LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS IR

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

 

Į S A K Y M A S

DĖL MIŠKŲ IŠDĖSTYMO ŽEMĖTVARKOS SCHEMOS RENGIMO TAISYKLIŲ

 

1999 m. balandžio 7 d. Nr. 139/89

Vilnius

 

Vykdydami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 4 d. nutarimą Nr. 425 „Dėl Miškų įveisimo privačioje žemėje tvarkos patvirtinimo“, tvirtiname Miškų išdėstymo žemėtvarkos schemos rengimo taisykles.

Aplinkos ministerijos kompiuterinėje informacijos sistemoje vadovautis reikšminiu žodžiu „miškai“.

 

 

ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS                                                                       EDVARDAS MAKELIS

 

SUSISIEKIMO MINISTRAS,

LAIKINAI EINANTIS APLINKOS

MINISTRO PAREIGAS                                                                           RIMANTAS DIDŽIOKAS

______________

 


PATVIRTINTA

žemės ūkio ministro 1999 m. balandžio 7 d.

įsakymu Nr. 139 ir aplinkos ministro

1999 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. 89

 

MIŠKŲ IŠDĖSTYMO ŽEMĖTVARKOS SCHEMOS RENGIMO TAISYKLĖS

 

Bendroji dalis

 

1. Miškų išdėstymo žemėtvarkos schema yra rajono savivaldybės teritorijos žemėtvarkos schemos sudedamoji dalis. Miškų išdėstymo žemėtvarkos schemos paskirtis – planuoti žemdirbystei netikslingos naudoti privačios ir valstybinės žemės apsodinimą mišku, didinti atskirų Lietuvos regionų ir rajonų miškingumą, saugant ir neplanuojant apsodinti mišku biologinės įvairovės požiūriu vertingus plotus.

2. Šios taisyklės nustato miškų išdėstymo žemėtvarkos schemos turinį, sudėtį ir apimtį, schemos rengimo, derinimo ir tvirtinimo tvarką.

3. Miškų išdėstymo žemėtvarkos schema naudojama:

3.1. priimti sprendimus dėl leidimo įveisti mišką, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 425 patvirtinta Miškų įveisimo privačioje žemėje tvarka;

3.2. specialiųjų sąlygų išdavimui, derinant ūkių vidaus žemėtvarkos projektų, kitų žemės ūkio paskirties žemės tvarkymą reglamentuojančių projektų ir schemų rengimo užduotis;

3.3. planuojant žemės ūkio ir miškų ūkio plėtrą savivaldybės teritorijoje.

4. Miškų išdėstymo žemėtvarkos schema rengiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, Miškų įstatymo, Saugomų augalų, gyvūnų ir grybų rūšių bei bendrijų įstatymo, Saugomų teritorijų įstatymo ir Teritorijų planavimo įstatymo nuostatomis dėl žemės ūkio paskirties žemių apsaugos, racionalaus žemės naudojimo, aplinkos apsaugos ir žemės naudmenų išdėstymo pakeitimo sąlygų.

5. Miškų išdėstymo žemėtvarkos schema rengiama ją derinant su nustatyta tvarka parengtais teritorijų planavimo dokumentais:

5.1. Lietuvos gamtinio karkaso schema, 1986;

5.2. savivaldybių teritorijų bendraisiais planais;

5.3. saugomų teritorijų planavimo dokumentais;

5.4. rajonų kraštotvarkos schemomis;

5.5. rajonų žemėtvarkos schemomis, parengtomis pagal S2-96 taisykles, patvirtintas Statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 12 05 įsakymu Nr. 173 bei Žemės ūkio ministerijos 1996 12 06 įsakymu Nr. 496;

5.6. žemės paėmimo visuomenės poreikiams žemėtvarkos projektais;

5.7. žemės reformos žemėtvarkos projektais;

5.8. esamos biologinės įvairovės inventorizavimo medžiaga;

5.9. miškotvarkos planine medžiaga;

5.10. kitais detaliaisiais bei specialiaisiais planais.

6. Miškų išdėstymo žemėtvarkos schemą tvirtina apskrities viršininkas.

7. Miškų išdėstymo žemėtvarkos schema vadovaujasi:

7.1. apskrities viršininko administracija, derindama kitus teritorijų planavimo dokumentus;

7.2. rajono žemėtvarkos skyrius, svarstydamas privačios žemės savininkų prašymus leisti apsodinti žemės ūkio paskirties žemę mišku arba leisti pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį;

7.3. žemėtvarkos projektus rengiantys specialistai, planuodami valstybinės žemės perdavimą miškų urėdijų ir nacionalinių parkų valdymui ir naudojimui.

 

Miškų išdėstymo žemėtvarkos schemos rengimo organizatoriai ir rengėjai

 

8. Miškų išdėstymo žemėtvarkos schemos rengimo organizatoriai – apskričių viršininkų administracija. Finansavimo šaltiniais gali būti Kaimo rėmimo, Miško, Gamtos, tarptautiniai ir kiti fondai bei valstybės biudžeto lėšos.

9. Miškų išdėstymo žemėtvarkos schemos rengėjai nustatomi konkurso tvarka. Konkurso sąlygas nustato apskrities viršininko administracija.

10. Miškų išdėstymo schemos rengėjas naudojasi šia medžiaga:

10.1. kadastrinių vietovių (žemės naudojimo) planais;

10.2. ortofotografiniais žemėlapiais;

10.3. žemės vertinimo planais;

10.4. specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų nustatymo (ūkinės veiklos apribojimų) planais;

10.5. valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planais;

10.6. nusausintos ir drėkinamos žemės planais;

10.7. dirvožemio planais;

10.8. reljefo planais;

10.9. gamtinio karkaso ir jo detalizavimo planais;

10.10. miškų geoekologinės įtakos žemėlapiais;

10.11. saugomų teritorijų bei gamtos ir kultūros paveldo objektų teritorijų ir apsaugos zonų inventorizavimo planais;

10.12. naudingųjų iškasenų bei durpynų karjerų inventorizavimo medžiaga;

10.13. kaimo gyventojų tankumą charakterizuojančia medžiaga (kai reikalinga detalesnė analizė);

10.14. specialios paskirties (pasienio, karinių poligonų, atominės elektrinės ir kt.) žemės naudojimo planais.

11. Medžiagą, nurodytą 10.4–10.6 punktuose, miškų išdėstymo žemėtvarkos schemą rengiantis specialistas gauna naudotis apskrities viršininko administracijos pavedimu iš šia medžiaga disponuojančių įmonių, rengiančių žemės reformos žemėtvarkos projektus.

12. Planavimo organizatoriaus lėšomis projekto rengėjas užsako rajono žemės kadastro vietovių žemėlapio M 1:50 000 vieną kopiją ir žemės kadastro planų M 1:10 000 po vieną kopiją visoms kaimo vietovėje esančioms kadastrinėms vietovėms, kuriose yra žemės ūkio paskirties žemės.

 

Miškų išdėstymo žemėtvarkos schemos rengimo procesas

 

13. Projekto rengėjas žemės kadastro planų kopijose M 1:10 000 pažymi (sutartiniais ženklais arba spalvomis):

13.1. nenaudojamos žemės kontūrus (smėlynai, žvyrynai, kita nenaudojama žemė);

13.2. žemės ūkio naudmenas, kurių našumo balas ne didesnis kaip 27, iš jų – nusausintą žemę;

13.3. mažos ūkinės vertės (28–31 našumo balų) žemės ūkio naudmenas, iš jų – nusausintą žemę;

13.4. asmeninio ūkio žemės masyvų ribas;

13.5. išeksploatuotus ir nerekultivuotus naudingųjų iškasenų telkinių bei durpynų karjerus;

13.6. žemės sklypus, kuriuose galima įveisti mišką, įrašant numerį ir plotą, apskaičiuotą 0,1 ha tikslumu. Šie žemės sklypai pažymimi plane ir aprašomi žiniaraščiuose atskirai pagal kiekvieną kadastrinę vietovę;

13.7. kitus biologinei įvairovei reikšmingus sklypus pagal esamą biologinės įvairovės inventorizavimo medžiagą.

14. Galimus apsodinti mišku žemės sklypus, projektuojamus rajono miškų išdėstymo žemėtvarkos schemoje, sudaro:

14.1. nenaudojamos žemės;

14.2. žemės ūkio naudmenų, kurių našumo balas ne didesnis kaip 27;

14.3. mažos ūkinės vertės naudmenos, kurių našumo balas 28–31, jeigu jos nesudaro patogių mechanizuotam dirbimui žemės sklypų;

14.4. kiti žemės sklypai, kuriuose įveisti mišką galima vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 425 patvirtinta Miškų įveisimo privačioje žemėje tvarka.

15. Nusausinta žemė, kurios našumo balas yra ne didesnis kaip 27 ir renatūralizacijai paliktuose nusausintuose plotuose, kuriuose sugedęs sausinamasis tinklas ir jo nenumatoma rekonstruoti, gali būti įjungta į projektuojamus apsodinti mišku plotus tik gavus rajono melioracijos tarnybos pažymą, kad ši žemė yra išbraukta iš nusausintos žemės apskaitos.

16. Galimų apsodinti mišku žemės sklypų ribos su žemės ūkio naudmenomis turi būti kiek galima ištiesintos arba suderintos su vietovės situacija bei reljefu, suformuojant patogius mechanizuotam dirbimui likusios žemės ūkio paskirties žemės sklypus.

17. Panaudodamas 5,10 ir 13 punktuose nurodytus planus ir nurodytą medžiagą, projekto rengėjas parengia rajono miškų išdėstymo žemėtvarkos schemos M 1:50 000 planą, kuriame pažymi (sutartiniais ženklais arba spalvomis):

17.1. miestus, miestelius, kompaktiškai užstatytus kaimus;

17.2. valstybinės reikšmės kelius;

17.3. gyventojų asmeninio ūkio žemės masyvus;

17.4. miškus (pagal kartografinėje medžiagoje generalizuotus kontūrus);

17.5. suprojektuotus galimus apsodinti mišku žemės sklypus, stambesnius kaip 5 ha ploto (atskiru kontūru) arba smulkesnius (sutartiniais ženklais);

17.6. kadastro vietovių ribas;

17.7. gamtinio karkaso sudėtines dalis: geoekologines takoskyras, vidinio stabilizavimo arealus, migracijos koridorius;

17.8. rekomenduojamą gamtinės įvairovės rodiklį;

17.9. valstybinių parkų ir draustinių bei kitų saugomų teritorijų ribas;

17.10. miškų urėdijų ir nacionalinių parkų esamas ribas bei siūlomą šių ribų pakeitimą, priskiriant miškų urėdijoms žemės ūkio paskirčiai netikslingas naudoti teritorijas.

18. Miškų išdėstymo žemėtvarkos schemoje suprojektuojami galimi apsodinti mišku plotai pažymimi kiekvieną sklypą apvedant tušu ir įrašant sklypo numerį.

19. Miškų išdėstymo žemėtvarkos schemos bylą sudaro grafinė dalis (rajono miškų išdėstymo žemėtvarkos schema M 1:50 000) ir tekstinė dalis. Tekstinėje dalyje komplektuojami schemos rengimo metu gauti dokumentai, schemos svarstymo derinimo ir tvirtinimo dokumentai bei aiškinamasis raštas. Aiškinamajame rašte aprašoma:

19.1. juridinis pagrindimas schemos rengimui;

19.2. schemos rengimui panaudoti teritorijų planavimo dokumentai, kita schemos rengimui panaudota kartografinė, projektavimo ir tyrinėjimo medžiaga;

19.3. rajono teritorijos miškingumas bei gamtinė įvairovė ir pakitimai, įgyvendinus schemoje suplanuotą žemės sklypų apsodinimą mišku;

19.4. išvados ir pasiūlymai dėl schemos įgyvendinimo.

 

Miškų išdėstymo žemėtvarkos schemos svarstymas, derinimas ir tvirtinimas

 

20. Miškų išdėstymo žemėtvarkos schema pateikiama svarstyti visuomenei Rajono savivaldybės teritorijos žemėtvarkos schemos rengimo taisyklių (S2-96) nustatyta tvarka.

21. Miškų išdėstymo žemėtvarkos schema derinama su:

21.1. miškų urėdija;

21.2. nacionalinio arba regioninio parko administracija (kai šie parkai įeina į rajono savivaldybės teritoriją);

21.3. Aplinkos ministerijos regioniniu departamentu;

21.4. rajono savivaldybės meru (valdyba);

21.5. Apskrities viršininko administracijos rajono melioracijos tarnyba;

21.6. Apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamentu arba šio departamento pavedimu rajono žemėtvarkos skyriumi.

22. Suderintą miškų išdėstymo žemėtvarkos schemą projekto autorius perduoda apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo departamentui, kuris projektą teikia tvirtinti apskrities viršininkui.

23. Miškų išdėstymo žemėtvarkos schemos rengimo valstybinę priežiūrą vykdo Aplinkos ministerija, vadovaudamasi Teritorijų planavimo priežiūros nuostatais. Miškų išdėstymo žemėtvarkos schema pateikiama tvirtinti apskrities viršininkui tik gavus šios ministerijos arba jos įgaliotos institucijos išvadą dėl miškų išdėstymo schemos tvirtinimo tikslingumo.

24. Apskrities viršininko įsakyme dėl rajono miškų išdėstymo schemos patvirtinimo nurodoma:

24.1. norminiai dokumentai, kuriais vadovaujantis schema tvirtinama;

24.2. įpareigojimas rajonų žemėtvarkos skyriams vadovautis patvirtinta schema išduodant leidimus apsodinti privačią žemę mišku, teikiant pasiūlymus dėl pagrindinės tikslinės miškų ūkio paskirties nustatymo, teikiant sąlygas žemėtvarkos projektų bei kitų detaliųjų ir specialiųjų planų rengimui.

 

Miškų išdėstymo žemėtvarkos schemos registravimas

 

25. Patvirtinta miškų išdėstymo žemėtvarkos schema pateikiama registruoti Teritorijų planavimo registro nuostatuose nustatyta tvarka savivaldybės teritorijų planavimo dokumentų registro tvarkytojui ne vėliau kaip per 15 dienų nuo schemos patvirtinimo.

 

Miškų išdėstymo žemėtvarkos schemos išduodami dokumentai

 

26. Miškų išdėstymo žemėtvarkos schemos rengėjas parengia ir perduoda schemos grafinės ir tekstinės dalies kopijas:

26.1. apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento rajono žemėtvarkos skyriui;

26.2. miškų urėdijai arba nacionalinio parko administracijai;

26.3. rajono savivaldybės merui.

27. Miškų išdėstymo žemėtvarkos schemos originalas saugomas Valstybinio žemėtvarkos instituto fonduose, vadovaujantis Lietuvos Respublikos archyvų įstatymu.

 

Miškų išdėstymo žemėtvarkos schemos papildymas ir keitimas

 

28. Miškų išdėstymo žemėtvarkos schemos papildymus ir keitimus gali siūlyti teritorijų planavimo dokumentus rengiančios įmonės ir organizacijos, savivaldybės meras (valdyba) arba apskrities viršininkas.

29. Miškų išdėstymo žemėtvarkos schema papildoma arba keičiama vadovaujantis šių taisyklių nuostatais.

30. Apskrities viršininkas gali laikinai sustabdyti miškų išdėstymo žemėtvarkos schemos galiojimą, kol bus parengti ir patvirtinti šios schemos papildymai arba pakeitimai.

31. Miškų išdėstymo schemos priklausomai nuo užsakymo gali būti rengiamos analoginėje ir skaitmeninėje formoje.

32. Kai miškų išdėstymo žemėtvarkos schema išreiškiama skaitmeniniame žemėlapyje, jame papildomai turi būti pažymėti nekilnojamojo turto registre įregistruoti žemės sklypai bei jų numeriai (išskyrus negalimus išreikšti plano mastelyje).

33. Remiantis miškų išdėstymo žemėtvarkos schemomis M 1:50 000, gali būti rengiamos (pagal atskirą užsakymą) Miškų išdėstymo (ir biologinės įvairovės) planai kadastrinėms vietovėms M 1:10 000.

 

Miškų išdėstymo žemėtvarkos schemos įgyvendinimo kontrolė

 

34. Miškų išdėstymo žemėtvarkos schemos įgyvendinimą kontroliuoja apskrities viršininko administracija.

_____________