Respublikoje įregistruotų partijų, judėjimų, visuomeninių organizacijų įgaliotų atstovų, taip pat privatizavimą vykdančių institucijų pareigūnų.

19. Aukciono metu turi būti pildomas aukciono protokolas.

20. Aukciono pradžioje jo vedėjas privalo apibūdinti privatizavimo objektą (įmonę), paskelbti privatizavimo programoje nurodytą pradinę objekto (įmonės) pardavimo kainą (JAV doleriais) ir minimalų kainos didinimo intervalą, kuris lygus 1 procentui pradinės objekto (įmonės) pardavimo kainos. Jeigu aukcione dalyvauja bent vienas užsienietis, aukcionas turi būti vykdomas lietuvių ir anglų kalbomis.

Aukciono dalyviai, siūlydami kainą, turi pakelti kortelę su numeriu, nukreiptu į aukciono vedėjo pusę, ir garsiai skelbti savo siūlomą kainą (JAV doleriais). Aukciono vedėjas pakartoja kiekvieną pasiūlytą kainą, fiksuodamas ją plaktuko dūžiu. Kai niekas iš dalyvių nebesiūlo didesnės kainos, aukciono vedėjas skelbia paskutinę kainą, ją pasiūliusio dalyvio numerį ir kainą pakartoja tris kartus, fiksuodamas trimis plaktuko dūžiais. Nuskambėjus trečiam plaktuko dūžiui, laikoma, jog objektas (įmonė) parduotas (išskyrus šių nuostatų 22 punkte numatytą atvejį), o didžiausia pasiūlyta kaina ir ją pasiūliusio dalyvio kortelės numeris įrašomi aukciono protokole.

21. Didžiausią kainą pasiūlęs dalyvis aukciono organizatoriams turi nedelsdamas pateikti savo registracijos pažymėjimą ir parašu patvirtinti, kad galutinė kaina, nurodyta aukciono protokole, atitinka jo pasiūlytąją. Jeigu pirkėjas nepateikia registracijos pažymėjimo ar nepasirašo aukciono protokole, tuo atsisakydamas pirkti objektą (įmonę), laikoma, jog aukcionas neįvyko, ir jo organizatoriai tai privalo nurodyti aukciono protokole, kuris turi būti perduotas atitinkamai privatizavimo komisijai. Toks pirkėjas turi būti išbrauktas iš aukciono dalyvių registravimo sąrašų, negrąžinant jam pradinio įnašo. Jeigu šiuo atveju aukcione lieka ne mažiau kaip du dalyviai, neparduoto objekto (įmonės) aukcionas nedelsiant vykdomas iš naujo, ir rašomas naujas protokolas. Jeigu aukcione lieka dalyvauti mažiau kaip 2 dalyviai, laikoma, jog aukcionas neįvyko, o naujas aukcionas gali būti skelbiamas bendra šiuose nuostatuose numatyta tvarka.

22. Jeigu objekto (įmonės) pradinė pardavimo kaina aukcione nebuvo padidinta bent 5 procentais, laikoma, jog aukciono sandoris nesudarytas, ir skelbiamas naujas aukcionas bendra šiuose nuostatuose numatyta tvarka. Tokio aukciono dalyviai, norintys dalyvauti ir naujame aukcione, tą pačią dieną turi raštu pranešti apie tai privatizavimo tarnybai, o paskelbus naujo aukciono dalyvių registravimą – sumokėti registracijos mokestį ir atvykti persiregistruoti į privatizavimo tarnybą. Šiems asmenims, pateikusiems banko įstaigos kvitą apie registracijos mokesčio sumokėjimą, išduodamas naujas aukciono dalyvio registracijos pažymėjimas. Kitų 12.2 punkte nurodytų dokumentų iš naujo pateikti nereikia.

23. Kai didžiausią kainą pasiūlęs dalyvis pasirašo aukciono protokolą, aukciono organizatoriai išduoda jam pažymą apie aukciono rezultatus, suteikiančią teisę sumokėti už įsigytą objektą (įmonę). Pažyma pildoma dviem egzemplioriais. Vienas pažymos egzempliorius lieka privatizavimo tarnyboje, kitas išduodamas pirkėjui.

24. Aukciono metu didžiausią kainą pasiūliusiam aukciono dalyviui išduota pažyma galioja 30 dienų nuo jos išdavimo dienos. Per šį laikotarpį jis privalo sumokėti (į vieną iš sąskaitų, nurodytų šių nuostatų 6 punkte) aukcione nustatytos objekto (įmonės) kainos ir pradinio įnašo skirtumą. Registracijos mokestis į pradinį įnašą neįskaitomas.

Pirkėjas gali atsiskaityti už aukcione įsigytą privatizavimo objektą (įmonę) išsimokėtinai, jeigu tai numatyta šio objekto (įmonės) privatizavimo programoje. Šiuo atveju per 30 dienų po aukciono turi būti sumokėta ne mažiau kaip 25 procentai objekto (įmonės) kainos. Likusios objekto (įmonės) kainos dalies apmokėjimas pirkėjo pageidavimu gali būti atidėtas vieneriems arba dvejiems metams (objekto (įmonės) pirkimo išsimokėtinai dokumentai įforminami ir palūkanos nustatomos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. 252 „Dėl Privatizavimo objektų (akcijų) pardavimo išsimokėtinai taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1991, Nr. 22-585) patvirtintas Privatizavimo objektų (akcijų) pardavimo išsimokėtinai taisykles).

25. Jeigu pirkėjas per 30 dienų po aukciono nesumoka šių nuostatų 24 punkte nurodytos sumos ir privatizavimo tarnybai nepateikia atsiskaitymą patvirtinančio banko įstaigos dokumento, laikoma, jog aukcionas neįvyko, o pradinis įnašas ir registracijos mokestis pirkėjui negrąžinami.

26. Aukciono dalyviams, neįsigijusiems privatizavimo objekto, pradiniai įnašai grąžinami. Pradinius įnašus grąžina Finansų ministerija pagal privatizavimo tarnybos pateiktą pažymą, kurioje turi būti nurodyta asmenų, dalyvavusių aukcione, bet neįsigijusių privatizavimo objekto, vardai ir pavardės, jų atstovaujamų fizinių ar juridinių asmenų pavadinimai, įmokėtos pradinių įnašų sumos bei banko sąskaitų, į kurias reikia pervesti grąžinamus pradinius įnašus, rekvizitai. Prie pažymos turi būti pridedami banko dokumentai, patvirtinantys pradinio įnašo sumokėjimą. Pradinių įnašų grąžinimo terminas – 15 dienų po aukciono.

27. Aukcionų rezultatai tvirtinami pirkėjui sumokėjus skirtumą tarp pradinio įnašo ir aukciono kainos. Vietiniam ūkiui priskirtų objektų aukcionų rezultatus tvirtina atitinkamo miesto (rajono) privatizavimo komisija, respublikiniam ūkiui priskirtų objektų – Centrinė privatizavimo komisija. Aukštesniosios pakopos savivaldybės privatizavimo tarnyba per 5 dienas po banko dokumento, patvirtinančio 24 punkte nurodytos sumos sumokėjimą, gavimo pateikia atitinkamai privatizavimo komisijai tvirtinti aukciono rezultatus.

28. Privatizavimo komisijai, tvirtinančiai aukciono rezultatus, turi būti pateikta:

28.1. valstybinio turto privatizavimo aukciono protokolas (4 egzemplioriai);

28.2. banko įstaigos dokumentai, patvirtinantys, jog sumokėtos šių nuostatų 12.1 ir 24 punktuose nurodytos sumos.

Atitinkamos privatizavimo komisijos patvirtintas aukciono protokolas yra dokumentas, pažymintis, jog pirkimo-pardavimo sandoris yra sudarytas, ir atskira pirkimo-pardavimo sutartis nesudaroma.

29. Patvirtinusi aukciono rezultatus, privatizavimo komisija pasilieka pirmąjį aukciono protokolo egzempliorių. Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po aukciono rezultatų patvirtinimo antrasis protokolo egzempliorius išsiunčiamas pirkėjui, trečiasis – aukcioną vykdžiusiai privatizavimo tarnybai, ketvirtasis – Ekonomikos ministerijai. Banko dokumentai, patvirtinantys, jog sumokėta aukciono kaina, perduodami Finansų ministerijai.

30. Ne vėliau kaip per 30 dienų po aukciono rezultatų patvirtinimo privatizavimo objekto (įmonės) administracija turi perduoti, o pirkėjas – perimti aukcione įsigytą valstybinį turtą. Jeigu privatizavimo objektas neturi administracijos, privatizuotą valstybinį turtą perduoda įmonė, įstaiga ar organizacija, kurios balanse buvo apskaitomas šis turtas. Turto perdavimas-priėmimas įforminamas aktu, kurį tvirtina privatizuoto objekto (įmonės) steigėjas. Steigėjui patvirtinus turto perdavimo-priėmimo aktą, atitinkama privatizavimo komisija per 5 dienas turi išduoti pirkėjui nuosavybės teisės liudijimą. Įsigytą nekilnojamąjį turtą pirkėjas turi įregistruoti valstybiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure per mėnesį nuo nuosavybės teisės liudijimo išdavimo.

 

Rašytinių konkursų organizavimas

 

31. Rašytinis konkursas – tai viešas viso privatizavimo objekto (įmonės), kontrolinio akcijų paketo arba tam tikros dalies akcijų paketo pardavimas didžiausią kainą pasiūliusiam asmeniui, jeigu jis raštu įsipareigoja įvykdyti konkurso organizatorių iš anksto paskelbtas sąlygas, susijusias su tolesne privatizavimo objekto (įmonės) veikla.

32. Konkurso būdu gali būti parduotas kiekvienas privatizavimo objektas (įmonė ar jos akcijos), nustatytąja tvarka įtrauktas į objektų, privatizuojamų už laisvai konvertuojamą valiutą, sąrašą.

33. Konkurso sąlygas bei kitus dokumentus, sudarančius šių nuostatų 35 punkte nurodytų konkurso dokumentų rinkinį, Ekonomikos ministerijos teikimu tvirtina Centrinė privatizavimo komisija kartu su parduodamo objekto (įmonės) privatizavimo programa. Būtina konkurso sąlyga – parduodamo objekto (įmonės akcijų paketo) pradinė pardavimo kaina (JAV doleriais). Papildomai gali būti nustatytos šios sąlygos:

33.1. perimti ir vykdyti visas arba dalį privatizavimo objekto (įmonės) prievolių;

33.2. laikytis privatizavimo objekto (įmonės) eksploatavimo, rekonstravimo ar modernizavimo sąlygų, jeigu šis objektas (įmonė) turi istorinę, kultūrinę ar architektūrinę reikšmę.

Nurodytos 33.1 ir 33.2 punktuose sąlygos turi būti parengtos pagal privatizavimo objekto (įmonės) administracijos ir jo steigėjo suderintus pasiūlymus. Patvirtintos Centrinės privatizavimo komisijos, šios sąlygos tampa privalomos visiems konkurso dalyviams.

34. Centrinei privatizavimo komisijai patvirtinus objekto (įmonės) privatizavimo už laisvai konvertuojamą valiutą programą ir konkurso sąlygas, Ekonomikos ministerijos Privatizavimo departamentas ne vėliau kaip per 15 dienų skelbia konkursą Respublikiniame informaciniame privatizavimo biuletenyje, taip pat išplatina užsienyje (per Lietuvos Respublikos ambasadas, atstovybes, konsulatus, informacinius biurus ir kitas tarnybas bei atitinkamos srities tarptautinius biuletenius) skelbimą apie rengiamą konkursą. Informacija pirmiausia turi būti perduodama Centrinės privatizavimo komisijos ir Ekonomikos ministerijos numatytiems galimiems užsienio investitoriams (stambiausioms finansinėms ir investicinėms kompanijoms, taip pat stambiausioms užsienio kompanijoms, užsiimančioms įmonių privatizavimu). Skelbime turi būti nurodyta:

34.1. trumpa informacija, apibūdinanti privatizavimo objektą (įstatinio kapitalo dydis ir struktūra pagal nuosavybės formas, pagrindiniai techniniai-ekonominiai duomenys, trumpas biznio planas);

34.2. parduodant akcijų paketus – kiek procentų įmonės įstatinio kapitalo sudaro parduodamas akcijų paketas (šis paketas turi sudaryti ne mažiau kaip 51 procentą įmonės įstatinio kapitalo);

34.3. konkurso dokumentų rinkinio įsigijimo sąlygos ir tvarka;

34.4. paraiškų dalyvauti konkurse pateikimo tvarka ir laikas;

34.5. kur, kada ir kokiomis sąlygomis galima gauti papildomą informaciją apie rengiamą konkursą.

Nurodyta 34.1–34.5 punktuose informacija apie rengiamą konkursą taip pat skelbiama užsienio ekonominiuose ir finansiniuose leidiniuose.

35. Asmenys, pageidaujantys dalyvauti konkurse, turi raštu pateikti Ekonomikos ministerijos Privatizavimo departamentui prašymus parduoti konkurso dokumentų rinkinį, pridėdami 250 JAV dolerių vertės banko čekį šios ministerijos vardu. Mokestis už konkurso dokumentų rinkinį negrąžinamas. Konkurso dokumentų rinkinį sudaro:

35.1. reklaminis prospektas su išsamia informacija apie privatizavimo objektą (įmonę);

35.2. konkurso rengimo taisyklės, sudarytos pagal šių nuostatų reikalavimus;

35.3. Centrinės privatizavimo komisijos patvirtintos objekto (įmonės ar jos akcijų paketo) įsigijimo sąlygos;

35.4. paraiškos dalyvauti konkurse ir pateiktinos informacijos apie pirkėją tipinės formos ir jų pildymo tvarka;

35.5. objekto (įmonės ar jos akcijų paketo) pirkimo-pardavimo sutarties projektas.

Ekonomikos ministerijos Privatizavimo departamentas registruoja specialiame žurnale prašymus parduoti konkurso dokumentų rinkinį ir išsiunčia rinkinius prašymuose nurodytu adresu ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jų gavimo. Asmenų, neįsigijusių šiame punkte nurodytomis sąlygomis konkurso dokumentų rinkinio, paraiškos dalyvauti konkurse nenagrinėjamos.

36. Konkursas rengiamas, jeigu jo dokumentų rinkinį (35 punkte nustatyta tvarka) įsigijo bent vienas fizinis ar juridinis asmuo. Nepardavus nė vieno dokumentų rinkinio, Ekonomikos ministerijos Privatizavimo departamentas kartu su privatizavimo objekto (įmonės) steigėju bei administracija turi patikslinti konkurso sąlygas ir iš naujo pateikti jas tvirtinti Centrinei privatizavimo komisijai arba pasiūlyti šiai komisijai išbraukti objektą (įmonę) iš objektų, privatizuojamų už laisvai konvertuojamą valiutą, sąrašo.

37. Užpildytos, kaip nurodyta įsigytame konkurso dokumentų rinkinyje, paraiškos dalyvauti konkurse nustatytu laiku pateikiamos kartu su kitais reikiamais dokumentais Ekonomikos ministerijos Privatizavimo departamentui užklijuotuose vokuose. Gautos vėliau paraiškos nenagrinėjamos.

38. Paskelbtu paraiškų dalyvauti konkurse pateikimo laikotarpiu gauti vokai su paraiškomis registruojami šių nuostatų 35 punkte nurodytame žurnale ir laikomi Ekonomikos ministerijos Privatizavimo departamente. Kol paskelbtas paraiškų pateikimo terminas nepasibaigė, kiekvienas paraišką pateikęs asmuo turi teisę ją atsiimti, raštu pranešęs apie tai Ekonomikos ministerijos Privatizavimo departamentui.

39. Pasibaigus paraiškų dalyvauti konkurse pateikimo terminui, vokai su jomis atplėšiami nurodytą informacijoje apie konkursą dieną ir valandą (bet ne vėliau kaip per tris dienas nuo paraiškų pateikimo termino pabaigos), dalyvaujant ne mažiau kaip trims Centrinės privatizavimo komisijos paskirtiems (įgaliotiems) asmenims. Atplėšus kiekvieną konkursui pateiktą voką, kiekvieną jame rastų dokumentų puslapį parafuoja Centrinės privatizavimo komisijos paskirti (įgalioti) atstovai. Atplėšus visus konkursui pateiktus vokus, visi konkursui pateikti dokumentai inventorizuojami surašant protokolą, kuriame nurodomi paraiškas pateikusių fizinių ir juridinių asmenų rekvizitai, pateiktų dokumentų pavadinimai ir bendras lapų skaičius. Šį protokolą pasirašo visi Centrinės privatizavimo komisijos paskirti (įgalioti) asmenys bei ekonomikos ministro pavaduotojas arba Ekonomikos ministerijos Privatizavimo departamento direktorius. Konkursui pateiktų dokumentų inventorizavimo procedūrą turi teisę stebėti Lietuvos Respublikoje įregistruotų partijų, judėjimų bei visuomeninių organizacijų įgalioti atstovai, taip pat asmenys, pateikę paraiškas dalyvauti konkurse (jų įgalioti atstovai).

40. Inventorizavus gautas paraiškas dalyvauti konkurse, Ekonomikos ministerijos Privatizavimo departamentas per 15 dienų turi jas išnagrinėti ir konkurso rezultatus pateikti tvirtinti Centrinei privatizavimo komisijai. Pateiktos paraiškos dalyvauti konkurse nagrinėjamos laikantis nuostatos, kad visi dalyviai, įsipareigoję įvykdyti Centrinės privatizavimo komisijos patvirtintas sąlygas, yra lygūs. Pasiūlymai įvykdyti kai kurias arba visas konkurso sąlygas geriau negu numatyta konkurso rezultatams neturi įtakos, išskyrus šių nuostatų 41 punkte numatytą atvejį. Konkurso nugalėtoju tampa dalyvis, įsipareigojęs įvykdyti visas konkurso sąlygas ir pasiūlęs didžiausią kainą už privatizuojamą objektą (įmonę ar jos akcijų paketą), išskyrus atvejus, kai Ekonomikos ministerijos Privatizavimo departamentas, nagrinėdamas gautas paraiškas, nustato, kad:

40.1. pirkėjas yra nemokus, t. y. negali sumokėti pateiktoje paraiškoje nurodytos kainos;

40.2. pirkėjas yra nepajėgus įvykdyti kitų konkurso sąlygų;

40.3. pateikta paraiška dalyvauti konkurse ar kiti dokumentai neatitinka konkurso reikalavimų;

40.4. pirkėjas pateiktuose dokumentuose nurodė papildomas sąlygas, kurios iš esmės keičia konkurso organizatorių skelbtas objekto (įmonės ar jos akcijų paketo) įsigijimo sąlygas arba įgalina jų nevykdyti.

Nustatęs 40.1–40.4 punktuose nurodytų faktų, Ekonomikos ministerijos Privatizavimo departamentas pateikia savo išvadas Centrinei privatizavimo komisijai, kuri turi nuspręsti, ar šių faktų yra pakanka didžiausią kainą pasiūliusio konkurso dalyvio paraiškai atmesti.

41. Jeigu du ar daugiau konkurso dalyvių pasiūlė už privatizavimo objektą (įmonę ar jos akcijų paketą) tą pačią didžiausią kainą, Ekonomikos ministerijos Privatizavimo departamentas turi įvertinti, kurio iš jų pasiūlymai įvykdyti kitas konkurso sąlygas yra geriausi, ir pateikti savo išvadas Centrinei privatizavimo komisijai, kad ji priimtų galutinį sprendimą.

42. Centrinei privatizavimo komisijai patvirtinus konkurso rezultatus, Ekonomikos ministerijos Privatizavimo departamentas per 10 dienų informuoja apie juos konkurso dalyvius. Konkurso nugalėtojui taip pat pranešamas laikas, per kurį jis privalo sumokėti už privatizavimo objektą (įmonę ar jos akcijų paketą) pasiūlytąją kainą (į vieną iš sąskaitų, nurodytų 6 punkte) bei atvykti pasirašyti objekto (įmonės ar jos akcijų paketo) pirkimo-pardavimo sutarties.

43. Laikotarpis nuo konkurso rezultatų patvirtinimo iki objekto (įmonės ar jos akcijų paketo) pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo turi būti ne ilgesnis kaip 45 dienos. Jeigu per šį laikotarpį konkurso nugalėtojas nesumoka pasiūlytos kainos ir neatvyksta pasirašyti pirkimo-pardavimo sutarties, Centrinė privatizavimo komisija turi teisę nuspręsti parduoti privatizavimo objektą (įmonę ar jos akcijų paketą) konkurso dalyviui, pasiūliusiam antrąją pagal dydį kainą. Jeigu ir šis konkurso dalyvis atsisako pirkti privatizavimo objektą (įmonę ar jos akcijų paketą) arba konkurse dalyvavo tik vienas asmuo, laikoma, jog konkursas neįvyko. Šiuo atveju Centrinė privatizavimo komisija turi nuspręsti, ar skelbti naują konkursą privatizavimo objektui (įmonei ar jos akcijų paketui) įsigyti už laisvai konvertuojamą valiutą, ar parduoti šį objektą (įmonę ar jos akcijas) bendra Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatyme nustatyta tvarka.

44. Privatizavimo objekto (įmonės ar jos akcijų paketo) pirkimo-pardavimo sutarties projekte numatytas tekstas, atsižvelgiant į pirkėjo pageidavimus ir pasiūlymus, gali būti keičiamas, jeigu tai neprieštarauja skelbtoms konkurso sąlygoms ir šioms pataisoms pritaria Centrinė privatizavimo komisija. Pirkimo-pardavimo sutartį pasirašo ekonomikos ministras (ministrui nesant, jo pavaduotojas) ir konkurso nugalėtojas (jo įgaliotas atstovas).

 

Baigiamosios nuostatos

 

45. Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys įsigytą objektą (įmonę) įregistruoja Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ne vėliau kaip:

45.1. per mėnesį nuo turto perdavimo-priėmimo akto pasirašymo, kai objektas (įmonė) buvo įsigytas aukcione;

45.2. per pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytą laikotarpį, kai objektas (įmonė) buvo privatizuotas konkurso būdu.

Nesilaikant šiame punkte nustatytų terminų, aukciono arba konkurso rezultatai gali būti teismine tvarka pripažinti negaliojančiais.

46. Užsienio investicijas, investitorių pajamas, teises ir teisėtus interesus Lietuvos Respublikoje saugo Lietuvos valstybė.

______________