LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO 2003 M. LAPKRIČIO 4 D. ĮSAKYMO NR. ISAK-1539 „DĖL ĮSKAITŲ PROGRAMŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2006 m. balandžio 6 d. Nr. ISAK-654
Vilnius
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo
ministro 2002 m. spalio 21 d. įsakymu Nr.
ISAK-1763 (Lietuvos Respublikos švietimo ir
mokslo ministro 2006 m. balandžio 6 d.
įsakymo Nr. ISAK-654 redakcija)
UŽSIENIO KALBOS KALBĖJIMO ĮSKAITOS PROGRAMA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Užsienio kalbos (anglų, prancūzų, rusų, vokiečių) kalbėjimo įskaitos (toliau – kalbėjimo įskaita) tikslas – patikrinti ir įvertinti mokinių sakytinės komunikacijos (kalbėjimo) užsienio kalba gebėjimus.
2. Kalbėjimo įskaitos programa parengta vadovaujantis bendrojo lavinimo mokyklos ugdymo turinį reglamentuojančiuose dokumentuose keliamais užsienio kalbų mokymo(si) tikslais, Bendrojo lavinimo mokyklos bendrąja programa ir išsilavinimo standartais, patvirtintais Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2002 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. 1465.
II. TIKRINAMI GEBĖJIMAI
4. Kalbėjimo įskaita tikrinami mokinių bendrieji gebėjimai (socialiniai, informaciniai, kognityviniai ir kt.) ir dalyko gebėjimai (kurti sakytinį tekstą).
5. Tikrinami dalyko gebėjimai kurti rišlų monologinio ir dialoginio pobūdžio sakytinį tekstą pagal komunikacinę situaciją tinkamai organizuojant diskursą, suvokiant sociokultūrinį kalbos vartojimo kontekstą, naudojantis teksto kūrimo ir kompensacinėmis strategijomis.
6. Kalbėjimo įskaita tikrinami mokinių gebėjimai kalbėti monologu (produkavimas) ir dalyvauti pokalbyje/dialoge (interakcija).
7. Siekdamas komunikacinio tikslo, mokinys turi gebėti žodžiu realizuoti šias komunikacines intencijas:
7.1. gauti, teikti ir keistis informacija remiantis turimomis žiniomis ir asmenine patirtimi: teirautis informacijos, keistis arba teikti informaciją apie faktą ar įvykį, asmenį, daiktą, asmens arba daikto buvimą ar nebuvimą, kiekį, kokybę, daiktų priklausomybę; apie veiksmą, laiką, vietą, veiksmo ar įvykio priežastį ir tikslą; apie veiksmo galimybę, būtinybę, tikimybę;
7.2. reikšti emocijas, jausmus: džiaugsmą, apgailestavimą, pasitenkinimą/nepasitenkinimą, teigiamą ar neigiamą vertinimą, abejingumą, nustebimą, užuojautą, susirūpinimą, pritarimą/nepritarimą;
7.3. naudotis kalbos etiketo frazėmis: susipažinti, prisistatyti ir pristatyti kitą asmenį, pasisveikinti, atsisveikinti, kreiptis į kitą asmenį, dėkoti, pasveikinti; atsiprašyti, atsakyti į padėkojimą ir atsiprašymą;
7.4. reikšti nuostatą, požiūrį, įtikinti, argumentuoti: reikšti ir sužinoti nuostatą, požiūrį, nuomonę, keistis nuomonėmis apibūdinant asmenį, daiktą, faktą, įvykį, poelgį; sutikimą ar nesutikimą, ketinimą, norą, reikalavimą, prašymą, patarimą, raginimą, kvietimą, atsisakymą, leidimą ar draudimą, pažadėjimą, abejojimą;
III. ĮSKAITOS TURINYS
8. Kalbėjimo įskaitos reikalavimai pateikiami 1 lentelėje.
1 lentelė
TIKRINAMI GEBĖJIMAI |
UŽDUOČIŲ TIPAI |
|
1. Kalbėti monologu |
1. Realizuoti komunikacines intencijas, atitinkančias užduoties turinį ir tikslą (pasakoti, apibūdinti, samprotauti). |
1. Pasisakymas/monologas pagal pateiktą temą/situaciją (pateikiamas pokalbio planas). |
2. Kurti rišlų, vientisą, tinkamai organizuotą monologinį sakytinį tekstą. |
2. Pasisakymas/monologas pagal tekstą/teiginį – stimulą (pateikiamas pokalbio planas). |
|
3. Naudotis teksto kūrimo (pasisakymo planavimas) ir kompensavimo strategijomis. |
3. Pasisakymas/monologas pagal paveikslėlį/paveikslėlius ar diagramą (pateikiamas pokalbio planas). |
|
2. Dalyvauti pokalbyje/ dialoge |
1. Realizuoti komunikacines intencijas, atitinkančias pokalbio turinį ir komunikacinį tikslą (žr. II sk. ir 2 priedą). |
1. Pokalbis/dialogas atliekant socialinius vaidmenis pagal pateiktą situaciją (pateikiamas pokalbio planas). |
2. Kurti interakcinio pobūdžio sakytinį tekstą. |
2. Pokalbis/dialogas siekiant susitarti (pateikiamas pokalbio planas). |
|
3. Taikyti įvairias pokalbio strategijas: |
3. Pokalbis/dialogas diskutuojant pateikta tema (pateikiamas pokalbio planas). |
|
3.1. perfrazuoti, perklausti; |
||
3.2. užpildyti pauzes intarpais; |
||
3.3. pakreipti pokalbį pageidaujama/ reikiama linkme; |
||
3.4. įvertinti, apibendrinti, interpretuoti ir kt. |
IV. KALBĖJIMO ĮSKAITOS FORMATAS
10. Kalbėjimo įskaitą sudaro dvi užduotys:
10.1. pasisakymas/monologas (produkavimo tipo užduotis, kurią atlieka vienas mokinys) (trukmė – 3–4 min.);
11. Kiekviena kalbėjimo įskaitos užduotis parenkama iš 1 lentelėje nurodytų užduočių tipų. Užduočių tipai apibūdinami kalbėjimo įskaitos programos 2 priede.
13. Bendras kalbėjimo įskaitos užduoties atlikimo laikas – 12–15 min. mokinių porai:
13.1. prieš pradedant atlikti pirmąją užduotį kiekvienam mokiniui skiriama po 1 minutę pasisveikinti, prisistatyti, pasakyti temą ir pan. Kalbama užsienio kalba. Įvadinį pokalbį inicijuoja mokytojas. Įvadinis pokalbis nevertinamas;
V. KALBĖJIMO ĮSKAITOS VERTINIMAS
14. Mokinio gebėjimai, parodyti atliekant kalbėjimo įskaitos užduotis, vertinami remiantis šiais kriterijais:
15. Kalbėjimo įskaitos užduočių vertinimo lentelės pateikiamos kalbėjimo įskaitos programos 3 priede.
16. Mokinio atsakinėjimas įvertinamas taškais vadovaujantis kalbėjimo įskaitos įskaitos užduočių vertinimo lentelėmis. Galutinis kalbėjimo įskaitos įvertinimas – dešimtbalės skalės pažymys, kuris nustatomas pagal 2 lentelėje pateiktą taškų ir pažymių atitikmenų lentelę.
2 lentelė
Taškai |
30–29 |
28–26 |
25–23 |
22–20 |
19–17 |
16–14 |
13–11 |
10–0 |
Pažymys |
10 |
9 |
8 |
7 |
6 |
5 |
4 |
Neišlaikyta |
______________
Užsienio kalbos kalbėjimo įskaitos programos
1 priedas
UŽSIENIO KALBOS KALBĖJIMO ĮSKAITOS TEMOS, POTEMĖS IR SITUACIJOS
Mokinys turi gebėti kalbėti, realizuodamas įvairias komunikacines intencijas temomis, potemėmis ir situacijomis, pateiktomis lentelėje.
TEMOS IR POTEMES |
KOMUNIKACINĖS INTENCIJOS |
1. Asmens identifikavimas ir apibūdinimas |
|
1.1. asmens identifikavimas |
1.1.1. pasakyti/paklausti vardo, pavardės, adreso, gimimo datos, 1.1.2. pasakyti/paklausti apie amžių, lytį, šeimyninę padėtį, 1.1.3. pasakyti/paklausti apie tautybę, pilietybę, 1.1.4. pasakyti/paklausti apie kilmę, 1.1.5. papasakoti/paklausti apie šeimos narius, 1.1.6. papasakoti/paklausti apie profesinę veiklą; |
1.2. asmens apibūdinimas |
1.2.1. apibūdinti/paprašyti apibūdinti charakterį, 1.2.2. apibūdinti/paprašyti apibūdinti temperamentą, 1.2.3. apibūdinti/paprašyti apibūdinti išvaizdą, 1.2.4. pasakyti/paklausti apie tikėjimą, 1.2.5. papasakoti/paklausti apie mėgstamus/nemėgstamus dalykus. |
2. Švietimas ir mokymasis |
|
2.1. mokykla |
2.1.1. pasakyti/paklausti mokyklos pavadinimo, 2.1.2. pasakyti/paklausti apie mokyklos tipą, pobūdį; |
2.2. mokymasis |
2.2.1. pasakyti/paklausti apie įgyjamą ar įgytą išsimokslinimą/išsilavinimą, 2.2.2. papasakoti/paklausti apie informacijos technologijų reikšmę mokymui(si), 2.2.3. papasakoti/paklausti apie namų darbus; |
2.3. mokymo organizavimas |
2.3.1. pristatyti/paprašyti pristatyti švietimo sistemos struktūrą, 2.3.2. pasakyti/paklausti apie mokslo metų pradžią/pabaigą ir trukmę, 2.3.3. papasakoti/paklausti apie įvairias atostogas; |
2.4. mokomieji dalykai |
2.4.1. pasakyti/paklausti mokomųjų dalykų pavadinimų, 2.4.2. papasakoti/paklausti apie mėgstamus/nemėgstamus mokomuosius dalykus, 2.4.3. papasakoti/paklausti apie apdovanojimus/paskatinimus už mokymąsi; |
2.5. popamokinė veikla |
2.5.1. papasakoti/paklausti apie burelių/klubų veiklą, 2.5.2. papasakoti/paklausti apie fakultatyvus, 2.5.3. papasakoti/paklausti apie mokyklos/klasės išvykas, šventes ir pan.; |
2.6. išsilavinimas ir kvalifikacija |
2.6.1. pasakyti/paklausti apie egzaminus, jų laikymą, sėkmę/nesėkmę, 2.6.2. pasakyti/paklausti apie gautus pažymėjimus/diplomus ir jų teikiamas teises, 2.6.3. pasakyti/paklausti apie būsimą profesiją ir ruošimąsi ją įgyti. |
3. Užsienio kalbų mokymasis |
|
3.1. kalbos mokymasis |
3.1.1. pasakyti/paklausti, kokių kalbų mokosi/mokėsi, 3.1.2. pasakyti/paklausti, kur ir kaip mokėsi kalbos, 3.1.3. paaiškinti/išsiaiškinti kalbos mokymosi sąlygas, 3.1.4. išdėstyti/išsiaiškinti kalbos mokymo(si) vietą šalies/krašto švietimo sistemoje, 3.1.5. teikti/prašyti žinių apie kalbos būrelio, klubo ir kitą popamokinę veiklą, 3.1.6. apibūdinti/gauti žinių apie kalbos egzaminų programą ir reikalavimus; |
3.2. kalbos mokėjimas |
3.2.1. pasakyti/paklausti, kokia kalba/kokiomis kalbomis kalba, rašo, skaito, kokią kalbą/kokias kalbas supranta, 3.2.2. paklausti/paaiškinti kokį nors kalbos reiškinį, 3.2.3. įvertinti savo užsienio kalbos mokėjimą; |
3.3. kalba |
3.3.1. teikti/prašyti žinių apie kalbos paplitimą, 3.3.2. teikti/prašyti žinių apie svarbiausius žodynus, žinynus ir kitus leidinius. |
4. Namas ir butas |
|
4.1. namo/buto tipas |
4.1.1. paaiškinti, kur gyvena, 4.1.2. aptarti, kokiomis teisėmis ten gyvena, 4.1.3. apibūdinti, kokiame name/bute gyvena; |
4.2. namo/buto sudėtis |
4.2.1. nusakyti, iš kokių patalpų susideda namas/butas, 4.2.2. nusakyti, kaip išdėstytos tos patalpos; |
4.3. baldai ir apstatymas |
4.3.1. išvardyti, kokius baldus turi/norėtų turėti, 4.3.2. aptarti namo/buto apstatymą (kur ir kokie baldai yra name/bute); |
4.4. indai, namų apyvokos reikmenys, buitiniai prietaisai |
4.4.1. išsiaiškinti/papasakoti, kokius indus ir namų apyvokos reikmenis turi/norėtų turėti, 4.4.2. pasakyti, kokius buitinius prietaisus turi/norėtų turėti, 4.4.3. nusakyti indų, namų apyvokos reikmenų ir buitinių prietaisų buvimo vietą; |
4.5. namo/buto priežiūra |
4.5.1. išvardyti naudojamus energijos šaltinius ir technologijas; |
4.6. namo/buto nuoma |
4.6.1. išsiaiškinti namo ar buto nuomos kainą, 4.6.2. aptarti išlaidas namui/butui išlaikyti; |
4.7. namo/buto erdvė ir aplinka |
4.7.1. išsiaiškinti, ar prie namo/buto yra rūsys, kiemas, sodas, daržas, garažas ir kt. ir kur jie yra, 4.7.2. pasakyti/paklausti, kur ką laiko, 4.7.3. bendrais bruožais apibūdinti ir įvertinti namo/buto erdvę ir aplinką; |
4.8. namo/buto kokybė |
4.8.1. bendrais bruožais apibūdinti namo/buto kokybę; 4.8.2. išsiaiškinti/pasakyti, kokius buitinius patogumus turi/norėtų turėti; |
4.9. naminiai gyvulėliai/augalai |
4.9.1. pasakyti/pasiteirauti, kokius naminius gyvulėlius /augalus turi ir kur juos laiko. |
5. Šalies fauna ir flora, klimatas ir orai |
|
5.1. buveinė, apylinkė, kalbos šalis |
5.1.1. nusakyti/prašyti nusakyti kalbos šalies ir gimtosios šalies geografinę padėtį; |
5.2. flora ir fauna |
5.2.1. papasakoti/paprašyti papasakoti apie šalies/vietovės augmeniją ir gyvūniją; |
5.3. klimatas, orai |
5.3.1. papasakoti/paprašyti papasakoti apie savo/kitų gyvenamosios vietos/šalies klimatą 5.3.2. informuoti/paprašyti informuoti apie savo/kitų gyvenamosios vietos/šalies orus tą dieną/artimiausiu metu, 5.3.3. papasakoti/paprašyti papasakoti apie savo/kitų gyvenamosios vietos/šalies orus visais metų laikais; |
6. Kelionės ir susisiekimas |
|
6.1. maršrutai, vietos keitimas |
6.1.1. paklausti/nurodyti kelią, 6.1.2. paklausti/nurodyti atstumą; |
6.2. važiavimas |
6.2.1. nurodyti/paklausti apie transporto priemones, 6.2.2. nurodyti/paklausti apie tvarkaraštį, 6.2.3. nurodyti/paklausti apie važiavimo trukmę/dažnumą; |
6.3. atostogos ir turizmas |
6.3.1. papasakoti/klausinėti, kur/kada/kaip važiuoja atostogauti/leidžia atostogas, 6.3.2. pasakyti/paklausti, kokiomis transporto priemonėmis naudojasi; |
6.4. viešasis transportas |
6.4.1. teikti/gauti informacijos, kaip kurs nors nuvažiuoti, 6.4.2. klausti/paaiškinti, kaip nusipirkti bilietą 6.4.3. klausti/ informuoti apie tvarkaraštį; |
6.5. nuosavas transportas |
6.5.1. teikti/prašyti informacijos apie maršrutą kelią 6.5.2. pasakyti/paklausti, kur galima sustoti/stovėti, 6.5.3. teikti/prašyti informacijos apie judėjimo sąlygas; |
6.6. važiavimas per valstybės sieną |
6.6.1. deklaruoti muitinėje, 6.6.2. prašyti/teikti žinių apie pinigų keitimą 6.6.3. teirautis/informuoti, ką ir kiek galima vežtis į užsienį; |
6.7. kelionės į kitą šalį dokumentai |
6.7.1. paklausti/paaiškinti, kokie dokumentai reikalingi, 6.7.2. paklausti/paaiškinti, kaip ir per kiek laiko gaunama viza. |
7. Nakvynė ir maitinimasis (viešbutis, kavinė ir kt.) |
|
7.1. viešbutis |
7.1.1. paklausti/pasakyti, kur yra viešbutis, 7.1.2. sužinoti, ar yra laisvas kambarys/laisva vieta, 7.1.3. paklausti/apibūdinti, kokio kambario norėtų, 7.1.4. sužinoti/pasakyti kainą, 7.1.5. pasakyti/išsiaiškinti, kur, kada ir kaip užmokėti; |
7.2. kavinė, restoranas, valgykla |
7.2.1. pasakyti/paklausti, ar kas nors yra alkanas, nori gerti, 7.2.2. pakviesti pavalgyti, atsigerti ir atsakyti į kvietimą 7.2.3. sužinoti/pasakyti, kur galima pavalgyti, atsigerti, 7.2.4. pasiteirauti/pasakyti, ar stalas laisvas/vieta laisva, 7.2.5. paprašyti/pasiūlyti valgiaraštį, sąskaitą 7.2.6. skaityti/aptarti valgiaraštį, 7.2.7. užsisakyti patiekalą gėrimą 7.2.8. palinkėti gero apetito, 7.2.9. įvertinti patiekalus, gėrimus, 7.2.10. pasakyti/sužinoti kainą ir užsimokėti; |
7.3. maitinimasis, maitinimosi tradicijos |
7.3.1. pasiteirauti/pasakyti, kelintą valandą pusryčiai, priešpiečiai, pietūs ir kt., 7.3.2. paklausti/pasakyti, kas ką mėgsta valgyti pusryčių, priešpiečių ir kt., 7.3.3. teirautis/pasakyti, kas ko norėtų valgyti, gerti, teirautis/pasakyti, kas ką paprastai valgo pusryčių, priešpiečių ir kt., 7.3.4. gauti/teikti informaciją apie šeimos/vietovės/šalies tradicinius valgius/gėrimus, 7.3.5. gauti/teikti informaciją kaip pasigaminti patiekalą 7.3.6. klausti/pasakyti, kas su kuo ir kaip valgoma/geriama, 7.3.7. sužinoti/pasakyti, kas gamino patiekalą 7.3.8. pagirti patiekalą/paklausti nuomonės apie patiekalą. |
8. Parduotuvės ir pirkiniai |
|
8.1. parduotuvės |
8.1.1. pasakyti/sužinoti, kur ir kokios yra parduotuvės, 8.1.2. paklausti/paaiškinti, kur yra koks skyrius konkrečioje parduotuvėje, 8.1.3. paprašyti/pasiūlyti kokią prekę, 8.1.4. sužinoti/pasakyti kainą, kur ir kaip užmokėti; |
8.2. maistas |
8.2.1. nusipirkti/pasiūlyti nusipirkti maisto, 8.2.2. išsiaiškinti/pasakyti produkto kokybę ir galiojimo laiką; |
8.3. rūbai ir avalynė |
8.3.1. paprašyti/pasiūlyti kokį nors daiktą 8.3.2. pasakyti/paklausti, kokio reikia dydžio, ūgio, spalvos ir pan., 8.3.3. paklausti, ar/kur galima pasimatuoti, 8.3.4. klausti nuomonės/reikšti nuomonę apie prekę; |
8.4. namų apyvokos reikmenys, specializuotos prekės |
8.4.1. sužinoti/paaiškinti, ar yra ir kur yra parduotuvėje specializuoti skyriai, 8.4.2. paklausti/paaiškinti, kur yra specializuota parduotuvė, 8.4.3. paprašyti/pasiūlyti prekę, 8.4.4. pasakyti nuomonę apie prekę; |
8.5. kaina ir apmokėjimas |
8.5.1. paklausti/pasakyti kainą 8.5.2. paprašyti/pasiūlyti ką nors pigesnio, 8.5.3. paklausti/pasakyti, kur ir kaip mokėti, 8.5.4. paprašyti grąžos, 8.5.5. paprašyti pasmulkinti pinigus. |
9. Paslaugos ir aptarnavimas |
|
9.1. paštas |
9.1.1. pasakyti/sužinoti, kur yra paštas, pašto dėžutė, 9.1.2. susikalbėti siųsdamas laišką, siuntinį, perlaidą, 9.1.3. susikalbėti pirkdamas pašto ženklą popieriaus laiškui, voką; |
9.2. telefonas automatas, taksofonas, mobilusis telefonas |
9.2.1. paaiškinti/paklausti, kaip kur nors gali paskambinti, 9.2.2. paklausti/paaiškinti naudojimosi taksofonu/mobiliuoju telefonu taisykles, 9.2.3. paklausti/paaiškinti, kaip įdėti mobiliojo telefono SIM kortelę, 9.2.4. paklausti/paaiškinti, kaip parašyti žinutę mobiliuoju telefonu, 9.2.5. paprašyti/pasakyti kieno nors/savo telefono numerį, 9.2.6. pakviesti ar paprašyti pakviesti ką nors prie telefono, 9.2.7. paaiškinti, kad perduoda ragelį kam nors kitam, prisistatyti; |
9.3. bankas |
9.3.1. paprašyti pakeisti valiutą, 9.3.2. susikalbėti pateikdamas čekį; |
9.4. policija |
9.4.1. iškviesti policiją, 9.4.2. pranešti apie kokį nors įvykį, 9.4.3. susikalbėti nusiskundžiant ir aiškinant problemą, 9.4.4. susikalbėti gaudamas/mokėdamas baudą; |
9.5. medicininis aptarnavimas |
9.5.1. paprašyti/pasiūlyti paslaugą, 9.5.2. paklausti/pasakyti, kokio režimo laikytis sergant, 9.5.3. išsiaiškinti/pasakyti, kaip vartoti prirašytus vaistus/procedūras, 9.5.4. sužinoti/pasakyti, kiek laiko reikės būti ligoninėje /gydytis, 9.5.5. sužinoti/pasakyti gydymo kainą; |
9.6. pagalba |
9.6.1. paprašyti/pasiūlyti pagalbą 9.6.2. pranešti apie pavojų, 9.6.3. iškviesti pageidaujamą tarnybą; |
9.7. automobilių aptarnavimas |
9.7.1. paklausti/pasakyti, kur rasti dirbtuves, 9.7.2. papasakoti/paklausti apie gedimą, 9.7.3. išsikviesti vilkiką 9.7.4. susikalbėti perkant degalų/tepalų. |
10. Higiena ir sveikata |
|
10.1. kūno dalys |
10.1.1. išvardyti kūno dalis, 10.1.2. pasakyti, kurią kūno dalį skauda; |
10.2. fizinė būsena |
10.2.1. pasakyti/paklausti apie savijautą 10.2.2. pasakyti/paklausti apie sveikatą; |
10.3. higiena ir kūno priežiūra |
10.3.1. pasakyti/paklausti, kur galima išsimaudyti vonioje/po dušu, 10.3.2. sužinoti, kur galima apsikirpti, 10.3.3. paaiškinti/paklausti, kur galima nusipirkti asmeninės higienos reikmenų, 10.3.4. pasakyti/paklausti, kokius asmeninės higienos reikmenis naudoja; |
10.4. liga, nelaimingas atsitikimas |
10.4.1. pasakyti/paklausti apie negalavimą/karščiavimą /nelaimingą atsitikimą 10.4.2. pasakyti/paklausti, ar yra sirgęs/operuotas, 10.4.3. paklausti/paaiškinti, ar/kokius vaistus vartoja, 10.4.4. paklausti/papasakoti apie nelaimingą atsitikimą 10.4.5. paklausti/priminti sveikatos būklę; |
10.5. sveikatos draudimas |
10.5.1. paklausti/pareikšti, ar yra apdraustas, 10.5.2. suprasti/duoti paprasčiausius įspėjimus saugotis; |
10.6. gydymo ir sveikatos paslaugos |
10.6.1. susitarti dėl priėmimo pas gydytoją, 10.6.2. atsakyti į gydytojo klausimus, 10.6.3. pasakyti gydytojui, kur skauda; |
10.7. vaistinė ir vaistai |
10.7.1. pasakyti/sužinoti, kur yra vaistinė, 10.7.2. paaiškinti, kokių vaistų norėtų nusipirkti. |
11. Profesija, amatas, darbas |
|
11.1. profesinė veikla |
11.1.1. pasakyti/paklausti, kuo verčiasi, 11.1.2. pasakyti/paklausti, kas darbdavys/kur dirba; |
11.2. darbo paieška |
11.2.1. tartis su darbdaviu, 11.2.2. užsiregistruoti darbo biržoje, 11.2.3. gauti/teikti duomenų apie turimą išsilavinimą /sertifikatus, darbo patirtį; |
11.3. darbo sąlygos |
11.3.1. sužinoti/pasakyti darbo grafiką, atlyginimą 11.3.2. paklausti/informuoti apie atostogas, 11.3.3. paklausti/pasakyti darbovietės adresą; |
11.4. profesinis rengimas, karjera, ateitis |
11.4.1. aptarti kvalifikacijos kėlimo/mokymosi sąlygas, 11.4.2. aptarti ateities ir karjeros galimybes; |
11.5. būsima profesinė veikla |
11.5.1. vertinti/prašyti vertinimo apie būsimą veiklą darbo sąlygas, atlyginimą 11.5.2. prašyti argumentuoti/argumentuoti būsimos profesinės veiklos pasirinkimą, 11.5.3 apibūdinti kelią į profesiją ir profesinį meistriškumą. |
12. Laisvalaikis, pramogos, kultūrinis gyvenimas, sportas |
|
12.1. šventės, tradicijos, pramogos |
12.1.1. pasakyti/klausinėti apie tai, kokias šventes švenčia, kaip leidžia laisvalaikį, 12.1.2. teikti/gauti informacijos apie kalbos šalies/gimtosios šalies šventes, tradicijas, 12.1.3. pasakyti/sužinoti, ką mėgsta/ko nemėgsta (televizija, muzika, kompiuteriai ir pan.), 12.1.4. pasakyti/teirautis apie mėgstamas/nemėgstamas televizijos/radijo laidas; |
12.2. sportas |
12.2.1. paklausti/papasakoti apie mėgstamas/nemėgstamas sporto rūšis, 12.2.2. pasakyti/paklausti, ar sportuoja, 12.2.3. pasakyti, kaip/kur/kada sportuoja, 12.2.4. teikti/gauti informacijos apie sporto naujienas/ įvykius, 12.2.5. nusipirkti bilietą į sporto renginį, 12.2.6. aptarti sporto varžybų/sportininko rezultatus; |
12.3. kinas, teatras, koncertas |
12.3.1. pasakyti/paklausti, ką mėgsta/ko nemėgsta, 12.3.2. teikti/gauti informacijos apie programas/repertuarus, 12.3.3. pasakyti/paklausti, kur ir kaip nusipirkti bilietą, 12.3.4. aptarti spektaklį, koncertą ar kitą kultūros renginį; |
12.4. muziejus, paroda |
12.4.1. teikti/gauti informacijos apie muziejus ir veikiančias parodas, jų darbo laiką, lankymosi sąlygas, 12.4.2. pasakyti nuomonę apie aplankytą muziejų, parodą; |
12.5. skaitymas, kūrybinė veikla |
12.5.1. pasakyti/pasidomėti, kad/ar mėgsta skaityti/rašyti, 12.5.2. pasakyti/sužinoti, kur yra biblioteka/knygynas, 12.5.3. pristatyti/teirautis apie kokį nors laikraštį, žurnalą ar kitą leidinį. |
13. Santykiai ir kontaktai |
|
13.1. kvietimai, pasimatymai |
13.1.1. susitarti susitikti/užeiti kur nors/pas ką nors, 13.1.2. pakviesti į susitikimą/pasimatymą 13.1.3. pasiūlyti/pakviesti kur nors nueiti; |
13.2. susirašinėjimas, bendravimas |
13.2.1. pasakyti/paklausti, su kuo bendrauja, kaip dažnai susirašinėja, apie ką rašo, 13.2.2. teirautis/tartis, kaip bendrauti, praleisti laiką ką rašyti; |
13.3. draugijos, sąjungos, organizacijos |
13.3.1. pasakyti/paklausti, kad/ar priklauso kokiai nors draugijai/sąjungai/organizacijai, 13.3.2. apibūdinti/prašyti apibūdinti draugiją/sąjungą/ organizaciją 13.3.3. papasakoti apie draugijos/sąjungos/organizacijos veiklą. |
14. Visuomeninis ir politinis gyvenimas |
|
14.1. pagrindiniai politinio, ekonominio, visuomeninio gyvenimo įvykiai: |
14.1.1. pasakyti, kad kas nors įvyko/atsitiko, 14.1.2. nustatyti įvykio problemą, klausimą ar pan., 14.1.3. apibūdinti įvykį, 14.1.4. įvertinti įvykį. |
15. Ekologija |
|
15.1. ekologinės problemos 15.2. gamtosauga apylinkėje, vietovėje |
15.1.1. įvardyti/apibūdinti globalias ekologines problemas ir galimus jų sprendimo būdus, 15.1.2. įvardyti/apibūdinti kalbos šalies ir gimtosios šalies ekologines problemas ir galimus jų sprendimo būdus; 15.2.1. pasiteirauti/papasakoti apie individualias iniciatyvas, 15.2.2. pasiteirauti/papasakoti apie namo gyventojų iniciatyvas, 15.2.3. pasiteirauti/papasakoti apie mokyklos iniciatyvas, 15.2.4. pasiteirauti/papasakoti apie miesto iniciatyvas, 15.2.5. individualūs naudojami energijos taupymo būdai, 15.2.6. šeimos naudojami energijos taupymo būdai. |
16. Fiziniai veiksmai, laikysena, suvokimas |
|
16.1. kūno padėtis ir judesiai |
16.1.1. nusakyti kūno padėtį ir judesius, 16.1.2. paprašyti/sutikti ar nesutikti ką nors padaryti (pvz., atsistoti, atsisėsti); |
16.2. fiziniai veiksmai |
16.2.1. klausti/duoti nurodymus, kokius veiksmus reikia atlikti norint ką nors padaryti, 16.2.2. paprašyti/sutikti ar nesutikti imtis kokios nors veiklos (pvz., ką nors paduoti, atnešti); |
16.3. jutiminis suvokimas |
16.3.1. pasakyti/paklausti, ar ką nors suvokia (pvz., girdi, užuodžia, jaučia), 16.3.2. pasakyti/paklausti apie skonį, kvapą spalvą ar pan. |
______________
Užsienio kalbos kalbėjimo įskaitos programos
2 priedas
UŽDUOČIŲ TIPŲ APIBŪDINIMAS
1. Produkcinė užduotis (pasisakymas/monologas)
Tikrinami gebėjimai |
1. Realizuoti komunikacines intencijas: 1.1. apibūdinti (asmenį, vietą objektą veiklą/įvykį), 1.2. pasakoti (apie patirtą matytą ar įsivaizduojamą įvykį), 1.3. samprotauti (reikšti ir pagrįsti nuomonę, reikšti mintis, jausmus, nuostatas). 2. Kurti rišlų, vientisą sakytinį tekstą: 2.1. atsakyti į klausimus/punktus, 2.2. plėtoti temą/punktus, 2.3. rišliai dėstyti mintis, 2.4. organizuoti/dėstyti mintis ir tekstą 2.5. parinkti kalbos priemones pagal sociolingvistinę situaciją ir kontekstą. |
Užduoties struktūra |
1. Užduotį atlieka vienas mokinys. 2. Nurodoma pasisakymo/monologo trukmė (3–4 min.). 3. Įvardijama pasisakymo/monologo tema. 4. Pateikiama užduoties formuluotė. 5. Pateikiamas užduoties stimulas (tezė/teiginys, tekstas, paveikslėlis, diagrama). 6. Pateikiamas pasisakymo/monologo planas. 7. Punktų seka gali būti orientacinė. |
Užduoties pavyzdžiai
Pasisakymas/monologas pagal pateiktų temą/situaciją
Pasisakymo/monologo trukmė: 3-4 min.
Tema: Mokyklos bibliotekų
Užduotis: Pasisakykite nurodyta tema atsakydami į pateiktus klausimus
Pasisakymas/monologas pagal tekstą/teiginį – stimulą
1 pavyzdys
Pasisakymo/monologo trukmė: 3–4 min.
Tema: Knygos ir skaitymas
Užduotis: Pasisakykite nurodyta tema apibūdindami teiginyje pateiktą problemą pagal išvardytus punktus.
KNYGŲ SKAITYTI NEVERTA, NES YRA INTERNETAS
6. Kaip įsivaizduojate knygas ateityje? Ar spausdintas knygas išstums elektroninės?
2 pavyzdys
Pasisakymo/monologo trukmė: 3–4 min.
Tema: Mobilieji telefonai
Užduotis: Perskaitę šį tekstą, pasisakykite nurodyta tema atsakydami (pateiktus klausimus.
Mobilieji telefonai apsunkina gyvenimą ir sužlugdo draugystę. Jie atima laiką, per kurį galima skaityti, mąstyti, tobulėti. Jie suardo vidinę ramybę. Visada esi pasiekiamas, trukdomas, per atostogas, lovoje, vonioje...
Pasisakymas/monologas pagal paveikslėlį/paveikslėlius ar diagramą
Pasisakymo/monologo trukmė: 3–4 min.
Tema: Šeima
Užduotis: Pasisakykite nurodyta tema remdamiesi diagrama ir atsakydami (pateiktus klausimus.
Diagramos užrašų vertimas pateikiamas lentelėje.
Lebensformen mit Kindern in % der Wohnbevölkerung, Deutschland 2003 - |
Gyventojų gyvenimo su vaikais modeliai procentais, Vokieti) a 2003 |
Nicht mit Kindern zusammenlebende Bevolkerung: 48,2% |
Atskirai nuo vaikų gyvenantys žmonės: 48,2% |
Ehepaare mit in der Familie lebenden ledigen Kindern: 22,7% |
Sutuoktinių poros su šeimoje gyvenančiais viengungiais vaikais: 22,7% |
Ledige Kinder bei Elternpaaren 1): 19,7% |
Viengungiai vaikai, gyvenantys su abiem tėvais 1): 19,7% |
Allein erziehende Elternteile 2): 3,9% |
Vaikus augina vienas iš tėvų 2): 3,9% |
Ledige Kinder bei allein erziehenden Elternteilen 1): 5,5% |
Viengungiai vaikai, gyvenantys su vienu iš tėvų 1): 5,5% |
ledige Kinder in der Familie ohne Altersbegrenzung |
Viengungiai vaikai šeimoje be amžiaus apribojimo |
hiervon leben 791 Tsd. mit einem nichtehelichen Lebenspartner zusammen |
Iš jų 791 tūkstantis gyvena su partneriu nesusituokę |
3. Kokius matote gyvenimo su tėvais privalumus ir trūkumus? Pateikite pavyzdžių iš asmeninės patirties.
2. Interakcinė užduotis (pokalbis/dialogas)
Pokalbis/dialogas atliekant vaidmenis pagal pateiktą situaciją
Tikrinami gebėjimai |
1. Realizuoti komunikacines intencijas: 1.1. teikti, gauti informaciją, 1.2. naudotis kalbos etiketo frazėmis: 1.2.1. pasisveikinti, atsakyti į pasveikinimą, atsisveikinti (oficialiai); 1.2.2. padėkoti, atsakyti į padėkojimą; 1.2.3. kreiptis į nepažįstamą asmenį (oficialiai, neutraliai); 1.2.4. tęsti pokalbį; 1.2.5. atsiprašyti, priimti atsiprašymą; 1.2.6. prisistatyti; prisistatyti ir palaikyti pokalbį kalbantis telefonu; 1.3. reikšti ketinimą, norą, reikalavimą, prašymą, patarimą, raginimą, kvietimą, siūlymą, sutikimą ar nesutikimą, atsisakymą, leidimą ar draudimą, pažadėjimą, abejojimą.
2. Atlikti socialinius vaidmenis kasdienėse situacijose, pvz., pašte, banke, stotyje, parduotuvėje, kavinėje ar restorane, viešbutyje, mieste, muitinėje, degalinėje, buitinio aptarnavimo įstaigoje, turizmo agentūroje, bilietų (teatro, kino, koncerto) kasose, įdarbinimo įstaigoje, policijoje, medicinos įstaigoje, taip pat bendraujant tokio pobūdžio situacijose telefonu.
2 Kurti dialoginio pobūdžio tekstą naudojantis pokalbio ir kompensacinėmis strategijomis. |
Užduoties struktūra |
1. Užduotį atlieka mokinių pora. 2. Nurodoma dialogo/pokalbio trukmė – 4 min. 3. Pateikiamas situacijos ir socialinio vaidmens aprašymas (vieta, pokalbio partneris, komunikacinis tikslas). 4. Kiekvienam mokiniui pateikiamas jam skirtas pokalbio planas. Mokinys privalo laikytis nurodyto pokalbio plano. 5. Kiekvienam mokiniui pateikiamas vienodas punktų skaičius (pradedančiojo pokalbį gali būti vienu punktu didesnis). 6. Kalbos etiketas (pasisveikinimas, atsisveikinimas) įtraukiamas į punktų skaičių. 7. Abu vaidmenys turi būti lygiaverčiai kalbinės raiškos sudėtingumo požiūriu. 8. Nurodoma, kuris iš kandidatų pradeda pokalbį. |
Mokinys A
Situacija: Jūs – kelionių agentūros darbuotojas/darbuotoja. Į jus kreipiasi klientas/klientė, norėdamas/norėdama išsirinkti ir užsisakyti konkrečią kelionę.
– pasisveikinkite;
– išsiaiškinkite vizito tikslą ir kliento pageidavimus;
– išvardykite turistinius maršrutus, kuriuos organizuoja jūsų agentūra;
– pasiūlykite labiausiai atitinkančią kliento/klientės pageidavimus;
– informuokite, kokia kliento/klientės pasirinktos kelionės trukmė, kas įeina į kelialapio kainą;
– priimkite užsakymą;
– padėkokite, atsisveikinkite.
Jūs pradedate pokalbį.
Mokinys B
Situacija: Jūs norite užsisakyti turistinę kelionę. Kreipiatės į kelionių agentūrą, kalbatės su jos darbuotoju/darbuotoja:
– pasisveikinkite;
– paaiškinkite savo vizito tikslą, pasiteiraukite apie agentūros organizuojamas turistines keliones;
– išsakykite pageidavimus dėl konkrečios kelionės;
– išsirinkite kelionę ir pasiteiraukite, kokia kelionės kaina ir trukmė;
– informuokite apie savo sprendimą (užsisakykite konkrečią kelionę);
– padėkokite, atsisveikinkite.
Jūsų pašnekovas pradeda pokalbį.
2 pavyzdys.
Pokalbio/dialogo trukmė: 4 min.
Mokinys A
Situacija: Jūs daug dirbate, jaučiatės pavargęs/pavargusi, todėl einate pas gydytoją pasikonsultuoti:
– pasisveikinkite;
– pasakykite savo vizito tikslą;
– aprašykite nuovargio požymius;
– pasakykite, kokios jūsų gyvenimo sąlygos;
– įvardykite savo žalingus įpročius, paklauskite gydytojo(-os) patarimų;
– pažadėkite vykdyti visus gydytojo(-os) nurodymus, susitarkite dėl kito vizito datos;
– padėkokite, atsisveikinkite.
Jūs pradedate pokalbį.
Mokinys B
Situacija: Jūs – gydytojas/gydytoja. Pas jus ateina pacientas/pacientė ir skundžiasi dideliu nuovargiu:
– pasisveikinkite, paklauskite vizito tikslo;
– paklauskite apie nuovargio požymius;
– pasidomėkite paciento/pacientės gyvenimo sąlygomis;
– pasidomėkite paciento/pacientės žalingais įpročiais;
– patarkite pacientui/pacientei, paskirkite gydymą (vaistus, dienos režimą ir pan.);
– nurodykite kito vizito datą;
– atsisveikinkite.
Jūsų pašnekovas pradeda pokalbį.
Pokalbis/dialogas siekiant susitarti
Tikrinami gebėjimai |
1. Realizuoti komunikacines intencijas: 1.1. apsikeisti informacija, nuomonėmis, 1.2. paaiškinti, pagrįsti, pasiūlyti, pritarti/nepritarti.
2. Kurti dialoginio pobūdžio tekstą taikant pokalbio strategijas: 2.1. pradėti/tęsti/baigti pokalbį, 2.2. naudoti eiliškumo principą, 2.3. įsiterpti, mandagiai nutraukti pašnekovą, 2.4. perfrazuoti, pataisyti, perklausti, 2.5. prašyti pakartoti, 2.6. tinkamai reaguoti į pašnekovo klausimus/atsakymus, replikas. |
|
Užduoties struktūra |
1. Užduotį atlieka mokinių pora. 2. Nurodoma dialogo/pokalbio trukmė – 5 min. 3. Pateikiama dialogo/pokalbio tema. 4. Pateikiama komunikacinė situacija iš mokinių patirties. Situacija yra vienoda abiem mokiniams. 5. Nurodomi mokinių vaidmenys, vaidmenys lygiaverčiai (pvz., mokinys A ir/ar mokinys B yra Mokinių/Mokyklos/ Seniūnų tarybos nariai ar tam tikro organizacinio komiteto/ projekto iniciatoriai/nariai). 6. Apibrėžiamas dialogo/pokalbio komunikacinis tikslas (pvz., organizuoti susitikimą/išvyką/šventę, įkurti mokykloje klubą/būrelį/iniciatyvinę grupę, sukurti filmą/albumą/interneto puslapį apie mokyklą, išspręsti problemą – pamokų nelankymą, pilietiškumo stoką, žemą pažangumą ir t. t.). 7. Pateikiamas pokalbio planas. Kiekvienam mokiniui planas skirtingas. Kiekvienam mokiniui pateikiamas vienodas punktų skaičius. Pokalbio planas yra orientacinis – mokiniai gali jį išplėtoti. 8. Užduoties pabaigoje pateikiamos užduoties atlikimo nuorodos (pvz., laikytis eiliškumo principo, išreikšti savo nuomonę ir ją pagrįsti, pritarti ar nepritarti ir pan.). 9. Nurodama, kuris mokinys pradeda pokalbį. |
|
Užduoties pavyzdys
Pokalbio/dialogo trukmė: 5 min.
Tema: Sporto diena mokykloje
Situacija: Jūsų mokykloje vyks Sporto diena, kurioje dalyvaus ir kitos mokyklos. Jūs su draugu/ drauge esate
Sporto komiteto nariai, atsakingi už sporto renginių organizavimą.
Susitarkite, kaip organizuosite Sporto dieną mokykloje.
Mokinys A
– kviečiamų mokyklų skaičių;
– pakvietimų paruošimą ir išsiuntimą;
– galimus renginio rėmėjus;
– naujo sportinio inventoriaus įsigijimą;
– apdovanojimus už 1-ą, 2-ą ir 3-ią vietas.
Mokinys B
– renginio tikslą;
– sportininkų iš kiekvienos mokyklos skaičių;
– sporto dienos renginių tvarkaraštį;
– komandinius žaidimus, individualias sporto rungtis;
– teisėjų kandidatūras.
Klausinėkite vienas kitą paeiliui. Tinkamai reaguokite į pašnekovo replikas.
Išreikškite savo nuomonę pritardami ar nepritardami, siūlykite savo alternatyvas.
Mokinys B pradeda pokalbį.
Pokalbis/dialogas diskutuojant pateikta tema
Tikrinami gebėjimai |
1. Realizuoti komunikacines intencijas: 1.1. reikšti ir sužinoti nuostatą, požiūrį, nuomonę, 1.2. sužinoti/išsiaiškinti nuomonę, išsakyti nuomonę, 1.3. pagrįsti nuomonę, 1.4. sutikti/nesutikti su nuomone/prieštarauti, 1.5. argumentuoti, svarstyti, 1.6. pagrįsti nuomonę, 1.7. įtikinti.
2. Kurti dialoginio pobūdžio tekstą taikant pokalbio strategijas: 2.1. pradėti, tęsti, užbaigti pokalbį, 2.2. perimti iniciatyvą, 2.3. tinkamai reaguoti į pašnekovo replikas, 2.4. interpretuoti, apibendrinti. |
Užduoties struktūra |
1. Užduotį atlieka mokinių pora. 2. Nurodoma dialogo/pokalbio trukmė – 5 min. 3. Pateikiama pokalbio tema/problema/situacija, jūsų nuomonė ir pokalbio partnerio nuomonė. 4. Kiekvienam mokiniui pateikiamas pokalbio/diskusijos planas. Pradedančiojo pokalbis gali būti vienu punktu didesnis. 5. Nurodoma, kuris mokinys pradeda pokalbį. |
Mokinys A
Situacija: Jūs mėgstate vykti į turistinę kelionę autobusu, o jūsų draugas/draugė mano, kad į kelionę geriau skristi lėktuvu.
Apginkite savo nuomonę:
– išsiaiškinkite pašnekovo nuomonę šiuo klausimu;
– nesutikite su pašnekovo nuomone;
– išsakykite savo nuomonę ir argumentuokite;
– pasistenkite pašnekovą įtikinti;
– apibendrinkite.
Jūs pradedate pokalbį.
Mokinys B
Situacija: Jūsų draugas/draugė į turistinę keliones dažniausiai vyksta autobusu, o jūs manote, kad geriau skristi lėktuvu.
Apginkite savo nuomonę:
– išsakykite savo nuomonę šiuo klausimu;
– nesutikite su pašnekovo nuomone;
– argumentuokite savo nuomonę;
– pasistenkite pašnekovą įtikinti;
– apibendrinkite.
Jūsų pašnekovas pradeda pokalbį.
2 pavyzdys
Pokalbio/dialogo trukmė: 5 min.
Mokinys A
Situacija: Jūs mėgstate maitintis viešojo maitinimo įstaigose (kavinėse, picerijose, McDonalds restoranuose), o jūsų draugas/draugė pirmenybę teikia namuose pagamintam maistui.
Apginkite savo nuomonę:
– išsakykite nuomonę, paklauskite pašnekovo nuomonės;
– nesutikite su pašnekovo nuomone;
– argumentuokite;
– pasistenkite pašnekovą įtikinti;
– apibendrinkite.
Jūs pradedate pokalbį.
Mokinys B
Situacija: Jūsų draugas/draugė mėgsta maitintis viešojo maitinimo įstaigose (kavinėse, picerijose, McDonalds restoranuose), o jūs teikiate pirmenybę namuose pagamintam maistui.
Apginkite savo nuomonę:
– išsakykite nuomonę, nesutikite su pašnekovo nuomone;
– argumentuokite;
– pasistenkite įtikinti pašnekovą;
– apibendrinkite.
Jūsų pašnekovas pradeda pokalbį.
______________
Užsienio kalbos kalbėjimo įskaitos programos
3 priedas
UŽDUOČIŲ VERTINIMO LENTELĖS
Pasisakymas/monologas (12 taškų)
Kriterijus |
Taškai |
Aprašymas |
||
Turinio atskleidimas, išsamumas. Žodyno turtingumas, įvairovė, tinkamumas |
4 |
Turinys išsamus, atskleisti visi užduoties punktai. Žodynas turtingas, įvairus, vartojamas tinkamai. |
||
3 |
Turinys gana išsamus, atskleisti visi užduoties punktai. Žodynas pakankamai turtingas, gana įvairus, vartojamas tinkamai. |
|||
2 |
Turinys neišsamus, nors atskleisti beveik visi užduoties punktai. Žodynas ribotas, neįvairus, vartojamas ne visuomet tinkamai. |
|||
1 |
Turinys siauras, atskleisti tik keli užduoties punktai. Žodynas skurdus, dažniausiai vartojamas netinkamai. / Negebama argumentuoti. |
|||
0 |
Turinys labai siauras, neatsakyta į daugumą užduoties punktų. Žodynas labai skurdus. |
|||
Pasisakymo struktūravimas, nuoseklumas, rišlumas |
4 |
Mintys dėstomos nuosekliai. Pasisakymas rišlus, tinkamai struktūruotas (įžanga, dėstymas, išvados). |
|
|
3 |
Mintys dėstomos pakankamai nuosekliai. Pasisakymas gana rišlus, tinkamai struktūruotas. |
|
||
2 |
Trūksta minčių dėstymo nuoseklumo. Pasisakymas ne itin rišlus, ne visai tinkamai struktūruotas. |
|
||
1 |
Minčių dėstymas dažnai nenuoseklus. Pasisakymas nerišlus, netinkamai struktūruotas. |
|
||
0 |
Minčių dėstymas nenuoseklus. Pasisakymas nerišlus, mintys padrikos. |
|
||
Kalbos priemonių (leksinių ir gramatinių struktūrų) taisyklingumas |
4 |
Kalbos priemonės visada ar beveik visada vartojamos taisyklingai. Pasitaiko viena kita nešiurkšti klaida. |
|
|
3 |
Kalbos priemonės ne visada vartojamos taisyklingai. Galimos kelios nešiurkščios klaidos. Prasmė aiški. |
|
||
2 |
Kalbos priemonės dažnai vartojamos netaisyklingai. Yra nemažai klaidų, tačiau prasmė aiški. |
|
||
1 |
Kalbos priemonės dažnai vartojamos netaisyklingai. Daro daug šiurkščių klaidų, todėl prasmė kartais neaiški. |
|
||
0 |
Kalbos priemonės labai dažnai vartojamos netaisyklingai. Labai daug klaidų, prasmė dažnai neaiški. |
|
||
|
12 |
|
|
|
Pokalbis/dialogas (15 taškų)
Kriterijus |
Taškai |
Aprašymas |
||
Komunikacinio tikslo pasiekimas, komunikacinių intencijų realizavimas |
4 |
Komunikacinis tikslas pasiektas. Komunikacinės intencijos realizuojamos tinkamai. / Argumentai tikslingi ir tinkamai parinkti. * |
||
3 |
Komunikacinis tikslas pasiektas, tačiau ne visai sėkmingai. Beveik visuomet tinkamai realizuojamos komunikacinės intencijos. / Ne visai sėkmingai parinkti argumentai, nors jų kiekis pakankamas. |
|||
2 |
Komunikaciniam tikslui pasiekti prireikia didelių pastangų. Realizuojama tik dalis komunikacinių intencijų. /Didelė dalis argumentų parenkama netikslingai ir /arba jų kiekis nepakankamas*. |
|||
1 |
Komunikacinis tikslas nepasiektas. Komunikacinės intencijos realizuojamos neadekvačiai./ Beveik negebama argumentuoti. * |
|||
0 |
Komunikacinis tikslas nepasiektas. Komunikacija nevyksta. |
|||
Pokalbio organizavimas. Strategijų panaudojimas |
4 |
Sėkmingai organizuojamas, inicijuojamas ir palaikomas pokalbis, tinkamai reaguojama į pašnekovo replikas. Prireikus tikslingai pasinaudojama kompensacinėmis strategijomis. |
||
3 |
Pakankamai sėkmingai inicijuojamas ir palaikomas pokalbis, beveik visuomet tinkamai reaguojama į pašnekovo replikas. Ne visuomet prireikus tikslingai pasinaudojama kompensacinėmis strategijomis. Pasitaiko netikslingų pauzių. |
|||
2 |
Nepakankamai inicijuojamas ir palaikomas pokalbis, dažnai netinkamai reaguojama į pašnekovo replikas. Prireikus negebama pasinaudoti kompensacinėmis strategijomis. Daroma daug netikslingų pauzių ieškant žodžių. |
|||
1 |
Neinicijuojamas ir nepalaikomas pokalbis, neadekvačiai reaguojama į pašnekovo replikas. Negebama pasinaudoti kompensacinėmis strategijomis. |
|||
0 |
Nedalyvaujama pokalbyje. |
|||
Kalbos priemonių (leksinių ir gramatinių struktūrų) įvairovė, atitikimas situacijai/adresatui |
4 |
Kalbos priemonės labai įvairios. Kalba visiškai atitinka pateiktą situaciją ir pritaikyta adresatui. |
||
3 |
Kalbos priemonės pakankamai įvairios. Kalba atitinka pateiktą situaciją ir pritaikyta adresatui. |
|||
2 |
Kalbos priemonės neįvairios. Kalba ne visada atitinka pateiktą situaciją ir adresatą. |
|||
1 |
Vartojamos gana ribotos kalbos priemonės. Kalba minimaliai atitinka pateiktą situaciją, nepritaikyta adresatui. |
|||
0 |
Vartojamos labai ribotos kalbos priemonės. |
|||
Kalbos priemonių (leksinių ir gramatinių struktūrų) taisyklingumas |
3 |
Kalbos priemonės visada ar beveik visada vartojamos taisyklingai. Gali pasitaikyti viena kita klaida. |
||
2 |
Kalbos priemonės ne visada vartojamos taisyklingai. Galimos kelios klaidos, netrukdančios suprasti kalbos prasmę. |
|||
1 |
Kalbos priemonės dažnai vartojamos netaisyklingai. Daug klaidų, trukdančių suprasti kalbos prasmę. |
|||
0 |
Kalbos priemonės labai dažnai vartojamos netaisyklingai. Labai daug klaidų. Prasmė dažnai neaiški. |
|||
|
15 |
|
||
Monologas ir dialogas
Tarimas, intonavimas |
3 |
Tarimas ir intonavimas iš esmės taisyklingas. |
2 |
Pasitaiko keletas tarimo ir intonavimo klaidų. |
|
1 |
Gana daug tarimo ir intonavimo klaidų, tačiau jos netrukdo suprasti pasisakymą/dialogą. |
|
0 |
Daug tarimo ir intonavimo klaidų, trukdančių suprasti pasisakymą/dialogą. |
* Kriterijai, parašyti kursyvu, taikomi vertinant pokalbio/dialogo diskutuojant pateikta tema atlikimą.