LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL PROBACIJOS SISTEMOS LIETUVOJE KONCEPCIJOS IR PROBACIJOS SISTEMOS LIETUVOJE KONCEPCIJOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ PLANO PATVIRTINIMO
2007 m. vasario 21 d. Nr. 220
Vilnius
Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006–2008 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1020 (Žin., 2006, Nr. 112-4273), 720 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2007 m. vasario 21 d. nutarimu Nr. 220
PROBACIJOS SISTEMOS LIETUVOJE KONCEPCIJA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Probacijos sistemos Lietuvoje koncepcija (toliau vadinama – ši Koncepcija) parengta vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006–2008 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1020 (Žin., 2006, Nr. 112-4273), 720 punktą, kuriame numatyta sukurti ir įgyvendinti lygtinio bausmės vykdymo atidėjimo ir lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo įstaigos (probacijos) modelį, kuris atitiktų tarptautinių teisės aktų nustatytus reikalavimus ir skatintų asmenis pakartotinai nebenusikalsti. Probacijos modelį sukurti taip pat numatyta Valstybės ilgalaikės raidos strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. IX-1187 (Žin., 2002, Nr. 113-5029), ir Nacionalinėje nusikaltimų prevencijos ir kontrolės programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. kovo 20 d. nutarimu Nr. IX-1383 (Žin., 2003, Nr. 32-1318).
2. Šioje Koncepcijoje vartojamos pagrindinės sąvokos:
Probacija – baudžiamosios atsakomybės realizavimo (bausmės vykdymo atidėjimo, lygtinio atleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą ir lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų) forma, taikoma nusikaltimą padariusiam asmeniui kaip lygtinio pobūdžio alternatyva paskirtai laisvės atėmimo bausmei ir vykdoma taikant nuteistojo priežiūrą ir teikiant jam socialinę paramą.
Nuteistojo priežiūra – visuma priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti, kad nuteistasis, kuriam paskirta probacija, laikytųsi jam nustatytų probacijos sąlygų.
Socialinė parama nuteistajam – visuma socialinių, ekonominių, teisinių ir organizacinių priemonių, kuriomis siekiama atkurti arba sustiprinti nuteistojo, kuriam paskirta probacija, socialinio bendravimo gebėjimus, jo ir visuomenės santykius.
II. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ
3. Vienas pagrindinių baudžiamosios justicijos Lietuvoje trūkumų – dažnas ir ilgalaikis laisvės atėmimo bausmės taikymas. 2006 m. liepos 1 d. Lietuvoje 100000-čių gyventojų teko 225 kaliniai (nuteistieji ir suimtieji), o kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse (senbuvėse) įkalintų asmenų 100000-čių gyventojų – nuo 75 (Suomijoje) iki 145 (Ispanijoje).
4. Laisvės atėmimo bausmei alternatyvios priemonės numatytos ir rekomenduojamos taikyti įvairiuose tarptautiniuose teisės aktuose. Minimaliose standartinėse taisyklėse dėl priemonių, nesusijusių su laisvės atėmimu (Tokijo taisyklėse), patvirtintose Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 1990 m. gruodžio 14 d. rezoliucija Nr. 45/110, įtvirtinama bendra valstybių Jungtinių Tautų Organizacijos narių nuostata taikyti priemones, nesusijusias su laisvės atėmimu, siekiant riboti įkalinimo taikymą. Taikyti su laisvės atėmimu nesusijusias priemones skatina ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1992 m. spalio 19 d. rekomendacija Nr. R (92)16 „Dėl Europos visuomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių“ bei Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2000 m. lapkričio 29 d. rekomendacija Rec (2000) 22 valstybėms narėms „Dėl Europos visuomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių taikymo tobulinimo“, kuriose pripažįstama, kad plėsti tokių priemonių taikymą reikalauja pagrindiniai kiekvienos teisinės sistemos principai. Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1999 m. rugsėjo 30 d. rekomendacijoje Nr. R (99) 22 „Dėl kalėjimų perpildymo bei kalinių skaičiaus augimo“ valstybės Europos Tarybos narės tiesiogiai skatinamos įtvirtinti ir plėsti su laisvės atėmimu nesusijusių sankcijų ir priemonių taikymo praktiką, nacionalinėse baudžiamosios justicijos sistemose taikyti laisvės atėmimą kaip kraštutinę priemonę.
5. Bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigų yra viena svarbiausių alternatyvų laisvės atėmimo bausmei Lietuvos Respublikos baudžiamosios justicijos sistemoje. Tačiau bausmės vykdymo atidėjimo atvejų kasmet mažėja: 1998 metais bausmės vykdymas atidėtas 54,1 procento, 1999 metais – 53,4 procento, 2000 metais – 33,7 procento, 2001 metais – 38,4 procento, 2002 metais – 35,9 procento, 2003 metais – 30,8 procento, 2004 metais – 30 procentų, 2005 metais – 16 procentų nuteistų asmenų. Nuo 1999 metų vidutiniškai tik 55,4 procento visų išleistų į laisvę nuteistų laisvės atėmimo bausmėmis asmenų išleista į laisvę lygtinai (1999 metais – 56 procentai, 2000 metais – 35 procentai, 2001 metais – 52 procentai, 2002 metais – 67 procentai, 2003 metais – 66,6 procento, 2004 metais – 55,6 procento, 2005 metais – 55,7 procento). Dėl to, kad vis rečiau taikomas bausmės vykdymo atidėjimas, o lygtinai iš pataisos įstaigų paleidžiama tik pusė laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų, nuteistųjų laisvės atėmimo vietose vis dar daug.
6. Probacijos teisinis reguliavimas Lietuvos Respublikos teisinėje sistemoje turi tam tikrų trūkumų (pvz., probacijos sistemos elementai, kurie turėtų būti reguliuojami įstatymų, reguliuojami įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų ir panašiai). Įstatymas įtvirtina tam tikrų rūšių probacijos turinį, skyrimo ir panaikinimo pagrindus bei tvarką. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (Žin., 2000, Nr. 89-2741) 75 ir 92 straipsniuose nustatytas bausmės vykdymo atidėjimo, 77 ir 94 straipsniuose – lygtinio atleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą turinys, skyrimo ir panaikinimo pagrindai. Šių rūšių probacijos skyrimo ir panaikinimo proceso tvarką reguliuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (Žin., 2002, Nr. 37-1341) 339, 358 ir 360 straipsniai. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų turinį, sąlygas, taikymo ir panaikinimo tvarką, teikimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų, lygtinio paleidimo tvarką, lygtinai paleistų iš pataisos įstaigų asmenų atsakomybę už nustatytųjų taisyklių pažeidimą, jiems skiriamas nuobaudas ir skatinimo priemones reguliuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (Žin., 2002, Nr. 73-3084) VII skirsnis. Kitus pagrindinius probacijos vykdymo aspektus ir ją vykdančių pareigūnų funkcijas reguliuoja Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutas (Žin., 2000, Nr. 39-1088) ir įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai, pvz., Pataisos inspekcijų pareigūnų įgaliojimai, skiriant nuteistiesiems, atliekantiems viešųjų darbų ir laisvės apribojimo bausmes, bei lygtinai paleistiems iš pataisos įstaigų asmenims paskatinimo priemones ir nuobaudas, bei jų skyrimo tvarka, Lygtinai paleistų iš laisvės atėmimo vietų asmenų itin piktybiškų viešosios tvarkos ir nustatytų pareigų pažeidimų sąrašas ir Pataisos inspekcijų darbo tvarka, patvirtinti teisingumo ministro 2003 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 107 (Žin., 2003, Nr. 40-1856), Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos pavaldžių Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių ir Vilniaus regionų pataisos inspekcijų nuostatai, patvirtinti teisingumo ministro 2003 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 261 (Žin., 2003, Nr. 104-4669), Individualaus darbo su asmenimis, lygtinai paleistais iš pataisos įstaigų, ir asmenimis, lygtinai atleistais nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, plano sudarymo metodinės rekomendacijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2003 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. 4/07-79 (Žin., 2003, Nr. 48-2147), ir kiti.
7. Pagrindinė probaciją vykdanti institucija yra pataisos inspekcija. Šiuo metu yra 5 regionų pataisos inspekcijos, kurias sudaro 48 teritoriniai padaliniai (teritorinės pataisos inspekcijos), veikiantys savivaldybių teritorijose. Pataisos inspekcijose yra 263 pareigūnų etatai, iš kurių 222 skirti pareigūnams, tiesiogiai dirbantiems su nuteistaisiais, tačiau 2006 m. spalio 1 d. faktiškai dirbo 186 pareigūnai. 2006 m. spalio 1 d. duomenimis, vienas pataisos inspekcijos pareigūnas prižiūri vidutiniškai po 48 nuteistuosius. Pataisos inspekcijų pareigūnų pagrindinį darbo krūvį sudaro probacijos vykdymas – į pataisos inspekcijų įskaitą įrašyti nuteisti asmenys, kuriems paskirtos įvairių rūšių probacijos, sudaro vidutiniškai 79,5 procento visų į pataisos inspekcijų įskaitą įrašytų nuteistų asmenų (1999 metais jie sudarė 92 procentus, 2000 metais – 91 procentą, 2001–2002 metais – 87 procentus, 2003 metais – 90,5 procento, 2004 metais – 87 procentus, 2005 metais – 81,8 procento visų į pataisos inspekcijų įskaitą įrašytų nuteistų asmenų). Probacijos vykdymas daug sudėtingesnis už kitų bausmių ar baudžiamojo (auklėjamojo) poveikio priemonių vykdymą, jam reikia kur kas daugiau laiko ir darbo sąnaudų, todėl būtent dėl probacijos vykdymo didelis pataisos inspekcijos pareigūnų darbo krūvis. Be to, kai kurios regionų pataisos inspekcijos savo funkcijas atlieka trijose apskrityse, o teritoriniai padaliniai – dviejų savivaldybių teritorijose, pvz., Vilniaus regiono Trakų rajono pataisos inspekcijos pareigūnai prižiūri 162 nuteistuosius, iš kurių apie 70 nuteistųjų gyvena Elektrėnų savivaldybės teritorijoje. Tai sunkina pataisos inspekcijų pareigūnų veiklą, taip pat bendradarbiavimą su kitomis valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis, asociacijomis, todėl tikslinga perskirstyti regionų pataisos inspekcijų veiklos teritorijų ribas ir įsteigti naujus teritorinius padalinius, taip pat nustatyti maksimalų probacijos pareigūnų darbo krūvį.
8. Pataisos inspekcijoms išlaikyti 2003 metais skirta 4,36 mln. litų, 2004 metais – 5,56 mln. litų, o 2005 metais – 7,11 mln. litų, tačiau funkcijoms atlikti trūksta būtinų materialinių išteklių (patalpų, automobilių, kompiuterinės technikos ir kita), nes pataisos inspekcijos turi tik 14 tarnybinių automobilių, 110 kompiuterių (iš jų 21 procentas – pasenę), 12 kopijavimo įrenginių ir kita. Žmogiškųjų ir materialinių išteklių stoka objektyviai mažina galimybes tinkamai vykdyti nuteistųjų priežiūrą ir koordinuoti socialinės paramos jiems teikimą. Taigi tikslinga pataisos inspekcijas optimaliai aprūpinti organizacinėmis ir techninėmis darbo priemonėmis, keisti probacijos pareigūnų tarnybinio atlyginimo dydžius ir panašiai.
9. Regionų pataisos inspekcijų veiklą koordinuojanti institucija yra Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos (toliau vadinama – Kalėjimų departamentas), tačiau šios įstaigos veikla ir organizacinė struktūra skirta laisvės atėmimo bausmių vykdymui koordinuoti ir užtikrinti, nes tiesiogiai už probacijos vykdymą atsakingas tik vienas Kalėjimų departamento skyrius. Šio skyriaus veiklą kuruoja Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojas, taip pat atsakingas už apsaugą ir priežiūrą bei socialinę reabilitaciją laisvės atėmimo vietose. Tokia už probacijos vykdymą atsakingos centrinės institucijos struktūra ir funkcijų paskirstymas joje lemia, kad probacijos įgyvendinimui skiriama per mažai dėmesio. Kad Kalėjimų departamentas veiksmingiau vykdytų probaciją, reikia įsteigti departamento direktoriaus pavaduotojo, atsakingo už probacijos vykdymą, etatą, pertvarkyti šios institucijos struktūrą, specializuoti joje dirbančius pareigūnus.
10. Lietuvoje, be pataisos inspekcijų, vykdant probaciją dalyvauja ir kitos valstybės bei savivaldybių institucijos ir įstaigos (policija, savivaldybių administracijos socialinės paramos skyriai, vaiko teisių apsaugos tarnybos, seniūnijos, teritorinės darbo biržos, švietimo įstaigos ir panašiai). Pvz., policija ieško pasislėpusių nuteistųjų, teikia duomenis apie nuteistųjų padarytus teisės pažeidimus, pagal kompetenciją kontroliuoja nuteistiesiems skirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą ir panašiai, savivaldybių administracijų socialinės paramos skyriai teikia socialinę paramą nuteistiesiems, kuriems taikoma probacija, darbo biržos padeda nuteistiesiems įsidarbinti, tačiau minėtų institucijų funkcijos šiame procese aiškiai neapibrėžtos ir neatribotos, nėra efektyvios institucijų bendradarbiavimo sistemos. Taigi tikslinga kurti šių institucijų sąveikos vykdant probaciją modelį.
11. Pataisos inspekcijos, vykdydamos nuteistųjų priežiūrą, neretai kreipiasi į seniūnijas, prašydamos apibūdinti nuteistąjį, tačiau šios dažnai atsisako teikti tokią informaciją, paaiškindamos, kad teisės aktuose tokia pareiga nenustatyta. Vykdyti probaciją trukdo per menkas pataisos inspekcijų bendradarbiavimas su atliekančiais nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją, saugančiais savo apylinkėje viešąją tvarką ir visuomeninę rimtį teritorinių policijos įstaigų pareigūnais, galinčiais suteikti pataisos inspekcijos pareigūnui reikiamų žinių apie nuteistą asmenį, kuriam paskirta probacija. Taigi reikėtų reguliuoti probacijos procese dalyvaujančių institucijų funkcijas ir bendradarbiavimą. Veiksmingo bendradarbiavimo priemonė būtų bendros duomenų apie nuteistuosius, kuriems taikoma probacija, ir jų padarytus teisės pažeidimus bazės sukūrimas.
12. Kad nuteistieji, kuriems paskirta probacija, gautų veiksmingesnę socialinę paramą, būtina stiprinti pataisos inspekcijų, savivaldybių institucijų ir teritorinių darbo biržų bendradarbiavimą. Pataisos inspekcijos joms pavestą funkciją – padėti įsidarbinti darbingiems nuteistiesiems, kuriems paskirta probacija, – atlieka bendradarbiaudamos su teritorinėmis darbo biržomis. Iš 2006 m. spalio 1 d. buvusių pataisos inspekcijų įskaitoje 8598 nuteistųjų dirbo tik 3447 (arba 40,1 procento) ir dar 1100 (arba 12,8 procento) mokėsi.
Šiuo metu socialinės paramos teikimą nuteistiesiems numato Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas (Žin., 2006, Nr. 17-589), Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymas (Žin., 2006, Nr. 73-2762), Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymas (Žin., 2003, Nr. 73-3352; 2006, Nr. 130-4889), Bausmių vykdymo kodeksas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. gruodžio 5 d. nutarimas Nr. 1440 „Dėl socialinės paramos teikimo asmenims, grįžusiems iš laisvės atėmimo, kardomojo kalinimo vietų, socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigų, ir šių asmenų įdarbinimo“ (Žin., 1996, Nr. 119-2796) ir kiti Lietuvos Respublikos teisės aktai. Šie teisės aktai atitinkamai numato galimybę nuteistajam gauti socialines paslaugas, socialinę globą, pašalpas ir pinigines išmokas, šalpą daiktais.
Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos 2005 metais išsiuntė savivaldybėms 5832 pranešimus apie nuteistuosius, kuriuos rengiamasi paleisti iš pataisos įstaigų, prašydamos padėti spręsti šių asmenų socialines problemas. Iš savivaldybių gauti 2755 teigiami atsakymai (tik 47,2 procento). Neretai asmuo, paleistas iš laisvės atėmimo vietos, neturi pragyvenimo šaltinio (ypač didžiuosiuose miestuose). Savivaldybė tokiam asmeniui gali skirti vienkartinę pašalpą, maisto talonų ir panašiai, bet paprastai ne anksčiau kaip po trijų savaičių nuo prašymo pateikimo. Kadangi asmeniui, grįžusiam iš laisvės atėmimo vietos, labai svarbu turėti bent minimalų pragyvenimo šaltinį nuo pirmosios paleidimo iš pataisos įstaigos dienos, savivaldybės galėtų atsižvelgti į pataisos inspekcijų tarpininkavimą, kad tokių asmenų prašymai būtų nagrinėjami skubos tvarka. Be to, savivaldybių administracijų socialinės paramos skyriai turėtų teikti ne tik paramą trumpalaikiams gyvenimo poreikiams tenkinti (pvz., vienkartinės pašalpos, laikinas apgyvendinimas ir panašiai), bet ir socialines paslaugas – pagelbėti nuteistajam, kuriam paskirta probacija, sugrįžti į visuomenę.
13. Per mažai bendradarbiauja probaciją vykdančios valstybės institucijos ir visuomenė, o toks bendradarbiavimas – itin svarbus. Šiuo metu tik nedaugelis asociacijų rūpinasi nuteistųjų integracija į visuomenę, didžiumai jų ši veikla ne pagrindinė. Asociacijų, kurių pagrindinis tikslas – padėti nuteistiesiems, tik kelios (pvz., Lietuvos kalinių globos draugija, Lygtinai išleistų asmenų priežiūros organizacija). Be to, didžiumos asociacijų veikla apsiriboja tik tam tikros materialinės paramos, dažniausiai stichiškos ir nekoordinuotos, teikimu (nemokamas maitinimas, labdara drabužiais, avalyne ir panašiai), mat pernelyg neigiama viešoji nuomonė apie teistus asmenis, dėl to į probacijos vykdymo procesą sunku įtraukti asociacijas ir savanorius. Reikėtų gyventojų teisinio švietimo ir visuomenės sąmoningumo ugdymo programų, prie kurių įgyvendinimo turėtų prisidėti ir savivaldybių institucijos. Kad šiame procese kuo aktyviau dalyvautų asociacijos, reikia nustatyti jų galimas funkcijas (pvz., padėti nuteistajam susirasti gyvenamąją vietą, darbą ar mokymosi įstaigą, atkurti ryšius su šeima ir kitais artimaisiais, pradėti gydytis nuo priklausomybės ligų, padėti įgyti reikiamų socialinių įgūdžių ir panašiai) ir numatyti, kaip valstybė joms kompensuos tiesiogines išlaidas (transporto, patalpų, kanceliarijos priemonių ir panašiai), patirtas dirbant su nuteistaisiais, kuriems taikoma probacija.
14. Itin svarbi socialinė parama nuteistiesiems, kuriems taikoma probacija. Asmuo, paleistas iš laisvės atėmimo vietos, susiduria su gyvenamojo būsto, įsidarbinimo, materialinės paramos ir kitomis problemomis. Darbo ir socialinių tyrimų institutas 2001 metais šešiose Lietuvos pataisos įstaigose atliko tyrimą ir nustatė, kad dauguma grįžusių iš pataisos įstaigų nuteistųjų norėtų įvairios valstybės ir savivaldybių institucijų paramos: piniginių išmokų (84 procentai), pagalbos susirandant darbą (57 procentai, o kad norėtų dirbti, nurodė 62 procentai), pagalbos tvarkant dokumentus (35 procentai). Šios paramos stoka lemia recidyvinį nusikalstamumą, pvz., 2005 metais 918 nuteistųjų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl naujų nusikalstamų veikų (9,1 procento), 1386 asmenys, buvę pataisos inspekcijų įskaitoje, nuteisti už naujas nusikalstamas veikas (13,7 procento).
15. Probacijos veiksmingumą lemia ir socialinės integracijos ir reabilitacijos programų, kurias vykdo pataisos inspekcijos, kokybė. Pataisos inspekcijose vykdomos šios programos: Lygtinai paleistų iš pataisos įstaigų bei lygtinai atleistų nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą asmenų socialinės integracijos programa, patvirtinta Kalėjimų departamento direktoriaus 2003 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. 4/07-79 (Žin., 2003, Nr. 48-2147), Asmenų, padariusių nusikalstamas veikas panaudojant smurtą, socialinės reabilitacijos programa, Asmenų, padariusių nusikalstamas veikas apsvaigus nuo alkoholio, socialinės reabilitacijos programa, Asmenų, padariusių nusikalstamas veikas transporto eismo saugumui, socialinės reabilitacijos programa, patvirtintos Kalėjimų departamento direktoriaus 2003 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 4/07-243 (Žin., 2004, Nr. 7-167), ir Asmenų, padariusių nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, socialinės reabilitacijos programa, patvirtinta Kalėjimų departamento direktoriaus 2004 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 4/07-305 (Žin., 2004, Nr. 188-7051). Programų turinys rodo, kad jos – tik šviečiamosios ir deramai neskatina keisti nusikalstamo elgesio, neugdo prosocialių įgūdžių. Šių programų tikslas turėtų būti – siekti, kad nuteistojo pastangos keisti savo gyvenimą teisėtais būdais ir priemonėmis nebūtų trumpalaikės. Programos turėtų būti specializuotos, skirtos prosocialiems gyvenimo įgūdžiams tobulinti. Be to, jų įgyvendinimas turi būti grindžiamas individualiais nuteistųjų socialiniais poreikiais, taigi būtina tobulinti šiuo metu taikomą nuteistųjų kartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo sistemą.
III. PROBACIJOS TAIKYMAS IR VYKDYMAS UŽSIENIO VALSTYBĖSE
16. Užsienio valstybių patirtis rodo, kad sumažinti laisvės atėmimo bausme nuteistų asmenų laisvės atėmimo vietose galima dviem būdais: taikant baudžiamosios atsakomybės realizavimo formas, nesusijusias su laisvės atėmimo bausme, ir taikant kitas priemones, kurios padėtų sutrumpinti laisvės atėmimo bausmės terminą. Kai kuriose valstybėse probacija taikoma kaip bausmių skyrimo alternatyva ar net kaip savarankiška bausmė. Tam tikrais atvejais probacija pripažįstamos netgi ikiteisminio tyrimo ar ikiteisminio sulaikymo alternatyvos (elektroninis monitoringas, mediacija ir kita).
17. Probacijos tikslus ir uždavinius nustato valstybių baudžiamieji, bausmių vykdymo arba kiti specialūs teisės aktai. Juose įtvirtinti probacijos skyrimo pagrindai, kuriais siekiama užtikrinti visuomenės saugumo ir nusikaltusiųjų resocializacijos interesų pusiausvyrą – esminį probacijos principą. Pripažįstant, kad šie interesai kiekvienoje byloje skiriasi ir gali būti suderinami tik atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, paprastai formuluojami vertinamojo pobūdžio probacijos skyrimo pagrindai, numatant plačią teismo diskreciją, pvz., probacija skiriama, jeigu teismas nusprendžia, kad nebūtina realiai vykdyti bausmės, norint užtikrinti, kad nuteistas asmuo daugiau nebenusikalstų (Austrija); kad netikslinga skirti kokią nors kitą bausmę (Airija); kad tokia bausmė sulaikys asmenis nuo tolesnių nusikaltimų (Švedija).
18. Daugelyje valstybių (Švedijoje, Danijoje, Vokietijoje) probacija skiriama atsižvelgiant į pagrindus, galinčius lemti pedagoginių ir socialinių priemonių taikymo veiksmingumą. Vienas iš labiausiai paplitusių tokių pagrindų – nuteisto asmens priklausomybė nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį ir sunkumą, kai kuriose valstybėse probacija gali būti skiriama, kai nustatomas vien tik nuteisto asmens priklausomybės nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų faktas, o kai kuriose valstybėse būtina dar papildomai nustatyti, ar nuteistas asmuo stengiasi gydytis nuo šios priklausomybės. Pvz., Ispanijoje laisvės atėmimo bausmė atidedama, jeigu asmuo teisiamas pirmą kartą ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminas – ne ilgiau kaip 2 metai. Tačiau nustačius, kad nuteistasis yra narkomanas ir gydėsi ar gydosi nuo šios priklausomybės, minėti probacijos skyrimo apribojimai netaikomi. Daugelio valstybių įstatymai reikalauja atsižvelgti ir į tai, ar nuteistas asmuo pasirengęs aktyviai bendradarbiauti su probaciją vykdančiomis institucijomis arba priimti socialinę pagalbą, taip išvengiama priverstinės pagalbos teikimo nuteistajam problemos.
19. Užsienio valstybėse už probaciją paprastai atsakingos bausmių vykdymo institucijos. Kai kuriose valstybėse probaciją vykdo speciali bausmių vykdymo institucija – probacijos tarnyba (Vokietijoje, Liuksemburge, Olandijoje, Suomijoje ir kitur). Valstybėse, kuriose probacija suprantama kaip socialinių ir pedagoginių paramos nuteistiesiems priemonių visuma, ją vykdo socialinio darbo institucijos (Airijoje).
20. Pirmoji probacijos tarnybų veiklos sritis – rašytinių, kartais žodinių ataskaitų teikimas kitoms teisėsaugos institucijoms. Šios ataskaitos gali skirtis turiniu, atsižvelgiant į jų tikslą, adresatą, baudžiamojo proceso stadiją ar baudžiamosios atsakomybės realizavimo formos etapą. Būdingiausios jų formos: ikiteisminio asmenybės socialinio tyrimo ataskaitos, ataskaitos prieš paskelbiant nuosprendį, ekspertų informacija apie pažeidėjo asmenybę ar sulaikytojo psichologinę būklę, patariamosios ataskaitos teisingumo institucijoms dėl sprendimo priėmimo (patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, siuntimo, ikiteisminio sulaikymo, bausmės, malonės, amnestijos, paleidimo), įvertinamosios ir teisės pažeidėjo staigios pažangos ataskaitos, skirtos įvertinti nuteistojo resocializaciją ir pakeisti baudžiamosios atsakomybės realizavimo formą ar turinį. Valstybėse, kurių baudžiamojoje politikoje labiau pabrėžiama būtinybė resocializuoti nuteistą asmenį (Švedijoje, Danijoje), teismams teikiama informacija, pagal kurią būtų galima preliminariai nustatyti socialines nusikaltimų priežastis ir jų pašalinimo galimybę, – tai informacija apie nuteistojo šeimą, išsilavinimą, darbą, finansinę, psichinės ir fizinės sveikatos būklę, gyvenimo būdą, laisvalaikio veiklą, pomėgius, draugus ir panašiai. Valstybėse, kuriose taikant probaciją prioritetas teikiamas visuomenės saugumui, teismui teikiami duomenys apie pažeidėjo praeityje panaudotą smurtą, padaryto nusikaltimo poveikį aukai, nuteistojo požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką ir panašiai. Informacijos ikiteisminei išvadai rengti šaltiniai – valstybės ir savivaldos institucijų įrašai apie nuteistą asmenį, pokalbis su asmenimis, kurie turi informacijos apie nuteistąjį (artimaisiais, bendradarbiais ar bendramoksliais, gydytojais ir panašiai), taip pat pokalbis su pačiu nuteistuoju. Rengiant ikiteisminę išvadą ir nustatant susipažinimo su ikiteismine išvada tvarką, svarbi nuteistojo teisė į privatų gyvenimą. Daugumoje valstybių ribojama galimybė gauti ikiteisminėje išvadoje pateikiamą informaciją; su ja susipažinti gali tik pats nuteistasis, teisėjas, prokuroras ar kitas įgaliotas pareigūnas.
Antroji probacijos tarnybų veiklos sritis – sprendimų vykdymas. Paprastai probacijos tarnybos, vykdydamos teisingumo institucijų sprendimus, kuriais paskirtos tam tikros baudžiamosios atsakomybės realizavimo formos, atlieka nuteistųjų priežiūrą visuomenėje: prižiūri paskirtosios bausmės vykdymą, susitinka su teisės pažeidėjais ir kontroliuoja jų elgesį, tikrina, ar laikomasi jiems paskirtų apribojimų. Be to, probacijos tarnybos vis dažniau įtraukiamos ir į terapijos priemonių, kurios kaip teismo įpareigojimai skiriamos alkoholikams, narkomanams, psichikos ligoniams, smurtautojams, seksualines nusikalstamas veikas padariusiems asmenims ir kitiems teisės pažeidėjams, organizavimą ir vykdymą.
Trečioji probacijos tarnybų veiklos sritis – pagalba ir parama teisės pažeidėjams: informacijos teikimas ir konsultavimas, pagalba sprendžiant turtines ir neturtines problemas, aprūpinimas maistu, gyvenamuoju plotu ar darbu, kontaktų kūrimas, tarpininkavimas, siuntimas į kitas institucijas, teikiančias socialinę paramą nuteistiesiems, vadovavimas, terapijos pokalbių grupių sudarymas ir panašiai. Pažymėtina, kad ši probacijos tarnybų veikla – prioritetinė ir gali būti traktuojama kaip visos probacijos veiklos jungiamasis veiksnys, apimantis didžiumos turtinių (apgyvendinimo, darbo, pajamų, laisvalaikio) ir neturtinių (psichinių, socialinių, tarpusavio santykių, susijusių su teisėsauga, ir emocinių) problemų sprendimą. Probacijos tarnybų intervencija priderinta prie esamos teisės pažeidėjo problemos pobūdžio, jo padarytos nusikalstamos veikos (specialus dėmesys skiriamas pažeidėjams, padariusiems nusikalstamas veikas, susijusias su narkotikais, seksualines ar smurtines nusikalstamas veikas) ir teisės pažeidėjo kategorijos (pažeidėjai, priklausomi nuo narkotikų ar alkoholio, turintys psichinių sveikatos sutrikimų, etninės ar seksualinės mažumos). Paminėtina, kad kai kur (Škotijoje, Anglijoje, Velse) ši probacijos tarnybos veikla plėtojama ir laisvės atėmimo vietose. Vertinamas kalinio, išėjusio į laisvę, rizikos ir pavojaus visuomenei laipsnis, sudaromas veiksmų planas; organizuojama programų priežiūra ir koordinavimas rengiant nuteistuosius paleisti ar išleidžiant trumpalaikių atostogų; padedama tokius asmenis apgyvendinti; vykdoma išėjusiųjų į laisvę priežiūra, dirbama su jų šeima ir panašiai.
21. Svarbu, kad prie probacijos vykdymo prisidėtų visuomenė (vietos bendruomenės, nevyriausybinės organizacijos, savanoriai). Tai labai padėtų nuteistam asmeniui įsitvirtinti visuomenėje. Daugelyje valstybių probaciją vykdančios institucijos siekia į šį procesą įtraukti asociacijas ir savanorius.
22. Užsienio valstybių patirtis (ypač probacijos skyrimo pagrindai ir tvarka, gydymasis nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų priklausomybės (probacijos pagrindo), ikiteisminės išvados apie asmenį, visuomenės vaidmuo vykdant probaciją ir panašiai) labai padėtų kurti ir tobulinti probacijos teisinį reguliavimą Lietuvos Respublikoje.
IV. Probacijos sistemos PRINCIPAI ir tikslaS
23. Probacijos sistema grindžiama šiais pagrindiniais principais:
23.2. probacijos priemonių individualizavimo principu, reikalaujančiu, kad probacijos priemonės būtų taikomos atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę (asmenines, šeimos, sveikatos, dalykines, kitas savybes ir gebėjimus), padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį iki ir po nusikalstamos veikos padarymo, kitas svarbias aplinkybes;
23.3. probacijos priemonių visapusiškumo principu, reikalaujančiu, kad probacija pasireikštų ne tik nuteistųjų priežiūra, bet ir veiksmingos socialinės paramos jiems teikimu;
23.4. nukentėjusiojo teisių apsaugos skiriant probaciją principu, reikalaujančiu sudaryti palankiausias sąlygas atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą;
V. koncepcijos įgyvendinimo uždaviniai ir veiksmingumo vertinimo kriterijai
25. Šios Koncepcijos įgyvendinimo uždaviniai:
26. Šios Koncepcijos įgyvendinimo veiksmingumas bus vertinamas pagal šiuos kriterijus:
26.3. ar sumažėjo nuteistųjų, kuriems paskirta probacija (vidutinis skaičius, tenkantis vienam pataisos inspekcijų pareigūnui);
VI. laukiami rezultatai
27. Tobulinant probacijos teisinį reguliavimą, bus:
27.2. įstatymuose įtvirtintos nuteistųjų, kuriems paskirta probacija, teisės ir pareigos, nuobaudų bei skatinimo priemonių skyrimo nuteistiesiems procedūros;
28. Sudarant tinkamas metodologines probacijos priežiūros sąlygas, bus:
28.1. nustatytas ikiteisminių išvadų rengimo ir teikimo teismui mechanizmas, kuris padės teismui individualizuoti baudžiamąją atsakomybę ir parinkti asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, geriausiai tinkančią baudžiamosios atsakomybės realizavimo formą;
28.2. įdiegtas nusikaltimą padariusių asmenų kartotinės nusikalstamos veikos padarymo rizikos vertinimas, pagal kurį bus galima taikyti veiksmingesnes probacijos priemones;
28.3. įdiegtos specializuotos probacijos priežiūros priemonės, skirtos prosocialiems gyvenimo įgūdžiams tobulinti;
29. Kuriant vientisą institucijų, vykdančių probaciją, tinklą, bus:
29.1. perskirstytos regionų pataisos inspekcijų veiklos ribos ir įsteigtos naujos teritorinės pataisos inspekcijos pagal Lietuvos Respublikos teritorijos administracinį suskirstymą;
29.2. priemonėmis, būtinomis probacijos priežiūrai vykdyti ir socialinei paramai teikti, užtikrinti pakankami žmogiškieji probaciją vykdančių institucijų ištekliai ir sustiprinta pataisos inspekcijų materialinė ir techninė bazė;
29.3. optimizuota Kalėjimų departamento vidinė struktūra – bausmių vykdymą koordinuojančios institucijos struktūra suformuota taip, kad vienodai būtų užtikrinamas tiek laisvės atėmimo bausmės, tiek probacijos vykdymas;
30. Užtikrinant socialinių paslaugų prieinamumą nuteistiesiems, kuriems paskirta probacija, bus:
30.1. nustatyta probacijos procese dalyvaujančių valstybės institucijų, asociacijų ir savanorių bendradarbiavimo tvarka ir veiklos koordinavimo procedūros, leisiančios užtikrinti socialinės paramos nuteistiesiems teikimą laiku ir probacijos procese dalyvaujančių institucijų glaudų bendradarbiavimą organizuojant nuteistųjų priežiūrą ir socialinės paramos jiems teikimą;
VII. koncepcijos įgyvendinimas
33. Lėšos šiai Koncepcijai įgyvendinti skiriamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. Lėšos, atsižvelgiant į finansines valstybės galimybes, numatomos rengiant atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą ir Valstybės investicijų programą. Gali būti naudojamos ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų, labdaros ir paramos fondų lėšos.
______________
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2007 m. vasario 21 d. nutarimu Nr. 220
PROBACIJOS SISTEMOS LIETUVOJE KONCEPCIJOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ PLANAS
| Uždavinys |
Priemonė |
Įvykdymo terminas |
Preliminarus lėšų poreikis (tūkst. litų) |
Atsakingi vykdytojai |
| 1. Tobulinti probacijos teisinį reguliavimą |
1.1. Atlikti išsamią įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių probaciją, analizę |
2007 metų III ketvirtis
|
|
Teisės institutas, Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos (toliau vadinama – Kalėjimų departamentas), Teisingumo ministerija |
| 1.2. Parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei baudžiamųjų ir bausmių vykdymo įstatymų pakeitimų projektus |
2007 metų IV ketvirtis
|
|
Teisingumo ministerija, Teisės institutas, Kalėjimų departamentas |
|
| 1.3. Parengti probaciją reglamentuojančių įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų pakeitimų projektus |
2008 metų II ketvirtis |
|
Teisingumo ministerija, Kalėjimų departamentas |
|
| 2. Suformuoti tinkamas metodologines probacijos priežiūros sąlygas |
2.1. Parengti nusikaltimą padariusių asmenų kartotinės nusikalstamos veiklos padarymo rizikos vertinimo ir ikiteisminių išvadų rengimo metodikas |
2008 metų II ketvirtis |
290 |
Kalėjimų departamentas, Teisės institutas, Teisingumo ministerija |
| 2.2. Parengti probacijos planų rengimo metodiką |
2008 metų II ketvirtis |
70 |
Kalėjimų departamentas, Teisės institutas, Teisingumo ministerija |
|
| 2.3. Parengti nuteistųjų, kuriems paskirta probacija, priežiūros programas ir jų vykdymo metodiką |
2008 metų III ketvirtis |
790
|
Kalėjimų departamentas, Teisės institutas, Teisingumo ministerija |
|
| 3. Sukurti vientisą institucijų, vykdančių probaciją, tinklą |
3.1. Perskirstyti regionų pataisos inspekcijų veiklos ribas ir įsteigti naujas teritorines pataisos inspekcijas |
2008 metų I ketvirtis
|
250 |
Kalėjimų departamentas, regionų pataisos inspekcijos |
| 3.2. Plėtoti žmogiškuosius išteklius pataisos inspekcijose (įsteigti 240 naujų pareigybių regionų ir teritorinėse pataisos inspekcijose, pakeisti regionų pataisos inspekcijų administracines struktūras, specializuoti pareigūnus) |
2008 metai |
3824 |
Kalėjimų departamentas, regionų pataisos inspekcijos |
|
| 2009 metai |
3758 |
|||
| 3.3. Stiprinti pataisos inspekcijų materialinę ir techninę bazę |
2008 metai |
5232 |
Kalėjimų departamentas, regionų pataisos inspekcijos |
|
| 2009 metai |
5221 |
|||
| 3.4. Aprūpinti pataisos inspekcijas priemonėmis, būtinomis tarnybinei veiklai vykdyti (lėšos savanorių išlaidoms padengti, degalai, automobilių, mobiliojo ryšio priemonių naudojimo išlaidos ir kita) |
2008 metai |
1478 |
Kalėjimų departamentas, regionų pataisos inspekcijos |
|
| 2009 metai |
1454 |
|||
| 3.5. Pakeisti Kalėjimų departamento vidinę struktūrą (papildomai įsteigti 6 pareigybes) |
2008 metų I ketvirtis |
451 |
Teisingumo ministerija, Kalėjimų departamentas |
|
| 3.6. Apmokyti probacijos pareigūnus dirbti su nusikaltimą padariusių asmenų kartotinės nusikalstamos veikos padarymo rizikos vertinimo ir ikiteisminių išvadų rengimo, probacijos planų rengimo metodikomis, vykdyti priežiūros programas |
2008 metai |
380 |
Kalėjimų departamentas, Kalėjimų departamento mokymo centras, regionų pataisos inspekcijos |
|
| 2009 metai |
300 |
|||
| 4. Užtikrinti socialinių paslaugų prieinamumą nuteistiesiems, kuriems paskirta probacija |
4.1. Nustatyti vykdant probaciją dalyvaujančių valstybės institucijų, asociacijų ir savanorių bendradarbiavimo tvarką ir veiklos koordinavimo procedūras |
2007 metų IV ketvirtis |
|
Teisingumo ministerija, Kalėjimų departamentas, Vidaus reikalų ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija |
| 4.2. Naudojant Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą, remti nuteistųjų, kuriems paskirta probacija, socialinės integracijos ir socialinių paslaugų plėtros projektus |
2007–2013 metai |
|
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Kalėjimų departamentas |
|
| 5. Skatinti visuomenę dalyvauti probacijos procese |
5.1. Nustatyti asociacijų ir savanorių, dalyvaujančių vykdant probaciją, patirtų finansinių išlaidų atlyginimo tvarką |
2007 metų IV ketvirtis |
|
Kalėjimų departamentas, Teisingumo ministerija |
| 5.2. Per visuomenės informavimo priemones supažindinti gyventojus su probacijos sistema ir probacijos tarnybų veikla (sukurti interneto tinklalapį, rengti informacinius leidinius, radijo ir televizijos laidas ir panašiai) |
2008 metai |
248 |
Teisingumo ministerija, Kalėjimų departamentas |
______________