LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIO TEISMO PIRMININKO
POTVARKIS
DĖL PAREIŠKĖJO PRAŠYMO GRĄŽINIMO
2010 m. rugpjūčio 26 d. Nr. 2B-223
Vilnius
Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme 2010 m. rugpjūčio 4 d. gautas pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymas (Nr. 1B-73/2010) ištirti, ar Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 46 straipsnio 8 dalis (2008 m. liepos 14 d. redakcija) ta apimtimi, kuria nustatyta, kad viešosios informacijos rengėjai ar skleidėjai, nesutinkantys su Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos sprendimais, gali kreiptis dėl jų į Vilniaus apygardos administracinį teismą, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnis (2001 m. birželio 26 d., 2007 m. birželio 7 d., 2009 m. birželio 11 d. redakcijos), 5 straipsnis (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija), 22 straipsnis (2004 m. lapkričio 11 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos), Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnis (2008 m. spalio 6 d., 2009 m. birželio 11 d., 2010 m. birželio 22 d. redakcijos), 4, 14 straipsniai (2009 m. birželio 11 d. redakcija), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 1, 5 punktai ta apimtimi, kuria nėra nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų galima nustatyti administracinio proceso šalių procesinį veiksnumą – galėjimą įgyvendinti savo teises ir pavesti atstovui vesti bylą, neprieštaravo (-auja) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Atlikus pareiškėjo prašymo išankstinį tyrimą nustatyta, kad jis neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimų.
Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad teismo nutartyje, kuria kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, turi būti nurodyti teismo nuomonės dėl įstatymo ar kito teisės akto prieštaravimo Konstitucijai teisiniai argumentai.
Aiškindamas minėtas Konstitucinio Teismo įstatymo nuostatas Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, kreipdamiesi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar įstatymas ar kitas teisės aktas (jo dalis) neprieštarauja Konstitucijai, argumentuodami savo prašyme pateiktą nuomonę dėl įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) prieštaravimo Konstitucijai negali apsiriboti vien bendro pobūdžio samprotavimais ar teiginiais, taip pat tuo, kad įstatymas ar kitas teisės aktas (jo dalis), jų manymu, prieštarauja Konstitucijai, bet privalo aiškiai nurodyti, kurie ginčijami teisės aktų straipsniai (jų dalys, punktai), kokia apimtimi, jų nuomone, prieštarauja Konstitucijai, ir savo poziciją dėl kiekvienos ginčijamos teisės akto (jo dalies) nuostatos atitikties Konstitucijai turi pagrįsti aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais. Priešingu atveju teismo prašymas ištirti įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai laikytinas neatitinkančiu Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio reikalavimų (Konstitucinio Teismo 2005 m. gruodžio 12 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. sausio 17 d. nutarimai, 2006 m. sausio 17 d., 2007 m. liepos 5 d., 2007 m. rugsėjo 6 d., 2007 m. rugsėjo 12 d., 2008 m. spalio 14 d. sprendimai).
Konstitucinis Teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad jeigu įstatymuose (jų dalyse) nėra nustatytas tam tikras teisinis reguliavimas, Konstitucinis Teismas turi įgaliojimus tirti tų įstatymų (jų dalių) atitiktį Konstitucijai tais atvejais, kai tuo, kad tas teisinis reguliavimas nėra nustatytas būtent tuose įstatymuose (jų dalyse), gali būti pažeidžiami Konstitucijos principai ir (arba) normos (Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 6 d., 2004 m. balandžio 16 d. sprendimai, 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas). Pareiškėjo prašymas, grindžiamas jo preziumuojama legislatyvine omisija, gali būti priimamas ir byla pagal pareiškėjo prašymą gali būti pradėta tik tuo atveju, jeigu prašyme yra pateikti argumentai, motyvai, pagrindžiantys, kad nenustatytasis teisinis reguliavimas pagal Konstituciją turi būti nustatytas būtent pareiškėjo nurodytame teisės akte (jo dalyje) (Konstitucinio Teismo 2004 m. balandžio 16 d. sprendimas).
Pareiškėjas – Vilniaus apygardos administracinis teismas prašo ištirti Administracinių bylų teisenos, Viešojo administravimo įstatymų, Vyriausybės nutarimu patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių nuostatų atitiktį Konstitucijai ta apimtimi, kuria nėra nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų galima nustatyti administracinio proceso šalių procesinį veiksnumą – galėjimą įgyvendinti savo teises ir pavesti atstovui vesti bylą, tačiau apsiriboja vien bendro pobūdžio samprotavimais apie administracinio proceso šalių subjektiškumą ir nepateikia teisinių argumentų, kodėl atitinkamas reguliavimas turėtų būti nustatytas būtent ginčijamose minėtų teisės aktų nuostatose. Iš pareiškėjo prašymo matyti, kad jo abejonės grindžiamos teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje kylančiais neaiškumais, tačiau nėra pateikti aiškiai suformuluoti teisiniai argumentai, kaip ginčijamu teisiniu reguliavimu (pareiškėjo preziumuojama teisės spraga) gali būti pažeidžiami Konstitucijos principai ir (arba) normos.
Pareiškėjas prašo ištirti Visuomenės informavimo įstatymo 46 straipsnio 8 dalies atitiktį Konstitucijai, tačiau apsiriboja vien bendro pobūdžio samprotavimais apie Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos teisinį statusą ir nepateikia aiškiai suformuluotų teisinių argumentų, pagrindžiančių pareiškėjo poziciją, kad ginčijamas teisinis reguliavimas, kuriuo viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams suteikiama teisė kreiptis į administracinį teismą, prieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, kurioje įtvirtintina asmens teisė kreiptis į teismą, 109 straipsnio 1 dalį, kurioje įtvirtinta, kad teisingumą vykdo teismai, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Konstatuotina, kad pareiškėjo prašymas neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimų.
Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnį prašymas, kuris neatitinka inter alia Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnyje nustatytų reikalavimų, grąžinamas pareiškėjui. Prašymo grąžinimas neatima teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, kai bus pašalinti buvę trūkumai.
Vadovaudamasis Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsniu,
grąžinu pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą (Nr. 1B-73/2010) ištirti, ar Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 46 straipsnio 8 dalis (2008 m. liepos 14 d. redakcija) ta apimtimi, kuria nustatyta, kad viešosios informacijos rengėjai ar skleidėjai, nesutinkantys su Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos sprendimais, gali kreiptis dėl jų į Vilniaus apygardos administracinį teismą, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnis (2001 m. birželio 26 d., 2007 m. birželio 7 d., 2009 m. birželio 11 d. redakcijos), 5 straipsnis (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija), 22 straipsnis (2004 m. lapkričio 11 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos), Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnis (2008 m. spalio 6 d., 2009 m. birželio 11 d., 2010 m. birželio 22 d. redakcijos), 4, 14 straipsniai (2009 m. birželio 11 d. redakcija), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 1, 5 punktai ta apimtimi, kuria nėra nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų galima nustatyti administracinio proceso šalių procesinį veiksnumą – galėjimą įgyvendinti savo teises ir pavesti atstovui vesti bylą, neprieštaravo (-auja) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.