LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO 2010 m. LIEPOS 16 d. ĮSAKYMO Nr. 3D-677 „DĖL NUOSTOLIŲ, PATIRTŲ LIKVIDUOJANT GYVŪNŲ UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ PROTRŪKIUS, APSKAIČIAVIMO METODIKOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2013 m. spalio 31 d. Nr. 3D-750
Vilnius
P a k e i č i u Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. liepos 16 d. įsakymą Nr. 3D-677 „Dėl Nuostolių, patirtų likviduojant gyvūnų užkrečiamųjų ligų protrūkius, apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr. 99-5142):
1. Išdėstau jį nauja redakcija:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL NUOSTOLIŲ, KURIUOS PATYRĖ GYVŪNŲ SAVININKAI VYKDYDAMI GYVŪNŲ UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ ŽIDINIŲ LIKVIDAVIMO IR ŠIŲ LIGŲ PREVENCIJOS PRIEMONES, APSKAIČIAVIMO METODIKOS PATVIRTINIMO
Atsižvelgdamas į Nuostolių, kuriuos patyrė gyvūnų savininkai vykdydami gyvūnų užkrečiamųjų ligų židinių likvidavimo ir šių ligų prevencijos priemones, kompensavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 3D-646 (Žin., 2008, Nr. 141-5600; 2012, Nr. 21-975, Nr. 70-3628), 12 punktą,
2. Nurodytuoju įsakymu patvirtintą Nuostolių, kuriuos patyrė gyvūnų savininkai vykdydami gyvūnų užkrečiamųjų ligų židinių likvidavimo ir šių ligų prevencijos priemones, apskaičiavimo metodiką išdėstau nauja redakcija (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro
2010 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 3D-677
(Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro
2013 m. spalio 31 d. įsakymo Nr. 3D-750
redakcija)
NUOSTOLIŲ, KURIUOS PATYRĖ GYVŪNŲ SAVININKAI VYKDYDAMI GYVŪNŲ UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ ŽIDINIŲ LIKVIDAVIMO IR ŠIŲ LIGŲ PREVENCIJOS PRIEMONES, APSKAIČIAVIMO METODIKA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Nuostolių, kuriuos patyrė gyvūnų savininkai vykdydami gyvūnų užkrečiamųjų ligų židinių likvidavimo ir šių ligų prevencijos priemones, apskaičiavimo metodika (toliau – metodika) nustato nuostolių, kuriuos patyrė ūkinių gyvūnų savininkai vykdydami gyvūnų užkrečiamųjų ligų židinių likvidavimo ir šių ligų prevencijos priemones, apskaičiavimą pagal sunaikintų gyvūnų rūšį ir skaičių, pagal sunaikintų gyvūninių produktų, pašarų, lesalų, pašarinių žaliavų, kurių negalima dezinfekuoti, rūšį ir kiekį, pagal patalpų valymo, dezinsekcijos ir dezinfekcijos išlaidas ir pagal paskerstų gyvūnų skaičių buferinėje zonoje, įsipareigojant Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai toliau – VMVT) nustatytą laiką nelaikyti užkrečiamajai ligai imlių gyvūnų.
II. NUOSTOLIŲ aPSKAIČIAVIMAS VYKDANT GYVŪNŲ UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ ŽIDINIŲ LIKVIDAVIMO PRIEMONES
2. Sunaikintų ūkinių gyvūnų, gyvūninių produktų, pašarų, lesalų ir pašarinių žaliavų, kurių negalima dezinfekuoti, vertė nustatoma pagal praėjusio mėnesio vidutines rinkos kainas.
3. Patalpų valymo, dezinsekcijos ir dezinfekcijos išlaidos nustatomos pagal juridinių asmenų, atliekančių šį darbą, pateiktus dokumentus.
4. Gyvūnų laikytojų nuostoliai, atsirandantys dėl gyvūnų užkrečiamųjų ligų, apskaičiuojami pagal formulę:
,
kur:
N – nuostoliai, pasireiškus gyvūnų užkrečiamajai ligai, Lt;
Ivd – patalpų valymo, dezinsekcijos, dezinfekcijos išlaidos, Lt;
Ng – nuostoliai, patirti sunaikinus gyvūnus, apskaičiuojami pagal gyvūnų rūšį, jų skaičių ir gyvūno praėjusio mėnesio vidutinę rinkos kainą (vidutine rinkos kaina pripažįstama vidutinė supirkimo kaina (gyvojo svorio), skelbiama interneto svetainėje http://www.vic.lt/Statistinė informacija/Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinė sistema/Mėsos sektorius/Vidaus rinka/):
,
kur:
Ng – nuostoliai, patirti sunaikinus gyvūnus, Lt;
j – gyvūnų rūšis (aibė);
gj – gyvūnų pagal j rūšį skaičius, vnt.;
kj – gyvūnų pagal j rūšį praėjusio mėnesio vidutinė rinkos kaina, Lt/vnt.;
Nq – nuostoliai, patirti dėl sunaikintų gyvūninių produktų, litais apskaičiuojami pagal formulę: 
;
kur:
i – gyvūninio produkto rūšis (aibė);
qj – naikinamų gyvūninių produktų pagal j rūšį kiekis, kg;
kj_q – naikinamų gyvūninių produktų pagal j-ąjį rūšį praėjusio mėnesio vidutinė rinkos kaina, Lt/kg;
Nplz – nuostoliai, patirti sunaikinus pašarus, lesalus ir pašarines žaliavas, litais apskaičiuojami pagal formulę:
;
kur:
l – pašarų, lesalų, pašarinių žaliavų rūšis;
j – gyvūno rūšis (aibė);
gj – gyvūnų pagal j rūšį skaičius, vnt.;
Pj_l – l rūšies pašarų, lesalų, pašarinių žaliavų poreikis pagal j gyvūno rūšį, kg/vnt.;
kl – pašarų, lesalų, pašarinių žaliavų pagal l rūšį kaina, Lt/kg;
Ind – nepatirtos įprastos išlaidos ir draudimo išmokos gyvūnams litais apskaičiuojamos pagal formulę:
,
kur:
ij_is – nepatirtos įprastos išlaidos pagal j gyvūno rūšį, Lt;
ij_d – draudimo išmokos gyvūnams pagal j gyvūno rūšį, Lt.
III. NUOSTOLIŲ aPSKAIČIAVIMAS VYKDANT KIAULIŲ UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ PREVENCIJOS PRIEMONES
5. Nuostoliai, kuriuos patyrė kiaulių savininkai, vykdydami gyvūnų užkrečiamųjų ligų prevencijos priemones, nustatomi pagal duomenis, susijusius su ankstyvuoju kiaulių skerdimu, transportavimu iki skerdyklos ir ūkinės veiklos nevykdymu, kai Tarnybos sprendimu nurodoma nustatytą laiką nelaikyti kiaulių užkrečiamajai ligai imlių gyvūnų.
6. Kiaulių savininkų nuostoliai, atsirandantys dėl gyvūnų užkrečiamųjų ligų prevencijos priemonių vykdymo, apskaičiuojami pagal formulę:
N = (g x ksp x 100 – Psk) + ( kt x m) + (gs x 2 x ksp x 100 x 0,2 x n)
kur:
N – kiaulių augintojo nuostoliai, susiję su ankstyvuoju kiaulių skerdimu, transportavimu iki skerdyklos ir ūkinės veiklos (auginti kiaules) atkūrimu tik po tam tikro laiko, Lt;
g – įvairių svorių deklaruotų kiaulių (išskyrus, kurios yra daugiau kaip 100 kg svorio), pristatytų į skerdyklą, skaičius, bet ne didesnis kaip Ūkinių gyvūnų registre VMVT direktoriaus įsakymo dėl buferinės zonos nustatymo paskelbimo dieną, vnt.;
ksp – kiaulių gyvojo svorio vidutinė supirkimo kaina (nustatoma pagal paskutinio mėnesio rinkos kainą, kuri skelbiama interneto svetainėje http://www.vic.lt/ Statistinė informacija/Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinė sistema/Mėsos sektorius/Vidaus rinka/), Lt/kg;
100 – teorinis priimtas bekono svoris, kg;
Psk – pajamos už realizuotas kiaules skerdykloje, Lt;
kt – 1 km pervežimo tarifas (ne daugiau kaip 2 Lt/km), Lt/km;
m – atstumas nuo augintojo iki skerdyklos gyvenamosios savivaldybės teritorijoje, nesant skerdyklos – iki gretimos savivaldybės teritorijoje esančios skerdyklos, km;
gs – įvairių svorių deklaruotų kiaulių skaičius Ūkinių gyvūnų registre VMVT direktoriaus įsakymo dėl buferinės zonos nustatymo paskelbimo dieną, vnt.;
2 – kiaulių auginimo koeficientas (ciklų skaičius) per metus;
0,2 – negauto sąlyginio pelno ir darbo užmokesčio kiaulių augintojui lyginamoji dalis ateities pajamose, Lt;
n – metų skaičius (kiek laiko savininkas įsipareigoja VMVT nelaikyti kiaulių).
7. Jeigu kiaulių savininko pristatytų į skerdyklą kiaulių (paršavedžių, kuilių ir kt.) vidutinis svoris didesnis nei 100 kg ir (arba) jeigu skerdykloje kiaulės buvo paskerstos savininko reikmėms, nuostolių suma pagal I formulės dalį (g x ksp x 100 – Psk) neskaičiuojama.
8. Kiaulių savininkas parduoda kiaules skerdyklai ir gauna pajamas (Psk) pagal supirkimo kainas, parduotos kiaulės tampa skerdyklos nuosavybe. Skerdyklos su kiaulių savininku už parduotas kiaules atsiskaito pagal skerdyklos kiaulių supirkimo kainas.
9. Kiaules iki skerdyklų pristato kiaulių savininkas arba skerdykla, arba kitas subjektas, galintis vykdyti šią veiklą teisės aktų nustatyta tvarka.
10. Jei kiaules iki skerdyklos pristatė kitas subjektas ar skerdykla, transporto išlaidas jiems apmoka kiaulių savininkas. Tuo atveju, kai kiaules iki skerdyklos pristatė kitas subjektas ar skerdykla, transporto išlaidos kiaulių savininkui kompensuojamos, jeigu jis atsiskaito su paslaugos teikėju ir turi išduotą tai patvirtinantį dokumentą. Taip pat, jeigu skerdykloje kiaulės buvo paskerstos savininko reikmėms, skerdykla išduoda skerdimo faktą patvirtinantį dokumentą.
11. Jeigu kiaulės skerdžiamos savo reikmėms savininko ūkyje, savininkas iš anksto apie skerdimą informuoja komisiją ir suderina su VMVT. Nuostoliai gali būti kompensuojami, jeigu skerdimo metu dalyvauja VMVT atstovas arba VMVT įgaliotas privatus veterinarijos gydytojas, kuris po paskerdimo paima mėginius užkrečiamosios ligos stebėsenai ir išduoda tai patvirtinantį dokumentą, o savininkas parašo įsipareigojimą VMVT nelaikyti kiaulių. Tokiu atveju, nuostolių suma skaičiuojama pagal III formulės dalį (gs x 2 x ksp x 100 x 0,2 x n).
12. Kiaulių savininkas, siekiantis gauti kompensaciją dėl patirtų nuostolių vykdant gyvūnų užkrečiamųjų ligų prevencijos priemones, turi turėti patvirtinimo dokumentus apie šios metodikos 8 ir 10 punktuose nurodytas gautas pajamas ir patirtas išlaidas (pinigų priėmimo, pinigų išmokėjimo kvitą, sąskaitą faktūrą, PVM sąskaitą faktūrą ir (ar) kitus išlaidas ir (ar) pajamas patvirtinančius dokumentus), taip pat VMVT ar teritorinės VMVT patvirtinimą, kad iš paskerstų kiaulių paimti mėginiai užkrečiamosios ligos stebėsenai, kitus dokumentus, nurodytus 10–11 punktuose, ir pateikti šiuos dokumentus kartu su šios metodikos 14 punkte nurodytais dokumentais.
IV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
13. Skaičiuojant nuostolius, pasireiškus gyvūnų užkrečiamajai ligai ir (arba) vykdant šių ligų prevencijos priemones, gautas rezultatas apvalinamas iki dešimčių.
14. Gyvūnų savininkas, vadovaudamasis šia metodika, apskaičiuoja gyvūnų užkrečiamųjų ligų protrūkių likvidavimo ir (arba) šių ligų prevencijos nuostolius ir teikia Nuostolių, kuriuos patyrė gyvūnų savininkai vykdydami gyvūnų užkrečiamųjų ligų židinių likvidavimo ir šių ligų prevencijos priemones, kompensavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 3D-646 (Žin., 2008, Nr. 141-5600; 2012, Nr. 21-975), nustatyta tvarka savivaldybės Nuostolių, kuriuos patyrė gyvūnų savininkai vykdydami gyvūnų užkrečiamųjų ligų židinių likvidavimo ir šių ligų prevencijos priemones, įvertinimo komisijai šio aprašo 1–3 prieduose nustatytos formos dokumentus.