LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTERIJA
Į S A K Y M A S
DĖL MAŽŲJŲ, SPORTINIŲ, PRAMOGINIŲ LAIVŲ IR JŲ STOVĖJIMO BAZIŲ (ĮRENGINIŲ) NAUDOJIMOSI LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS VANDENYSE TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
1997 m. balandžio 10 d. Nr. 119
Vilnius
Įgyvendindamas Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso reikalavimus ir siekdamas užtikrinti saugų mažųjų sportinių, pramoginių laivų plaukiojimą bei išvengti nelaimingų atsitikimų su šiais laivais,
1. Patvirtinti Mažųjų, sportinių, pramoginių laivų ir jų stovėjimo bazių (įrenginių) naudojimosi Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse taisykles (pridedama).
2. Įpareigoti Vandens transporto valstybinės kontrolės ir saugaus plaukiojimo inspekciją kontroliuoti, kaip laivų savininkai ir laivavedžiai vykdo šių taisyklių reikalavimus.
PATVIRTINTA
Susisiekimo ministerijos
1997 m. balandžio 10 d.
įsakymu Nr. 119
MAŽŲJŲ, SPORTINIŲ, PRAMOGINIŲ LAIVŲ IR JŲ STOVĖJIMO BAZIŲ (ĮRENGINIŲ) NAUDOJIMOSI LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS VANDENYSE TAISYKLĖS
I skyrius
1. Mažųjų, sportinių, pramoginių laivų ir jų stovėjimo bazių (įrenginių) naudojimosi Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato naudojimosi mažaisiais, buriniais ir sportiniais laivais ir jų stovėjimo bazėmis (įrenginiais) Lietuvos Respublikos upėse, vandens saugyklose, kituose vandens telkiniuose nepriklausomai nuo jų nuosavybės formos ir vidaus jūrų bei teritoriniuose vandenyse tvarką.
Šios taisyklės, taikomos savaeigiams 110 kw (150 AJ) ir mažesnės galios laivams, sportiniams, pramoginiams, nesavaeigiams, mažesnės kaip 80 registro tonų bendrosios talpos laivams ir guminėms valtims, kurių keliamoji galia virš 130 kg nepriklausomai nuo jų nuosavybės formos.
2. Mažųjų, sportinių ir pramoginių laivų vairuotojai ir atsakingi už stovėjimo bazių (įrenginių) saugų eksploatavimą asmenys privalo laikytis šių taisyklių, Tarptautinių laivų susidūrimo jūroje išvengimo taisyklių, Jūrų ir vidaus uostų taisyklių ir užtikrinti šių laivų naudojimą be avarijų, neleisti įvykti nelaimingiems atsitikimams su žmonėmis ant vandens ir neteršti aplinkos.
Šių taisyklių nesilaikymas ir nežinojimas negali būti laivo savininko arba vairuotojo pateisinimas.
Šių taisyklių ir kitų norminių dokumentų, nustatančių laivų plaukiojimo ir jų stovėjimo bazių (įrenginių) eksploatavimo taisykles, laikymąsi kontroliuoja Vandens transporto valstybinės kontrolės ir saugaus plaukiojimo inspekcijos (toliau – Inspekcija), Mažųjų ir sportinių laivų registras, kurio reikalavimai privalomi visų kategorijų laivų savininkams, taip pat asmenims, atsakingiems už mažųjų, sportinių ir pramoginių laivų naudojimą ir jų bazių (įrenginių) eksploatavimą.
Mažųjų, sportinių, pramoginių laivų ir jų stovėjimo bazių (įrenginių) savininkų pareigos
3. Mažojo, sportinio ir pramoginio laivo ir jų stovėjimo bazės (įrenginio) savininkai privalo:
3.1. įregistruoti jam priklausantį laivą (laivus) Inspekcijos Mažųjų ir sportinių laivų registre, nepriklausomai nuo jo (jų) techninės būklės, jį įsigijus (gavus) arba susidarius kitoms aplinkybėms, kai laivą (laivus) reikia perregistruoti;
3.2. Registre įregistruoti ir įrašyti į įskaitą techninei kontrolei mažųjų, sportinių ir pramoginių laivų stovėjimo bazes (įrenginius);
3.3. laivą (laivus) ir jų stovėjimo bazę (įrenginius) laikyti techniškai tvarkingus ir laiku pateikti kasmetinei techninei apžiūrai;
3.4. užtikrinti saugų laivo (laivų) laikymą, kad nebūtų galimybės juo (jais) naudotis pašaliniams asmenims;
3.5. laiku apmokėti Registro paslaugas, kurios teikiamos atliekant techninę laivo (laivų) ir jų stovėjimo bazių (įrenginių) apžiūrą;
II skyrius
Mažųjų, sportinių, pramoginių laivų ir jų stovėjimo bazių (įrenginių) techninė priežiūra
4. Techninė laivų priežiūra ir jų klasifikacija atliekama sutinkamai su galiojančiais standartais ir normatyvais. Atliekama pirminė, kasmetinė ir speciali laivų apžiūra.
5. Pirminė techninė apžiūra atliekama registruojant laivą. Jos metu nustatomos saugios eksploatacijos sąlygos ir normos pagal plaukiojimo rajoną, bangos, kuriai esant laivas gali plaukti, aukštis, ribinė variklių galia ir jų skaičius, leidžiamas burių plotas, keliamoji galia, keleivių skaičius, grimzlė, žėmiausias viršvandeninis bortas. Nustatomas laivo aprūpinimas gelbėjimo ir priešgaisrinėmis priemonėmis, signalinėmis šviesomis ir kitais įrengimais.
6. Kasmetinės laivo apžiūros metu tikrinama, ar nepasikeitė pagrindiniai laivo elementai, jo techninė būklė, ar įrengimai ir įranga sukomplektuoti pagal nustatytas normas, patikslinamos eksploatavimo sąlygos ir išduodamas techninis talonas arba surašomas aktas, į kurį įtraukiamos būtinos įvykdyti sąlygos ir normos, apsprendžiančios laivo tinkamumą plaukioti. Laivo savininkai privalo pateikti laivo bilietą, teisės valdyti laivą pažymėjimą, mokesčio už laivo techninę apžiūrą kvitą.
7. Kasmetinė techninė laivų apžiūra atliekama pagal laivų bazavimosi (buvimo) vandens telkinyje vietas Registro nustatytais terminais.
8. Speciali mažojo laivo techninė apžiūra atliekama pašalinus avarijos su mažuoju laivu pasekmes, perdirbus laivą, suremontavus, jam visiškai techniškai susidėvėjus, pametus laivo bilietą, taip pat nustatant avarijos metu padarytų sugadinimų pobūdį, atstatomojo remonto apimtį, likutinę laivo vertę. Apžiūros rezultatai įforminami akte ir įrašomi į laivo bilietą.
9. Pirminė laivų apžiūra ir specialios apžiūros atliekamos ištisus metus, kasmetinės – iki liepos 15 d., laivo biliete žymint apžiūros datą ir eilinės kasmetinės apžiūros datą. Laivai apžiūrimi sausumoje ir plaukiojimo metu. Tuo atveju, kai plaukiojimo metu neįmanoma įvertinti laivo techninės būklės, valstybinis inspektorius turi teisę pareikalauti papildomai apžiūrėti laivą ant kranto, t. y. iškelti jį į krantą.
10. Mažųjų laivų stovėjimo bazių (įrenginių) apžiūra atliekama kasmet. Techninės apžiūros metu nustatoma, kaip laikomasi saugios eksploatacijos ir aplinkos apsaugos reikalavimų ir normų sutinkamai su galiojančių standartų normatyvais ir Registro reikalavimais.
Pagrindiniai reikalavimai mažųjų laivų stovėjimo bazėms (įrenginiams) nurodyti „Pagrindiniuose mažųjų laivų stovėjimo bazėms (įrenginiams) keliamuose organizaciniuose, navigaciniuose-techniniuose ir eksploataciniuose reikalavimuose“.
Laivų vairuotojų pareigos
11. Mažojo, sportinio ir pramoginio laivo vairuotojas atsako už laivo plaukiojimo ir jame esančių keleivių saugumą. Laivo vairuotojo veiksmai turi būti atliekami laiku ir tiksliai. Jei vairuotojas nėra įsitikinęs situacijos įvertinimo tikrumu (neaiškūs kitų laivų veiksmai, netenka orientacijos, sugadinti navigacinių įrenginių ženklai), jis privalo sumažinti greitį arba sustabdyti laivą iki situacijos paaiškėjimo.
12. Laivo vairuotojas privalo:
a) prieš išplaukiant patikrinti laivo įrangos tvarkingumą ir komplektiškumą, stebėti jo būklę plaukiant;
b) teikti pagalbą nelaimės ištiktiems vandenyje, suteikti pirmąją medicinos pagalbą, pristatyti nukentėjusius į gydymo įstaigą;
13. Laivo vairuotojas plaukiojimo metu su savimi privalo turėti:
14. Laivo vairuotojui draudžiama:
b) perduoti vairuoti mažąjį laivą asmenims, neturintiems teisės jį vairuoti arba apsvaigusiems nuo alkoholio ar narkotikų;
15. Įvykus mažojo laivo avarijai, kurioje nukentėjo žmonės, laivo vairuotojas privalo:
a) sustabdyti laivą, jei reikia, suteikti nukentėjusiems pirmąją medicinos pagalbą, pakeleivingu arba savo laivu juos nugabenti į artimiausią gydymo įstaigą, ten nurodyti savo pavardę ir laivo borto numerį (pateikiant teisės vairuoti mažąjį laivą pažymėjimą arba kitą asmens dokumentą ir laivo registracijos dokumentą);
16. Registro pareigūnui pareikalavus, laivo vairuotojas privalo leisti patikrinti, ar yra blaivus, ar neapsvaigęs nuo narkotikų, vaistų, kitų svaiginamųjų medžiagų.
III skyrius
Mažųjų, sportinių ir pramoginių laivų ir jų stovėjimo bazių (įrenginių) eksploatavimas
18. Gamyklose arba mėgėjų pastatytais laivais, atitinkančiais Valstybinio standarto reikalavimus, plaukioti leidžiama tik tada, kai jie įregistruoti, turi borto numerius, perėję kasmetinę techninę apžiūrą, ir nustatyta tvarka patikrinus šių laivų vairuotojų žinias Registre.
Laivai, palikti vandens telkiniuose ir prie jų be registravimo numerių, taip pat iš asmenų, nepateikusių laivų nuosavybės įrodančių dokumentų, turi būti paimti ir atiduoti saugojimui jų savininkų sąskaita. Paimtus laivus gali saugoti fiziniai ar juridiniai asmenys, su kuriais Registras sudaro laivų saugojimo sutartis.
Turtas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas (bešeimininkis turtas), teismo sprendimu, priimtu pagal finansų institucijos arba savivaldybės pareiškimą, perduodamas savivaldybės nuosavybėn. Pareiškimas paduodamas suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią turtas paimtas į apskaitą.
Bešeimininkio turto išaiškinimo ir apskaitos tvarką nustato LR finansų ministerija.
19. Motorinio laivo ir jachtos savininkas privalo turėti vieną gelbėjimo ratą ir nustatytam keleivių skaičiui individualias gelbėjimo priemones, gesintuvą. Kiekvienoje irklinėje valtyje (išskyrus gumines irklines valtis) privalo būti vienas gelbėjimo ratas arba gelbėjimo liemenės kiekvienam keleiviui, gelbėjimo liemenės vaikams turi būti visose plaukiojimo priemonėse. Ant gelbėjimo priemonės turi būti užrašytas plaukiojimo priemonės registravimo numeris.
Gelbėjimosi liemenes privalo vilkėti:
- vaikai iki 12 metų – visais atvejais;
- sustiprėjus vėjui iki 3 balų (5 m/s);
- žvejai verslininkai metant ir traukiant tinklus;
- esant rūkui arba kai dėl blogo matomumo nebegalima orientuotis;
- esant avarinei situacijai laive arba suteikiant pagalbą nelaimės ištiktam laivui;
- naujai pastatyto arba modernizuoto laivo išbandymo metu;
- greitaeigiuose kateriuose ir motorinėse valtyse (kurių greitis 20 km/h ir didesnis) visą plaukiojimo laiką;
- burinėse jachtose būnant ant denio plaukiojimo metu.
20. Mažųjų laivų stovėjimo bazes (įrengimus) įrengia laivų savininkai. Mažųjų laivų stovėjimo bazės (įrenginiai) turi atitikti „Mažųjų laivų stovėjimo bazėms (įrenginiams) keliamus organizacinius, navigacinius techninius ir eksploatacinius reikalavimus“.
21. Eksploatuoti sukomplektuotas (kranto teritoriniai statiniai, kuro saugyklos, akvatorijos, gelbėjimo postai) mažųjų laivų stovėjimo bazes (įrenginius) leidžiama tik po kasmetinės techninės apžiūros. Savininkai privalo, įrengę valčių nuomos punktus arba laivų stovėjimo bazes (įrenginius), paskirti atsakingus asmenis už saugų šių bazių (įrenginių) eksploatavimą.
22. Organizuoti vandens telkiniuose mažųjų ir sportinių laivų varžybas, šventes, regatas leidžiama tik suderinus su Registru. Organizatoriai apie renginius prieš 2 savaites privalo pranešti Registrui ir paduoti paraišką su prašymu Registro inspektoriui budėti renginio metu. Ruošdami ekskursijas, kolektyvines išvykas ir kitas masines priemones mažaisiais laivais, organizatoriai privalo paskirti atsakingus už dalyvių saugumą ir pranešti Registrui.
IV skyrius
Mažųjų, sportinių ir pramoginių laivų plaukiojimo tvarka
24. Visi Respublikos vidaus vandens telkiniai, išskyrus Kuršių marias ir Kauno vandens saugyklą, priklauso „L“ kategorijai, juose gali plaukioti visų klasių mažieji laivai. Kuršių marios ir Kauno vandens saugykla priklauso „R“ kategorijai, kur I klasės laivams leidžiama plaukioti esant palankioms meteorologinėms sąlygoms ir nutolstant nuo kranto ne daugiau kaip 1000 m.
Vairuojantis laivą asmuo turi turėti: teisės vairuoti šios kategorijos laivą su atitinkamos galios varikliais nustatytame rajone pažymėjimą.
25. Mažaisiais, sportiniais ir pramoginiais laivais leidžiama plaukioti laikantis visų saugaus plaukiojimo normų, nustatytų minėtiems laivams, ir hidrometeorologinių sąlygų plaukiojimo rajonuose.
Šių kategorijų laivams tarp ledo lyčių plaukioti kategoriškai draudžiama.
26. Visais atvejais plaukiodami mažieji, sportiniai ir pramoginiai laivai privalo griežtai laikytis pagrindinio reikalavimo – netrukdyti didžiųjų laivų eismui. Susitinkant su jais, prieš 100 metrų reikia pasitraukti į saugią zoną, o plaukiant laivų keliu – už jo krašto.
27. Kiekvienas mažasis laivas, sportinis ir pramoginis, privalo plaukti saugiu greičiu, pasirinktu priklausomai nuo aplinkybių ir matomumo sąlygų.
Laivo varikliai privalo būti nuolat parengti manevrams.
28. Mažieji, sportiniai ir pramoginiai laivai vandens keliuose turi plaukti už laivų kelio ribų nustatytomis plaukimo juostomis, esant lateralinei navigacinių įrengimų sistemai, arba rekomenduotu kursu, esant kardinalinei sistemai. Klaipėdos jūrų uostų akvatorijoje mažųjų motorinių ir burinių laivų plaukimo juostas nustato uosto kapitono valdyba.
29. Mažiesiems, sportiniams ir pramoginiams laivams leidžiama plaukti laivybos keliu už 10 m eismo juostos ribos tik vykstant sportinėms ar kitoms priemonėms, suderinus jas su laivybą reguliuojančiomis žinybomis.
30. Mažieji, sportiniai ir pramoginiai laivai, jei būtina, gali kirsti kelią (eismo juostą, rekomenduotąjį kursą), taip pat daryti posūkį, didiesiems laivams praplaukus.
Toks manevras prieš artėjančius laivus turi būti baigtas ne arčiau kaip 0,5 km iki jų. Kirsti reikia kampu, artimu stačiajam, ir kiek galima greičiau.
31. Greitaeigis mažasis laivas (greitis 20 km/h ir didesnis) riboto iki 0,5 km matomumo sąlygomis, taip pat tamsiuoju paros metu, kada plika akimi neapšvietus orientyrus galima pažinti mažesniu kaip 0,5 km atstumu, gali plaukti, tik kai laivas yra grimzlės padėtyje.
32. Mažiesiems motoriniams laivams leidžiama plaukti drauge esant atstumui tarp laivų:
lygiagrečiu kursu – ne mažiau kaip 10 m upėje ir 50 m – kitame vandens telkinyje;
kilvateriu (vienas paskui kitą) – ne mažiau kaip 100 m.
Minimali vandens atsarga po mažojo motorinio laivo dugnu turi būti ne mažesnė kaip 50-80 cm.
33. Gyvenviečių, uostų, prieplaukų, mažųjų laivų stovėjimo bazių (įrenginių) akvatorijos ribose mažiesiems motoriniams laivams plaukti galima ne didesniu kaip 40 km/h greičiu, prie pliažų ir maudymosi vietų – 20 km/h.
Laivų prasilenkimas ir lenkimas
34. Prasilenkiant atstumas tarp mažųjų laivų bortų turi būti kiek galima didesnis ir saugus, bet ne mažesnis kaip 10 m upėse ir 50 m ežeruose ar vandens saugyklose. Plaukdami per rajoną, kur išdėstytos žvejybos priemonės, mažieji laivai privalo praplaukti ne arčiau kaip 50 m nuo išdėstytų žvejybos tinklų galo žymėjimo ženklo.
Prasilenkdami laivų vairuotojai turi sumažinti greitį.
Pasikeitus prasilenkimo signalais, laivų vairuotojams draudžiama staigiai keisti judėjimo kursą ir duoti kitokius, prieštaringus signalus bei naujus ženklus.
Esant blogam matomumui, laivai prasilenkia tik mažais greičiais (iki 10 km/h), laikantis ypatingų saugumo priemonių.
Ribotų gabaritų laivų keliuose, užutekiuose, kanaluose, plaukiant arti žemsiurbių, dokų, laivų stovėjimo vietų, naftos stočių, narų laivų ir t. t. mažieji motoriniai laivai turi judėti sumažintu greičiu (iki minimalaus).
35. Kai du mažieji motoriniai laivai plaukia tiesiai arba beveik tiesiai vienas į kitą, jie turi prasilenkti kairiaisiais bortais.
Kitais atvejais kelią duoda:
upių ruožuose – laivai, kurie plaukia nuo kranto arba kerta laivų kelią priešais kitus laivus;
vandens telkiniuose – laivai, kurie kitą laivą mato iš savo dešiniojo borto pusės.
Praplaukiant sąsiaurius, išplaukiant iš stovėjimo bazės, įlankėlės, pirmenybę turi laivas, išplaukiantis iš sąsiaurio (bazės). Laivas, esantis iš upės arba atviros akvatorijos pusės, duoda kelią išplaukiančiam laivui.
Motorlaiviai duoda kelią burlaiviams.
36. Jei du buriniai mažieji laivai suartėja tiek, kad kyla pavojus susidurti, vienas iš jų duoda kelią kitam tokiu būdu:
kai laivai juda skirtingais halsais, tai laivas, kuris juda kairiuoju halsu, privalo duoti kelią kitam laivui;
kai abu laivai juda tuo pačiu halsu, tai laivas, esantis prieš vėją, turi duoti kelią laivui, esančiam pavėjui;
jei laivui, judančiam kairiuoju halsu, iš priešvėjinės pusės yra kitas laivas ir negalima nustatyti, kairiuoju ar dešiniuoju halsu jis juda, tai kelią privalo duoti pastarajam;
kada mažasis motorinis laivas suartėja su burlaiviu taip, kad kyla susidūrimo pavojus, motorlaivis privalo duoti kelią burlaiviui.
37. Prasilenkiant su sutiktu laivu rūke, kai būtina keisti kursą, kiek įmanoma, reikia vengti:
b) keisti kursą link laivo, esančio traverso arba traverso gale.
Mažasis motorlaivis arba burlaivis, kuris išgirsta savo traverso priekyje kito laivo rūko signalą arba kuris negali išvengti per didelio suartėjimo su kitu, traverso priekyje esančiu laivu, turi sumažinti greitį iki minimalaus arba sustoti.
38. Mažasis motorinis arba burinis laivas, artėjantis prie kito laivo jo laivagalio šviesos (šviesų) sektoriuje, t. y. iš daugiau kaip 22,5o krypties traverso užpakalyje, yra lenkiantis ir nepriklausomai nuo to, ar motorinis jis, ar burinis, gali lenkti lenkiamąjį, laikydamasis nuošalyje nuo jo kelio, tokiu būdu:
laivų kelyje arba eismo juostoje – tik pagal jo kairįjį bortą; lenkiamasis laivas turi padėti kuo greičiau jį aplenkti, sumažindamas greitį; traverse būti daugiau kaip dviems laivams draudžiama;
už laivų kelio arba eismo juostos ribų, jį kertant arba ruožuose su kardinaline navigacinių įrengimų sistema – pagal kairįjį bortą.
39. Jei priešpriešinio laivo vairuotojai nesupranta ketinimo atlikti prasilenkimo manevrą, tai abu priešpriešiniai laivai privalo tuojau pat sustoti, kad patikslintų prasilenkimo kursą ir aplinkybes ir tik po to pradėtų judėti.
40. Lenkiantis laivas ne mažesniu kaip 300 m atstumu praneša lenkiamajam laivui apie savo ketinimą ir, gavęs jo patvirtinimą, sumažinęs atstumą tarp laivų iki 100 m, lenkia.
Visais atvejais lenkiamasis laivas, pastebėjęs lenkiantį laivą, privalo patvirtinti lenkimą, sumažinti greitį, pasukti į šalį, priešingą lenkimo pusei.
41. Lenkiama greičiu, užtikrinančiu greitą aplenkimą be bangų sukėlimo, kuris galėtų užlieti lenkiamą laivą arba jį išstumti iš judėjimo kurso.
Tuo atveju, jei lenkiantysis mažasis laivas jau aplenkė ir dėl kokių nors priežasčių negali aplenkti dar vieno priekyje plaukiančio laivo, jis privalo įplaukti į laivo, kurio negali aplenkti, kilvaterį ne arčiau kaip 60 m nuo laivo, kurį jau aplenkė. Aplenktasis laivas privalo sumažinti judėjimo greitį ir užtikrinti jį aplenkusiam laivui galimybę patekti į priekyje plaukiančio laivo kilvaterį.
42. Lenkiantis mažasis laivas neturi teisės lenkti tuo atveju, jei lenkiant kyla grėsmė kitų laivų plaukimo saugumui.
Lenkdamas irklinę valtį, mažojo motorlaivio vairuotojas privalo sumažinti judėjimo greitį ir imtis visų plaukiojimo saugumo priemonių.
43. Prasilenkti ir lenkti laivus prie avarinių-remontinių užtvarų išdėstymo, keltų perkėlų vietose, tiltų tarpatramiuose, priėjimo prie šliuzų kanaluose draudžiama.
Taip pat lenkti draudžiama:
lenkiamojo laivo prasilenkimo su priešpriešiniu laivu metu, taip pat dvigubu aplenkimu;
farvaterio vingyje;
kai pučiant stipriam vėjui buksyruojamos plaukiojimo priemonės uždaro visą farvaterio plotą;
jei lenkiančio laivo greitis beveik neviršija lenkiamojo laivo greičio.
V skyrius
Atsakomybė
45. Mažųjų, sportinių ir pramoginių laivų vairuotojai, asmenys, atsakingi už jų eksploatavimą, savo neteisingu elgesiu sukėlę grėsmę laivo saugumui ir eismo komplikacijas (žuvo žmonės arba kitos sunkios pasekmės), taip pat pažeidę šias taisykles, asmeniškai atsako įstatymų numatyta tvarka. Kaip laivų savininkai ir jų vairuotojai laikosi laivų plaukiojimo taisyklių reikalavimų, kontroliuoja Inspekcija. Laivų savininkams ir laivų vairuotojams už plaukiojimo taisyklių pažeidimus taikomos administraciniės priemonės Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatyta tvarka.
VI skyrius
ATPAŽINIMO ŽENKLAI
47. Ant visų šių taisyklių I skyriuje išvardytų laivų bortų savininkai privalo užrašyti registravimo numerius, išduotus Inspekcijos Mažųjų ir sportinių laivų registre.
52. Laivo numerį sudaro šviesios spalvos lotyniškos raidės ir skaičiai tamsiame fone arba tamsios spalvos raidės ir skaičiai šviesiame fone ir užrašomi ant abiejų bortų priekinėje arba vidurinėje laivo dalyje. Raidžių ir skaičių aukštis turi būti ne mažesnis kaip 150 mm, plotis – 100 mm, o linijos plotis – 20 mm.
APIBRĖŽIMAI IR PAAIŠKINIMAI
| „Keleivinis laivas“ |
– |
laivas, kurio paskirtis – keleivių vežimas, t. y. laivas, turintis teisę vežti 12 ir daugiau keleivių; |
| „Savaeigis laivas“ |
– |
laivas, kuris juda mechaninio variklio pagalba; |
| „Nesavaeigis laivas“ |
– |
laivas, kuris neturi variklio, suteikiančio galimybę judėti; |
| „Burinis laivas“ |
– |
laivas, plaukiojantis burių pagalba; |
| „Pramoginis laivas“ |
– |
bet kokio tipo laivas su įvairios rūšies jėgainėmis, kurio korpuso ilgis, matmenys, lyginant su nustatytomis normomis, – nuo 2,5 m iki 24 m, ir jo paskirtis – sportiniams ar poilsio renginiams; |
| „Motorinė valtis“ |
– |
pramoginis laivas, atviras arba turintis dalinį denį, skirtas naudojimui su pakabinamu varikliu; |
| „Kateris“ |
– |
pramoginis laivas, atviras arba su daliniu deniu, turintis stacionarinį variklį; |
| „Irklinė valtis“ |
– |
pramoginis laivas, kuris juda irklų pagalba; |
| „Vandens motociklas“ |
– |
nedidelė greitaeigė vandens transporto priemonė, neturinti tradicinio laivo korpuso ir judanti vandens reaktyvinio variklio pagalba; |
| „Jachta“ |
– |
kelionių, pramogų ir sporto laivas; |
| „Greitaeigis motorinis laivas“ |
– |
laivas, kurio greitis virš 20 km/h; |
| „Mažasis laivas“ |
– |
bet koks laivas, kurio korpuso ilgis mažesnis negu 15 m; |
| „Halsas“ |
– |
burinio laivo kursas vėjo atžvilgiu; |
| „Traversas“ |
– |
objektas, esantis 90o kampu nuo laivo priekio dešinėje ar kairėje pusėje; |
| „Kilvateris“ |
– |
plaukiančio laivo pėdsakas vandenyje už jo laivagalio. |