LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO

ĮSAKYMAS

 

DĖL LIETUVOS CUKRAUS SEKTORIAUS RESTRUKTŪRIZAVIMO PROGRAMOS PATVIRTINIMO

 

2008 m. lapkričio 7 d. Nr. 3D-597

Vilnius

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 1120 (Žin., 1998, Nr. 83-2327; 2008, Nr. 46-1732), ir įgyvendindama 2006 m. vasario 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 320/2006, nustatančio laikiną Bendrijos cukraus pramonės restruktūrizavimo schemą ir iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1290/2005 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo (OL 2006 L 58, p. 42), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2007 m. spalio 9 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1261/2007 (OL 2007 L 283, p. 8), 6 straipsnio nuostatas,

tvirtinu Lietuvos cukraus sektoriaus restruktūrizavimo programą (pridedama).

 

 

 

ŽEMĖS ŪKIO MINISTRĖ                                         KAZIMIRA DANUTĖ PRUNSKIENĖ

 

SUDERINTA

Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

2008-10-09 raštu Nr. (1.16-0203)-5K-0826894)-6K-0812935

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos žemės ūkio

ministro 2008 m. lapkričio 7 d.

įsakymu Nr. 3D-597

 

LIETUVOS CUKRAUS SEKTORIAUS RESTRUKTŪRIZAVIMO PROGRAMA

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Lietuvos cukraus sektoriaus restruktūrizavimo programa (toliau – Restruktūrizavimo programa) parengta vadovaujantis 2006 m. vasario 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 320/2006, nustatančiu laikiną Bendrijos cukraus pramonės restruktūrizavimo schemą ir iš dalies keičiančiu reglamentą (EB) Nr. 1290/2005 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo (OL 2006 L 58, p. 42), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2007 m. spalio 9 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1261/2007 (OL 2007 L 283, p. 8), 2006 m. birželio 27 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 968/2006, nustatančiu išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 320/2006, nustatančio laikiną Bendrijos cukraus pramonės restruktūrizavimo schemą, įgyvendinimo taisykles (OL 2006 L 176, p. 32), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2007 m. spalio 26 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1264/2007 (OL 2007 L 283, p. 16), 2008 m. liepos 14 d. Europos Komisijos sprendimo Nr. K(2008)3498, kuriuo nustatomos 2008–2009 prekybos metų įvairinimo pagalbos ir papildomos įvairinimo pagalbos, kurios skirtinos pagal laikinąją Bendrijos cukraus pramonės restruktūrizavimo schemą, sumos (OL 2008 L 193, p. 16), nuostatomis ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 11 d. nutarimą Nr. 987 „Dėl valstybės institucijų, savivaldybių ir kitų juridinių asmenų, atsakingų už Europos žemės ūkio garantijų fondo priemonių įgyvendinimą, paskyrimo“ (Žin., 2006, Nr. 110-4171).

2. Lietuvai skirtą baltojo cukraus gamybos kvotą 2007–2008 prekybiniams metams baltojo cukraus gamintojai 2008–2009 prekybiniams metams mažina 20 758 tonomis arba apie 21 proc. Dėl šios priežasties papildoma parama Lietuvos cukrinių runkelių augintojams neskiriama.

 

II. RESTRUKTŪRIZAVIMO PROGRAMOS TIKSLAS, ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS IR UŽDAVINIAI

 

3. Restruktūrizavimo programos tikslas yra užtikrinti nuoseklų Lietuvos cukraus sektoriaus restruktūrizavimo procesą, sudarant ilgalaikes palankias sąlygas cukraus sektoriaus subjektams, paveiktiems restruktūrizavimo, išlaikyti ir vystyti savo konkurencingumą.

4. Restruktūrizavimo programai įgyvendinti pasirinktos šios Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programoje, patvirtintoje 2007 m. spalio 19 d. Europos Komisijos sprendimu Nr. C(2007)5076, nurodytos priemonės:

4.1. I krypties „Žemės, maisto ūkio ir miškininkystės sektoriaus konkurencingumo didinimas“ 1 priemonė „Profesinio mokymo ir informavimo veikla“ (toliau – Profesinio mokymo ir informavimo veikla);

4.2. III krypties „Gyvenimo kokybės kaimo vietovėse gerinimas ir kaimo ekonomikos įvairinimas“ 4 priemonė „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ (toliau – Kaimo atnaujinimas ir plėtra).

5. Restruktūrizavimo programos uždavinys – užtikrinti Restruktūrizavimo programos priemonių įgyvendinimą.

 

III. RESTRUKTŪRIZAVIMO SITUACIJOS LIETUVOJE ĮVERTINIMAS

 

6. Lietuvai 2007–2008 prekybiniais metais skirta baltojo cukraus kvota – 111 010 tonų, iš kurių 8 000 tonų yra papildoma baltojo cukraus kvota, kurią nusipirko UAB „Arvi cukrus“. 2007–2008 prekybiniais metais Lietuvoje veikė du cukraus gamintojai – AB „Danisco Sugar Kėdainiai“ ir UAB „Arvi cukrus“ – kuriems priklausė trys cukraus fabrikai (Panevėžyje, Kėdainiuose ir Marijampolėje).

 

Baltojo cukraus gamybos kvotos paskirstymas 2007–2008 prekybiniais metais

 

1 lentelė

 

Baltojo cukraus gamintojas

Skirta kvota, t

AB „Danisco Sugar Kėdainiai“

82 150

UAB „Arvi cukrus“

20 860 ir 8 000 papildoma baltojo cukraus kvota

 

Abu Lietuvos cukraus gamintojai pateikė tinkamai užpildytas paraiškas gauti restruktūrizavimo paramą ir restruktūrizavimo planus 2008–2009 prekybiniams metams.

Europos Komisija pritarė, kad abu Lietuvos cukraus gamintojai būtų restruktūrizuojami. UAB „Arvi cukrus“ turimą baltojo cukraus gamybos kvotą mažina 2 817 tonomis (13,5 proc. 20 860 tonų skirtos kvotos), o AB „Danisco Sugar Kėdainiai“ 17 941 tona (apie 22 proc. 82 150 tonų skirtos kvotos). Iš viso Lietuvos gamintojai baltojo cukraus gamybos kvotą 2008–2009 prekybiniams metams mažina 20 758 tonomis. Lietuvos baltojo cukraus kvota 2008–2009 prekybiniams metams yra 90 252 tonos.

2008–2009 prekybiniais metais Lietuvoje lieka veikti (įgyvendinus AB „Danisco Sugar Kėdainiai“ restruktūrizavimo planą) tik du fabrikai: UAB „Arvi cukrus“ fabrikas Marijampolėje ir AB „Danisco Sugar Kėdainiai“ fabrikas Kėdainiuose.

Baltojo cukraus gamintojai 2007–2008 prekybiniais metais sudarė 1 566 kvotinių cukrinių runkelių tiekimo sutartis. Restruktūrizavimo programoje neįtraukti 222 cukrinių runkelių augintojai, kurie yra sudarę cukrinių runkelių tiekimo sutartis 2007–2008 prekybiniais metais 8 000 tonų papildomai UAB „Arvi cukrus“ gamybos kvotai įgyvendinti. Europos Komisija pritarė UAB „Arvi cukrus“ restruktūrizavimo planui, t. y. 13,5 proc. 20 860 tonų baltojo cukraus gamybos kvotos.

Cukriniai runkeliai buvo auginami 16,9 tūkst. ha plote. Lietuvoje pastebimas cukrinių runkelių arealų ir augintojų skaičiaus mažėjimas. Cukrinių runkelių arealų ir augintojų skaičiaus mažėjimas sietinas su cukrinių runkelių kokybės rodiklių gerėjimu ir derlingumo didėjimu. Lietuvoje pakanka tinkamų cukriniams runkeliams auginti plotų.

 

Cukrinių runkelių plotai ir augintojų skaičius

2 lentelė

 

 

Baltojo cukraus gamyba, tūkst. t

Cukrinių runkelių augintojų skaičius, vnt.

Cukrinių runkelių plotai, tūkst. ha

2006–2007 prekybiniai metai

96,6

2 026

18,5

2007–2008 prekybiniai metai

125,05

1 566

16,9

 

7. Cukrinių runkelių derlingumui įtakos turi gamtinės sąlygos: Lietuvoje cukrinių runkelių vegetacijos periodas trunka 136 dienas. Didelės reikšmės turi veislės ir agrotechnika. Gerėjant cukrinių runkelių kokybės rodikliams ir derlingumui, Lietuvos cukraus gamybos kvotai įvykdyti runkelių plotai ateityje turėtų taip pat mažėti.

8. Lietuvoje yra susiformavę pastovūs cukrinių runkelių auginimo arealai. Daugiausia cukrinių runkelių auginama vidurio Lietuvoje: iki 90 proc. cukrinių runkelių pasėlių plotų yra Kėdainių, Marijampolės, Panevėžio, Radviliškio, Šiaulių, Vilkaviškio, Šakių, Joniškio ir Pakruojo rajonuose, kuriuose tam yra tinkamiausios dirvos.

 

Cukrinių runkelių pasėlių plotai ir augintojų, sudariusių su cukraus fabrikais tiekimo sutartis 2007–2008 prekybiniais metais, skaičius pagal rajoną

 

3 lentelė

 

 

Rajonas

Cukrinių runkelių pasėlių plotas, ha

Cukrinių runkelių augintojų, sudariusių su cukraus fabrikais tiekimo sutartis, skaičius, vnt.

Alytaus apskritis

128,31

17

 

Alytaus r.

124,75

14

 

Lazdijų r.

3,56

3

Kauno apskritis

4 733,28

455

 

Jonavos r.

348,88

57

 

Kaišiadorių r.

2,43

2

 

Kauno r.

974,78

28

 

Raseinių r.

146,13

24

 

Kėdainių r.

3 261,06

344

Klaipėdos apskritis

0,00

0

 

Šilutės r.

0,00

Marijampolės apskritis

4 472,54

652

 

Marijampolės r.

1 205,03

164

 

Vilkaviškio r.

1 649,37

285

 

Šakių r.

1 384,83

156

 

Kalvarijos r.

167,55

36

 

Kazlų Rūdos r.

65,76

11

Panevėžio apskritis

2 001,57

238

 

Biržų r.

373,15

35

 

Kupiškio r.

84,73

8

 

Panevėžio r.

1 504,48

170

 

Pasvalio r.

39,21

25

Šiaulių apskritis

5 555,97

553

 

Akmenės r.

64,24

24

 

Joniškio r.

1 902,69

180

 

Kelmės r.

68,60

10

 

Pakruojo r.

1 239,85

90

 

Radviliškio r.

989,19

131

 

Šiaulių r

1 291,40

118

Tauragės apskritis

5,30

1

 

Jurbarko r.

4,3

1

 

Tauragės r

1,00

Telšių apskritis

2,20

1

 

Mažeikių r.

0

1

 

Telšių r.

2,20

0

Utenos apskritis

10,68

3

 

Anykščių r

10,00

3

 

Ignalinos r.

0,00

 

Molėtų r.

0,31

 

Utenos r.

0,37

Vilnius apskritis

29,83

4

 

Širvintų r

0,33

 

Trakų r.

0,00

 

Ukmergės r.

28,60

4

 

Vilniaus r.

0,90

 

Iš viso

16 939,68

1924

 

9. Vadovaujantis informacija apie cukrinių runkelių augintojų turimas tiekimo teises 2007–2008 prekybiniams metams, išskiriamos tos pačios apskritys: Šiaulių, Kauno, Marijampolės ir Panevėžio.

10. Nuo vykdomos cukraus sektoriaus reformos kenčia ne tik tiesioginiai šio sektoriaus cukrinių runkelių augintojai, žemės ūkio paslaugas tiekusieji rangovai, bet ir apskričių ekonomika bei socialinė aplinka.

11. Panevėžio rajonas neteks vienos įmonės, kurioje dirbo apie 100 rajono gyventojų. Tačiau, vadovaujantis AB „Danisco Sugar Kėdainiai“ restruktūrizavimo planu, darbuotojams jau yra numatytos išeitinės kompensacijos ir parama ieškant įsidabinimo galimybių kitur.

 

IV. RESTRUKTŪRIZAVIMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS IR VERTINIMO KRITERIJAI

 

12. Restruktūrizavimo programoje numatytos priemonės bus įgyvendintos ne vėliau kaip iki 2010 m. rugsėjo 30 d.

13. Restruktūrizavimo programos tikslai bus įgyvendinti vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 programos priemonių nuostatomis:

13.1. Profesinio mokymo ir informavimo veikla;

13.2. Kaimo atnaujinimas ir plėtra.

14. Profesinio mokymo ir informavimo veiklos Restruktūrizavimo programos priemonės tikslas yra didinti žemės ūkio konkurencingumą, stiprinant žmogiškuosius išteklius ir diegiant pažangias technologijas.

15. Profesinio mokymo ir informavimo veiklos priemonė skirta žemės ūkio subjektams, norintiems didinti savo kompetenciją. Parama bus skiriama asmenų, susijusių su žemės ūkio veikla, mokymo ir informavimo paslaugoms teikti. Parama bus teikiama seminarams, lauko dienoms, mokymo kursams organizuoti ir kt. informavimo veiklai.

16. Mokymo kryptys pagal Profesinio mokymo ir informavimo veiklos priemonę gali būti vykdomos pagal šias veiklos sritis:

16.1. Pirmoji veiklos sritis:

16.1.1. pirmoji mokymo kryptis:

16.1.1.1. ūkio valdymo ir geros agrarinės būklės reikalavimai, darbo saugos standartai;

16.1.1.2. agrarinė aplinkos apsauga ir kraštovaizdžio gerinimas;

16.1.1.3. verslumo ugdymas ir finansų valdymas;

16.1.1.4. jaunųjų ūkininkų kompetencijos ugdymas.

16.1.2. Antroji mokymo kryptis:

16.1.2.1. žemės ūkio gamybos technologijos;

16.1.2.2. miškininkystė.

16.2. Antroji veiklos sritis: žemės ir miškų ūkio veiklos bei žemės ūkio produktų perdirbimo ūkyje mokslo žinių ir inovacinės praktikos sklaida.

17. Pagal Profesinio mokymo ir informavimo veiklos priemonę galutiniais paramos gavėjais laikomi ūkininkai, jų partneriai, ūkio darbuotojai ir kiti fiziniai ar juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ir miškų ūkio veikla, įregistravę žemės ar miškų ūkio valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre, apskrityse kuriose cukrinių runkelių augintojai buvo sudarę 2007–2008 metais kvotinių cukrinių runkelių tiekimo sutartis.

18. Kaimo atnaujinimo ir plėtros priemonės tikslas yra kurti patrauklią kaimo regionuose aplinką gyventi ir dirbti.

19. Kaimo atnaujinimo ir plėtros priemonė skirta, norint pasiekti, kad rajonai, kuriuose vykdoma cukraus sektoriaus reforma, taptų patrauklesni dirbti ir gyventi.

20. Kaimo atnaujinimo ir plėtros priemonė leis cukrinių runkelių augintojams prisidėti prie jų rajonų plėtros, t. y.:

20.1. rekonstruoti pastatus;

20.2. atnaujinti ir išsaugoti istorinę, etnokultūrinę, architektūrinę vertę turinčius paveldo objektus ir kraštovaizdžio komponentus;

20.3. sutvarkyti ar sukurti viešąją infrastruktūrą;

20.4. puoselėti tradicinių amatų technologijas;

20.5. sudaryti sąlygas tradicinių amatų reprezentacijai ir prekybai amatų gaminiais.

21. Pagal Kaimo atnaujinimo ir plėtros priemonę paramos gavėjais laikomos kaimo bendruomenės, vietos veiklos grupės, nevyriausybinės organizacijos, kiti kaimo vietovėje įsteigti ir (arba) veikiantys juridiniai asmenys, savivaldybės ir jų institucijos, veikiančios apskrityse, kuriose cukrinių runkelių augintojai buvo sudarę 2007–2008 metais kvotinių cukrinių runkelių tiekimo sutartis.

22. Subjektai, kurie dalyvaus Restruktūrizavimo programos priemonėse, negali teikti dokumentų pagal tokias pat Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones, finansuojamas iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, tačiau gali dalyvauti kitose priemonėse pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programą.

23. Restruktūrizavimo programos priemonėms finansuoti skirta įvairinimo parama paskirstoma rajonams pagal cukrinių runkelių augintojų turėtą 2007–2008 prekybiniais metais tiekimo teisę.

 

Paramos pasiskirstymas pagal rajonus, proporcingai pagal tiekimo teisę 2007–2008 prekybiniais metais

 

4 lentelė

 

Apskritis

Iš viso augintojų turima tiekimo teisė, t

Iš viso augintojų turima tiekimo teisė, proc.

Paramos suma, Lt (EŽŪGF (restruktūrizavimo fondas)

Alytaus apskritis

828,138

0,80

53 784,00

 

Alytus r.

799,225

0,77

51 767,00

 

Lazdijų r.

28,913

0,03

2 017,00

Kauno apskritis

29 610,441

28,75

1 932 847,00

 

Jonavos r.

1 968,965

1,91

128 408,00

 

Kaišiadorių r.

8,358

0,01

672,00

 

Kauno r.

6 786,351

6,59

443 042,00

 

Raseinių r.

999,736

0,97

65 213,00

 

Kėdainių r.

19 847,031

19,27

1 295 512,00

Marijampolės apskritis

28 011,475

27,20

1 828 642,00

 

Marijampolės r.

8 776,214

8,52

572 795,00

 

Vilkaviškio r.

10 329,434

10,03

674 312,00

 

Šakių r.

8 905,827

8,65

581 535,00

Panevėžio apskritis

11 533,468

11,2

752 970,00

 

Biržų r.

1 505,507

1,46

98 155,00

 

Kupiškio r.

376,853

0,37

24 875,00

 

Panevėžio r.

9 323,107

9,05

608 427,00

 

Pasvalio r.

328,001

0,32

21 513,00

Šiaulių apskritis

32 760,826

31,81

2 138 570,00

 

Akmenės r.

264,477

0,26

17 480,00

 

Joniškio r.

11 721,733

11,38

765 072,00

 

Kelmės r.

313,042

0,3

20 169,00

 

Pakruojo r.

6 921,144

6,72

451 782,00

 

Radviliškio r.

5 148,747

5,0

336 147,00

 

Šiaulių r.

8 391,683

8,15

547 920,00

Tauragės apskritis

20,579

0,02

1 345,00

 

Jurbarko r.

20,579

0,02

1 345,00

Telšių apskritis

33,488

0,03

2 017,00

 

Telšių r.

33,488

0,03

2 017,00

Utenos apskritis

82,984

0,08

5 378,00

 

Anykščių r.

82,984

0,08

5 378,00

Vilniaus apskritis

117,837

0,11

7 395,00

 

Ukmergės r.

117,837

0,11

7 395,00

IŠ VISO:

102 999.236

100

6 722 948,00

 

24. Didžiausia paramos suma yra skirta Kėdainių, Joniškio, Vilkaviškio, Panevėžio, Šakių ir Šiaulių rajonams.

25. Restruktūrizavimo programos priemonėms finansuoti skirta paramos suma, kuri būtų skirta 5 apskritims, kurių augintojų 2007–2008 prekybiniais metais turima tiekimo teisė nesudarė 1 proc. bendros Lietuvos baltojo cukraus gamybos kvotos, yra paskirstoma kiekvienam Panevėžio apskrities rajonui vienodomis dalimis.

 

Paramos pasiskirstymas pagal rajonus

 

5 lentelė

 

Apskritis

Paramos suma, Lt (EŽŪGF (restruktūrizavimo fondas)

Kauno apskritis

1 932 847,00

 

Jonavos r.

128 408,00

 

Kaišiadorių r.

672,00

 

Kauno r.

443 042,00

 

Raseinių r.

65 213,00

 

Kėdainių r.

1 295 512,00

Marijampolės apskritis

1 828 642,00

 

Marijampolės r.

572 795,00

 

Vilkaviškio r.

674 312,00

 

Šakių r.

581 535,00

Panevėžio apskritis

822 889,00

 

Biržų r.

115 634,75

 

Kupiškio r.

42 354,75

 

Panevėžio r.

625 906,75

 

Pasvalio r.

38 992,75

Šiaulių apskritis

2 138 570,00

 

Akmenės r.

17 480,00

 

Joniškio r.

765 072,00

 

Kelmės r.

20 169,00

 

Pakruojo r.

451 782,00

 

Radviliškio r.

336 147,00

 

Šiaulių r.

547 920,00

IŠ VISO:

6 722 948,00

 

26. Rajonui nepanaudojus paramos, nurodytos 5 lentelėje, parama skiriama kitam nuo restruktūrizavimo nukentėjusiam tos apskrities rajonui.

27. Apskričiai nepanaudojus paramos, nurodytos 5 lentelėje, parama skiriama kitai nuo restruktūrizavimo nukentėjusiai apskričiai (prioritetinė nustatoma Panevėžio apskritis).

28. Nepanaudojus paramos pagal Restruktūrizavimo programos pirmą priemonę, nepanaudotas paramos dydis skiriamas pagal antrą priemonę (rajono ir apskrities lygmeniu).

29. Didžiausia paramos suma, kurią numatoma skirti iš LR biudžeto, nurodyta 6 ir 7 lentelėse. Didžiausia paramos suma bus panaudota tuo atveju, jei visi rajonai nuspręs pasirinkti tik Profesinio mokymo ir informavimo veiklos priemonę.

 

Paramos paskirstymas pagal rajonus

 

6 lentelė

 

Apskritis

Paramos suma, Lt
(EŽŪGF (restruktūrizavimo fondas)

Paramos suma, Lt
(LR biudžetas)

Kauno apskritis

1 932 847,00

483 211,75

 

Jonavos r.

128 408,00

32 102,00

 

Kaišiadorių r.

672,00

168,00

 

Kauno r.

443 042,00

110 760,50

 

Raseinių r.

65 213,00

16 303,25

 

Kėdainių r.

1 295 512,00

323 878,00

Marijampolės apskritis

1 828 642,00

457 160,50

 

Marijampolės r.

572 795,00

143 198,75

 

Vilkaviškio r.

674 312,00

168 578,00

 

Šakių r.

581 535,00

145 383,75

Panevėžio apskritis

822 889,00

205 722,26

 

Biržų r.

115 634,75

28 908,69

 

Kupiškio r.

42 354,75

10 588,69

 

Panevėžio r.

625 906,75

156 476,69

 

Pasvalio r.

38 992,75

9 748,19

Šiaulių apskritis

2 138 570,00

534 642,50

 

Akmenės r.

17 480,00

4 370,00

 

Joniškio r.

765 072,00

191 268,00

 

Kelmės r.

20 169,00

5 042,25

 

Pakruojo r.

451 782,00

112 945,50

 

Radviliškio r.

336 147,00

84 036,75

 

Šiaulių r.

547 920,00

136 980,00

IŠ VISO:

6 722 948,00

1 680 737,01

 

30. Kiekvienam 6 lentelėje nurodytam rajonui skirta EŽŪGF (restruktūrizavimo fondas) paramos suma padalinama lygiomis dalimis: 50 proc. paramos sumos skiriama vienai priemonei ir 50 proc. kitai priemonei finansuoti.

 

Paramos paskirstymas pagal priemones (kai pasirenkamos abi priemonės)

 

7 lentelė

 

Profesinio mokymo ir informavimo veikla

Kaimo atnaujinimas ir plėtra

Paramos suma, proc.

Paramos suma, Lt

(EŽŪGF (restruktūrizavimo fondas)

Paramos suma, Lt

(LR biudžetas)

Paramos suma, proc.

Paramos suma, Lt

(EŽŪGF (restruktūrizavimo fondas)

50

3 361 474,00

840 368,50

50

3 361 474,00

 

V. RESTRUKTŪRIZAVIMO PROGRAMOS FINANSAVIMAS

 

31. Vadovaujantis sprendimu Nr. K(2008)3498, Lietuvai Restruktūrizavimo programos priemonėms finansuoti iš Europos žemės ūkio garantijų fondo (restruktūrizavimo fondo) (toliau – EŽŪGF (restruktūrizavimo fondas) yra skirta 1 947 100,40 EUR parama (6 722 948,26 Lt).

32. Restruktūrizavimo programos priemonei Profesinio mokymo ir informavimo veikla finansuoti iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (toliau – LR biudžetas) yra numatyta skirti iki 486 775,10 EUR paramos (1 680 737,07 Lt). Didžiausia paramos suma, numatoma skirti iš LR biudžeto, bus panaudota tuo atveju, jei visi rajonai nuspręs pasirinkti tik Profesinio mokymo ir informavimo veiklos priemonę.

33. Restruktūrizavimo programos priemonių paramos intensyvumas:

33.1. pagal Profesinio mokymo ir informavimo veiklos priemonę bus finansuojama iki 100 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų: iš EŽŪGF (restruktūrizavimo fondas) bus finansuojama iki 80 proc. ir iš LR biudžeto bus finansuojama iki 20 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų pagal pateiktą projektą;

33.2. pagal Kaimo atnaujinimo ir plėtros priemonę bus finansuojama iš EŽŪGF (restruktūrizavimo fondas) iki 80 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų pagal pateiktą projektą.

34. Restruktūrizavimo programos priemonėms finansuoti skirta EŽŪGF (restruktūrizavimo fondas) paramos suma pagal priemones yra paskirstoma taip:

34.1. Profesinio mokymo ir informavimo veikla – 50 proc. visos paramos sumos, skirtos kiekvienam rajonui, parama;

34.2. Kaimo atnaujinimas ir plėtra – 50 proc. visos paramos sumos, skirtos kiekvienam rajonui, parama.

35. Parama priemonėms, numatytoms Restruktūrizavimo programoje, bus mokama iki 2011 m. rugsėjo 30 d.

 

VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

36. Už Restruktūrizavimo programos įgyvendinimą ir tinkamą lėšų paskirstymą atsakingos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija ir Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos.

37. Restruktūrizavimo programos priemonių kontrolės ir administravimo taisykles tvirtina Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras.

 

_________________