LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL PAGRINDINIŲ MIŠKO KIRTIMŲ TAISYKLIŲ DALINIO PAKEITIMO
2000 m. spalio 31 d. Nr. 477
Vilnius
Iš dalies keičiu Pagrindinių miško kirtimų taisykles, patvirtintas aplinkos ministro 1999 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. 73 „Dėl Pagrindinių miško kirtimų taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 29-844):
2. Išdėstau 7 punkto 3) papunktį taip:
3. Išdėstau 9 punktą taip:
„9. Miško kirtimai projektuojami ir medynai kertami vienodų ar panašių augaviečių sąlygų taksacinių sklypų ar jų grupių, kuriose formuotinas tos pačios tikslinės rūšinės sudėties medynas, ribose.
Vienoje biržėje pageidautina taikyti vieną kirtimo būdą. Atskirose biržės dalyse, ne mažesnėse kaip 1,0 ha, kai tai būtina miškininkystės požiūriu, galima taikyti skirtingus kirtimo būdus. Mažesniuose plotuose taikytinas didžiajai biržės daliai tinkamiausias kirtimo būdas.
Jei greta yra kirstini skirtingi pagal augaviečių sąlygas ir medynų sudėtis brandžių medynų sklypai, juos galima sujungti į vieną biržę. Tačiau miško kirtimo bei atkūrimo būdai parenkami atskirai kiekvienam sklypui ar jo daliai.“
5. Išdėstau 10.2 punktą taip:
„10.2. maksimalūs leistini plynų kirtimų biržių pločiai nurodyti 2 lentelėje.
Siekiant biržių ribas derinti su sklypų ribomis, jas leidžiama išplėsti iki 1,5 maksimalaus biržės pločio. Sklypų dalis, kurių plotas neviršija 3 ha, o vidutinis plotis – dvigubo maksimalaus leistino biržės pločio ir iki 3 ha ploto sklypus, leidžiama kirsti plynai, nesilaikant 2 lentelėje nurodytų maksimalių leistinų biržių pločių apribojimų.
Maksimalus iškertamos biržės (sklypo) plotas IV grupės miškuose – 8 ha, III grupės miškuose – 5 ha.
Ligų, kenkėjų, gaisrų, vėjų stipriai pažeisti ar kitaip labai sudarkyti neperspektyvūs 0,3 – 0,4 skalsumo medynai kertami iš karto faktiškose pažeisto medyno ribose;“.
7. Išdėstau 10.4 punktą taip:
„10.4. minimalus plynų kirtimų biržių šliejimo laikas, kai atkuriami minkštųjų lapuočių medynai – 4 metai, kai atkuriami spygliuočių ar kietųjų lapuočių medynai – 6 metai, kai atkuriami pušynai nenusausintose pelkinėse augavietėse – 10 metų. Paprastai gretima biržė kertama, kai anksčiau iškirstoje biržėje želdiniai įskaitomi į mišku apaugusį plotą. Maksimalus biržės ilgis – 1 km. Jei bendras šliejamų biržių ilgis viršija maksimalų biržės ilgį, biržės galais šliejamos ne anksčiau kaip praėjus minimaliam šliejimo laikotarpiui. Šliejimo taisyklės netaikytinos, kai biržės galais liečiasi ne ilgesnėje kaip 30 m atkarpoje;“.
8. Išdėstau 10.5 punktą taip:
„10.5. kai būtina greičiau iškirsti didelius brandžių bei perbrendusių medynų plotus, leidžiami kulisiniai kirtimai, tačiau užkirtimai galimi atstumu, ne mažesniu už dvigubą normalios plynų kirtimų biržės plotį (kirsti kas trečią), kai atkuriami minkštųjų lapuočių medynai, ir trigubą biržės plotį (kirsti kas ketvirtą), kai atkuriami spygliuočių ar kietųjų lapuočių medynai. Paskutinės kulisos plotį biržių sekoje leidžiama didinti iki 1,5 karto.
III ir IV miško grupių gamtinę brandą pasiekę medynai, nusakinti pušynai, privačiose valdose, ne didesnėse nei 10 ha, esantys brandūs medynai, taip pat viena su kita besiribojančiose privačiose valdose esantys brandūs medynai kertami pražanginiu būdu, paliekant kulisas, ne siauresnes kaip maksimalus plynų kirtimų biržės plotis.
Šliejimo apribojimų netaikyti, kai du kirstinus medynus skiria pusamžis ar jaunesnis medynas, kurio plotis ne mažesnis kaip maksimalus leistinas biržės plotis;“.
10. Išdėstau 11.5 punktą taip:
„11.5. atvejiniais kirtimais sausesnėse augavietėse paprastai aprėpiamas visas medyno sklypas. Didelio ploto drėgnų ir šlapių augaviečių eglynuose, lapuočių su eglėmis (ne mažiau kaip 20% medyno sudėties) ir antru eglių ardu medynuose kertant paskutinį atvejį, biržės plotis negali viršyti dvigubo plynų kirtimų numatyto maksimalaus biržių pločio;“.
11. Išdėstau 13.1 punktą taip:
„13.1. pusamžiuose medynuose ir bręstančiuose medynuose, kuriems iki brandos amžiaus liko ne mažiau kaip 10 metų, esančius brandžius bei perbrendusius medžius galima iškirsti neplynais pagrindiniais kirtimais. Tokia priemonė taikytina mišriuose medynuose su labai skirtingais (skirtumas – ne mažiau kaip 20 metų) atskirų medžių rūšių kirtimo amžiais bei medynuose, kuriuose yra išskirtos kelios kartos ir amžiaus skirtumas tarp kartų yra ne mažesnis nei 20 metų. Paliekamo po kirtimo medyno skalsumas neturi būti mažesnis kaip 0,5;“.
12. Išdėstau 20.3 punktą taip:
13. Išdėstau 20.4 punktą taip:
„20.4. pagrindiniams kirtimams naudojamos valksmos, prakirstos vykdant ugdymo ar sanitarinius kirtimus. Naujai projektuojant valksmų išdėstymą pagrindinių kirtimų biržėse, vidutinis atstumas tarp valksmų centrų turi būti ne mažesnis negu 24 m. Atstumas tarp valksmų centrų gali būti mažesnis tuo atveju, kai valksmų biržėse negalima išdėstyti nurodytu atstumu dėl biržės pločio. Tokiu atveju valksmų užimamas plotas negali viršyti 24% biržės ploto. Kertant biržes, važinėti ne valksmomis draudžiama;“.
14. Išdėstau 5 priedo lentelę taip:
| Metrais nuo lizdavietės |
Saugomos lizdavietės |
| 200 |
Gyvatėdžio, didžiojo erelio rėksnio, kilniojo ir jūrinio erelių, erelio žuvininko, juodojo gandro, sakalo keleivio |
| 100 |
Juodojo ir rudojo peslio, vapsvaėdžio, mažojo erelio rėksnio, suopio, vištvanagio, gervės |
| 50 |
Startsakalio, pelėsakalio, skėtsakalio |