LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

Į S A K Y M A S

DĖL APLINKOS APSAUGOS NORMATYVINIO DOKUMENTO LAND 31-99/M-11 PATVIRTINIMO

1999 m. birželio 25 d. Nr. 193

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymu, Aplinkos ministerijos nuostatų 6.4 punktu (Žin., 1998, Nr. 84-2353), siekdamas užtikrinti kuo tikslesnį ir paprastesnį į atmosferą išmetamų teršalų apskaičiavimo būdą bei atsižvelgdamas į suinteresuotų juridinių asmenų motyvuotas pastabas ir pasiūlymus LAND 31-98/M-11 tobulinti:

1. T v i r t i n u Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos normatyvinį dokumentą LAND 31-99/M-11 „Lakiųjų organinių junginių, nediferencijuotų pagal sudėtį, kiekio, išmetamo į atmosferą saugant ir paskirstant lengvuosius naftos produktus, apskaičiavimo metodika“(naują LAND 31-98/M-11 redakciją).

2. Laikau netekusiu galios aplinkos ministro 1998 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 286 patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos normatyvinį dokumentą LAND 31-98/M-11 „Lakiųjų organinių junginių, nediferencijuotų pagal sudėtį, kiekio, išmetamo į atmosferą saugant ir paskirstant lengvuosius naftos produktus, apskaičiavimo metodika“.

3. Aplinkos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiu žodžiu „atmosfera“.

APLINKOS MINISTRAS DANIUS LYGIS

Patvirtinta

nauja redakcija

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

1999 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. 193

Pirmasis peržiūrėjimas 2004 m.

LAKIŲJŲ ORGANINIŲ JUNGINIŲ, NEDIFERENCIJUOTŲ PAGAL SUDĖTĮ, KIEKIO, IšMETAMO Į ATMOSFERĄ SAUGANT IR PASKIRSTANT LENGVUOSIUS NAFTOS PRODUKTUS, APSKAIČIAVIMO METODIKA

LAND 31 – 99/ M – 11

(LAND 31 – 98/M – 11 nauja redakcija)

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymu, Aplinkos ministerijos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 1138, Aplinkos ministerijos patvirtinti normatyviniai reikalavimai yra privalomi visiems Lietuvos Respublikos juridiniams ir fiziniams asmenims.

Anksčiau galiojęs aplinkos apsaugos normatyvinis dokumentas LAND 31-98/M – 11 „Lakiųjų organinių junginių, nediferencijuotų pagal sudėtį, kiekio, išmetamo į atmosferą saugant ir paskirstant lengvuosius naftos produktus, apskaičiavimo metodika“ nuo šio dokumento įsigaliojimo dienos netaikomas. Taip pat netaikomos dar anksčiau naudotos metodikos [1.4.], [1.5.] ir [1.6.] angliavandenilių, išmetamų į atmosferą perkraunant, saugant ir paskirstant šioje metodikoje nurodytus naftos produktus, kiekiams skaičiuoti.

TAIKYMO SRITIS

Ši metodika skirta į atmosferą išmetamam lengvųjų naftos produktų lakiųjų organinių junginių, nediferencijuotų pagal sudėtį (toliau – LOJ), kiekiui, saugant ir paskirstant lengvuosius naftos produktus, įvertinti. Paskirstymo proceso sąvoka apima transportavimą geležinkelio ir autocisternomis, įvairaus tipo talpyklų užpildymą ir išpylimą iš jų, geležinkelio ir autocisternų bei automobilių bakų užpildymą.

Metodikoje įvertinami į atmosferą patenkantys teršalai eksploatuojant šiuos naftos produktus: benziną, benziną-tirpiklį, aviacinį benziną, žibalą, techninį žibalą, reaktyvinį kurą, dyzelinį kurą, krosninį kurą, vaitspiritą.

Šia metodika privalo naudotis juridiniai ir fiziniai asmenys, nustatytąja tvarka atliekantys stacionarių atmosferos taršos šaltinių inventorizaciją, vykdantys į atmosferą išmetamų teršalų apskaitą ir kontrolę bei atliekantys planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkos orui vertinimą.

Visais atvejais naftos produktų terminaluose benzino saugojimo ir paskirstymo metu į atmosferą išmetami LOJ kiekiai turi būti vertinami vadovaujantis šios metodikos 3.2 punktu.

Visų kitų metodikoje vertinamų lengvųjų naftos produktų saugojimo ir paskirstymo metu į atmosferą išmetami LOJ kiekiai visais atvejais apskaičiuojami pagal šios metodikos 3.1 punktą. Pagal šį punktą vykdoma ir skystojo kuro degalinių stacionarių atmosferos taršos šaltinių inventorizacija, į atmosferą išmetamų teršalų apskaita bei poveikio aplinkos orui vertinimas planuojant šią veiklą.

Metinis teršalų, išmetamų į atmosferą pildant automobilių bakus, kiekis visais atvejais skaičiuojamas vadovaujantis šios metodikos 3.1 punktu.

1. NUORODOS

Rengiant šį normatyvinį dokumentą, vadovautasi:

1.1. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos normatyviniu dokumentu LAND 31-98/M-11 „Lakiųjų organinių junginių, nediferencijuotų pagal sudėtį, kiekio, išmetamo į atmosferą saugant ir paskirstant lengvuosius naftos produktus, apskaičiavimo metodika“, patvirtintu 1998 m. gruodžio 30 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. 286;

1.2. Lietuvos klimato žinynu. Oro temperatūra. Vilnius, 1992;

1.3. Aplinkos apsauga. Rinkinys. Leidykla „Chimija“, 1980. (Ochrana prirody. Sbornik. Izdatelstvo „Chimija“, 1980);

1.4. Angliavandenilių kiekio, išmetamo į atmosferą saugant naftos produktus, skaičiavimas. Parengtas VNIIUS VPO „Sojuznieftieorgsintiez“// Įvairiose gamybose susidariusių ir išmetamų į atmosferą teršalų įvertinimo metodikų rinkinys. Gidrometeoizdat, Leningradas, 1986 (64 – 87 psl). (Rasčiot vybrosov uglievodorodov pri chranienii nieftieproduktov: Razrabotano VNIIUS VPO „Sojuznieftieorgsintiez“// Sbornik mietodik po rasčiotu vybrosov v atmosfieru zagriazniajuščich vieščiestv različnymi proizvodstvami. Gidromietieoizdat. L. 1983);

1.5. TSRS Valstybinio naftos produktų komiteto įmonių į atmosferą išmetamų teršalų kiekio apskaičiavimo laikina metodika. Maskva. 1983. (Vriemiennaja mietodika po opriedielieniju vybrosov v atmosfieru na priedprijatijach goskomnieftieprodukta SSSR. M., 1983);

1.6. Pagrindinių naftos perdirbimo ir naftos chemijos pramonės įmonių į atmosferą išmetamų teršalų nustatymo ir jų kiekio apskaičiavimo metodiniai nurodymai. Maskva. 1983. (Mietodičieskijie ukazanija po opriedielieniju i rasčiotu vybrosov vriednych vieščiestv iz osnovnych priedprijatij nieftiepierierabatyvajuščei i nieftiechimičieskoj promyšliennosti. M., 1983).

2. TERMINAI IR APIBRĖŽIMAI

Šiame normatyviniame dokumente vartojami terminai:

Lengvųjų naftos produktų lakieji organiniai junginiai, nediferencijuoti pagal sudėtį(LOJ) – tai bet kokios sudėties garai, išsiskiriantys iš naftos produktų juos saugant ir paskirstant, kurių didžiausia leidžiama koncentracija(DLK) gyvenamosios aplinkos ore yra 5 mg/m³, kodas 308.

Terminalas – įrangos kompleksas, kuriame naftos produktai yra saugomi talpyklose ir paskirstomi į benzinvežius, geležinkelio cisternas ar laivus.

Talpyklų mažieji kvėpavimai – tai talpykloje esančių naftos produktų garų išsiskyrimas į atmosferą per kvėpavimo vožtuvus, keičiantis paros temperatūrai.

Talpyklų didieji kvėpavimai – tai naftos produktų garų išsiskyrimas į atmosferą pildant naftos produktais talpyklas (ir automobilių bakus).

Talpykla su pontonu – tai talpykla, kurios viduje įtaisytas naftos produkto paviršiuje plaukiojantis plūduras (pontonas), sandariai prigludęs prie jos vidinės sienelės ir mažinantis produkto nugaravimą.

Talpyklos eksploatavimas „matuoklės“ režimu reiškia tokį talpyklos eksploatavimą, kai užpildant ar išpilant iš jos naftos produktą kinta šio produkto aukščio lygis talpykloje.

Talpyklos eksploatavimas automatiniu pastovaus naftos produkto lygio išlaikymo režimu reiškia tokį talpyklos eksploatavimą, kai išlaikomas pastovus naftos produkto aukščio lygis užpildant ir tuo pačiu metu išleidžiant šį naftos produktą iš talpyklos.

Garų rekuperavimas (grąžinimas) – garų surinkimas jų susidarymo vietoje ir grąžinimas atgal į talpyklą, iš kurios buvo iškrautas produktas.

Talpyklos užpildymas taškant – tai talpyklos užpildymas, pilant į ją kurą iš viršaus laisvai krentančia srove.

3. LOJ KIEKIO, IšMETAMO Į ATMOSFERĄ SAUGANT IR PASKIRSTANT NAFTOS PRODUKTUS, APSKAIČIAVIMAS

3.1. LOJ KIEKIO, IŠMETAMO Į ATMOSFERĄ SAUGANT IR PASKIRSTANT LENGVUOSIUS NAFTOS PRODUKTUS, SKAIČIAVIMAS NAUDOJANT EMISIJOS FAKTORIUS

Į atmosferą išmetami LOJ kiekiai nustatyti vadovaujantis eksperimentiniais duomenimis ir skaičiavimo metodikomis, atskirus metų mėnesius sugrupavus pagal artimiausias daugiametes vidutines oro temperatūras (pagal [1.2.]) į grupes:

Mėnesių grupės	Grupės žymėjimas	Vidutinės daugiametės mėnesių grupių temperatūros, oC
Sausis, vasaris	I, II	- 4,8
Kovas, gruodis	III, XII	- 1,6
Balandis, spalis, lapkritis	IV, X, XI	+ 4,8
Gegužė, birželis, liepa, rugpjūtis, rugsėjis	V – IX	+ 14,4

Šioms grupėms apskaičiuoti išmetami į atmosferą LOJ kiekiai, eksploatuojant vieną toną produkto(toliau – emisijos faktoriai), nurodyti 1–5 ir 7–8 lentelėse. LOJ emisijos iš požeminių talpyklų faktoriai (dėl lėtesnio temperatūros kitimo požeminiuose rezervuaruose), 6-oje ir 9-oje lentelėse pateikti suskirsčius mėnesius į dvi grupes (I grupė – sausis, vasaris, kovas, spalis, lapkritis, gruodis, II grupė – balandis + rugsėjis).

Mažųjų kvėpavimų (3–5 lentelės) ir transportavimo geležinkelio ir autocisternomis (7 lentelė) emisijos faktoriai, apskaičiuoti baltos spalvos talpykloms, kai talpyklos nudažymo koeficientas KN = 1.

3.1.1. Didžiųjų talpyklų kvėpavimų emisijos faktoriai (kg/t)

1 lentelė. Talpyklų pildymas benzinu, geležinkelio ir autocisternų pildymas

Mėnuo	Pildant
Mėnuo	talpyklas su pontonais	talpyklas be pontonų	geležinkelio bei autocisternas	požemines talpyklas	juodos spalvos cisternas
I, II	0,72	2,15	2,15	2,15	2,16
III, XII	0,91	2,74	2,74	2,74	2,75
IV, X, XI	1,16	3,48	3,48	3,48	4,52
V – IX	1,86	5,56	5,56	5,56	8,90

2 lentelė. Talpyklų pildymas naftos produktais, taip pat geležinkelio ir autocisternų pildymas

Naftos produkto pavadinimas

Mėnuo	Techninis žibalas	Benzinas- tirpiklis	Žibalas, reaktyvinis kuras	Dyzelinis kuras	Krosninis kuras	Vaitspiritas, aviacinio benzino rūšys
I, II	0,33	2,92	0,25	0,19	0,17	2,31
III, XII	0,48	3,21	0,38	0,28	0,22	3,00
IV, X, XI	0,96	4,22	0,78	0,55	0,41	3,81
V – IX	1,84	6,91	1,41	1,16	0,72	6,94

3.1.2. Mažųjų talpyklų kvėpavimų emisijos faktoriai (kg/t/ mėnesiui)

3 lentelė. Naftos produktų saugojimas pilnai užpildytose talpyklose su pontonais

Naftos produkto pavadinimas	Mėnuo
Naftos produkto pavadinimas	I, II	III, XII	IV, X	V – IX
Benzinas-tirpiklis	2,11	3,27	4,17	5,02
Vaitspiritas	1,91	2,35	3,13	4,63

4 lentelė. Benzino saugojimas

Mėnuo	Talpyklose su pontonais	Talpyklose be pontonų
Pilnai užpildytos talpyklos
I, II	0,10	0,29
III, XII	0,13	0,38
IV, X, XI	0,15	0,48
V – IX	0,29	0,89
Talpyklos, užpildytos 75 % tūrio
I, II	0,11	0,31
III, XII	0,14	0,42
IV, X, XI	0,17	0,53
V – IX	0,32	0,98
Talpyklos, užpildytos 50 % tūrio
I, II	0,12	0,34
III, XII	0,15	0,49
IV, X, XI	0,19	0,58
V – IX	0,34	1,06
Talpyklos, užpildytos 25 % tūrio
I, II	0,13	0,37
III, XII	0,16	0,49
IV, X, XI	0,20	0,63
V – IX	0,38	1,15

5 lentelė. Dyzelinio kuro saugojimas

Mėnuo	Talpyklų užpildymas, %
Mėnuo	100	75	50	25
Talpyklose be pontonų
I, II	0,05	0,06	0,07	0,10
III, XII	0,07	0,08	0,10	0,11
IV, X, XI	0,10	0,11	0,12	0,13
V – IX	0,16	0,17	0,19	0,20
Talpyklose su pontonais
I, II	0,03	0,03	0,04	0,05
III, XII	0,04	0,04	0,05	0,06
IV, X, XI	0,05	0,06	0,07	0,07
V – IX	0,09	0,10	0,11	0,12

6 lentelė. Benzino ir dyzelinio kuro saugojimas požeminėse talpyklose

Mėnuo	Talpyklų užpildymas, %
Mėnuo	100	75	50	25
Benzino saugojimas
I, II, III, X, XI, XII	0,22	0,24	0,26	0,28
IV – IX	0,48	0,53	0,58	0,63
Dyzelinio kuro saugojimas
I, II, III, X, XI, XII	0,05	0,05	0,05	0,06
IV – IX	0,10	0,11	0,12	0,13

3.1.3. Naftos produktų transportavimo emisijos faktoriai (kg/t)

7 lentelė. Transportavimas geležinkelio bei autocisternomis

Mėnuo	Transportavimas geležinkelio cisternomis		Transportavimas autocisternomis
Mėnuo	Benzinas	Dyzelinis kuras	Benzinas	Dyzelinis kuras
I, II	0,21	0,05	0,29	0,05
III, XII	0,24	0,07	0,38	0,07
IV, X, XI	0,26	0,10	0,48	0,10
V – IX	0,32	0,16	0,89	0,16

3.1.4. Motorinių transporto priemonių degalų bakų pildymo degalinėse emisijos faktoriai (kg/t)

8 lentelė. Pildymas iš antžeminių talpyklų

Mėnuo	Benzinas	Dyzelinis kuras
I, II	2,15	0,19
III, XII	2,74	0,28
IV, X, XI	3,48	0,55
V – IX	5,56	1,16

9 lentelė. Pildymas iš požeminių talpyklų

Mėnuo	Benzinas	Dyzelinis kuras
I, II, III, X, XI, XII	1,78	0,13
IV – IX	3,52	0,28

3.1.5. Metiniai išmetamų teršalų kiekiai, susidarantys vykstant didiesiems talpyklų kvėpavimams (t/metus)

Skaičiuojama pagal formulę:

N_d. _metinis = Σ N_{d. I, II (ar kt. mėn. gr.),}čia (1)

N_{d. metinis}– metinis teršalų kiekis, t/metus;

N_{d. I, II (ar kt. mėn. gr.)} – atskiroms mėnesių grupėms pagal (2) apskaičiuotas į atmosferą išmetamas teršalų kiekis, t;

N_d. _{(mėn. gr.)} = G_d. _{(mėn. gr.)}. B_{(mėn. gr.).} K₆. K₄. 10³, čia (2)

Gd. (mėn. gr.) – didžiųjų kvėpavimų LOJ emisijos faktorius (atskiroms mėnesių grupėms), kg/t (žr. 3.1.1 p.).

Kai įmonė pateikia dokumentą, patvirtinantį techninių priemonių, skirtų mažinti į atmosferą išmetamų teršalų kiekį, efektyvumą, skaičiuojant N_{d.(mėn. gr.)}reikalinga priimti talpyklų be pontonų emisijos faktorius G_{d. (mėn. gr.);}

B_{(mėn. gr.)}– perpilto naftos produkto kiekis (atskiromis mėnesių grupėmis), t;

K₆ – koeficientas, įvertinantis užpildymo būdo įtaką teršalų emisijai į atmosferą (žr. 3.3.6 p.);

K₄ – koeficientas, apskaičiuotas iš įmonės pateikto techninių priemonių, išmetimams į atmosferą sumažinti, efektyvumo K_ef (pavyzdžiui, kai efektyvumas K_ef yra 80%, tai K₄ = 1 – 0,8 = 0,2).

Skaičiuojant teršalų kiekius, susidarančius pildant motorinių transporto priemonių degalų bakus, priimama, kad K₆ = 1.

3.1.6. Metiniai išmetamų teršalų kiekiai, susidarantys vykstant mažiesiems talpyklų kvėpavimams (t/metus)

Skaičiuojama pagal formulę:

N_m. _metinis = Σ N_m. _{I, II} _{(ar kt. mėn. gr.),} čia (3)

N_m. _metinis – metinis teršalų kiekis, t/metus;

N_m. _{I, II (ar kt. mėn. gr.)} – atskiroms mėnesių grupėms pagal (4) apskaičiuotas į atmosferą išmetamas teršalų kiekis, t;

N_m. _{(mėn. gr.)} = G_m. _{(mėn. gr.).} B _{(mėn. gr.)}. K_N. K₄. 103, čia (4)

G_m. _{(mėn. gr.)} – mažųjų kvėpavimų LOJ emisijos faktorius (atskiroms mėnesių grupėms), kg/t /mėnesiui (žr. 3.1.2 p.).

Kai įmonė pateikia dokumentą, patvirtinantį techninių priemonių, skirtų mažinti į atmosferą išmetamų teršalų kiekį, efektyvumą, skaičiuojant N_{m.(mėn. gr.)} reikalinga priimti talpyklų be pontonų emisijos faktorius G_{m. (mėn. gr.);}

B _{(mėn. gr.)} – saugoto naftos produkto kiekis (atskiromis mėnesių grupėmis), t;

K_N – talpyklos nudažymo koeficientas (žr. 3.3.1 p.);

K₄ – koeficientas, apskaičiuotas iš įmonės pateikto techninių priemonių, išmetimams į atmosferą sumažinti, efektyvumo K_ef.

3.1.7. Talpyklų didžiųjų kvėpavimų momentiniai išmetimai (g/s)

Skaičiuojama pagal formulę:

N_{d. (mėn. gr.)}

N_d. _moment. = –––––––––––, čia (5)

T_d

N_d. _moment. – LOJ kiekis, g/s;

N_d. _{(mėn. gr.)} – apskaičiuotas pagal (2) formulę teršalų kiekis, t;

T_d – talpyklų pildymo laikas (pagal technologinius reikalavimus), s.

Skaičiavimo pavyzdys:

Degalinėje per metus numatoma benzino, kurio vidutinis tankis 750 kg/m³, apyvarta 1100 tonų. Talpyklos požeminės, užpildomos 250 m³/val. našumo siurbliu pro panardintą vamzdį. Aktyvios benzino garų grąžinimo sistemos nėra.

Tarkim, kad kiekvieną mėnesį bus perkraunamas vienodas benzino kiekis, t. y. 1100 t / 12 mėn. = 91,7 tonos arba, įvertinus benzino tankį, 122,3 m³. Pagal naudojamo siurblio našumą, šis kiekis perkraunamas per 1761 sekundę.

Momentiniai teršalų išmetimai į atmosferą pildant požemines talpyklas skaičiuojami pagal (5) formulę, įvertinant 1-oje lentelėje atskiroms mėnesių grupėms pateiktus didžiųjų talpyklų kvėpavimų emisijos faktorius ir koeficientus K₄ ir K₆:

2,15. 91,7. 1. 1. 1000

N_d. _{I, II} = –––––––––––––––––––––––––– = 111,96 g/s;

1761

2,74. 91,7. 1. 1. 1000

N_d. _{III, XII} = –––––––––––––––––––––––––– = 142,68 g/s;

1761

3,48. 91,7. 1. 1. 1000

N_{d. IV, X, XI} = –––––––––––––––––––––––––– = 181,21 g/s;

1761

5,56. 91,7. 1. 1. 1000

N_d. _V-IX = –––––––––––––––––––––––––– = 289,52 g/s.

1761

Momentiniai teršalų išmetimai į atmosferą pildant motorinių transporto priemonių degalų bakus skaičiuojami taip pat pagal (5) formulę, įvertinant šiuo atveju 9-oje lentelėje pateiktus motorinių transporto priemonių degalų bakų pildymo degalinėse iš požeminių talpyklų atskirais mėnesiais emisijos faktorius ir benzino padavimui naudojamų siurblių našumą.

3.1.8. Talpyklų mažųjų kvėpavimų momentiniai išmetimai (g/s)

Skaičiuojama pagal formulę:

N_m. _{(mėn. gr.)}

N_m. _moment. = ––––––––––––, čia (6)

T_m d_m

N_m. _moment. – LOJ kiekis, g/s;

N_m. _{(mėn. gr.)}– apskaičiuotas pagal (4) formulę teršalų kiekis, t;

T_m – laikas, per kurį kiekvieną parą vyksta mažieji kvėpavimai, s;

Priimamas vidutinis kvėpavimo laikas – 9 val. (32 400 s);

d_m – mėnesio dienų skaičius.

Skaičiavimo pavyzdys:

Iš aukščiau pateiktame pavyzdyje aprašytos degalinės požeminių talpyklų į atmosferą išmetamą momentinį teršalų kiekį vykstant kiekvieną mėnesį mažiesiems kvėpavimams skaičiuojame pagal (6) formulę, įvertinant 6-oje lentelėje pateiktus emisijos faktorius.

Tarkim, kad degalinėje nustatyta, jog vidutiniškai per mėnesį talpyklos užpildytos būna apie 75% tūrio. Požeminėms talpykloms K_N = 1. Kvėpavimai vyksta vidutiniškai 9 valandas per parą.

Skaičiuojame momentinius išmetimus:

0,24. 91,7. 1. 1. 1000

N_m. _{I, II, III, X, XI, XII} = ––––––––––––––––––––– = 0,023 g/s;

9. 30. 3600

0,53. 91,7. 1. 1. 1000

N_m. _{IV – IX} = ––––––––––––––––––––– = 0,050 g/s.

9. 30. 3600

3.2. LOJ KIEKIO, IŠMETAMO Į ATMOSFERĄ SAUGANT IR PASKIRSTANT BENZINĄ, SKAIČIAVIMAS

Į atmosferą išmetamas LOJ kiekis skaičiuojamas taikant:

veikiantiems objektams:

• benzino virimo pradžios temperatūra(tpr. v.) – iš sertifikatų;

• sočiųjų garų slėgis (p_soč.) talpyklos dujinėje dalyje – iš sertifikatų, perskaičiavus prie garų temperatūros skaičiuojamuoju laikotarpiu pagal 2 priede pateiktą grafiką;

• antžeminėse talpyklose skysčio temperatūra (T) ir garų temperatūra (t) – prilyginamos daugiametei vidutinei oro temperatūrai (žr. 1 priedą);

• požeminėse talpyklose skysčio temperatūra (T) ir garų temperatūra (t) – prilyginamos daugiametei vidutinei dirvos (1,2–1,6 m gylyje) temperatūrai (žr. 1 priedą);

• vidutinis barometrinis garų slėgis talpyklų dujinėje dalyje (p_at.) – 774,91 mm Hg _st.;

• laikas, per kurį kiekvieną parą vyksta mažieji kvėpavimai (T_m)-

< vasaros mėnesiais – 11 valandų;

< žiemos mėnesiais – 6 valandas;

< pavasario ir rudens mėnesiais – 9 valandas;

•talpyklų pildymo laikas (T_d) – pagal technologinius reikalavimus;

projektuojamiems objektams:

• benzino virimo pradžios temperatūra (t_pr. _v.) – ne didesnė kaip 30°C;

• sočiųjų garų slėgis (p_soč.) rezervuaro dujinėje dalyje – pagal galiojančius vartojamo Lietuvoje benzino privalomuosius kokybės rodiklius (vasariniam benzinui – ne didesnis kaip 600,05 mm Hg st., žieminiam benzinui – ne didesnis kaip 697,55 mm Hg _st.), perskaičiavus prie skaičiuojamojo laikotarpio garų temperatūros pagal 2 priede pateiktą grafiką;

• antžeminėse talpyklose skysčio temperatūra (T) ir garų temperatūra (t) – prilyginamos daugiametei vidutinei oro temperatūrai (žr. 1 priedą);

• požeminėse talpyklose skysčio temperatūra (T) ir garų temperatūra (t) – prilyginamos daugiametei vidutinei dirvos (1,2 – 1,6 m gylyje) temperatūrai (žr. 1 priedą);

• vidutinis barometrinis garų slėgis talpyklų dujinėje dalyje (pat.) – techniškai tvarkingose talpyklose jis turi būti lygus 774,91 mm Hg _st.;

• laikas, per kurį kiekvieną parą vyksta mažieji kvėpavimai (T_m) -

<vasaros mėnesiais – 11 valandų;

<žiemos mėnesiais – 6 valandas;

<pavasario ir rudens mėnesiais – 9 valandas;

• talpyklų pildymo laikas (T_d) – pagal technologinius reikalavimus.

3.2.1. Benzino talpyklų mažųjų kvėpavimų metu į atmosferą išmetamo LOJ kiekio skaičiavimas

3.2.1.1. Valandinio kiekio skaičiavimas

Skaičiuojama pagal formulę:

(7)

F – LOJ kiekis, kg/h;

K₁ ir K ₂ – koeficientai, priklausantys nuo benzino savybių (žr. 3.3.2 p.);

V – talpyklos talpa, m³;

exp – 2,718;

T – skysčio temperatūra, oC;

t – garų temperatūra, oC;

M – vidutinė garų molekulinė masė, apskaičiuojama pagal formulę:

M = 60 + 0,3 (tpr. v – 30) + 0,001 (tpr. v – 30)², čia (8)

t_pr. _v - benzino virimo pradžios temperatūra, oC;

K₃ - empyrinis koeficientas, įvertinantis talpyklų apyvartą (žr. 3.3.3 p.);

K₄ – koeficientas, įvertinantis į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo priemones (žr. 3.3.4 p.).

Skaičiavimo pavyzdys:

Kiek teršalų balandžio mėnesį išsiskiria į atmosferą iš talpyklos, kurioje laikomas benzinas? Talpyklos talpa V = 5000 m³. Benzino virimo pradžios temperatūra t_pr. _v = 28 oC.

nes šio benzino:

M = 60 + 0,3 (28 – 30) + 0,001 (28 – 30)² = 59,404;

K₁ = 0,2; K₂ = 16.

Galutiniam į atmosferą išmetamam teršalų kiekiui apskaičiuoti reikia įvertinti koeficientus K_N, K₃, K₄ ir viso mėnesio mažųjų kvėpavimų laiką.

3.2.1.2. Momentinio išmetamo kiekio skaičiavimas

Momentinis kiekis išskaičiuojamas iš valandinio kiekio, apskaičiuoto pagal (7) formulę.

3.2.2. Benzino talpyklų didžiųjų kvėpavimų metu į atmosferą išmetamo LOJ kiekio skaičiavimas

3.2.2.1. Išmetamo kiekio skaičiavimas

Skaičiuojama pagal formulę:

(9)

N – LOJ kiekis, kg;

B – benzino kiekis, patekęs į talpyklą arba jų grupę per skaičiuojamąjį laikotarpį, m³;

p_soč. – sočiųjų garų slėgis talpyklos dujinėje dalyje, mm Hg _st.;

p_at. – vidutinis barometrinis garų slėgis talpyklos dujinėje dalyje, mm Hg _st.;

K₄ – koeficientas, įvertinantis į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo priemones (žr. 3.3.4 p.);

K₅ – koeficientas, įvertinantis klimatinių sąlygų įtaką teršalų emisijai į atmosferą (žr. 3.3.5 p.);

K₆ – koeficientas, įvertinantis užpildymo būdo įtaką teršalų emisijai į atmosferą (žr. 3.3.6 p.);

ρ^d – vidutinis garų tankis talpyklos dujinėje dalyje, esant vidutinei šios talpyklos dalies temperatūrai skaičiuojamuoju laikotarpiu, kg/m³, apskaičiuojamas pagal formulę:

(10)

M – garų molekulinė masė(apskaičiuojama pagal (8) formulę);

T_o – 273, K;

t – garų temperatūra, °C.

3.2.2.2. Momentinio išmetamo kiekio skaičiavimas

Skaičiuojama pagal formulę:

N_d = ———— 10³, čia (11)

T_d

N_d – LOJ kiekis, g/s;

N – LOJ kiekis, apskaičiuotas pagal (9) formulę, kg;

T_d – talpyklų pildymo laikas, s.

3.2.3. Benzino sočiųjų garų kiekis, patenkantis į atmosferą iš talpyklų, kuriose jis buvo

Išpylus benziną iš geležinkelio ir autocisternų, rezervuarų, technologinių vamzdynų ir kitų talpyklų, taip pat valant talpyklas ar vamzdynus nuo susidariusio šlamo, ar remonto atveju juos išsandarinant, į atmosferą patenkančių juose buvusio benzino garų kiekis apskaičiuojamas pagal formulę:

M P_atm T_o

C = ———— ———— —————, čia (12)

22,4 760 T_o + t

C – sočiųjų garų kiekis, kg/m³;

M – garų molekulinė masė (apskaičiuojama pagal (8) formulę);

P_atm– atmosferos slėgis, mm Hg _st.;

T_o – 273, K;

t – garų temperatūra, oC.

Skaičiavimo pavyzdys:

Koks benzino sočiųjų garų kiekis, likęs talpykloje išpylus benziną, kai atmosferos temperatūra yra -20 oC, atmosferos slėgis – 750 mm Hg st., benzino molekulinė masė M = 61,52?

61,52 750 273

C = ———— ———— ————— = 2,92 kg/m³.

22,4 760 273 -20

3.3. KOEFICIENTAI

3.3.1. Nudažymo koeficientas KN

11 lentelė. Nudažymo koeficiento K N priklausomybė nuo talpyklos ir lauko konstrukcijų spalvos

Nudažymo spalva		Nudažymo koeficientas K_N
Talpyklos lauko konstrukcijos	Talpyklos	Nudažymo kokybė
Talpyklos lauko konstrukcijos	Talpyklos	gera	bloga
Balta	Balta	1,00	1,15
Aliumininė (veidrodinė)	Balta	1,04	1,18
Balta	Aliumininė (veidrodinė)	1,16	1,24
Aliumininė (veidrodinė)	Aliumininė (veidrodinė)	1,20	1,29
Balta	Aliumininė (išsklaidyta)	1,30	1,38
Aliumininė (išsklaidyta)	Aliumininė (išsklaidyta)	1,39	1,46
Balta	Pilka	1,30	1,38
Šviesiai pilka	Šviesiai pilka	1,33

Požeminių talpyklų K _N = 1.

3.3.2. Koeficientai K₁ ir K₂

Šie koeficientai įvertina benzino savybes.

K₁ = 0,2; K₂ = 16.

3.3.3. Koeficientas K₃

Šis koeficientas įvertina talpyklų apyvartą.

Mėnesinė talpyklos ar jų grupės apyvarta skaičiuojama pagal formulę:

n = _____, čia (13)

V_t.

n – talpyklos ar jų grupės apyvarta;

B – į talpyklą ar jų grupę patekusio benzino kiekis, m³;

V_t. – talpyklos ar jų grupės bendra talpa, m³.

12 lentelė. Koeficiento K₃ skaitmeninės vertės

Mėnesinė talpyklos ar jų grupės apyvarta, n	K₃ vertė	Mėnesinė talpyklos ar jų grupės apyvarta, n	K₃ vertė	Mėnesinė talpyklos ar jų grupės apyvarta, n	K₃ vertė
iki 1	6,8	8	2,7	16	1,7
2	6,0	10	2,2	18	1,6
4	4,2	12	2,1	daugiau kaip 20	1,5
6	3,2	14	1,8

3.3.4. Koeficientas K₄

Šis koeficientas įvertina talpyklų eksploatacinį režimą bei technines į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo priemones.

13 lentelė. Koeficiento K₄ skaitmeninės vertės

Talpyklų aprūpinimas techninėmis apsaugos priemonėmis	K₄ vertė
Talpyklos eksploatavimas „matuoklės“ režimu
Talpyklos be techninių apsaugos priemonių, atviri liukai ar nuimti kvėpavimo vožtuvai	1,10
Talpyklos be techninių apsaugos priemonių	1,00
Talpyklos su pontonais	0,20
Talpyklos su plaukiojančiais stogais	0,15
Talpyklos eksploatavimas automatiniu pastovaus naftos produkto lygio išlaikymo režimu
Talpyklos eksploatuojamos atvirais liukais ar esant nuimtiems kvėpavimo vožtuvams	0,30
Talpyklose įtaisyti kvėpavimo vožtuvai, atvirų liukų nėra	0,20
Talpyklos su pontonais	0,15
Talpyklos su plaukiojančiais stogais	0,10

Jei įmonė pateikia dokumentą, patvirtinantį techninių priemonių, skirtų mažinti į atmosferą išmetamų teršalų kiekį, efektyvumą, skaičiavimuose K₄ priimamas apskaičiuotas iš įmonės pateikto techninių priemonių efektyvumo K_ef (pvz., kai efektyvumas K_ef yra 95%, tai K₄ = 1 – 0,95 = 0,05).

Skaičiuojant objektų, kuriuose yra įrengta garų rekuperavimo (grąžinimo) sistema, į atmosferą išmetamą LOJ kiekį, koeficientas K₄ taikomas pagal šios sistemos projektinį našumą, bet ne didesnis kaip 0,3 (K₄ ≤ 0,3).

3.3.5. Koeficientas K₅

Šis koeficientas įvertina klimatinių sąlygų įtaką teršalų emisijai į atmosferą.

I ir IV metų ketvirčiams K₅ = 1,0;

II ir III metų ketvirčiams K₅ = 1,14.

3.3.6. Koeficientas K₆

Šis koeficientas įvertina talpyklų užpildymo naftos produktais būdą.

Užpildant pro panardintą vamzdį ar dugniniu būdu K₆ = 1.

Užpildant taškant K₆ = 3.

_____________

1 priedas

Daugiametės vidutinės oro ir dirvos temperatūros

Mėnuo	Oro temperatūra, ° C	Dirvos temperatūra, ° C (1,2 – 1,6m gylyje)
Sausis	-5,1	+3,3
Vasaris	-4,6	+2,5
Kovas	-0,7	+2,3
Balandis	+5,4	+3,2
Gegužė	+11,9	+6,8
Birželis	+15,4	+10,3
Liepa	+16,7	+12,7
Rugpjūtis	+16,2	+13,6
Rugsėjis	+11,9	+12,7
Spalis	+7,2	+10,3
Lapkritis	+2,0	+7,5
Gruodis	-2,4	+4,7

Manoma, kad šiltojo metų laikotarpio (IV–X) daugiametė vidutinė oro temperatūra yra + 12,1 ° C, o šaltojo metų laikotarpio (XI–III) daugiametė vidutinė oro temperatūra yra – 2,2 ° C.

_____________

2 priedas

Benzino sočiųjų garų slėgio (p_soč.) priklausomybė nuo talpykloje susidariusių garų temperatūros(t)

Apskaičiavimo pavyzdys:

Surasti žieminio benzino, kurio pagal galiojančius privalomuosius kokybės rodiklius sočiųjų garų slėgis (esant 38 °C temperatūrai) negali viršyti 93 kPa arba 697,55 mm Hg _st., ir vasarinio benzino, kurio sočiųjų garų slėgis (esant 38 °C temperatūrai) negali viršyti 80 kPa arba 600,05 mm Hg _st., sočiųjų garų slėgį antžeminėje talpykloje rugsėjo mėnesį.

Nustatome, kad daugiametė vidutinė rugsėjo mėnesio temperatūra, kuriai prilyginta garų temperatūra (pagal 1 priedą), yra + 11,9° C.

Grafiko slėgių skalėje atidedame žieminio benzino sočiųjų garų slėgį esant 38° C temperatūrai, t. y. 697,55 mm Hg _st. (≡ 700 mm Hg st.). Keliame statmenį iki susikirtimo su linija, atitinkančia 38° C temperatūrą, ir iš šio susikirtimo taško vedame lygiagretę iki susikirtimo su menama linija, atitinkančia rugsėjo mėnesio temperatūrą, t. y. iki 11,9 ° C ( 12° C). Iš šio susikirtimo taško nuleidžiame statmenį į slėgių skalę ir surandame benzino sočiųjų garų slėgį talpykloje prie 12° C temperatūros. Jis bus ≡ 250 mm Hg _st.

Ta pačia veiksmų seka nustatome, kad vasarinio benzino sočiųjų garų slėgis talpykloje rugsėjo mėnesį bus ≡ 215 mm Hg _st.

_____________