LIETUVOS RESPUBLIKOS
ASMENS DUOMENŲ TEISINĖS APSAUGOS
Į S T A T Y M A S
1996 m. birželio 11 d. Nr. I-1374
Vilnius
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo reguliuojami santykiai ir įstatymo tikslas
1. Šis įstatymas reguliuoja santykius, atsirandančius renkant, kaupiant, apdorojant, saugant, naudojant ir teikiant duomenis apie fizinius asmenis valstybės kompiuterizuotosioms informacinėms sistemoms, tarp jų ir valstybiniams registrams (toliau – informacinėms sistemoms). Įstatymo tikslas – nustatyti duomenų subjektų teises ir šių teisių apsaugos tvarką, teisių į duomenis bei duomenų apsaugos garantijas tvarkant asmens duomenis informacinėse sistemose.
2 straipsnis. Įstatyme vartojamos pagrindinės sąvokos
1. Asmens duomenys – duomenys apie konkretų arba iš duomenų nustatomą fizinį asmenį, jo dalykinius santykius ir išvados apie asmenį, padarytos remiantis šiais duomenimis.
7. Duomenų teikimas – duomenų perdavimas (pranešimas kitam asmeniui) bei paskelbimas (sąlygų susipažinti su asmens duomenimis sudarymas).
9. Informacinės sistemos nuostatai – Vyriausybės patvirtinti valstybės kompiuterizuotosios informacinės sistemos (valstybinio registro) nuostatai, kuriuose turi būti nurodytas duomenų valdytojas (tvarkymo įstaiga), nustatyta tvarkymo objektas ir tikslai, duomenų sąrašas, apimtis, rinkimo ir teikimo tvarka, duomenų rinkėjai ir pan.
10. Ypatingi asmens duomenys – asmens duomenys apie jo rasinę kilmę, tautinį ir etninį priklausomumą, politinius, religinius ir kitus įsitikinimus, partiškumą, teistumą, sveikatą, patologinius defektus ir intymų gyvenimą (privatų asmens gyvenimą).
11. Valstybės kompiuterizuotoji informacinė sistema – institucijos tam tikrai veiklai reikalingų dokumentų ir(arba) duomenų tvarkymo bei paieškos sistema, kuri veikia taikydama informacijos technologiją: kompiuterius, jų programas, duomenų bazes, duomenų perdavimo tinklus bei jų naudojimą reglamentuojančius norminius aktus.
3 straipsnis. Asmens duomenys kaip teisinės apsaugos objektas
4 straipsnis. Asmens duomenų teisinės apsaugos ir jų saugojimo laikas
1. Asmens duomenų teisinė apsauga galioja visą fizinio asmens gyvenimą, o jam mirus, – 75 metus po paskutinio įrašo. Teisinės apsaugos laikas skaičiuojamas nuo sausio 1 dienos po tų metų, kai buvo padarytas paskutinis įrašas.
2. Asmens duomenų saugojimo terminus nustato Lietuvos archyvų departamentas, o kontroliuoja Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija.
ANTRASIS SKIRSNIS
ASMENS DUOMENŲ TVARKYMAS
5 straipsnis. Asmens duomenų įrašai ir duomenų valdytojas
1. Asmens duomenys yra kaupiami ir saugomi duomenų įrašuose, už kurių apsaugą ir tvarkymą yra atsakingas duomenų valdytojas. Duomenų tvarkymą reglamentuoja informacinės sistemos, kurios objektas yra asmens duomenys, Vyriausybės nustatyta tvarka patvirtinti nuostatai.
2. Duomenų įrašai saugomi tik konkrečiu tikslu. Neturi būti renkami, kaupiami, apdorojami ir saugomi duomenys, kurie nėra skirti saugoti bei naudoti. Duomenys renkami, kaupiami, apdorojami, saugomi ir naudojami tik pagal duomenų įrašo paskirtį arba su duomenų subjekto leidimu, o jeigu duomenų subjektas neveiksnus, – su jo tėvų (įtėvių) arba globėjų leidimu.
6 straipsnis. Duomenų subjektų teisė susipažinti su savo duomenimis
1. Duomenų subjektai turi teisę susipažinti su savo duomenimis ir juos patikslinti. Jie taip pat turi teisę gauti informaciją, iš kokių šaltinių gauti duomenys, kokiu tikslu ir kada jie buvo panaudoti, yra naudojami arba gali būti panaudoti.
2. Duomenų valdytojas, gavęs motyvuotą prašymą, privalo šias žinias pateikti duomenų subjektui nemokamai ne vėliau kaip per 10 dienų nuo kreipimosi dienos. Jo prašymu šios žinios pateikiamos raštu.
3. Duomenų subjektui duomenys susipažinti nepateikiami, jeigu:
1) tai gali pakenkti Lietuvos Respublikos saugumui, viešajai tvarkai ar kitu būdu gali padaryti žalos Lietuvos Respublikos interesams įstatymų nustatytais atvejais;
2) duomenys yra glaudžiai susiję su trečiojo asmens interesais ir jų paskelbimas ar perdavimas gali padaryti žalos pastarajam, todėl duomenys turi būti laikomi paslaptyje, jeigu tai neprieštarauja įstatymams;
4. Šio įstatymo nustatyti teisės susipažinti su asmens duomenimis apribojimai bei duomenų realizavimo tvarka nurodoma informacinės sistemos nuostatuose.
7 straipsnis. Asmens duomenų taisymas, sunaikinimas, apribojimas
1. Jei nustatoma, kad asmens duomenys yra neteisingi, ginčytinas jų teisingumas ar abejojama jų teisingumu, duomenų valdytojas gali duomenis taisyti, sunaikinti, paženklinti arba atskirti nuo teisingų duomenų apribodamas jų tolesnį tvarkymą. Kai ginčijamas duomenų teisingumas, duomenys dokumentuose, duomenų įrašai ar kiti šaltiniai paženklinami užrašu „ginčijamas duomuo“.
2. Asmens duomenys sunaikinami, jeigu:
3. Duomenys gali būti sunaikinami tik su Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos ir Lietuvos archyvų departamento leidimu.
4. Apie duomenų taisymą ir sunaikinimą reikia informuoti asmens duomenų subjektą ir kitus suinteresuotus asmenis, kuriems tie duomenys buvo teikiami. Informuoti nebūtina tada, kai tuo nepažeidžiami atitinkamų asmenų interesai.
5. Vietoje sunaikinimo galima taikyti duomenų tvarkymo apribojimą, jeigu:
3) neįmanoma sunaikinti duomenų dėl ypatingo jų kaupimo būdo arba sunaikinimas susijęs su didelėmis išlaidomis;
6. Duomenis, kurių tvarkymas apribotas, galima panaudoti nustatyta tvarka be jų subjekto sutikimo tada, kai tai būtina mokslinio tyrimo darbui ir kai tai nepadarys žalos duomenų subjektui arba tretiesiems asmenims. Tokiu atveju duomenys perduodami nenurodant jų subjekto (nepateikiant duomenų, kurie leistų identifikuoti konkretų asmenį).
8 straipsnis. Asmens duomenų paslapties išsaugojimas
1. Duomenų valdytojas privalo turėti visas reikalingas priemones asmens duomenų paslapčiai išsaugoti. Duomenys turi būti apsaugoti nuo neteisėto kaupimo, keitimo, perdavimo, paskelbimo, sunaikinimo. Įstatymų numatyta užklausa gauti duomenis turi būti fiksuojama informacinės sistemos nuostatuose nustatyta tvarka. Asmenys, atliekantys tarnybines funkcijas, susijusias su asmens duomenų tvarkymu bei teikimu, raštu pasirašytinai įpareigojami saugoti asmens duomenų paslaptį. Asmens duomenų paslaptį jie privalo saugoti ir pasibaigus darbo santykiams, per visą asmens duomenų teisinės apsaugos laiką, jeigu įstatymas nenumato ko kita.
2. Be duomenų subjekto sutikimo asmens duomenys gali būti perduoti, jei to reikalauja:
3) institucijos, kurios atlieka mokslinio tyrimo, ūkinio ir socialinio planavimo, valdymo tobulinimo užduotis apibendrintai, nenurodydamos asmens duomenų subjektų (anonimiški duomenys);
9 straipsnis. Asmens duomenų perdavimas kitiems duomenų valdytojams
1. Asmens duomenys perduodami kitiems duomenų valdytojams pagal Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nustatytos formos asmens duomenų perdavimo sutartį tarp perduodančiojo duomenis duomenų valdytojo ir gaunančių duomenis duomenų valdytojų. Sutartyje turi būti nurodyta asmens duomenų perdavimo tikslas, sąlygos ir tvarka.
2. Asmens duomenys gali būti perduoti kitiems duomenų valdytojams tik gavus jų subjekto raštišką sutikimą, o jeigu duomenų subjektas neveiksnus – su jo tėvų (įtėvių) arba globėjų sutikimu.
3. Perduoti asmens duomenis be jų subjekto sutikimo galima, jeigu perdavėjas duomenis teikia kitam duomenų valdytojui atlikdamas įstatymo (nuostatų) nustatytas tarnybines funkcijas, o gavėjas pagal įstatymą turi teisę gauti tokius duomenis ir asmens duomenų subjektas neturi teisinio pagrindo prieštarauti tokiam perdavimui.
5. Gavėjas gautus asmens duomenis gali panaudoti tik sutartyje numatytu tikslu. Kitu tikslu gautus asmens duomenis galima panaudoti tik su Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos leidimu. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija leidimą panaudoti asmens duomenis išduoda tik įstatymų nustatytais atvejais, jeigu tai būtinai reikalinga arba sutinka duomenų subjektas.
10 straipsnis. Asmens duomenų perdavimas valstybiniams archyvams
Kai asmens duomenys netenka savo praktinės reikšmės ar likviduojamas duomenų valdytojas, pastarasis privalo pranešti apie tai Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai ir Lietuvos archyvų departamentui. Lietuvos archyvų departamentas priima sprendimą dėl tolesnio duomenų saugojimo valstybiniuose archyvuose arba jų sunaikinimo.
11 straipsnis. Asmens duomenų perdavimas į užsienio valstybes
1. Asmens duomenis teisės aktų nustatyta tvarka galima perduoti į užsienio valstybes tik gavus Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos leidimą ir jeigu tai nepažeidžia duomenų subjekto teisių, taip pat jeigu šalyje, į kurią perduodami duomenys, garantuojama tinkama asmens duomenų teisinė apsauga.
TREČIASIS SKIRSNIS
ATSAKOMYBĖ
12 straipsnis. Duomenų valdytojų ir asmenų atsakomybė
13 straipsnis. Turtinės ir moralinės žalos atlyginimas
1. Duomenų subjektas turi teisę reikalauti atlyginti turtinę žalą, padarytą netinkamai saugant, neteisėtai pakeitus ar kitaip iškraipius, perdavus, paskelbus asmens duomenis arba jeigu asmens duomenys pasidarė neteisingi dėl duomenų valdytojo kaltės. Duomenų subjektas taip pat turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta tokių veiksmų padaryta moralinė žala.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS