LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

Į S A K Y M A S

DĖL ŠVEICARIJOS MIŠKO GAMTOTVARKOS PLANO PATVIRTINIMO

2008 m. sausio 2 d. Nr. D1-1

Vilnius

Vadovaudamasis Saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 709 (Žin., 2004, Nr. 93-3409), 41 punktu:

1. Tvirtinu Šveicarijos miško gamtotvarkos planą (toliau – Gamtotvarkos planas) (pridedama).

2. Pavedu:

2.1. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos ir Generalinei miškų urėdijai prie Aplinkos ministerijos koordinuoti joms pavaldžių institucijų veiklą, įgyvendinant šio įsakymo 1 punktu patvirtintame Gamtotvarkos plane numatytas priemones;

2.2. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos užtikrinti planavimą lėšų, reikalingų priemonėms, numatytoms šio įsakymo 1 punktu patvirtintame Gamtotvarkos plane, už kurių įgyvendinimą atsakinga Neries regioninio parko direkcija;

2.3. Generalinei miškų urėdijai prie Aplinkos ministerijos užtikrinti valstybės įmonės Vilniaus miškų urėdijos privalomųjų miško atkūrimo, apsaugos ir tvarkymo darbų lėšų, reikalingų finansuoti atitinkamas priemones, numatytas šio įsakymo 1 punktu patvirtintame Gamtotvarkos plane, planavimą.

Aplinkos ministras Arūnas Kundrotas

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2008 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-1

ŠVEICARIJOS MIŠKO gamtotvarkos planas

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Šveicarijos miško gamtotvarkos planas (toliau – Gamtotvarkos planas) parengtas vietovei, atitinkančiai gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, vadovaujantis Reikalavimų gamtotvarkos plano turiniui aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-645 (Žin., 2004, Nr. 184-6807; 2006, Nr. 124-4711). Prie šio Gamtotvarkos plano pridedama pagrindžiamoji informacija su joje esančiais brėžiniais ir priedais, kurią parengė PHARE 2002 m. programos projekto „Tvarkymo planų Lietuvos saugomoms teritorijoms parengimas“ EUROPEAID/113516/D/SV/LT ekspertai, išsamiai aprašanti, paaiškinanti Gamtotvarkos plano sprendimus (toliau – Pagrindžiamoji informacija) ir taikoma tiek, kiek reikia jiems pagrįsti. Pagrindžiamoji informacija skelbiama Aplinkos ministerijos tinklalapyje www. am. lt/gamtotvarka.

II. TERITORIJOS BŪKLĖS APRAŠYMAS IR ĮVERTINIMAS

2. Šveicarijos miškas atitinka gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, nustatytus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 219 „Dėl gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų kriterijų patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 37-1271; 2006, Nr. 88-3497; 2007, Nr. 31-1138). Teritorija yra Vilniaus apskrityje, Vilniaus rajono savivaldybėje. Šveicarijos miško ribos sutampa su valstybinio Daubėnų kraštovaizdžio draustinio ribomis. Teritorija įtraukta į Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą, skirtą pateikti Europos Komisijai, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. D1-302 (Žin., 2005, Nr. 105-3908). Šiuo Gamtotvarkos planu gamtotvarkos veiksmai planuojami tik šiaurinėje Šveicarijos miško dalyje (toliau – Teritorija). Teritorijos, kuriai parengtas šis Gamtotvarkos planas, plotas – 210 ha.

Teritorija apima miškingą Rudaminos upės slėnį, į kurį vietomis įsiterpia urbanizuoti arba žemės ūkio paskirties plotai. Rudaminos upės slėnyje ir jo pietinės ekspozicijos šlaituose susidaro specifinės mikroklimato sąlygos, todėl Teritorijoje gausu įvairių saugomų augalų ir gyvūnų rūšių.

Teritorijoje aptikta 10 Europos Bendrijos svarbos gamtinių buveinių tipų, įtrauktų į 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (toliau – Buveinių direktyva) I priedą. Šios buveinės išsidėsčiusios labai mozaikiškai ir dažnai be aiškios ribos pereina viena į kitą:

6410 Melvenynai. Melvenynai Teritorijoje užima nedidelius plotus, įsiterpusius tarp šaltiniuotų pelkių ir mineralinio grunto, palei keliukus. Istoriniais duomenimis, melvenynai su kitomis šienaujamomis pievomis sudarė didelius masyvus, tačiau šiuo metu jų kadaise užimtas plotas yra apleistas, apaugęs krūmais ir jaunais medeliais. Šiose buveinėse anksčiau buvusios gausios paprastojo kardelio (Gladiolus imbricatus), dėmėtosios gegūnės (Dactylorhiza maculata) ir kitos saugomų augalų populiacijos, šiuo metu išlikusios fragmentiškai. Ši buveinė užima apie 2,5 ha plotą, tačiau nesiėmus reikiamų priemonių, jis greitai mažės ir išnyks;

6430 Eutrofiniai aukštieji žolynai. Užima nedidelius plotus šienaujamų drėgnų pievų pakraščiuose. Šiuo metu šios pievos beveik nebenaudojamos, todėl jose vis labiau įsivyrauja skurdžios monodominantinės žolių bendrijos, jos apauga krūmais ir medžiais. Ši buveinė užima apie 1,8 ha plotą, tačiau nesiėmus reikiamų priemonių, jis greitai mažės ir išnyks;

6510 Šienaujamos mezofitų pievos. Anksčiau buvę dideli šienaujamų pievų plotai šiuo metu yra apleisti, nebenaudojami ir apaugę krūmais. Išlikę nedideli šienaujami fragmentai šalia sodybų užima apie 1,4 ha plotą;

7160 Nekalkingi šaltiniai ir šaltiniuotos pelkės. Rudaminos upės slėnyje nekalkingos šaltiniuotos pelkės sudaro kompleksą su šarmingomis žemapelkėmis. Kadaise buvę vientisi pelkių ir šlapių pievų plotai šiuo metu yra fragmentuoti, skersai juos iškasus gilių melioracijos griovių sistemą. Šiuo metu grioviai apaugę tankiais krūmais ir medžiais. Išlikę tik šlapiausi šaltiniuotų pelkių fragmentai, užimantys maždaug 1,2 ha plotą. Šiose buveinėse telkiasi daugelis saugomų augalų populiacijų. Kai kur į pelkes skverbiasi monodominantinės nendrių bendrijos;

7230 Šarmingos žemapelkės. Sudaro kompleksą su šaltiniuotomis pelkėmis. Išlikę tik nedideli pelkių fragmentai labiausiai nuo melioracijos griovių nutolusiose vietose. Dėl melioracijos poveikio į pelkes skverbiasi įvairūs krūmai ir medžiai. Išlikusiuose sąlyginai atviruose šarmingų žemapelkių plotuose auga labai reti saugomi daugiamečiai patveniai (Swertia perennis);

9020 *Plačialapiai ir mišrūs miškai. Stačiuose pietinės ekspozicijos šlaituose ši buveinė užima apie 24 ha plotą;

9050 Žolių turtingi eglynai. Žolių turtingi eglynai įsikuria reljefo pažemėjimuose ar skurdesniame dirvožemyje. Sudaro kompleksą su 9020 *Plačialapiais ir mišriais miškais;

9080 *Pelkėti lapuočių miškai. Pelkėti lapuočių miškai išsidėstę Rudaminos upės slėnio šaltiniuotoje dalyje. Dalis miškų yra jauni, susiformavę apaugus atviriems šaltiniuotiems pelkių plotams, ar melioracijos griovių pakraščiuose. Tokiose vietose atkuriant pelkių buveinių kompleksą pirmumas turėtų būti teikiamas atvirų pelkių plotų išsaugojimui, nes juose telkiasi dauguma saugomų augalų rūšių;

91D0 *Pelkiniai miškai. Pelkiniai miškai, kuriuose vyrauja spygliuočiai medžiai, Teritorijoje užima nedidelius plotus Rudaminos upės slėnyje. Sudaro kompleksą su 9080 *Pelkėtais lapuočių miškais;

91E0 *Aliuviniai miškai. Užima labai nedidelius plotus aukštesnėje, pavasarį užliejamoje, tačiau potvyniui atslūgus – normalaus drėgnumo slėnio dalyje, ar pavasarį laikinai pertekliniai drėkinamose reljefo įdubose. Sudaro kompleksą su 9080 *Pelkėtais lapuočių miškais ir 91D0 *Pelkiniais miškais.

Teritorijoje aptikta 17 augalų rūšių, kurios nurodytos į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąraše (toliau – Lietuvos raudonoji knyga), patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 (Žin., 2003, Nr. 100-4506; 2007, Nr. 36-1331):

Miškinė dirsuolė (Bromopsis benekenii). Negausi populiacija (10 kerų) rasta Gegužinės girininkijos 22 miško kvartalo pietiniame kampe;

Aukštoji gegūnė (Dactylorhiza fuchsii). Gausios ir gyvybingos populiacijos rastos šlapiuose miškuose Rudaminos upės slėnyje;

Raudonoji gegūnė (Dactylorhiza incarnata). Negausios populiacijos rastos šaltiniuotų žemapelkių fragmentuose. Augalai auga sąlyginai atvirose žemapelkių dalyse Rudaminos upės slėnyje;

Baltijinė gegūnė (Dactylorhiza longifolia). Negausios populiacijos randamos krūmais apaugančiose žemapelkėse ir šlapiose pievose įvairiose Rudaminos upės slėnio dalyse;

Siauralapė gegūnė (Dactylorhiza traunsteineri). Aptiktos negausios rūšies populiacijos drėgniausiose atvirose šaltiniuotų ir šarmingų žemapelkių vietose. Augalams gresia reali grėsmė išnykti dėl augaviečių užžėlimo krūmais ir medžiais;

Dėmėtoji gegūnė. Augalai aptinkami Rudaminos upės šaltiniuotose, šlapiose ir kiek sausesnėse atvirose slėnio vietose drauge su kitomis gegūnių rūšimis. Didžiausi gegūnių telkiniai randami vidurinėje slėnio zonoje, kiek toliau nuo upės vagos, vietovėse su nedideliu slėnio pasvirimu į šiaurę. Šiuo metu visoms gegūnės genties rūšims gresia išnykimas. Dėl iškastų melioracijos griovių augavietės apsausėjusios ir jose masiškai auga krūmai ir jauni medžiai.

Miškinis eraičinas (Festuca altissima). Aptikti 7 kupstai Gegužinės girininkijos 22 miško kvartalo šiaurinėje dalyje;

Paprastasis kardelis. Istoriniai duomenys rodo, kad prieš 30–40 metų Rudaminos upės aukštupyje buvusiose šienaujamose pievose šių augalų buvo ištisi sąžalynai, slėnio pievose besitęsiantys šimtus metrų kairiajame upės krante. Šiuo metu užregistruotos tik pavienės negausios augalų grupės atviresnėse Rudaminos upės slėnio vietose;

Miškinė monažolė (Glyceria nemoralis). Rūšis aptikta Rudaminos upės slėnyje, pelkėtame lapuočių miške šaltinių pakraščiuose. Populiacija gana gausi ir gyvybinga;

Plačialapis begalis (Laserpitium latifolium). Keli individai aptikti Gegužinės girininkijos 26 miško kvartale, atviroje miško aikštelėje;

Geltonžiedis pelėžirnis (Lathyrus laevigatus). Gana gausi populiacija rasta Gegužinės girininkijos 27 miško kvartale, šviesiame mišriame miške (liepyne su eglėmis), pietinės ekspozicijos šlaite;

Plunksninė pliusnė (Neckera pennata). Ši samana aptikta Gegužinės girininkijos 22 miško kvartale. Augalai augo ant klevo kamieno. Populiacija negausi;

Paprastoji tuklė (Pinguicula vulgaris). Rasta viena populiacija šarmingoje žemapelkėje. Populiacija gana gausi ir gyvybinga, tačiau užima nedidelį plotą. Augalams tinkamas augti plotas nuolat mažėja, nes atviros žemapelkės fragmentas užželia krūmais. Nesiėmus reikiamų priemonių, ši rūšis Teritorijoje išnyks;

Žalsvažiedė blandis (Platanthera chlorantha). Rastas vienas žydintis augalas Gegužinės girininkijos 26 miško kvartale, rūšių turtingame šviesiame mišriame miške (liepyne su eglėmis), pietinės ekspozicijos šlaite. Šių gegužraibinių augalų populiacijoms būdingas labai didelis populiacijų gausumo svyravimas, nes dalis augalų pramečiuoja (1–2 metus neišleidžia jokių antžeminių dalių) ar nežydi;

Mėlynasis palemonas (Polemonium caeruleum). Rasta viena negausi populiacija rytinėje Teritorijos dalyje (į vakarus nuo Šveicarų kaimo), šaltiniuotoje žemapelkėje. Populiacijos užimamas plotas užželia krūmais;

Daugiametis patvenis. Šiuo metu daugiamečio patvenio populiacijų užimamas plotas ir gausumas Teritorijoje nuolat mažėja, nes augavietės sparčiai užželia krūmais ir nendrėmis. Nesiėmus reikiamų priemonių, augalai Teritorijoje gali išnykti;

Sibirinė visgė (Trisetum sibiricum). Teritorijoje aptiktos kelios sibirinės visgės cenopopuliacijos. Viena iš jų – apauganti krūmais negausi rytinėje Teritorijos dalyje (į vakarus nuo Šveicarų kaimo), kita – gana gausi atvirame užželiančiame melvenyne į pietryčius nuo Šveicarų kaimo. Dėl augaviečių užžėlimo populiacijai gresia išnykimo pavojus.

Rudaminos upės pelkėtos pievos pasižymi ypatinga drugių faunos rūšine sudėtimi, kurią nulėmė didelė augalų bendrijų įvairovė ir savotiškos mikroklimatinės sąlygos. Teritorijoje nustatytos 5 pagal Buveinių direktyvą ir (ar) Lietuvos raudonąją knygą saugomos vabzdžių rūšys:

Šiaurinis auksinukas (Lycaene helle). Tai trečia šio reliktinio, nykstančio drugio radavietė Lietuvoje. Ši rūšis įtraukta į Lietuvos raudonąją knygą, Buveinių direktyvos II ir IV priedus. Rudaminos upės slėnio pievose rasta populiacija yra gausiausia Lietuvoje. Teritorijoje priskaičiuojama nuo 200 iki 500 šios rūšies individų;

Auksuotoji šaškytė (Euphydryas aurinia). Lietuvoje labai reta rūšis, įtraukta į Lietuvos raudonąją knygą ir Buveinių direktyvos II priedą. Rudaminos paupio pievose rasta gausi šio drugio populiacija;

Akiuotasis satyras (Lopinga achine). Ši dieninių drugių rūšis įtraukta į Lietuvos raudonąją knygą ir Buveinių direktyvos IV priedą. Populiacija Rudaminos pakrantėse nedidelė, tačiau pakankamai gyvybinga;

Rudaakis satyriukas (Coenonympha hero). Paupio pievose rasta gausi šio drugio, įtraukto į Buveinių direktyvos IV priedą, populiacija;

Šarvuotoji skėtė (Leucorrhinia pectoralis). Teritorijoje priskaičiuojama apie 15 šios rūšies individų. Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą, Buveinių direktyvos II ir IV priedus.

Pagrindinės grėsmės. Pagrindinė grėsmė yra palaipsnis pievų ir pelkių buveinių plotų mažėjimas dėl augalijos sukcesijos ir kai kurių antropogeninės kilmės faktorių (melioracija, tarša biogeninėmis medžiagomis).

Privačios nuosavybės teise yra valdoma apie 20 proc. Teritorijos. Kita dalis yra valstybinės reikšmės miškai arba nuosavybės teisių atkūrimui rezervuoti valstybiniai miškai.

III. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

3. Gamtotvarkos plano tikslas – užtikrinti palankią Teritorijoje randamų Europos Bendrijos svarbos buveinių su būdinga bendrijų struktūra ir rūšine sudėtimi, taip pat kitų saugomų rūšių populiacijų apsaugos būklę.

4. Gamtotvarkos plano tikslui pasiekti numatomi šie uždaviniai:

4.1. Rudaminos upės slėnyje atkurti ir palaikyti 6410 Melvenynų, 6430 Aukštųjų eutrofinių žolynų, 6510 Šienaujamų mezofitų pievų, 7160 Nekalkingų šaltinių ir šaltiniuotų pelkių, 7230 Šarmingų žemapelkių tipišką struktūrą, reguliuojant savaiminį užžėlimą;

4.2. atkurti iki melioracijos darbų buvusį hidrologinį paupinės Rudaminos slėnio pelkės režimą;

4.3. užtikrinti švarią aplinką Teritorijoje.

IV. GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS

5. Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimo planas:

Uždavinys	Priemonės pavadinimas	Atsakingos institucijos	Priemonės įvykdymo terminas arba periodiškumas	Priemonių finansavimo ir įgyvendinimo prioritetai¹	Galimos alternatyvos
1. Rudaminos upės slėnyje atkurti ir palaikyti 6410 Melvenynų, 6430 Aukštųjų eutrofinių žolynų, 6510 Šienaujamų mezofitų pievų, 7160 Nekalkingų šaltinių ir šaltiniuotų pelkių, 7230 Šarmingų žemapelkių tipišką struktūrą, reguliuojant savaiminį užžėlimą	1.1. organizuoti Teritorijos išvalymą nuo menkavertės sumedėjusios augalijos (1 tvarkymo plotas)	Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Neries regioninio parko direkcija	2008 metai	I
	1.2. organizuoti reguliarų sumedėjusios augalijos atžalų šalinimą ir išvežimą (1 tvarkymo plotas)	VĮ Vilniaus miškų urėdija, Neries regioninio parko direkcija	2009, 2011, 2013, 2015, 2017 metai	I
	1.3. organizuoti pelkių ir pievų šienavimą ir nušienautos biomasės pašalinimą (1 tvarkymo plotas)	VĮ Vilniaus miškų urėdija, Neries regioninio parko direkcija	2009–2017 metai	I	Konsultuoti ūkininkus, kad jie nuosavybės teise priklausančioje arba išsinuomotoje žemėje pievas ir šlapžemes tvarkytų pagal KPP AAP² Kraštovaizdžio tvarkymo programą
2. Atkurti iki melioracijos darbų buvusį hidrologinį paupinės Rudaminos slėnio pelkės režimą	2.1. parengti paupinės Rudaminos slėnio pelkės hidrologinio režimo atkūrimo projektą	Neries regioninio parko direkcija	2008–2009 metai	II
	2.2. įgyvendinti paupinės Rudaminos slėnio pelkės hidrologinio režimo atkūrimo projektą	VĮ Vilniaus miškų urėdija, Neries regioninio parko direkcija	2009–2010 metai	II
3. Užtikrinti švarią aplinką Teritorijoje	3.1. organizuoti buitinių ir kitų atliekų surinkimą ir išvežimą iš Teritorijos	VĮ Vilniaus miškų urėdija	2008, 2010, 2013, 2016 metai	II
3. Užtikrinti švarią aplinką Teritorijoje	3.2. įrengti 4 informacinius stendus apie Teritorijoje saugomas vertybes, šiukšlinimo žalą miško ekosistemai	Neries regioninio parko direkcija	2009 metai	III

¹ Priemonių svarba: I – labai svarbios; II – svarbios; III – mažiau svarbios.

²KPP AAP – Kaimo plėtros 2007–2013 m. programos Agrarinės aplinkosaugos priemonė.

V. GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONES ĮGYVENDINANTYS ASMENYS IR JŲ FUNKCIJOS

6. Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimą koordinuoja Neries regioninio parko direkcija. Ji atsakinga už Teritorijos Europos Bendrijos svarbos buveinių ir rūšių palankios apsaugos būklės užtikrinimą ir kitų saugomų gamtos vertybių priežiūrą.

Neries regioninio parko direkcija atsakinga už pelkės hidrologinio režimo atkūrimo projekto parengimą. VĮ Vilniaus miškų urėdija, vykdydama kompleksinę miškų ūkio veiklą valstybinės reikšmės miškuose, organizuoja pelkės hidrologinio režimo atkūrimo projekto įgyvendinimą (darbams finansuoti siūloma prašyti pagal Kaimo plėtros 2007–2013 metų programą skiriamos paramos pelno nesiekiančioms investicijoms miškuose).

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsakinga už pirminio pievų ir pelkių buveinių išvalymo nuo menkavertės sumedėjusios augalijos darbų organizavimą panaudojant Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą.

Vėlesnius pievų ir pelkių buveinių būklės palaikymo darbus šienaujant ir pagal poreikį iškertant atžalas privačios nuosavybės teise valdomoje žemėje organizuoja Neries regioninio parko direkcija. Vėlesnius pievų ir pelkių buveinių, esančių valstybinės reikšmės miškuose, būklės palaikymo darbus (kai bus priimtas sprendimas dėl likusių neprivatizuotų miško plotų priskyrimo valstybinės reikšmės miškams) organizuoja VĮ Vilniaus miškų urėdija.

Neries regioninio parko direkcija teikia metodinę paramą VĮ Vilniaus miškų urėdijai ir privačios žemės savininkams, rengiant paraiškas finansavimui iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai gauti, taip pat konsultuoja dėl buveinių būklės palaikymo darbų metodų, terminų, technikos naudojimo ir konkrečių darbų vietų, kad jais nebūtų pakenkta saugomiems augalams ir gyvūnams.

VI. LĖŠŲ POREIKIS GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONĖMS ĮGYVENDINTI

7. Preliminarus lėšų poreikis Gamtotvarkos plane numatytoms priemonėms įgyvendinti pateikiamas Pagrindžiamojoje informacijoje. Pagrindiniai šiame Gamtotvarkos plane numatytų priemonių finansavimo šaltiniai yra Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšos, VĮ Vilniaus miškų urėdijos privalomiesiems miško atkūrimo, apsaugos ir tvarkymo darbams (tarp jų aplinkosauginiams objektams tvarkyti) skiriamos lėšos, taip pat teisės aktų nustatyta tvarka gautos kitos lėšos.

VII. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLINIMO IR STEBĖSENOS TVARKA

8. Gamtotvarkos planas turi būti reguliariai peržiūrimas nustatant, ar vykdomos priemonės iš tikrųjų duoda laukiamą rezultatą įgyvendinant Gamtotvarkos plano uždavinius. Tam būtina reguliari gamtinių buveinių ar rūšių buveinių kokybės, dydžio ar gyvūnų ir augalų skaičiaus stebėsena. Jei stebėsenos duomenys parodo, kad uždaviniai neįgyvendinami, Gamtotvarkos planas turi būti tikslinamas. Naujai atsiradę veiksniai, kurių nebuvo Gamtotvarkos plano rengimo metu, gali pakeisti situaciją sudarydami poreikį naujoms patikslintoms priemonėms numatyti.

9. Europos Bendrijos svarbos miškų, pelkių ir pievų buveinių, taip pat saugomų bestuburių stebėsena numatyta pagal Valstybinę aplinkos monitoringo 2005–2010 metų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 130 (Žin., 2005, Nr. 19-608). Vadovaujantis šia programa, buveinių ir saugomų bestuburių stebėsena turi būti atliekama ne rečiau kaip kas 3 metai. Už stebėsenos vykdymą atsakinga Neries regioninio parko direkcija.

10. Didėjanti saugomų Lietuvoje gegūnių (Dactylohiza spp.) genties, daugiamečio patvenio, paprastojo kardelio augalų gausa pelkėse ir pievose laikytina patikimu rodikliu nustatant, ar Gamtotvarkos plano priemonės įgyvendinamos sėkmingai.

11. Pirmą kartą Gamtotvarkos planas turi būti peržiūrėtas 2009 m., atsižvelgiant į Teritorijos hidrologinio režimo atkūrimo projekte numatytas priemones, jų įvykdymo terminus ir lokalizaciją, šių priemonių įgyvendinimui reikalingas lėšas. Prireikus turi būti parengti pasiūlymai dėl Gamtotvarkos plano papildymo. Vėliau peržiūrą reikėtų atlikti kas 3 metai.

12. Už Gamtotvarkos plano peržiūrą atsakinga Neries regioninio parko direkcija. Prieš atliekant peržiūrą rekomenduojama gauti mokslininkų, jeigu jie vertino buveinių būklę, kitų suinteresuotų asmenų ar institucijų pastabas ir pasiūlymus. Neries regioninio parko direkcija parengia peržiūros ataskaitą ir ją pateikia Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos.

13. Atliekant Gamtotvarkos plano peržiūrą, įvertinama:

13.1. Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimas. Jei priemonės neįgyvendinamos, nurodomos pagrįstos priežastys;

13.2. iškeltų uždavinių atitiktis esamai situacijai;

13.3. Gamtotvarkos plano priemonių finansavimas;

13.4. pasiekti rezultatai;

13.5. suinteresuotų asmenų indėlis, pasiekti susitarimai ir kt.;

13.6. būtinybė pakeisti vykdomas Gamtotvarkos plano priemones ar numatyti naujas.

14. Gamtotvarkos planas gali būti peržiūrimas ar tikslinamas ir kitu laiku, nei nurodyta šio Gamtotvarkos plano 11 punkte, jei pradeda blogėti buveinių būklė, mažėja saugomų augalų ir bestuburių populiacijos arba surandama efektyvesnių būdų užtikrinti jų palankią apsaugos būklę.

PASTABA. ^*ženklu žymimi prioritetiniai Europos Bendrijos svarbos gamtinių buveinių tipai.

______________