Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GELEŽINKELIŲ TRANSPORTO SEKTORIAUS REFORMOS ĮSTATYMO IR JĮ KEITUSIO ĮSTATYMO PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIP-3029, LIETUVOS RESPUBLIKOS GELEŽINKELIŲ TRANSPORTO KODEKSO PATVIRTINIMO, ĮSIGALIOJIMO IR TAIKYMO ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR KODEKSO 4 STRAIPSNIO 2 DALIES PRIPAŽINIMO NETEKUSIA GALIOS ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIP-3028 IR Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 1, 3, 4, 7, 12, 23, 24, 25, 29 ir 33 straipsnių ir priedo pakeitimo, Kodekso papildymo 41, 251 ir 331 straipsniais ir Kodekso 8 ir 27 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektO NR. XIP-2913(2)
2011 m. gegužės 25 d. Nr. 611
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2011 m. balandžio 6 d. sprendimo Nr. SV-S-1097 5, 10 ir 11 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Pritarti Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto sektoriaus reformos įstatymo ir jį keitusio įstatymo pripažinimo netekusiais galios įstatymo projekto Nr. XIP-3029 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIP-3029) ir Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir taikymo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo ir Kodekso 4 straipsnio 2 dalies pripažinimo netekusia galios įstatymo projekto Nr. XIP-3028 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIP-3028) teisinio reguliavimo tikslui užtikrinti veiksmingą geležinkelių transporto sektoriaus reformos įgyvendinimą, tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui šių įstatymų projektų nesvarstyti, kol nebus priimti Europos Teisingumo Teismo sprendimai dėl kelių Europos Sąjungos valstybių narių (tarp jų – Vokietijos, Italijos, Austrijos ir kt.) bylose dėl netinkamai įgyvendintų integruotų geležinkelių infrastruktūros valdymo modelių. Kadangi Europos Teisingumo Teismo sprendimai dėl integruotų geležinkelių infrastruktūros valdymo modelių gali turėti esminės įtakos priimant sprendimus dėl teisinio reguliavimo priemonių pasirinkimo įgyvendinant teisinio reguliavimo tikslą užtikrinti veiksmingą geležinkelių transporto sektoriaus reformos įgyvendinimą, tikslinga Įstatymo projektą Nr. XIP-3029 ir Įstatymo projektą Nr. XIP-3028 svarstyti tik po to, kai bus priimti minėti Europos Teisingumo Teismo sprendimai.
2. Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 1, 3, 4, 7, 12, 23, 24, 25, 29 ir 33 straipsnių ir priedo pakeitimo, Kodekso papildymo 41, 251 ir 331 straipsniais ir Kodekso 8 ir 27 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektui Nr. XIP-2913(2) (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIP-2913(2), tačiau siekiant perkelti ir (ar) įgyvendinti atitinkamus Europos Sąjungos teisės aktus pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui tobulinti Įstatymo projektą Nr. XIP-2913(2) pagal šias pastabas ir pasiūlymus:
2.1. Siekiant užtikrinti 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/58/EB, iš dalies keičiančios Tarybos direktyvą 91/440/EEB dėl Bendrijos geležinkelių plėtros ir Direktyvą 2001/14/EB dėl geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo ir mokesčių už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra ėmimo (OL 2007 L 315, p. 44) (toliau – Direktyva 2007/58/EB), tinkamą perkėlimą, pasiūlyti Įstatymo projekto Nr. XIP-2913(2) 2 straipsnyje sąvoką „tarptautinė geležinkelio įmonių (vežėjų) grupė“, įtvirtintą Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso (Žin., 2004, Nr. 72-2489; 2006, Nr. 72-2672) 3 straipsnio 23 dalyje, pripažinti netekusia galios.
2.2. 1991 m. liepos 29 d. Tarybos direktyvos 91/440/EEB dėl Bendrijos geležinkelių plėtros (OL 2004 m. specialusis leidimas, 7 skyrius, 1 tomas, p. 341) su pakeitimais, padarytais 2001 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/12/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 7 skyrius, 5 tomas, p. 376) (toliau – Direktyva 91/440/EEB), 6 straipsnio 1 dalis draudžia valstybės biudžeto lėšas, skirtas vienai iš geležinkelių transporto veiklos sričių (t. y. ne vien tik keleivių, bagažo vežimo veiklai), panaudoti kitai veiklos sričiai finansuoti, o šios direktyvos 7 straipsnio 1 dalis įpareigoja valstybes nares imtis būtinų priemonių, kad jų geležinkelių infrastruktūra būtų plėtojama atsižvelgiant į bendruosius Bendrijos principus. Atsižvelgiant į tai ir siekiant užtikrinti 2001 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/14/EB dėl geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo, mokesčių už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra ėmimo ir saugos sertifikavimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 7 skyrius, 5 tomas, p. 404) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/58/EB (OL 2007 L 315, p. 44) (toliau – Direktyva 2001/14/EB), 11 straipsnio bendrųjų principų perkėlimą, pasiūlyti papildyti Įstatymo projekto Nr. XIP-2913(2) 3 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso (toliau – Kodeksas) (Žin., 2004, Nr. 72-2487; 2006, Nr. 72-2672) 4 straipsnį šiais 4, 5 ir 6 punktais:
„4) viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo ir geležinkelio įmonių (vežėjų) skatinimas mažinti geležinkelių transporto eismo sutrikimus ir didinti naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra efektyvumą užtikrinant viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo ir geležinkelio įmonių (vežėjų) veiklos rezultatų gerinimo sistemos funkcionavimą;
5) skatinimas kurti, modernizuoti ir plėtoti viešąją geležinkelių infrastruktūrą atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto specifiką, ūkio subjektų poreikius ir galimybes turėti jungčių su Europos geležinkelių tinklais siekiant, kad viešoji geležinkelių infrastruktūra atitiktų Europos geležinkelių tinklams keliamus reikalavimus;
6) viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymo, naudojimo ir disponavimo ja veiklos atskyrimas nuo keleivių, bagažo ir krovinių vežimo veiklos sričių, atskirų su šiomis veiklos sritimis susijusių pelno (nuostolio) ataskaitų ir balansų tvarkymas ir jų periodinis skelbimas, taip pat užtikrinimas, kad valstybės biudžeto lėšos, skirtos vienai iš šių veiklos sričių, būtų laikomos atskirose sąskaitose ir nebūtų perkeliamos prie lėšų, skirtų kitai geležinkelių transporto veiklai finansuoti.“
2.3. Atsižvelgiant į tai, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymo veikla yra viena iš geležinkelių transporto veiklos sričių, o Kodeksą papildantis 41 straipsnis reglamentuoja tik geležinkelių transporto ūkinės komercinės veiklos finansinės apskaitos reikalavimus, pasiūlyti pakeisti Kodeksą papildančio 41 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
Remiantis Direktyvos 91/440/EEB 6 straipsnio 1 dalimi, iš geležinkelių transporto veiklų finansinės atskaitomybės viešai skelbiamų dokumentų turi būti aišku, kad valstybės lėšos, skirtos vienai geležinkelių transporto veiklai, nepanaudojamos kitai geležinkelių transporto veiklai. Be to, Direktyvos 91/440/EEB 6 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl geležinkelių transporto veiklų finansinės atskaitomybės tvarkymo ir skelbimo turi būti taikomos tik toms geležinkelių transporto srities įmonėms, kurios gauna valstybės biudžeto lėšų. Atsižvelgiant į tai, siūlytina pakeisti Kodeksą papildančio 41 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Valstybės biudžeto lėšų gaunančios (-ys) geležinkelio įmonės (vežėjai) privalo atskirai tvarkyti krovinių vežimo geležinkelių transportu veiklos ir keleivių ir bagažo vežimo geležinkelių transportu veiklos sąskaitas, sudaryti atskiras pelno (nuostolio) ataskaitas ir balansus ir juose parodyti, kaip užtikrinamas draudimo valstybės biudžeto lėšas, skirtas vienai iš geležinkelių transporto ūkinės komercinės veiklos sričių, panaudoti kitai veiklos sričiai finansuoti įgyvendinimas.“
2.4. Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos paskyrimas rinkos reguliuotoju ne visai atitinka šios institucijos kompetenciją, nustatytą Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme (Žin., 1999, Nr. 30-856) (toliau – Konkurencijos įstatymas) ir Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 822 (Žin., 1999, Nr. 62-2047). Konkurencijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba vykdo valstybinę konkurencijos politiką bei kontroliuoja, kaip laikomasi Konkurencijos įstatymo. Taip įstatymų leidėjas Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai patikėjo sąžiningos konkurencijos laisvės priežiūros funkciją. Įstatymo projekte Nr. XIP-2913(2) Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai pavestos rinkos reguliuotojo funkcijos geležinkelių transporto srityje. Rinkos reguliuotojo funkcija Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai nėra būdinga, priešingai – Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba skatina sąžiningos konkurencijos laisvę Lietuvos Respublikoje. Įgyvendindama šį siekį, Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba nagrinėja konkurenciją ribojančią ar galinčią riboti viešojo administravimo ir ūkio subjektų veiklą ir nesąžiningos konkurencijos veiksmus. Todėl pavedimas tai pačiai institucijai vykdyti kontrolę remiantis visiškai skirtingais kontrolės metodais neleistų užtikrinti veiksmingos kontrolės ir galėtų lemti konfliktinių sprendimų priėmimo situaciją. Direktyva 2001/14/EB nereikalauja suteikti rinkos reguliuotojui galią panaikinti kitų asmenų priimtus sprendimus. Tokių įgaliojimų taip pat neturi kitos Lietuvos Respublikos priežiūros ir reguliavimo institucijos. Atsižvelgiant į šiame punkte pateiktus argumentus, taip pat siekiant suderinti Įstatymo projekto Nr. XIP-2913(2) 5 straipsnio nuostatas su Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 43-772; 1998, Nr. 41(1)-1131) nuostatomis ir užtikrinti tinkamą Direktyvos 2001/14/EB 30 straipsnio 2 dalies nuostatų dėl subjektų, kurie privalės teikti rinkos reguliuotojui reikalingą skundui nagrinėti informaciją, ir Direktyvos 2001/14/EB 30 straipsnio 4 dalies nuostatų dėl rinkos reguliuotojo nagrinėjamų skundų pobūdžio perkėlimą, siūlytina Kodekso 7 straipsnį išdėstyti taip:
„7 straipsnis. Geležinkelių transporto viešojo administravimo subjektai
1. Geležinkelių transporto viešąjį administravimą vykdo Susisiekimo ministerija ir Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos.
2. Susisiekimo ministerija:
1) formuoja geležinkelių transporto politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą;
2) organizuoja geležinkelių transporto strateginių objektų kūrimo, modernizavimo ir plėtros, eismo saugos ir aplinkosaugos programų rengimą ir įgyvendinimą;
3) koordinuoja tarptautinius ryšius geležinkelių transporto srityje, pagal savo kompetenciją atstovauja Lietuvos Respublikai tarptautinėse organizacijose;
4) pagal savo kompetenciją leidžia teisės aktus geležinkelių transporto klausimais ir tiesiogiai ar per įgaliotas institucijas kontroliuoja, kaip šie teisės aktai vykdomi;
3. Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos:
1) prižiūri, kaip juridiniai ir fiziniai asmenys laikosi Lietuvos Respublikos įstatymų, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, kitų teisės aktų, reglamentuojančių geležinkelių transporto eismo saugos klausimus, reikalavimų;
2) išduoda licencijas verstis vežimais geležinkelių transportu, prižiūri, kaip laikomasi licencijuojamos veiklos sąlygų, prireikus sustabdo ir panaikina šių licencijų galiojimą;
4. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo ir geležinkelio įmonių (vežėjų) santykius reguliuoja, konkurencijos geležinkelių transporto sektoriuje stebėseną vykdo rinkos reguliuotojas – Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba, o iki šios tarnybos įsteigimo – Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba. Rinkos reguliuotojas savo organizacine, teisine forma ir priimdamas sprendimus turi būti nepriklausomas nuo viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, institucijų, įstaigų ar organizacijų, kurios atitinkamai tvirtina rinkliavų už viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teikiamas paslaugas nustatymo taisykles, rinkliavų dydžius, renka šias rinkliavas, skiria viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, institucijų ar įstaigų, sudariusių su geležinkelio įmone (vežėju) viešųjų paslaugų sutartis, ir nuo geležinkelio įmonės (vežėjo). Rinkos reguliuotojas turi teisę gauti jo funkcijoms atlikti reikalingą informaciją iš Valstybinės geležinkelio inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelio įmonės (vežėjo) ir visų kitų su reguliuojamais santykiais susijusių asmenų. Ši informacija turi būti jam pateikta per 3 darbo dienas nuo prašymo ją pateikti gavimo.
5. Rinkos reguliuotojas savo iniciatyva ar pagal geležinkelio įmonės (vežėjo) ar bet kokio kito su reguliuojamais santykiais susijusio asmens skundą nagrinėja viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelio įmonių (vežėjų), institucijų, įstaigų ar organizacijų priimtus sprendimus dėl teisės naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra sąlygų apribojimo, Tinklo nuostatų, viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo, rinkliavos už naudojimąsi viešąja geležinkelių infrastruktūra mokėjimo sistemos, šios rinkliavos dydžio ar struktūros ir kitus šių asmenų skundus dėl netinkamo elgesio jų atžvilgiu, diskriminavimo ar kitų jų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo. Geležinkelio įmonių (vežėjų) skundai, kaip ikiteisminiai ginčai, nagrinėjami ir sprendimai dėl jų priimami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta tvarka. Rinkos reguliuotojas per 2 mėnesius nuo dienos, kurią buvo gauta visa atitinkamam skundui nagrinėti reikalinga medžiaga, privalo priimti sprendimą ir, jei skundas pripažįstamas pagrįstu, imtis šių veiksmų situacijai ištaisyti: reikalauti panaikinti skundžiamą sprendimą ar jo dalį, o jei reikalavimai nevykdomi – kreiptis į teismą su prašymu panaikinti skundžiamą sprendimą ar jo dalį. Jeigu pateikiamas skundas dėl atsisakymo skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus arba dėl sąlygų, kuriomis buvo pasiūlyta skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, rinkos reguliuotojas arba patvirtina, kad skundžiamas sprendimas turi likti nepakeistas, arba pareikalauja, kad jis būtų pakeistas pagal jo nurodymus. Rinkos reguliuotojas, nagrinėdamas šioje straipsnio dalyje nurodytus viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelio įmonės (vežėjo), institucijų, įstaigų ar organizacijų sprendimus savo iniciatyva, mutatis mutandis taiko tvarką, kuria vadovaujasi nagrinėdamas geležinkelio įmonės (vežėjo) skundą.
6. Rinkos reguliuotojo sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
7. Rinkos reguliuotojas privalo užtikrinti, kad tvirtinant konkretų rinkliavos už naudojimąsi viešąja geležinkelių infrastruktūra dydį būtų laikomasi teisės aktų nustatytų reikalavimų, prižiūri geležinkelio įmonių (vežėjų) ar tarptautinių geležinkelio įmonių (vežėjų) grupės ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo derybas dėl rinkliavos už naudojimąsi viešąja geležinkelių infrastruktūra dydžio, keičiasi informacija apie savo darbą, sprendimų priėmimo principus ir praktiką su kitais Europos Sąjungos valstybių narių rinkos reguliuotojais.
8. Rinkos reguliuotojas privalo užtikrinti, kad tvirtinant konkretų rinkliavos už naudojimąsi viešąja geležinkelių infrastruktūra dydį ir skiriant viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus būtų laikomasi teisės aktų nustatytų reikalavimų.
2.5. Siūlytina dėl šio nutarimo 1 punkte nurodytos priežasties atsisakyti Kodekso 7 straipsnio 4 dalies papildymo naujais 4 ir 5 punktais, taip pat Kodekso 23 straipsnio 1 dalies, 24 straipsnio, 25 straipsnio 3 dalies ir 29 straipsnio 1 dalies pakeitimų.
2.6. Direktyvos 91/440/EEB 6 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas finansinės atskaitomybės dokumentuose parodyti draudimą perskirstyti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas tarp geležinkelių transporto veiklos sričių turi būti taikomas ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymo veiklos finansinei atskaitomybei. Be to, Direktyvos 91/440/EEB 6 straipsnio 1 dalies nuostatos vienodai turi būti taikomos tiek viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, tiek geležinkelio įmonės (vežėjo) finansinei apskaitai. Atsižvelgiant į šio nutarimo 1 punkte nurodytą priežastį tikslinga vietoj žodžių „viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymo funkcijas vykdančio padalinio“ vartoti žodžius „viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo“ ir Kodekso 23 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:
„2. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas privalo užtikrinti, kad būtų atskirta viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo apskaita nuo padalinių, vykdančių šio Kodekso 10 straipsnio 2 dalyje nurodytą veiklą, apskaitos, sudaromos atskiros pelno (nuostolio) ataskaitos ir balansai ir juose parodoma, kaip užtikrinamas draudimo viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymo veiklai skirtas Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas panaudoti geležinkelių transporto ūkinei komercinei veiklai finansuoti, įgyvendinimas. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo pelno (nuostolio) ataskaitos ir balansai skelbiami viešai Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro nustatyta tvarka.“
2.7. Siekiant užtikrinti tinkamą Lietuvos Respublikos įsipareigojimų, nurodytų Europos Komisijos 2009 m. spalio 9 d. pagrįstoje nuomonėje Nr. 2008/2106, ir reikalavimų dėl Direktyvos 2001/14/EB 11 straipsnio nuostatų perkėlimo ir įgyvendinimo, įvykdymą (viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo ir geležinkelio įmonių (vežėjų) veiklos rezultatų gerinimo sistema turi būti susijusi su rinkliavos už naudojimąsi viešąja geležinkelių infrastruktūra nustatymo ir mokėjimo sistema), siūlytina atsisakyti Kodekso papildymo 251 straipsniu, šio straipsnio nuostatas įtraukti į Kodekso 25 straipsnio 1–3 dalis ir Kodekso 25 straipsnį išdėstyti taip:
„25 straipsnis. Rinkliava už naudojimąsi viešąja geležinkelių infrastruktūra, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo ir geležinkelio įmonių (vežėjų) veiklos rezultatų gerinimo sistema
1. Visos geležinkelio įmonės (vežėjai) viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui privalo mokėti rinkliavą už naudojimąsi viešąja geležinkelių infrastruktūra.
2. Rinkliavos už naudojimąsi viešąja geležinkelių infrastruktūra nustatymo taisykles tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Nustatant ir mokant šią rinkliavą turi būti atsižvelgta į šio straipsnio 3 dalyje nurodytas priemones, skatinančias viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoją ir geležinkelio įmones (vežėjus) mažinti geležinkelių transporto eismo sutrikimų skaičių ir gerinti geležinkelių tinklo veiklą (toliau – viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo ir geležinkelio įmonių (vežėjų) veiklos rezultatų gerinimo sistema).
3. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo ir geležinkelio įmonių (vežėjų) veiklos rezultatų gerinimo sistema apima skatinimo priemones už geresnius, negu buvo planuota, veiklos rezultatus, taip pat baudas ir kompensacijas už traukinių eismo sutrikimus. Baudų ir kompensacijų apskaičiavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, vadovaudamasi visame geležinkelių tinkle taikomais principais:
1) efektyvumo – viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas ir geležinkelio įmonės (vežėjai) skatinami mažinti geležinkelių transporto eismo sutrikimus ir didinti naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra efektyvumą;
2.8. Siekiant užtikrinti 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1371/2007 dėl geležinkelių keleivių teisių ir pareigų (OL 2007 L 315, p. 14) (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 1371/2007) 30 straipsnio nuostatų įgyvendinimą ir atsižvelgiant į tai, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba neturi pakankamai administracinių pajėgumų prižiūrėti, kaip užtikrinamos keleivių teisės pagal Reglamento (EB) Nr. 1371/2007 reikalavimus, tikslinga į keleivių teisių užtikrinimo procedūrą įtraukti Valstybinę geležinkelio inspekciją prie Susisiekimo ministerijos, aiškaus keleivių skundų dėl jų teisių, nurodytų Reglamente (EB) Nr. 1371/2007, pažeidimo, nagrinėjimo tvarkos reglamentavimo, pasiūlyti Kodekso 33 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip:
„3. Keleivių teisių, nurodytų Reglamente (EB) Nr. 1371/2007, apsaugą užtikrina:
1) Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba – Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo nustatyta tvarka nagrinėja keleivių skundus dėl jų teisių, nurodytų Reglamente (EB) Nr. 1371/2007, pažeidimo;
2.9. Siekiant užtikrinti Reglamento (EB) Nr. 1371/2007 tiesioginį taikymą, Kodekse neturi likti nuostatų, kurias reglamentuoja Reglamentas (EB) Nr. 1371/2007. Dėl šios priežasties pasiūlyti Įstatymo projektą Nr. XIP-2913(2) papildyti nuostatomis, atitinkančiomis Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir taikymo įstatymo papildymo 41 straipsniu, Geležinkelių transporto kodekso 1, 3, 7, 10, 11, 12, 13, 25, 33, 34, 57, 58, 59, 60 straipsnių pakeitimo ir papildymo, 6, 30 ir 301 straipsnių bei penktojo skirsnio pripažinimo netekusiais galios, Kodekso papildymo 101 ir 331 straipsniais bei priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-998(4).