LIETUVOS RESPUBLIKOS UŽSIENIO REIKALŲ MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS UŽSIENIO PREKYBOS POLITIKOS METMENŲ PATVIRTINIMO
2007 m. vasario 1 d. Nr. V-11
Vilnius
Atsižvelgdamas į Europos Bendrijos steigimo sutarties (Žin., 2004, Nr. 2-2) 133 straipsnį, siekdamas efektyviau įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 9 d. nutarimą Nr. 21 „Dėl Europos Sąjungos reikalų koordinavimo“ (Žin., 2004, Nr. 8-184, 2005, Nr. 57-1950) ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 1155 „Dėl Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 85-2378; 2001, Nr. 62-2275), 6.3 ir 11.6 punktais,
tvirtinu Lietuvos Respublikos užsienio prekybos politikos metmenis.1
__________________
1 Pritarta ES išorinių ekonominių santykių darbo grupės 2006 m. gruodžio 18 d. posėdyje
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro
2007 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. V-11
LIETUVOS RESPUBLIKOS UŽSIENIO PREKYBOS POLITIKOS METMENYS
I. TEISINIS IR PROGRAMINIS PAGRINDAS
1. Europos Bendrijos steigimo sutartis, pasirašyta 1957 m. kovo 25 d. (Žin., 2004, Nr. 2-2).
3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2006 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. X-767 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ (Žin., 2006, Nr. 80-3143).
4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 9 d. nutarimas Nr. 21 „Dėl Europos Sąjungos reikalų koordinavimo“ (Žin., 2004, Nr. 8-184; 2005, Nr. 57-1950).
5. Valstybės ilgalaikės raidos strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. IX-1187 „Dėl valstybės ilgalaikės raidos strategijos“ (Žin., 2002, Nr. 113-5029).
6. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 1155 „Dėl Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 85-2378; 2001, Nr. 62-2275).
7. Prekių eksporto į trečiąsias valstybes ir prekių išvežimo į Europos Sąjungos valstybes nares plėtros ir skatinimo 2006–2008 metų strateginių krypčių aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. 253 „Dėl Prekių eksporto į trečiąsias valstybes ir prekių išvežimo į Europos Sąjungos valstybes nares plėtros ir skatinimo 2006–2008 metų strateginių krypčių aprašo ir prekių eksporto į trečiąsias valstybes ir prekių išvežimo į Europos Sąjungos valstybes nares plėtros ir skatinimo 2006–2008 metų strateginių krypčių įgyvendinimo priemonių aprašo patvirtinimo (Žin., 2006, Nr. 31-1087).
II. VARTOJAMOS SĄVOKOS
9. Europos Sąjungos bendroji prekybos politika (BPP) – viena pagrindinių Europos Sąjungos politikų, bendra visoms Europos Sąjungos šalims narėms. Jos uždavinys – įvairiomis priemonėmis ir veiksmais sumažinti tarptautinės prekybos barjerus ir skatinti tarptautinę prekybą, siekiant užtikrinti ES ekonominius ir prekybinius interesus. Bendroji prekybos politika apima visus pagrindinius tarptautinės prekybos reguliavimo aspektus, susijusius su prekyba prekėmis ir paslaugomis (tarifiniai ir netarifiniai barjerai, rinkos apsauga).
10. Lietuvos užsienio prekybos politika – Lietuvos užsienio politikos sudedamoji dalis. Jos uždavinys – dalyvaujant Europos Sąjungos bendrosios prekybos politikos formavime, ginti nacionalinius interesus dvišaliuose ir daugiašaliuose prekybiniuose santykiuose su trečiosiomis šalimis ir jiems atstovauti.
11. Prekyba su trečiosiomis šalimis – užsienio prekyba su šalimis, kurios nepriklauso Europos Sąjungai.
12. Rinkos atvėrimas – prekybos barjerų, muitų tarifų, prekybos paslaugomis apribojimų šalinimas, tarptautinių įsipareigojimų dėl jų laikymosi užtikrinimas ir tarptautinių prekybos taisyklių įtvirtinimas.
13. Nesąžininga prekybos praktika – užsienio prekyba, vykdoma pažeidžiant tarptautinės prekybos taisykles, siekiant įgauti papildomą konkurencinį pranašumą.
14. Prekybos instrumentai – užsienio prekybos politikos priemonės, kuriomis užtikrinamas sklandus prekybos politikos uždavinių įgyvendinimas.
15. Antidempingo priemonės – prekybos apsaugos priemonės, kurios gali būti taikomos, kai vienos valstybės prekės kitos valstybės rinkai pateikiamos mažesne kaina nei jų tikroji vertė ir tai sukelia arba gali sukelti esminę žalą įsteigtai ūkio šakai arba iš esmės žlugdo vietinės gamybos kūrimą.
16. Kompensacinės priemonės – prekybos apsaugos priemonės, kurios gali būti taikomos, kai importas, pažeidžiant tarptautines prekybos taisykles, iš trečiųjų šalių neleistinai subsidijuojamas ir tai sukelia arba gali sukelti rimtą žalą vietos gamybai.
17. Protekcinės priemonės – prekybos apsaugos priemonės, kurios gali būti taikomos, kai prekė yra importuojama tokiais išaugusiais kiekiais, absoliučiai ar santykinai, palyginti su vietine gamyba, ir tokiomis sąlygomis, kurios sukėlė ar gali sukelti rimtą žalą vietos gamybai, gaminančiai tapačias ar panašias arba tiesiogiai konkuruojančias prekes.
18. Tarifinė kvota – nustatytas tam tikras prekių kiekis, kuris gali būti importuotas be muito arba mokant mažesnį muitą, negu nustatytas bendrajame ES muitų tarife.
III. AKTUALUMAS
20. Europos Sąjungos bendroji prekybos politika, vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties 133 straipsniu, kuriame teigiama, jog Europos Sąjungos bendroji prekybos politika yra pagrįsta vienodais principais, ypač dėl muitų tarifų dydžio keitimo, yra išskirtinė Europos Bendrijų kompetencijos sritis.
21. Lietuvos užsienio prekybos politikos funkcijos, 2004 m. gegužės 1 d. tapus Europos Sąjungos nare, buvo perduotos Europos Komisijai.
22. Lietuva su kitomis Europos Sąjungos šalimis dalyvauja, formuojant Europos Sąjungos BPP trečiųjų šalių atžvilgiu tiek dvišaliuose, tiek daugiašaliuose Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) formatuose. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuva dėl užsienio prekybos struktūros yra labai priklausoma nuo trečiųjų šalių rinkų, Lietuvos pozicija, ginant nacionalinius interesus, turi būti aktyvi ir daryti įtaką BPP formavimui.
23. Lietuvos užsienio prekybos politika yra neatsiejama užsienio politikos dalis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006–2008 m. programos (užsienio politika) 17.7 punkte numatyta: „Plėtoti tarptautinį ekonominį bendradarbiavimą, didinti tarptautinės ekonominės aplinkos stabilumą. Skatinti Lietuvos įsiliejimą į Europos transporto ir energetikos infrastruktūros tinklą. Aktyviai dalyvauti reglamentuojant Europos Sąjungos prekybos politiką, išnaudoti jos privalumus. Stiprinti ekonominės diplomatijos vaidmenį, siekti Lietuvos verslui palankių prekybos ir investavimo sąlygų, užsienio investicijų.“
24. Valstybės ilgalaikės raidos strategijoje numatyta „panaudoti Europos Sąjungos bendrosios rinkos ir Europos Sąjungos prekybos politiką Lietuvos prekybiniams ir ekonominiams interesams.“
25. Prekių eksporto į trečiąsias valstybes ir prekių išvežimo į Europos Sąjungos valstybes nares plėtros ir skatinimo esmė – išlaikyti esamus prekių eksporto į trečiąsias valstybes, taip pat ir prekių išvežimo į Europos Sąjungą augimo tempus. Prekių eksporto į trečiąsias valstybes ir prekių išvežimo į Europos Sąjungą plėtra – vienas svarbiausių ekonomikos augimo veiksnių, turintis esminį poveikį bendrai Lietuvos ūkio raidai, naujų darbo vietų kūrimui ir socialiniam stabilumui.
IV. APLINKA IR VEIKSNIAI
26. Lietuvos visuomenės gerovės kūrimas yra tiesiogiai susijęs su užsienio prekybos galimybėmis. Santykis tarp pajamų iš tarptautinės prekybos ir Lietuvos bendrojo vidaus produkto yra didesnis nei 60 proc. Daugiau nei 35 proc. Lietuvos prekybos vyksta su šalimis, kurios nėra Europos Sąjungos narės. Tai yra didžiausias toks rodiklis visoje Europos Sąjungoje. Todėl ypač svarbu, kad prekyba su trečiosiomis šalimis vyktų netrikdomai, o egzistuojančios kliūtys būtų veiksmingai šalinamos.
27. Prekybos srautų diversifikavimas yra vienas iš Lietuvos privalumų stiprinant šalies konkurencingumą tiek Europos Sąjungos viduje, tiek trečiųjų šalių rinkose.
28. Didžiausia Lietuvos prekybos su trečiosiomis valstybėmis dalis, apie 66,6 proc. (apie 26 proc. visos užsienio prekybos, įskaitant prekyba su Europos Sąjungos šalimis, tenka Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (NVS) šalių rinkoms: 51,3 proc. eksporto į trečiąsias šalis (apie 19 proc. viso eksporto, įskaitant prekių išvežimą į Europos Sąjungos šalis) ir 76,5 proc. importo iš trečiųjų šalių (apie 31 proc. viso importo, įskaitant ir įvežimą iš Europos Sąjungos šalių). Politiniai procesai šiose šalyse dažnai yra nenuspėjami, ir tai gali turėti neigiamos įtakos prekybos sąlygoms. Siekiant išvengti neigiamų pasekmių šiose rinkose bei apsaugoti Lietuvos verslą, investicijas ir prekybą, būtina užtikrinti, kad, taikant tarptautinės prekybos taisykles (tiek daugiašales, tiek dvišales), būtų užtikrinamas prekybinių ir ekonominių santykių pastovumas ir saugumas.
29. Europos Sąjunga svarsto galimybę liberalizuoti prekybą su kai kuriomis NVS valstybėmis (pvz., Ukraina, Rusija). Kitų šalių atžvilgiu (pvz., Baltarusijos) prekybos sąlygos yra griežtinamos dėl jų vykdomos vidaus ir (arba) užsienio politikos. Lietuvai svarbu suderinti nacionalinius prekybos interesus su Europos Sąjungos politika NVS šalių atžvilgiu taip, kad nebūtų pamintas ilgalaikis valstybės interesas plėsti prekybą ir kelti šalies gerovę. Rinkos ekonomikos įsitvirtinimas NVS šalyse ir aiškių prekybos taisyklių su šiomis šalimis nustatymas tarnautų Lietuvos interesams.
30. Lietuva dėl santykinai didelio gamybinio pajėgumo ir dėl santykinai pigesnių darbo išteklių kol kas gali naudotis šiuo konkurenciniu pranašumu, tačiau didėjant kitų pigios darbo jėgos šalių spaudimui, tikėtina, kad ilgesnėje perspektyvoje Lietuvos įmonės bus priverstos restruktūrizuotis, keisti gamybos profilį arba iškelti darbui imlių šakų gamybą.
31. Pastaruoju metu pasaulio rinkose padidėjęs konkurencinis spaudimas iš konkurencingų Azijos, Pietų Amerikos šalių pusės daro neigiamą įtaką jautrioms ūkio šakoms, visų pirma tekstilės, mašinų, baldų, elektronikos pramonės šakoms. Stiprėjantys globalizacijos procesai turės įtakos ir kitiems ūkio sektoriams, ir jie atsidurs padidinto konkurencinio spaudimo zonoje.
32. Besiplečianti prekyba su Azijos ir Pietų Amerikos šalimis sukurs papildomą konkurencinį spaudimą tiek Lietuvos, tiek kitų ES šalių gamintojams, todėl šioje srityje galima tikėtis didesnio spaudimo „ginti“ vietinių gamintojų interesus. Lietuvos užsienio prekybos politikoje yra svarbu subalansuoti šiuos „gynybinius“ interesus, nepažeidžiant bendros nuostatos liberalizuoti tarptautinę prekybą ir, nesukuriant prielaidų, protekcinėmis priemonėmis mažinti Lietuvos ūkio konkurencingumą.
33. Konkurencinis trečiųjų šalių pranašumas dažnai įgyjamas dėl nekonkurencinės praktikos ar dėl to, kad valstybės politika neužtikrina tarptautinių taisyklių laikymosi (minimalių gamtosaugos ir darbo standartų nesilaikymas).
34. Konstatuojama, kad intelektinės nuosavybės apsaugos nesilaikymas dažnai suteikia gamintojui nepelnytą konkurencinį pranašumą.
35. Daugiašalių derybų procesai veikia rinkos atvėrimo sąlygų vienodumą pasaulyje, taip pat naujų prekybos taisyklių, kurios padeda apriboti nesąžiningą konkurenciją tarptautinėje prekyboje, nustatymą.
36. Dėl geografinio artumo, rinkų žinojimo ir pan. Lietuvos eksportui yra aktualiausios kaimyninės Rytų šalių rinkos, t. y. didžiausias dėmesys trečiųjų šalių rinkose visų pirma turi būti sutelktas į kaimynines valstybes, t. y. Rusiją, Ukrainą, kitas NVS šalis.
V. STIPRYBIŲ, SILPNYBIŲ, GRĖSMIŲ IR GALIMYBIŲ (SGG) ANALIZĖ
38. Stiprybės:
38.1. Lietuvos, kaip ir visos Europos Sąjungos, užsienio prekybos sąlygos yra vienos liberaliausių pasaulyje, ir tai skatina didinti konkurencinį pajėgumą.
38.2. Lietuvos užsienio prekybos diversifikavimas (eksportuojamų gaminių ir prekybos partnerių atžvilgiu) gali sumažinti rizikas, susijusias su pokyčiais atitinkamose rinkose.
39. Silpnybės:
39.1. Daugiau nei 35 proc. visos prekybos vyksta su trečiosiomis šalimis, iš jų 26 proc. su NVS šalimis, kuriose vidaus padėtis nėra stabili, o rinkos santykiai nėra galutinai susiformavę.
39.2. Lietuvoje pagaminama santykinai nedaug aukštos pridėtinės vertės prekių, o darbui imlių ūkio šakų konkurencingumas patiria vis didesnį spaudimą iš trečiųjų šalių. Dėl šių priežasčių Lietuvos užsienio prekybos politikoje gali labiau išryškėti verslo noras ir spaudimas imtis tam tikrų prekybą ribojančių priemonių.
40. Grėsmės:
40.1. Per didelė priklausomybė nuo „nestabilių“ rinkų gali turėti neigiamos įtakos Lietuvos prekybos srautams, todėl galimos neigiamos pasekmės šalies socialiniam ir politiniam stabilumui.
40.2. Dėl Lietuvos prekybos struktūros specifikos ir dėl to, kad negalima užsitikrinti pakankamo kitų ES šalių palaikymo, sprendžiant Lietuvai aktualius klausimus, susijusius su užsienio prekyba, galimas Lietuvos ūkio subjektų ir visuomenės nepasitenkinimas dėl šalies ūkio plėtros krypčių ir apskritai dėl narystės Europos Sąjungoje.
41. Galimybės:
41.1. Naujų narių, tokių kaip Rusija, Ukraina, priėmimas į PPO, laisvosios prekybos sutarčių sudarymas su šiomis ir kitomis šalimis pagerins tiek Europos Sąjungos, tiek Lietuvos eksporto į šias šalis galimybes, leis šioms šalims griežtai laikytis prisiimtų įsipareigojimų dėl prekybos taisyklių, stabilumo, jos taps skaidresnės, labiau nuspėjamos.
41.2. Pakankami bei profesionalūs administraciniai ir lobistiniai gebėjimai leis veiksmingiau atstovauti Lietuvos interesams užsienio prekybos srityje tiek Europos Sąjungos institucijose, tiek atskirose Europos Sąjungos šalyse. Todėl ES priimami sprendimai bus kiek galima labiau priartinti prie Lietuvos interesų šioje srityje.
I. STRATEGINIAI TIKSLAI
42. Prekybos politikos priemonių naudojimas eksporto augimui ir išoriniam ūkio konkurencingumui didinti ir Lietuvos ekonominei gerovei kelti.
43. Prekybinių ekonominių santykių su kaimyninėmis šalimis ir kitais prekybiniais partneriais stiprinimas, mažinant dvišalių prekybinių santykių neapibrėžtumą, liberalizuojant tarpusavio prekybą ir išnaudojant aiškesnį reguliavimą prekybos ir su ja susijusiose srityse.
II. UŽDAVINIAI
45. Racionalaus Europos Sąjungos prekybos režimo nustatymas:
45.1. Europos Sąjungos rinkos atvėrimas – užtikrinti jautriems Lietuvos ūkio sektoriams bent minimalią apsaugą, atsižvelgiant į tai, kad Europos Sąjunga jau dabar taiko vienus mažiausių muitų tarifus pasaulyje. Europos Sąjungos rinkos atvėrimas trečiosioms šalims turi būti subalansuotas ir nevienašališkas.
45.2. Pigesnių žaliavų importo galimybių užtikrinimas – siekiant padidinti Lietuvos įmonių konkurencingumą, užtikrinant pigesnių žaliavų importą, būtina panaudoti muitų suspendavimo ir tarifinių kvotų instrumentus, tai pat žaliavų importo liberalizavimą, per dvišales bei daugiašales derybas būtina siekti, kad trečiosios valstybės sumažintų arba panaikintų žaliavų eksporto mokesčius.
45.3. Nekonkurencinės praktikos, iškraipančios rinką, ir staigaus importo padidėjimo įtakos mažinimas – sumažinti trečiųjų šalių nekonkurencinės praktikos ir staigaus importo padidėjimo įtaką Lietuvos ūkiui ir taip įvairiais teisėtais prekybos instrumentais (antidempingo, kompensacinėmis, protekcinėmis priemonėmis) sukurti lygias (adekvačias) konkurencines sąlygas.
46. Trečiųjų šalių rinkos atvėrimas:
46.1. Trečiųjų šalių muitų tarifų mažinimas – atsižvelgiant į Lietuvos gamintojų interesus didinti eksportą, mažinti trečiųjų šalių prekybos barjerus (pirmiausia muitų tarifus), toliau įtraukiant trečiąsias šalis į pasaulinę prekybos sistemą.
46.2. Trečiųjų šalių paslaugų ir viešųjų pirkimų rinkos atvėrimas – atsižvelgiant į tai, kad paslaugų ir viešųjų pirkimų rinkos yra apribotos įvairių barjerų, derybų metu siekti liberalizuoti šias rinkas.
46.3. Potencialiai patraukliausių rinkų atvėrimas – daugiašalių ir dvišalių derybų metu ypatingą dėmesį skirti tam, kad Lietuvos eksportui būtų atvertos potencialiai patraukliausios Rusijos, Ukrainos ir kitų NVS šalių rinkos.
46.4. Regioninio ir dvišalio prekybinio bendradarbiavimo stiprinimas – užtikrinti, kad regioninio ir dvišalio bendradarbiavimo iniciatyvos prisidėtų prie tolesnio dialogo su trečiosiomis valstybėmis plėtojimo ne tik toliau atveriant rinką, bet ir plečiant bendradarbiavimą reguliavimo sferoje, ypač turint galvoje bendradarbiavimą su potencialiai patraukliomis Rusijos, Ukrainos, Kazachstano rinkomis.
47. Harmoningų prekybos sąlygų užtikrinimas:
47.1. Minimalių darbo ir gamtosaugos standartų taikymo trečiosiose šalyse užtikrinimas – nors ir ribotos galimybės trumpalaikės ir vidutinės trukmės perspektyvoje sukurti privalomas prekybos taisykles, būtina ieškoti būdų konkurencinėms sąlygoms suvienodinti, nes joms turi įtakos skirtingi gamtosaugos ir darbo standartai, skatinti trečiąsias šalis prisiimti įsipareigojimus bent dėl minimalių darbo ir gamtosaugos standartų laikymosi.
47.2. Intelektinės nuosavybės apsaugos didinimas – siekiant pašalinti neteisėtai dėl nepakankamos intelektinės nuosavybės apsaugos įgytą konkurencinį pranašumą, dvišaliuose bei daugiašaliuose procesuose siekti, kad trečiosiose šalyse būtų užtikrintas intelektinės nuosavybės apsaugos stiprinimas.
47.3. Viešųjų interesų užtikrinimas (sanitarinių ir fitosanitarinių reikalavimų, techninių standartų taikymas, vartotojų teisių apsauga) – techniniai prekybos barjerai, susiję su sanitarinių ir fitosanitarinių reikalavimų, techninių reglamentų ir standartų taikymu, vartotojų teisių apsauga, turėtų atitikti tiesioginę jų paskirtį ir kuo mažiau riboti tarptautinę prekybą.
III. TIKSLŲ IR UŽDAVINIŲ ĮGYVENDINIMO KRYPTYS
48. Dalyvauti formuojant Europos Sąjungos bendrąją prekybos politiką, siekiant palaikyti išorinį Lietuvos įmonių konkurencingumą, daugiašalėse PPO ir dvišalėse Europos Sąjungos derybose siekti subalansuoto ES rinkos atvėrimo.
48.1. Siekti, kad Europos Sąjungos rinka būtų atveriama pagal tarptautinius įsipareigojimus, naudojantis jų suteiktomis teisėmis ir išimtimis, atsižvelgiant į nacionalinio ūkio struktūrą ir specifiką, socialines pasekmes ir kitus kriterijus.
49. Įgyvendinant užsibrėžtus uždavinius, užtikrinti, kad Europos Sąjungos vidaus rinkoje būtų sukurtos lygios ir sąžiningos konkurencinės sąlygos ir sumažinta trečiųjų šalių nesąžiningo importo įtaka.
49.1. Toliau taikyti rinkos apsaugos priemones, remiantis objektyviais kriterijais, t. y. įrodžius trečiųjų šalių nesąžiningą prekybos praktiką ir poveikį Europos Sąjungos rinkai.
50. Siekti palankesnių Lietuvos ūkyje naudojamų žaliavų importo sąlygų, taikant muitų suspendavimą bei tarifinių kvotų mechanizmą, taip pat dvišalėse ir daugiašalėse derybose siekti, kad būtų sumažinti arba panaikinti eksporto mokesčiai žaliavoms.
51. Siekti liberalios prekybos sąlygų, teikiant prioritetą puolamiesiems interesams (trečiųjų šalių rinkų atvėrimas daugiašalėse PPO derybose, mažinant muitų tarifus, netarifinius barjerus, atveriant paslaugų ir viešųjų pirkimų rinkas bei tobulinant tarptautines prekybos taisykles, taip pat dvišalėse derybose dėl preferencinių prekybos sutarčių sudarymo).
51.1. Identifikuoti Lietuvos eksportuotojų interesus Dohos derybų raunde ir derybose dėl regioninių sutarčių ir siekti, kad jie būtų realizuoti.
51.2. Aktyviai atstovauti Lietuvos interesams potencialių eksporto partnerių stojimo į PPO procese. Siekti, kad Rusija, Ukraina ir kitos šalys kuo greičiau įstotų į PPO, remiantis objektyviais kriterijais.
51.3. Dvišalėse Europos Sąjungos derybose dėl regioninių prekybos sutarčių prioritetą teikti NVS šalims, skatinti jų bendradarbiavimo su Europos Sąjunga gilinimą.
52. Daugiašaliais ir dvišaliais užsienio prekybos instrumentais siekti, kad tarptautinėje prekyboje dalyvaujančios šalys prisiimtų bent minimalius įsipareigojimus dėl darbo ir aplinkosaugos standartų.
IV. ORGANIZACINĖS PRIEMONĖS
55. Nuoseklus dalyvavimas Europos Sąjungos prekybos politikos formavime, Lietuvos pozicijų kėlimas ir gynimas įvairiais lygiais:
55.1. Pozicijų rengimas ir dalyvavimas Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos komitetų ir darbo grupių posėdžiuose bei kituose formatuose.
55.2. Dvišalių kontaktų su Europos Komisija bei Europos Sąjungos šalių atstovais palaikymas ir stiprinimas įvairiomis organizacinėmis priemonėmis, įskaitant nacionalinių ekspertų delegavimą į Europos Komisiją.
56. Lietuvos užsienio prekybos politikos interesų identifikavimas, pozicijų formavimas, jų įgyvendinimo koordinavimas, įtraukiant socialinius partnerius:
56.1. Išorinių ekonominių santykių darbo grupės veiklos organizavimas ir koordinavimas, aktualių Lietuvai užsienio prekybos klausimų analizavimas ir sprendimas, vieningos ir nuoseklios pozicijos formavimas.
56.2. Nuolatinių dvišalių kontaktų su socialiniais partneriais palaikymas ir stiprinimas, siekiant identifikuoti svarbius užsienio prekybos klausimus bei prioritetus.
56.3. Bendradarbiavimo su suinteresuotomis institucijomis, siekiant koordinuoti užsienio prekybos politikos įgyvendinimą ir nuosekliai vykdyti užsibrėžtus uždavinius, palaikymas bei stiprinimas.
V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
57. Lietuvos prioritetai užsienio prekybos politikos srityje turi būti glaudžiai susiję su Europos Sąjungos bendrąja prekybos politika.
58. Prekybos liberalizavimas yra nuolatinis ir ilgalaikis procesas, todėl svarbu, kad tolesnis Europos Sąjungos rinkos atvėrimas būtų subalansuotas, t. y. kad jautrūs ūkio sektoriai nepatirtų negrįžtamų sukrėtimų, kurie sukeltų Europos Sąjungos šalyse narėse ekonominį ir socialinį nestabilumą.
59. Šalies uždavinys yra užtikrinti, kad gamintojai ir eksportuotojai galėtų pasinaudoti esamomis tarptautinės prekybos sąlygomis ir naujai atsirandančiomis galimybėmis trečiosiose šalyse ir siekti, kad trečiųjų šalių konkurencinis spaudimas būtų pagrįstas teisėtais konkurenciniais pranašumais, o ne nesąžininga prekybos praktika, ir būti valdomas, atsižvelgiant į vietinio ūkio interesus.
60. Lietuva turi būti tarp aktyviausių liberalios Europos Sąjungos prekybos politikos rėmėjų ir prioritetas turi būti teikiamas puolamiesiems interesams – trečiųjų šalių rinkų atvėrimui (pvz., vienas iš ilgalaikių Lietuvos siekių Europos Sąjungos bendrosios prekybos politikos srityje – sukurti laisvosios prekybos erdvę su Ukraina) ir prekybą skatinančių prekybos taisyklių tobulinimui.
______________