LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PASIENIO RUOŽO REŽIMO LAIKINŲJŲ TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
1993 m. lapkričio 17 d. Nr. 854
Vilnius
Siekdama gerinti Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugą ir užtikrinti tvarką prie jos, taip pat vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės sienos įstatymu bei Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
2. Nustatyti, kad:
2.1. rajonų, kurių administracinės teritorijos ribojasi su Lietuvos Respublikos valstybės siena, savivaldybės, atsižvelgdamos į vietos sąlygas, nustato priskirtinas pasienio ruožui teritorijas ir iki 1993 m. gruodžio 31 d. jų sąrašus pateikia Krašto apsaugos ministerijai;
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1993 m. lapkričio 17 d. nutarimu Nr. 854
Lietuvos Respublikos pasienio ruožo režimo laikinosios taisyklės
Bendroji dalis
1. Lietuvos Respublikos pasienio ruožo režimo laikinosios taisyklės parengtos vykdant Lietuvos Respublikos valstybės sienos įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos įstatymą.
2. Šios taisyklės reglamentuoja:
2.1. Lietuvos Respublikos piliečių ir užsieniečių vykimą į Lietuvos Respublikos pasienio ruožą (toliau vadinama – pasienio ruožas) ir buvimą jame;
2.4. laivų plaukimą teritorine jūra ir pasienio ruožo mariomis, upėmis, ežerais bei kitais vandens telkiniais (toliau vadinama – pasienio ruožo vandenys);
3. Pasienio ruožui priskiriami kaimai, miesteliai, miestai ir kiti teritoriniai – administraciniai vienetai, esantys iki 5 kilometrų atstumu į teritorijos gilumą nuo Lietuvos Respublikos valstybės sienos (toliau vadinama – valstybės siena) linijos arba nuo kranto linijos, jeigu valstybės siena eina jūra, mariomis, ežeru, upe ar kitokiu vandens telkiniu.
4. Pasienio ruožo plotis priklauso nuo gyventojų tankumo, jų gamybinės bei ūkinės veiklos ir ekonominės jos reikšmės, taip pat gamtinių sąlygų ir kitų vietinių aplinkybių.
5. Pasienio ruožo riba žymima standartiniu kelio ženklu „Objekto pavadinimas“ (mėlyname stačiakampio ženklo fone įrašas baltomis raidėmis „Pasienio ruožas“).
6. Pasienio juosta yra 5 metrų pločio pasienio ruožo dalis, esanti prie valstybės sienos linijos arba ant kranto, jeigu valstybės siena eina jūra, mariomis, ežeru, upe ar kitokiu vandens telkiniu (vadovaujantis pasienio ženklų, kuriais vietovėje žymima valstybės siena, statymo instrukcija).
Pasienio juostoje iškertamas miškas, medžiai, krūmai, išraunami medžių ir krūmų kelmai, nupjaunama žolė, kad gerai būtų matyti du gretimi pasienio ženklai.
Krašto apsaugos ministerijai skirtomis lėšomis pasienio juosta sukultūrinama, apsėjama daugiametėmis žolėmis, o prireikus joje įrengiami keliai ar takai, kurių reikia valstybės sienai saugoti.
7. Pasienio ruožo įrenginių, statomų gamtiniuose kompleksuose, projektai turi būti suderinti su Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentu.
Lietuvos Respublikos piliečių ir užsieniečių vykimas į pasienio ruožą ir buvimas jame
8. Lietuvos Respublikos piliečiai ir asmenys, turintys teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę, į pasienio ruožą vyksta be leidimų:
9. Užsienio valstybių piliečiai ir asmenys be pilietybės gali vykti į pasienio ruožą ar jame nuolat apsigyventi turėdami pasą ar jam prilygintiną dokumentą, leidimą ar kitus dokumentus, kurie išduodami Vidaus reikalų ministerijos nustatyta tvarka.
10. Vaikai iki 16 metų į pasienio ruožą gali vykti pateikę mokymo įstaigos pažymėjimą, gimimo liudijimą arba pažymą iš gyvenamosios vietos.
11. Asmenys, vykstantys per valstybės sieną arba per pasienio ruožą ir valstybės sieną tranzitu, privalo turėti asmens dokumentus, nustatytosios formos leidimus, taip pat kitus dokumentus, patvirtinančius legalų jų vykimą.
Gamybinė, ūkinė ir kitokia fizinių bei juridinių asmenų veikla pasienio ruože
13. Gamtos išteklių naudojimo (žūklės, uogavimo, grybavimo, vaistažolių ir kitokių augalų rinkimo) pasienio ruože tvarką nustato Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentas kartu su Miškų ūkio ministerija ir Žemės ūkio ministerija, suderinę su Valstybės sienos apsaugos tarnyba.
14. Medžioti pasienio ruože leidžiama Krašto apsaugos ministerijos, Miškų ūkio ministerijos ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento nustatyta tvarka.
Medžioklės plotus, esančius tarp Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos valstybės sienos linijų bei inžinerinių užtvarų (spygliuotosios vielos tvorų su signalizacija), nuomoti draudžiama.
Valstybinių miškų, esančių pasienio ruože, apsaugą, atkūrimą ir kirtimą organizuoja miškų urėdijos ir nacionaliniai parkai, suderinę su Valstybės sienos apsaugos tarnyba.
15. Telekomunikacijų linijas, dujų, naftos ir elektros energijos magistrales aptarnaujantys (prižiūrintys ir remontuojantys) darbuotojai į pasienio juostą patenka pateikę specialų leidimą, išduotą Valstybės sienos apsaugos tarnybos pagal suinteresuotų valstybinių tarnybų pateiktus sąrašus, taip pat tarnybinį pažymėjimą.
Traukinių vykimas per pasienio ruožą
17. Asmenys, traukiniu vykstantys per valstybės sieną arba pasienio ruožą ir valstybės sieną tranzitu, privalo turėti asmens dokumentus, leidžiančius vykti per valstybės sieną.
18. Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių piliečiai, pasienio geležinkelio stotyse bei tarpustotėse perduodantys ir priimantys traukinius (taip pat tikrinantys keleivių vizas), ir Valstybinės geležinkelio inspekcijos pareigūnai, kontroliuojantys pasienio ruože vežėjų darbą, privalo turėti nustatytosios formos leidimus, išduotus Valstybės sienos apsaugos tarnybos pagal Susisiekimo ministerijos pateiktus sąrašus, taip pat tarnybinius pažymėjimus.
19. Užsienio valstybių tarnybos, dalyvaujančios perduodant ir priimant traukinius, pasienio geležinkelio stotyse turi teisę ženklinti užrašais savo kalba ir savo valstybės herbu bei vėliava joms suteikus pastatus ir tarnybines patalpas. Šios tarnybos pasienio geležinkelio stotyse vadovaujasi savo valstybės įstatymais, o jų veiksmų teisinis įvertinimas turi būti toks pat kaip ir jų valstybės teritorijoje.
20. Stichinių nelaimių ar avarijų pasienio geležinkelio ruože atvejais vadovaujamasi tarpvalstybiniais susitarimais dėl pasienio susisiekimo ir itin pavojingų krovinių vežimo geležinkeliu, taip pat kitais susitarimais arba Krašto apsaugos ministerijos ir Vidaus reikalų ministerijos nustatyta tvarka.
Laivų plaukimas teritorine jūra ir pasienio ruožo vandenimis
21. Visi savaeigiai ir nesavaeigiai (upių, smulkieji, mažieji, sportiniai, buriniai) laivai (toliau vadinama – laivai), kurie yra ar bazuojasi pasienio ruožo vandenyse, Baltijos jūros pakrantėje ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje, taip pat plaukia tranzitu per teritorinę jūrą ar pasienio ruožo vandenis iš Lietuvos Respublikos vidaus vandenų ar Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, turi laikytis šių plaukimo taisyklių:
21.1. teritorine jūra ir pasienio ruožo vandenimis turi teisę plaukti tie Lietuvos Respublikos gyventojams, įmonėms, įstaigoms, firmoms ir organizacijoms priklausantys laivai, kurie registruoti Lietuvos Respublikos vandens transporto valstybės kontrolės ir saugaus plaukiojimo inspekcijoje ar Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kapitono valdyboje. Nurodytieji gyventojai, įmonės, įstaigos, firmos ir organizacijos laivų registracijos duomenis privalo pateikti valstybės sienos apsaugos užkardoms (pasienio kontrolės punktams);
21.2. nurodytieji laivai turi būti pažymėti Lietuvos Respublikos vandens transporto valstybės kontrolės ir saugaus plaukiojimo inspekcijos nustatyta tvarka;
21.3. burinių laivų (jachtų) kapitonai, išplaukdami į teritorinę jūrą, Valstybės sienos apsaugos tarnybai privalo pateikti bilietą, techninės apžiūros aktą (galiojantį vienerius metus), kapitono kvalifikacijos pažymėjimą, laivo įgulos narių sąrašą, patvirtintą arba laivo savininko, arba išleidžiančiojo uosto kapitono, arba jachtklubo direktoriaus, arba sportinių laivų registro inspektoriaus parašais ir antspaudais.
22. Laivų vairuotojai (kapitonai) – Lietuvos Respublikos, kitų valstybių piliečiai, asmenys be pilietybės, gyvenantys Lietuvos Respublikoje, – plaukdami į teritorinę jūrą ir pasienio ruožo vandenis, privalo turėti pasą ar jam prilygintą dokumentą, vairuotojo pažymėjimą, laivo įgulos narių sąrašą, techninį pasą arba kitus Lietuvos Respublikos teisės aktuose nurodytus dokumentus.
23. Laivų vairuotojai (kapitonai), prieš įplaukdami į teritorinę jūrą ar pasienio ruožo vandenis, apie išvykimo iš bazavimosi vietos laiką praneša artimiausios valstybės sienos apsaugos užkardos (pasienio kontrolės punkto) budėtojui. Šis reikalavimas netaikomas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento, Miškų ūkio ministerijos Valstybinės miškų kontrolės inspekcijos, Lietuvos Respublikos vandens transporto valstybės kontrolės ir saugaus plaukiojimo inspekcijos bei Lietuvos valstybinės vandens kelių valdybos pareigūnams, nustatantiems įstatymų aplinkos apsaugos bei miškų apsaugos klausimais, taip pat laivybos saugumo taisyklių pažeidimus ir atliekantiems vandens kelių techninę priežiūrą. Šie pareigūnai privalo turėti specialius leidimus, išduotus Valstybės sienos apsaugos tarnybos pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento, miškų urėdijų, nacionalinių parkų bei Susisiekimo ministerijos pateiktus sąrašus, taip pat tarnybinius pažymėjimus.
24. Privatūs asmenys smulkiaisiais laivais pasienio ruožo vandenimis gali plaukti šviesiuoju paros metu, tamsiuoju paros metu – tik suderinę su Valstybės sienos apsaugos tarnyba.
25. Užsienio valstybių piliečiai tose valstybėse registruotais laivais gali įplaukti į teritorinę jūrą ir pasienio ruožo vandenis, laikydamiesi tarpvalstybinių susitarimų reikalavimų.
26. Laivų vairuotojai (kapitonai), įgulų nariai ir keleiviai teritorinėje jūroje ir pasienio ruožo vandenyse privalo laikytis uosto, navigacijos, muitinės, higienos ir radiotelegrafijos taisyklių.
27. Laivų prieplaukos, esančios teritorinės jūros pakrantėje ir pasienio ruožo vandenyse, taip pat Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje, turi atitikti šiuos reikalavimus:
28. Laivų vairuotojai (kapitonai) neturi teisės nenumatytose tam vietose išlaipinti ar įlaipinti žmonių, iškrauti ar perkrauti krovinių, išskyrus tuos atvejus, kai:
29. Važiuoti techninėmis priemonėmis arba eiti pėsčiomis per užšalusius pasienio ruožo vandenis (neįvažiuojant arba neįeinant į pasienio juostą) leidžiama tik vietos savivaldybių nurodytu laiku ir kryptimis (maršrutais), suderintais su artimiausia valstybės sienos apsaugos užkarda (pasienio kontrolės punktu).
Lietuvos Respublikos kontrolės institucijų pareigūnų vykimas į pasienio ruožą ir veikla jame
30. Vidaus reikalų ministerijos, Muitinės departamento prie Finansų ministerijos ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos pareigūnai vyksta į pasienio muitinių postus pasienio ruože be apribojimų, turėdami tarnybinius pažymėjimus.
31. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento ir Žemės ūkio ministerijos Valstybinės miškų kontrolės inspekcijos tarnybų pareigūnai, nustatantys įstatymų aplinkos apsaugos ir miškų apsaugos klausimais pažeidimus ir nuolat dirbantys valstybiniuose miškuose bei rezervatuose, esančiuose pasienio ruože, taip pat automobilių kelius aptarnaujančių organizacijų darbuotojai, tiesiantys, remontuojantys bei prižiūrintys kelius pasienio ruože, ir pasienio ruože įsikūrusių tam tikrų infrastruktūrų tarnybų darbuotojai į pasienio ruožą įleidžiami be apribojimų pagal valstybės sienos apsaugos užkardos (pasienio kontrolės punkto) viršininkui pateiktus pareigūnų ir transporto priemonių sąrašus, turėdami tarnybinius pažymėjimus.
Baigiamosios nuostatos
32. Į Lietuvos Respublikos pasienyje esančių valstybės sienos apsaugos objektų (rinktinių, komendantūrų, užkardų, techninio stebėjimo postų) teritorijas ne Valstybės sienos apsaugos tarnybos darbuotojams leidžiama įeiti tik su vado ar jo tiesioginio viršininko leidimu.
33. Šios taisyklės privalomos visoms Lietuvos Respublikos įmonėms, įstaigoms, organizacjoms, kitiems ūkio subjektams, taip pat visiems juridiniams ir fiziniams asmenims, esantiems Lietuvos Respublikos teritorijoje. Jeigu Lietuvos Respublikos pasirašytose tarpvalstybinėse sutartyse numatyta kas kita, vadovaujamasi šiomis sutartimis.