LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1998 M. RUGSĖJO 15 D. NUTARIMO NR. 1117 „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTERIJOS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO“ DALINIO PAKEITIMO
2002 m. vasario 7 d. Nr. 186
Vilnius
Iš dalies pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 15 d. nutarimą Nr. 1117 „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 83-2324; 1999, Nr. 84-2500) ir išdėstyti nauja redakcija nurodytuoju nutarimu patvirtintus Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos nuostatus (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1998 m. rugsėjo 15 d. nutarimu
Nr. 1117 (Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 2002 m. vasario 7 d.
nutarimo Nr. 186 redakcija)
LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTERIJOS NUOSTATAI
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau vadinama – Susisiekimo ministerija) yra Lietuvos Respublikos vykdomosios valdžios institucija.
Susisiekimo ministerija vykdo įstatymų ir kitų teisės aktų jai pavestų transporto (oro, vandens, geležinkelių, kelių), pašto ir ryšių (telekomunikacijų, radijo ir televizijos) sričių valdymo funkcijas, formuoja ir įgyvendina šiose srityse valstybės politiką.
2. Susisiekimo ministerija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Ministro Pirmininko potvarkiais, kitais teisės aktais, taip pat šiais nuostatais.
Ministerijos veikla organizuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės aprobuotais viešai paskelbtais strateginiais veiklos planais, kuriuose nurodomi svarbiausieji ministerijos uždaviniai ir jų įgyvendinimo būdai. Rengiami vienerių, trejų, penkerių ir dešimties metų ministerijos strateginiai veiklos planai, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės ilgalaikį strateginį veiklos planą.
3. Susisiekimo ministerija yra juridinis asmuo, turintis sąskaitą banke ir antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu. Ministerijos buveinės adresas: Gedimino pr. 17, Vilnius, Lietuvos Respublika.
II. SUSISIEKIMO MINISTERIJOS UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS
5. Svarbiausieji Susisiekimo ministerijos uždaviniai yra:
5.1. formuoti ir įgyvendinti bendrą valstybės transporto, pašto ir ryšių sričių strategiją ir politiką;
6. Susisiekimo ministerija, įgyvendindama jai pavestus uždavinius:
6.1. koordinuoja valstybės investicinių programų transporto, pašto ir ryšių srityse rengimą, vertina jas ekonominiu ir finansiniu požiūriu, kontroliuoja, kaip jos įgyvendinamos;
6.2. rengia įstatymų ir kitų teisės aktų ministerijos kompetencijos klausimais projektus, derina juos su Europos Sąjungos teisės aktais ir atitinkamomis tarptautinės teisės normomis;
6.4. pagal kompetenciją plėtoja bendradarbiavimą su užsienio valstybėmis transporto, pašto ir ryšių srityse;
6.6. atstovauja nustatytąja tvarka valstybei, įgyvendinant jai nuosavybės teise priklausančių akcijų suteikiamas teises akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse;
6.7. pagal kompetenciją dalyvauja įgyvendinant šalies integracijos į Europos Sąjungą politiką, nustatytąja tvarka palaiko dalykinius ryšius su Europos Sąjungos ir asocijuotų valstybių institucijomis, tvarko (imasi visų reikiamų priemonių ir atsako už jų įgyvendinimą) Europos Sąjungos struktūrinių ir kitų fondų paramą transporto infrastruktūros plėtrai;
6.8. dalyvauja formuojant ir įgyvendinant Baltijos jūros valstybių regioninę politiką transporto, pašto ir ryšių srityse;
6.9. pagal kompetenciją palaiko ryšius su užsienio valstybių atitinkamomis institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis, atstovauja jose Lietuvos Respublikai;
6.10. rengia ministerijos kompetencijai priskirtų tarptautinių sutarčių projektus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar Ministro Pirmininko pavedimu atstovauja Lietuvos Respublikai užsienio valstybėse ir tarptautinėse organizacijose;
6.11. kartu su Aplinkos ministerija tvirtina transporto statinių projektavimo, statybos, pripažinimo tinkamais naudoti ir naudojimo normatyvinius specialiųjų reikalavimų (susijusių su šių statinių paskirtimi ir sauga) dokumentus, nustato transporto priemonių projektavimo reikalavimus, transporto priemonių sertifikavimo tvarką;
6.12. dalyvauja kartu su patikrinimą atliekančiomis valstybės institucijomis nustatant vykimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir tranzito per Lietuvos Respublikos teritoriją tvarką;
6.13. numato ir įgyvendina priemones, kuriomis mažinamas neigiamas transporto sričių poveikis aplinkai;
6.14. įstatymų nustatyta tvarka formuoja transporto ir pašto sričių paslaugų kainų ir tarifų politiką; teikia pasiūlymus dėl biudžeto asignavimų paskirstymo pagal patvirtintas programas; kartu su suinteresuotomis valstybės valdymo institucijomis koordinuoja pasienio kontrolės punktų plėtros investicinių projektų rengimą ir įgyvendinimą;
6.15. nustato reikalavimus transporto priemonėms, siekdama užtikrinti eismo saugą, rengia eismo saugos programas;
6.16. dalyvauja likviduojant gaivalinių nelaimių, avarijų padarinius, organizuojant paieškos ir gelbėjimo darbus, organizuoja eismo nelaimių (išskyrus kelių transportą) tyrimą ir apskaitą, analizuoja jų priežastis;
6.17. nustatytąja tvarka registruoja transporto priemones (išskyrus kelių transportą), tvarko jų registrą;
6.18. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduoda licencijas verstis keleivių ir krovinių vežimu vietiniais ir tarptautiniais maršrutais, pagal kompetenciją kontroliuoja transporto licencijuojamą veiklą;
6.19. formuoja ir įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybės politiką telekomunikacijų kūrimo ir diegimo srityje;
6.20. koordinuoja telekomunikacijų tinklų ir sistemų sąveiką, derina Susisiekimo ministerijos reguliavimo sričiai priskirtų valstybės įmonių, įstaigų prie ministerijos rengiamus informacijos technologijų ir telekomunikacijų projektus;
6.21. koordinuoja rengiamus ir diegiamus informacijos technologijų ir telekomunikacijų projektus, jų tinklų ir sistemų sąveiką per akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių valdymo organus, kuriuose ministerija atstovauja valstybei, įgyvendinant jai nuosavybės teise priklausančių akcijų suteikiamas teises;
6.22. kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija formuoja paslaugų visuomenei teikimo (keleivių vežimo) politiką;
6.23. oro transporto srityje:
6.23.1. nustato orlaivių, turinčių kitos valstybės nacionalinę priklausomybę, naudojimo Lietuvos Respublikoje tvarką;
6.23.2. rengia leidimų statyti, rekonstruoti statinius ir vykdyti ūkinę veiklą aerodromo apsaugos ir sanitarinės apsaugos zonose išdavimo tvarką;
6.23.3. rengia kartu su Krašto apsaugos ministerija civilinių aerodromų naudojimo valstybės orlaivių reikmėms ir karinių aerodromų naudojimo civilinių orlaivių reikmėms tvarką ir sąlygas;
6.23.7. nustato kartu su Aplinkos ministerija triukšmo ir emisijos lygį, kurio neturi viršyti Lietuvos Respublikos oro erdve skrendantys orlaiviai;
6.23.8. nustato pažymėjimų, suteikiančių civilinių orlaivių ir jų komponentų projektavimo, gamybos, remonto ir techninės priežiūros darbų atlikimo teisę, išdavimo, taip pat kitų valstybių išduotų pažymėjimų ir leidimų pripažinimo sąlygas ir tvarką;
6.23.9. nustato, suderinusi su Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos ir Muitinės departamentu prie Finansų ministerijos, pasienio ir muitinės kontrolės punktų tarptautiniuose oro uostuose teritorijų ribas;
6.23.12. nustato kartu su Sveikatos apsaugos ministerija licencijuojamų specialistų sveikatos būklės reikalavimus;
6.23.13. nustato oro susisiekimo ir specialiųjų aviacijos darbų vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje pažymėjimo išdavimo vežėjui tvarką;
6.23.14. rengia licencijų vykdyti oro susisiekimą išdavimo, galiojimo sustabdymo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką;
6.23.17. paskiria nuolatinį orlaivių avarijų ir incidentų tyrimų vadovą, suteikia jam įgaliojimus, priemones ir lėšas, kurių reikia orlaivio avarijos ar incidento tyrimui organizuoti ir atlikti;
6.23.19. nustato keleivių, krovinių, bagažo ir pašto vežimo pagal užsakomųjų skrydžių (čarterio) sutartį sąlygas ir tvarką;
6.23.21. nustato reikalavimus kompiuterinėms rezervavimo sistemoms, taip pat jų naudojimo sąlygas ir tvarką;
6.24. vandens transporto srityje:
6.24.2. tvirtina Lietuvos saugios laivybos administracijos organizacinę struktūrą ir metinę išlaidų sąmatą; suderinusi su Konkurencijos taryba – locmanų patarnavimų minimalias ir maksimalias kainas; Tarnybos Lietuvos Respublikos jūrų laivuose statutą; specialios paskirties ir greitaeigių laivų papildomus tinkamumo plaukioti, eigos pamainų ir budėjimo, navigacinės įrangos ir įgulų parengimo, laivo saugaus vilkimo reikalavimus; Laivų įrenginių sertifikavimo nuostatus;
6.24.3. nustato saugios laivybos reikalavimus bei Tarptautinės jūrų organizacijos konvencijų, kodeksų ir rezoliucijų, Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių saugią laivybą, reikalavimų įgyvendinimo Lietuvos Respublikoje tvarką; valstybinės laivų kontrolės uoste tvarką ir vėliavos valstybinės kontrolės tvarką; kvalifikacinius reikalavimus inspektoriams, atliekantiems valstybinę laivų kontrolę uoste ar vėliavos valstybinę kontrolę, saugaus pavojingų ar aplinką teršiančių krovinių gabenimo reikalavimus; informacijos iš laivo, plaukiančio į Lietuvos Respublikos jūrų uostą ir gabenančio pavojingus ar aplinką teršiančius krovinius, pateikimo Lietuvos Respublikos jūrų uosto administracijai tvarką; informacijos apie įvykusią laivo, gabenančio pavojingus ar aplinką teršiančius krovinius, avariją Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje arba susidariusias aplinkybes, keliančias pavojų Lietuvos pakrantei, pateikimo Lietuvos saugios laivybos administracijai tvarką; specialius žvejybos laivų saugumo reikalavimus ar jų išimtis; įmonių, teikiančių su saugia laivyba susijusias paslaugas, atestavimo tvarką; pranešimų apie apribojimus įplaukti laivams į Lietuvos teritorinės jūros zoną pateikimo tvarką; leidimo plaukioti su Lietuvos valstybės vėliava galiojimo sustabdymo tvarką; laivybos kompanijų ir laivų saugios laivybos valdymo sistemų vertinimo tvarką; saugios laivybos reikalavimų pažeidimų klasifikavimo tvarką; jūrinio laipsnio suteikimo tvarką; locmano liudijimo formą; laivų avarijų tyrimų tvarką;
6.24.4. rengia sutartis su klasifikacinėmis bendrovėmis; uostų rinkliavų atskaitymų, skirtų Lietuvos saugios laivybos administracijai išlaikyti, dydį; laivo apžiūros išlaidų atlyginimo tvarką; atlyginimo už išsamų laivo patikrinimą tvarką; pakartotinio laivo patikrinimo išlaidų atlyginimo tvarką; navigacinių įrenginių veikimo sektoriaus ribas, apribojimus šio sektoriaus žemės naudotojams;
6.24.8. nustato laivų pavadinimų derinimo (suteikimo) tvarką; laivų agentavimo paslaugas teikiančių įmonių atestavimo tvarką;
6.24.11. pagal kompetenciją tvirtina visiems fiziniams ir juridiniams asmenims privalomus vidaus vandenų transporte teisės aktus; kartu su Aplinkos ministerija tvirtina vietinės reikšmės ir perspektyvinių vidaus vandenų kelių sąrašus; Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registravimo taisykles; minimalius vidaus vandenų laivų techninius reikalavimus; vidaus vandenų kelių eksploatavimo taisykles; keleivių ir bagažo, krovinių vežimo vidaus vandenų transportu taisykles; vidaus vandenų laivų avarijų tyrimo taisykles; Tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivuose statutą;
6.24.12. nustato vidaus vandenų laivų techninės priežiūros tvarką; diplomų ir kvalifikacijos liudijimų išdavimo laivų įgulų nariams tvarką;
6.24.13. rengia pasiūlymus dėl tarptautinio vidaus vandenų uosto statuso suteikimo; valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių sąrašą; vidaus vandenų uostų steigimo tvarką; rinkliavų už naudojimąsi Lietuvos Respublikos uostų vidaus vandenų keliais dydžius ir mokėjimo tvarką; pavojingų krovinių vežimo vidaus vandenų transportu tvarką;
6.24.14. derina burinių jachtų techninės priežiūros taisykles, burinių jachtų įgulų narių diplomavimo taisykles;
6.24.15. tvirtina Klaipėdos valstybinio jūrų uosto naudojimo taisykles; Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisykles; Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą; Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rengiamą metinę uosto veiklos ataskaitą; Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direktorių tarybos nuostatus; tipinę laisvojo uosto žemės sklypų įrengimo sutarties formą; Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų taikymo taisykles; kartu su Aplinkos ministerija – Lietuvos nacionalinį naftos išsiliejimų jūroje likvidavimo planą; Būtingės naftos terminalo laivybos taisykles;
6.24.17. rengia pasiūlymus dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijos ir rezervinių teritorijų ribų nustatymo; Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krantinių, skirtų karo laivams budėti ir stovėti, sąrašą; pasiūlymus dėl laisvojo uosto ribų ir veiklos sąlygų; Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo tarybos sudėtį ir nuostatus; uosto rinkliavų rūšis, dydžius, taikymo principus; leidimo vykdyti veiklą laisvajame uoste formą, jo išdavimo, galiojimo sustabdymo ir panaikinimo tvarką;
6.25. kelių transporto srityje:
6.25.3. nustato reikalavimus gatvėms ir keliams, kuriais reguliariai važiuoja keleivinis transportas;
6.25.4. nustato transporto priemonių valstybinės techninės apžiūros tvarką, periodiškumą ir techninius reikalavimus;
6.25.6. nustato darbo ir poilsio apskaitos, greičio ribojimo prietaisų įrengimo, naudojimo, remonto ir kontrolės bei periodinio patikrinimo reikalavimus;
6.25.7. nustato kelių transporto priemonės ekipažo nario asmens kontrolės knygelės išdavimo ir naudojimo tvarką;
6.25.9. nustato Europos Transporto Ministrų Konferencijos daugiašalės kvotos leidimų vykdyti tarptautinį krovinių vežimą kelių transporto priemonėmis naudojimo ir išdavimo tvarką;
6.25.12. tvirtina licencijuojamai kelių transporto veiklai vadovaujančių asmenų profesinės kvalifikacijos egzamino laikymo tvarką;
6.25.14. nustato automobilių ir motociklų vairuotojų kvalifikacijos reikalavimus, taip pat reikalavimus ir sąlygas įmonėms, kurios užsiima vairuotojų rengimu ar vairavimo mokymu;
6.26. geležinkelio transporto srityje:
6.26.1. rengia viešojo naudojimo geležinkelių rekonstrukcijos ir plėtros programas, kontroliuoja jų įgyvendinimą;
6.26.3. nustatytąja tvarka sudaro su geležinkelio įmone visuomenės aptarnavimo įsipareigojimų vykdymo sutartį;
6.26.4. nustato privažiuojamųjų geležinkelio kelių tiesimo, rekonstravimo, jungimo prie viešojo naudojimo geležinkelio ir priėmimo eksploatuoti tvarką; tvirtina techninio geležinkelio naudojimo nuostatus, geležinkelio eismo taisykles; nustato geležinkelio transporto specialistų nušalinimo nuo darbo tvarką, suderinusi ją su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija; tvirtina keleivių ir bagažo vežimo taisykles, krovinių vežimo taisykles; krovinių krovimo ir tvirtinimo taisykles ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius geležinkelio transporto veiklą;
6.26.5. teikia pasiūlymus dėl naujų viešojo naudojimo geležinkelio linijų tiesimo, pavadinimo suteikimo geležinkelio stotims, viešojo naudojimo geležinkelio linijų ir stočių uždarymo;
6.26.6. teikia pasiūlymus dėl saugomų geležinkelio infrastruktūros objektų sąrašų ir jų apsaugos tvarkos, geležinkelio apsaugos zonos ribų ir apribojimų šių zonų žemės naudotojams;
6.27. pašto ir ryšių srityse:
6.27.1. teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl licencijuojamos telekomunikacijų veiklos sąrašo, licencijavimo sąlygų ir taisyklių; tvirtina telekomunikacijų veiklos licencijavimo konkursų nuostatus; organizuoja telekomunikacijų veiklos licencijavimo konkursus; Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduoda licencijas steigti ir eksploatuoti telekomunikacijų tinklus ir teikti telekomunikacijų paslaugas;
6.27.2. rengia ir tvirtina leidimų išdavimo pašto paslaugų teikėjams tvarką, išduoda pašto paslaugų teikėjams leidimus; rengia ir tvirtina Pašto taisykles ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius pašto paslaugų teikimą ir pašto veiklą; paskelbus karo ar nepaprastąją padėtį, katastrofų, stichinių nelaimių atvejais leidžia specialius pašto paslaugų teikėjams privalomus teisės aktus;
6.28. taip pat vykdo šias funkcijas:
6.28.1. kaupia ir sistemina teisinę, ekonominę, ekologinę, technologinę, komercinę ir kitokią informaciją, būtiną ministerijos veiklos sričiai reguliuoti;
6.28.3. paskelbus karo ar nepaprastąją padėtį, kilus karo pavojui, ištikus gaivalinei nelaimei ar kitais atvejais pagal Valstybės gynimo tarybos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Ekstremalių situacijų komisijos įgaliojimus reguliuoja transporto, pašto ir ryšių veiklą, leidžia įsakymus, kurie privalomi visiems transporto, pašto ir ryšių ūkio ne kariniams subjektams;
III. SUSISIEKIMO MINISTERIJOS TEISĖS
7. Susisiekimo ministerija, įgyvendindama jai pavestus uždavinius, turi teisę:
7.1. gauti iš ministerijų ir kitų Vyriausybės įstaigų, savivaldybių institucijų, mokslo ir studijų institucijų, asociacijų, įmonių, įstaigų ir organizacijų informaciją visais transporto, pašto ir ryšių veiklos klausimais, taip pat išvadas dėl ministerijos rengiamų įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų projektų;
7.2. sudaryti iš ministerijų ir kitų Vyriausybės įstaigų, savivaldybių vykdomųjų institucijų, įstaigų ir organizacijų atstovų ir specialistų (susitarus su jų vadovais) komisijas (darbo grupes) įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, tarptautinių sutarčių projektams rengti ir kitiems ministerijos kompetencijai priskirtiems klausimams nagrinėti;
7.3. pasitelkti ministerijų ir kitų Vyriausybės įstaigų, savivaldybių vykdomųjų institucijų, įstaigų ir organizacijų atstovus ir specialistus (susitarus su jų vadovais) įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų projektams svarstyti;
7.4. kontroliuoti pagal kompetenciją visų nuosavybės formų transporto subjektų veiklą (išskyrus ūkinę-komercinę), reikalauti šalinti nustatytuosius pažeidimus;
7.5. rengti nustatytąja tvarka konkursus, organizuoti pasitarimus, konferencijas ir kitokius renginius;
IV. SUSISIEKIMO MINISTERIJOS DARBO ORGANIZAVIMAS
9. Susisiekimo ministerijai vadovauja ministras, kurį pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją skiria į pareigas ir atleidžia iš jų Respublikos Prezidentas Ministro Pirmininko teikimu.
Susisiekimo ministrą gali laikinai pavaduoti tik Ministro Pirmininko paskirtas kitas Lietuvos Respublikos Vyriausybės narys. Pavaduojantis ministras nevykdo funkcijų, numatytų šių nuostatų 11.8, 11.10 ir 11.11 punktuose.
10. Susisiekimo ministras, vadovaudamas jam pavestoms transporto, pašto ir ryšių valdymo sritims, yra atsakingas Lietuvos Respublikos Seimui, Respublikos Prezidentui ir tiesiogiai pavaldus Ministrui Pirmininkui.
11. Susisiekimo ministras:
11.1. sprendžia ministerijos kompetencijai priklausančius klausimus ir yra tiesiogiai atsakingas už Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimą ministerijos kompetencijai priklausančiais klausimais;
11.2. užtikrina įstatymų, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, Respublikos Prezidento dekretų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, Ministro Pirmininko potvarkių ir kitų teisės aktų vykdymą;
11.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymų ir kitų teisės aktų projektus;
11.5. leidžia įsakymus ir įsakymais patvirtintus kitus teisės aktus, tikrina, kaip jie vykdomi. Įsakymus ir kitus teisės aktus pasirašo ministras. Prireikus leidžia kartu su kitais ministrais bendrus įsakymus arba įsakymais patvirtintus kitus teisės aktus;
11.6. teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei ministerijos veiklos ataskaitas, kaip vykdoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės programa ir jos įgyvendinimo priemonės, Ministro Pirmininko reikalavimu atsiskaito už savo veiklą;
11.7. teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei tvirtinti įstaigų prie ministerijos nuostatų projektus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavedimu tvirtina įstaigų prie ministerijos nuostatus;
11.8. ministerijos sekretoriaus teikimu tvirtina ministerijos administracijos struktūrą, pareigybių sąrašą, neviršydamas darbo užmokesčiui nustatytų lėšų;
11.10. skiria į pareigas ir atleidžia iš jų ministro politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus, ministerijos sekretorių – aukščiausiąjį ministerijos karjeros valstybės tarnautoją, įstaigų prie ministerijos vadovus;
11.11. tvirtina periodiškai atnaujinamus ilgalaikius (iki 10 metų) ministerijos strateginius veiklos planus;
12. Susisiekimo ministras koordinuoja ministerijos administracijos padalinių veiklą per viceministrus ir ministerijos sekretorių, o įstaigų prie ministerijos (departamentų, tarnybų, inspekcijų) – per šių įstaigų vadovus.
13. Viceministrai yra tiesiogiai atsakingi ministrui. Ministras vertina jų kompetenciją ir nustato jų įgaliojimus.
Viceministrai per ministerijos sekretorių ir atitinkamus įstaigų prie ministerijos vadovus organizuoja ir užtikrina jų įgaliojimams priskirtose srityse ministro nustatytos politikos įgyvendinimą.
14. Susisiekimo ministerija turi savo administraciją, kuriai vadovauja ministerijos sekretorius. Jis gali turėti pavaduotoją.
Susisiekimo ministerijos administracija susideda iš departamentų, skyrių ir kitų padalinių.
Prie ministerijos gali būti Lietuvos Respublikos Vyriausybės steigiami departamentai, kontrolės ir apskaitos funkcijas vykdančios tarnybos ir inspekcijos.
15. Susisiekimo ministerijos sekretorius:
15.1. atsako už ministerijos vadybą, teisės aktų (projektų) rengimą, organizuoja ir kontroliuoja visų ministerijos administracijos padalinių veiklą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar ministro patvirtintomis konkrečiomis priemonėmis Lietuvos Respublikos Vyriausybės programai įgyvendinti;
15.3. teikia ministrui tvirtinti ministerijos administracijos struktūrą, pareigybių sąrašą ir kategorijas;
15.4. organizuoja ministro įsakymų projektų rengimą, pagal kompetenciją leidžia vykdomojo pobūdžio potvarkius;
15.5. skiria į pareigas ir atleidžia iš jų savo pavaduotoją, ministerijos administracijos padalinių vadovus, kitus ministerijos valstybės tarnautojus, išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo tarnautojus;
16. Susisiekimo ministerijoje sudaroma kolegija – ministro patariamoji institucija. Ministras yra kolegijos pirmininkas, o jos nariai – viceministrai, ministerijos sekretorius. Į kolegijos sudėtį gali būti įtraukti ir ministerijos sekretoriaus pavaduotojas ir kiti ministerijos, kitų institucijų ir organizacijų atstovai. Į kolegijos posėdžius gali būti kviečiami kitų ministerijų, valstybės, kitų institucijų ir organizacijų atstovai ir mokslininkai šių sutikimu.
Susisiekimo ministerijos kolegijos narių skaičių nustato ir kolegijos personalinę sudėtį ir darbo reglamentą tvirtina ministras. Jis taip pat teikia kolegijai svarstyti klausimus.
V. VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ PRIĖMIMAS IR DARBO UŽMOKESČIO JIEMS
MOKĖJIMAS
17. Valstybės tarnautojų priėmimo dirbti į ministeriją, darbo užmokesčio jiems mokėjimo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas (Žin.,1999, Nr. 66-2130), kiti įstatymai ir teisės aktai.
VI. FINANSINĖS VEIKLOS KONTROLĖ