LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL VALSTYBĖS PAGALBOS MOKYMAMS PAGAL LIETUVOS 2004–2006 METŲ BENDROJO PROGRAMAVIMO DOKUMENTO 2.5 PRIEMONĘ „ŽMONIŲ IŠTEKLIŲ KOKYBĖS MOKSLINIUOSE TYRIMUOSE IR INOVACIJOSE DIDINIMAS“ TEIKIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
2004 m. gegužės 5 d. Nr. ISAK-671
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento projekto, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 24 d. nutarimu Nr. 1679 „Dėl pritarimo suderintam su Europos Komisija Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento projektui“ (Žin., 2003, Nr. 123-5609) 2 prioriteto 5 priemone „Žmonių išteklių kokybės moksliniuose tyrimuose ir inovacijose didinimas“, ir siekdamas užtikrinti efektyvų šios priemonės įgyvendinimą,
tvirtinu Valstybės pagalbos mokymams pagal Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento 2.5 priemonę „Žmonių išteklių kokybės moksliniuose tyrimuose ir inovacijose didinimas“ teikimo tvarkos aprašą (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos švietimo ir
mokslo ministro 2004 m. gegužės 5 d.
įsakymu Nr. ISAK-671
VALSTYBĖS PAGALBOS MOKYMAMS PAGAL LIETUVOS 2004–2006 METŲ BENDROJO PROGRAMAVIMO DOKUMENTO 2.5 PRIEMONĘ „ŽMONIŲ IŠTEKLIŲ KOKYBĖS MOKSLINIUOSE TYRIMUOSE IR INOVACIJOSE DIDINIMAS“ TEIKIMO TVARKOS APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Valstybės pagalbos mokymams teikimo tvarkos aprašas (toliau – Tvarka) nustato tiesioginės valstybės pagalbos teikimo sąlygas ir principus tuo atveju, kai parama teikiama Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumento 2 prioriteto 5 priemonėje „Žmonių išteklių kokybės moksliniuose tyrimuose ir inovacijose didinimas“ nurodytoms veikloms, o pagalbos lėšos skiriamos iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšų.
2. Tvarkos tikslas – teikiant paramą tam tikroms su mokymu susijusioms veikloms, skatinti ūkio subjektus skirti lėšų savo darbuotojų mokymui, nukreiptam į jų kvalifikacijos kėlimą bei galimybių prisitaikyti prie techninės pažangos didinimą.
3. Valstybės pagalba mokymui gali būti teikiama, jei tokia pagalba atitinka visas 2001 m. sausio 12 d. Europos Komisijos reglamento Nr. 68/2001/EB „Dėl Europos Bendrijos steigimo sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo dėl pagalbos mokymui“ (OJ L 10, 13.1.2001, p. 20) nustatytas sąlygas.
4. Valstybės pagalbos, suteikiamos vienam ūkio subjektui vienam mokymo projektui įgyvendinti pagal šią Tvarką, suma negali viršyti 3 452 800 litų.
6. Pagrindinės Tvarkoje vartojamos sąvokos:
Smulkaus ar vidutinio verslo ūkio subjektas – savarankiškumo kriterijų atitinkantis ūkio subjektas, kuriame dirba mažiau kaip 250 darbuotojų ir kurio metinė apyvarta neviršija 138 mln. litų arba metinis balansas ne didesnis kaip 93 mln. litų.
Skaičiuojant darbuotojų skaičių, apyvartą, metinį balansą, prie paraiškos teikėjo rodiklių būtina pridėti visų kitų subjektų, kuriuos paraiškos teikėjas tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja, atitinkamus rodiklius.
Laikoma, kad ūkio subjektas tiesiogiai kontroliuoja kitą subjektą, jei turi 1/4 ar daugiau šio subjekto įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių. Ūkio subjektas netiesiogiai kontroliuoja kitą subjektą, jei 1/4 ar daugiau jo kapitalo ar balsavimo teisių turi ūkio subjekto kontroliuojamas subjektas ar keli subjektai kartu arba jis ir jo kontroliuojamas subjektas kartu.
Ūkio subjektas tampa smulkiojo ar vidutinio verslo ūkio subjektu, jei jo metinės finansinės atskaitomybės dokumentuose dvejus finansinius metus iš eilės fiksuojami duomenys atitinka smulkiojo ar vidutinio verslo ūkio subjekto apibrėžimo sąlygas. Turimas smulkiojo ar vidutinio verslo ūkio subjekto statusas prarandamas, jei metinės finansinės atskaitomybės dokumentuose dvejus finansinius metus iš eilės fiksuojami duomenys neatitinka smulkiojo ar vidutinio verslo ūkio subjekto apibrėžimo sąlygų. Laikoma, kad subjektas tampa smulkaus ar vidutinio verslo ūkio subjektu ar tokį statusą praranda nuo metinės atskaitomybės patvirtinimo dienos.
Pradedančio subjekto, kurio metinė finansinė atskaitomybė dar nėra patvirtinta, rodikliai nustatomi pagal planuojamas pajamas ir turto balansinę vertę bei ūkio subjekto pajamas ir turto balansinę vertę per finansinius metus.
Savarankiškumo kriterijų atitinkantis smulkiojo ar vidutinio verslo ūkio subjektas – bet kuris smulkiojo ar vidutinio verslo ūkio subjektas, išskyrus tuos, kurių 1/4 ar daugiau įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių priklauso vienam ar keliems subjektams, kurie pagal pateiktą apibrėžimą nėra smulkiojo ar vidutinio verslo ūkio subjektai. Ši riba gali būti viršyta:
1. jei ūkio subjektas priklauso investicinėms bendrovėms, fondams, kitiems juridiniams asmenims, investuojantiems rizikos kapitalą į mažas ar vidutines įmones, tačiau šie asmenys patys ar kartu su kitais ūkio subjekto nekontroliuoja;
2. jei ūkio subjekto kapitalas yra pasiskirstęs taip, kad neįmanoma nustatyti, kam jis priklauso, ir įmonė pagrįstai teigia, kad jos 1/4 ar daugiau kapitalo nevaldo kitas subjektas vienas ar su kitu ūkio subjektu kartu, kuris ar kurie nėra smulkiojo ar vidutinio verslo ūkio subjektai.
Didelis ūkio subjektas – ūkio subjektas, kuriam negali būti taikomas šioje Tvarkoje pateiktas smulkiojo ar vidutinio verslo ūkio subjekto apibrėžimas.
Valstybės pagalba – tiesiogiai teikiamos pagalbos priemonės, kurios atitinka Europos Bendrijos steigimo sutarties 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus.
Valstybės pagalbos teikėjas – valstybės valdymo ir savivaldybių institucijos, įstaigos ar ūkio subjektai, teikiantys ar numatantys teikti valstybės pagalbą. Pagalbos pagal šią Tvarką teikėjas yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota ministerija.
Valstybės pagalbos gavėjas – Lietuvoje įregistruotas ūkio subjektas, gavęs ar (ir) gaunantis pagalbą konkrečiam projektui vykdyti.
Paraiška – Europos Sąjungos struktūrinių fondų vadovų nustatytos formos paraiškos teikėjo, siekiančio gauti ES struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšų projektui įgyvendinti, užpildytas dokumentas.
Projektas – dokumentai, pagrindžiantys numatomų pasiekti apčiuopiamų rezultatų tikslingumą, finansiškai (ekonomiškai) ir techniškai įrodantys pasirinkto būdo rezultatams pasiekti veiksmingumą, nurodantys rezultatams pasiekti reikiamus išteklius, pasirinkto būdo taikymo pradžios ir rezultatų pasiekimo laiką ir išsamų pasirinkto būdo taikymo planą.
Valstybės pagalbos intensyvumas – subsidijos ekvivalentas procentais, skaičiuojant nuo bendros valstybės pagalbos gavėjo tinkamų finansuoti išlaidų sumos. Pagalbos intensyvumas šioje tvarkoje išreiškiamas bendrosios subsidijos ekvivalentu (neatskaičius mokesčių).
Bendrasis mokymas – darbuotojų mokymas, kuris tiesiogiai nesusijęs su esamomis ar būsimomis darbuotojo pareigomis valstybės pagalbą gaunančio ūkio subjekto atžvilgiu. Bendrojo mokymo metu įgyti įgūdžiai gali būti lengvai pritaikomi dirbant kitame ūkio subjekte arba kitose darbo srityse, o įgyta profesinė kvalifikacija labai pagerina darbuotojo prisitaikymą prie esamų darbo rinkos reikalavimų ir jo galimybes įsidarbinti. Paprastai bendrąjį mokymą kartu organizuoja keli nesusiję ūkio subjektai arba juo gali pasinaudoti įvairių ūkio subjektų darbuotojai. Baigęs bendrąjį mokymą, darbuotojas turi gauti tai patvirtinantį dokumentą (diplomą, pažymėjimą ir pan.). Mokymą turi vykdyti institucija, kuriai Lietuvoje ar Europos Sąjungoje yra suteikti atitinkami įgaliojimai.
Specialusis mokymas – teorinis ir praktinis darbuotojų mokymas, kuris tiesiogiai yra susijęs su esamomis ar būsimomis darbuotojo pareigomis valstybės pagalbą gaunančiame ūkio subjekte. Specialiojo mokymo metu įgyti įgūdžiai gali būti ribotai pritaikomi dirbant kitame ūkio subjekte arba kitose darbo srityse.
Darbuotojai, kurių socialinė padėtis yra nepalanki, – tai:
- asmenys, jaunesni nei 25 metų, anksčiau neturėję nuolatinio mokamo darbo;
- asmenys, turintys rimtą negalią, atsiradusią dėl psichinio, protinio ar psichologinio negalavimo, bet vis dėlto galintys patekti į darbo rinką;
- migrantai darbuotojai, kurie atvyksta ar yra atvykę į Lietuvą ir tampa rezidentais, galinčiais pradėti darbo veiklą, tačiau jiems reikalingas profesinis ir/ar kalbos mokymas;
- asmenys, norintys grįžti į darbą po mažiausiai trejų metų pertraukos, ir ypač asmenys, kurie metė darbą dėl sunkumų, atsiradusių derinant savo darbą ir šeimyninį gyvenimą, per pirmuosius šešis mėnesius po įdarbinimo;
- asmenys, vyresni nei 45 metų, kurie nėra įgiję aukštesnio nei vidurinis ar jam prilyginto išsilavinimo;
- buvę bedarbiai pirmuosius šešis mėnesius po įdarbinimo, jei prieš įsidarbindami šie asmenys 12 mėnesių iš eilės neturėjo darbo.
Ūkio subjektas – įmonės, įstaigos, organizacijos ir kiti juridiniai asmenys, registruoti Lietuvoje, kurie vykdo ar gali vykdyti ūkinę (ekonominę) veiklą Lietuvos Respublikoje.
II. VALSTYBĖS PAGALBOS TEIKIMO SĄLYGOS
7. Valstybės pagalba gali būti teikiama šioje Tvarkoje nustatytus kriterijus atitinkančiam ūkio subjektui, jei pagrįstai galima tikėtis, kad toks pagalbos gavėjas bus pajėgus įgyvendinti projektą ir sugebės tęsti savo veiklą.
8. Valstybės pagalba gali būti teikiama tik tuo atveju, jei ji bus skatinamojo pobūdžio, o pagalbos gavėjas sugebės pademonstruoti papildomumą, t. y. pagalba turi būti būtina sąlyga projektui sėkmingai vykdyti ir be jos projektas negalėtų būti vykdomas ar galėtų būti vykdomas mažesne apimtimi, gerokai ilgiau ar būtų kur kas blogesnės kokybės. Valstybės pagalba gali būti teikiama tik tada, jei projektas, kuriam prašoma valstybės pagalbos, dar nėra pradėtas įgyvendinti iki paraiškos padavimo momento.
9. Valstybės pagalba gali būti teikiama šioje Tvarkoje nustatytas sąlygas atitinkančiam projektui, jei ūkio subjekto planuojama vykdyti veikla yra remtina pagal Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumento 2.5 priemonę ir jis atitinka bent vieną iš šių sąlygų:
9.2. skatins magistrantūros ir doktorantūros studentų mobilumą (praktinį mokymąsi, stažuotes įmonėse ir pan.);
10. Pagalbos mokymui projekte tinkamos finansuoti išlaidos:
10.1. išlaidos, skiriamos mokytojams, dėstytojams, konsultantams, ekspertams išlaikyti (užmokesčiui už darbą);
10.3. kitos mokymui skiriamos išlaidos (pavyzdžiui, medžiagos ir būtinos atsargos, metodinės literatūros, vaizdinės priemonės, reklaminės medžiagos įsigijimas, programų ir kt. medžiagos spausdinimas, skelbimai spaudoje, vertimo darbai, pašto paslaugos, sinchroninis vertimas, salių nuoma, vaizdo ir garso aparatūros, įrangos nuoma ir pan.);
10.6. mokomų asmenų išlaikymo išlaidos (pvz., dienpinigiai), ne didesnės nei visų kitų anksčiau nurodytų išlaidų suma (suskaičiuojamas tik laikas, kurio metu mokomas asmuo faktiškai dalyvauja mokymo procese, atėmus laiką, praleistą gamyboje, arba jam tolygų laiką).
Tinkamos finansuoti išlaidos turi būti pagrindžiamos patvirtinančiais dokumentais, skaidrios ir išvardytos papunkčiui.
11. Valstybės pagalba pagal šią Tvarką teikiama tik tai išlaidų daliai, kurią gali bendrai finansuoti Europos Sąjungos struktūriniai fondai. Išlaidų finansavimo iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų taisykles ir sąlygas apibrėžia Europos Sąjungos struktūrinių fondų vadovai.
12. Papildomas sąlygas, kuriomis gali būti teikiama valstybės pagalba iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšų, nustato Lietuvos 2004–2006 m. bendrasis programavimo dokumentas, jo programos priedas, Europos Sąjungos struktūrinių fondų vadovas, gairės pareiškėjams ir kiti teisės aktai, reglamentuojantys Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos administravimą ir teikimą.
III. FINANSUOJAMOS IŠLAIDOS BEI VALSTYBĖS PAGALBOS INTENSYVUMAS
13. Išlaidos finansuojamos, jei jos atitinka šias sąlygas:
13.3. išlaidos yra numatytos sutartyje dėl pagalbos teikimo ir atitinka veiksmingo finansų valdymo principus;
13.5. išlaidos yra faktiškai turimos, įregistruotos pagalbos gavėjo sąskaitose, identifikuojamos, patikrinamos bei pagrindžiamos nustatytais pateisinančiais dokumentais;
13.6. išlaidos paskirstytos tokiu santykiu: 10 proc. – biuro išlaidos ir atlyginimai, 30 proc. – įrangai įsigyti bei 60 proc. – kitos išlaidos;
14. Tos pačios projekto išlaidos negali būti finansuojamos, remiantis keliais sprendimais skirti valstybės pagalbą.
15. Pagalba mokymui teikiama, jei ji atitinka toliau nurodytus intensyvumo dydžius tinkamų dengti išlaidų atžvilgiu:
15.1. valstybės pagalbos, teikiamos bendrajam mokymui dideliems ūkio subjektams, intensyvumas neviršija 60 proc., o pagalbos mažiems ar vidutiniams ūkio subjektams – 80 proc. mokymui skirtų lėšų;
15.2. valstybės pagalbos, teikiamos specialiajam mokymui dideliems ūkio subjektams, intensyvumas neviršija 35 proc., o pagalbos mažiems ar vidutiniams ūkio subjektams – 45 proc. mokymui skirtų išlaidų;
15.3. didžiausias leistinas valstybės pagalbos mokymui intensyvumas, nurodytas šios schemos 15.1 ir 15.2 punktuose, gali būti padidinamas 10 punktų, jei mokymas teikiamas darbuotojams, kurių socialinė padėtis yra nepalanki;
15.4. teikiant pagalbą jūrų transporto ūkio subjektams, pagalbos bendrajam ar specialiajam mokymui intensyvumas gali siekti 100 proc. mokymo išlaidų, jei:
mokomas asmuo yra tik laikinas darbuotojas, o ne nuolatinis laivo įgulos narys; ir
mokymas vyksta Lietuvos laivuose arba laivuose, kuriuose dirba ne mažiau kaip 50 proc. Lietuvos Respublikos piliečių;
15.5. teikiant pagalbą pagal projektą tiek bendrajam, tiek specialiajam mokymui, kai nustatant didžiausią leistiną valstybės pagalbos intensyvumą neįmanoma išskirti bendrojo ir specialiojo mokymo elementų, arba jei teikiant pagalbą neįmanoma nustatyti, kokiam mokymui (bendrajam ar specialiajam) teikiama pagalba, valstybės pagalbos intensyvumas nustatomas kaip nurodyta šios tvarkos 15.2 punkte.
16. Nustatant, ar valstybės pagalba atitinka 15 punkto sąlygas, įtraukiamos tiek valstybės ar savivaldybių biudžetų, tiek kitų piniginių fondų lėšos, įskaitant ir lėšas iš Europos Sąjungos paramos fondų. Nustatant pagalbos intensyvumą, įtraukiamos ir išlaidos, kurios yra padengiamos taikant kitą valstybės pagalbos teikimo tvarką (jei dengiamos tos pačios išlaidos).
IV. VALSTYBĖS PAGALBOS TEIKIMO TVARKA
18. Valstybės pagalbos teikimo pagrindas yra pagalbos teikėjo sprendimo pagrindu sudaroma paramos teikimo sutartis.
19. Remiamas veiklas, paraiškų formą, teikimo tvarką ir sąlygas, projektų vertinimo, atrankos kriterijus ir tvarką bei kitus su paramos teikimu susijusius klausimus reglamentuoja Lietuvos 2004–2006 m. bendrasis programavimo dokumentas, jo programos priedas, Europos Sąjungos struktūrinių fondų procedūrų vadovai, gairės pareiškėjams ir kiti teisės aktai.
V. LĖŠŲ IŠMOKĖJIMAS IR KONTROLĖ
20. Lėšos pagalbos gavėjui pervedamos po to, kai gavėjas pateikia mokėjimų prašymus ir turėtas išlaidas patvirtinančius dokumentus. Mokėjimų prašymai gali būti pateikiami ne vėliau kaip iki 2008 m. rugsėjo 1 d. Mokėjimų prašymų pateikimo, jų nagrinėjimo ir tenkinimo tvarka, lėšų pervedimo procedūros nustatomos sprendime skirti valstybės pagalbą ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų procedūrų vadovuose.
21. Pagalbos gavėjo išlaidų dalis, kurią pagal mokėjimų prašymą prašoma finansuoti, gali būti finansuojama tik tada, jei pagalbos gavėjo padarytos išlaidos atitinka visas šias sąlygas:
21.1. sutartyje dėl valstybės pagalbos teikimo yra numatyta finansuoti atitinkamą tokių išlaidų kategoriją ir dalį;
21.4. išlaidos yra faktiškai turimos, įregistruotos pagalbos gavėjo sąskaitose, identifikuojamos ir patikrinamos, pagrįstos atitinkamais dokumentais;
22. Tuo atveju, jei pagalbos gavėjo faktinės tinkamos išlaidos yra mažesnės nei nustatytos sprendime dėl valstybės pagalbos teikimo, valstybės pagalbos dalis turi būti atitinkamai sumažinama, kad nebūtų pažeistas sutartyje nustatytas valstybės pagalbos intensyvumas konkrečioms išlaidoms.
23. Paskutinis mokėjimo prašymas gauti valstybės pagalbą turi būti pateikiamas nustatyta tvarka ne vėliau kaip per dvejus metus nuo pagalbos teikėjo sprendimo dėl valstybės pagalbos suteikimo priėmimo dienos, jei sutartyje nenustatyta kitaip. Išimtiniais atvejais terminas gali būti pratęsiamas ne ilgiau kaip vieneriems metams, pateikus motyvaciją ir nurodant naujas atsiradusias aplinkybes, kurios negalėjo būti žinomos paraiškos teikimo metu.
24. Paraiškos teikėjas turi teisę atlikti pagalbos gavėjo auditą ar finansinį patikrinimą, siekdamas nustatyti, ar tinkamai naudojama valstybės pagalba. Audito ir finansinio patikrinimo atlikimo tvarką, pagalbos gavėjo bei atliekančios auditą ar patikrinimą institucijos teises ir pareigas nustato Europos Sąjungos struktūrinių fondų procedūrų vadovas.
VI. VALSTYBĖS PAGALBOS GRĄŽINIMAS
25. Valstybės pagalba, suteikta pagalbos gavėjui, gali būti susigrąžinama, jei pagalbos gavėjas:
25.1. pateikia klaidingą informaciją apie projektą, kuriam prašoma valstybės pagalbos, arba bet kuriuos kitus duomenis;
25.3. atsisako pateikti informaciją, dokumentus ar kitą reikalingą medžiagą tam, kad būtų sumokamos valstybės pagalbos lėšos arba kontroliuojama, kaip jos naudojamos;
25.4. atsisako suteikti informaciją ar pagalbą, reikalingas valstybės pagalbos lėšų finansinei kontrolei ar auditui atlikti;
25.5. panaudoja lėšas ne tais tikslais, kurie buvo nurodyti teikiant paraišką valstybės pagalbai gauti ar pažeidžiant kitas valstybės pagalbos suteikimo sąlygas, nesilaiko Tvarkoje ir paramos teikimo sutartyje nustatytų apribojimų;
26. Tuo atveju, jei pagalba išieškoma dėl pagalbos gavėjo gavėjo kaltės, išieškoma visa faktiškai suteikta pagalbos suma ir paramos teikimo sutartyje nustatytos palūkanos (laikotarpiui nuo momento, kada pagalbos gavėjas gavo pagalbą savo dispozicijai iki visos pagalbos grąžinimo momento), bet ne mažesnės, nei nustatytos Europos Komisijos valstybės pagalbos grąžinimo atveju.
27. Turtas, kurį pagalbos gavėjas įsigijo pasinaudodamas pagalbos lėšomis, negali būti parduotas, dovanotas arba kitaip perleistas, taip pat išvežtas už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų ne mažiau kaip penkerius metus nuo projekto įgyvendinimo pabaigos.
VII. SKUNDŲ NAGRINĖJIMAS
VIII. KITOS NUOSTATOS
31. Sprendimas dėl valstybės pagalbos pagal šią Tvarką skyrimo gali būti priimtas ne vėliau kaip iki 2006 m. gruodžio 31 d.
32. Iškilus Tvarkos normų ir Tvarkoje nurodytų Europos Sąjungos teisės aktų arba kitų Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių valstybės pagalbos teikimą, imperatyvių normų prieštaravimams, teikiant pagalbą bus remiamasi Tvarkoje nurodytais ir atitinkamai kitais Europos Sąjungos teisės aktais.