LIETUVOS RESPUBLIKOS
Į S T A T Y M A S
DĖL ASMENŲ, KURIE SISTEMINGAI DARO ADMINISTRACINIUS TEISĖS PAŽEIDIMUS BŪDAMI APSVAIGĘ NUO ALKOHOLIO, NARKOTINIŲ AR TOKSINIŲ PRIEMONIŲ, SOCIALINĖS BEI PSICHOLOGINĖS REABILITACIJOS
1994 m. birželio 2 d. Nr. I-490
Vilnius
I. BENDROJI DALIS
1 straipsnis.
2 straipsnis.
Socialinės bei psichologinės reabilitacijos priemonės yra šios:
2) asmenų įrašymas į policijos profilaktinę įskaitą ir oficialus įspėjimas nutraukti asocialų gyvenimo būdą;
3) veiksnumo apribojimas Lietuvos Respublikos civilinio ir Civilinio proceso kodeksų nustatyta tvarka;
3 straipsnis.
4 straipsnis.
II. POLICIJOS PROFILAKTINĖ ĮSKAITA
5 straipsnis.
Į policijos profilaktinę įskaitą gali būti įrašomi asmenys, kurie, būdami apsvaigę nuo alkoholio, narkotinių priemonių, per vienerius metus padaro du ir daugiau administracinių teisės pažeidimų.
6 straipsnis.
Kai yra šio įstatymo 5 straipsnyje nurodytas pagrindas, asmuo kviečiamas į policijos įstaigą. Policijos įstaigos vadovo arba jo pavaduotojo motyvuotu nutarimu asmuo įrašomas į policijos profilaktinę įskaitą ir jam pasirašytinai pareiškiamas įspėjimas, kad nutrauktų asocialų gyvenimo būdą, taip pat išaiškinama, kokios bus pasekmės, jeigu nesilaikys įspėjimo.
Jeigu asmuo, įrašytas į policijos profilaktinę įskaitą, per vienerius metus nuo įrašymo dienos, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių ar toksinių priemonių, padaro administracinį teisės pažeidimą, tai policijos įstaigos vadovas arba jo pavaduotojas pasirašytinai dar kartą įspėja, kad jeigu jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių ar toksinių priemonių, per vienerius metus nuo įrašymo į policijos įskaitą dienos padarys dar vieną administracinį teisės pažeidimą, policija iškels jam bylą dėl veiksnumo apribojimo arba pasiuntimo į socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigą. Asmuo taip pat įpareigojamas per mėnesį pasitikrinti pas narkologą ir, jeigu būtina, pasiūloma savanoriškai gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos ar toksikomanijos.
Jeigu asmuo nesutinka su policijos įstaigos vadovo arba pavaduotojo nutarimu, jis turi teisę apskųsti šį nutarimą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
7 straipsnis.
Policija turi teisę:
1) kontroliuoti įrašyto į policijos įskaitą asmens elgesį, lankytis jo gyvenamojoje vietoje nuo 6 iki 22 valandos, tikrinti, ar asmuo, įpareigotas pasitikrinti pas narkologą ir, jeigu būtina savanoriškai gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos ar toksikomanijos, nepiktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, nevartoja narkotinių ar toksinių priemonių;
2) įpareigoti asmenį, kuris yra įrašytas į policijos profilaktinę įskaitą ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių ar toksinių priemonių padarė administracinį teisės pažeidimą, per vieną mėnesį pasitikrinti pas narkologą;
3) pasiūlyti asmeniui, kuris yra įrašytas į policijos įskaitą ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių ar toksinių priemonių padarė administracinį teisės pažeidimą, jeigu būtina, savanoriškai gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos ar toksikomanijos;
4) teikti teismui pasiūlymą apriboti asmens, kuris yra įrašytas į policijos profilaktinę įskaitą ir padaręs per vienerius metus nuo šio įrašymo dienos du administracinės teisės pažeidimus būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių ar toksinių priemonių, veiksnumą;
5) teikti teismui pasiūlymą pasiųsti asmenį, kuris yra įrašytas į policijos profilaktinę įskaitą ir padaręs per vienerius metus nuo šio įrašymo dienos du administracinius teisės pažeidimus būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių ar toksinių priemonių arba kuris yra padaręs tokį nusižengimą ir neįvykdęs policijos nustatytos pareigos pasitikrinti per vieną mėnesį pas narkologą, į socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigą;
6) kontroliuoti asmens, kuriam atidėtas pasiuntimo į socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigą vykdymas pagal šio įstatymo 13 straipsnio pirmosios dalies 3 punktą, elgesį, lankytis jo gyvenamojoje vietoje nuo 6 iki 22 valandos, tikrinti, ar asmuo vykdo pasižadėjimą savanoriškai gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos ar toksikomanijos;
7) teikti teismui pasiūlymą panaikinti nutarimo pasiųsti į socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigą vykdymo atidėjimą asmeniui, kuris per atidėjimo laikotarpį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ar toksinių priemonių, padaro administracinį teisės pažeidimą arba nevykdo pasižadėjimo savanoriškai gydytis.
8 straipsnis.
Jeigu asmuo, įrašytas į policijos profilaktinę įskaitą, per vienerius metus nuo šio įrašymo dienos, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių ar toksinių priemonių, nepadaro administracinio teisės pažeidimo, tai jis policijos įstaigos vadovo nutarimu iš policijos profilaktinės įskaitos išbraukiamas.
III. VEIKSNUMO APRIBOJIMAS
9 straipsnis.
Lietuvos Respublikos civilinio ir Civilinio proceso kodeksų nustatyta tvarka gali būti apribotas veiksnumas į policijos profilaktinę įskaitą įrašyto asmens, kuris, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių ar toksinių priemonių, padaro per vienerius metus nuo šio įrašymo dienos du ir daugiau administracinių teisės pažeidimų.
IV. PASIUNTIMAS Į SOCIALINĖS BEI PSICHOLOGINĖS REABILITACIJOS
ĮSTAIGĄ
10 straipsnis.
Į socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigą teismo nutarimu nuo 6 iki 9 mėnesių gali būti siunčiamas asmuo, įrašytas į policijos įskaitą, jeigu:
1) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių ar toksinių priemonių, per vienerius metus nuo įrašymo į įskaitą dienos padaro du administracinius teisės pažeidimus arba
11 straipsnis.
Pasiuntimas į socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigą netaikomas nepilnamečiams, taip pat asmenims, sergantiems psichinėmis arba sunkiomis somatinėmis ligomis, kurių sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, nėščioms moterims, taip pat turinčioms vaikų iki 8 metų moterims, jei iš jų neatimtos motinystės teisės, ir asmenims, kurie turi nuolatinę gyvenamąją vietą bei legalų pragyvenimo šaltinį.
12 straipsnis.
Klausimą dėl pasiuntimo į socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigą svarsto teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksu ir šiuo įstatymu, per 10 dienų nuo teikimo gavimo atvirame teismo posėdyje dalyvaujant asmeniui, kuriam gali būti taikoma ši priemonė, bei policijos atstovui. Teismo posėdyje gali dalyvauti asmens, kuriam gali būti taikoma ši priemonė, advokatas, taip pat prokuroras.
Teikime turi būti nurodyta asmens įrašymo į policijos profilaktinę įskaitą data ir pagrindas, pasiuntimo į socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigą pagrindas ir motyvai. Prie teikimo pridedamas išrašas iš profilaktinės įskaitos kortelės, Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytos formos gydytojo narkologo pažyma bei gydytojų konsultacinės komisijos išvada apie sveikatos būklę, taip pat kopijos arba nuorašai kitų dokumentų, kurie įrodo, jog yra padaryti administraciniai teisės pažeidimai apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių ar toksinių priemonių.
Jeigu asmuo, kuriam gali būti taikoma ši priemonė, nustatytu laiku be pateisinamos priežasties neatvyksta mediciniškai pasitikrinti, tai šio įstatymo 6 straipsnio ketvirtojoje dalyje nustatyta tvarka jis gali būti atvesdinamas.
13 straipsnis.
Teismas, išnagrinėjęs teikimą, priima vieną iš tokių nutarimų:
Teismo nutarimas pasiųsti asmenį į socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigą atidedant iki 6 mėnesių jo vykdymą gali būti priimtas, jei asmuo, kuriam taikoma ši priemonė, pasižada savanoriškai gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos ar toksikomanijos. Šiuo atveju teismas paima raštišką pasižadėjimą ir išaiškina asmeniui jo nesilaikymo pasekmes.
Praėjus nustatytam atidėjimo laikotarpiui, teismas, atsižvelgęs į gydymo įstaigos ir policijos pasiūlymus, išsprendžia klausimą, ar reikia įvykdyti nutarimą pasiųsti asmenį į socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigą.
Jeigu asmuo, kuriam atidėtas nutarimo pasiųsti į socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigą vykdymas, per atidėjimo laikotarpį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių ar toksinių priemonių, padaro administracinį teisės pažeidimą arba nevykdo gydymo įstaigos nustatytų pareigų ar kitaip vengia vykdyti pasižadėjimą savanoriškai gydytis, tai gydymo įstaigos ar policijos teikimu teismas panaikina nutarimo vykdymo atidėjimą ir pasiunčia asmenį į socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigą.
14 straipsnis.
15 straipsnis.
Teismo nutarimą pasiųsti į socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigą įvykdo policija ne vėliau kaip per 10 dienų nuo nutarimo įsiteisėjimo.
Jeigu teismo posėdžio metu paaiškėja, kad siunčiamas į socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigą asmuo gali vengti ten vykti, tai teismas turi teisę pavesti policijai sulaikyti šį asmenį, bet ne ilgiau kaip 72 valandoms.
16 straipsnis.
Artimo giminaičio arba sutuoktinio mirties atveju įstaigos administracija privalo, o esant kitoms priežastims – turi teisę suteikti trumpalaikes – iki 10 parų – nemokamas atostogas, kurių metu leidžiama išvykti iš įstaigos.
Asmenims, laikomiems socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigoje, paliekama teisė į gyvenamąjį plotą jų ankstesnėje gyvenamojoje vietoje. Jų turto perleidimo klausimas gali būti sprendžiamas tik jiems raštiškai sutikus.
Asmenys, laikomi socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigoje, turi teisę:
17 straipsnis.
Jeigu asmeniui, laikomam socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigoje, reikalinga narkologo pagalba, ji gali būti teikiama tokiam asmeniui sutikus. Sutikimas įforminamas raštu.
Asmenys, laikomi socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigoje, privalo dalyvauti grupinėse ir individualiose socialinės bei psichologinės reabilitacijos priemonėse, kurias organizuoja ir vykdo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, Socialinės apsaugos ir darbo bei Sveikatos apsaugos ministerijos, taip pat visuomeninės ir valstybinės organizacijos.
18 straipsnis.
Asmenų, laikomų bendrojoje socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigoje, darbas organizuojamas įstaigos teritorijoje.
Įstaigos administracija turi teisę pavyzdingai besielgiantiems ir sąžiningai dirbantiems asmenims leisti dirbti už įstaigos teritorijos ribų.
Asmenų, laikomų bendrosiose socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigose, darbas apmokamas pagal jo kiekį ir kokybę, laikantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų įkainių.
Asmenys, laikomi bendrojoje socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigoje, gali būti pasitelkiami nemokamai tik įstaigos teritorijos tvarkymo bei savo kultūrinių ir buitinių sąlygų gerinimo darbams. Šie darbai paprastai atliekami eilės tvarka ir ne darbo metu. Jie neturi trukti ilgiau kaip 2 valandas per dieną.
Iš asmenų, laikomų bendrojoje socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigoje, uždarbio išskaitoma 20 procentų įstaigai išlaikyti, tai pat aprangos kaina. Atlyginus šias išlaidas, iš apskaičiuoto uždarbio daromos išskaitos pagal vykdomuosius dokumentus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Iš uždarbio, apskaičiuoto už nustatytų išdirbio normų viršijimą, taip pat iš visų premijų išskaitos socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigai išlaikyti nedaromos.
19 straipsnis.
Šių asmenų darbo sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, suderinusi su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.
20 straipsnis.
Už aktyvią reabilitaciją ir gydymąsi, taip pat už sąžiningą darbą asmenims, laikomiems socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigoje, gali būti skiriamos šios paskatos:
Asmenims, laikomiems socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigose, už nustatytų reikalavimų pažeidimą gali būti skiriamos šios nuobaudos;
Už sistemingą nustatytų reikalavimų nesilaikymą arba itin piktybinį drausmės pažeidimą asmenį, laikomą socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigoje, galima uždaryti į specialias patalpas iki 10 parų. Ši nuobauda vykdoma gavus raštišką gydytojo leidimą.
21 straipsnis.
Jeigu socialinės bei psichologinės reabilitacijos poveikis yra teigiamas ir asmuo, laikomas socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigoje, vykdo šio įstatymo ir vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus, tai teismas įstaigos administracijos teikimu gali asmenį iš įstaigos paleisti prieš terminą, bet ne anksčiau kaip atbuvus pusę teismo nustatyto termino.
Jeigu asmuo, laikomas socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigoje, padaro administracinį teisės pažeidimą, vartoja alkoholinius gėrimus, narkotines ar toksines priemones, sistemingai pažeidžia vidaus tvarkos taisykles arba savavališkai pasišalina iš įstaigos ar administracijos nustatytos kitos buvimo vietos, arba be pateisinamos priežasties vėluoja grįžti iš atostogų, teismas įstaigos administracijos teikimu gali pratęsti jo buvimo įstaigoje laiką iki 3 mėnesių.
Jeigu asmuo savavališkai pasišalina iš socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigos ar administracijos nustatytos kitos buvimo vietos daugiau kaip 5 paroms arba be pateisinamos priežasties tokį pat laikotarpį vėluoja grįžti iš atostogų, teismas įstaigos administracijos teikimu gali neįskaityti šiam asmeniui laiko, kurį jis buvo savavališkai pasišalinęs arba vėlavo grįžti iš atostogų.
Asmenų, savavališkai pasišalinusių arba negrįžusių į socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigą, paiešką ir grąžinimą į įstaigą vykdo policija. Savavališkai pasišalinę arba negrįžę asmenys gali būti sulaikyti, iki bus sugrąžinti į įstaigą, bet ne ilgiau kaip 72 valandoms.
Jeigu asmuo savavališkai pasišalino arba vėluoja grįžti į socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigą ir jam yra pasibaigęs laikymo įstaigoje terminas, jis gali būti sulaikytas, iki teismas išnagrinės administracijos teikimą pratęsti jo buvimo įstaigoje laiką arba neįskaityti laiko, kurį jis buvo savavališkai pasišalinęs arba vėlavo grįžti iš atostogų, bet ne ilgiau kaip 72 valandoms.
22 straipsnis.
Bendrosios socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigos pareigūnai, saugantys įstaigas bei prižiūrintys jose laikomus asmenis, turi teisę Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 41–43 straipsniuose ir Laikinojo vidaus tarnybos įstatymo 21-23 straipsniuose numatytais pagrindais ir tvarka panaudoti šaunamąjį ginklą ir specialiąsias priemones.
V. SOCIALINĖS BEI PSICHOLOGINĖS REABILITACIJOS ĮSTAIGŲ RŪŠYS, JOSE LAIKOMŲ ASMENŲ KATEGORIJOS BEI TOKIŲ ĮSTAIGŲ ORGANIZAVIMAS
23 straipsnis.
Pagal laikomų asmenų kategorijas steigiamos šios socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigos:
Specialioje įstaigoje esantys asmenys, anksčiau atlikę laisvės atėmimo bausmę, gali būti laikomi atskirai nuo kitų asmenų.
Socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigos, į kurią siunčiamas asmuo, rūšį nustato teismas ir įrašo nutarime pasiųsti asmenį į socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigą.
24 straipsnis.
Iš socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigos asmenys teismo nutarimu gali būti paleisti prieš terminą tuo atveju, kai jie suserga psichine arba sunkia somatine liga, esančia Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintame sąraše.
Iš bendrosios socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigos asmenys teismo nutarimu gali būti paleisti prieš terminą arba pervesti į specialią įstaigą tuo atveju, kai jie tampa I ar II grupės invalidais, sulaukė pensinio amžiaus arba suserga somatine liga, kuri yra Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintame sąraše.
25 straipsnis.
Socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigos steigiamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos teikimu.
Socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigos yra Vidaus reikalų ministerijos žinioje ir turi juridinio asmens teises.
26 straipsnis.
Socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigose laikomų asmenų apsaugą bei priežiūrą vykdo Vidaus reikalų ministerija.
27 straipsnis.
28 straipsnis.
Šis įstatymas įsigalioja nuo 1994 m. rugpjūčio 1 dienos. Įstatyme numatytos socialinės bei psichologinės reabilitacijos priemonės gali būti taikomos asmenims, kurie, būdami apsvaigę nuo alkoholio, narkotinių ar toksinių priemonių, padarė administracinius teisės pažeidimus iki įstatymo įsigaliojimo dienos, tačiau šio įstatymo nustatyta tvarka.
29 straipsnis.
Asmenims, pasiųstiems į socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigas iki šio įstatymo įsigaliojimo, buvimo įstaigoje terminas sutrumpinamas iki 9 mėnesių, o asmenims, kuriems teismas pratęsė buvimo įstaigoje terminą, – iki 12 mėnesių.
Asmenys, išbuvę įstaigoje 9 mėnesius, o asmenys, kuriems teismas pratęsė buvimo įstaigoje terminą, išbuvę 12 ir daugiau mėnesių, ne vėliau kaip per tris dienas po įstatymo įsigaliojimo paleidžiami iš socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigų.