LIETUVOS RESPUBLIKOS EKONOMIKOS MINISTERIJOS

N U T A R I M A S

1993 m. liepos 15 d. Nr.23-06-2104

Vilnius

Dėl prekių eksportą ir importą

reguliuojančių tvarkų

LAIKINO PREKIŲ ĮVEŽIMO Į LIETUVOS RESPUBLIKĄ

T V A R K A

1. Laikino prekių įvežimo į Lietuvos Respubliką tvarka

(toliau vadinama - tvarka) reglamentuoja prekių (įskaitant

transporto priemones) įvežimo į Lietuvos Respublikos muitų

teritoriją (toliau vadinama - muitų teritoriją) turint tikslą

grąžinti atgal per nustatytą laikotarpį jų neperdirbus, išskyrus

normalų jų nusidėvėjimą dėl įprastinio naudojimo, tvarką.

2. Laikino įvežimo procedūra gali būti taikoma prekėms,

nurodytoms šios Tvarkos priede, kurios gali būti identifikuojamos

jas grąžinant. Laikino įvežimo procedūra gali būti taikoma ne

tiktai prekėms, tiesiogiai įvežtoms į muitų teritoriją iš

užsienio, bet ir gabentoms tranzitu ar laikytoms muitinės

sandėlyje.

3. Laikinai įvežtos prekės sąlyginai visiškai atleidžiamos

nuo importo muitų ir mokesčių, išskyrus prekes, kurios Lietuvos

Respublikos Vyriausybės sprendimu sąlyginai iš dalies

atleidžiamos nuo importo muitų ir mokesčių. Laikinai įvežamoms

prekėms netaikomi ekonominio pobūdžio įvežimo draudimai ir

apribojimai.

4. Prekės laikinai įvežamos jas deklaruojant ir pateikiant

garantiją ar sumokant užstatą Muitinės departamento prie Finansų

ministerijos nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos įstatymais ir

kitais teisės aktais nustatytais atvejais, kai prekėms įvežti

taikomi draudimai ar apribojimai, prekės gali būti laikinai

įvežamos tiktai pateikus muitinei įgaliotos valstybinės

institucijos nustatyta tvarka išduotą leidimą.

5. Siekiant palengvinti laikinai įvežamų prekių

identifikavimą laikino įvežimo procedūros užbaigimo metu, muitinė

turi teisę pradedant laikino įvežimo procedūrą, esant reikalui,

reikalauti pateikti jų detalų aprašymą, charakteristikas,

schemas, fotografijas, nurodyti ženklus, numerius, markiravimą ir

kitus požymius, taip pat žymėti tokias prekes muitinio įforminimo

ženklais (plombomis, antspaudais, perforacija) bei imti jų

pavyzdžius.

6. Laikinai įvežtos prekės turi būti grąžintos atgal per

muitinės nustatytą laikotarpį, pakankamą nurodytam įvežimo

tikslui pasiekti, bet ne ilgesnį kaip 12 mėnesių. Muitinė

išimties būdu dėl susidariusių ypatingų aplinkybių gali pratęsti

laikinojo įvežimo terminą.

7. Muitinė gali leisti perduoti laikino įvežimo procedūros

vykdytojo teises kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui, jeigu jis

tenkina šios procedūros vykdytojui nustatytas sąlygas ir prisiima

ankstesniojo vykdytojo įsipareigojimus.

8. Laikino įvežimo procedūra normaliai baigiama laikinai

įvežtas prekes grąžinant atgal. Laikinai įvežtos prekės gali būti

grąžinamos viena ar keliomis siuntomis. Laikino įvežimo procedūra

gali būti užbaigta ne būtinai toje pačioje muitinės įstaigoje,

kurioje ji pradėta.

9. Laikino įvežimo procedūra taip pat gali būti užbaigta:

9.1. muitinės sutikimu padėjus prekes į muitinės sandėlį ar

pradėjus tranzito procedūrą, numatant jas išvežti ar toliau jomis

disponuoti nustatyta tvarka;

9.2. prekes importuojant, jeigu importo procedūrą galima

taikyti tokioms prekėms sutinkamai su Lietuvos Respublikos

įstatymais ir kitais ją reglamentuojančiais teisės aktais,

laikantis visų tokiam atvejui nustatytų sąlygų ir atliekant visus

privalomus formalumus;

9.3. prekėms rimtai nukentėjus dėl nelaimingo atsitikimo ar

force majeure, jeigu sugadintos prekės:

9.3.1. pateikiamos muitinei laikino įvežimo procedūrai

užbaigti, sumokant importo muitus ir mokesčius, nustatytus

tokioms prekėms jų pateikimo muitinei metu;

9.3.2. neatlygintinai perduodamos muitinei, atleidžiant

laikino įvežimo procedūros vykdytoją nuo importo muitų ir

mokesčių mokėjimo;

9.3.3. sunaikinamos muitinei prižiūrint laikino įvežimo

procedūros vykdytojo ar kito suinteresuoto asmens lėšomis; už bet

kurias išlikusias dalis ar medžiagas, jas importuojant, turi b–ti

sumokami importo muitai ir mokesčiai, nustatyti tokioms prekėms

jų pateikimo muitinei metu;

9.4. prekėmis disponuojant 9.3.2. arba 9.3.3. punktuose

nurodytu būdu laikino įvežimo procedūros vykdytojo prašymu;

9.5. laikino įvežimo procedūros vykdytojui įrodžius

muitinei priimtinu būdu prekių sunaikinimą ar visišką praradimą

dėl nelaimingo atsitikimo ar force majeure, atleidžiant laikinojo

įvežimo procedūros vykdytoją nuo importo muitų ir mokesčių

mokėjimo.

10. Užbaigus laikino įvežimo procedūrą šios Tvarkos 8 ir 9

punktuose nurodytais būdais per muitinės nustatytą laikotarpį,

laikino įvežimo procedūros vykdytojui grąžinama pateikta

garantija ar sumokėtas užstatas.

11. Neužbaigus laikino įvežimo procedūros per muitinės

nustatytą laiko periodą, prekės laikomos importuotomis ir iš

laikino įvežimo procedūros vykdytojo išieškomi atitinkamoms

prekėms nustatyti importo muitai ir mokesčiai.

12. Tvarka įsigalioja kartu su Lietuvos Respublikos

Vyriausybės 1993 m. birželio 16 d. nutarimu Nr.443 "Dėl prekių

eksporto ir importo reguliavimo Lietuvos Respublikoje tvarkos" -

nuo 1993 m. liepos 15 d.

Ekonomikos ministras Julius Veselka

Pramonės ir prekybos ministras          Kazimieras Klimašauskas

Lietuvos Respublikos

vyriausiojo muitininko

pavaduotojas                            Paulius Darginavičius

____________

Laikino prekių įvežimo į

Lietuvos Respubliką tvarkos

p r i e d a s

PREKIŲ, KURIOMS GALI BŪTI TAIKOMA LAIKINO ĮVEŽIMO PROCEDŪRA,

S Ą R A Š A S

1. Prekės, skirtos nekomercinėms parodoms, mugėms ir

panašiems renginiams. Tokiems renginiams priskiriama:

1.1. prekybos, pramonės, žemės ūkio ar amatų parodos, mugės

ar panašūs demonstravimo ar eksponavimo renginiai;

1.2. parodos ar kiti renginiai, organizuojami daugiausia

labdaros tikslais;

1.3. parodos ar kiti renginiai, organizuojami daugiausia

mokymo, meno, amatų, sporto, mokslo, švietimo, kultūros,

religijos, turizmo ar tarptautinio bendradarbiavimo tikslais;

1.4. tarptautinių organizacijų ar jų asociacijų atstovų

susirinkimai, konferencijos ar kongresai;

1.5. oficialaus ar memorialinio pobūdžio deleguotų atstovų

susirinkimai;

Tokiems renginiams nepriskiriamos parodos, mugės ir panašūs

renginiai, organizuojami iš užsienio įvežtų prekių pardavimo

tikslais.

2. Spaudos, radijo, televizijos, kinematografijos, mokslo,

švietimo, kultūros, medicinos darbuotojų, sportininkų profesinė

įranga. Tokiai įrangai priskiriama:

2.1. spaudos, radijo, televizijos ir kinematografijos

darbuotojų įranga:

2.1.1. personaliniai kompiuteriai;

2.1.2. telefakso įrenginiai;

2.1.3. visų rūšių fotoaparatai, kino, video ir televizijos

kameros;

2.1.4. garso ar vaizdo perdavimo, įrašymo ar atgaminimo

aparatūra (audio   ir  videomagnetofonai,   mikrofonai,  pultai,

garsiakalbiai);

2.1.5. garso ar vaizdo įrašų laikmenos, tuščios ar įrašytos;

2.1.6. matavimo ir kontrolės prietaisai (oscilografai,

kontrolės stendai, įvairūs matavimo prietaisai, įrankių

rinkiniai, videogeneratoriai ir kt.);

2.1.7. apšvietimo įranga (prožektoriai, konverteriai,

stovai);

2.1.8. telekomunikacijos įranga (radijo ir televizijos

siųstuvai bei imtuvai, terminaliniai įrenginiai, palydovinio

ryšio įrenginiai, kiti ryšio įrenginiai);

2.1.9. muzikos instrumentai, kostiumai, scenos įranga,

pakylos, grimavimo ir šukavimo įranga;

2.1.10.  kiti   darbo  reikmenys   (kasetės,  eksponometrai,

lęšiai, monitoriai, akumuliatoriai, baterijos ir jų įkrovimo

įtaisai, transformatoriai, laikrodžiai, chronometrai, šildymo,

oro kondicionavimo ir ventiliacijos aparatūra ir kt.);

2.2. Mašinų, įrengimų, transporto priemonių surinkimo,

kontrolės, priežiūros ir remonto įrenginiai. Tokiems įrenginiams

priskiriama:

2.2.1. įrankiai;

2.2.2. matavimo ir kontrolės prietaisai bei įrenginiai

(temperatūros, slėgio, ilgio, aukščio, paviršiaus, greičio ir

kt.), įskaitant  elektros  prietaisus  (voltmetrus,  ampermetrus,

transformatorius, matavimo rezultatų užrašymo prietaisus ir kt.);

2.2.3. mašinų ir įrengimų fotografavimo įrenginiai;

2.2.4. laivų priežiūros aparatūra.

2.3. Įrenginiai reikalingi verslininkams, verslo

konsultantams, ekspertams ir panašių profesijų atstovams. Tokiems

įrenginiams priskiriama:

2.3.1. personaliniai kompiuteriai;

2.3.2. rašomosios mašinėlės;

2.3.3. garso ar vaizdo perdavimo, įrašymo ar atgaminimo

aparatūra;

2.3.4. skaičiavimo prietaisai ir aparatūra.

2.4. Įrenginiai, reikalingi topografijos ar geofizikos

specialistų darbui. Tokiems įrenginiams priskiriama:

2.4.1. matavimo prietaisai ir aparatūra;

2.4.2. gręžimo įrenginiai;

2.4.3. ryšių įrenginiai.

2.5. Įrenginiai, reikalingi aplinkos užteršimo tyrimų

specialistams.

2.6. Prietaisai ir aparatūra, reikalinga gydytojams,

chirurgams, veterinarams, akušeriams ir panašių profesijų

atstovams.

2.7. Įranga, reikalinga archeologams, paleontologams,

geografams, zoologams ir kitiems mokslininkams.

2.8. Įranga, reikalinga pramoginių renginių organizavimui,

teatrams ir orkestrams (muzikos instrumentai, kostiumai, scenos

įranga ir kt.).

2.9. Įranga, reikalinga lektorių skaitomoms paskaitoms.

2.10. Fotografavimo ir filmavimo įranga (visų rūšių

fotoaparatai,  kino   ir  videokameros,  kasetės,  eksponometrai,

lęšiai, stovai, akumuliatoriai, baterijos ir jų įkrovimo įtaisai,

monitoriai, apšvietimo įranga ir kt.);

2.11. transporto priemonės, specialiai sukonstruotos ar

pritaikytos aukščiau išvardintiems tikslams, pavyzdžiui, mobilios

kontrolės ar tyrimų laboratorijos, dirbtuvės ir pan.

3. Tara ir prekių pavyzdžiai. Jiems priskiriama:

3.1. tara - dirbiniai ir medžiagos, naudojamos ar skirtos

naudoti, tokiame pavidale, kokiame jos įvežtos, prekėms pakuoti,

apsaugoti, sudėti ar atskirti, išskyrus urmu įvežamas pakavimo

medžiagas, pavyzdžiui, šiaudus, popierių, stiklo vatą, drožles ir

kt.;

3.2. konteineris - transporto įrenginys (kilnojama krovinių

sekcija, kilnojama cisterna ar kita panaši struktūra);

3.3. padėklas - įtaisas, ant kurio paviršiaus gali būti

sudėtas tam tikras kiekis prekių, tokiu būdu suformuojant

pakrovimo vienetą, skirtą transportuoti, perkelti ar sukrauti

vieną ant kito panaudojant mechaninius įrenginius;

3.4. prekių pavyzdžiai - dirbiniai, esantys tipiškomis tam

tikros kategorijos gaminamomis ar numatomomis gaminti prekėmis,

išskyrus to paties asmens įvežamus ar tam pačiam gavėjui skirtus

tapačius dirbinius, jeigu jų bendras kiekis viršija pagrįstai

reikalingą prekių pavyzdžių kiekį.

4. Prekės, skirtos mokymo, mokslo ir kultūros reikmėms. Joms

priskiriama:

4.1. vaizdo ar garso įrašymo ar atgaminimo aparatūra

(projektoriai, magnetofonai, videomagnetofonai, televizoriai);

4.2. garso ar vaizdo įrašų laikmenos, tuščios ar įrašytos;

4.3. speciali įranga (bibliotekų įranga, kalbos mokymo ir

vertimo įrenginiai, programinio mokymo įtaisai);

4.4. knygos, žurnalai, laikraščiai;

4.5. sporto įranga (kamuoliai, raketės, tinkleliai, stalo

žaidimai, kitas sporto inventorius);

4.6. laisvalaikio užsiėmimams skirti daiktai (žaidimai,

muzikos instrumentai, teatro įranga, piešimo, skulptūros, amatų

įrankiai);

4.7. religinis inventorius.

5. Keleivių asmeninio naudojimo daiktai. Jiems priskiriami

asmenų, kurie nėra nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai,

laikinai atvykstančių į Lietuvos Respubliką turizmo, sporto,

darbo, profesinių susirinkimų, gydymosi, mokslo ir pan. tikslais

daiktai, nauji ar naudoti, kurie pagrįstai gali būti reikalingi

keleiviui jo ar jos asmeniniam naudojimui kelionės metu,

atsižvelgiant į visas kelionės aplinkybes, išskyrus prekes,

įvežamas komerciniais tikslais.

6. Turizmo reklaminė medžiaga. Jai priskiriamos prekės,

įvežamos siekiant reklamuoti turizmą į užsienio šalis, ypatingai

skatinant atvykti į kultūros, religijos, turizmo, sporto ar

profesiniais tikslais organizuojamus renginius (prospektai,

brėžiniai, įrėmintos ir neįrėmintos fotografijos, knygos,

paveikslai, skulptūros ir kiti meno kūriniai, demonstracinė

įranga, filmai, garso ir vaizdo įrašai, vėliavos, modeliai,

amatininkų dirbinių pavyzdžiai, nacionaliniai kostiumai ir kt.).

7. Gyvūnai, įvežami dresiravimo, mokymo, veisimo,

demonstravimo, keliavimo, tarnybos (policijos šunys, aklųjų

vedliai), gelbėjimo, transporto ar medicinos tikslais.

8. Asmeninės ir komercinės transporto priemonės, įskaitant

įprastinei jų įrangai priskiriamus reikmenis ir atsargines dalis,

taip pat tepalus ir kurą, esančius įprastiniuose bakuose.

9. Mašinos, mechanizmai, prietaisai ir aparatūra, įvežama

kontrolės ir demonstravimo tikslais.

10. Prekės, įvežamos humanitarinės pagalbos tikslais. Joms

priskiriama medicininė, chirurginė ir laboratorijų įranga, taip

pat prekės, įvežamos teikiant pagalbą stichinių nelaimių ir

katastrofų atvejais (transporto priemonės, antklodės, palapinės,

surenkami namai bei kitos būtiniausios prekės).

11. Kitos prekės, kurioms laikinojo įvežimo procedūra gali

būti taikoma, vadovaujantis Lietuvos Respublikos tarptautinėmis

sutartimis, įstatymais ir kitais teisės aktais.

LAIKINO PREKIŲ IŠVEŽIMO IŠ LIETUVOS RESPUBLIKOS

T V A R K A

1. Laikino prekių išvežimo iš Lietuvos Respublikos tvarka

(toliau vadinama - tvarka) reglamentuoja laisvai cirkuliuojančių

Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje (toliau vadinama - muitų

teritorija) prekių (įskaitant transporto priemones), išvežimo iš

muitų teritorijos turint tikslą grąžinti atgal per nustatytą

laikotarpį jų neperdirbus, išskyrus normalų jų nusidėvėjimą dėl

įprastinio naudojimo, tvarką.

2. Laikino išvežimo procedūra gali būti taikoma prekėms,

nurodytoms šios Tvarkos priede, ir kurios gali būti

identifikuojamos jas grąžinant.

3. Laikinai išvežtos prekės sąlyginai visiškai atleidžiamos

nuo eksporto muitų ir mokesčių, išskyrus prekes, kurios Lietuvos

Respublikos Vyriausybės sprendimu sąlyginai iš dalies

atleidžiamos nuo eksporto muitų ir mokesčių. Laikinai įvežamoms

prekėms netaikomi ekonominio pobūdžio išvežimo draudimai ir

apribojimai. Laikinai išvežtas prekes grąžinant atgal, jos

atleidžiamos nuo importo muitų ir mokesčių, išskyrus prekes,

kurios Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu iš dalies

atleidžiamos nuo importo muitų ir mokesčių.

4. Prekės laikinai išvežamos jas deklaruojant ir, jeigu

joms yra nustatyti eksporto muitai ir mokesčiai, pateikiant

garantiją ar sumokant užstatą Muitinės departamento prie Finansų

ministerijos nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos įstatymais ir

kitais teisės aktais nustatytais atvejais, kai prekėms išvežti

taikomi draudimai ar apribojimai, prekės gali būti laikinai

įvežamos tiktai pateikus muitinei įgaliotos valstybinės

institucijos nustatyta tvarka išduotą leidimą.

5. Siekiant palengvinti laikinai išvežamų prekių

identifikavimą laikino išvežimo procedūros užbaigimo metu,

muitinė turi teisę pradedant laikino išvežimo procedūrą, esant

reikalui, reikalauti pateikti jų detalų aprašymą,

charakteristikas, schemas, fotografijas, nurodyti ženklus,

numerius, markiravimą ir kitus požymius, taip pat žymėti tokias

prekes muitinio įforminimo ženklais (plombomis, antspaudais,

perforacija) bei imti jų pavyzdžius.

6. Laikinai išvežtos prekės turi būti grąžintos atgal per

muitinės nustatytą laikotarpį, pakankamą nurodytam išvežimo

tikslui pasiekti, bet ne ilgesnį kaip 12 mėnesių. Muitinė,

išimties būdu, dėl susidariusių ypatingų aplinkybių gali pratęsti

laikino išvežimo terminą.

7. Muitinė gali leisti perduoti laikino išvežimo procedūros

vykdytojo teises kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui, jeigu jis

tenkina šios procedūros vykdytojui nustatytas sąlygas ir prisiima

ankstesniojo vykdytojo įsipareigojimus.

8. Laikino išvežimo procedūra normaliai baigiama laikinai

išvežtas prekes grąžinant atgal. Laikinai išvežtos prekės gali

būti grąžinamos viena ar keliomis siuntomis. Laikino išvežimo

procedūra gali būti užbaigta ne būtinai toje pačioje muitinės

įstaigoje, kurioje ji pradėta.

9. Laikino išvežimo procedūra taip pat gali būti užbaigta:

9.1. muitinės sutikimu padėjus prekes į muitinės sandėlį ar

pradėjus tranzito procedūrą, numatant jas įvežti ar toliau jomis

disponuoti nustatyta tvarka;

9.2. prekes eksportuojant, jeigu eksporto procedūrą galima

taikyti tokioms prekėms sutinkamai su Lietuvos Respublikos

įstatymais ir kitais ją reglamentuojančiais teisės aktais,

laikantis visų tokiam atvejui nustatytų sąlygų ir atliekant visus

privalomus formalumus;

9.3. laikino išvežimo procedūros vykdytojui įrodžius

muitinei priimtinu būdu sunaikinimą ar visišką praradimą dėl

nelaimingo  atsitikimo  ar  force  majeure,  atleidžiant  laikino

išvežimo procedūros vykdytoją nuo eksporto muitų ir mokesčių

mokėjimo.

10. Užbaigus laikino išvežimo procedūrą šios Tvarkos 8 ir 9

punktuose nurodytais būdais per muitinės nustatytą laikotarpį,

laikino išvežimo procedūros vykdytojui grąžinama pateikta

garantija ar sumokėtas užstatas.

11. Neužbaigus laikino išvežimo procedūros per muitinės

nustatytą laiko periodą, prekės laikomos eksportuotomis ir iš

laikino išvežimo procedūros vykdytojo išieškomi atitinkamoms

prekėms nustatyti eksporto muitai ir mokesčiai.

12. Tvarka įsigalioja kartu su Lietuvos Respublikos

Vyriausybės 1993 m. birželio 16 d. nutarimu Nr.443 "Dėl prekių

eksporto ir importo reguliavimo Lietuvos Respublikoje tvarkos" -

nuo 1993 m. liepos 15 d.

Ekonomikos ministras J.Veselka

Pramonės ir prekybos ministras                     K.Klimašauskas

Lietuvos Respublikos

vyriausiasis muitininkas K.Pėdnyčia

_______________

Laikino prekių išvežimo iš

Lietuvos Respublikos tvarkos

p r i e d a s

PREKIŲ, KURIOMS GALI BŪTI TAIKOMA LAIKINO IŠVEŽIMO PROCEDŪRA,

S Ą R A Š A S

1. Prekės, skirtos nekomercinėms parodoms, mugėms ir

panašiems renginiams. Tokiems renginiams priskiriama:

1.1. prekybos, pramonės, žemės ūkio ar amatų parodos, mugės

ar panašūs demonstravimo ar eksponavimo renginiai;

1.2. parodos ar kiti renginiai, organizuojami daugiausia

labdaros tikslais;

1.3. parodos ar kiti renginiai, organizuojami daugiausia

mokymo, meno, amatų, sporto, mokslo, švietimo, kultūros,

religijos, turizmo ar tarptautinio bendradarbiavimo tikslais;

1.4. tarptautinių organizacijų ar jų asociacijų atstovų

susirinkimai, konferencijos ar kongresai;

1.5. oficialaus ar memorialinio pobūdžio deleguotų atstovų

susirinkimai;

Tokiems renginiams nepriskiriamos parodos, mugės ir panašūs

renginiai, organizuojami iš užsienio įvežtų prekių pardavimo

tikslais.

2. Spaudos, radijo, televizijos, kinematografijos, mokslo,

švietimo, kultūros, medicinos darbuotojų, sportininkų profesinė

įranga. Tokiai įrangai priskiriama:

2.1. spaudos, radijo, televizijos ir kinematografijos

darbuotojų įranga:

2.1.1. personaliniai kompiuteriai;

2.1.2. telefakso įrenginiai;

2.1.3. visų rūšių fotoaparatai, kino, video ir televizijos

kameros;

2.1.4. garso ar vaizdo perdavimo, įrašymo ar atgaminimo

aparatūra (audio   ir  videomagnetofonai,   mikrofonai,  pultai,

garsiakalbiai);

2.1.5. garso ar vaizdo įrašų laikmenos, tuščios ar įrašytos;

2.1.6. matavimo ir kontrolės prietaisai (oscilografai,

kontrolės stendai, įvairūs matavimo prietaisai, įrankių

rinkiniai, videogeneratoriai ir kt.);

2.1.7. apšvietimo įranga (prožektoriai, konverteriai,

stovai);

2.1.8. telekomunikacijos įranga (radijo ir televizijos

siųstuvai bei imtuvai, terminaliniai įrenginiai, palydovinio

ryšio įrenginiai, kiti ryšio įrenginiai);

2.1.9. muzikos instrumentai, kostiumai, scenos įranga,

pakylos, grimavimo ir šukavimo įranga;

2.1.10.  kiti   darbo  reikmenys   (kasetės,  eksponometrai,

lęšiai, monitoriai, akumuliatoriai, baterijos ir jų įkrovimo

įtaisai, transformatoriai, laikrodžiai, chronometrai, šildymo,

oro kondicionavimo ir ventiliacijos aparatūra ir kt.);

2.2. Mašinų, įrengimų, transporto priemonių surinkimo,

kontrolės, priežiūros ir remonto įrenginiai. Tokiems įrenginiams

priskiriama:

2.2.1. įrankiai;

2.2.2. matavimo ir kontrolės prietaisai bei įrenginiai

(temperatūros, slėgio, ilgio, aukščio, paviršiaus, greičio ir

kt.), įskaitant  elektros  prietaisus  (voltmetrus,  ampermetrus,

transformatorius, matavimo rezultatų užrašymo prietaisus ir kt.);

2.2.3. mašinų ir įrengimų fotografavimo įrenginiai;

2.2.4. laivų priežiūros aparatūra.

2.3. Įrenginiai reikalingi verslininkams, verslo

konsultantams, ekspertams ir panašių profesijų atstovams. Tokiems

įrenginiams priskiriama:

2.3.1. personaliniai kompiuteriai;

2.3.2. rašomosios mašinėlės;

2.3.3. garso ar vaizdo perdavimo, įrašymo ar atgaminimo

aparatūra;

2.3.4. skaičiavimo prietaisai ir aparatūra.

2.4. Įrenginiai, reikalingi topografijos ar geofizikos

specialistų darbui. Tokiems įrenginiams priskiriama:

2.4.1. matavimo prietaisai ir aparatūra;

2.4.2. gręžimo įrenginiai;

2.4.3. ryšių įrenginiai.

2.5. Įrenginiai, reikalingi aplinkos užteršimo tyrimų

specialistams.

2.6. Prietaisai ir aparatūra, reikalinga gydytojams,

chirurgams, veterinarams, akušeriams ir panašių profesijų

atstovams.

2.7. Įranga, reikalinga archeologams, paleontologams,

geografams, zoologams ir kitiems mokslininkams.

2.8. Įranga, reikalinga pramoginių renginių organizavimui,

teatrams ir orkestrams (muzikos instrumentai, kostiumai, scenos

įranga ir kt.).

2.9. Įranga, reikalinga lektorių skaitomoms paskaitoms.

2.10. Fotografavimo ir filmavimo įranga (visų rūšių

fotoaparatai,  kino   ir  videokameros,  kasetės,  eksponometrai,

lęšiai, stovai, akumuliatoriai, baterijos ir jų įkrovimo įtaisai,

monitoriai, apšvietimo įranga ir kt.);

2.11. transporto priemonės, specialiai sukonstruotos ar

pritaikytos aukščiau išvardintiems tikslams, pavyzdžiui, mobilios

kontrolės ar tyrimų laboratorijos, dirbtuvės ir pan.

3. Tara ir prekių pavyzdžiai. Jiems priskiriama:

3.1. tara - dirbiniai ir medžiagos, naudojamos ar skirtos

naudoti, tokiame pavidale, kokiame jos išvežtos, prekėms pakuoti,

apsaugoti, sudėti ar atskirti, išskyrus urmu išvežamas pakavimo

medžiagas, pavyzdžiui, šiaudus, popierių, stiklo vatą, drožles ir

kt.;

3.2. konteineris - transporto įrenginys (kilnojama krovinių

sekcija, kilnojama cisterna ar kita panaši struktūra);

3.3. padėklas - įtaisas, ant kurio paviršiaus gali būti

sudėtas tam tikras kiekis prekių, tokiu būdu suformuojant

pakrovimo vienetą, skirtą transportuoti, perkelti ar sukrauti

vieną ant kito panaudojant mechaninius įrenginius;

3.4. prekių pavyzdžiai - dirbiniai, esantys tipiškomis tam

tikros kategorijos gaminamomis ar numatomomis gaminti prekėmis,

išskyrus to paties asmens išvežamus ar tam pačiam gavėjui skirtus

tapačius dirbinius, jeigu jų bendras kiekis viršija pagrįstai

reikalingą prekių pavyzdžių kiekį.

4. Prekės, skirtos mokymo, mokslo ir kultūros reikmėms. Joms

priskiriama:

4.1. vaizdo ar garso įrašymo ar atgaminimo aparatūra

(projektoriai, magnetofonai, videomagnetofonai, televizoriai);

4.2. garso ar vaizdo įrašų laikmenos, tuščios ar įrašytos;

4.3. speciali įranga (bibliotekų įranga, kalbos mokymo ir

vertimo įrenginiai, programinio mokymo įtaisai);

4.4. knygos, žurnalai, laikraščiai;

4.5. sporto įranga (kamuoliai, raketės, tinkleliai, stalo

žaidimai, kitas sporto inventorius);

4.6. laisvalaikio užsiėmimams skirti daiktai (žaidimai,

muzikos instrumentai, teatro įranga, piešimo, skulptūros, amatų

įrankiai);

4.7. religinis inventorius.

5. Keleivių asmeninio naudojimo daiktai. Jiems priskiriami

asmenų, kurie yra nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai,

laikinai išvykstančių iš Lietuvos Respublikos turizmo, sporto,

darbo, profesinių susirinkimų, gydymosi, mokslo ir pan. tikslais

daiktai, nauji ar naudoti, kurie pagrįstai gali būti reikalingi

keleiviui jo ar jos asmeniniam naudojimui kelionės metu,

atsižvelgiant į visas kelionės aplinkybes, išskyrus prekes,

išvežamas komerciniais tikslais.

6. Turizmo reklaminė medžiaga. Jai priskiriamos prekės,

išvežamos siekiant reklamuoti turizmą į Lietuvos Respubliką,

ypatingai skatinant atvykti į kultūros, religijos, turizmo,

sporto ar profesiniais tikslais organizuojamus renginius

(prospektai, brėžiniai, įrėmintos ir neįrėmintos fotografijos,

knygos, paveikslai, skulptūros ir kiti meno kūriniai,

demonstracinė įranga, filmai, garso ir vaizdo įrašai, vėliavos,

modeliai, amatininkų dirbinių pavyzdžiai, nacionaliniai kostiumai

ir kt.).

7. Gyvūnai, išvežami dresiravimo, mokymo, veisimo,

demonstravimo, keliavimo, tarnybos (policijos šunys, aklųjų

vedliai), gelbėjimo, transporto ar medicinos tikslais.

8. Asmeninės ir komercinės transporto priemonės, įskaitant

įprastinei jų įrangai priskiriamus reikmenis ir atsargines dalis,

taip pat tepalus ir kurą, esančius įprastiniuose bakuose.

9. Mašinos, mechanizmai, prietaisai ir aparatūra, išvežama

kontrolės ir demonstravimo tikslais.

10. Prekės, išvežamos humanitarinės pagalbos tikslais. Joms

priskiriama medicininė, chirurginė ir laboratorijų įranga, taip

pat prekės, išvežamos teikiant pagalbą stichinių nelaimių ir

katastrofų atvejais (transporto priemonės, antklodės, palapinės,

surenkami namai bei kitos būtiniausios prekės).

11. Kitos prekės, kurioms laikinojo išvežimo procedūra gali

būti taikoma, vadovaujantis Lietuvos Respublikos tarptautinėmis

sutartimis, įstatymais ir kitais teisės aktais.

LAIKINO PREKIŲ ĮVEŽIMO Į LIETUVOS RESPUBLIKĄ PERDIRBTI

T V A R K A

Laikino  prekių  įvežimo  į  LIetuvos  Respubliką  perdirbti

tvarka (toliau vadinama - tvarka) reglamentuoja prekių, laikinai

įvežtų į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją (toliau vadinama -

muitų teritorija), turint tikslą per nustatytą laikotarpį atlikti

perdirbimo ar remonto operacijas ir po to grąžinimo atgal,

tvarką.

1. Šioje tvarkoje vartojamos sąvokos apibrėžiamos taip:

1.4. "Kompensaciniai produktai" - visi produktai, gauti

perdirbant (įskaitant surinkimą ir montažą), apdirbant ar

remontuojant (įskaitant restauraciją) laikinai įvežtas perdirbti

prekes. Kompensacinių produktų gamybai palengvinti gali būti

naudojami produktai, kurių kompensaciniuose produktuose

identifikuoti neįmanoma (pavyzdžiui, cheminių reakcijų

katalizatoriai, iniciatoriai, stabilizatoriai ir kt.);

1.5. "Ekvivalentiškos prekės" - prekės naudojamos

kompensaciniams produktams gauti vietoje laikinai įvežtų

perdirbti prekių, savo kokybe ir charakteristikomis atitinkančios

laikinai įvežtas perdirbti prekes;

1.6. "Išeiga" - kompensacinių produktų kiekis, gautas

perdirbus tam tikrą kiekį laikinai įvežtų perdirbti prekių;

2. Laikino įvežimo perdirbti procedūra taikoma prekėms,

kurios gali būti identifikuojamos jas grąžinant. Laikino įvežimo

perdirbti procedūra gali būti taikoma ne tiktai prekėms,

tiesiogiai įvežtoms į muitų teritoriją iš užsienio, bet ir

gabentoms tranzitu ar laikytoms muitinės sandėlyje.

3. Laikinai įvežtos perdirbti prekės sąlyginai visiškai

atleidžiamos nuo importo muitų ir mokesčių, išskyrus prekes,

kurios Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu iš dalies

atleidžiamos nuo importo muitų ir mokesčių.

4. Laikino įvežimo perdirbti procedūra gali būti taikoma,

kai kompensaciniai produktai grąžinami siuntėjui ir kai laikinai

įvežtos prekės gali būti identifikuotos kompensaciniuose

produktuose. Šios procedūros vykdytoju gali būti Lietuvos

Respublikoje registruotas ūkio subjektas, sudaręs sutartį dėl

laikinai įvežtų perdirbti užsienyje prekių perdirbimo ar remonto.

5. Prekės laikinai įvežamos perdirbti jas deklaruojant ir,

jeigu joms yra nustatyti importo muitai ir mokesčiai, pateikiant

garantiją ar sumokant užstatą Muitinės departamento prie Finansų

ministerijos nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos įstatymais ir

kitais teisės aktais nustatytais atvejais, kai prekių įvežimui

taikomi draudimai ar apribojimai, prekės gali būti laikinai

įvežamos perdirbti tiktai pateikus muitinei įgaliotos valstybinės

institucijos nustatyta tvarka išduotą leidimą.

6. Siekiant palengvinti laikinai įvežamų perdirbti prekių

identifikavimą kompensaciniuose produktuose, muitinė turi teisę

pradedant laikino įvežimo perdirbti procedūrą, esant reikalui,

reikalauti pateikti jų detalų aprašymą, charakteristikas,

schemas, fotografijas, nurodyti ženklus, numerius, markiravimą ir

kitus požymius, taip pat žymėti tokias prekes muitinio įforminimo

ženklais (plombomis, antspaudais, perforacija) bei imti jų

pavyzdžius.

7. Kompensaciniai produktai turi būti grąžinami atgal per

muitinės nustatytą laikotarpį, pakankamą perdirbti ar

suremontuoti laikinai įvežtoms perdirbti prekėms ir išvežti

kompensaciniams produktams, bet ne ilgesnį kaip 12 mėnesių.

Muitinė išimties būdu dėl susidariusių ypatingų aplinkybių gali

pratęsti laikino išvežimo perdirbti terminą.

8. Muitinės sutikimu kompensaciniai produktai gali būti

gauti iš ekvivalentiškų prekių. Iš ekvivalentiškų prekių gauti

kompensaciniai produktai gali būti išvežti ir prieš laikinai

įvežamų perdirbti prekių įvežimą. Tokiu atveju muitinė nustato

laikotarpį, per kurį turi būti importuotos prekės, atitinkančios

kompensaciniams produktams gauti sunaudotas ekvivalentiškas

prekes, bet ne ilgesnį kaip 3 mėnesiai. Jeigu už kompensacinius

produktus yra nustatyti eksporto muitai, laikino išvežimo

perdirbti procedūros vykdytojas turi pateikti atitinkamą

garantiją ar sumokėti užstatą.

9. Deklaruojant muitinei laikinai įvežamas perdirbti prekes,

būtina pateikti informaciją apie kompensacinių produktų išeigą.

Muitinė turi teisę reikalauti papildomų dokumentų, aprašančių

išeigos apskaičiavimo metodiką, perdirbimo ar remonto operacijų

vykdymą bei technines sąlygas.

10. Perdirbant ar remontuojant laikinai įvežtas perdirbti

prekes, dalį operacijų gali atlikti Lietuvos Respublikoje

registruotas ūkio subjektas, nesantis laikino įvežimo perdirbti

procedūros vykdytoju, tačiau sudaręs su juo sutartį atlikti dalį

perdirbimo ar remonto operacijų. Laikino įvežimo perdirbti

procedūros vykdytojas ir tokiu atveju lieka atsakingu už

procedūros ir muitinės nustatytų sąlygų vykdymą.

11. Perdirbant ar remontuojant laikinai įvežtas perdirbti

prekes, susidariusios atliekos, kurios nėra grąžinamos atgal ir

nepripažįstamos komerciniu požiūriu bevertėmis, apmokestinamos

tokioms prekėms nustatytais importo muitais ir mokesčiais.

12. Laikino įvežimo perdirbti procedūra normaliai baigiama

grąžinant atgal kompensacinius produktus. Kompensaciniai

produktai gali būti grąžinami viena ar keliomis siuntomis.

Laikino išvežimo perdirbti procedūra gali būti užbaigta ne

būtinai toje pačioje muitinės įstaigoje, kurioje ji pradėta.

13. Laikino įvežimo perdirbti procedūra gali būti užbaigta

grąžinant laikinai įvežtas perdirbti prekes tokiame pačiame

pavidale, kokiame jos buvo įvežtos.

14. Laikino įvežimo perdirbti procedūra taip pat gali būti

užbaigta:

14.1. muitinės sutikimu padėjus kompensacinius produktus į

muitinės sandėlį ar pradėjus tranzito procedūrą, numatant juos

išvežti ar toliau jais disponuoti nustatyta tvarka;

14.2. laikinai įvežtas perdirbti prekes ar kompensacinius

produktus importuojant, jeigu importo procedūrą galima taikyti

tokioms prekėms sutinkamai su Lietuvos Respublikos įstatymais ir

kitais ją reglamentuojančiais teisės aktais, laikantis visų

tokiam atvejui nustatytų sąlygų ir atliekant visus privalomus

formalumus;

14.3 laikinai  įvežtoms perdirbti prekėms ar kompensaciniams

produktams rimtai  nukentėjus nuo  nelaimingo atsitikimo ar force

majeure, jeigu sugadintos laikinai įvežtos perdirbti prekės ar

kompensaciniai produktai:

14.3.1. pateikiamos (-mi) muitinei laikino įvežimo perdirbti

procedūrai užbaigti, sumokant importo muitus ir mokesčius,

nustatytus tokioms prekėms jų pateikimo muitinei metu;

14.3.2. neatlygintinai perduodamos (-mi)    muitineix

atleidžiant laikino įvežimo perdirbti procedūros vykdymą nuo

importo muitų ir mokesčių mokėjimo;

14.3.3. sunaikinamos (-mi) muitinei prižiūrint laikino

įvežimo perdirbti procedūros vykdytojo ar kito suinteresuoto

asmens lėšomis; už bet kurias išlikusias dalis ar medžiagas, jas

importuojant, turi būti sumokami importo muitai ir mokesčiai,

nustatyti tokioms prekėms jų pateikimo muitinei metu;

14.4. laikinai įvežtomis perdirbti prekėmis ar

kompensaciniais produktais disponuojant 14.3.2 arba 14.3.3

punktuose nurodytu būdu laikino įvežimo perdirbti procedūros

vykdytojo prašymu;

14.5. laikino įvežimo perdirbti procedūros vykdytojui

įrodžius muitinei priimtinu būdu laikinai įvežtų perdirbti prekių

ar kompensacinių produktų sunaikinimą ar visišką praradimą dėl

nelaimingo  atsitikimo  ar  force  majeure,  atleidžiant  laikino

išvežimo perdirbti procedūros vykdytoją nuo importo muitų ir

mokesčių mokėjimo.

15. Užbaigus laikino įvežimo perdirbti procedūrą šios

Tvarkos 12, 13 ir 14 punktuose nurodytais būdais per muitinės

nustatytą laikotarpį, laikino įvežimo perdirbti procedūros

vykdytojui grąžinama pateikta garantija ar sumokėtas užstatas.

16. Neužbaigus laikino įvežimo perdirbti procedūros per

muitinės nustatytą laikotarpį, laikinai įvežtos perdirbti prekės

laikomos importuotomis ir iš laikino įvežimo perdirbti procedūros

vykdytojo išieškomi atitinkamoms prekėms nustatyti importo muitai

ir mokesčiai.

17. Ūkio subjektai, įvežantys naftą ir naftos žaliavą

perdirbti Mažeikių valstybinėje naftos perdirbimo įmonėje

"Nafta", turi iki 20 procentų naftos produktų, gautų perdirbus

šias žaliavas, realizuoti Lietuvos Respublikoje.

15.  Tvarka   įsigalioja  kartu   su  LIetuvos   Respublikos

Vyriausybės 1993 m. birželio 16 d. nutarimu Nr.443 "Dėl prekių

eksporto ir importo reguliavimo Lietuvos Respublikoje tvarkos" -

nuo 1993 m. liepos 15 d.

Ekonomikos ministras J.Veselka

Pramonės ir prekybos ministras                     K.Klimašauskas

Lietuvos Respublikos

vyriausiasis muitininkas K.Pėdnyčia

__________

LAIKINO PREKIŲ IŠVEŽIMO IŠ LIETUVOS RESPUBLIKOS PERDIRBTI

T V A R K A

Laikino prekių  išvežimo iš  LIetuvos Respublikos  perdirbti

tvarka (toliau vadinama - tvarka) reglamentuoja prekių, laisvai

cirkuliuojančių Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje (toliau

vadinama - muitų teritorija), laikino išvežimo iš jos turint

tikslą per nustatytą laikotarpį atlikti perdirbimo ar remonto

operacijas ir po to grąžinimo atgal, tvarką.

1. Šioje tvarkoje vartojamos sąvokos apibrėžiamos taip:

1.1. "Kompensaciniai produktai" - visi produktai, gauti

perdirbant užsienyje (įskaitant surinkimą ir montažą), apdirbant

ar remontuojant (įskaitant restauraciją) laikinai išvežtas

perdirbti prekes;

1.2. "Ekvivalentiškos prekės" - prekės, naudojamos

kompensaciniams produktams gauti vietoje laikinai išvežtų

perdirbti prekių, savo kokybe ir charakteristikomis atitinkančios

laikinai išvežtas perdirbti prekes;

1.3. "Išeiga" - kompensacinių produktų kiekis, gautas

perdirbus tam tikrą laikinai išvežtų perdirbti prekių kiekį.

2. Laikino išvežimo perdirbti procedūra gali būti taikoma

prekėms, kurios gali būti identifikuojamos jas grąžinant.

3. Laikinai išvežtos perdirbti prekės sąlyginai visiškai

atleidžiamos nuo eksporto muitų ir mokesčių, išskyrus prekes,

kurios Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu iš dalies

atleidžiamos nuo eksporto muitų ir mokesčių. Laikinai išvežtos

perdirbti prekės, jas grąžinant atgal atlikus užsienyje

perdirbimo ar remonto operacijas, visiškai atleidžiamos nuo

importo muitų ir mokesčių, išskyrus prekes, kurios Lietuvos

Respublikos Vyriausybės sprendimu iš dalies atleidžiamos nuo

importo muitų ir mokesčių.

4. Laikino išvežimo perdirbti procedūra gali būti taikoma,

kai kompensaciniai produktai grąžinami siuntėjui ir kai laikinai

išvežtos prekės gali būti identifikuotos kompensaciniuose

produktuose. Šios procedūros vykdytoju gali būti Lietuvos Respub-

likoje registruotas  ūkio subjektas, sudaręs sutartį dėl laikinai

išvežtų perdirbti užsienyje prekių perdirbimo ar remonto.

5. Prekės laikinai išvežamos perdirbti jas deklaruojant ir,

jeigu joms yra nustatyti eksporto muitai ir mokesčiai, pateikiant

garantiją ar sumokant užstatą Muitinės departamento prie Finansų

ministerijos nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos įstatymais ir

kitais teisės aktais nustatytais atvejais, kai prekių išvežimui

taikomi draudimai ar apribojimai, prekės gali būti laikinai

išvežamos perdirbti tiktai pateikus muitinei įgaliotos

valstybinės institucijos nustatyta tvarka išduotą leidimą.

6. Siekiant palengvinti laikinai išvežamų perdirbti prekių

identifikavimą kompensaciniuose produktuose, muitinė turi teisę

pradedant laikino išvežimo perdirbti procedūrą, esant reikalui,

reikalauti pateikti jų detalų aprašymą, charakteristikas,

schemas, fotografijas, nurodyti ženklus, numerius, markiravimą ir

kitus požymius, taip pat žymėti tokias prekes muitinio įforminimo

ženklais (plombomis, antspaudais, perforacija) bei imti jų

pavyzdžius.

7. Kompensaciniai produktai turi būti grąžinami atgal per

muitinės nustatytą laikotarpį, pakankamą perdirbti, apdirbti ar

suremontuoti užsienyje laikinai išvežtoms perdirbti prekėms ir

grąžinti kompensaciniams produktams, bet ne ilgesnį kaip 12

mėnesių. Muitinė išimties tvarka dėl susidariusių ypatingų

aplinkybių gali pratęsti laikino išvežimo perdirbti terminą.

8. Muitinės sutikimu kompensaciniai produktai gali būti

gauti užsienyje iš ekvivalentiškų prekių. Iš ekvivalentiškų

prekių gauti kompensaciniai produktai gali būti įvežti ir prieš

laikinai išvežamų perdirbti prekių išvežimą. Tokiu atveju muitinė

nustato laikotarpį, per kurį turi būti eksportuotos prekės,

atitinkančios kompensaciniams produktams gauti sunaudotas

ekvivalentiškas prekes, bet ne ilgesnį kaip 3 mėnesiai. Jeigu už

kompensacinius produktus yra nustatyti importo muitai, laikino

išvežimo perdirbti procedūros vykdytojas turi pateikti atitinkamą

garantiją ar sumokėti užstatą.

9. Deklaruojant muitinei laikinai išvežamas perdirbti

prekes, būtina pateikti informaciją apie kompensacinių produktų

išeigą. Muitinė turi teisę reikalauti papildomų dokumentų,

aprašančių išeigos apskaičiavimo metodiką, perdirbimo ar remonto

operacijų vykdymą bei technines sąlygas.

10. Laikino išvežimo perdirbti procedūra normaliai baigiama

grąžinant atgal kompensacinius produktus. Kompensaciniai

produktai gali būti grąžinami viena ar keliomis siuntomis.

Laikino išvežimo perdirbti procedūra gali būti užbaigta ne

būtinai toje pačioje muitinės įstaigoje, kurioje ji pradėta.

11. Laikino išvežimo perdirbti procedūra gali būti užbaigta

grąžinant laikinai išvežtas perdirbti prekes tokiame pačiame

pavidale, kokiame jos buvo išvežtos.

12. Laikino išvežimo perdirbti procedūra taip pat gali būti

užbaigta:

12.1. muitinės sutikimu padėjus kompensacinius produktus į

muitinės sandėlį ar pradėjus tranzito procedūrą, numatant juos

įvežti ar toliau jais disponuoti nustatyta tvarka;

12.2. laikinai išvežtas perdirbti prekes eksportuojant,

jeigu eksporto procedūrą galima taikyti tokioms prekėms

sutinkamai su Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais ją

reglamentuojančiais teisės aktais, laikantis visų tokiam atvejui

nustatytų sąlygų ir atliekant visus privalomus formalumus;

12.3. laikino išvežimo perdirbti procedūros vykdytojui

įrodžius muitinei priimtinu būdu laikinai išvežtų perdirbti

prekių ar kompensacinių produktų sunaikinimą ar visišką praradimą

dėl nelaimingo  atsitikimo ar  force majeure, atleidžiant laikino

išvežimo perdirbti procedūros vykdytoją nuo eksporto muitų ir

mokesčių mokėjimo.

13. Užbaigus laikino išvežimo perdirbti procedūrą šios

Tvarkos 10, 11 ir 12 punktuose nurodytais būdais per muitinės

nustatytą laikotarpį, laikino išvežimo perdirbti procedūros

vykdytojui grąžinama pateikta garantija ar sumokėtas užstatas.

14. Neužbaigus laikino išvežimo perdirbti procedūros per

muitinės nustatytą laikotarpį, laikinai išvežtos perdirbti prekės

laikomos eksportuotomis ir iš laikino išvežimo perdirbti

procedūros vykdytojo išieškomi atitinkamoms prekėms nustatyti

eksporto muitai ir mokesčiai.

15.  Tvarka   įsigalioja  kartu   su  LIetuvos   Respublikos

Vyriausybės 1993 m. birželio 16 d. nutarimu Nr.443 "Dėl prekių

eksporto ir importo reguliavimo Lietuvos Respublikoje tvarkos" -

nuo 1993 m. liepos 15 d.

Ekonomikos ministras J.Veselka

Pramonės ir prekybos ministras                     K.Klimašauskas

Lietuvos Respublikos

vyriausiasis muitininkas K.Pėdnyčia

_____________

GARANTIJŲ (UŽSTATO) SUTEIKIMO (ĖMIMO) IR GRĄŽINIMO

T V A R K A

BENDROJI DALIS

1. Garantijų (užstato) suteikimo (ėmimo) ir grąžinimo tvarka

(toliau vadinama - Tvarka) reglamentuoja muitinės įstaigai

pateikiamo užstato priėmimą bei grąžinimą, kitų garantijų

naudojimą.

2. Tvarka privaloma juridiniams ir fiziniams asmenims

(toliau - asmenims), muitinės pareigūnams ir taikoma visoje

Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje. Jeigu Lietuvos

Respublikos tarptautinėse sutartyse numatyta kita garantijų

pateikimo tvarka, taikomos tarptautinių sutarčių normos.

UŽSTATO PATEIKIMAS IR GRĄŽINIMAS

3. Užstatas - tai pinigų suma (arba kitas muitinės įstaigai

priimtinas grynų pinigų atitikmuo), kuri pateikiama muitinės

įstaigai, užtikrinant, kad įsipareigojimai, susiję su

deklaruojama muitinės procedūra, bus įvykdyti.

4. Užstatas pateikiamas ir grąžinamas litais arba kita

valiuta pagal Lietuvos banko nustatytą oficialų tos dienos kursą.

5. Užstatas imamas:

-gabenant prekes tranzitu, išskyrus prekių gabenimą su

CARNET TIR knygele bei humanitarinės (labdaros) ir specialiosios

pagalbos siuntas;

-laikinai įvežant prekes;

-laikinai išvežant prekes;

-laikinai įvežant prekes perdirbti;

-laikinai išvežant prekes perdirbti;

-kitais numatytais atvejais.

UŽSTATO PATEIKIMAS IR GRĄŽINIMAS GABENANT PREKES TRANZITU

6. Gabenant prekes tranzitu užstatas priimamas muitinis

įstaigoje, kurioje pradedamas muitinis tikrinimas (toliau

vadinama - išvykimo įstaigoje), ir grąžinamas muitinės įstaigoje,

kurioje užbaigiamas muitinis tikrinimas (toliau vadinama -

paskirties įstaigoje).

Užstatas naudojamas (priimamas ir grąžinamas) tik muitinės

įstaigoje, kurioje funkcionuoja banko, aptarnaujančio muitinės

įstaigą, kasa (toliau vadinama - banko kasa).

Muitinės įstaigoje, kurioje nėra banko kasos, naudojamos

garantijos, aprašytos šios tvarkos 22 punkte.

7. Gabenant prekes tranzitu muitinės įstaigai pateikiamas

užstatas, lygus toms prekėms nustatytam importo muitui.

8. Užstato dydį apskaičiuoja išvykimo įstaigos muitinės

pareigūnas, atliekantis muitinį tikrinimą, pagal krovinio

deklaracijos pateikimo dieną galiojančias muitų tarifų normas

gabenamoms prekėms.

Muitinės pareigūno ir asmens susitarimu nustatoma paskirties

įstaiga, kurioje asmuo galės atsiimti užstatą.

9. Užstatas priimamas grynais pinigais banko kasoje, pagal

išvykimo įstaigos muitinės pareigūno, atliekančio muitinį

tikrinimą, raštišką nurodymą - pranešimą.

Banko kasoje pagal pranešimo duomenis asmeniui išrašomas

nustatytos formos kvitas. Pranešimą su banko žyma apie užstato

sumokėjimą asmuo grąžina muitinės pareigūnui, banko kvitas lieka

asmeniui.

10. Asmeniui įvykdžius įsipareigojimus, susijusius su

deklaruojama procedūra, užstatas grąžinamas banko, aptarnaujančio

paskirties įstaigą, kasoje, pagal muitinės pareigūno, atliekančio

muitinį tikrinimą, raštišką nurodymą - išvadą apie užstato

grąžinimą.

11. Asmuo, atsiimdamas užstatą, privalo pateikti asmens

dokumentą, banko kvitą apie užstato sumokėjimą ir paskirties

muitinės pareig–no raštišką nurodymą grąžinti užstatą.

12. Asmeniui neįvykdžius įsipareigojimą, susijusią su

deklaruojama muitinės procedūra, nepateikus dokumentų arba

pateikus suklastotus dokumentus, užstatas negrąžinamas ir

nustatyta tvarka įskaitomas į Valstybės biudžetą.

13. Ginčus dėl užstato pateikimo ar grąžinimo sprendžia

muitinės viršininkas (arba jo pavaduotojas), kartu su banko

regioninio skyriaus valdytoju.

UŽSTATO PRIĖMIMAS IR GRĄŽINIMAS LAIKINAI ĮVEŽANT PREKES,

LAIKINAI IŠVEŽANT PREKES, LAIKINAI ĮVEŽANT PREKES PERDIRBTI

IR LAIKINAI IŠVEŽANT PREKES PERDIRBTI

14. Laikinai įvežant prekes, laikinai išvežant prekes,

laikinai įvežant prekes perdirbti ir laikinai išvežant prekes

perdirbti užstatą priima ir grąžina muitinės įstaiga, kurioje

pradedama muitinės procedūra ("laikinasis prekių įvežimas",

"laikinasis prekių įvežimas perdirbti", "laikinasis prekių

išvežimas", "laikinasis prekių išvežimas perdirbti").

15. Laikinai įvežant prekes, laikinai įvežant prekes

perdirbti (toliau - laikinai įvežant prekes) muitinės įstaigai

pateikiamas užstatas, lygus įvežamų prekių importo muitui.

Laikinai išvežant prekes, laikinai išvežant prekes perdirbti

(toliau - laikinai išvežant prekes) muitinės įstaigai pateikiamas

užstatas, lygus išvežamų prekių eksporto muitui.

16. Užstato dydį nustato muitinės pareigūnas, atliekantis

muitinį tikrinimą, pagal krovinio deklaracijos pateikimo dieną

galiojančias muitų tarifų normas gabenamoms prekėms.

17. Užstatas muitinės įstaigai pateikiamas grynais pinigais

muitinio tikrinimo metu arba mokėjimo pavedimu į muitinės

sąskaitą.

Asmeniui pageidaujant pateikti užstatą mokėjimo pavedimu,

muitinės pareigūnas, atliekantis muitinį tikrinimą, antroje

krovinio deklaracijos pusėje nurodo muitinės įstaigos sąskaitos

numerį banke, banko pavadinimą bei kodą, pasirašo ir patvirtina

įrašą asmeniniu spaudu.

18. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti krovinio deklaracijos

numerį, asmens registro kodą ir Lietuvos Respublikos įmonių

rejestro (arba registravimo pažymėjimo) numerį.

19. Užstatas grynais pinigais priimamas išrašant muitinės

įstaigoje naudojamą griežtos apskaitos kvitą (serija 23A). Jeigu

prie muitinės įstaigos yra banko kasa, užstatas grynais pinigais

priimamas banko kasoje.  

20.Asmeniui per nustatytą laikotarpio atlikus deklaruojamą muitinės procedūrą ir pateikus tai patvirtinančius dokumentus, užstatas grąžinamas. Priešingu atveju, užstatas nustatyta tvarka pervedamas į Valstybės biudžetą.

21. Užstatas grąžinamas mokėjimo pavedimu į asmens,

pateikusio užstatą, sąskaitą.

GARANTIJŲ NAUDOJIMAS

22. Garantija - tai asmens, registruoto Lietuvos

Respublikoje, (toliau - garanto) raštiškas įsipareigojimas

muitinės įstaigai, kad jos atžvilgiu prisiimti asmens -

skolininko įsipareigojimai, susiję su deklaracijoje nurodyta

muitinės procedūra, bus įvykdyti arba banko laidavimo raštas,

kuriuo patvirtinama asmens galimybė atsiskaityti su muitine.

23. Garantija naudojama:

-gabenant prekes tranzitu, išskyrus prekių gabenimą su

CARNET TIR knygele bei humanitarinės (labdaros) ir specialiosios

pagalbos siuntas;

-atidedant muito sumokėjimą;

-laikinai įvežant prekes;

-laikinai išvežant prekes;

-laikinai įvežant prekes perdirbti;

-laikinai išvežant prekes perdirbti;

-kitais nustatytais atvejais.

24. Garantija gali būti vienkartinė arba daugkartinė.

Garantija pateikiama muitinės pareigūno, atliekančio muitinį

tikrinimą, reikalavimu.

25. Geležinkeliu gabenamoms prekėms garantiją pateikia

Valstybinė įmonė "Lietuvos geležinkeliai".

26. Nustačius, kad įsipareigojimai muitinei nevykdomi,

muitinės įstaiga siunčia mokesčių inspekcijai teikimą įstatymo

nustatyta tvarka iš garanto išieškoti asmens įsiskolinimą.

Nustatyto dydžio bauda išieškoma iš asmens - skolininko.

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

27. Užstato priėmimas, grąžinimas bei apskaita nustatyta

Muitinės departamento prie Finansų ministerijos patvirtintose

Mokėjimų grynais pinigais priėmimo taisyklėse. Šios taisyklės

turi būti suderintos su Žemės Ūkio banku, aptarnaujančiu Lietuvos

Respublikos muitinę.

28. Užstato priėmimo ir grąžinimo, garantijų pateikimo

tvarką (žymes, kontrolę, ryšius ir kt.) nustato Muitinės

departamento prie Finansų ministerijos tvirtinama Muitų mokėjimo

instrukcija.

29. Tvarka įsigalioja kartu su Lietuvos Respublikos

Vyriausybės 1993 m. birželio 16 d. nutarimu Nr.443 "Dėl prekių

eksporto ir importo reguliavimo Lietuvos Respublikoje tvarkos" -

nuo 1993 m. liepos 15 d.

Ekonomikos ministras Lietuvos Respublikos

vyriausiasis muitininkas

J.Veselka K.Pėdnyčia

__________

TECHNINIO ETILO SPIRITO ĮVEŽIMO Į LIETUVOS RESPUBLIKĄ IR

PREKYBOS LIETUVOS RESPUBLIKOJE

T V A R K A

1. Įvežti techninį etilo spiritą į Lietuvos Respubliką turi

teisę tik Lietuvos Respublikos ūkio subjektai, turintys Pramonės

ir prekybos ministerijos išduotas kvotas.

2. Kvotos išduodamos ūkio subjektams, kurių metinis poreikis

daugiau kaip 7000 dekalitrų techninio etilo spirito, pateikus

Pramonės ir prekybos ministerijai paraiškas, poreikio skaičiuotes

ir sutartis su užsienio šalių subjektais.

3. Kvotos įvežti techninį etilo spiritą gali būti išduodamos

visam pagal sutartį nustatytam tiems metams kiekiui. Kvotos

išrašomos trimis egzemplioriais, iš kurių pirmas egzempliorius

skiriamas ūkio subjektui, antras - muitinei, trečias - Pramonės

ir prekybos ministerijai.

4. Įvežant techninį etilo spiritą, ūkio subjektas privalo

pateikti muitinei savo ir muitinei skirtus kvotos egzempliorius

ir kokybės sertifikatą. Muitinės pareigūnai abiejuose kvotos

egzemplioriuose daro žymas, nurodydami ir įvežto techninio etilo

spirito kiekį.

5. Parduoti techninį etilo spiritą ūkio subjektams, kurių

metinis poreikis metams yra mažesnis negu 7000 dekalitrų

techninio etilo spirito, turi teisę tik akcinė bendrovė

"Naugardukas" (Naugarduko 99, Vilnius, 2609).

6. Akcinė bendrovė "Naugardukas" iki kiekvieno mėnesio 10

dienos privalo pateikti Pramonės ir prekybos ministerijai

informaciją apie praeitą mėnesį parduotą kiekvienam ūkio

subjektui techninio etilo spirito kiekį.

7. Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos iki

kiekvieno mėnesio 25 dienos pateikia Pramonės ir prekybos

ministerijai informaciją apie praeitą mėnesį įvežtą techninio

etilo spirito kiekį.

8. Pramonės ir prekybos ministerija privalo kontroliuoti

kvotų išnaudojimą.

9. Tvarka įsigalioja kartu su Lietuvos Respublikos

Vyriausybės 1993 m. birželio 16 d. nutarimu Nr. 443 "Dėl prekių

eksporto ir importo reguliavimo Lietuvos Respublikoje tvarkos" -

nuo 1993 m. liepos 15 d.

Ekonomikos ministras J.Veselka

Pramonės ir prekybos ministras                     K.Klimašauskas

Lietuvos Respublikos

vyriausiasis muitininkas K.Pėdnyčia

__________

MAISTO PREKIŲ BEI MAISTO ŽALIAVŲ ĮVEŽIMO Į LIETUVOS RESPUBLIKĄ

IR JŲ KOKYBĖS TIKRINIMO

T V A R K A

Bendrieji reikalavimai

1. Maisto prekes bei maisto žaliavas (toliau vadinama -

maisto prekės) gali įvežti ir užsiimti jų perdirbimu bei prekyba

ūkio subjektai, įregistravę atitinkamai savo veiklą Lietuvos

Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Fizinių asmenų įvežtomis

maisto prekėmis prekiauti tiesiogiai arba jas perdirbus

draudžiama.

2. Maisto prekių siuntos, susidedančios iš vienos rūšies

prekių, prekių kokybę turi patvirtinti eksportuojančios šalies

gamintojo arba oficialios maisto prekių kokybę kontroliuojančios

institucijos išduotas kokybės pažymėjimas (originalas), o

gyvulinės kilmės produktų bei žaliavų - ir veterinarinis

sertifikatas.

3. Maisto prekes, kurių vartojimo terminai yra pasibaigę,

įvežti į Lietuvos Respubliką draudžiama.

Importinių maisto prekių kokybės ekspertizė

4. Importinių maisto prekių medicininius - biologinius

kokybės rodiklius kontroliuoja Sveikatos apsaugos ministerijos

Valstybinė higienos inspekcija, o veterinarinius kokybės

rodiklius - Valstybinė veterinarijos tarnyba.

5. Vertinant maisto prekių kokybę, vadovaujamasi Lietuvos

Respublikoje galiojančiais šių prekių kokybės medicininiais -

biologiniais  reikalavimais,  tarptautiniais  Codex  Alimentarius

komisijos reikalavimais, higienos normomis ir taisyklėmis bei

veterinariniais reikalavimais.

6. Juridiniai asmenys, atsivežę iš užsienio šalių maisto

prekes, pirmoje jų iškrovimo vietoje pateikia teritorijos

higienos centrui arba veterinarijos tarnybai prekių kokybės

dokumentus. Minėtos tarnybos nustatyta tvarka atlieka visos

maisto prekių siuntos ekspertizę ir išduoda patvirtintos formos

leidimą jas realizuoti arba perdirbti.

7. Tais atvejais, kai laboratorinių tyrimų atlikti nereikia,

leidimas realizuoti maisto prekes išduodamas ne vėliau kaip per

dvi darbo dienas. Jeigu reikalinga atlikti laboratorinį tyrimą,

leidimas realizuoti maisto prekes išduodamas ne vėliau kaip per 5

darbo dienas.

8. Teritorinių higienos centrų arba veterinarijos tarnybų

išduoti leidimai realizuoti maisto prekes galioja visoje Lietuvos

Respublikos teritorijoje.

9. Maisto prekės, įvežtos iš Baltarusijos ir Ukrainos

Respublikų bei  Rusijos  Federacijos  Briansko,  Kalugos, Tulos,

Čeliabinsko sričių, gali būti realizuojamos arba perdirbamos tik

pakartotinai ištyrus jų radioaktyvumą Valstybinės higienos

inspekcijos arba Valstybinės veterinarijos tarnybos

laboratorijose. Prekių radiacijos lygis neturi viršyti Lietuvos

Respublikoje leistinų radiacijos normų.

10. Lietuvos Respublikos miestų ir rajonų higienos centrai,

veterinarijos tarnybos, nustatę importinių maisto prekių

transportavimo, laikymo, realizavimo terminų pažeidimus, dėl

kurių maisto prekės netinka gyventojų mitybai, sustabdo jų

realizavimą. Tokios prekės įstatymų nustatyta tvarka

konfiskuojamos ir sunaikinamos (atskirais atvejais, veterinarinei

tarnybai leidus, sušeriamos gyvuliams).

11. Tranzitinių maisto krovinių kokybės ekspertizė yra

neprivaloma.

Baigiamosios nuostatos

13. Prekių savininkas, paskirstydamas prekes prekybos,

viešojo maitinimo ar perdirbimo įmonėms, važtaraščiuose nurodo

leidimą išdavusio higienos centro arba veterinarijos tarnybos

pavadinimą, leidimo išdavimo datą ir numerį.

14. Tais atvejais, kai maisto prekių importuotojai arba šias

prekes parduodančios įmonės, organizacijos bei fiziniai asmenys

nesilaiko šios tvarkos reikalavimų, miestų (rajonų) valdybos arba

kitos įmones registravusios institucijos, turi panaikinti jiems

išduotus leidimus importuoti maisto produktus bei jais prekiauti.

15. Ši tvarka taikoma ir importuojant alkoholinius gėrimus,

alų bei tabako gaminius.

16. Šios tvarkos vykdymą kontroliuoja Lietuvos Respublikos

vyriausiasis valstybinis gydytojas higienistas ir Lietuvos

Respublikos vyriausiasis valstybinis veterinarijos inspektorius.

17. Tvarka įsigalioja kartu su Lietuvos Respublikos

Vyriausybės 1993 m. birželio 16 d. nutarimu Nr.443 "Dėl prekių

eksporto ir importo reguliavimo Lietuvos Respublikoje tvarkos" -

nuo 1993 m. liepos 15 d.

Ekonomikos ministras J.Veselka

Sveikatos apsaugos ministras J.Brėdikis

Pramonės ir prekybos ministras                     K.Klimašauskas

Žemės ūkio ministras R.Karazija

Lietuvos Respublikos

vyriausiasis muitininkas K.Pėdnyčia

Valstybinės veterinarijos

tarnybos viršininkas K.Lukauskas

___________